Byla 2A-902-467/2008

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja), kolegijos teisėjų

2Dalios Kačinskienės, Egidijaus Žirono, sekretoriaujant

3Loretai Jasiulionienei, dalyvaujant ieškovės atstovei adv. Editai Bumblienei, atsakovui

4S. D., atsakovų atstovei

5adv. Irinai Kizinai,

6viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės F. M. J. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės F. M. J. ieškinį atsakovams A. D. ir S. D. dėl pripažinimo negaliojančiais paveldėjimo teisės liudijimo ir žemės sklypo dovanojimo sutarties, Širvintų rajono valdybos sprendimo dalies panaikinimo ir ½ dalies žemės sklypo priteisimo, tretieji asmenys - notarė Gražina Zinkevičienė ir Vilniaus apskrities viršininko administracija.

7Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

8Ieškovė F.M. J. 2008-06-14 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, jį patikslinusi, prašė: atstatyti Širvintų rajono valdybos 1995-03-07 sprendimo ( - ) apskundimo terminą; panaikinti Širvintų rajono valdybos 1995-03-07 sprendimo ( - ) dalį, kurioje nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį ( - ) (unikalus ( - )), atstatytos F. M., ir nustatyti, kad nuosavybės teisės į šį žemės sklypą lygiomis dalimis atstatomos ieškovei F. M. J. ir atsakovei A. D.; pripažinti negaliojančiu 1999-07-01 paveldėjimo teisės liudijimo ( - ) pirmą punktą, kuriame patvirtinta, kad žemės sklypą, esantį ( - ) (unikalus ( - )), kuris nepriklauso testatorei F. M., paveldi atsakovė A. D.; pripažinti negaliojančia 2006-06-13 žemės sklypo dovanojimo sutartį ( - ) dalyje dėl ½ dalies žemės sklypo, ( - ) (unikalus ( - )), dovanojimo; priteisti ieškovei ½ dalį žemės sklypo, esančio ( - ) (unikalus ( - )).

9Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovė A. D. yra seserys. Jų tėvas A. M. įstatymo Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų pagrindu turėjo teisę atstatyti nuosavybės teisę į 19,82 ha žemės sklypą, esantį ( - ). Kadangi A. M. 1980 metais mirė, prašymą atstatyti nuosavybės teises į minėtą žemės sklypą pateikė jo sutuoktinės - ieškovės ir atsakovės motinos, F. M. įgaliotas S. D.. Iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos Širvintų rajono žemėtvarkos skyriaus 2007-04-12 rašto ieškovė sužinojo, kad 1993-07-12 gautame pareiškime, patvirtintame Širvintų rajono notarų biuro, V. N. (ieškovės ir atsakovės sesuo) ir ieškovė atsisakė paveldėjimo teisės į ginčo žemę savo sesers, t.y. atsakovės, naudai. Iš šio rašto ieškovė taip pat sužinojo, kad nuosavybės teisės F. M. buvo atkurtos Širvintų rajono valdybos 1995-03-07 sprendimu ( - ). Ieškovė mano, kad mirus A. M., nuosavybės teisė į žemės sklypą turėjo būti atstatyta lygiomis dalimis jo dukterims - ieškovei ir atsakovei, nes A. M. sutuoktinė ir tėvai tuo metu jau buvo mirę, o trečioji dukra - V. N., nėra Lietuvos Respublikos pilietė. Savo teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą ieškovė atsakovei neperleido. Dėl to Širvintų rajono valdybos 1995-03-07 sprendimo dalis, kurioje nuosavybės teisės į žemės sklypą buvo atstatytos F. M., naikintina ir nustatytina, jog nuosavybės teisės į žemės sklypą lygiomis dalimis atstatytinos ieškovei ir atsakovei. Mirus motinai F. M., ieškovė ir atsakovė sutarė, kad visus formalumus dėl nuosavybės teisių atkūrimo tvarkys atsakovė. Ji ieškovei teikė melagingą informaciją apie nuosavybės teisių atkūrimo bylos eigą, dėl to yra pagrindas atstatyti praleistą terminą apskųsti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Ieškovė, toliau aiškindamasi paveldėjimo aplinkybes, sužinojo, kad jos motina F. M. 1991-12-21 testamentu visą savo turtą paliko atsakovei ir jai Širvintų rajono notarų biuras 1999-07-01 išdavė paveldėjimo teisės liudijimą, kurio pagrindu nuosavybės teisės į visą ginčo žemės sklypą 1997-07-01 įregistruotos tik atsakovės vardu. Paveldėjimo teisės liudijimas dalyje, kurioje patvirtinta, kad žemės sklypą paveldi atsakovė, yra neteisėtas, todėl pripažintinas negaliojančiu. Testatorė mirties dieną (1992-07-09) nuosavybės teisių į žemės sklypą neturėjo, nes jos atstatytos tik 1995-03-07, todėl atsakovė negalėjo paveldėti žemės sklypo dalies, kuri nuosavybės teise nepriklausė testatorei. Kadangi atsakovė nuosavybės teisę galėjo įgyti tik į ½ dalį žemės sklypo, todėl negalėjo viso žemės sklypo padovanoti savo vyrui.

10Atsakovė A. D. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad ji yra teisėta ir vienintelė motinos F. M. turto paveldėtoja, kadangi motina 1991-12-21 testamentu jai paliko visą savo turtą. Pagal įstatymą paveldimas ne tik turtas natūra, bet ir teisės bei pareigos. F. M. teisė į žemės atkūrimą atsirado dar 1991-06-18, priėmus įstatymą Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų. Po motinos mirties atsakovei 1999-07-01 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą. Kadangi sprendimas dėl motinos nuosavybės teisės į žemės sklypą atkūrimo buvo priimtas po motinos mirties, žemėtvarkos skyriui atsakovė turėjo pateikti notaro patvirtintą dokumentą apie kitų galinčių pretenduoti į mirusiosios turtą asmenų valią. 1993-07-12 jos seserys – ieškovė ir V. N., nuolat gyvenanti Rusijoje, atvyko į Širvintų rajono notarų biurą ir pareiškė norą atsisakyti nuo pretenzijų į motinos žemę, dėl ko 1993-07-12 notarų biure buvo surašytas jų pareiškimas. Su seserimis buvo susitarta, kad atsakovė joms sumokės po 3000 litų, kai pabaigs namų statybas, o jos nepretenduos į motinos žemę. Kai atsakovės šeima baigė statyti namą, atsakovė 2006-05-20 išmokėjo ieškovei 3000 litų. Širvintų rajono valdybos 1995-03-07 sprendimas dėl nuosavybės teisės į žemę atstatymo yra teisėtas ir pagrįstas. Ieškovė nesikreipė įstatymo nustatyta tvarka dėl teisės į žemę atkūrimo.

11Atsakovas S. D. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad jis yra sąžiningas žemės sklypo įgijėjas pagal dovanojimo sutartį. Iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas. 1993-07-12 pareiškimą ieškovė ir V. N. pasirašė ne tik atsakovės ir notarės, bet ir jo akivaizdoje. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį.

12Širvintų rajono apylinkės teismas 2008 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad testatorės F. M. 1991-12-21 notaro patvirtintame testamente testatorės valia išreikšta aiškiai ir nedviprasmiškai bei patvirtinta jos parašu, testamentas yra galiojantis. F. M. prašymą atkurti nuosavybės teises į jos mirusiam vyrui A. M. priklausiusią žemę padavė įstatymo nustatytu laiku ir tvarka pagal tuo metu galiojusį įstatymą. Tai, kad po testatorės mirties buvo atkurtos nuosavybės teisės į šią žemę, nepakeičia testatorės valios dėl jos pasirinkto įpėdinio (CK 5.1 str. 2 d.). Testatorei savo valią testamente išreiškus laisvai ir aiškiai, ši valia turi būti gerbiama ir testamento sąlygos įvykdomos po jos mirties. Atsiradus palikimui, teises į testamente nurodyto turto paveldėjimą įgyja tik testamentinis įpėdinis, todėl nėra jokio pagrindo naikinti 1999-07-01 paveldėjimo teisės liudijimo 1 punktą. Dėl tų pačių priežasčių nėra pagrindo naikinti Širvintų rajono valdybos 1995-03-07 sprendimo dalį, kurioje nuosavybės teisės į žemės sklypą atstatytos F. M.. Teismas taip pat nenustatė svarbių sprendimo dėl nuosavybės teisės atkūrimo apskundimo termino praleidimo priežasčių, todėl termino neatnaujino. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą pripažinti negaliojančia dalį žemės sklypo dovanojimo sutarties, nurodydamas, kad atsakovė A. D., būdama teisėta šio žemės sklypo savininkė, galėjo jai priklausančiu turtu disponuoti kaip tinkama.

13Apeliaciniu skundu ieškovė F.M. J. prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo, kad ieškovė ir jos atstovė iki teismo posėdžio pradžios pateikė prašymus atidėti bylos nagrinėjimą ir pateikė dokumentus, pateisinančius neatvykimą, tačiau teismas neatvykimo priežasčių nepripažino svarbiomis ir posėdžio neatidėjo. Atsakovai neprieštaravo sprendimo už akių priėmimui, todėl teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, nedalyvaujant ieškovei ir jos atstovei, pažeidė CPK 246 straipsnio 1 dalį. Teismas, nagrinėdamas bylą, rėmėsi eksperto išvada, kuri kelia abejonių, prieštarauja procesiniuose dokumentuose nurodytoms faktinėms aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams. Eksperto išvadą teismas vertino, nesilaikydamas CPK 218 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų. Teismas turėjo paskirti pakartotinę ekspertizę. Teismas klaidingai taikė nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarką bei sąlygas reglamentuojančias teisės normas. Pagal Širvintų rajono valdybos 1995-03-07 sprendimo priėmimo dieną galiojusio įstatymo Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų redakciją, mirus savininkui, nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą buvo atstatoma jo vaikams, tėvams ar sutuoktiniui (2 str. 1 d. 2 p.). Todėl mirus tėvui A. M., nuosavybės teisės į žemės sklypą turėjo būti atstatytos lygiomis dalimis ieškovei ir atsakovei. Teismas nepagrįstai termino praleidimo priežastis pripažino nesvarbiomis ir jo neatnaujino, kadangi atsakovė ieškovę sąmoningai klaidino, teikdama melagingą informaciją apie nuosavybės teisių atkūrimo bylos eigą. Ieškovė, būdama senyvo amžiaus ir ligota, nemokėdama lietuvių kalbos, tikėjo savo seserimi ir jos teikiama informacija. Ieškovė tik 2007-04-12 sužinojo apie atkurtas nuosavybės teises į žemę, gavusi raštą iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos. Teismas nekreipė dėmesio į tai, kad F. M. negalėjo palikti, o atsakovė A. D. paveldėti žemės sklypo dalies, kuri nuosavybės teise nepriklausė testatorei (1964 m. CK 575 str. 1 d.). Atsakovė nėra teisėta žemės sklypo savininkė, todėl dovanojimo sutartis dalyje dėl ½ dalies žemės sklypo, kuri nuosavybės teise nepriklauso atsakovei, dovanojimo pripažintina negaliojančia (CK 6.470 str. 3 d., 4.96 str. 3 d.). Be to dovanojimo sutarties sudarymo metu abu atsakovai žinojo apie šio ieškinio pareiškimą teisme.

14Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai A. D. ir S. D. prašo skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovė pati nusprendė nevykti į bylos nagrinėjimą ir nepateikė įrodymų dėl savo neatvykimo priežasčių. Ieškovė turėjo galimybę savo reikalavimų pagrįstumą įrodyti pasiruošimo bylos nagrinėjimui metu. Eksperto išvada byloje yra aiški ir išsami, todėl nebuvo pagrindo skirti papildomą ekspertizę. Ekspertizės išvadoje pateikta informacija ne tik paneigė ieškovės teiginius, bet ir patvirtino atsakovų bei trečiųjų asmenų byloje teikiamus paaiškinimus. Ieškovė niekada neprašė atkurti jai nuosavybės teisių, ji nebuvo išreiškusi savo valios dėl tėvo žemės. Taip pat ieškovė nepaveldėjo ir net nepretendavo paveldėti motinos turto. Motinos F. M. testamentu visas jos turtas buvo paliktas atsakovei A. D., o po nuosavybės teisių į žemę atkūrimo 1999-07-01 buvo išduotas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą. Nėra jokio įstatyminio pagrindo naikinti šį paveldėjimo teisės liudijimą, o naikinti testamentą, kuris buvo pagrindu paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui, neprašė ir pati ieškovė. Apeliantės teiginiai, kad atsakovė perleido žemės sklypą savo vyrui po to, kai sužinojo apie pateiktą ieškinį, yra nepagrįsti, nes dovanojimo sutartis sudaryta 2007-06-13, ieškinys teisme priimtas 2007-06-14. Apeliantė savo procesiniuose dokumentuose nenurodė aplinkybės, kad atsakovai sumokėjo ieškovei ir kitai seseriai po 3000 Lt, o ieškovė pasirašė patvirtinimą, jog pinigus gavo ir jokių pretenzijų dėl atsiskaitymo neturi ir ateityje neturės.

15Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovės atstovė apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, atsakovas ir atsakovų atstovė – prašė atmesti.

16Apeliacinis skundas atmestinas.

17Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovės F.M. J. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo teismo sprendimui panaikinti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

18Ieškovė, apeliaciniu skundu prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodo, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas. Apeliantė tvirtina, kad teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, nedalyvaujant ieškovei (apeliantei) ir jos atstovei, pažeidė CPK 246 straipsnio 1 dalį, nes, atsakovams neprieštaraujant dėl sprendimo už akių priėmimo, tokio sprendimo nepriėmė, bet išnagrinėjo bylą iš esmės. Teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Bylos duomenys tvirtina, kad teismas, 2008 m. balandžio 25 d. nutartimi atnaujinęs bylos nagrinėjimą, paskyrė teismo posėdį 2008 m. gegužės 12 d. ir apie jį tinkamai pranešė visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Ieškovė ir jos atstovė prieš posėdį pateikė teismui prašymus dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, kuriuose nurodė negalėjimo dalyvauti šiame posėdyje priežastis (b.l. 163, 165). Pirmosios instancijos teismas ieškovės ir jos atstovės nurodytų priežasčių nepripažino svarbiomis ir pateisinančiomis jų neatvykimą į teismo posėdį. Nors į teismo posėdį atvykę byloje dalyvaujantys asmenys ir neprieštaravo dėl sprendimo už akių priėmimo, o atsakovų atstovė, kaip teisingai skunde nurodo apeliantė, prašė priimti sprendimą už akių, tačiau atsakovų prašymas priimti sprendimą už akių, ieškovams be pateisinamų priežasčių nedalyvaujant teismo posėdyje, teismui nėra privalomas (CPK 246 str.). Byloje esantis teismo posėdžio protokolas (b.l. 174-179) tvirtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendimo už akių nepriėmė, kadangi teismui buvo kilę neaiškumų dėl bylos esmės. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas nagrinėti bylą iš esmės, o ne priimti sprendimą už akių, nagrinėjamu atveju buvo pagrįstas ir tinkamas.

19Antrasis procesinės teisės normų pažeidimas, kurį apeliantė nurodo savo apeliaciniame skunde, yra tas, kad, apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nepagrįstai rėmėsi eksperto išvada, kuri kelia abejonių, prieštarauja procesiniuose dokumentuose nurodytoms faktinėms aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams. Tačiau ir šie apeliantės teiginiai nėra pagrįsti, todėl atmestini. Pirmosios instancijos teismas ekspertizės aktą, esantį tik viena iš įrodinėjimo priemonių (CPK 177 str.), vertino kartu su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir atsakovų paaiškinimais (CPK 185 str., CK 1.5 str.). Atsakovų nurodytas aplinkybes apie apeliantės ir šalių sesers V. N. atsisakymą savo palikimo dalies atsakovės naudai, patvirtino ne tik byloje atlikta rašysenos ekspertizė, kurios išvadoje konstatuota, jog 1993-07-12 pareiškime agrarinės reformos tarnybai, kuriuo apeliantė ir V. N. atsisakė nuo paveldėjimo į žemę, pasirašė ieškovė F.M. J. (apeliantė) ir Širvintų rajono pirmojo notarų biuro 1993 metų notarinių veiksmų Registrų knygoje Nr.3, 59 lape prie notarinio veiksmo ( - ), skiltyje Nr.7 pasirašė F.M. J. (b.l. 150-153), bet ir apeliantės 2006-05-20 raštiškas patvirtinimas, kad atsakovė A. D. išmokėjo jai 3000 Lt už visą jos (atsakovės) paveldėtą žemę (b.l. 26), bei 2006-11-29 tarptautinis mokėjimo pavedimas, kuriuo V. N. buvo pervesta 1100 JAV dolerių (b.l. 27). Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra jokio pagrindo teigti, kad eksperto išvada prieštarauja procesiniuose dokumentuose nurodytoms faktinėms aplinkybėms.

20Kitas ieškovės apeliacinio skundo argumentas, dėl ko, jos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, yra tai, kad teismas, apeliantės tvirtinimu, klaidingai taikė nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarką bei sąlygas reglamentuojančias teisės normas. Apeliantė teigia, kad Širvintų rajono valdybos 1995-03-07 sprendimu nuosavybės teisės į apeliantės ir atsakovės A. D. mirusio tėvo nuosavybės teise valdytą žemės sklypą pagal tuo metu galiojusią įstatymo redakciją turėjo būti atstatytos apeliantei ir atsakovei (mirusio savininko vaikams), o ne jų motinai (mirusio savininko sutuoktinei), kadangi motina sprendimo dėl nuosavybės teisių atstatymo priėmimo dieną jau buvo mirusi (o trečioji sesuo nebuvo Lietuvos Respublikos pilietė). Todėl, apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendime nurodė, kad, mirus piliečiui, kuris nustatytu laiku buvo padavęs prašymą dėl nuosavybės teisių atstatymo, nuosavybės teisės atstatomos mirusiojo vardu, o grąžintinas turtas paveldimas įstatymų nustatyta tvarka, kadangi ši teisės norma įstatyme buvo įtvirtinta jau po Širvintų rajono valdybos 1995-03-07 sprendimo priėmimo. Tačiau sutikti su tokiais apeliantės teiginiais teisėjų kolegija neturi pagrindo.

21Esminė aplinkybė yra tai, kad nei apeliantė, nei jos sesuo atsakovė A. D. nebuvo pateikusios prašymų atitinkamoms institucijoms dėl nuosavybės teisių atstatymo. Nuosavybės teisės atkūrimas yra subjektinės teisės įgyvendinimas. Asmuo, siekiantis ją įgyvendinti, visų pirma turi būti pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises. Apeliantei ir atsakovei nepateikus atitinkamų prašymų, jos neturėjo subjektinės teisės į nuosavybės atkūrimą, todėl joms ir negalėjo būti atstatytos nuosavybės teisės į jų mirusio tėvo (savininko) turėtą žemę. Bylos duomenys tvirtina, kad prašymą atstatyti nuosavybės teises į A. M. priklausiusią žemę Širvintų rajono Zibalų apylinkės agrarinės reformos tarnybai 1991-12-23 pateikė tik A. M. (savininko) sutuoktinės F. M. įgaliotas atsakovas S. D. F. M. vardu (b.l. 167-168). Tačiau pastaroji, 1991-12-21 testamentu (b.l. 24) palikusi visą savo turtą dukrai atsakovei A. D., 1992-07-09 mirė (b.l. 41). Todėl agrarinės reformos tarnybai turėjo būti pateiktas dokumentas apie kitų galinčių pretenduoti į mirusios turtą asmenų valią. Iš bylos duomenų matyti, kad Širvintų rajono Zibalų apylinkės agrarinės reformos tarnybai buvo pateiktas 1993-07-12 Širvintų notarų biure surašytas apeliantės F.M. J. ir šalių sesers V. N. pareiškimas, kuriuo jos atsisakė pretenzijų į motinos F. M. žemę (b.l. 37).

22Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad jos motina F. M. testamentu negalėjo atsakovei A. D. palikti žemės sklypo dalies, kuri nuosavybės teise nepriklausė testatorei, kadangi nuosavybės teisės buvo atkurtos po testatorės mirties. Tačiau šie apeliantės argumentai taip pat yra nepagrįsti, nes paveldėjimas reiškia universalų palikėjo teisių ir pareigų perėmimą, todėl palikimo atsiradimo metu perimamas ne tik faktinis palikėjo turtas, bet ir turtinės teisės. Nagrinėjamuoju atveju apeliantės ir atsakovės A. D. motinos F. M. 1991-12-21 notaro patvirtintame testamente aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad F. M. piniginį indėlį ir visą kitą turtą, kuris jai priklausys mirties dieną, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, po savo mirties palieka A. D.. Šis testamentas yra galiojantis, byloje nėra duomenų, kad jis visas ar jo dalis būtų panaikinta. Jau minėta, kad F. M. prieš savo mirtį, per įgaliotinį pateikė prašymą atstatyti nuosavybės teises. Ji atitiko ir kitus įstatymo keliamus reikalavimus, todėl buvo įgijusi teisę į nuosavybės atkūrimą. Ši teisė buvo įgyvendinta po testatorės mirties, jos vardu atkūrus nuosavybės teises į jos sutuoktinio turėtą žemę. Todėl atsakovė A. D., būdama vienintele savo motinos testamentine turto paveldėtoja, taip pat paveldėjo ir žemę, kurios savininke testatorė tapo po savo mirties, ir tas turtas – žemė nelaikytina kaip naujai atsiradęs turtas.

23Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo panaikinti ieškovės ginčijamos sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo dalies bei pripažinti negaliojančiu dalies nuosavybės teisės liudijimo, kadangi jie atitinka įstatymo reikalavimus ir yra pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo pripažinti negaliojančia 2006-06-13 žemės sklypo dovanojimo sutartį dėl ½ dalies žemės sklypo, esančio ( - ), dovanojimo, kadangi atsakovė A. D., būdama teisėta žemės sklypo savininke, galėjo jai priklausančiu turtu disponuoti be jokių apribojimų.

24Apeliantė skunde nesutinka ir su teismo išvada, kad jos nurodytos priežastys, dėl kurių ji praleido terminą apskųsti Širvintų rajono valdybos 1995-03-07 sprendimą, nėra svarbios ir nesudaro pagrindo šio termino atnaujinimui. Tačiau teisėjų kolegija ir šiuos apeliantės argumentus atmeta, kadangi pirmosios instancijos teismas pakankamai įvertino ieškovės nurodytas termino sprendimui apskųsti praleidimo priežastis – ieškovės senyvą amžių, išsilavinimo lygį, valstybinės kalbos nemokėjimą, gyvenamąją vietą – ir pagrįstai jų nepripažino svarbiomis termino praleidimo priežastimis, nurodydamas, kad asmuo savo teises gali įgyvendinti ir per atstovą. Teisėjų kolegija tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai visiškai pritaria ir pažymi, kad apeliantės nurodytos termino praleidimo priežastys nebuvo tokio lygio, jog trukdytų jai pasinaudoti atstovavimo galimybe, pavedant atlikti reikiamus veiksmus kitiems asmenims. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas sprendime, šios aplinkybės apeliantei nebuvo kliūtis per įgaliotą atstovą kreiptis į teismą su ieškiniu. Apeliantės teiginys, kad atsakovė ją klaidino, teikdama melagingą informaciją apie nuosavybės teisių atkūrimo proceso eigą, nepatvirtintas bylos medžiaga (CPK 178 str.). Be to, kaip jau minėta, ieškovė buvo atsisakiusi pretenzijų į ginčo žemę, už tai gaudama piniginę kompensaciją, ir ši aplinkybė paneigia ieškovės nurodomas aplinkybes apie melagingos informacijos teikimą, bei įrodo priešingai, jog ieškovė sąmoningai ilgą laiką neatliko jokių aktyvių veiksmų, siekdama įgyti bet kokias teises ginčo žemės atžvilgiu. Toks pačios ieškovės elgesys pagrįstai nepripažintas pagrindu atnaujinti praleistą terminą.

25Kiti ieškovės apeliacinio skundo motyvai nėra juridiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

26Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

27Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

28Širvintų rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Dalios Kačinskienės, Egidijaus Žirono, sekretoriaujant... 3. Loretai Jasiulionienei, dalyvaujant ieškovės atstovei adv. Editai... 4. S. D., atsakovų atstovei... 5. adv. Irinai Kizinai,... 6. viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo... 7. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 8. Ieškovė F.M. J. 2008-06-14 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, jį... 9. Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovė A. D. yra seserys. Jų tėvas A. M.... 10. Atsakovė A. D. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime... 11. Atsakovas S. D. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime... 12. Širvintų rajono apylinkės teismas 2008 m. gegužės 26 d. sprendimu... 13. Apeliaciniu skundu ieškovė F.M. J. prašo sprendimą panaikinti ir priimti... 14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai A. D. ir S. D. prašo skundą... 15. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovės atstovė apeliacinį... 16. Apeliacinis skundas atmestinas.... 17. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 18. Ieškovė, apeliaciniu skundu prašydama panaikinti pirmosios instancijos... 19. Antrasis procesinės teisės normų pažeidimas, kurį apeliantė nurodo savo... 20. Kitas ieškovės apeliacinio skundo argumentas, dėl ko, jos nuomone, pirmosios... 21. Esminė aplinkybė yra tai, kad nei apeliantė, nei jos sesuo atsakovė A. D.... 22. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad jos motina F. M.... 23. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 24. Apeliantė skunde nesutinka ir su teismo išvada, kad jos nurodytos... 25. Kiti ieškovės apeliacinio skundo motyvai nėra juridiškai reikšmingi ir... 26. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios... 27. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 28. Širvintų rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti...