Byla Ik-2798-365/2011
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Ramūno Gadliausko ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), sekretoriaujant Loretai Česnavičienei, dalyvaujant pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Tiketa“ atstovei V. J., atsakovo Viešųjų pirkimų tarnybos atstovei A. J., trečiojo suinteresuoto asmens koncertinės įstaigos Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras atstovei Ž. K., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Tiketa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Tiketa“ skundą atsakovui Viešųjų pirkimų tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – koncertinė įstaiga Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,Tiketa“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB ,,Tiketa“) kreipėsi į teismą skundu (b. l. 1-3), prašydamas: 1) panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2011 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. 4S-1327 ,,Dėl bilietų platinimo paslaugų sutarties su UAB ,,Bilietai LT“; 2) įpareigoti Viešųjų pirkimų tarnybą atlikti tikrinimą dėl koncertinės įstaigos Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (toliau – ir LVSO) suteiktos teisės bilietus į Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro rengiamus koncertus platinti UAB „Bilietai LT“.

5Pareiškėjas paaiškino, kad LVSO, kaip perkančioji organizacija, atitinkanti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ, Įstatymas) 4 straipsnio reikalavimus, su UAB „Bilietai LT“ dėl bilietų platinimo susitarė nesilaikydama Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių LVSO veiklą ir viešuosius pirkimus. Bilietų į LVSO renginius platinimui nebuvo skelbiamas konkursas ar taikomas kitas VPĮ nuostatas atitinkantis pirkimo būdas. Lietuvoje bilietus į renginius be UAB „Bilietai LT“ taip pat platina ir kitos bendrovės, todėl UAB „Bilietai LT“ nėra vienintelis tiekėjas, galintis pasiūlyti bilietų platinimo ir su jų platinimu susijusias paslaugas. Manė, kad, suteikus teisę bilietus į LVSO renginius platinti UAB „Bilietai LT“, buvo pažeistas VPĮ, vykdant pirkimo procedūras nebuvo laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Tarnyba nepagrįstai atsisakė atlikti tyrimą pagal UAB ,,Tiketa“ pateiktą pranešimą dėl LVSO VPĮ nuostatų pažeidimo. Pagal Viešųjų pirkimų atrinkimo įvertinimui ir perkančiųjų organizacijų atrinkimo tikrinimui procedūros aprašo, patvirtinto Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. 1S-121 (toliau – ir Aprašas), nuostatas atsakovas turi teisę nenagrinėti prašymo, jeigu jis yra anoniminis arba jeigu teismas ar Tarnyba jau yra priėmę administracinės procedūros sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, taip pat jeigu nuo pranešime nurodytų pažeidimų padarymo iki pranešimo pateikimo yra praėję daugiau kaip vieneri metai. Kitų atvejų, kada Tarnyba turi teisę atsisakyti nagrinėti gautus pranešimus ir atlikti tikrinimus, Aprašas nenumato, todėl Tarnyba neturėjo pagrindo atsisakyti atlikti tikrinimą pagal pareiškėjo pateiktą pranešimą apie tai, jog galimai buvo pažeisti viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai. Pabrėžė, jog priimdama ginčijamą sprendimą Tarnyba nesilaikė VPĮ ir nevykdė šiuo teisės aktu jai priskirtų funkcijų, kadangi, gavusi informacijos apie galimai vykdomą pažeidimą kartu su šį galimą pažeidimą įrodančiomis aplinkybėmis, nepagrįstai atsisakė imtis veiksmų pažeidimui ištirti ir įvertinti.

6Atsakovas Viešųjų tyrimų tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 31-32) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7Atsiliepime į skundą nurodė, jog atsakovas, gavęs pareiškėjo raštą dėl galimo LVSO VPĮ pažeidimo, kreipėsi į LVSO dėl visų dokumentų, susijusių su bilietų platinimo paslaugų sutarties sudarymu, pateikimo. Išanalizavęs gautus dokumentus, atsakovas nutarė LVSO netraukti į tikrintinų perkančiųjų organizacijų sąrašus, nes LSVO kaip perkančiosios organizacijos rizikos reikšmė nėra didelė, todėl ji nepatenka į rizikingų perkančiųjų organizacijų sąrašą. Svarbiausias rizikos vertinimo tikslas – vertinant tikimybę, jog, atliekant viešąjį pirkimą bus pažeisti teisės aktais nustatyti reikalavimai, padėti išrinkti rizikingiausius pirkimus ir perkančiąsias organizacijas viešųjų pirkimų tvarkos vykdymo kontrolės ir prevencijos priemonių taikymui. Nurodė, kad atsakovas, atrinkdamas perkančiųjų organizacijų vykdytus ar vykdomus pirkimus vertinimui ar tikrinimui, vadovaujasi Aprašo 5 punktu, kuris nustato, kad viešieji pirkimai įvertinimui atrenkami remiantis rizikos įverčiais, apskaičiuotais pagal Viešųjų pirkimų reikalavimų pažeidimų rizikos metodiką, patvirtintą Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2010 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 1S-161 (toliau – ir Metodika).

8Pabrėžė, jog viešųjų pirkimų atrinkimo įvertinimui ir perkančiųjų organizacijų atrinkimo tikrinimui tikslas yra užtikrinti, kad būtų kontroliuojamos didžiausios rizikos sritys, t. y. tos, kuriose galimi VPĮ ir su jo įgyvendinimu susijusių aktų pažeidimai šiais aspektais: pažeidimo tikimybė; ekonominė viešojo pirkimo svarba; pažeidimo rizika pagal agreguotą pirkimo rūšies rodiklį. Tarnyba negali įvertinti ir patikrinti visų šalyje vykdomų ar vykdytų pirkimų, todėl vykdoma griežta tikrintinų pirkimų atranka. Nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad atsakovas pažeidė Aprašo nuostatas, suteikiančias teisę nenagrinėti gautų pranešimų dėl galimai padarytų VPĮ nuostatų pažeidimų. Nurodė, jog Tarnyba prieš priimdama sprendimą dėl perkančiosios organizacijos pirkimo vertinimo ėmėsi atitinkamų veiksmų ir, tik gavusi pakankamą informaciją apie pirkimą iš perkančiosios organizacijos, įvertina pažeidimo tikimybę išreikšdama jo svarbą atitinkamu balų skaičiumi, o taip pat įvertina viešojo intereso pažeidimo tikimybę. VPĮ 8 straipsnio 3 dalies 1 punktas suteikia Tarnybai teisę savarankiškai pasirinkti tikrinamas perkančiąsias organizacijas, tikrinimo būdą, mastą ir laiką. Tarnyba, pasinaudojusi VPĮ suteikta teise (8 str. 4 d.), sprendimo apie perkančiosios organizacijos vykdytų pirkimų vertinimą ar tikrinimą nepriėmė ir apie tai raštu informavo pareiškėją, taip pat nurodė, kad LVSO bus įtraukta į tikrintinų perkančiųjų organizacijų sąrašą ir jos pirkimai bus tikrinami vėliau. Pažymėjo, jog ginčijamas raštas yra informacinio pobūdžio, todėl nelaikytinas administraciniu aktu ir negali būti naikinamas.

9Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovė papildomai paaiškino, kad atsakovas nepagrįstai vadovavosi Metodika, kuri nėra viešai paskelbta, todėl neaišku kokiais kriterijais remiantis buvo atsisakyta atlikti patikrinimą.

10Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo atstovė nurodė, kad tikrintinus pirkimus atrenka vadovaudamiesi Aprašu, kuris yra galiojantis ir paskelbtas laikraštyje ,,Valstybės žinios“ 2010 m. Nr. 102-5326. Paaiškino, jog Tarnyba paprašė perkančiosios organizacijos pateikti dokumentus, juos išnagrinėjo ir pateikė atsakymą.

11Trečiojo suinteresuoto asmens koncertinės įstaigos Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras atstovė su pareiškėjo skundu nesutiko, nurodė, kad palaiko atsakovo poziciją, išdėstytą jo atsiliepime į skundą. Paaiškino, kad LVSO veiklai lėšos iš veiklos biudžeto nėra skiriamos, todėl visais įmanomais būdais ieško paramos. Nagrinėjamu atveju 2010 metų koncertų skyriaus vadovė elektroniniu paštu kreipėsi į visus tris bilietų platintojus su paramos prašymu. Norėjo parduoti teisę platinti LVSO bilietus. Pripažino, kad padarė procedūrinius pažeidimus.

12II.

13Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimu (b. l. 112-116) pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Tiketa“ skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. balandžio 14 d. raštą (sprendimą) nutraukė, kitoje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą.

14Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjas informavo Tarnybą 2011 m. kovo 2 d. raštu Nr. 02-203 dėl galimų VPĮ pažeidimų. Rašte nurodė, kad LVSO savo interneto tinklapio www.lvso.lt pradinio puslapio kairiajame viršutiniame krašte skelbia, kad bilietus į LVSO renginius galima įsigyti kongresų rūmų kasoje, sistemoje bilietai.lt, pateikiant nuorodą į interneto puslapį www.bilietai.lt, ir trumpuoju numeriu 1588 (2 LT/min). Be to, renginių sąraše prie renginių aprašymų yra nurodomas tekstas „bilietą pirkti čia“ ir pateikiama aktyvi nuoroda į www.bilietai.lt interneto tinklapį. UAB „Bilietai LT“ priklausančiame interneto tinklapyje www.bilietai.lt iš tiesų yra suteikiama galimybė įsigyti bilietus į LVSO renginius. UAB „Bilietai LT“ bilietais į LVSO renginius prekiauja jau ne vienerius metus. LVSO, kaip perkančioji organizacija, atitinkanti VPĮ 4 straipsnio reikalavimus, su UAB „Bilietai LT“ dėl bilietų platinimo susitarė nesilaikydama Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių LVSO veiklą ir viešuosius pirkimus, nes bilietų į LVSO renginius platinimui konkursas ar kitas VPĮ nuostatas atitinkantis pirkimo būdas nebuvo skelbiamas. Tokiu būdu, suteikus teisę bilietus į LVSO renginius platinti UAB ,,Bilietai LT“ buvo pažeistas VPĮ, vykdant pirkimo procedūras nebuvo laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Tikrindama gautą pranešimą, Tarnyba 2011 m. kovo 25 d. raštu Nr. 4S-1017 kreipėsi į LVSO ir išsireikalavo visų dokumentus, susijusius su sutarties sudarymu. Tarnyba išanalizavo gautus dokumentus ir 2011 m. balandžio 14 d. raštu Nr. 4S-1327 informavo UAB ,,Tiketa“, kad perkančiosios organizacijos atrenkamos tikrinti vadovaujantis Aprašu. Paaiškino, kad šiuo metu LVSO nėra įtraukta į tikrintinų perkančių organizacijų sąrašus. Tuo pačiu Tarnyba paaiškino, kad bus atsižvelgta į pateiktą informaciją, sudarant vėlesnių laikotarpių tikrinamų perkančiųjų organizacijų sąrašus, t. y. Tarnyba neatsisakė tikrinti LVSO veiksmų, tačiau atidėjo tai vėlesniam laikui. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nesutiko su tokia Tarnybos pozicija.

15Teismas pabrėžė, jog Tarnybos funkcijos inter alia pagal kompetenciją rengti ir (ar) priimti pirkimus reglamentuojančius teisės aktus, kontroliuoti, kaip atliekant pirkimus laikomasi VPĮ ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų, vykdyti šių teisės aktų pažeidimų prevenciją (VPĮ 8 str. 1 d.; 8 str. 2 d. 1 p., 2 p.). Vykdydama savo funkcijas Tarnyba gali savarankiškai pasirinkti tikrinamas perkančiąsias organizacijas, tikrinimo būdą, mastą ir laiką, gauti iš perkančiosios organizacijos su pirkimais susijusią informaciją ir dokumentus, taip pat nustačius Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų pažeidimus, įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, panaikinti ar pakeisti šio įstatymo reikalavimų neatitinkančius sprendimus ar veiksmus (VPĮ 8 str. 3 d. 1 p., 2 p., 6 p.). Tarnybos struktūrinių padalinių veikla, atrenkant viešuosius pirkimus įvertinimui bei perkančiąsias organizacijas tikrinimui ir atrankos proceso įforminimo reikalavimus, reglamentuota Apraše. Aprašo 5 punktas nustato, kad viešieji pirkimai įvertinimui atrenkami remiantis rizikos įverčiais, apskaičiuotais pagal Metodiką. Aprašo 6 punkte nustatyta, kad viešieji pirkimai Apraše nustatyta tvarka atrenkami planiniam įvertinimui, analizuojant Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje pateiktą informaciją, o operatyviam įvertinimui – analizuojant Tarnybos gautus pranešimus, nurodytus Aprašo 7 punkte. Aprašo 7 punkte nustatyta, kad Rizikos valdymo ir analizės skyrius (toliau – ir RVAS) viešuosius pirkimus operatyviam įvertinimui parenka analizuodamas gautus tiekėjų pranešimus apie galimai perkančiųjų organizacijų padarytus VPĮ ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus, atsižvelgdamas į žiniasklaidoje pateiktą informaciją apie viešuosius pirkimus, atsižvelgdamas į elektroniniu paštu arba raštu gautus pranešimus apie viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus ir gavus valstybės bei savivaldos institucijų pranešimus apie galimus VPĮ pažeidimus ar prašymus įvertinti viešųjų pirkimų vykdymo teisėtumą. Aprašo 14 punktas nurodo, kad RVAS kaupia ir sistemina informaciją apie visus gautus pranešimus dėl galimų VPĮ pažeidimų, išskyrus Aprašo 9 punkte nurodytus atvejus, duomenis. Aprašo 16 punkte nustatyta, kad RVAS, apibendrinęs per einamąją savaitę gautus duomenis ir atsižvelgęs į įvertinimų ateinančiai savaitei skaičių, atrenka ir pirmą kiekvienos savaitės darbo dieną Kontrolės skyriui tarnybiniu pranešimu per E-kontorą pateikia įvertinimui atrinktų pirkimų sąrašą, kurio ¾ sudaro planiniam įvertinimui atrinkti pirkimai, ¼ – operatyviam, kaip numatyta Aprašo 6 punkte. Ir planiniam, ir operatyviam įvertinimui pirkimai atrenkami pagal taisyklę TOP N, t. y. didžiausią rizikos balą per savaitę surinkę pirkimai. Jei įvertinus gautus pranešimus, visų pirkimų apskaičiuota rizika neviršija 2 balų, į sąrašą įtraukiami tik planiniai įvertinimai ir tada jie sudaro 100 proc. numatyto įvertinimų ateinančiai savaitei skaičiaus.

16Teismas atkreipė dėmesį, kad nustatyta tikrinamų objektų parinkimo tikrinimui tvarka neprieštarauja iš esmės Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 364 straipsnio 11 dalies nuostatoms, nustatančioms, kad ūkio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas atliekamas priežiūrą atliekančio subjekto iniciatyva, kai priežiūrą atliekančio subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo, ar kita kolegiali institucija priima motyvuotą sprendimą atlikti šį patikrinimą. Neplaninis patikrinimas turi atitikti neplaninių patikrinimų taisykles. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė įpareigoti atsakovą atlikti patikrinimą. Tarnyba, gavusi pareiškėjo prašymą, jį išnagrinėjo, pateikė LVSO užklausimą ir paprašė pateikti dokumentus susijusius su bilietų platinimo paslaugų sutarties sudarymu. Gavęs informaciją apie pirkimą, atsakovas ją ištyrė ir, vadovaudamasis Metodika, nustatė, kad perkančiosios organizacijos rizikos reikšmė nėra didelė, todėl nusprendė LVSO neįtraukti į šiuo metu tikrintinų perkančiųjų organizacijų sąrašą. Teismas pažymėjo, jog Tarnyba nurodė, kad, sudarant ateityje tikrintinų organizacijų sąrašą, bus atsižvelgta į nustatytas aplinkybes. Remdamasis tuo, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad priimdamas ginčijamą sprendimą atsakovas atsisakė imtis veiksmų pažeidimui ištirti ir įvertinti, todėl teismas pareiškėjo reikalavimo šioje dalyje netenkino.

17Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovas negalėjo nurodyti kokios konkrečiai jo teisės ar interesai buvo pažeisti, kokios pareiškėjo teisės nebuvo apgintos, atidėjus tikrinimą vėlesniam laikui. Pareiškėjas teigė siekęs dalyvauti konkurse, tačiau duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad būtent pareiškėjas būtų laimėjęs konkursą, jeigu toks būtų įvykęs, teismas nenustatė. Pareiškėjas negalėjo nuodyti kokią reikšmę jo tariamai pažeistoms teisėms turėtų patikrinimas, atliktas būtent šiuo metu, ir ką tai pakeistų. Remdamasis tuo, teismas darė išvadą, jog pareiškėjo nurodoma kaip tariamai pažeista teisė negali būti ginama, nes tai yra tik prielaidos dėl galimų pasekmių, t. y. tai nėra realus teisės pažeidimas.

18Teismas nurodė, jog ginčo objektu gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai, kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes, t. y. kurie pažeidžia jų teises ar įstatymo saugomus interesus. Pabrėžė, jog pareiškėjas skundžia raštą, kuriuo Tarnyba informavo apie patikrinimų tvarką ir pranešė, kad toks patikrinimas galėtų būti atliktas ateityje, todėl teismas sprendė, jog raštas yra informacinio pobūdžio, nedarantis įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms. Todėl teismas konstatavo, jog pareiškėjo reikalavimas dėl rašto pripažinimo negaliojančiu bet kuriuo atveju negalėtų būti nagrinėjamas teisme kaip nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

19III.

20Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,Tiketa“ apeliaciniu skundu (b. l. 122-126) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti 2011 m. balandžio 14 d. Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimą ir įpareigoti Viešųjų pirkimų tarnybą atlikti tikrinimą dėl koncertinės įstaigos Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras suteiktos teisės bilietus į Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro rengiamus koncertus platinti UAB „Bilietai LT“.

21Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, pateikti pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas remiasi Aprašo 16 punktu ir nurodo, kad pirkimai įvertinimui atrenkami atsižvelgiant ne į Tarnybai pateiktų pranešimų turinį, ne į pateiktų dokumentų analizę, o į tai, kiek pranešimų per atitinkamą savaitę buvo pateikta. Pranešimas apie galimai vykdomą viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, pateiktas kartu su tą įrodančiais dokumentais, turi realią tikimybę būti atrinktas tikrinimui tokiu atveju, jei tą pačią savaitę buvo pateikti keli kiti pranešimai, tačiau jeigu buvo pateiktas vienintelis pranešimas, neatsižvelgiant į jo turinį, jis turi labai mažą tikimybę būti ištirtas.

22Pareiškėjas mano, jog Tarnyba iš LVSO pareikalavo pateikti informaciją, kokiu teisiniu pagrindu sudaryta bilietų platinimo sutartis ir apie tai pranešė pareiškėjui, tik formaliai. Atsakovas nepateikė duomenų apie vertinimo išvadas, nėra aišku, kokie dokumentai LVSO buvo pateikti ir vertinami, taip pat, kadangi vertinimas atliekamas kiekybiškai sumuojant visų per savaitę gautų pranešimų rizikas, turėjo būti pateikta informacija apie tai, kokie dar pranešimai buvo vertinami kartu, tačiau tokia informacija pateikta nebuvo. Skundžiamame rašte buvo nurodyta tik tai, kokį sprendimą priėmė Tarnyba, t. y. atsisakyti atlikti tikrinimą, šio sprendimo nemotyvuojant ir nepagrindžiant. Nurodo, jog iš byloje esančių dokumentų matyti, kad LVSO Tarnybos nurodymu nepateikė dokumentų apie vykdytą viešąjį pirkimą. Atkreipia dėmesį į tai, kad netgi vykdant viešuosius pirkimus mažiausiai formaliu būdu – apklausa, paprastai turi būti apklausiami mažiausiai trys tiekėjai ir tik išskirtiniais atvejais – mažiau negu trys. LVSO pasitvirtintose paprastintų viešųjų pirkimų taisyklėse (125.2.2 p.) taip pat yra numatyta, jog, jeigu pirkimo sutarties suma viršija 10 000 litų, apklausos metu turėtų būti apklausiami ne mažiau kaip trys tiekėjai, jeigu yra pakankamai tiekėjų. Pareiškėjas apklaustas nebuvo, o kadangi bilietų platinimo sutarties darymo metu bilietų platinimo paslaugas Lietuvoje teikė trys tiekėjai – pareiškėjas, UAB „Bilietai LT“ ir AB „Bilietų pasaulis“, netgi jeigu apklausa ir būtų buvusi vykdoma, reikalavimas apklausti ne mažiau negu tris tiekėjus būtų pažeistas. Be to, pareiškėjas, atsižvelgdamas į tai, kad kiekvieną atliktą supaprastintą pirkimą pirkimo organizatorius privalo registruoti supaprastintų pirkimų žurnale, taip pat pildyti paprastintų pirkimų pažymas arba protokoluoti priimtus sprendimus, kaip tai yra numatyta LVSO, kaip perkančiosios organizacijos, pasitvirtintose taisyklėse (XXI skyrius. Supaprastintų pirkimų dokumentavimas ir ataskaitų pateikimas), o LVSO nepateikė nei šių, nei jokių kitų viešųjų pirkimų procedūrų vykdymą patvirtinančių dokumentų, mano, jog viešasis pirkimas nebuvo vykdomas. Tokiu būdu, suteikus teisę bilietus į LVSO renginius platinti UAB „Bilietai LT”, buvo pažeistas VPĮ, vykdant pirkimo procedūras nebuvo laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų. Pareiškėjo manymu, turint akivaizdžių įrodymų apie vykdomus pažeidimus, atsakovas neturi teisės atsisakyti tirti pažeidimą, kadangi toks atsisakymas iš esmės paneigia atsakomybės neišvengiamumo principą.

23Pareiškėjas pabrėžia, jog, prašydamas panaikinti Tarnybos skundžiamą 2011 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. 4S-1327 ,,Dėl bilietų platinimo paslaugų sutarties su UAB ,,Bilietai Lt““, pareiškėjas skundžia ne sprendimą kaip pranešimą apie tai, jog Tarnyba atsisako atlikti perkančiosios organizacijos tikrinimą, o šiuo sprendimu įformintą Tarnybos sprendimą atsisakyti atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. Tarnybos neveikimą. Tarnyba teigia, jog ji savo pareigą atliko, kadangi davė nurodymą perkančiajai organizacijai pateikti tam tikrus dokumentus, tačiau, pareiškėjo manymu, šie veiksmai buvo atlikti tik kaip formalumas, neturint tikslo peržiūrėjus dokumentus padaryti jų turinį atitinkančią išvadą. Pažymi, jog, jeigu Tarnyba būtų vertinusi jai LVSO pateiktus dokumentus, ji būtų nustačiusi akivaizdžiai matomus pažeidimus.

24Atsakovas Viešųjų tyrimų tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 141-142) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

25Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi argumentai, pateikti atsiliepime į pareiškėjo skundą. Papildomai pažymima, kad atsakovas buvo aktyvus, objektyvus, todėl jo veiksmai negali būti laikomi neveikimu ar atsisakymu analizuoti pareiškėjo pateiktą raštą. Atsakovas vykdė VPĮ 8 straipsnyje, Apraše nustatytas funkcijas. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad nei VPĮ, nei joks kitas teisės aktas nenustato jam pareigos tikrinti kiekvieną viešąjį pirkimą, o ir VPĮ 82 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Tarnyba priima sprendimus savarankiškai ir nešališkai. Pabrėžia, jog Aprašo 4 punkte nustatyti viešųjų pirkimų atrinkimo įvertinimui ir perkančiųjų organizacijų atrinkimo tikrinimui tikslai: 1) siekti didinti viešųjų pirkimų sistemos efektyvumą, vykdant prevencines priemones; 2) užtikrinti, kad būtų kontroliuojamos identifikuotos didžiausios rizikos sritys, t. y. tos sritys, kuriose galimi dažniausi VPĮ ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimai. Atsakovas jau savo 2011 m. birželio 10 d. rašte Nr. 4S-2127 „Atsiliepimas į UAB „Tiketa“ skundą dėl Tarnybos 2011 m. balandžio 14 d. sprendimo Nr. 4S-1327 panaikinimo“ nurodė, kad jis neturi galimybės įvertinti ir patikrinti visų šalyje vykdomų ar vykdytų viešųjų pirkimų, todėl vykdo griežtą ir objektyvią vertintinų ar tikrintinų viešųjų pirkimų atranką.

26Pabrėžia, jog pareiškėjas netinkamai supranta Apraše nustatytą viešųjų pirkimų atrinkimo įvertinimui tvarką. Remiantis Aprašu, atrenkami vertinimui tik tie viešieji pirkimai, kurie susiję su didžiausia galima rizika ir galimais nuostoliais Lietuvos valstybei. Tik tada, jei tokių viešųjų pirkimų per einamąją savaitę yra keletas, vertinamas atsakovo Kontrolės skyriaus darbo krūvis ir pajėgumai. Pabrėžia, jog atsakovo nustatyta viešųjų pirkimų atrinkimo įvertinimui bei patikrinimui tvarka neprieštarauja VAĮ 364 straipsnio 11 dalies nuostatoms, nustatančioms, kad ūkio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas atliekamas priežiūrą atliekančio subjekto iniciatyva, kai priežiūrą atliekančio subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo priima motyvuotą sprendimą atlikti šį patikrinimą, t. y. ši VAĮ nuostata įtvirtina atsakovo savarankiškumą priimant sprendimus dėl perkančiųjų organizacijų ir viešųjų pirkimų tikrinimų/vertinimų.

27Atsakovas sutinka su teismo išaiškinimu, jog skundžiamas Tarnybos sprendimas (raštas) yra informacinio pobūdžio, nedarantis įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms. Nurodo, jog atsakovo skundžiamas sprendimas negali būti laikomas nei individualiu teisės aktu, nei administraciniu aktu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 straipsnio 15 dalies ir VAĮ 3 straipsnio 11 dalies prasme.

28Trečiasis suinteresuotas asmuo koncertinė įstaiga Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 143-148) prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

29Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog Tarnyba tinkamai atliko savo pareigą ta apimti, kiek tai yra reikalinga tyrimui pradėti ir įvertinti pranešime nurodyto pažeidimo pavojingumą ir galimą riziką. Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžia, jog iš pareiškėjo apeliacinio skundo yra neaišku, kokie reikalavimai yra keliami pareiškėjo apeliaciniame skunde – ar atlikti operatyvinį LVSO patikrinimą, ar išnagrinėti pranešimą. Pažymi, jog pareiškėjo pranešimas buvo nagrinėjamas, kadangi Tarnyba operatyviai kreipėsi į LVSO, reikalaudama pateikti visus su pirkimu susijusius dokumentus. Šie veiksmai buvo atlikti remiantis pareiškėjo pranešime pateikta faktine informacija, todėl daro išvadą, jog UAB „Tiketa” pranešimas buvo išnagrinėtas ir Tarnyba ėmėsi atitinkamų veiksmų. Laikotarpis nuo Tarnybos kreipimosi į LVSO su prašymu pateikti dokumentus, dokumentų gavimo ir informacinio rašto pareiškėjui pateikimo buvo trumpas, todėl tai patvirtina, kad Tarnyba nevilkino proceso, operatyviai ir tinkamai sureagavo į pareiškėjo pranešimą.

30Nurodo, jog pareiškėjo teiginys, kad Tarnyba atsisakė pradėti patikrinimą, laikytinas nepagrįstu, kadangi iš faktinių aplinkybių negalima daryti tokios išvados, be to, Tarnyba užtikrino, kad patikrinimas bus atliktas ateityje. Net preziumuojant, kad pareiškėjas kėlė reikalavimą ne tik atlikti tyrimą, bet ir įvykdyti operatyvinį patikrinimą, Tarnybos sprendimas patikrinimą atidėti vėlesniam laikui yra pagrįstas ir teisėtas. Pažymi, jog Tarnyba atlieka dvejopo pobūdžio viešųjų pirkimų įvertinimus: planinius ir operatyvius. Gavusi pranešimą apie galimą pažeidimą ir įvertinusi jo riziką, Tarnyba gali atlikti operatyvinį pirkimo patikrinimą, jeigu atlikus pranešimo vertinimą nustatoma, kad jo rizikos įvertis yra aukštas. Jeigu rizikos įvertis yra žemas (kaip šiuo atveju), Tarnyba turi diskreciją didesnį dėmesį skirti pranešimams, turintiems didesnį rizikos įvertį ir atlikti jų operatyvinį patikrinimą. Teigia, jog Apraše nėra nurodyta, kad, neatlikus operatyvinio pranešimo patikrinimo, netenkama teisės ar galimybės atlikti planinio patikrinimo. Tarnyba nurodė, kad sudarant ateityje tikrintinų organizacijų sąrašą bus atsižvelgta į nustatytas faktines aplinkybes ir LVSO bus įtrauktas į tikrintinų perkančiųjų organizacijų sąrašą ir jis bus tikrinamas ateityje. Remdamasis tuo, trečiasis suinteresuotas asmuo mano, jog Tarnyba pagrįstai ir teisėtai nevykdė operatyvinio LVSO patikrinimo ir įsipareigojo atlikti planinį šios organizacijos patikrinimą ateityje.

31Pažymi, jog Tarnyba įvertina galimo pažeidimo riziką pagal Metodiką. Kiekvienas pranešimas apie pažeidimą gauna tam tikrą rizikos įvertį. Viešųjų pirkimų patikrinimai vykdomi pradedant nuo pirkimų, gavusių didžiausią rizikos įvertį, kas reiškia, kad visų pirma tikrinami rizikingiausi viešieji pirkimai (Aprašo 16 p.). Remdamasis tuo, trečiasis suinteresuotas asmuo daro išvadą, jog atliekamas būtent kokybinis, o ne kiekybinis pateiktų pranešimų vertinimas. Šiuo atveju Tarnyba, gavusi pranešimą apie galimą pažeidimą LVSO vykdomame pirkime, atliko kokybinį šio pranešimo vertinimą ir nustatė atitinkamą rizikos įvertį, kuris buvo santykinai mažas, todėl dėmesys buvo skirtas pranešimams apie galimai didesnius pažeidimus. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėjo minimas tariamai pažeistas operatyvaus pažeidimų ištyrimo principas nėra absoliutus ir turi būti derinamas su kitais principais, įskaitant su racionalaus resursų panaudojimo principu.

32Pabrėžia, jog vykdant pirkimą tiekėjų apklausos būdu perkančioji organizacija turi teisę pati pasirinkti tiekėjus, kuriuos ketina paklausti. Perkančioji organizacija privalo į apklausą įtraukti tam tikrą tiekėją tik tuo atveju, jeigu jis pats išreiškia pageidavimą dalyvauti vykdomoje apklausoje. Tai reiškia, kad LVSO neprivalėjo apklausti pareiškėjo, jeigu buvo apklausti mažiausiai trys kiti tiekėjai. Pareiškėjo teiginys, kad viešojo pirkimo metu bilietų platinimo paslaugas teikė tik trys įmonės yra klaidingas, kadangi bilietų platinimui nereikia jokių leidimų ar licencijos iš valstybės institucijų, šias paslaugas gali teikti bet kuris ūkio subjektas. Faktinė situacija patvirtina, kad bilietus į įvairius renginius be minėtų trijų bendrovių taip pat platina teatrų ir pramogų arenų kasos, prekybos ir pramogų centrai. Nors norint platinti bilietus elektroniniu būdu reikia tam tikros techninės ir programinės įrangos, tai nesuponuoja, kad šiuos pajėgumus turi tik trys nurodyti bilietų platintojai. Nurodo, jog LVSO galėjo apklausti ir kitus tiekėjus, kurie atitiko minimalius kvalifikacijos reikalavimus. Tai reiškia, kad apklausus tris tiekėjus, atitinkančius minimalius kvalifikacijos reikalavimus, pareiškėjas į vykdomą apklausą galėjo būti nepakviestas. Atitinkamai, faktas, kad pareiškėjas nebuvo pakviestas dalyvauti paklausoje neleidžia daryti išvados, kad apklausa nebuvo vykdoma.

33Teigia, jog LVSO, atsakydama į 2011 m. kovo 25 d. raštą Nr. 4S-1017, Tarnybai pateikė visų dokumentų, susijusių su sutarties sudarymu, kopijas. Taigi Tarnyba turi visus duomenis, susijusius su minėtu pirkimu, todėl nėra poreikio atlikti operatyvų pirkimo patikrinimą, kadangi, vadovaujantis efektyvaus laiko ir žmogiškųjų išteklių principu, pirkimą galima ištirti planinio patikrinimo metu. Pažymi, jog pareiškėjo teisėti interesai ir teisės nebuvo pažeisti, kadangi tyrimas buvo pradėtas, o patikrinimas bus atliktas ateityje.

34Teisėjų kolegija

konstatuoja:

35IV.

36Apeliacinis skundas tenkintinas.

37Byloje ginčas kyla dėl Viešųjų pirkimų tarnybos pareigos atlikti tikrinimą dėl koncertinės įstaigos Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras sprendimo suteikti teisę bilietus į Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro rengiamus koncertus platinti UAB „Bilietai LT“ teisėtumo.

38Pirmosios instancijos teismas sprendime iš esmės nurodė, kad Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. balandžio 14 d. sprendimas Nr. 4S-1327 ,,Dėl bilietų platinimo paslaugų sutarties su UAB ,,Bilietai LT“ yra teisėtas ir pagrįstas, o pagrindo teigti, kad atsakovas atsisakė imtis teisės aktuose nustatytų veiksmų ištirti ir įvertinti pažeidimą, nėra.

39Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad gavęs jo skundą atsakovas turėjo pareigą atlikti patikrinimą dėl trečiojo suinteresuoto asmens LVSO sprendimo suteikti teisę bilietus į šio subjekto koncertus platinti UAB „Bilietai LT“ teisėtumo viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų požiūriu. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo matyti, kad jis savo teisių pažeidimą sieja su faktine aplinkybe, jog trečiajam suinteresuotam asmeniui tam tikrą paslaugų teikėją atrenkant Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, pareiškėjas taip pat turėtų galimybę dalyvauti konkurencingoje atrankos procedūroje, užtikrinančioje ūkio subjektų lygiateisiškumą ir sąžiningos konkurencijos laisvę (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalį), ir teikti savo pasiūlymus dėl paslaugų teikimo.

40Nors pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ginčijamas atsakovo raštas yra informacinio pobūdžio ir pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia, o vien tai, kad pareiškėjas siekė dalyvauti konkurencingoje procedūroje atrenkant paslaugos teikėją, toks dalyvavimas savaime negali būti traktuojamas kaip jo subjektinė teisė, kuri galėtų būti ginama teismine tvarka, teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, kaip minėta, pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovą, siekė, kad pastarasis įvertintų trečiojo suinteresuoto asmens veiksmus viešuosius pirkimus reguliuojančių teisės aktų požiūriu. Toks vertinimas galėtų nulemti trečiojo suinteresuoto asmens organizuojamą paslaugų pirkimą konkurencingos procedūros pagrindu, kurioje lygiais pagrindais su kitais subjektais galėtų dalyvauti ir pareiškėjas. Pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde nurodė, kad byloje aptariamas bilietų platinimo paslaugas Lietuvoje bylai reikšmingu laikotarpiu teikė trys ūkio subjektai, įskaitant ir pareiškėją, byloje nėra šią faktinę aplinkybę paneigiančių įrodymų. Taigi tokiu būdu pareiškėjas siekia ginti savo komercinius interesus. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokį interesą bendrąja prasme saugo Viešųjų pirkimų įstatymas, ir, atitinkamai, dėl jo užtikrinimo gali būti kreipiamasi teisminės gynybos (ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis). Be to, tokio intereso buvimą pagrindžia ne tik pareiškėjo tikėtinas dalyvavimas paslaugų teikimo procedūrose, bet ir poreikis užtikrinti ūkio subjektų lygiateisiškumo principą, jų galimybes sąžiningai ir lygiais pagrindais veikti bei konkuruoti atitinkamoje paslaugų rinkoje. Teisiniu požiūriu ydingas sutarties su paslaugų teikėju, kuris gali būti pareiškėjo konkurentas, sudarymas gali reikšti nepagrįsto konkurencingo pranašumo suteikimą pareiškėjo konkurentui, tuo tarpu pareiškėjo galimybės konkuruoti būtų nepagrįstai apribotos. Pareiškėjo 2011 m. kovo 21 d. rašte Nr. 02-203 (b.l. 7-8), adresuotame atsakovui, yra išreikšta pareiškėjo pozicija, t. y. pareiškėjas siekė, kad atsakovas, nustatęs teisės aktų pažeidimus, imtųsi veiksmų, kad jie būti nutraukti. Taigi toks prašymas negali būti traktuojamas tik kaip pareiškėjo prašymas atsakovui surinkti informaciją apie pirkimą, bet neatlikti tyrimą. Be to, minėtame rašte prašyta įvertinti konkretų trečiojo suinteresuoto asmens atliktą paslaugų pirkimą, o ne apskritai atlikti trečiojo suinteresuoto asmens patikrinimą. Dėl minėtų priežasčių atsakovo 2011 m. balandžio 14 d. raštas Nr. 4S-1327 traktuotinas kaip atsakovo atsisakymas atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, o tokio atsisakymo teisėtumas ir pagrįstumas yra administracinių teismų vykdomos teisminės kontrolės objektas (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

41Kiek tai susiję su bylos faktinių aplinkybių vertinimu iš esmės pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) (bylai reikšminga 2011 m. sausio 6 d. įstatymo redakcija) 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Viešųjų pirkimų tarnyba – viešųjų pirkimų politiką įgyvendinanti ir prižiūrinti, kaip laikomasi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų, įstaiga prie Ūkio ministerijos, veikianti pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, teisės aktus, tarptautinius įsipareigojimus, savo nuostatus ir finansuojama iš valstybės biudžeto. Šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 1 punkte yra įtvirtinta Viešųjų pirkimų tarnybos teisė savarankiškai pasirinkti tikrinamas perkančiąsias organizacijas, tikrinimo būdą, mastą ir laiką.

42Įvertinusi pastarąją Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatą, taip pat atsižvelgusi į tai, kad Viešųjų pirkimų įstatyme expressis verbis nėra įtvirtinta besąlyginė atsakovo pareiga pradėti patikrinimą kiekvieno skundo ar kreipimosi į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimo atveju, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 1 punktas atsakovui suteikia pakankamai plačią diskreciją spręsti, ar konkrečiu atveju turi būti pradėtas tyrimas. Nors pareiškėjas besąlyginę atsakovo pareigą pradėti tyrimą kildina iš Įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punkto (numatančio, kad viena iš atsakovo funkcijų: „vykdyti šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, kontroliuoti, kaip perkančiosios organizacijos laikosi šių teisės aktų reikalavimų ir sudarytų pirkimo sutarčių sąlygų, įsigydamos joms reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, ir užtikrina tinkamą pirkimų planavimą, pirkimo sutarčių vykdymą, taip pat vertinti pirkimo sutarčių įvykdymo rezultatus“), toks argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Kaip matyti iš šios nuostatos turinio, ji bendrais bruožais apibūdina vieną iš atsakovui priskirtų funkcijų, lingvistiškai ir sistemiškai aiškinant šią Įstatymo nuostatą nėra pagrindo teigti, kad įgyvendindama savo funkcijas ir turėdama Įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 1 punkto jai suteiktą diskreciją, Viešųjų pirkimų tarnyba kiekvieno skundo atveju turi besąlyginę pareigą pradėti patikrinimą.

43Iš bylos medžiagos matyti, kad gavęs pareiškėjo pranešimą atsakovas kreipėsi į LVSO dėl aplinkybių, susijusių su sutarties tarp LVSO ir UAB „BILIETAI LT“, sudarymo, tokia informacija buvo jam pateikta (b.l. 34-35, 37-57). Šios informacijos pagrindu atsakovas įvertino LVSO riziką, nustatė rizikos operatyviajam vertinimui kriterijui reikšmę ir rizikos, skirtos pirkimų vertinimo planui sudaryti, reikšmę (b.l. 99-102). Taigi konstatuotina, kad atsakovas, gavęs pareiškėjo pranešimą, atliko tam tikrus Aprašo II skyriuje nurodytus veiksmus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjas neginčija atsakovo atlikto LVSO rizikos vertinimo rezultatų.

44Kaip minėta pirmiau, Viešųjų pirkimo įstatymo nuostatos atsakovui suteikia pakankamai plačią diskreciją savarankiškai pasirinkti pirkimus įvertinimui, tikrinamas perkančiąsias organizacijas, tikrinimo būdą, mastą ir laiką. Vis dėlto teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad įgyvendindamas minėtą diskreciją Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius 2010 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. 1S-121 patvirtino Viešųjų pirkimų atrinkimo įvertinimui ir perkančiųjų organizacijų atrinkimo tikrinimui procedūros aprašą, priimdamas šį Aprašą jis apribojo atsakovo diskreciją. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad nors teisės aktai atsakovui suteikia diskreciją nustatyti taisykles ir procedūras, kurių pagrindu sprendžiama, ar atsakovas tikrins tam tikrus pirkimus jų atitikties viešuosius pirkimus reguliuojantiems teisės aktams požiūriu, atsakovo priimti teisės aktai (byloje vertinamu atveju – Aprašas) įpareigoja ir patį atsakovą. Priešingas teisinio reguliavimo aiškinimas nebūtų suderinamas su teisės viršenybės, teisinio tikrumo / saugumo ir teisėtų lūkesčių principais (žr., mutatis mutandis, 2012 m. kovo 22 d. LVAT sprendimą administracinėje byloje Nr. A858 - 3473/2011).

45Taigi būtina įvertinti, ar nagrinėdamas pareiškėjo 2011 m. kovo 21 d. raštą Nr. 02-203 (b.l. 7-8) atsakovas laikėsi Aprašo nuostatų.

46Šio Aprašo 5 punkte nurodyta, jog viešieji pirkimai įvertinimui atrenkami remiantis rizikos įverčiais, apskaičiuotais pagal Tarnybos direktoriaus 2010 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 1S-34 patvirtintą Viešųjų pirkimų reikalavimų pažeidimų rizikos vertinimo metodiką.

47Iš bylos medžiagos matyti, kad gavęs pareiškėjo pranešimą atsakovas kreipėsi į LVSO dėl aplinkybių, susijusių su sutarties tarp LVSO ir UAB „BILIETAI LT“, sudarymo, tokia informacija buvo jam pateikta (b.l. 34-35, 37-57). Šios informacijos pagrindu atsakovas įvertino LVSO riziką, nustatė rizikos operatyviajam vertinimui kriterijaus reikšmę (2,488) ir rizikos, skirtos pirkimų vertinimo planui sudaryti, kriterijaus reikšmę (2,948) (b.l. 99-102).

48Aprašo 6 punkte nurodyta, kad viešieji pirkimai Apraše nustatyta tvarka atrenkami planiniam įvertinimui analizuojant Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVPIS) pateiktą informaciją (6.1 punktas), o operatyviam įvertinimui - analizuojant Tarnybos gautus pranešimus, nurodytus Aprašo 7 punkte (6.2 punktas). Aprašo 7 punkte nurodyta, kad Apraše nustatyta tvarka Rizikos valdymo ir analizės skyrius (toliau – RVA skyrius) viešuosius pirkimus operatyviam įvertinimui parenka analizuodamas gautus tiekėjų pranešimus apie galimai perkančiųjų organizacijų padarytus Įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus, atsižvelgdamas į žiniasklaidoje pateiktą informaciją apie viešuosius pirkimus, atsižvelgdamas į elektroniniu paštu arba raštu gautus pranešimus apie viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus ir gavus valstybės bei savivaldos institucijų pranešimus apie galimus Įstatymo pažeidimus ar prašymus įvertinti viešųjų pirkimų vykdymo teisėtumą. Aprašo 10 punkte numatyta, kad Tarnybos gauti Pranešimai turi būti nedelsiant perduodami RVA skyriui. Gali būti neperduodama tik konsultacijų ar mokymų metu gauta informacija, kai interesantas siekia išvengti viešųjų pirkimų reikalavimų pažeidimo ar jį ištaisyti.

49Aprašo 15 punkte numatyta, jog Kontrolės skyrius, siekdamas užtikrinti tolygų skyriaus darbo krūvį, paskutinę kiekvienos savaitės darbo dieną tarnybiniu pranešimu per E-kontorą pateikia RVAS informaciją apie įvertinimų, kuriuos galės atlikti ateinančią savaitę, skaičių (toliau – įvertinimų ateinančiai savaitei skaičius). Įvertinimų ateinančiai savaitei skaičius apskaičiuojamas ateinančią savaitę dirbsiančių vertintojų skaičių padauginus iš vienam vertintojui apskaičiuoto savaitinių įvertinimų kiekio ir iš gauto skaičiaus atėmus einamąją savaitę gautų įvertinimų skaičių. Aprašo 16 punkte nurodyta, kad RVAS, apibendrinęs per einamąją savaitę gautus duomenis ir atsižvelgęs į įvertinimų ateinančiai savaitei skaičių, atrenka ir pirmą kiekvienos savaitės darbo dieną Kontrolės skyriui tarnybiniu pranešimu per E-kontorą pateikia įvertinimui atrinktų pirkimų sąrašą, kurio 3/4 sudaro planiniam įvertinimui atrinkti pirkimai, 1/4 – operatyviam, kaip numatyta Aprašo 6 punkte. Ir planiniam, ir operatyviam įvertinimui pirkimai atrenkami pagal taisyklę TOP N – t. y. didžiausią rizikos balą per savaitę surinkę pirkimai. Jei įvertinus gautus Pranešimus, visų pirkimų apskaičiuota rizika neviršija 2 balų, į sąrašą įtraukiami tik planiniai įvertinimai ir tada jie sudaro 100 proc. numatyto įvertinimų ateinančiai savaitei skaičiaus.

50Įvertinus pirmiau minėtas Aprašo nuostatas darytina išvada, kad pareiškėjo 2011 m. kovo 21 d. raštas laikytinas pranešimu Aprašo 6 ir 7 punktų prasme, jis, esant Apraše numatytoms sąlygoms, gali tapti pagrindu atlikti Aprašo 6.2 punkte nurodytą operatyvinį įvertinimą.

51Kaip minėta, iš bylos medžiagos (b.l. 102) matyti, jog pareiškėjo pranešime nurodyto LSVO pirkimo nustatytas rizikos operatyvinio vertinimo įvertis yra 2,488. Taigi nėra pagrindo teigti, jog vien dėl tokio įvertinimo dydžio jis negalėtų patekti į operatyviniams vertinimams skirtą skaičių kaip numato Aprašo 16 punktas. Teisėjų kolegijos vertinimu, Aprašo 16 punkto nuostatos rodo atsakovo požiūrį, jog pirkimus, kurių rizikos įvertis viršija 2 balus, nėra pagrindo traktuoti kaip nerizikingus, nesvarbius viešuosius pirkimus reguliuojančių teisės aktų požiūriu, nes priešingas aiškinimas reikštų, kad pirkimų rizikos įverčių nustatymas apskritai nėra prasmingas. Be to atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Rizikos valdymo skyriaus pateiktuose paaiškinimuose (b.l. 100) nurodyta, kad pažeidimo tikimybė įvertinta 9 balais, nes „pateiktoje informacijoje yra tam tikrų detalių, leidžiančių manyti, kad pažeidimas galimas (pvz., nurodyti konkretūs pirkimo dalyviai, kai kurios jų pasiūlymų detalės, perkančiosios organizacijos sprendimai, kurie akivaizdžiai prieštarauja teisės aktų reikalavimams)“. Taigi šiuo aspektu atmestinas atsakovo argumentas, kad byloje aptariamas pirkimas traktuotinas kaip nerizikingas.

52Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, vykdydamas LVAT 2012 m. liepos 5 d. nutartį 2012 m. liepos 23 d. raštu Nr. 4S-3544 (b.l. 169 – 173) teismui pateikė informaciją apie savaitės, kurią buvo vertintas pareiškėjo pranešimas, įvertinimui atrinktus pirkimus. Iš pateiktų dokumentų ir atsakovo atstovės paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad atsakovas bylai reikšmingą savaitę planiniam vertinimui atrinko šešis pirkimus (b.l. 172-173), o operatyviam – vieną (b.l. 171). Teisėjų kolegija pažymi, kad iš pateiktos informacijos nėra pagrindo daryti išvadą, kad operatyviam vertinimui atrinktas pirkimas (mažos vertės AB „TEO LT“ pirkimas) buvo atrinktas laikantis Aprašo 16 punkte įtvirtintos TOP N taisyklės, t. y., kad jo rizikos įvertis buvo didesnis nei pirkimo, dėl kurio pranešimą pateikė pareiškėjas, nes iš pateiktos informacijos nematyti, koks yra minėto operatyviam vertinimui atrinkto pirkimo rizikos operatyvinio vertinimo įvertis. Nors atsakovo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad jis viršijo du balus, ji negalėjo nurodyti šio pirkimo konkretaus rizikos įverčio.

53Atsižvelgdama į tai, kad atsakovas nepateikė duomenų, jog bylai reikšmingą savaitę buvo didesnį rizikos operatyvinio vertinimo įvertį gavusių pirkimų nei pareiškėjo pranešime nurodytas pirkimas, o aptariamo pirkimo rizikos įvertis viršijo 2 balus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas nepagrįstai pareiškėjo pranešime nurodyto pirkimo nepriskyrė prie operatyviniam patikrimui atrinktų pirkimų. Kaip minėta, Aprašo 5 punkte nurodyta, kad viešieji pirkimai įvertinimui atrenkami remiantis rizikos įverčiais, apskaičiuotais pagal Tarnybos direktoriaus 2010 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 1S-34 patvirtintą Viešųjų pirkimų reikalavimų pažeidimų rizikos vertinimo metodiką, o Aprašo 16 punkte nurodyta, kad operatyviniam įvertinimui pirkimai atrenkami pagal taisyklę TOP N – t. y. didžiausią rizikos balą per savaitę surinkę pirkimai. Kadangi atsakovas nepateikė duomenų, jog bylai reikšmingą savaitę buvo pirkimų, kurių rizikos įvertis buvo didesnis nei pirkimas, dėl kurio kreipėsi pareiškėjas, darytina išvada, jog neatrinkdamas pareiškėjo nurodyto pirkimo įvertinimui atsakovas pažeidė Aprašo 5 ir 16 punktus.

54Dėl pirmiau minėtų priežasčių teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingas teisės normas, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas.

55Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

56pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Tiketa“ apeliacinį skundą tenkinti.

57Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: UAB „Tiketa“ skundą tenkinti. Panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. 4S-1327 ,,Dėl bilietų platinimo paslaugų sutarties su UAB ,,Bilietai LT“ ir įpareigoti Viešųjų pirkimų tarnybą atlikti tikrinimą dėl koncertinės įstaigos Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras suteiktos teisės bilietus į Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro rengiamus koncertus platinti UAB „Bilietai LT“.

58Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,Tiketa“ (toliau – ir... 5. Pareiškėjas paaiškino, kad LVSO, kaip perkančioji organizacija, atitinkanti... 6. Atsakovas Viešųjų tyrimų tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l.... 7. Atsiliepime į skundą nurodė, jog atsakovas, gavęs pareiškėjo raštą dėl... 8. Pabrėžė, jog viešųjų pirkimų atrinkimo įvertinimui ir perkančiųjų... 9. Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovė papildomai paaiškino, kad... 10. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo atstovė nurodė, kad tikrintinus pirkimus... 11. Trečiojo suinteresuoto asmens koncertinės įstaigos Lietuvos valstybinis... 12. II.... 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimu (b.... 14. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjas informavo Tarnybą... 15. Teismas pabrėžė, jog Tarnybos funkcijos inter alia pagal kompetenciją... 16. Teismas atkreipė dėmesį, kad nustatyta tikrinamų objektų parinkimo... 17. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog teisminio nagrinėjimo metu... 18. Teismas nurodė, jog ginčo objektu gali būti viešojo ar vidaus... 19. III.... 20. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,Tiketa“ apeliaciniu skundu (b. l.... 21. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, pateikti pirmosios instancijos... 22. Pareiškėjas mano, jog Tarnyba iš LVSO pareikalavo pateikti informaciją,... 23. Pareiškėjas pabrėžia, jog, prašydamas panaikinti Tarnybos skundžiamą... 24. Atsakovas Viešųjų tyrimų tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį... 25. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi argumentai, pateikti atsiliepime į... 26. Pabrėžia, jog pareiškėjas netinkamai supranta Apraše nustatytą viešųjų... 27. Atsakovas sutinka su teismo išaiškinimu, jog skundžiamas Tarnybos sprendimas... 28. Trečiasis suinteresuotas asmuo koncertinė įstaiga Lietuvos valstybinis... 29. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog Tarnyba tinkamai atliko savo... 30. Nurodo, jog pareiškėjo teiginys, kad Tarnyba atsisakė pradėti patikrinimą,... 31. Pažymi, jog Tarnyba įvertina galimo pažeidimo riziką pagal Metodiką.... 32. Pabrėžia, jog vykdant pirkimą tiekėjų apklausos būdu perkančioji... 33. Teigia, jog LVSO, atsakydama į 2011 m. kovo 25 d. raštą Nr. 4S-1017,... 34. Teisėjų kolegija... 35. IV.... 36. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 37. Byloje ginčas kyla dėl Viešųjų pirkimų tarnybos pareigos atlikti... 38. Pirmosios instancijos teismas sprendime iš esmės nurodė, kad Viešųjų... 39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad gavęs jo skundą atsakovas... 40. Nors pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ginčijamas atsakovo... 41. Kiek tai susiję su bylos faktinių aplinkybių vertinimu iš esmės... 42. Įvertinusi pastarąją Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatą, taip pat... 43. Iš bylos medžiagos matyti, kad gavęs pareiškėjo pranešimą atsakovas... 44. Kaip minėta pirmiau, Viešųjų pirkimo įstatymo nuostatos atsakovui suteikia... 45. Taigi būtina įvertinti, ar nagrinėdamas pareiškėjo 2011 m. kovo 21 d.... 46. Šio Aprašo 5 punkte nurodyta, jog viešieji pirkimai įvertinimui atrenkami... 47. Iš bylos medžiagos matyti, kad gavęs pareiškėjo pranešimą atsakovas... 48. Aprašo 6 punkte nurodyta, kad viešieji pirkimai Apraše nustatyta tvarka... 49. Aprašo 15 punkte numatyta, jog Kontrolės skyrius, siekdamas užtikrinti... 50. Įvertinus pirmiau minėtas Aprašo nuostatas darytina išvada, kad... 51. Kaip minėta, iš bylos medžiagos (b.l. 102) matyti, jog pareiškėjo... 52. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, vykdydamas LVAT 2012 m. liepos 5 d.... 53. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovas nepateikė duomenų, jog bylai... 54. Dėl pirmiau minėtų priežasčių teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 55. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 56. pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Tiketa“ apeliacinį skundą... 57. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimą... 58. Sprendimas neskundžiamas....