Byla AS-858-209-10

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Ričardo Piličausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos UAB „Mechanika“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Mechanika“ skundą atsakovei Techninės priežiūros tarnybai ir trečiajam suinteresuotajam asmeniui AB „Vakarų laivų gamykla“ dėl Techninės priežiūros tarnybos 2009 m. gruodžio 3 d. ataskaitos Nr. 06-61-648 panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėja UAB „Mechanika“ (toliau – ir pareiškėja) 2010 m. vasario 5 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl atsakovės Techninės priežiūros tarnybos (toliau – ir atsakovė) 2009 m. gruodžio 3 d. ataskaitos Nr. 06-61-648 (toliau – ir skundžiama ataskaita) panaikinimo. Pareiškėja skunde nurodė, kad ataskaitos priede Nr. 2 nurodyti krano trūkumai nėra pagrįsti, o pati ataskaita prieštarauja LR potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nurodytiems įstatymas ir kitiems teisės aktams.

5II.

6Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 18 d. nutartimi skundą priimti atsisakė. Teismas nurodė, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 25 straipsnio 1 dalį, prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų nustatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. UAB „Mechanika“ neišnaudojo privalomos ikiteisminės procedūros, nes Techninės priežiūros tarnybos teismui pateikto Kokybės vadovo 17 skyriuje yra nustatyta neteisminė Technikos priežiūros tarnybos struktūrinių padalinių, jų darbuotojų ar specialistų ekspertų veiksmų apskundimo tvarka.

7III.

8Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Mechanika“ prašo panaikinti 2010 m. vasario 18 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti skundą. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ABTĮ 25 straipsnį, nes pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytas „Kokybės vadovo 17 skyriaus išrašas“ - tai vidaus tarnybos padalinio raštas, kuris nėra skelbtas nei spaudoje, nei interneto tinklapyje. Be to, jokiame įstatyme nenurodyta, kad Techninės priežiūros tarnybos ataskaita turi būti ginčijama kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, todėl teismas privalėjo priimti pareiškėjos skundą ir jį išnagrinėti.

9Teisėjų kolegija

konstatuoja:

10IV.

11Atskirasis skundas tenkintinas.

12Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta teisė kreiptis gynybos į teismą. ABTĮ 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų numatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

13Taigi Administracinių bylų teisenos įstatymas įtvirtina pamatinę suinteresuotų subjektų teisę kreiptis į teismą, kurią garantuoja ir Lietuvos Respublikos Konstitucija, ir įvairūs tarptautinės teisės aktai, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika. Kartu ABTĮ nurodo, jog prieš įgyvendindami savo teisę kreiptis į teismą, suinteresuoti subjektai įstatymų numatytais atvejais privalo išnaudoti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priemones.

14Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisės aktais gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka, tačiau negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, jog jo teisės ar laisvės pažeistos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2005 m. vasario 7 d. nutarimą Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 506 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 37 punkto (2000 m. gegužės 8 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 29 straipsnio 1 daliai (1999 m. gruodžio 23 d., 2001 m. liepos 5 d. redakcijos).

15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi nuostatos (žr., pavyzdžiui, 2007 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007 (Administracinių teismų praktika, Nr. 3, p. 253-265), kad siekiant nustatyti, ar įstatymuose yra nustatyta ikiteisminė administracinių ginčų sprendimo tvarka ir ar ši tvarka yra privaloma pareiškėjui, svarbu atsižvelgti į ABTĮ 17 straipsnio 2 dalį, pagal kurią esant abejonei ar galiojančių įstatymų kolizijai dėl konkretaus ginčo priskyrimo, ginčas nagrinėjamas teisme. Tuo išreiškiamas teisminės gynybos prioriteto principas, kuris reiškia, kad ginčas gali būti priskiriamas spręsti kitų institucijų, o ne teismo kompetencijai tik tais atvejais, kai tai aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta įstatymuose. Todėl Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija minėtoje byloje konstatavo, kad įstatymų nuostatos, nustatančios privalomą ikiteisminę ginčo sprendimo tvarką, negali būti aiškinamos plečiamai. Ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka tampa privaloma tik kai ji yra aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta įstatyme.

16Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas skundą atsisakė priimti dėl to, kad pareiškėja neišnaudojo ikiteisminės ginčų sprendimo procedūros, įtvirtintos Technikos priežiūros tarnybos vidaus akte – t. y. Kokybės vadovo 17 skyriuje. Akivaizdu, kad Kokybės vadovas nėra įstatymas, todėl jame nustatyta ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka pareiškėjai nėra privaloma. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatyme nėra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka.

17Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje kilusiam ginčui nėra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ABTĮ nuostatas ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

18Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

19Pareiškėjos UAB „Mechanika“ atskirąjį skundą tenkinti.

20Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 18 d. nutartį panaikinti.

21Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai