Byla 1A-233-397/2018
Dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, Daivai Aliulienei,

3dalyvaujant prokurorui Tomui Dorelaičiui,

4nukentėjusiajam M. U. ir jo atstovui advokatui Antanui Pliaugai,

5nuteistojo T. T. gynėjams advokatams Ingridai Maldeikienei, Georgijui Gromovui,

6civilinio atsakovo ( - ) Lietuvos filialo atstovei Vitalijai Stankevičiūtei,

7viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. T. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo

8T. T. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas 69 MGL, t. y. 2 598,54 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų 54 ct), dydžio bauda. BK 641 straipsnio pagrindu ši bauda sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė 46 MGL, t. y. 1 732,36 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų trisdešimt dviejų eurų 36 ct), dydžio bauda.

9Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. rugsėjo 29 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir neatlikta bausmės dalimi laikyta 44 MGL, tai yra 1 657,04 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų penkiasdešimt septynių eurų 4 ct), dydžio bauda.

10Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, T. T. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 2 (du) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

11Nukentėjusiojo M. U. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies. Iš T. T. M. U. priteista 201 Eur turtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

12Nukentėjusiojo M. U. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies. Iš T. T. M. U. priteista 5 000 Eur turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo civilinis ieškinys atmestas.

13Iš T. T. nukentėjusiajam M. U. priteista 850 Eur jo turėtų advokato atstovavimo išlaidų.

14T. T. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, nuosprendžiu įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.

15Teisėjų kolegija

Nustatė

16

    1. T. T. pagal BK 281 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2017 m. sausio 29 d. apie 19 val. 30 min. ( - ) kelio ( - ) 71-ame kilometre, vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „BMW“, valstybinio numerio ženklas ( - ) registruotą G. T. vardu, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 126 ir 127 punktų reikalavimus, tai yra jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,29 promilės etilo alkoholio), viršijo leistiną 90 km/h greitį, važiuodamas apie 100 – 110 km/h greičiu paskui priekyje važiuojančias transporto priemones, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, neatsižvelgė į eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesulėtino greičio, kai to reikėjo dėl susidariusių aplinkybių ir dėl to atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės – M. U. vairuojamo automobilio „Honda Accord“, valstybinio numerio ženklas ( - ) registruotą G. K. vardu, galinę dalį, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo M. U. sveikata dėl muštinės žaizdos dešiniame antakyje, kairiame skruoste ir dešinės šnervės sparnelyje, nosies kaulų lūžimo, postkomocinio sindromo, nes dėl nosies kaulų lūžimo M. U. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.
    2. Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 11 d. apkaltinamajame nuosprendyje konstatavo, jog byloje įrodyta, kad T. T., apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo transporto priemonę ir pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nesunkiai buvo sutrikdyta kito žmogaus sveikata ir jo veika atitinka BK 281 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nusikalstamos veikos sudėtį.
    3. Nuteistasis T. T. skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nuosprendį ir motyvuodamas tuo, jog teismas, spręsdamas civilinio ieškinio klausimą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, prašo jį dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo pakeisti – nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl priteistos 201 euro turtinės žalos atlyginimo ir 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
      1. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, jog civilinis ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtu, nes nukentėjusysis tikslino ieškinį jau prasidėjus įrodymų tyrimui, dėl ko nuteistasis neturėjo pakankamai laiko susipažinti su pateiktais dokumentais. Mano, kad tuo buvo pažeista jo teisė į gynybą ir tinkamą bylos išnagrinėjimą. Be to, draudimo bendrovė ( - ) pilnai atlygino nukentėjusiojo patirtą turtinę ir neturtinę žalą, tame tarpe ir už sugadintus drabužius (105 eurai).
      2. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad ieškinys dėl 156 eurų negautų pajamų dėl eismo įvykio pagrįstas. Teigia, jog ši išvada paremta tik nukentėjusiojo prielaidomis apie gaunamą uždarbį ir gautą nedarbingumo išmoką, o ne objektyviais duomenimis. Teismas nevertino 2017 m. vasario mėnesio atsiskaitymo lapelio duomenų, iš kurių matyti, kad nukentėjusiojo darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, buvo 843,91 eurai. Be to, neįvertinta ir tai, kad nedarbingumo pašalpa laikotarpiu nuo 2017-02-01 iki 2017-02-10 buvo mokama 100 procentų nukentėjusiojo vidutinio darbo užmokesčio, o pagal 2017-02-14 pažymą apie darbines pajamas, nukentėjusiojo darbinių pajamų vidurkis už šešis mėnesius yra 909 eurai, o ne 1000 eurų, kaip nurodė nukentėjusysis. Apelianto teigimu, draudimo bendrovė tinkamai apskaičiavo ir atlygino nukentėjusiajam žalą dėl negautų pajamų sumažėjimo – 131,88 eurą, todėl teismas neturėjo priteisti 156 eurų negautų pajamų.
      3. Skunde apeliantas taip pat nesutinka ir su sprendimu priteisti 45 eurus dėl eismo įvykio metu sugadintų drabužių, nes šio ieškinio reikalavimo nukentėjusysis neįrodė, be to, draudimo bendrovė už sugadintus drabužius atlygino 105 eurų dydžio žalą.
      4. Nuteistasis taip pat teigia, jog priteista 5000 eurų dydžio neturtinė žala yra per didelė tokio pobūdžio bylose. Be to, jo teigimu, žala pilnai turėjo būti priteista iš draudimo bendrovės, nes Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, nuo 2012 metų birželio 11 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos ir 1 000 000 eurų dėl turtinės žalos). Apeliantas taip pat pažymi, kad teismas turėjo vadovautis teisingos žalos atlyginimo koncepcija kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais. Skunde nurodoma, kad M. U. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, sveikata buvo sutrikdyta 12 dienų, stacionarus gydymas nebuvo reikalingas, padarinių, kurių neįmanoma pašalinti, nesukelta. Apeliantas taip pat teigia, jog teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad įprastiniu atveju už nesunkų sveikatos sutrikdymą, kuris pasireiškia iki 20 procentų darbingumo netekimu, nežymiu, trumpalaikiu, nesunkiai išgydomu ir didesnių padarinių nesukėlusiu fizinės ir psichinės sveikatos sutrikimu, neturtinės žalos dydis vertinamas nuo 5799 iki 3 000 eurų (kasacinio teismo nutartys bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-77/2010, 2K-370/2013, 2K-207/2009). Pažymi, jog jis sutiko iš viso neturtinę žalą įvertinti 1 000 eurų ir prie draudimo išmokėtos 750 eurų sumos primokėti dar 250 eurų, tačiau teismas tokį prašymą atmetė. Mano, kad nukentėjusysis M. U., reikalaudamas atlyginti 9 220 eurų neturtinę žalą, siekia nepagrįstai praturtėti.
      5. Apeliantas vadovaujasi Kauno apygardos teismo nutartimi byloje Nr. 1A-385-175/20015 ir teigia, jog byloje atsakovu dar turėjo būti patraukta ir draudimo bendrovė ( - ).
    4. Nagrinėjant bylą teismo posėdyje apeliacine tvarka, nuteistojo gynėjai prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusysis ir jo atstovas advokatas Antanas Pliauga, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, civilinio atsakovo atstovė prašė apeliacinį skundą tenkinti.
    5. Nuteistojo T. T. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
    6. Apeliaciniame skunde veikos kvalifikavimo ir bausmės skyrimo klausimai neginčijami, keliamas tik civilinio ieškinio išsprendimo pagrįstumo klausimas, todėl vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, nenustačius esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
    7. Skunde teigiama, jog byloje, pažeidžiant nuteistojo teisę į gynybą, jau pradėjus įrodymų tyrimą, buvo pateikti dokumentai, reikšmingi nustatant turtinės ir neturtinės žalos dydį, tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šie skundo argumentai nepagrįsti, todėl turi būti atmesti. Kai matyti iš bylos duomenų, iš tiesų 2017 m. lapkričio 27 d. posėdyje buvo pateikti dokumentai, reikšmingi sprendžiant civilinio ieškinio klausimą, jie buvo pagarsinti, proceso dalyviai su jais susipažino ir pastabų dėl to nereiškė. Kaip matyti iš posėdžio protokolo, posėdyje dalyvavo tiek pats nuteistasis T. T., tiek ir jo gynėjas, todėl teigti, kad buvo pažeista apelianto teisė į gynybą, nėra pagrindo. Be to, nukentėjusysis ieškinio dydžio nekeitė, ieškinio reikalavimo nedidino, o pateikti dokumentai reikšmingi buvo tik nustatant ieškinio reikalavimo pagrįstumą. Tai įrodymai, kurie buvo pateikti laiku, nepasibaigus įrodymų tyrimui, nukentėjusiajam ir jo gynėjui pasinaudojus teise teikti įrodymus, todėl tai nelaikytina proceso įstatymo pažeidimu.
    8. Apeliantas nesutinka su teismo nustatytu nukentėjusiajam priteistinos turtinės ir neturtinės žalos dydžiu. Teigia, jog nepagrįstai nukentėjusiajam iš nuteistojo priteista 45 eurai už eismo įvykio metu sugadintus rūbus bei 156 eurai negautų pajamų, o taip pat priteista nepagrįstai didelė neturtinės žalos kompensacija. Be to, nurodo, jog žala pirmiausia turėjo būti priteista iš draudimo bendrovės, nes automobilis eismo įvykio metu buvo draustas civilinės atsakomybės draudimu, ir teismas nepagrįstai draudimo bendrovės byloje neįtraukė civiline atsakove.
    9. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su skundo argumentu, jog apylinkės teismas turėjo draudimo bendrovę įtraukti civiline atsakove, tačiau to nepadarė. Šis pažeidimas ištaisytas apeliacinės instancijos teisme civiliniu atsakovu įtraukus draudimo bendrovės ( - ) Lietuvos filialą.
    10. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su skundo argumentais, jog teismas nepagrįstai priteisė 201 eurą turtinei žalai atlyginti, iš kurių – 45 eurus už eismo įvykio metu sugadintus drabužius, ir 156 eurus už negautas pajamas.
      1. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog civilinis ieškinys priteisiamas tik tada, kai jis yra įrodytas ir pagrįstas. Byloje neginčytinai nustatyta, jog nukentėjusysis tam tikrą laiką dėl patirtų sužalojimų buvo nedarbingas, be to, eismo įvykio metu buvo sugadinti jo vilkėti rūbai, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, dėl šių nuostolių nukentėjusysis kreipėsi į draudimo bendrovę ir žala tiek už sugadintus rūbus, tiek ir už negautas pajamas buvo atlyginta, nukentėjusysis pretenzijų dėl atlygintos sumos draudimo bendrovei nereiškė. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog teismo sprendimas priteisti 45 eurus už sugadintus rūbus ir 156 eurus dėl negautų pajamų nemotyvuotas ir nepagrįstas, neparemtas jokia teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų analize. Šis sprendimas priimtas vadovaujantis vien subjektyviu nukentėjusiojo patirtos žalos dėl sugadintų rūbų ir negautų pajamų vertinimu, visiškai neatsižvelgiant į tai, kad šių nuostolių dydžio pagrįstumo klausimas jau buvo vertintas draudimo bendrovėje ir priimtas sprendimas išmokėti atitinkamą sumą, kurią nukentėjusysis gavo ir pretenzijų dėl jos dydžio nereiškė. Jokių naujų įrodymų dėl šių nuostolių, jokių naujų duomenų, pagrindžiančių šį reikalavimą, nei apylinkės teisme, nei apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusysis nepateikė. Taip pat nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad draudimo bendrovės nustatyta ir atlyginta žala yra per maža bei realiai neatitinka patirtų nuostolių. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti civilinio atsakovo atstovės paaiškinimais, kad žalos dydis buvo apskaičiuotas atsižvelgiant į rūbų susidėvėjimą, įvertinus nedarbingumo laikotarpį ir kitas dėl negautų pajamų reikšmingas aplinkybes, be to, visi skaičiavimai atlikti ir žalos dydis nustatytas, vadovaujantis žalos atlyginimą reguliuojančiais teisės aktais, ir nukentėjusysis pretenzijų nereiškė. Tuo labiau, kad šią aplinkybę M. U. patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog apylinkės teismas visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai priteisė nukentėjusiajam 201 eurą turtinei žalai atlyginti, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas.
    11. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog teismas nustatė nepagrįstai didelę neturtinės žalos kompensaciją ir ją nepagrįstai priteisė ne iš draudimo bendrovės, o iš apelianto. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jo šie skundo argumentai pagrįsti.
      1. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nors įstatymas neturtinės žalos atlyginimą sieja su nusikaltimu, tačiau vien nusikaltimo padarymo faktas nėra absoliuti sąlyga priteisti neturtinę žalą, būtina nustatyti, jog tokia žala buvo padaryta. To paties CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, jog nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
      2. Taip pat pažymima, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Tuo pačiu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusiojo – ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta. Tad, įstatymas numato, jog neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant ne tik į pasekmes, tačiau ir į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus, o taip pat nustatant jos dydį turi būti siekiama protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros.
      3. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas nepilnai ir nevisapusiškai atsižvelgė ir įvertino kriterijus, reikšmingus nustatant neturtinės žalos dydį, todėl nustatė nepagrįstai didelę neturtinės žalos kompensaciją.
      4. Neturtinės žalos dydžio nustatymą pirmiausia lemia nusikalstama veika sukeltus padarinius apibūdinančios aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie nukentėjusio skausmingų išgyvenimų dydį, neigiamų padarinių perspektyvas, jų ilgalaikiškumą ir kt. Byloje nustatyta, jog dėl eismo įvykio nukentėjusysis patyrė sužalojimus – jam nustatyta muštinė žaizda dešiniame antakyje, kairiame skruoste ir dešinės šnervės sparnelyje, nosies kaulų lūžimas, postkomocinis sindromas. Neabejotinai dėl paties įvykio pobūdžio ir šių pažeidimų nukentėjusysis patyrė išgąstį, baimę, fizinį skausmą, turėjo gydytis, dėl ko patyrė įvairius nepatogumus, tačiau civiliniame ieškinyje nurodytos pasekmės, jog nukentėjusysis tapo labai nesavarankiškas, tapo našta savo šeimai, dėl to įgijo nepilnavertiškumo kompleksą, tapo jautrus, nervingas, susierzinęs ir piktas, dėl ko kenčia jo šeima, jaučiasi visiškai palūžęs ir nestabilus, neįrodytos. Kaip matyti iš bylos duomenų, patirti sužalojimai tik laikinai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą ir nesukliudė toliau tęsti kariškio profesijos, kuriai keliami ypatingai aukšti reikalavimai tiek fizinei, tiek psichinei būklei. Be to, jokie medicininiai duomenys dėl ypatingai pablogėjusios nukentėjusiojo psichinės būklės nepateikti. Pažymėtina ir tai, kad, nustatant neturtinės žalos piniginę išraišką, būtina atsižvelgti taip pat ir į kitas aplinkybes – nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės formą, nukentėjusiojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo ir jo realias galimybes atlygtini padarytą žalą. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad nusikalstama veika padaryta neatsargia kaltės forma ir tyčios sužaloti ar kaip nors pakenkti nukentėjusiajam nuteistasis neturėjo, veika tiesiogiai nebuvo kėsinamasi į nukentėjusiojo sveikatą ar gyvybę. Be to, jis kaltę pripažino pilnai. Vertinant nuteistojo galimybes atlyginti žalą atsižvelgiama į tai, kad jis yra jauno amžiaus, dirba. Įvertintina ir tai, kad automobilis buvo draustas vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, tačiau, kadangi transporto priemonę nuteistasis vairavo būdamas neblaivus, draudikas, atlyginęs žalą, turi teisę regreso tvarka sumokėtą sumą išsiieškoti iš kaltininko. Be to, pažymėtina ir tai, kad teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, visiškai neatsižvelgė į tai, kad draudikas dalį neturtinės žalos jau buvo atlyginęs. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, konstatuotina, kad apylinkės teismas paviršutiniškai įvertino neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes ir M. U. priteisė per didelį neturtinės žalos dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, jog nukentėjusiojo patirti neigiami dvasiniai išgyvenimai dėl šio eismo įvykio turi būti įvertinti iš viso 2 500 eurų pinigine kompensacija.
      5. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog nagrinėjamu atveju, esant galiojančiai civilinės atsakomybės draudimo sutarčiai, teismas netinkamai išsprendė civilinių atsakovų atsakomybės ribų klausimą, visą nustatytą žalą priteisdamas vien tik iš nuteistojo. Pažymėtina, jog tais atvejais, kai vairuotojo civilinė atsakomybė apdrausta, žalą sutarties ribose atlygina būtent draudikas ir tik tais atvejais, kai žala yra didesnė nei ta, kurią pagal sutartį yra įsipareigojęs atlyginti draudikas, jos dalį, kurios neapima draudiko įsipareigojimai, atlygina eismo įvykio kaltininkas.
      6. Nagrinėjamu atveju matyti, jog automobilis, kurį vairavo T. T., buvo apdraustas privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu ir vadovaujantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 3 punktu, draudimo suma dėl eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Taigi, nagrinėjamu atveju 2 500 eurų piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti neviršija draudiko įsipareigojimų pagal sutartį, todėl visą šią sumą turi atlyginti draudikas, civilinis atsakovas draudimo bendrovė ( - ). Įvertinus tai, kad dalį neturtinės žalos – 750 eurų civilinis atsakovas jau atlyginęs, iš ( - ) priteistina tik neatlyginta žalos dalis – 1750 eurų.
    12. Atsižvelgiant į aptartus argumentus ir motyvus, konstatuojama, jog apylinkės teismas netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą, todėl 2017 m. gruodžio 11 d. nuosprendis keičiamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, BPK 328 straipsnio 4 punktas).

17Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

18nuteistojo T. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

19Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nuosprendį pakeisti.

20Sumažinti nukentėjusiajam M. U. nustatytos neturtinės žalos dydį iki 2 500 eurų ir neatlygintą šios žalos dalį, t. y. 1750 eurų, priteisti iš civilinio atsakovo ( - ) Lietuvos filialo.

21Kitą Alytaus rajono teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, Daivai Aliulienei,... 3. dalyvaujant prokurorui Tomui Dorelaičiui,... 4. nukentėjusiajam M. U. ir jo atstovui advokatui Antanui Pliaugai,... 5. nuteistojo T. T. gynėjams advokatams Ingridai Maldeikienei, Georgijui... 6. civilinio atsakovo ( - ) Lietuvos filialo atstovei Vitalijai Stankevičiūtei,... 7. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 8. T. T. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 9. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame... 10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi,... 11. Nukentėjusiojo M. U. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo... 12. Nukentėjusiojo M. U. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo... 13. Iš T. T. nukentėjusiajam M. U. priteista 850 Eur jo turėtų advokato... 14. T. T. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą... 15. Teisėjų kolegija... 16.
    1. T. T. pagal BK 281 straipsnio 2 dalį nuteistas... 17. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 18. nuteistojo T. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 19. Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nuosprendį pakeisti.... 20. Sumažinti nukentėjusiajam M. U. nustatytos neturtinės žalos dydį iki 2 500... 21. Kitą Alytaus rajono teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio dalį palikti...