Byla 2S-550-280/2009

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės, Zinos Mickevičiūtės, Laimanto Misiūno,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko A. R. įmonės „Arnelita“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-7660-812/2009 pagal kreditoriaus UAB „Glynwed“ pareiškimą skolininkui A. R. įmonės „Arnelita“ dėl įsiskolinimo, palūkanų išieškojimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir

Nustatė

3Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkui patenkino ir nutarė areštuoti, uždraudžiant disponuoti, 4 956,06 Lt sumai skolininkui A. R. įmonės „Arnelita“ priklausančius kilnojamuosius, nekilnojamuosius daiktus, esančius pas skolininką ir/ar trečiuosius asmenis, o tokio turto neturint arba turint nepakankamai – ir pinigines lėšas, esančias pas skolininką, kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, išskyrus piniginių lėšų mokėjimą į valstybės, savivaldybės, VSDFV biudžetus privalomiems mokėjimams apmokėti, išmokoms, susijusioms su darbo teisiniais santykiais, išmokėti bei atsiskaityti su kreditoriumi UAB „Glymved“ ir leido skolininkui materialiu turtu naudotis nesumažinant areštuoto turto vertės.

4Atskiruoju skundu skolininkas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikinti.

5Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais.

6Kreditorius, kreipdamasis į teismą dėl skolos priteisimo iš skolininko, pateikė neteisingus, nepagrįstus duomenis dėl teismo įsakymo išdavimo civilinėje byloje Nr. L2-7660-812/2009. A. R. įmonė „Arnelita“ neneigia skolos, bet pateikė prieštaravimus dėl jos dydžio. Su kreditoriumi buvo susitarta telefonu, kad prievolė vykdoma dalimis pagal žodinį susitarimą, mokėjimai atliekami periodiškai. Teismui taikant laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą, o tuo pačiu ir įmonės lėšų sąskaitoje banke DANSKE BANK, atsiskaitomoji sąskaita Nr. ( - ), areštą, apribojama įmonės veikla, apsunkinami atsiskaitymai su kitais klientais. A. R. įmonės „Arnelita“ skola kreditoriui 2009-08-24 dienai 3 074,74 Lt sąlyginai yra nedidelė, todėl taikoma laikinoji apsaugos priemonė – sąskaitos areštas yra neproporcingas ir prieštarauja protingumo principui. Kadangi CPK 144 str. numato, kad pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra tada, kai nesiėmus jų teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nutartis taikyti laikinąsias priemones yra nepagrįsta ir naikintina. Pateikia su atskiruoju skundu banko pavedimų kopijas, kurios paneigia, kad A. R. įmonė „Arnelita“ vengia atsiskaityti kreditoriui.

7Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius prašo skolininko atskirąjį skundą atmesti ir palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, kad su atsakovo atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti dėl šių aplinkybių.

8Nurodo, kad Atsakovas buvo pradelsęs vykdyti savo piniginę prievolę ieškovo naudai pagal kai kurias PVM sąskaitas-faktūras beveik vienerius metus. Toks ilgas atsakovo finansinio įsipareigojimo ieškovui nevykdymo terminas rodo atsakovo finansinės padėties sunkumus, tuo pačiu sudaro realią grėsmę ieškovo turtiniams interesams, todėl vien dėl šios aplinkybės 2009 08 19 pirmosios instancijos teismo nutartis yra visiškai pagrįsta. Atsakovas su atskiruoju skundu nepateikia jokių įrodymų apie savo stabilią finansinę padėtį, turimą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, kurio vertė galėtų apimti ar netgi viršyti pareiškimu keliamų reikalavimų mastą, todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, yra reali grėsmė, jog įsiteisėjus teismo sprendimui pastarojo įvykdymas gali būti komplikuotas ar neįmanomas. Atsakovas skunde nurodo, kad patiria veiklos apsunkinimus dėl atsiskaitomosios sąskaitos arešto, tačiau nepateikia jokių įrodymų pagrindžiančių minėtą teiginį. Ieškovo duomenimis atsakovo piniginių lėšų areštas nebuvo taikytas, kadangi skundžiama nutartimi laikinosios apsaugos priemonės visų pirma yra nukreipiamos į atsakovo kilnojamojo ar nekilnojamojo turto areštą.

9Atskirasis skundas tenkintinas (CPK 337 str. 2 p.), Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 19 d nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo naikintina tenkinant atsakovo atskirąjį skundą.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338, 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

11Pirmosios instancijos teismo 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutartis naikintina dėl šių nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir teisinių argumentų. Pagal įstatymą teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bylose, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d., 145 str., 148 str.). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas pirmiausia vadovaujasi įstatymo nuostata, ar yra realus pagrindas manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo (įsakymo), jeigu kreditoriaus pareiškimas būtų patenkintas, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šioje byloje, kaip pagrįstai nurodo apeliantas, skolininkas A. R. įmonė „Arnelita“ neneigia skolos, nors ir byloje pateikė prieštaravimus dėl jos dydžio, bet tai nereiškia, kad skolininkas piktybiškai vengia atsiskaityti su kreditoriumi, kaip pareiškime teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė kreditorius. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė mokėjimų pavedimų nuorašus, iš kurių matyti, kad jis iki kreditoriaus kreipimosi į teismą dėl 4 515,40 Lt įsiskolinimo ir 440,66 Lt palūkanų priteisimo 2009 metais beveik kas mėnesį mokėjo atitinkamas sumas kreditoriui ir atliko vieną mokėjimą 1000 Lt sumai jau po kreditoriaus pareiškimo teismui pateikimo — 2009-08-24 (b. l. 19). Prie atskirojo skundo yra pridėtas naujas skolų suderinimo grafikas (b. l. 25), kuris yra šalių sudarytas ir jų pasirašytas jau po bylos iškėlimo skolininkui. Iš jo matyti, kad A. R. įmonės „Arnelita“ skola kreditoriui yra sumažėjusi ir sudaro 3 074,74 Lt. Tuo yra nustatyta, kad bylos šalys iš tikrųjų palaiko normalius tarpusavio komercinio bendradarbiavimo santykius, o skolininkas nevengia atsiskaityti su kreditoriumi, todėl nėra pagrindo manyti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str.) ir nėra pakankamo teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui. Be to, likusi skola, kuri yra 3 074,74 Lt, nelaikytina didele skola tiek kreditoriui tiek ir skolininkui, nes jie yra veikiantys juridiniai Nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš dalies apsunkina ir skolininko įmonės veiklą, atsiskaitymus su kitais klientais. Tuo atveju, jeigu kreditoriaus reikalavimas bus patenkintas, o skolininkas delstų sumokėti priteistą sumą, tai ir vykdymo procese skolininko turtui gal būti pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Tuo yra paneigti kreditoriaus atsiliepimo argumentai, kad skolininkui pagrįstai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

12Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

13Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutartį panaikinti, kreditoriaus UAB „Glynwed“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Proceso dalyviai