Byla e2-943-823/2017
Dėl teismo nutarties išaiškinimo bei antstolės įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos K. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1146-221/2017, kuria teismas netenkino pareiškėjos prašymo dėl teismo nutarties išaiškinimo bei antstolės įpareigojimo atlikti veiksmus,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 17 d. nutartimi iškėlė UAB „Valhalla Inter“ bankroto bylą, bendrovės bankroto administratore paskyrė M. B..
  2. Pareiškėja K. K. kreipėsi į teismą, prašydama išaiškinti Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartį bei įpareigoti antstolę J. J. visiškai įvykdyti Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartį – sustabdyti ir užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0052/16/00548, vykdomąjį dokumentą visa apimtimi persiunčiant bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.
  3. Nurodė, kad, Kauno apygardos teismui 2016 m. spalio 17 d. nutartimi skolininkei UAB „Valhalla Inter“ iškėlus bankroto bylą, antstolė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 626 straipsnio 1 dalies 3 punktu, sustabdė vykdomąsias bylas ir vykdomuosius dokumentus persiuntė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, tačiau vykdomąją bylą Nr. 0052/16/00548 savo iniciatyva sustabdė tik skolininkės UAB „Valhalla Inter“ atžvilgiu, tęsiant išieškojimą iš kitos skolininkės – K. K.. Taigi, antstolė nevykdo Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 17 d. nutarties UAB „Valhalla Inter“ atžvilgiu užbaigti visas antstolės žinioje esančias vykdomąsias bylas. Dėl antstolės veiksmų pareiškėja K. K. yra padavusi skundą. Pareiškėja K. K. prašė išaiškinti teismo poziciją dėl nutarties, kuria teismui visa apimtimi turi būti perduotos visos vykdomosios bylos, įmonei iškėlus bankroto bylą, konkrečiai – ar gali vykdomoji byla Nr. 0052/16/00548 būti padalinta į du skirtingus vykdomuosius dokumentus, t. y. rašytinį ir elektroninį, ir vienu metu būti vykdoma dviejų skirtingų antstolių.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 13 d. nutartimi pareiškėjos K. K. prašymą dėl nutarties išaiškinimo bei antstolės įpareigojimo atlikti veiksmus atmetė.
  2. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos K. K. prašomos išaiškinti Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 17 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nėra neaiškių, nesuprantamai ar nevienareikšmiškai suformuluotų jos dalių, joje nėra pasisakyta pareiškėjos K. K. nurodomu klausimu, t. y. dėl vykdomųjų bylų perdavimo bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Pažymėjo, kad pati pareiškėja nurodo, jog antstoliai vykdomąsias bylos bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduoda vadovaudamiesi CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 18 straipsnio 1 dalimi. Dėl šių teisės normų taikymo Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartyje nėra pasisakyta.
  3. Teismas nurodė, kad pareiškėja K. K. šiuo atveju iš esmės prašo teisės aktų taikymo išaiškinimo, tačiau Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 17 d. nutarties išaiškinimas pareiškėjos prašomu būdu reikštų teismo nutarties turinio pakeitimą.

6III. Atskirojo skundo argumentai

7

  1. Pareiškėja K. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos prašymą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Ginčijama nutartimi teismas nesprendė pareiškėjos prašymo dėl arešto ir vykdomųjų dokumentų perdavimo bankroto bylą nagrinėjančiam teismui ir nenurodė motyvų, kuriais remdamasis padarė išvadas, kad 2016 m. teismo nutarties išaiškinimas reikštų teismo nutarties turinio keitimą. 7.2. Teismas ne tik nesiėmė jokių priemonių antstolės atžvilgiu dėl laiku ir tinkamai neperduotų vykdomųjų bylų, bet ir, vadovaujantis ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalimi, neužtikrino kitų įstatymų nuostatų taikymo bankroto proceso metu tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. Pareiškėja pagrįstai reikalavo išaiškinti 2016 m. spalio 17 d. teismo nutartį, kadangi minėta teismo nutartis nebuvo vykdoma. 7.3. Prašoma išaiškinti teismo nutartis yra neaiški ne tik pareiškėjai, bet ir antstolei. Tą patvirtina aplinkybė, kad vykdomuosius dokumentus antstolė teismui išsiuntė tik po to, kai pareiškėja 2017 m. vasario 6 d. raštu kreipėsi į antstolę dėl turto arešto panaikinimo, iškėlus skolininkei bankroto bylą. 7.4. Teismo argumentas, kad pareiškėjos prašymas dėl nutarties išaiškinimo savo turiniu yra panašus į skundą dėl antstolio veiksmų, yra nepagrįstas, kadangi tik tinkamas ĮBĮ nurodytų pareigų įgyvendinimas reikštų šiame įstatyme reglamentuotą įmonių bankroto procesą. Pareiškėja pagrįstai kėlė klausimą dėl teismo nutarties išaiškinimo, remdamasi CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuris taip pat reglamentuoja įmonių bankroto procesą bei papildo ĮBĮ.

8IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9

  1. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjos prašymą dėl teismo nutarties išaiškinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ex officio patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
  2. Pagal CPK 278 straipsnio 1 dalį, jeigu teismo procesinis sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdomas. Dėl to, siekiant tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo, sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas (nutartis). Teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2007; 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2006; 2007 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2207).
  3. Pirmosios instancijos teismo nutartimi, kurią buvo prašoma išaiškinti, teismas iškėlė UAB „Valhalla Inter“ bankroto bylą, nutarties rezoliucinėje dalyje, be kita ko, nurodydamas, kad apie bankroto bylos bendrovei iškėlimą nedelsiant turi būti informuoti antstoliai. Apie aptariamos nutarties priėmimą antstoliai buvo informuoti 2016 m. spalio 18 d. elektroniniu paštu. Šios nutarties pagrindu antstolė A. M. 2016 m. lapkričio 7 d. teismui persiuntė patvarkymus dėl vykdomųjų bylų užbaigimo, o 2017 m. vasario 10 d., 2017 m. vasario 15 d., 2017 m. kovo 6 d. teisme buvo gauti antstolės A. J. patvarkymai dėl vykdomųjų bylų užbaigimo.
  4. Pagal CPK 278 straipsnio 2 dalį sprendimą išaiškinti leidžiama, jeigu jis dar neįvykdytas, taip pat jeigu nesibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas, ar šis terminas neatnaujintas. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad teismo nutarties dalis apie iškeltą UAB „Valhalla Inter“ bankroto bylą informuoti antstolius buvo įvykdyta, todėl pirmos instancijos teismas neturėjo pagrindo šią nutarties dalį aiškinti. Tuo tarpu įpareigojimas antstoliams sustabdyti, užbaigti bei persiųsti bylą nagrinėjančiam teismui vykdomąsias bylas, iškėlus skolininkei UAB „Valhalla Inter“ bankroto bylą, Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartyje aptartas nebuvo.
  5. Pažymėtina, kad vykdomųjų bylų sustabdymą bei užbaigimą skolininkui iškėlus bankroto bylą reglamentuoja CPK XLII skyriaus nuostatos, tuo tarpu ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalis, reglamentuojanti teismo arba teisėjo privalomus veiksmus, priėmus nutartį iškelti bankroto bylą, numato tik privalomą antstolių kontorų, kurioms yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šios įmonės ar dėl jos turto arešto, informavimą apie bankroto bylos iškėlimą. Būtent toks įpareigojimas prašomoje išaiškinti nutartyje šiuo atveju ir buvo nurodytas bei įgyvendintas.
  6. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties išvadoms, kad pareiškėja pateiktu prašymu (skundu) prašė ne teismo nutarties, bet teisės normų, neaptartų prašomoje išaiškinti teismo nutartyje, taikymo išaiškinimo bei antstolės veiksmų teisėtumo įvertinimo, tačiau nei viena, nei kita nėra teismo procesinio sprendimo išaiškinimo instituto paskirtis. Kaip jau minėta, CPK 278 straipsnio nuostatos tiesiogiai draudžia teismui keisti priimto procesinio sprendimo turinį procesinio sprendimo išaiškinimo būdu.
  7. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su antstolės veiksmais (jos neveikimu), kadangi šie argumentai neturi jokios įtakos ginčijamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Minėti pareiškėjos argumentai galėtų būti aktualūs pareiškėjai įstatymų nustatyta tvarka teikiant skundą dėl antstolės veiksmų ar jos neveikimo.
  8. Nepagrįstas apeliantės atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė jos prašymo dėl arešto ir vykdomųjų dokumentų perdavimo bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Tiek iš motyvuojamosios, tiek ir iš rezoliucinės ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies matyti, kad pareiškėjos prašymas įpareigoti antstolę visiškai įvykdyti Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartį, sustabdyti ir užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0052/16/00548, vykdomąjį dokumentą persiunčiant bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, ginčijama nutartimi yra išspręstas, t. y. atmestas. Nesutikti su tokiu procesiniu sprendimu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, kadangi, kaip pagrįstai ginčijamoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti skundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka; šia tvarka, o ne kreipiantis dėl teismo nutarties išaiškinimo, turėtų būti sprendžiama ir dėl pareiškėjos reikalavimų įpareigoti antstolę atlikti tam tikrus veiksmus.
  9. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

10Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

11Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai