Byla 2A-212/2007

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Kazio Kailiūno, Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Jūratei Lajauskienei, dalyvaujant ieškovių atstovui adv. A. Bandžiui, atsakovo atstovui adv. T. Bagdanskiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Statreksas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1901-54/2006 pagal ieškovių R. G., E. G. , D. G. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Statreksas“ ir atsakovo UAB ,,Statreksas“ priešieškinį dėl draudimo išmokos įskaitymo į atlygintą žalą, dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Remirent“, akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovės R. G. , E. G. , D. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB ,,Statreksas“, prašė pripažinti, kad 2004 m. birželio 19 d. nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu buvo mirtinai sužalotas ieškovių vyras ir tėvas V. G. , įvyko dėl atsakovo UAB „Statreksas“ kaltės, priteisti iš atsakovo ieškovei R. G. 24 026,66 Lt, ieškovei E. G. 24 691,46 Lt, ieškovei D. G. 25 116,94 Lt turtinės žalos atlyginimo, priteisti kiekvienai ieškovei po 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, priteisti ieškovėms 40 000 Lt draudimo išmoką, kurią atsakovas gavo iš AB „Lietuvos draudimas“, išmokant ją ieškovėms lygiomis dalimis. Greta kitų aplinkybių ieškovės nurodė, jog atsakovas su AB „Lietuvos draudimas“ buvo sudaręs savanoriškojo draudimo sutartį, pagal kurią buvo apdrausti visi atsakovo darbuotojai, draudimo objektu buvo nurodytas turtinis interesas, susijęs su apdraustųjų kūno sužalojimu ir mirtimi dėl nelaimingų atsitikimų. Dėl šio nelaimingo atsitikimo atsakovui draudimo bendrovė išmokėjo 40 000 Lt išmoką, kuri turėtų būti priteista įpėdiniams, tai yra ieškovėms.

4Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimu patenkino ieškinį iš dalies, priteisė iš atsakovo UAB „Statreksas“ ieškovėms E. G. 1 958,25 Lt, D. G. 3 211,53 Lt turtinės žalos atlyginimo ir R. G. , E. G. , D. G. po 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o ieškinio dalį dėl draudimo išmokos priteisimo atmetė.

5Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovių bei atsakovo apeliacinius skundus, 2006 m, balandžio 25 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo sprendimą pakeitė, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovių R. G. , E. G. , D. G. reikalavimas dėl 40 000 Lt draudimo išmokos priteisimo ir šią bylos dalį perdavė Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

6Nagrinėjant grąžintą bylos dalį iš naujo pirmosios instancijos teisme, atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė įskaityti atsakovo gautą draudimo išmoką į ieškovėms sumokėtą žalos atlyginimą ir ieškinio dalį dėl 40 000 Lt draudimo išmokos priteisimo atmesti. Teigė, kad atsakovas teismo sprendimą įvykdė ir priteistą žalą atlygino, o ieškovių reikalavimas dėl 40 000 Lt draudimo išmokos grąžinimo neatitinka CK 6.290 str. nuostatų. Nurodė, jog CK 6.290 str. 1 d. numato, kad socialinio draudimo išmokos įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Tuo tarpu šio kodekso straipsnio 2 d. numatyta, kad savanoriško draudimo išmokos į atlygintinos žalos dydį neįskaitomos. Atsakovo manymu, pastarosios normos negalima aiškinti pažodžiui, nes įstatymų leidėjas ja siekė reglamentuoti tokias situacijas, kai nukentėjusiojo sveikata ar gyvybė buvo apdrausta ne socialiniu draudimu, o savarankišku draudimu nukentėjusiajam panaudojant savo lėšas. Būtent dėl šios priežasties ir nurodoma, kad draudimo atlyginimas nėra įskaitomas į žalos atlyginimą, kadangi tokiu atveju būtų iš dalies apribojama dėl žalos padarymo kalto asmens atsakomybė. Pažymėjo, kad draudimas nuo nelaimingų atsitikimų yra mišrus draudimas, t. y. turi sumų ir nuostolių draudimo požymių. Šiuo atveju darbdavys, savo lėšomis drausdamas darbuotojus, tikėjosi, jog gavęs draudimo išmoką ar ją sumokėjęs darbuotojams, pastaroji bus panaudota atlyginti padarytą žalą ar bus įskaityta į žalos atlyginimą. Savanoriško draudimo nuo nelaimingų atsitikimų draudėjas buvo ne nukentėjusysis, o atsakovas - UAB „Statreksas“, jis mokėjo draudimo įmokas iš savo lėšų. Todėl, pasak atsakovo, tokia situacija savo esme niekuo nesiskiria nuo socialinio draudimo, kur įmokas moka darbdavys, o išmoka įskaitoma į žalą. Dėl to, atsakovo teigimu, atsižvelgiant į faktines aplinkybes bei CK 6.290 str. 1 ir 2 d. tikslus, draudėjui (UAB „Statreksas“) sumokėta išmoka turi būti įskaitoma į žalos atlyginimą, kurį, vadovaudamasis teismų sprendimais, atsakovas sumokėjo.

7Ieškovės pateikė atsiliepimą į priešieškinį, prašė jį atmesti Nurodė, jog CK 6.290 straipsnio negalima taikyti pagal analogiją kitų draudimo išmokų atžvilgiu, kadangi šis straipsnis numato tik socialinių draudimo išmokų įskaitymą į atlygintinos žalos dydį, o iš byloje esančių įrodymų matyti, jog socialinio draudimo išmokos ieškovėms nebuvo mokėtos. Be to, minėto straipsnio 2 dalis imperatyviai nurodo, jog savanoriško draudimo išmokos į atlygintinos žalos dydį neįskaitomos. Teigė, kad atsakovo su AB „Lietuvos draudimas“ sudarytoje savanoriško draudimo nuo nelaimingų atsitikimų draudimo sutartyje draudimo objektu buvo nurodytas turtinis interesas, susijęs su apdraustųjų kūno sužalojimu ir mirtimi dėl nelaimingų atsitikimų bei turtiniai interesai, susiję su apdraustųjų liga. Pagal AB „Lietuvos draudimas“ patvirtintų „Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklių Nr. 048“ (toliau - Taisyklės) 1.9 p. apdraustuoju laikytinas draudėjo nurodytas ir draudimo sutartyje įvardintas asmuo, kurio turtiniai interesai yra draudžiami. Ieškovės nurodė, kad Taisyklių II dalies 2.1. p. nurodyti draudimo objektai leidžia teigti, jog Draudimo įstatymo 2 str. 1 d. prasme 2004 m. balandžio 13 d. atsakovas UAB „Statreksas“ sudarė savo dirbančiųjų gyvybės ir sveikatos draudimo sutartį, todėl draudėjui neturi atitekti piniginės lėšos. Ieškovės pažymėjo, jog Draudimo įstatymo 98 str. 2 d. numatyta, jog gyvybės draudimo sutartis laikoma sudaryta asmens, kurio gyvybė draudžiama (apdraustojo), naudai, jei draudimo sutartyje nėra nurodytas kitas naudos gavėjas. Nors draudimo liudijime naudos gavėju nurodytas draudėjas - UAB „Statreksas“, tačiau apdraustojo (V. G. ) sutikimo dėl to nėra. Ieškovės, įvertinusios imperatyvią Draudimo įstatymo 98 str. 3 d., teigė, jog sudarant atsakovui draudimo sutartį, naudos gavėjas nebuvo paskirtas, todėl po V. G. mirties draudimo išmoka priklauso ieškovėms pagal paveldėjimą. Tai patvirtina ir Taisyklių II dalies 11.3 p., numatantis, kad apdraustojo mirties atveju draudimo išmoka mokama apdraustojo įpėdiniams, jei draudimo sutartyje nėra paskirtas draudimo išmokos (naudos) gavėjas. Taip pat Taisyklių II dalies 11.8. p. numatyta, jog draudimo išmoka apdraustojo įpėdiniams išmokama pateikus paveldėjimo teisės liudijimą, kuris niekada neišduodamas juridiniam asmeniui.

8Vilniaus apygardos teismas 2006 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškovių ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo tenkino - priteisė iš atsakovo UAB „Statreksas“) ieškovių R. G. , E. G. ir D. G. naudai 40 000 Lt draudimo išmoką lygiomis dalimis; atmetė atsakovo UAB „Statreksas“ priešieškinį; priteisė iš atsakovo UAB „Statreksas“ valstybei 1 200 Lt žyminį mokestį bei 21,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nurodė, jog, aiškinant draudimo sutarties objektą, privalu atsižvelgti į draudimo sutarties sudedamąją dalį - Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisykles Nr. 048 (toliau - Taisyklės). Taisyklių 1.16 punkte nustatyta, kad draudimo objektas yra draudžiami turtiniai interesai, apibrėžiami taisyklių sąlygose. Draudimo objektai konkretizuoti Taisyklių II dalies „Draudimo sąlygos“ 2 punkte. Pagal Taisykles apdraustasis - draudėjo nurodytas ir draudimo sutartyje įvardintas asmuo, kurio turtiniai interesai yra draudžiami (Taisyklių 1.9 p.), draudėjas - asmuo, sudaręs draudimo sutartį su draudiku (Taisyklių 1.2 p.), o naudos gavėjas - draudimo sutartyje draudėjo valia nurodytas asmuo, kuris draudimo sutartyje nustatytomis sąlygomis įgyja teisę į draudimo išmoką (Taisyklių 1.8 p.). Draudimo liudijime yra nurodyta, kad dėl draudiminių įvykių mokėtinos išmokos bus mokamos UAB „Statreksas“, taigi naudos gavėju minėtoje draudimo sutartyje paskirtas atsakovas. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į Taisyklių nuostatas bei Draudimo įstatymo 2 str. 1 d., teigė, kad UAB „Statreksas“ buvo apdraudęs ne savo civilinę atsakomybę, o tam tikrų kategorijų darbuotojų turtinius interesus. Todėl, teismo manymu, pripažįstant, kad UAB „Statreksas“ išmokėta 40 000 Lt draudimo išmoka priklauso būtent atsakovui, būtų pažeisti ne tik CK 1.5 str. įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, bet ir Draudimo įstatymo 98 str. 3 d. bei Taisyklių II dalies „Draudimo sąlygos“ 10 ir 11 punktai. Draudimo įstatymo 98 str. 2 d. nurodyta, kad gyvybės draudimo sutartis laikoma sudaryta asmens, kurio gyvybė draudžiama (apdraustojo), naudai, jei draudimo sutartyje nėra nurodytas kitas naudos gavėjas, o 3 d. reikalauja, kad gyvybės draudimo sutartis asmens, kuris nėra apdraustasis, naudai gali būti sudaryta tik gavus apdraustojo raštišką sutikimą. Tiek atsakovo atstovas, tiek trečiojo asmens atstovė teismo posėdyje pripažino, kad V. G. sutikimo dėl UAB „Statreksas“ paskyrimo naudos gavėju nėra. Teismas laikė, jog šiuo atveju naudos gavėjas nėra paskirtas. Nepaskyrus draudimo išmokos (naudos) gavėjo, draudimo išmoka išmokama apdraustojo įpėdiniams pateikus paveldėjimo teisės liudijimą (Taisyklių 10.1 p.). Iš byloje pateikto Utenos rajono 1-ojo notarų biuro notarės Dalios Malinauskienės paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą matyti, kad V. G. įpėdinėmis yra jo sutuoktinė R. G. ir dukros E. ir D. G. . Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad draudimo išmoka priklauso ne UAB „Statreksas“, o ieškovėms. Teismas atmetė atsakovo teiginį, kad ieškovių prašoma priteisti draudimo išmoka turėtų būti įskaityta į atlygintinos žalos dydį. Nurodė, jog šiuo atveju negalima vadovautis CK 6.290 str. analogija, kadangi minėto straipsnio 1 d. kalbama tik apie privalomojo socialinio draudimo išmokas, o tarp atsakovo ir AB „Lietuvos draudimas“ buvo sudaryta savanoriška draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartis trečiųjų asmenų (darbuotojų) naudai, todėl vadovaujantis CK 6.290 str. 2 d., savanoriškojo draudimo išmokos į atlygintinos žalos dydį neįskaitomos. Teismas pažymėjo, jog minėto straipsnio dalimi siekiama atskirti savanoriškąjį draudimą nuo privalomojo, todėl šiuo atveju turi būti apimami ir atvejai, kai savanoriškojo draudimo įmokas mokėjo ne pats nukentėjusysis, tai yra draudėjas buvo apdraudęs trečiųjų asmenų interesus.

9Apeliaciniu skundu atsakovas UAB ,,Statreksas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - įskaityti UAB „Statreksas“ gautą draudimo išmoką į ieškovėms R. G. , E. G. ir D. G. sumokėtą žalos atlyginimą 40 000 Lt draudimo išmokos dalyje; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, netinkamai aiškino tikruosius draudimo sutarties šalių ir subjektų tikslus. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:

101. Atsakovas ieškovėms atlygino padarytą žalą - tiek turtinę tiek neturtinę žalą, tai yra atsakovas nuostoliams atlyginti panaudojo draudimo išmokos sumą, todėl faktiškai draudimo išmoka atiteko ieškovėms. Apeliantas nurodo, jog Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimu iš dalies tenkino ieškovių ieškinį - priteisė iš atsakovo ieškovei E. G. - 1958, 25 Lt, D. G. - 3211,53 Lt ir kiekvienai ieškovei - R. G. , E. G. , D. G. - po 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, viso 51 169, 78 Lt. Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. balandžio 25 d. nutartimi šią sprendimo dalį paliko galioti nepakeistą. Apelianto manymu, teismas įvertino visas aplinkybes, apskaičiavo patirtą žalą, tai yra iki pilnametystės ieškovėms paskaičiavo mokėtinas išlaikymo išlaidas, atsižvelgiant į mirusiojo gautas pajamas, bei neturtinę žalą. Atsakovas sprendimą įvykdė - priteistą 51 169, 78 Lt žalą atlygino visiškai ir teismui pateikė mokėjimo pavedimą patvirtinantį įrodymą. Dėl to apeliantas sprendžia, kad ieškovių patirti nuostoliai buvo padengti ir materialinė padėtis atstatyta į buvusią padėtį kaip ją įvertino teismas.

112. Teismas, spręsdamas nuostolių dydžio klausimą, neanalizavo prašomų priteisti nuotolių bei draudimo išmokos santykio klausimo, tuo pažeidė teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus bei CK 6.251 straipsnio nuostatas. Apeliantas nurodo, kad papildomai priteista ieškovėms 40 000 Lt suma realiai buvo teismo priteistų nuostolių apimtyje ir ieškovėms jau sumokėta. Pažymi, jog CK 6.251 straipsnio 1 dalis nurodo, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginami visiškai, tai yra ne daugiau nei iš tikrųjų jų buvo patirta. To paties CK straipsnio 2 dalis įtvirtina teisingo nuostolių atlyginimo principą, kai galimas ir nuostolių sumažinimas, jei egzistuoja tam tikros aplinkybės. CK 6.249 straipsnio 6 dalis nurodo, kad, tuo atveju kai dėl to paties veiksmo atsirado ir žala ir nauda nukentėjusiajam asmeniui, tai gauta nauda, nepažeidžiant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų, gali būti įskaitoma į nuostolius. Apeliantas nurodo, jog visiškas nuostolių atlyginimo principas neleidžia nepagrįstai praturtėti. Tokiu atveju, kai nukentėjusysis dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patiria ne tik žalos, bet ir naudos, gauta nauda gali būti įskaitoma į nuostolius. Dėl to apeliantas sprendžia, jog draudimo išmokos sumos dydžiu nuostoliai turėtų būti sumažinti, tai yra atsakovo gauta draudimo išmoka turėtų būti laikoma sumokėta ieškovėms ir šioje dalyje įskaityta.

123. Teismo sprendimas neatitinka CK 6.290 straipsnio nuostatų ir tikslų. Apeliantas nurodo, jog CK 6.290 straipsnio 1 dalis numatanti, kad draudimo išmoka įskaitoma į atlyginamą žalą, turi būti taikoma ir savanoriško draudimo nuo nelaimingų atsitikimų atveju, kai draudimo įmokas moka darbdavys ir yra keliamas darbdavio atsakomybės klausimas. CK turi būti aiškinamas vadovaujantis CK 1.5 straipsnio 4 dalyje bei CK 1.9 straipsnyje nurodytais principais, atsižvelgiant į normos tikslus ir uždavinius, būtina atsižvelgti ir į įstatymo leidėjo ketinimus. Apelianto teigimu, teismas sprendimą motyvavo pažodžiui aiškindamas CK 6.290 straipsnį, nepagrindęs CK 6.290 straipsnio taikymo skirtumų savanoriško ir privalomojo draudimo išmokų atžvilgiu. Apeliantas teigia, jog savo esme ir veikimo principu šie draudimai praktiškai nesiskiria. Abiem atvejais darbdavys užtikrina ir siekia apsaugoti darbuotojo, kuriam sutrikdoma sveikata, ar darbuotojo paveldėtojų/išlaikomų asmenų, kai miršta darbuotojas, turtinius interesus. Abiem atvejais draudimo įmoka moka darbdavys. Tad nors CK 6.290 straipsnio 1 dalis nurodo, kad socialinio draudimo išmokos įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, o CK 6.290 straipsnio 2 dalis nurodo, kad savanoriško draudimo išmokos į atlygintinos žalos dydį neįskaitomos, pastarosios normos negalima aiškinti pažodžiui. Įstatymų leidėjas CK 6.290 straipsnio 2 dalimi siekė reglamentuoti tokias situacijas, kai nukentėjusiojo sveikata ar gyvybė buvo apdrausta ne socialiniu, o savanorišku draudimu nukentėjusiajam panaudojant savo lėšas. Būtent todėl, apelianto teigimu, nurodoma, kad draudimo atlyginimas nėra įskaičiuojamas į žalos atlyginimą, kadangi tokiu atveju būtų iš dalies apribojama dėl žalos padarymo kalto asmens atsakomybė. Jei norma būtų aiškinama, jog savanoriško draudimo nuo nelaimingų atsitikimų išmokos, kai draudėju yra nukentėjusiojo darbdavys, kuris savo lėšomis draudžia darbuotojus siekdamas apsaugoti ir savo turtinius interesus, būtų neįskaitomos į atlygintiną žalą, tai, nukentėjusiajam atlyginus visiškai žalą, turėtų būti dar papildomai sumokama draudimo išmoka, o tai neatitiktų visiško ir teisingo nuostolių atlyginimo principų, įtvirtintų CK 6.251 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir nukentėjusysis praturtėtų nepagrįstai. Be to, savanoriško draudimo sutartis gali būti sudaroma trečiųjų asmenų, ypač darbuotojų naudai, kai siekiama sumažinti dėl nelaimingų atsitikimų atsirandančią žalos riziką. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad draudimas nuo nelaimingų atsitikimų yra mišrus draudimas, turintis sumų ir nuostolių draudimo požymių. Nuostolių draudimo atveju draudimo išmoka būna lygi patirtiems nuostoliams. Šiuo atveju darbdavys, savo lėšomis drausdamas darbuotojus, tikisi, jog gavęs draudimo išmoką atsiskaityti už darbuotojams kilusią žalą ar ją sumokėjus darbuotojams, pastaroji bus panaudota atlyginti padarytą žalą ar bus įskaityta į žalos atlyginimą. Apeliantas teigia, jog šiuo atveju savanoriško draudimo nuo nelaimingų atsitikimų draudėjas buvo ne nukentėjusysis, o atsakovas - UAB „Statreksas“, jis mokėjo draudimo įmokas iš savo lėšų. Todėl apeliantas sprendžia, kad tokia situacija savo esme niekuo nesiskiria nuo socialinio draudimo, kur įmokas moka darbdavys, o išmoka įskaitoma į žalą.

134. Teismo argumentai, jog tik darbuotojui sutikus dėl to, kad naudos gavėju būtų laikomas darbdavys, draudimo išmoka priklauso darbdaviui, o nesant darbuotojo sutikimo - draudimo išmoka priklauso darbuotojui ir negali būti įskaitoma į atlygintiną žalą, nepagrįsti. Apeliantas nurodo, jog visais atvejais, kaip savanoriško draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, apdraudžiat darbuotojus, draudimo objektas yra nurodomi apdraustųjų turtiniai interesai, sutrikdžius sveikatą, susirgus ar mirus. Todėl sutikimo buvimas neturėtų lemti esminio draudimo išmokos santykio su atlygintinais nuostoliais skirtumo. Priešingu atveju būtų sukuriama nepagrįsta diferenciacija. Nelaimingų atsitikimų darbe draudimo išmokos, reglamentuojamos Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, ir savanoriško draudimo nuo nelaimingų atsitikimų išmokos, esant darbuotojo sutikimui dėl naudos gavėjo, įkaitomos į darbdavio atlygintiną žalą. Tuo tarpu, savanoriško draudimo atveju, nesant darbuotojo sutikimo, ir kai dėl tokios žalos atsiradimu iš dalies kaltu pripažintas darbdavys, neįskaitymas į atlygintiną žalą, pažeidžia CK 1.9 straipsnio civilinių įstatymų aiškinimo bei CK 1.5 straipsnio principus.

14Atsiliepimo CPK 318 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.

15Apeliacinis skundas atmestinas.

16Pirmosios instancijos teismas išaiškino ginčo teisinių santykių prigimtį, tinkamai pritaikė juos reglamentuojančias teisės normas bei formuojamą teisminę praktiką ir to pasekoje pagrįstai patenkino ieškinio reikalavimą.

17Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB ,,Statreksas“ ir AB ,,Lietuvos draudimas“ 2004 m. balandžio 13 d. sudarė savanoriško draudimo sutartį, kuria UAB ,,Statreksas“ vieneriems metams apdraudė sutarties sąlygose išvardintų bendrovės darbuotojų turtinį interesą, susijusį su apdraustųjų kūno sužalojimais ir mirtimi nuo nelaimingų atsitikimų, tačiau draudimo liudijime naudos gavėju bendrovė nurodė save (UAB ,,Statreksas“). 2004 m. birželio 19 d. nelaimingo atsitikimo metu žuvo bendrovės mūrininkas betonuotojas V. G. . Dėl V. G. žūties AB ,,Lietuvos draudimas“ 2004 m. sutartyje nurodytam naudos gavėjui bendrovei ,,Statreksas“ sumokėjo 40 000 Lt draudimo išmoką. Ieškovės žuvusiojo V. G. žmona R. G. ir dukros E. G. bei D. G. mano, kad atsakovui UAB ,,Statreksas“ išmokėta draudimo išmoka priklauso joms, kaip V. G. įpėdinėms.

18Draudimo įstatymo (2003.09.18 redakcija) 98 straipsnis, reglamentuojantis draudimo sutarties sudarymą, nurodo, kad draudėjas gali sudaryti gyvybės draudimo sutartį tiek dėl savo, tiek dėl kito asmens turtinių interesų (DĮ 98 str. 1 d.). Gyvybės draudimo sutartis laikoma sudaryta asmens, kurio gyvybė draudžiama (apdraustojo) naudai, jei draudimo sutartyje nėra nurodytas kitas naudos gavėjas (DĮ 98 str. 2 d.). Tačiau gyvybės draudimo sutartis asmens, kuris nėra apdraustasis, naudai gali būti sudaryta tik gavus apdraustojo raštišką sutikimą (DĮ 98 str. 3 d.), tai yra įstatymas imperatyviai nurodo, kad asmuo, kuris draudžia kito asmens interesus ir pageidauja draudiminio įvykio atveju pats gauti draudimo išmoką, privalo gauti tam apdraustojo sutikimą. UAB ,,Statreksas“, apdrausdamas V. G. turtinius interesus, nurodė save naudos gavėju negavęs V. G. sutikimo, todėl yra neteisėtas draudimo išmokos gavėjas. Draudimo išmoka priklauso apdraustojo ir žuvusiojo įpėdiniams (ieškovėms).

19Pirmosios instancijos teismas paminėtas Draudimo įstatymo nuostatas ir jas paaiškinančias AB ,,Lietuvos draudimas“ draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklių nuostatas aptarė ir pagrįstai nurodė, kad būtent taip draudimo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai aiškinami susiformavusioje teisminėje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. ir 2006 m. sausio 11 d. nutartys, priimtos civilinėse bylose atitinkamai Nr. 3K-0-609/2005 ir 3K-3-27/2006).

20Apeliantas nurodo, kad pagal CK 6.249 straipsnio šeštą dalį, kai dėl to paties veiksmo atsirado ir žala, ir nauda nukentėjusiajam asmeniui, tai nauda gali būti įskaitoma į nuostolius. Apelianto nuomone, ieškovės gavo iš atsakovo dėl V. G. mirties patirtos turtinės ir neturtinės žalos visišką atlyginimą, todėl pagal draudimo sutartį gauta nauda turi būti įskaityta į atsakovo sumokėtos ieškovėms žalos sumą.

21Kolegija nesutinka su šiais argumentais, kadangi žalos atlyginimo dėl darbdavio kaltės ir savanoriško draudimo teisiniai institutai skirtingi. Savo ruožtu skirtingi žalos dėl nelaimingo atsitikimo ir draudimo išmokos dėl draudiminio įvykio mokėjimo pagrindai. Draudimo išmoka pagal draudimo sutartį išmokama nepriklausomai nuo to atlygino ar neatlygino kaltas dėl nelaimingo atsitikimo asmuo (darbdavys) nukentėjusiajam žalą. Todėl draudimo išmokos gavimas CK 6.249 straipsnio šeštos dalies prasme negali būti laikomas naudos, įskaitomos į nuostolius, gavimu.

22Kolegija sutinka su atsakovo teiginiu, kad bendrovė, apdrausdama savo darbuotojų turtinius interesus, siekė apsaugoti ne tik darbuotojų, bet ir savo arba tik savo turtinius interesus, tai yra draudimo sutartimi siekė dėl nelaimingo atsitikimo su darbuotojais atveju gauti draudimo išmoką ir iš šių pinigų atlyginti nukentėjusiesiems žalą. Kaip minėta, Draudimo įstatymo 98 straipsnio nuostatos aptaria galimybę sudaryti draudimo sutartį su tokia sąlyga, kad draudimo išmoką gaus ne apdraustasis, o draudėjas, tačiau tokiai sąlygai privalu gauti apdraustojo raštišką sutikimą. Ši įstatymo nuostata imperatyvi ir jos nesilaikymas atima iš draudėjo teisę gauti draudimo išmoką. Nesant apdraustojo sutikimo, draudimo išmoką turi teisę gauti apdraustasis arba jo įpėdiniai ir ši išmoka į atlygintinos (atlygintos) žalos dydį neįskaitoma (CK 6.290 str. 2 d.).

23Remdamasi tuo, kas pasakyta, kolegija priėjo išvados, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažinti neteisėtu ir naikinti, dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

24Kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio pirmos dalies 1 punktu,

Nutarė

25Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovės R. G. , E. G. , D. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui... 4. Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimu patenkino... 5. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovių bei atsakovo... 6. Nagrinėjant grąžintą bylos dalį iš naujo pirmosios instancijos teisme,... 7. Ieškovės pateikė atsiliepimą į priešieškinį, prašė jį atmesti... 8. Vilniaus apygardos teismas 2006 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškovių... 9. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB ,,Statreksas“ prašo panaikinti Vilniaus... 10. 1. Atsakovas ieškovėms atlygino padarytą žalą - tiek turtinę tiek... 11. 2. Teismas, spręsdamas nuostolių dydžio klausimą, neanalizavo prašomų... 12. 3. Teismo sprendimas neatitinka CK 6.290 straipsnio nuostatų ir tikslų.... 13. 4. Teismo argumentai, jog tik darbuotojui sutikus dėl to, kad naudos gavėju... 14. Atsiliepimo CPK 318 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.... 15. Apeliacinis skundas atmestinas.... 16. Pirmosios instancijos teismas išaiškino ginčo teisinių santykių prigimtį,... 17. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB ,,Statreksas“ ir AB ,,Lietuvos... 18. Draudimo įstatymo (2003.09.18 redakcija) 98 straipsnis, reglamentuojantis... 19. Pirmosios instancijos teismas paminėtas Draudimo įstatymo nuostatas ir jas... 20. Apeliantas nurodo, kad pagal CK 6.249 straipsnio šeštą dalį, kai dėl to... 21. Kolegija nesutinka su šiais argumentais, kadangi žalos atlyginimo dėl... 22. Kolegija sutinka su atsakovo teiginiu, kad bendrovė, apdrausdama savo... 23. Remdamasi tuo, kas pasakyta, kolegija priėjo išvados, kad apeliacinio skundo... 24. Kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio pirmos dalies 1 punktu,... 25. Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti...