Byla AS-502-465-07

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas) ir Sigitos Rudėnaitės,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai bei Pajūrio regioninio parko direkcijai dėl įpareigojimo patvirtinti žemės sklypo kadastrinius matavimus.

3Teisėjų kolegija n u s t a t ė:

4I.

5Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją patvirtinti žemės sklypo kadastrinius matavimus ( - ) kaime. Nurodo, kad iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2006 m. spalio 30 d. raštu Nr.91-576-(3.3-3.6) gavo atsakymą, kad derinimui pateikto žemės sklypo kadastriniai matavimai nepatvirtinti, nes neatitinka inventorinėje byloje esančio plano, ploto skirtumas 0,033 ha. Mano, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai neprieštarauja įstatymams.

6Atsakovas su skundu nesutiko. Nurodė, kad rengiant Girkalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą buvo nustatytas A. M. valdomos namų valdos žemės sklypo plotas ir ribos. Šio projekto sprendiniai patvirtinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2006 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 13.6-5454, kuris yra galiojantis. Papildomai nurodė, kad tvirtinant Girkalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektų papildymus, patvirtintus Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. 13.6-3124, buvo vykdomos viešos projektų svarstymo procedūros, kurių metu pareiškėjas pretenzijų neturėjo. Atsakovo atstovas paaiškino, kad pirkimo - pardavimo sutartis bus sudaryta, kai bus suderinti kadastriniai matavimai. Nurodė, kad kadastriniai matavimai buvo atlikti didesnio ploto, nei pareiškėjas naudojasi, ir nei nurodyta inventorinėje byloje.

7Tretysis suinteresuotas asmuo Pajūrio regioninio parko direkcija su skundu nesutiko.

8II.

9Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. liepos 12 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl atsakovo įpareigojimo patvirtinti žemės sklypo kadastrinius matavimus paliko nenagrinėtą, nes pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas). Teismas nurodė, jog ginčus dėl žemės reformos metu suformuluotų žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo iki sprendimo dėl žemės įsigijimo priėmimo, reglamentuoja bendro pobūdžio teisės norma - Žemės reformos įstatymas, kurio 18 straipsnio 2 dalyje yra išvardytos institucijos, nagrinėjančios ginčus ikiteismine tvarka. Teismas nutarė, kad ginčams, atsiradusiems iki sprendimo dėl žemės įsigijimo (Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1 dalis), yra nustatyta išankstinė ne per teismą nagrinėjimo tvarka. Pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį išankstine tvarka skundus nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Iš skundo ir jo priedų turinio teismas nustatė, kad A. M. prašo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, būtinus sprendimui dėl žemės įsigijimo priimti (patvirtinti žemės sklypo kadastrinius matavimus), todėl, remiantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, jis skundą turėjo paduoti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoms (apskrities viršininkui bei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos), o ne teismui.

10III.

11Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti 2007 m. liepos 12 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartį ir perduoti bylą teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas išplėtė Žemės reformos įstatymo 18 str. 2 d. nurodytų skundų, kuriems reikalaujamas ikiteisminis ginčų sprendimas, sąrašą, į jį įtraukdamas ginčus dėl privatizuojamų sklypų ribų. Žemės reformos įstatymo 18 str. 2 d. nurodyta, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo žemės privatizavimui ir nuomai rengtų dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo nagrinėja Apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija. Pareiškėjas pažymi, kad jo ginčo esmė yra sklypo kadastrinių matavimų patvirtinimas, bet ginčas kilo dėl žemės sklypo dydžio. Ginčo žemės sklypas nėra naujai formuojamas privatizavimo objektas, o yra prie jam nuosavybės teise priklausančių statinių. Ginčas kilo dėl sklypo ribų. Atsakovas atsisako patvirtinti kadastrinius matavimus, neginčydamas tinkamumo privatizuoti.

12Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą atsakovas prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas teismui skundė Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atsisakymą patvirtinti kadastrinius matavimus (2006 m. spalio 30 d. raštas Nr.91-576-(3.3-3.6). Vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 18 str. 2 d. šis atsisakymas turėjo būti skundžiamas Nacionalinei žemės tarnybai. Pažymi, kad pareiškėjas atliko naudojamos žemės kadastrinius matavimus, siekdamas ją privatizuoti. Klaipėdos rajono apylinkės teisme iškelta civilinė byla Nr.2-76-730/2007, kurioje prašoma įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją ne vėliau kaip per 30 dienų nuo 4425 m2 ploto žemės sklypo, esančio ( - ), Klaipėdos rajone, naudojamo ieškovo ribų, dydžio, naudojimo sąlygų patvirtinimo, visiško sklypo suformavimo, įregistruoti žemės sklypą nekilnojamojo turto kadastro duomenų bazėje ir sudaryti su pareiškėju šios žemės pirkimo-pardavimo sutartį. Minėta byla 2007-02-05 teismo nutartimi sustabdyta iki įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje.

13Teisėjų kolegija

konstatuoja:

14IV.

15Atskirasis skundas atmestinas.

16Prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymu numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją (ABTĮ 25 str. 1 d.).

17Iš pareiškėjo skundo ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-76-730/2007 matyti, kad pareiškėjas siekia iš valstybės įsigyti nuosavybėn naudojamą namų valdos žemės sklypą, tačiau nesutinka su Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2006 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 13.6-5454 patvirtintais Girkalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu patvirtintais sprendiniais (namų valdos žemės sklypo plotu ir ribomis). Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis numato, jog skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija (t.y. Nacionalinė žemės tarnyba). Žemės reformos įstatymo 5 str. nurodyti galimi žemės įsigijimo nuosavybėn būdai, tarp kurių patenka ir valstybinės žemės pardavimas. Žemės reforma vykdoma pagal žemėtvarkos projektus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo keliamam ginčui dėl siekiamo įsigyti namų valdos žemės sklypo kadastrinių matavimų įstatymas nustato privalomą išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarką.

18Byloje nesant duomenų, kad pareiškėjas pasinaudojo Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtu. Pareiškėjo atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos nutarties.

19Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

20Pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą atmesti.

21Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai