Byla A-438-435-10

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas), sekretoriaujant Rasai Kubickienei, dalyvaujant atsakovo atstovui Igoriui Janavičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „BA Prekyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „BA Prekyba“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo iš dalies.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4pareiškėjas UAB „BA prekyba“ (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. (11.1-42)-SA-33, panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2008 m. spalio 10 d. sprendimą dėl UAB „BA prekyba“ 2008 m. rugpjūčio 4 d. skundo ir panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimą dėl UAB „BA prekyba“ 2008 m. spalio 31 d. skundo Nr. S-282(7-286/2008).

5Skunde paaiškino, kad Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2008 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. (11.1-42)-SA-33 patvirtino inspekcijos 2008 m. gegužės 16 d. patikrinimo akte Nr. PAR-23 papildomai apskaičiuotą mokestį, delspinigius – 110 852 Lt pelno mokestį, 37 422 pelno mokesčio delspinigius, paskyrė 33 256 Lt pelno mokesčio baudą (30 procentų). Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patvirtino šį sprendimą, o Mokestinių ginčų komisija 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. S-282-(7-286/2008) pareiškėjo skundą atmetė. kad mokesčių administratorius patikrinimo metu nustatė, jog bendrovė apskaitė juridinės galios neturinčius apskaitos dokumentus, kuriuose nurodytomis sąlygomis užfiksuotos ūkinės operacijos nevyko. Patikrinimo akte buvo nurodyta, kad faktiškai ūkinės operacijos tarp UAB „BA prekyba“ ir UAB „Barteksus“, kaip jos atvaizduotos išrašytuose dokumentuose, realiai neįvyko ir darytina išvada, kad realiai sandoriai vyko ne tomis sąlygomis, kurios nurodytos UAB „BA prekyba“ pateiktuose UAB „Barteksus“ vardu išrašytuose apskaitos dokumentuose, ūkinių operacijų turinys yra ne toks, veiksmai faktiškai nėra atlikti UAB „Barteksus“, o tik užfiksuoti apskaitos dokumentuose. Paaiškino ir tai, kad patikrinimo akte pažymėta, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo sąžiningumą, tai yra, kad bent minimaliai domėjosi sandorio partnerio veiklos teisėtumu. Pareiškėjas teigė, kad pateikė mokesčių administratoriui tinkamus įrodymus, jog PVM sąskaitose - faktūrose nurodytų ūkinių operacijų turinys yra aiškus ir jos realiai atliktos, todėl šiuo pagrindu ginčo PVM sąskaitas faktūras pripažinti neturinčiomis juridinės galios nėra jokio pagrindo.

6Pareiškėjo nuomone, mokesčių administratorius nepagrįstai teigia, kad ūkines operacija atliko kitas asmuo, nes remiamasi tik UAB „Barteksus“ vadovo paaiškinimu, kuris negali atsiminti penkerių metų senumo konkrečių ūkinių operacijų, be to tokie paaiškinimai negali būti absoliučiu ir neginčijamu įrodymu, kad ūkinių operacijų UAB „Barteksus“ neatliko. Pareiškėjo manymu, vadovo paaiškinimai, kad jis įmonėje nedirbo ir jokių dokumentų nepasirašinėjo, turi būti pagrįsti įrodymais – rašysenos ekspertizės aktu. Pareiškėjas akcentavo ir tai, kad mokesčių administratorius vienodai privalo vertinti abiejų sandorio šalių sąžiningumą, o šiuo atveju besąlygiškai tikima tik ta šalimi, kuri nepajėgi įvykdyti jai priklausančių prievolių sumokėti mokesčius. Pareiškėjo nuomone, jis pateikė įrodymus apie atliktus darbus ir nėra jokių objektyvių įrodymų, kad nurodytų darbų UAB „Barteksus“ neatliko, todėl bendrovės patirtos išlaidos laikytinos pagrįstomis ir mažinančiomis apmokestinamas pajamas. Dėl mokesčių administratoriaus nurodymų, kad pareiškėjas nesidomėjo savo veiklos partneriu, pareiškėjas paaiškino, jog tokia aplinkybė būtų svarbi tik tuo atveju, jeigu PVM sąskaitos faktūros būtų pripažintos galiojančiomis, tačiau pardavėjas nebūtų valstybei sumokėjęs PVM.

7Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme byloje Nr. I-445-142/08, kurioje buvo sprendžiama dėl pareiškėjo UAB „BA prekyba“ teisės į PVM atskaitą pagal UAB „Barteksus“ išrašytas sąskaitas faktūras (o šioje byloje sprendžiama dėl išlaidų pripažinimo ir pelno mokesčio perskaičiavimo pagal tas pačias sąskaitas faktūras), 2008 12 01 sprendime konstatavo, kad ūkinės operacijos realiai įvyko, tačiau pareiškėjas nėra pripažintas sąžiningu, todėl, kontrahentui nesumokėjus PVM, šį mokestį privalo sumokėti pareiškėjas. Tokiu būdu laikytina, kad teismas pripažino sąskaitas faktūras galiojančiomis, nes, jeigu sąskaitos faktūros pripažįstamos negaliojančiomis, pirkėjo sąžiningumas neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl mokesčių paskaičiavimo. Pareiškėjo nuomone, yra negalima situacija, kai ta pati sąskaita faktūra vieno mokesčio atžvilgiu pripažįstama galiojančia, o kito mokesčio atžvilgiu - negaliojančia.

8Skunde pareiškėjas taip pat rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2004 m. spalio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A1-355/04, dalyje dėl apmokestinamojo pelno apskaičiavimo. Teigė, kad mokesčių administratorius niekada neneigė pareiškėjo patirtų sąnaudų realumo. Tokiu būdu, pareiškėjo nuomone, nustačius, jog realiai ūkinė operacija vyko – PVM objektas sukurtas ir bendrovė realiai patyrė sąnaudas – už atliktus darbus sumokėjo UAB „Barteksus“, mokesčių administratorius nepagrįstai nepripažįsta patirtų sąnaudų ir tuo pagrindu perskaičiuoja pelno mokestį. Atsikirsdamas į mokesčių administratoriaus motyvus, kad UAB „Barteksus“ negalėjo atlikti paslaugos, pareiškėjas paaiškino, kad juridiniams asmenims nėra jokiais įstatymais draudžiama parduoti nupirktą paslaugą, tai paslaugai atlikti įmonė gali samdyti trečiuosius asmenis, ar įsigyti iš jų prekes tikslu perparduoti. Pareiškėjas pabrėžė, kad jeigu paslaugų įsigijimas neatvaizduotas UAB „Barteksus“ buhalterinėje apskaitoj, tai yra šios įmonės nesąžiningumas ir mokesčių vengimas. Tuo tarpu esant įrodymų, kad paslauga atlikta ir už ją realiai sumokėti pinigai UAB „Barteksus“, sprendžiant dėl pareiškėjo teisės patirtas išlaidas įtraukti į sąnaudas, negali turėti reikšmės, teisėtai ar neteisėtai UAB „Barteksus“ atliko paslaugas. Pareiškėjo nuomone, atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus, jam paskirta nepagrįstai didelė bauda. Institucijos, nagrinėjusios pareiškėjo skundus, nepasisakė, kodėl bauda negali būti sumažinta iki minimumo.

9Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą pasisakė, kad skundžiami sprendimai yra teisingi ir pagrįsti, o su pareiškėjo skundu jis nesutinka.

10Atsakovas pabrėžė, kad Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Panevėžio AVMI) pakartotinai patikrino bendrovės pelno mokesčio apskaičiavimą už laikotarpį nuo 2003 m. sausio 1 d.iki 2005 m. gruodžio 31 d. ir surašė 2008 m. gegužės 16 d. patikrinimo aktą Nr. PAR-23, šiuo aktu priskaičiuoti mokesčiai buvo patvirtinti nustatyta tvarka. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad 2003 m. kovo – 2004 m. liepos mėnesiais bendrovė užfiksavo buhalterinėje apskaitoje reklamos paslaugų ir statybos darbų įsigijimą iš UAB „Barteksus“ už 872 175,46 Lt, tame skaičiuje 133 043,72 Lt PVM. Bendrovė už minėtas sąskaitose faktūrose įformintas paslaugas ir darbus UAB „Barteksus“ įformino apmokėjimą grynais pinigais 862 371,43 Lt sumai. Kauno AVMI atliko UAB „Barteksus“ mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2003 m. sausio 29 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Barteksus“, neturėdama veiklos vykdymo vietos, veiklai būtinų išteklių, realiai ekonominės veiklos nevykdė, prekių ir paslaugų nebuvo įsigijusi ir negalėjo parduoti kitiems ūkio subjektams. UAB „Barteksus“ vardu išrašyti apskaitos dokumentai neatspindi tikrojo ūkinių operacijų turinio, nes juose buvo įformintos tikrovėje neįvykusios ūkinės operacijos, todėl patikrinimo metu UAB „Barteksus“ vardu išrašytos PVM sąskaitos faktūros pripažintos neturinčiomis juridinės galios. Mokestinio patikrinimo metu konstatuota, jog UAB „Barteksus“ buvo naudojama kaip priedanga neteisėtai veiklai, siekiant savanaudiškų, visuomenei priešiškų interesų, padedant kitoms įmonėms neteisėtai suformuoti PVM atskaitą bei sąnaudas.

11Atsakovas akcentavo, kad mokesčių administratoriaus iniciatyva UAB „Barteksus“ nuo 2005 m. birželio 10 d. išregistruota iš PVM mokėtojų registro, nes neteikė PVM deklaracijų. Ši bendrovė registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, atskirais laikotarpiais bendrovėje buvo įdarbinti 2 – 3 žmonės, iš jų vienas buhalteris, kitas direktorius. Kas konkrečiai dirbo objektuose ir atliko darbus, niekas iš UAB „Barteksus“ darbuotojų paaiškinti negalėjo. Pažymi, kad daugelio iš įdarbintų asmenų pasai pamesti ar dingę. UAB „Barteksus“ patikrinimo akto 109 – 118 puslapiuose konkrečiai pasakyta dėl sandorių su pareiškėju. Apskritai UAB „Barteksus“ patikrinimo akte padaryta išvada, kad šios bendrovės vardu išrašyti apskaitos dokumentai neatspindi tikrojo ūkinių operacijų turinio, nes jose buvo įformintos tikrovėje neįvykusios ūkinės operacijos, todėl daroma išvada, kad UAB „Barteksus“ vardu išrašytos PVM sąskaitos faktūros pripažįstamos neturinčios juridinės galios. Kadangi šios operacijos realiai neįvyko, daroma išvada, kad bendrovė tik surašydavo apskaitos dokumentus, t. y. buvo imituojama, kad vykdoma PVM apmokestinama veikla, o teikiamose PVM deklaracijose, kuriose nurodytas pardavimo PVM yra artimas atskaitytinam pirkimo PVM, buvo vengiama apskaičiuoti mokėtiną į biudžetą PVM.

12Atsakovas paaiškino, jog įvertino tiek UAB „Barteksus“ dirbusių asmenų ar asmenų, kurių pasais buvo pasinaudota, paaiškinimus, tiek pareiškėjo darbuotojo Artūro Vaitiekaičio paaiškinimus ir padarė išvadą, kad pareiškėjo darbuotojo paaiškinimai yra prieštaringi ir neatitinka objektyviems bylos duomenims, todėl jie vertintini kritiškai. Pažymėjo, kad paneigus PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą paslaugos teikėją, įmanomi keli variantai: paslauga apskritai nebuvo suteikta, ją suteikė kitas subjektas, ją atliko pats mokesčių mokėtojas, tačiau pagrindė kito subjekto buhalterinės apskaitos dokumentais. Tokiu atveju ūkinės operacijos realumą ir tikrąjį turinį (asmenis, su kuriais įvyko ūkinės operacijos, teiktų paslaugų kiekius, sumokėtas pinigines sumas) turi įrodyti mokesčių mokėtojas. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų konstatuoti ūkinės operacijos realumą ir nustatyti tikrąjį jos turinį.

13Atsakovas taip pat rėmėsi Pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnio 4 dalimi, LVAT plenarinės sesijos 2004 m. spalio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A1-355/2004 ir teigė, kad sąnaudos turi būti patvirtintos juridinę galią turinčiais apskaitos dokumentais. Dėl nurodytų aplinkybių pabrėžė, jog mokesčių administratorių sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, naikinti juos pagrindo nėra. Dėl pelno mokesčio baudos papildomai paaiškino, kad vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 139 straipsnio 1 dalies nuostatomis bendrovei pagrįstai paskirta vidutinio dydžio 30 procentų bauda, todėl bendrovės prašymas baudą sumažinti iki minimalios turi būti atmestas. Atsakovas rėmėsi MAĮ 141 straipsniu ir paaiškino, jog atsižvelgiant į tai, kad bylos medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad bendrovė būtų sumokėjusi mokestį, susijusį su paskirta bauda, ar šio mokesčio sumokėjimo terminas nustatyta tvarka yra atidėtas arba išdėstytas, todėl nėra įstatyme nustatytų būtinų sąlygų, kurios leistų svarstyti atleidimo nuo mokesčio baudos klausimą

14II.

15Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 30 d. sprendimu pareiškėjo UAB “BA prekyba” skundą atmetė.

16Teismas konstatavo, jog bylos ginčo dalykas yra pelno mokesčio apskaičiavimo teisingumas, t. y. sąnaudų, kuriomis gali būti mažinamas apmokestinamas pelnas, pripažinimas. Įvertinęs bylos aplinkybės, teismas pastebėjo, kad surinktus įrodymus dėl UAB „Barteksus“ veiklos mokesčių administratoriai vertino teisingai. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, iš dalies tai patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-193/2009. Dėl to ir skundžiamame Mokestinių ginčų komisijos 2008 m. gruodžio 11 d. sprendime Nr. S-282(7-286/2008) atliktas įrodymų vertinimas dėl UAB „Barteksus“ veiklos yra pagrįstas, padarytos teisingos išvados, kad UAB „Barteksus“ paslaugų, kurias pirko pareiškėjas, suteikti negalėjo. Teismas akcentavo, kad UAB „Barteksus“ patikrinimo duomenys paneigia ir pareiškėjo nurodomą aplinkybę, kad paslaugas suteikti galėjo kiti asmenys pagal UAB „Barteksus“ užsakymą. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad iš tiesų visus darbus pagal sutartis atliko UAB „Barteksus“ arba, kad UAB „Barteksus“ samdė rangos ar kitais pagrindais kitus sutartinių įsipareigojimų vykdytojus. Tokiu būdu atsakovo surinkti įrodymai ir jų pagrindu padarytos išvados nebuvo paneigtos. Teismo nuomone, atliekant tokias ūkines operacijas neprotinga ir nelogiška nepasidomėti UAB „Barteksus“, kaip ūkinės veiklos partnerio, išrašomų dokumentų patikimumu ir tokiu būdu rizikuoti mokesčių įstatymų netinkamu vykdymu.

17Teismas akcentavo, jog nuo 2002 metų mokestinio laikotarpio galioja Pelno mokesčio 11 straipsnio 4 dalies nuostata, kad „išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. Be šių rekvizitų, išlaidas, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, pagrindžiančiuose dokumentuose privalo būti nurodyti ir kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti papildomi rekvizitai.“ Pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnis reglamentuoja apmokestinamo pelno apskaičiavimo tvarką. Pareiškėjas aptariamu laikotarpiu skaičiuodamas apmokestinamą pelną į išlaidas įtraukė ir tas sąnaudas, kurias patvirtina buhalterinės apskaitos dokumentai, išrašyti UAB „Barteksus“. Tačiau, kaip nurodė teismas, UAB „Barteksus“ patikrinimo aktu konstatuota, kad šie dokumentai neturi juridinės galios. Tokiais dokumentais sąnaudos, kuriomis mažinamas apmokestinamas pelnas, negali būti pagrindžiamos.

18Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog tiek pareiškėjas, tiek atsakovas remiasi LVAT 2004 m. spalio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A1-355/2004. Teismas nurodė, jog pareiškėjas remiasi ta nutarties dalimi, kurioje kalbama, kad mokesčio mokėtojo žinojimas ir galėjimas žinoti apie kitos sandorio šalies neteisėtą veiklą yra teisiškai reikšmingas tik kalbant apie teisės į PVM atskaitą įgyvendinimą ir neturi įtakos sprendžiant, ar pripažinti sąnaudomis juridinio asmens išlaidas, apskaičiuojant apmokestinamą pelną. Tačiau, kaip toliau šioje nutartyje rašoma, ir tai cituoja pareiškėjas, nustačius, kad ūkinė operacija yra tikrai įvykusi, t. y. mokesčių mokėtojas patyrė išlaidas, o šios operacijos turinys yra patvirtintas juridinę galią turinčiais dokumentais, mokesčio mokėtojo patirtos išlaidos mažina mokesčio mokėtojo apmokestinamąjį pelną nepriklausomai nuo to, ar pridėtinės vertės mokestį sumokėjo prekių ar paslaugų tiekėjas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, komentuojamoje LVAT nutartyje pasakyta, kokiomis sąlygomis, atmetus sąžiningumo vertinimą, turi būti pagrįsta mokesčio mokėtojo teisė mažinti sąnaudomis apmokestinamąjį pelną – pripažinti tokiomis sąnaudomis galima tik tas, kai, pirma, nustatyta, kad ūkinė operacija tikrai įvyko ir, antra, kai operacijos turinys patvirtintas juridinę galią turinčiais dokumentais. Šiuo atveju pareiškėjas įrodinėja, kad ūkinės operacijos tikrai įvyko, tačiau šis įrodinėjimas neturi reikšmės, kadangi pareiškėjas neturi juridinę galią turinčių dokumentų tų operacijų turiniui įrodyti. Pirmosios instancijos teismo manymu, UAB „Barteksus“ išrašyti dokumentai, atsižvelgiant į prieš tai paminėtas aplinkybes, negali būti vertinami kaip juridinę galią turintys dokumentai, nes ši bendrovė nei pati, nei per kitus asmenis tokios veiklos, kuri atspindėta PVM sąskaitose faktūrose ir sutartyse, nevykdė. Todėl pelno mokestį mokesčių administratorius pareiškėjui apskaičiavo teisingai ir pagrįstai ir naikinti skundžiamus sprendimus nėra pagrindo.

19Dėl pareiškėjui paskirtos pelno mokesčio baudos pirmosios instancijos teismas pasisakė, jog Panevėžio AVMI 2008 m. liepos 14 d. sprendime Nr. (11.1)-42)-SA-33 baudos dydžio nustatymas yra motyvuotas. Mokesčių administratorius, nustatydamas baudos dydį, kaip į mažinančią baudą aplinkybę, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas geranoriškai bendradarbiavo, teikė paaiškinimus ir reikalingą patikrinimui medžiagą. Tačiau atsižvelgė ir į tai, kad nustatytas didelis pažeidimo mastas (įforminta sandorių už 872 175,46 Lt), tęstinumą, kartotinumą. Teismas pabrėžė, jog nustatytas galimos skirti baudos vidurkis atitinka MAĮ 139 straipsnio reikalavimus, t. y. bauda paskirta teisėtai, jos dydis parinktas laikantis įstatymo reikalavimų, todėl bauda negali būti mažinama. Atleidimas nuo baudos galimas tik esant MAĮ 141 straipsnyje nurodytoms sąlygoms. Tačiau, pirmosios instancijos teismo nuomone, tokių sąlygų nagrinėjamu atveju nėra. Be to, MAĮ 141 straipsnyje yra atleidimo nuo baudos sąlyga – nuo baudos atleidžiama tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas mokesčio, susijusio su paskirta bauda, sumą yra sumokėjęs (mokestis priverstinai išieškotas) ar šio mokesčio sumokėjimo terminas yra atidėtas arba išdėstytas. Taigi, teismo vertinimu, bet kuriuo atveju, atleidimas nuo baudos negalimas, nes mokestis nėra sumokėtas (taip teigia mokesčių administratorius, o pareiškėjas nepateikė įrodymų, leidžiančių reikšti tokį prašymą).

20III.

21Apeliaciniu skundu pareiškėjas UAB „BA Prekyba“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

22Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl pareiškėjo teisės pripažinti sąnaudomis patirtas išlaidas pagal UAB „Barteksus" išrašytas sąskaitas faktūras. Pareiškėjo manymu, teismas neatsižvelgė į pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus, vėl liko nepasisakyta dėl paties patirtų sąnaudų fakto. Taip pat neatsižvelgta į visą eilę kitų skunde nurodytų argumentų. Pareiškėjo manymu, mokestinį ginčą nagrinėjančių institucijų nuostatos dėl ūkinės operacijos realumo ir teisinių pasekmių sprendžiant dėl pareiškėjo teisės į PVM atskaitą ir teisės patirtas išlaidas įtraukti į veiklos sąnaudas yra prieštaringos. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 24 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-556-1659/08 yra cituojama Europos bendrijų teisingumo teismo pozicija, kad apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu požiūriu yra aktualus tik pats objektyvus paslaugų pirkimo faktas ir tai, ar šios paslaugos buvo skirtos pareiškėjo pridėtinės vertės mokesčiu apmokestinamai veiklai vykdyti, tuo tarpu aplinkybė ar prekes perdavė tikrai tas asmuo, kuris nurodytas pridėtinės vertės mokesčio sąskaitose faktūrose kaip pardavėjas, šiuo aspektu negali būti lemianti teisės į pridėtinės vertės mokesčio atskaitą buvimą ar šios teisės paneigimą. Kaip jau buvo ne kartą pažymėta, mokesčių administratorius neginčija fakto, kad bendrovė gavo paslaugas ir už jas sumokėjo, tai yra patyrė sąnaudas, todėl teigti, kad pridėtinės vertės mokesčio sąskaitos faktūros yra negaliojančios nėra jokio pagrindo. Šiuo konkrečiu atveju, gali būti abejojama tik dėl sąskaitose faktūrose nurodyto pardavėjo, bet ne dėl pačios ūkinės operacijos ir atsiskaitymo už paslaugas. Jeigu pardavėjo identifikavimas neturi lemiamos reikšmės pridėtinės vertės mokesčio atskaitai esant nustatytam faktui, kad pridėtinės vertės mokesčio objektas yra sukurtas, tai ši aplinkybė juolab negali būti lemiama sprendžiant dėl patirtų išlaidų įtraukimo į sąnaudas pagrįstumo, esant nustatytoms esminėms aplinkybėms, kad bendrovė paslaugą gavo ir už ją sumokėjo. Pareiškėjo manymu, sprendžiant dėl jo teisės patirtas išlaidas įtraukti į sąnaudas, negali turėti reikšmės teisėtai ar neteisėtai UAB „Barteksus" atiko paslaugas. Pareiškėjas taip pat mano, kad, atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus, jam paskirta nepagrįstai didelė bauda, kuri gali būti sumažinta. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo veikos kartotinumą, nes iš patikrinimo medžiagos matyti, kad buvo pirktos dvi paslaugos reklamos ir remonto darbai. Dėl pastarųjų atlikimo buvo susitarta kaip dėl vieno darbo, tik atsiskaitoma dalimis.

23Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti, atsiliepimą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.

24Teisėjų kolegija

konstatuoja:

25IV.

26Iš bylos medžiagos matyti, jog mokestinis ginčas šioje byloje kilo dėl to, ar pagrįstai pareiškėjui UAB „BA Prekyba“ neleista į sąnaudas įtraukti 872175,46 Lt sumos pagal UAB „Barteksus“ 2003 – 2004 m. išrašytas PVM sąskaitas faktūras už reklamos bei statybos paslaugas ir remiantis šia aplinkybe papildomai apskaičiuotos 110852 Lt pelno mokesčio sumos, 37422 Lt pelno mokesčio delspinigių bei 33256 Lt pelno mokesčio baudos.

27Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje (2002 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. IX-1008 redakcija) buvo nurodyta, kad sąnaudos – visos išlaidos, patirtos uždirbant pajamas. Šio įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. Analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos ir vėlesnėse ginčo teisinių santykių atsiradimo laikotarpiu galiojusiose Pelno mokesčio įstatymo redakcijose. Be to, aiškindamas minėtas teisės normas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (2004 m. spalio 27 d. plenarinės sesijos nutartis administracinėje byloje Nr. A1-355/2004) yra pažymėjęs, kad, „ar sąnaudos patvirtintos juridinę galią turinčiais dokumentais, nustatoma įvertinus ar apskaitos dokumentai patvirtina tikrąjį įvykusios operacijos turinį. Šiuo atžvilgiu vėlgi svarbu turėto omenyje, jog vien formalūs buhalterinės apskaitos dokumento trūkumai negali paneigti mokesčių mokėtojo teisės iš bendrųjų pajamų atimti tam tikras sąnaudas, jeigu jos faktiškai buvo patirtos, ir tai patvirtina byloje esančių įrodymų visuma. Ir atvirkščiai, vien buhalterinės apskaitos dokumento turėjimas nesuteikia teisės sumažinti apmokestinamąjį pelną, jeigu sąnaudos nėra faktiškai patirtos“ (Administracinių teismų praktika Nr. 6, p. 136 – 137).

28Bylos medžiaga patvirtina, jog nagrinėjamu atveju mokesčių administratoriui kilo pagrįstų įtarimų dėl tikrojo UAB „Barteksus“ 2003 – 2004 m. išrašytose PVM sąskaitose faktūrose, kaip UAB „BA Prekyba“ sąnaudas pagrindžiančiuose dokumentuose, užfiksuotų ūkinių operacijų turinio bei jų realumo.

29Šiuo aspektu pažymėtina, jog Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atliko pareiškėjo mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2003 m. sausio 10 d. iki 2007 m. kovo 31 d., tikrintas ribotos atsakomybės juridinių asmenų pelno mokestis (Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. gegužės 16 d. patikrinimo aktas Nr. PAR-23; mok. byla, t. I, b. l. 40-51). Šiame patikrinimo akte mokesčių administratorius įvertino 2003 – 2004 metais vykusius sandorius tarp pareiškėjo ir UAB „Barteksus, kurių vertė - 872175,46 Lt. Remiantis Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2006 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. (18.5-18)-K-11132 „Dėl informacijos pateikimo“ buvo konstatuota, jog nėra duomenų, kad UAB „Barteksus“ buvo sudariusi sutartis su kitomis įmonėmis, kurios galėjo suteikti paslaugas, užfiksuotas tarp UAB „Barteksus“ ir UAB „BA Prekyba“ surašytuose buhalterinės apskaitos dokumentuose (PVM sąskaitose faktūrose). Be to, nustatyta, jog per laikotarpį nuo 2003 m. kovo 10 d. iki 2003 m. liepos 4 d. UAB „Barteksus“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose pasirašęs R.R. nieko paaiškinti apie UAB „Barteksus veiklą negalėjo. Tuo tarpu per laikotarpį nuo 2003 m. rugpjūčio 27 d. iki 2007 m. liepos 30 d. išrašytose PVM sąskaitose faktūrose pasirašęs G.M. paaiškino, kad UAB „Barteksus“ nedirbo ir apie jos veiklą nieko nežino, ant jokių dokumentų nepasirašinėjo.

30Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. gegužės 16 d. patikrinimo akte Nr. PAR-234 buvo konstatuoti ir kiti apskaitos dokumentuose užfiksuotos UAB „Barteksus“ veiklos neatitikimo realiai faktinei situacijai aspektai (mok. byla, t. 1, b. l. 48 – 49). Nustatyta, jog UAB „BA prekyba“ direktoriaus pavaduotojas A.V. paaiškino, kad 2003 m. pradžioje dėl statybos remonto darbų tartasi su UAB „Barteksus“ direktoriumi G.M., su juo pasirašyta sutartis. Su G.M. tartasi dėl reklamos paslaugų ir 2003 metų gegužės mėnesį buvo sudaryta reklaminės medžiagos gamybos ir platinimo šiaurės rytų Lietuvoje sutartis. Tačiau G.M. UAB „Barteksus“ direktoriumi buvo įdarbintas 2003 m. rugpjūčio 26 d., o per laikotarpį nuo 2003 m. kovo 10 d. iki 2003 m. liepos 4 d. visus UAB „Barteksus“ išrašytus dokumentus pasirašė direktorius R.R., tame tarpe ir 2003 m. gegužės 5 d. reklamos paslaugų sutartį Nr. RPr-03/05/05. Tačiau apie R.R. dalyvavimą minėtame sandoryje UAB „BA Prekyba“ atstovas A.V. nieko nepaaiškino. Kita vertus per laikotarpį nuo 2003 m. rugsėjo 17 d. iki 2004 m. rugpjūčio 20 d. išrašytuose kasos pajamų orderių kvituose (jais įforminti atsikaitymai už UAB „Barteksus“ tariamai suteiktas paslaugas) pasirašiusi R.M. UAB „Barteksus“ buhalterės pareigose buvo įdarbinta nuo 2003 m. rugsėjo 8 d. iki 2003 m. gruodžio 8 d. ir nuo 2004 m. sausio 20 d. iki 2004 m. rugpjūčio 31 d., o savo paaiškinime ji pažymėjo, kad apie UAB „Barteksus“ atliktus statybos darbus nieko nežinojo. Įvertinęs šias aplinkybes, mokesčių administratorius padarė išvadą, kad nors UAB „BA prekyba“ atsiskaitė su UAB „Barteksus“ už tariamai atliktus darbus, tačiau nesant įrodymų, patvirtinančių ūkinių operacijų realumą, vien atsiskaitymo faktas nepatvirtina, jog atsiskaityta būtent už dokumentuose nurodytus darbus.

31Teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles analogiškos kategorijos administracinėse bylose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-438-1097/2009), esant tokiai situacijai, mokesčių administratorius įgijo teisę reikalauti iš pirkėjo (paslaugų gavėjo), t. y. UAB „BA prekyba“, įrodyti tikrąjį ūkinių operacijų su UAB „Barteksus“ turinį bei jų realumą – pateikti duomenis, apie tikrąjį ūkinės operacijos subjektą, suteikusį jam prekes ir/ar paslaugas, ir kitas reikšmingas aplinkybes. Šios teisiškai reikšmingos aplinkybės gali būti įrodinėjamos bei paneigiamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, įrodymus vertinant pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Tačiau, kaip patvirtina bylos medžiaga, nė viename mokestinio ginčo nagrinėjimo etape, taip pat ir vykstant Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. gegužės 16 d. patikrinimo akto Nr. PAR-234 patvirtinimo procedūrai, pareiškėjas nepateikė jokių papildomų objektyvių įrodymų, paneigiančių mokesčių administratoriaus išvadas bei pagrindžiančių tikrąjį ūkinių operacijų turinį ir(ar) jų realumą (b. l. 4 – 9, 111 – 116; mok. byla, t. 1, b. l. 2 – 5, 26 – 29, 37 – 38).

32Dėl šios priežasties nėra teisinio pagrindo paslaugų, kurių įsigijimą pareiškėjas įformino pagal UAB „Barteksus" vardu 2003 – 2004 m. išrašytas PVM sąskaitas faktūras, vertes (872175,46 Lt) pripažinti sąnaudomis, priskiriamomis leidžiamiems atskaitymams iš pajamų. Todėl pareiškėjui pagrįstai buvo nurodyta sumokėti į biudžetą 110852 Lt pelno mokesčio, 37422 Lt pelno mokesčio delspinigių bei 33256 Lt pelno mokesčio baudos. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog skirdamas pelno mokesčio baudą, mokesčių administratorius įvertino tiek pareiškėjo atsakomybę lengvinančias, tiek ją sunkinančias aplinkybes (mok. byla, b. l. 24) bei paskyrė vidutinio dydžio baudą, apibrėžtą Mokesčių administravimo įstatymo (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcija) 139 straipsnio 1 dalyje (30 proc. nuo neteisėtai sumažintos pelno mokesčio sumos), todėl taip pat nėra pagrindo papildomai keisti ar mažinti paskirtos pelno mokesčio baudos dydžio.

33Dėl šių priežasčių tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

34Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

35Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „BA Prekyba“ apeliacinį skundą atmesti.

36Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. pareiškėjas UAB „BA prekyba“ (toliau – ir pareiškėjas) padavė... 5. Skunde paaiškino, kad Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija... 6. Pareiškėjo nuomone, mokesčių administratorius nepagrįstai teigia, kad... 7. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos... 8. Skunde pareiškėjas taip pat rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio... 9. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos... 10. Atsakovas pabrėžė, kad Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių... 11. Atsakovas akcentavo, kad mokesčių administratoriaus iniciatyva UAB... 12. Atsakovas paaiškino, jog įvertino tiek UAB „Barteksus“ dirbusių asmenų... 13. Atsakovas taip pat rėmėsi Pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnio 4 dalimi,... 14. II.... 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 30 d. sprendimu... 16. Teismas konstatavo, jog bylos ginčo dalykas yra pelno mokesčio apskaičiavimo... 17. Teismas akcentavo, jog nuo 2002 metų mokestinio laikotarpio galioja Pelno... 18. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog tiek... 19. Dėl pareiškėjui paskirtos pelno mokesčio baudos pirmosios instancijos... 20. III.... 21. Apeliaciniu skundu pareiškėjas UAB „BA Prekyba“ prašo panaikinti... 22. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė... 23. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti, atsiliepimą... 24. Teisėjų kolegija... 25. IV.... 26. Iš bylos medžiagos matyti, jog mokestinis ginčas šioje byloje kilo dėl to,... 27. Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje (2002 m. liepos 2 d. įstatymo... 28. Bylos medžiaga patvirtina, jog nagrinėjamu atveju mokesčių administratoriui... 29. Šiuo aspektu pažymėtina, jog Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių... 30. Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. gegužės 16... 31. Teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo... 32. Dėl šios priežasties nėra teisinio pagrindo paslaugų, kurių įsigijimą... 33. Dėl šių priežasčių tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame... 34. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 35. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 30 d. sprendimą palikti... 36. Nutartis neskundžiama....