Byla 2S-2191-638/2016
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. N. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-8863-945/2016 pagal pareiškėjos A. N. pareiškimą suinteresuotiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

  1. Pareiškėja A. N. pareiškime prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos tėvai M. K. ir J. K. 1933 m. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigijo nuosavybės teise 9 arų žemės sklypą, esantį ( - ) ir jį nuosavybės teisėmis valdė iki 1940 metų, taip pat nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėja A. N., iki santuokos – K., gim.( - )., po savo tėvų J. K., mirusio ( - ), ir M. K. (iki santuokos – K.) mirusios ( - )., mirties priėmė jų palikimą – turtą, kurį sudaro gyvenamasis namas su priklausiniais, 9 arų žemės sklypas, esantys ( - ).

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

  1. Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 20 d. nutartimi nutraukė civilinės bylos Nr. 2YT-8863-945/2016 dalį dėl prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos tėvai M. K. ir J. K. 1933 metais pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigijo nuosavybėn 9 arų žemės sklypą, esantį ( - ) ir jį nuosavybės teisėmis valdė iki 1940 metų. Kitoje dalyje paskyrė civilinę bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.
  2. Teismas nurodė, kad pareiškėja prašo teismo nustatyti tik juridinę reikšmę turintį faktą, bet nereiškia reikalavimo atnaujinti praleistą terminą pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. Nagrinėjamoje byloje taip pat nėra duomenų, jog minėtas terminas pareiškėjai būtų ankščiau atnaujintas. Teismo sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas galėtų turėti juridinę reikšmę tik tuo atveju, jei pareiškėjai būtų atnaujintas įstatymu nustatytas terminas pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, o to nesant nustatytas faktas nesukuria asmeniui jokių teisių. Teismas pareiškėjai išaiškino, jog dėl nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą – 9 arų žemės sklypą, esančius ( - ) atkūrimo ji turi teisę kreiptis į administracinį teismą su prašymu atnaujinti terminą pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. Šiuo atveju pirmiausia turi būti išspręstas termino pateikti nuosavybės teises įrodančius dokumentus atnaujinimo klausimas, kadangi tai yra nuosavybės teisių atkūrimo proceso stadija. Tik išsprendus klausimą dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo paaiškėtų aplinkybė, ar prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjai teisines pasekmes (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Teismui atsisakius atnaujinti praleistą terminą, net ir nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai nesukeltų jokių teisinių pasekmių, kadangi atsisakius atnaujinti praleistą terminą pasibaigtų nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pareiškėjai procesas.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

  1. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 20 d. nutartį dalyje dėl bylos nutraukimo, kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas nutartyje nurodė, kad pareiškėja nepateikė atkūrimo į žemę nuosavybės dokumentų valstybinėms institucijoms, atstatančioms nuosavybę, taip pat, kad neprašė atnaujinti termino šiems dokumentams pateikti. Tačiau minėti dokumentai, liudijantys pareiškėjos tėvų nuosavybę į 9 arų žemės sklypą, esantį ( - ) tėvų nebuvo perduoti. Pareiškėja mano, kad ji negali reikšti prašymo atnaujinti terminą neturėdama nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų.
    2. Pareiškėjos nuomone, pagal pateiktus įrodymus nustačius, kad tėvai buvo pirkę žemės sklypą, tai sukurs pareiškėjai teises įteisinti žemę kaip tėvų nuosavybę. Taip pat tokio juridinio fakto nustatymas suteiks galimybę atsiradusį turtą paveldėti. Pareiškėja sutinka su teismo nutarties dalimi, jog teismas parengiamajame posėdyje civilinės bylos nagrinėjimo metu siūlė reikšti prašymą atnaujinti terminą dokumentams valstybinėms institucijoms pateikti, tačiau nesant nuosavybės teises į žemę patvirtinančių dokumentų, pareiškėja to padaryti negali.
    3. Savo pareiškime pareiškėja įvardijo visas aplinkybes apie tėvų gyvenimą, įsigytą turtą ir jo valdymą atskirais gyvenimo laikotarpiais. Tai, jog tėvai nuosavybės teisėmis įgijo minėtą turtą, liudija mokėti mokesčiai už turtą, turto valdymą, priežiūrą. Dėl ligų, mažo išsilavinimo, pareiškėja paveldėto turto notarine tvarka neįteisino, tačiau jį valdė ir naudojosi kaip priimtu palikimu.
  2. Suinteresuoti asmenys, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyrius, valstybės įmonė Turto bankas, Kauno miesto savivaldybė, atsiliepimais į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Suinteresuoti asmenys sutinka su pirmosios instancijos teismo išdėstyta pozicija, kad nagrinėjamu atveju teismo sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas galėtų turėti juridinę reikšmę tik tuo atveju, jeigu pareiškėjai būtų atnaujintas įstatymu nustatytas terminas pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, o to nesant, nustatytas faktas nesukurtų asmeniui jokių teisių. Pareiškėja neįrodė pareiškime prašomo nustatyti juridinį reikšmę turinčių fakto. Taip pat pareiškėja teismui nepateikė pakankamai įrodymų, o pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti dokumentai nepatvirtina jos teiginių, kad pareiškėjos tėvai J. K. ir M. K. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu 1933 metais įsigijo žemės sklypą, esantį ( - ). Teismas pagrįstai taikė nuosavybės teisių atkūrimo procesą reglamentuojančio specialaus teisės akto - Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies nuostatas. Šioje byloje pareiškėja naudojosi kvalifikuota teisine pagalba, tačiau ji pati ir jos atstovas advokatas atsisakė pasinaudoti teismo suteikta teise atitinkamai patikslinti savo pareiškimą ir kreiptis dėl praleisto termino pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus atnaujinimo.
Teismas

konstatuoja:

7IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
  2. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutraukta civilinė byla dėl juridinio fakto nustatymo, pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad prašomas nustatyti juridinis faktas nesukels apeliantei jokių teisinių pasekmių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  3. Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimą reglamentuoja CPK XXVI skyriaus normos, kuriomis vadovaudamasis teismas nagrinėja bylas, be kita ko, dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal CPK 444, 445 straipsnių nuostatas juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra nenagrinėtinas teisme. Kasacinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ne kartą pažymėjo, kad nustatytini ne bet kokie faktai, o tik tokie, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2008, ir kt.). Kai iš paduoto pareiškimo matyti, kad pareiškėjo prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), teismas atsisako priimti tokį pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o kai tai paaiškėja priėmus pareiškimą, civilinė byla yra nutraukiama (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
  4. Nagrinėjamoje byloje, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, apeliantė siekia atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą – 9 arų žemės sklypą, esantį ( - ) Apeliantės motina M. K. 1992 m. kovo 12 d. yra pateikusi prašymą atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą, valdytą iki nacionalizacijos, ir 2007 m. vasario 21 d. jai buvo nusiųstas raštas su pasiūlymu per tris mėnesius kreiptis dėl termino atnaujinimo ir pateikti nuosavybės teises įrodančius dokumentus. Tačiau ne pretendentė nei apeliantė atitinkamo prašymo dėl termino atnaujinimo nėra pateikusi.
  5. Pareiškėja teigia, kad negali reikšti prašymo atnaujinti terminą pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, nes neturi išlikusių nuosavybės teisės į žemę patvirtinančių dokumentų, todėl pareiškėjos nuomone, tik nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad 1933 metais pareiškėjos tėvai buvo pirkę žemės sklypą, pareiškėjai bus sukurtos teisinės pasekmės. Su tokiais pareiškėjos argumentais sutikti nėra pagrindo. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjos tikslas yra atkurti nuosavybės teises į tėvų valdytą žemės sklypą, todėl atskirai paėmus teismo sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas dėl žemės sklypo valdymo nuosavybės teise, galėtų turėti juridinę reikšmę tik tuo atveju, jeigu pareiškėjai būtų atnaujintas įstatymu nustatytas terminas pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, o to nesant, nustatytas faktas nesukurs asmeniui jokių teisių.
  6. Nagrinėjamu atveju teismas pagrįstai taikė nuosavybės teisių atkūrimo procesą reglamentuojančio specialaus teisės akto - Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Įstatymas) - 10 straipsnio 4 dalies nuostatas. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyta, kad prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą turi būti pateikti iki 2001 m. gruodžio 31 d., o nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems šio įstatymo nustatytą prašymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad įstatymas numato galimybę atnaujinti terminą atlikti tuos veiksmus, kurie yra susiję su įstatyme numatytų sąlygų, būtinų asmens subjektinei teisei atsirasti, įvykdymu. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja atnaujinti praleisto termino neprašė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad net ir nustačius pareiškėjos prašomą juridinį faktą, tačiau esant neatnaujintam įstatymu nustatytam terminui pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, toks teismo sprendimas nesukeltų pareiškėjai teisinių pasekmių.
  7. Pažymėtina, kad šioje byloje pareiškėja naudojosi kvalifikuota teisine pagalba, be to, teismas 2016 m. gegužės 30 d. nutartimi pasiūlė pareiškėjai pareikšti savo poziciją dėl termino atnaujinimo ( b.l. 76-77), tačiau nei pati pareiškėja, nei jos atstovas advokatas nepasinaudojo teismo suteikta teise atitinkamai patikslinti savo pareiškimą ir kreiptis dėl praleisto termino pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus atnaujinimo.
  8. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai civilinės bylos dalį pagal pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukė CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 20 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

8Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

9Atskirąjį skundą atmesti.

10Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

11Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai