Byla 2A-869-580/2016
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Senamiesčio ūkis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Senamiesčio ūkis“ ieškinį atsakovui R. B. dėl skolos priteisimo.

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas UAB „Senamiesčio ūkis“ prašė priteisti iš atsakovo R. B. 209,12 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis ( - ), Vilniuje. Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų pagrindu administruoja daugiabutį namą kuriame yra atsakovui priklausantis butas, ir tiekia namo patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, komunalines ir techninės priežiūros paslaugas. Atsakovas proporcingai savo nuosavybės daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje privalo mokėti už teikiamas paslaugas, tačiau už ieškovo suteiktas paslaugas atsakovas neatsiskaitė, todėl nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. iki 2014 m. gruodžio mėn. susidarė 209,12 Eur skola.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 9 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 209,12 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (209,12 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-02-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 80,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad butas, esantis ( - ), Vilniuje nuosavybės teise priklauso atsakovui. Teismas konstatavo, jog aplinkybę, kad atsakovas mokesčių už daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, komunalines ir techninės priežiūros paslaugas nemokėjo, todėl nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. iki 2014 m. gruodžio mėn. įsiskolino ieškovui 209,12 Eur. Teismas pažymėjo, kad ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (209,12 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-02-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas konstatavo, kad ieškinį patenkinus visa apimtimi, pagal į bylą pateiktus įrodymus yra pagrindas ieškovui iš atsakovo priteisti 20 Eur sumokėtą žyminį mokestį ir 60,50 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai už ieškinio parengimą apmokėti, iš viso 80,50 Eur bylinėjimosi išlaidos.

6Teismas pažymėjo, kad ieškovas ieškinyje taip pat prašė priteisti išlaidas, patirtas už pareiškimo dėl teismo įsakymo parengimą. Ieškovas į bylą pateikė 43,44 Eur (150 Lt) dydžio išlaidas už pareiškimo dėl teismo įsakymo parengimą skolininkui R. B. patvirtinančius. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatė, kad kreditorius (ieškovas) 2014-12-17 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo R. B., šio pareiškimo pagrindu teismas 2014-12-18 priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-9334-728/2014, kuriuo kreditoriaus (ieškovo) reikalavimus patenkino. Teismas pabrėžė, kad nagrinėjama civilinė byla pradėta pagal ieškinį, o ne pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Civilinė byla Nr. L2-9334-728/2014, kurioje galimai patirtos išlaidos, užbaigta 2015-01-28 nutartimi, kuria teismo įsakymas panaikintas ir pareiškimas paliktas nenagrinėtas, nes teismo įsakymas bei pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui nebuvo įteikti. Teismas padarė išvadą, kad ši ieškovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalis netenkintina. Teismas pažymėjo, kad vertinant išlaidas už pareiškimo dėl teismo įsakymo parengimą, nėra pagrindo daryti išvados, jog tokios išlaidos atsirado dėl atsakovo kaltės ar nesąžiningo elgesio.

7III. Apeliacinio skundo argumentai

8Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-09 sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo už advokato pagalbą ir priteisti ieškovo patirtas išlaidas advokato pagalbai už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą, t. y. 52,27 Eur. Nurodo, kad teikiant Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, buvo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Šios išlaidos buvo patirtos siekiant prisiteisti tą pačią skolą iš to paties skolininko, tačiau, skolininkui procesinių dokumentų neįteikus, pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo buvo paliktas nenagrinėtas. Tokiu atveju Civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nėra numatyta draudimo patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimo perkelti į ieškiniu pradėtą bylą, nes tai savo esme ir turiniu yra tapačios bylos, tik pradėtos kita procesine forma, einančia chronologiškai viena po kitos. Negalimumas priteisti bylinėjimosi išlaidų už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo vien dėl to, kad procesiniai dokumentai neįteikti atsakovui visose ieškovui žinomose atsakovo buvimo vietose, neatitiktų kreditoriaus kaip nukentėjusios šalies teisėtų interesų, teisingumo principo bei teisėtų lūkesčių atgauti iš skolininko patirtas išlaidas dėl mėginimo supaprastinta ir įstatymo nustatyta tvarka prisiteisti skolą. Vilniaus miesto apylinkės teismas, mažindamas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai šioje byloje, nukrypo nuo naujausios teismų suformuotos praktikos. Reikalauta suma už advokato pagalbą buvo ne didesnė nei nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“. UAB „Senamiesčio ūkis“ advokatui už ieškinį sumokėjo 60,50 Eur, už pareiškimą išduoti teismo įsakymą – 52,57 Eur. Taigi nei vienu, nei kitu atveju nebuvo viršyti rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai.

9IV Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

10Apeliacinis skundas tenkintinas.

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, o taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Šiuo atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

13Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl to, ar kreditorius, kuris kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, tačiau jo pareiškimas teismo vėliau buvo paliktas nenagrinėtu nepavykus skolininkui įteikti procesinių dokumentų, turi teisę reikalauti advokato pagalbos, rengiant dokumentus dėl teismo įsakymo išdavimo, atlyginimo, kitoje civilinėje byloje, pradėtoje pagal to paties kreditoriaus ieškinį tam pačiam skolininkui.

14CPK XXIII skyriuje įtvirtinto supaprastinto proceso dėl teismo įsakymo išdavimo esmė – greitai ir su nedidelėmis kreditoriaus bei teismo sąnaudomis išspręsti situaciją, kai skolininkas negrąžina skolos kreditoriui ir iš esmės ginčo dėl skolos nėra. Galiojantis teisinis reglamentavimas leidžia teigti, kad įstatymų leidėjas skatina teisinių santykių dalyvius esant galimybei naudotis supaprastinta savo reikalavimų tenkinimo tvarka užuot iškart kreipusis į teismą su ieškiniu (CPK 434 straipsnis).

15Vienas iš teismo įsakymą apibūdinančių požymių yra specifinė šio procesinio sprendimo įsiteisėjimo tvarka. Teismo įsakymas įsiteisėja tik tuomet, kai šio teismo procesinio sprendimo patvirtinta kopija įstatymo nustatyta tvarka įteikiama skolininkui ir šis per CPK 437 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo (CPK 436 straipsnio 7 dalis, 437 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktai, 438 straipsnis). Taigi, tinkamas teismo įsakymo patvirtintos kopijos įteikimas skolininkui, yra viena iš įstatyme numatytų būtinų sąlygų, kurioms esant šis teismo procesinis sprendimas įgyja res judicata galią. Jeigu priėmus teismo įsakymą paaiškėja, kad skolininko gyvenamoji (buveinės) ir darbo vietos yra nežinomos ir dėl to jam negalima įstatymo nustatyta tvarka įteikti teismo įsakymo ir kreditoriaus pareiškimo nuorašų bei teismo pranešimo, teismas nutartimi turi panaikinti teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą palikti nenagrinėtą (CPK 431 straipsnio 3 dalis). Byla dėl teismo įsakymo išdavimo užbaigiama nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės ne dėl kreditoriaus kaltės, o dėl to, kad nesant galimybės skolininkui įteikti procesinių dokumentų (nepaisant visų protingų kreditoriaus pastangų) tampa neįmanomas supaprastinto proceso taikymas.

16Teismo įsakymo procesą reglamentuojančios CPK nuostatos nenumato specialių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių tais atvejais, kai kreditoriaus pareiškimas paliekamas nenagrinėtas dėl aptartų priežasčių. Pagal bendrąsias CPK nuostatas, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Apeliantas pagrįstai nurodo, kad kreditoriui sąžiningai pasinaudojus supaprastinto bylos nagrinėjimo institutu, su tuo susijusios bylinėjimosi išlaidos negali būti laikomos atsiradusiomis dėl kreditoriaus kaltės ir todėl iš kreditoriaus neturėtų būti atimta teisė į šių išlaidų atlyginimą. Kita vertus, tokios išlaidos byloje dėl teismo įsakymo išdavimo iš skolininko kreditoriui negali būti priteisiamos, kadangi dar nėra aišku, ar kreditoriaus pareikštas materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas ir jei taip, kokia apimtimi.

17CPK 439 straipsnis reglamentuoja procesinius padarinius dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tais atvejais, jei skolininkas pareiškia prieštaravimus dėl teismo įsakymo. Kreditoriui per įstatymo nustatytą terminą pareiškus ieškinį, byla dėl teismo įsakymo išdavimo transformuojasi į ieškinio teisenos procesą, t. y. ieškinio teisenos byla iš esmės yra bylos dėl teismo įsakymo išdavimo tąsa ir kreditorius, jo reikalavimui esant pagrįstam, įgyja teisę gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškinio teisenos byloje. Tuo atveju, jei kreditorius per įstatymo nustatytą terminą ieškinio nepareiškia, jam išlieka teisė tokį ieškinį reikšti ateityje, tačiau bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teismo įsakymo procesu, kreditoriui neatlyginamos (CPK 94 straipsnio 1 dalis, 434 straipsnio 3 dalis). Įstatymas nenumato, kaip tiksliai turėtų būti sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas CPK 431 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais.

18Atsižvelgiant į tai, kad tokiu atveju dėl išlaidų atsiradimo nėra kreditoriaus kaltės, o šių išlaidų priteisimas ieškinio teisenos byloje yra vienintelė procesinė galimybė, sutiktina su apelianto argumentu, kad bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teismo įsakymo procesu, kreditoriui, kurio reikalavimas teismo visiškai ar iš dalies patenkintas, turėtų būti priteisiamos ieškinio teisenos byloje. Kitu atveju asmenys būtų orientuojami į atskiro proceso dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pradėjimą. Susijusioje byloje dėl teismo įsakymo išdavimo turėtos išlaidos vertintinos kaip kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

19Bylos medžiaga nustatyta, kad priešingai, nei apeliaciniame skunde teigia ieškovas, už pareiškimo dėl teismo įsakymo parengimą civilinėje byloje Nr. L2-9334-728/2014 ieškovas patyrė 43,40 Eur (150 Lt / 3,4528 Lt) išlaidų, o ne 52,57 Eur (b. l. 11, 12).

20Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsisakyta priteisti ieškovui 43,40 Eur advokato pagalbos išlaidų už pareiškimo dėl teismo įsakymo parengimą priimta netinkamai taikant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, ieškovui iš atsakovo priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą padidinant iki 123,94 Eur.

21Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Nutarė

22Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimą už akių pakeisti, nustatant, kad ieškovui UAB „Senamiesčio ūkis“ iš atsakovo R. B. priteista bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 123,94 Eur.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas UAB „Senamiesčio ūkis“ prašė priteisti iš atsakovo R. B.... 4. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 9 d. sprendimu už akių... 6. Teismas pažymėjo, kad ieškovas ieškinyje taip pat prašė priteisti... 7. III. Apeliacinio skundo argumentai... 8. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo... 9. IV Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 10. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis... 13. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl to, ar kreditorius, kuris kreipėsi... 14. CPK XXIII skyriuje įtvirtinto supaprastinto proceso dėl teismo įsakymo... 15. Vienas iš teismo įsakymą apibūdinančių požymių yra specifinė šio... 16. Teismo įsakymo procesą reglamentuojančios CPK nuostatos nenumato specialių... 17. CPK 439 straipsnis reglamentuoja procesinius padarinius dėl bylinėjimosi... 18. Atsižvelgiant į tai, kad tokiu atveju dėl išlaidų atsiradimo nėra... 19. Bylos medžiaga nustatyta, kad priešingai, nei apeliaciniame skunde teigia... 20. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas... 21. Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas... 22. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimą už akių...