Byla e2YT-309-867/2018
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Pajūrio regioninio parko direkcija ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracija

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Inga Sakalauskaitė, sekretoriaujant D. P., dalyvaujant pareiškėjui R. K., jo atstovui advokatui E. A., suinteresuoto asmens Pajūrio regioninio parko direkcijos atstovui D. N.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Pajūrio regioninio parko direkcija ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracija.

3Teismas

Nustatė

4pareiškėjas prašo buvusios sodybos atkūrimo tikslu, t.y. siekiant statyti naujus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius buvusios sodybos vietoje, pagal nustatytus etnografinių regionų architektūros reikalavimus, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo, nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), Klaipėdos rajone, vietoje buvo sodyba su gyvenamuoju namu ir jo priklausiniais – daržine, svirnu, tvartu. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad jam šiuo metu nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai, esantys ( - ), Klaipėdos rajone. Viename iš jam priklausančių žemės sklypų buvo atlikti istoriniai tyrimai, kurie patvirtina, kad šis žemės sklypas suprojektuotas ( - ) seno gatvinio – rėžinio kaimo istorinės teritorijos šiaurės vakarų dalyje. Jo vietą geodezijos specialistui lokalizavus XX a. I pusės kartografijoje, nustatyta, kad į jį patenka aprašomo sklypo pietryčių kampe XX a. I pusėje stovėjusi sodyba. Nurodo, kad ( - ) kaimo senųjų gyventojų teigimu, į šį žemės sklypą patenka XX a. II pusėje J. B. priklausęs rėžinis žemės sklypas, kuriame buvo keturių medinių pastatų sodyba su gyvenamuoju namu, svirnu, tvartu ir daržine. Sodyba buvo vienpusė (visas jos apstatymas - kelio vakarų pusėje), susiformavusi pagal gatvinių kaimų sodybų apstatymo tradicijas. J. B. sodyba pagal Žvelsėnų kaimo apstatymo raidos duomenis buvo statyta apie XIX a. pabaigą – XX a. pradžią, o nugriauta per karą paties J. B.. J. B. žemės sklypą pardavė kaimynui iš pietryčių P. K., o pats išsikėlė į vienkiemį arčiau Lapių. Nurodo, kad jis nori atstatyti žemės sklype buvusią sodybą, tačiau žemės sklypas patenka į kraštovaizdžio ir ichtiologinio draustinio teritoriją. Kadangi nėra pilnai išlikusių rašytinių dokumentų apie buvusią sodybą bei jų atkurti neįmanoma, todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

5Suinteresuotas asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad neprieštarauja, jog būtų nustatytas pareiškėjo prašomas juridinę reikšmę turintis faktas (I t. b.l. 106).

6Suinteresuotas asmuo Pajūrio regioninio parko direkcija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjo pateikti duomenys ir dokumentai, reikalingi buvusios sodybos fakto nustatymui, nėra visiškai patikimi bei pakankami, kad jais remiantis, būtų galima vienareikšmiškai daryti išvadą, jog pareiškėjo žemės sklype buvo buvusi sodyba (I t. b.l. 108-110).

7Suinteresuotas asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio datą ir laiką informuota tinkamai.

8Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė pareiškimą pareiškimo pagrindu nurodytomis aplinkybėmis ir prašė jį tenkinti visiškai. Papildomai paaiškino, kad tame sklype nori atstatyti sodybą, nes pagal turimą istorinę pažymą toje vietoje yra buvusi sodyba su gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais. Nurodė, žemės sklypas patenka į draustinio teritoriją, todėl norint atlikti statybą, būtini įrodymai, jog toje vietoje yra buvusi sodyba.

9Suinteresuoto asmens Pajūrio regioninio parko direkcijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad susipažinus su pateikta istorine pažyma, pateiktais papildomais įrodymais, kurie patvirtina, kad prie pareiškimo pateikti žemėlapiai yra autentiški, todėl iš esmės neprieštarauja pareiškimo patenkinimui.

10Teismas konstatuoja:

11pareiškimas tenkintinas.

12Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos CPK 445 straipsnis).

13Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir pareiškėjo teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 7,7685 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), Klaipėdos rajone, kurio specialiose žemės naudojimo sąlygose nurodyta „Ichtiologiniai draustiniai“ nuo 2017 m. balandžio 13 d. (I t. b.l. 19, 68-69). Pareiškėjo užsakymu 2017 metais šiame žemės sklype buvo atlikti istoriniai tyrimai (istorinė pažyma) sklypo apstatymo istorinei raidai nustatyti (toliau tekste – istorinė pažyma), kuriuos atliko istorikė J. V. (I t. b.l. 4-18). Istorinėje pažymoje nurodyta, kad sklypas yra Minijos senslėnio valstybiname kraštovaizdžio draustinyje, priklauso Minijos ichtiologiniam draustiniui. Atlikus istorinius tyrimus padaryta išvada, kad žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), suplanuotas ( - ) seno gatvinio-rėžinio kaimo istorinės teritorijos šiaurės vakarų dalyje, tarp senojo kelio ( - ) ir Minijos upės pakrantės. Aprašomo žemės sklypo vietą geodezijos specialistui lokalizavus XX a I pusės kartografijoje, nustatyta, kad į jį patenka aprašomo sklypo pietryčių kampe XX a. I pusėje stovėjusi sodyba (Priedai, l. 22-24). ( - ) kaimo senųjų gyventojų teigimu, į tiriamą sklypą patenka XX a. I pusėje J. B. priklausęs rėžinis žemės sklypas. Jo rytų pakraštyje, ties kelio posūkiu, XX a. I pusėje stovėjo keturių medinių pastatų šiaudiniais stogais sodyba su gyvenamuoju pastatu kiemo pietų pakraštyje, pagrindiniu šonu į kelią; svirnu kiemo vakarų pakraštyje, šonu į kelia, tvartu kiemo šiaurės vakarų kampe, atokiau nuo kelio į jį galu; ilga daržinė – jauja po vienu stogu nuo kiemo į šiaurės rytus, arčiau kelio, į jį galu. Istorinės pažymos duomenimis per karą, vokiečių okupacijos laikotarpiu, J. B. iš sodybos išsikėlė į vienkiemį arčiau Lapių, kelio rytų pusėje. Išsikeldamas sodybą ( - ) nugriovė, o žemę pardavė P. K., kuris sodybos nebeatstatė. Šias istorinėje pažymoje nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtina ir kiti prie pareiškimo pateikti rašytiniai įrodymai, kurie tik patvirtina, kad iš pradžių žemės sklypas priklausė J. B., o vėliau pastarasis jį perleido P. K. (I t. b.l. 45-54). 1999 m. gruodžio 13 d. Klaipėdos apskrities sprendimai Nr. ( - ), Nr. ( - )ir Nr. ( - ), patvirtina, kad buvo atkurtos nuosavybės teisės į 13,42 ha P. K. turėtą žemę ( - ) kaime, Klaipėdos rajone (I t. b.l. 75-82). Vėliau kurį laiką žemės sklypas nuosavybės teise priklausė S. K. (I t. b.l. 40-41) ir tik 2013 m. gruodžio 5 d. pareiškėjas iš varžytinių įsigijo iš S. K. 15,5398 ha žemės sklypą, esantį ( - ), Klaipėdos rajone (I t. b.l. 70-74). Pareiškėjui iš varžytinių įsigijus 15,5398 ha žemės sklypą, žemės sklypas buvo padalintas į du žemės sklypus (I t. b.l. 83, 96).

14Pagal Lietuvos Respublikos CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu). Tai reiškia, jog nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos CPK 445 straipsnis). Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Todėl bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas.

15Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 6 punkte yra įtvirtinta, kad leidžiama naujus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius statyti buvusios sodybos vietoje, atsižvelgiant į etnografinių regionų architektūros reikalavimus.

16Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nėra išlikusių jokių oficialių rašytinių dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra buvusi sodyba, todėl pareiškėjas negali atkurti sodybos ir kreipėsi į teismą, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, dėl jo žemės sklype buvusios sodybos.

17Pagal teismų praktiką juridinis faktas, jog sodyba – gyvenamasis namas su priklausiniais – buvo pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, gali būti nustatomas, kai konstatuojama, jog yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, o sodybos buvimo faktas visų pirma siejamas su gyvenamojo namo sklype buvimu.

18Nagrinėjamu atveju duomenų apie tai, kad pareiškėjui priklausančiame žemės sklype būtų išlikę buvusios sodybos statinių liekanos taip pat nėra, nes nėra atlikti archeologiniai tyrinėjimai. Pareiškėjas buvusios sodybos faktą įrodinėja iš esmės atlikta istorine pažyma bei prie šios pažymos pateiktais rašytiniais įrodymais. Iš prie istorinės pažymos pateiktų žemėlapių (I t. b.l. 51-52), nustatyta, kad yra pažymėta buvusi J. B. sodyba, statyta apie XIX a. pabaigą – XX a. pradžią, o nugriauta per karą paties J. B.. Nors pateiktuose žemėlapiuose nėra nurodytos legendos, kaip tuo metu žemėlapiuose buvo žymimi statiniai, tačiau susipažinus su pareiškėjo atstovo teismui pateiktais norminais aktais, kuriuose yra nurodyta, kaip šiuo metu žemėlapiuose yra žymimi pastatai, darytina prielaida, kad ir ankstesniuose žemėlapiuose pastatai buvo žymimi analogiškai kaip ir šiuo metu. Byloje buvo kilusios abejonės dėl istorinėje pažymoje pateiktų žemėlapių autentiškumo, tačiau šios abejonės buvo pašalintos, nes teismui buvo pateiktos žemėlapių kopijos, iš kurių buvo nustatyta, kad žemėlapiai yra paimti iš Lietuvos Valstybės istorijos archyvo ir yra autentiški.

19Teismo nuomone, byloje surinktų įrodymų visuma, tai yra pareiškėjo užsakymu atlikta istorinė pažyma su priedais (žemėlapiais), pateiktos fotonuotraukos, kuriose matyti, kad šiuo metu yra išlikę sodo fragmentai, bei kiti rašytiniai įrodymai, suponuoja išvadą apie pareiškėjo įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą, juolab, kad byloje nėra pateikta duomenų, kurie neginčijamai leistų daryti išvadą, jog toje vietoje sodybos nėra buvę, todėl pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinis faktas, kad pareiškėjui R. K. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), Klaipėdos rajone, buvo sodyba – gyvenamasis namas su jo priklausiniais.

20Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu statyti naujus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius buvusios sodybos vietoje, pagal nustatytus etnografinių regionų architektūros reikalavimus.

21Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

Nutarė

22nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjui R. K., asmens kodas ( - ) nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), Klaipėdos rajone, buvo sodyba su gyvenamuoju namu ir jo priklausiniais – daržine, svirnu ir tvartu.

23Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti teisės atstatyti sodybos statinius įgijimui.

24Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Proceso dalyviai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Inga... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. pareiškėjas prašo buvusios sodybos atkūrimo tikslu, t.y. siekiant statyti... 5. Suinteresuotas asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pateikė... 6. Suinteresuotas asmuo Pajūrio regioninio parko direkcija pateikė atsiliepimą,... 7. Suinteresuotas asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija į teismo... 8. Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė pareiškimą pareiškimo pagrindu... 9. Suinteresuoto asmens Pajūrio regioninio parko direkcijos atstovas teismo... 10. Teismas konstatuoja:... 11. pareiškimas tenkintinas.... 12. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai... 13. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir pareiškėjo teismo posėdžio... 14. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti... 15. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 6... 16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nėra išlikusių jokių oficialių... 17. Pagal teismų praktiką juridinis faktas, jog sodyba – gyvenamasis namas su... 18. Nagrinėjamu atveju duomenų apie tai, kad pareiškėjui priklausančiame... 19. Teismo nuomone, byloje surinktų įrodymų visuma, tai yra pareiškėjo... 20. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu statyti naujus sodybos... 21. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 448... 22. nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjui R. K., asmens... 23. Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti teisės atstatyti sodybos... 24. Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos...