Byla 2S-1035-798/2011
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Rudzinsko (pranešėjas), kolegijos teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Vytauto Zeliankos, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų K. S. ir E. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės 2011 m. sausio 17 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovo UAB „Auksinis varnas“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,

Nustatė

2Vilniaus m. 1 apylinkės teisme priimtas ieškovo UAB „Auksinis varnas“ ieškinys atsakovams K. S. ir E. S. dėl 68 000,00 Lt žalos atlyginimo.

3Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovų K. S. ir E. S. atžvilgiu – areštuotas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, o jo nesant – piniginės lėšos, esančios pas atsakovus ar trečiuosius asmenis 68 000 Lt sumai, leidžiant iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškovu, mokėti socialinio draudimo ir kitus privalomus mokėjimus socialinio draudimo fondo biudžetui, sveikatos draudimo biudžetui, valstybės ir savivaldybės biudžetams (b.l. 14).

4Ieškovas UAB „Auksinis varnas“ 2011 m. sausio 12 d. pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo trečiajam asmeniui I. S., t.y. areštuoti nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį ( - ). Ieškovas nurodė, kad antstolė D. Milevičienė, remdamasi teismo išduotu vykdomuoju dokumentu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovo naudai aprašė atsakovei K. S. priklausantį turtą 6500 Lt sumai. Atliekant turto paiešką buvo nustatyta, jog tarp atsakovės K. S. ir I. S. 2010 m. rugsėjo 16 d. buvo sudaryta dovanojimo sutartis, kurios pagrindu I. S. buvo padovanotas butas, esantis ( - ). CK 6.66 str. įtvirtintas vienas iš kreditoriaus interesų gynimo būdų – Actio Pauliana. Ieškovo teigimu, tikslinga būtų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apribojant I. S. nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – butą, adresu ( - ).

5Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2011 m. sausio 17 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies, uždraudė perleisti nuosavybės teisę butui, esančiam Taikos g. 72-3, Vilniuje, padarant apie tai įrašą viešame registre. Teismas konstatavo, kad 2010 m. lapkričio 29 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovų atžvilgiu – areštuotas turtas 68 000 Lt sumai. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės turimo turto nepakako ieškovo reikalavimui užtikrinti, teismas padarė išvadą, jog būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas, todėl taikė laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo.

6Atskiruoju skundu atsakovai K. S. ir E. S. prašė panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 17 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad atsakovės dukrai I. S. byloje nėra pareikšti jokie reikalavimai, todėl net ir esant ieškovui palankiam teismo sprendimui, jis neturės jokios įtakos atsakovės dukros teisėms ir pareigoms. Tokiu būdu I. S. turto apsunkinimas yra negalimas, bet kokia laikinoji apsaugos priemonė peržengia pareikštų reikalavimų ribas, todėl teismo nutartis yra nepagrįsta. Ieškovas neginčija atsakovės ir jos dukters I. S. 2010 m. rugsėjo 16 d. dovanojimo sutarties, pagal kurią atsakovė perleido savo dukrai butą. Kadangi butas nėra šios bylos ginčo dalykas, todėl bet koks jo teisinio statuso apsunkinimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Ieškovas nėra pareiškęs reikalavimo taikyti Actio Pauliana instituto, todėl nedalyvaujančio byloje asmens atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės niekaip neužtikrina teismo sprendimo įvykdymo. Be to, ieškovas ieškinį pareiškė jau po dovanojimo sutarties sudarymo. Teismas nutartyje nenurodė jokių motyvų, kodėl apsunkinamas būtent nedalyvaujančio byloje asmens turtas ir kaip asmens, kuriam byloje nepareikšti jokie reikalavimai turto apsunkinimas užtikrins teismo sprendimo įvykdymą.

7Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Auksinis varnas“ prašė palikti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 17 d. nutartį nepakeistą. Nurodė, kad nepagrįsti atsakovų argumentai, jog atsakovės dukrai I. S. byloje nėra pareikšti jokie reikalavimai ir kad galimai ieškovui palankus teismo sprendimas neturės įtakos jos teisėms ir pareigoms. Ieškovas pateiktame teismui 2011 m. sausio 12 d. prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės dukrai nurodė aplinkybes dėl šio prašymo būtinumo ir jas pagrindė. Taikydamas CPK 145 str. numatytas laikinąsias apsaugos priemones teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Atsakovė buvo susijusi su ieškovu darbo santykiais ir, vadovaujantis 2009 m. spalio 30 d. ieškovo administracijos vadovo įsakymu dėl darbo sutarties nutraukimo, buvo atleista iš vyr. buhalterės pareigų, todėl konstatuotina, kad atsakovei buvo žinoma situacija apie atsakovo skolą ieškovui dėl įsigyto automobilio Lexus GS 300 bei atsakovės nepagrįstai sumažintos šio automobilio pardavimo kainos dėl ko ieškovui buvo padaryta žala. Atsakovė, žinodama apie skolinius įsipareigojimus ir siekdama išvengti turtinių įsipareigojimų tinkamo įvykdymo ieškovui, sąmoningai neatlygintinai 2010 m. rugsėjo 16 d. perleido dukrai I. S. turimą nekilnojamąjį turtą – butą. Ieškovas ketina pasinaudoti Actio Pauliana institutu. Teismui patenkinus ieškovo pareikštą ieškinį atsakovams dėl žalos atlyginimo išliktų problema dėl priimto sprendimo įvykdymo.

8Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

9Teisėjų kolegija įvertinusi civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą teisinius argumentus, konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą atsakovams, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, taikė ir aiškino procesinės teisės normas reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl teisinio pagrindo pripažinti skundžiamąją Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2011 m. sausio 17 d. nutartį teisėta bei pagrįsta nėra teisinio pagrindo (CPK 329 str. 1 d.). Įgyvendinant proceso operatyvumo ir koncentracijos principus, civilinė bylą negražinant jos iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui ir išnagrinėtina apeliacinės instancijos teisme (CPK 7 str.). Vilniaus m. 1-o apylinkės teismas 2011 m. sausio 17 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 str. 2 p.).

10Civilinio proceso kodekso 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Teismo sprendimas, kuriuo būtų tik patvirtinamas ieškovo reikalavimų pagrįstumas, neužtikrintų tinkamos pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynybos teismine tvarka. Tikimybė, jog sprendimą ateityje įvykdyti bus sunkiau, gali atsirasti tiek dėl objektyvių, tiek dėl subjektyvių priežasčių, kurias teismui būtina įvertinti taikant laikinąsias apsaugos priemones.

11Sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo, o į bylą pateiktus įrodymus vertina tik ta apimtimi, kurį yra būtina sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo klausimą.

12Byloje nustatyta, kad ieškovo UAB „Auksinis varnas“ ieškinys atsakovams K. S. ir E. S. dėl 68 000 Lt žalos atlyginimo. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovų K. S. ir E. S. atžvilgiu – areštuotas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, o jo nesant – piniginės lėšos, esančios pas atsakovus ar trečiuosius asmenis 68 000 Lt sumai, leidžiant iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškovu, mokėti socialinio draudimo ir kitus privalomus mokėjimus socialinio draudimo fondo biudžetui, sveikatos draudimo biudžetui, valstybės ir savivaldybės biudžetams. Ieškovas teismui pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriuo prašė areštuoti trečiajam asmeniui I. S. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį ( - ), kurį atsakovė K. S. 2010 m. rugsėjo 16 d. dovanojimo sutarties pagrindu perleido I. S.. Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismas 2011 m. sausio 17 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies, uždraudė perleisti nuosavybės teisę butui, esančiam ( - ), padarant apie tai įrašą viešame registre.

13Atsakovai nesutikdami su skundžiamąja teismo nutartimi atskirajame skunde nurodo, kad atsakovės dukrai I. S. byloje nėra pareikšti jokie reikalavimai, todėl net ir esant ieškovui palankiam teismo sprendimui, jis neturės jokios įtakos atsakovės dukros teisėms ir pareigoms, todėl pagrindo tenkinti prašymo teismas neturėjo pagrindo, nes bet kokia laikinoji apsaugos priemonė peržengia pareikštų reikalavimų ribas. Atsakovai pagrįsdami skundžiamosios teismo nutarties nepagrįstumą taip pat remiasi aplinkybe, jog butas nėra bylos ginčo dalykas, todėl bet koks jo teisinio statuso apsunkinimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, o ieškovas nepareiškęs reikalavimo taikyti Actio Pauliana instituto, neturėjo teisės reikalauti areštuoti atsakovams priklausančio buto, nes tai neužtikrina teismo sprendimo įvykdymo.

14Pirmos instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį rėmėsi aplinkybe, kad 2010 m. lapkričio 29 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovų atžvilgiu – areštuotas turtas 68 000 Lt sumai, todėl atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės turimo turto nepakako ieškovo reikalavimui užtikrinti, padarė išvadą, jog būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas, todėl taikė laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Teisėjų kolegija su pirmos instancijos teismo išvadomis nesutinka.

15Teisėjų kolegija pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos laikantis ekonomiškumo principo (CPK 145 str. 2 d.). Tai reiškia, kad teismas negali taikyti tokių laikinųjų apsaugos priemonių kurios viršija ieškinio reikalavimą ar taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nesusijusių su ieškinio reikalavimu. Tuo labiau, kad Civilinio proceso kodeksas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą sieja su jų taikymu atsakovui, o trečiųjų asmenų atžvilgiu jos gali būti taikomos tik tiek kiek tai susiję su ieškinio reikalavimu ir koks atsakovams priklausantis turtas ar piniginės lėšos, turtinės teisės, yra pas trečiuosius asmenis. Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas taikė laikinąją apsaugos priemonę uždraudžiant perleisti nuosavybės teisę butui, esančiam Taikos g. 72-3, Vilniuje, bei padarant apie tai įrašą viešame registre, tačiau pirmos instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad butas adresu ( - ), atsakovų dukrai buvo padovanotas 2010 m. rugsėjo 16 d., t.y. iki ieškovo kreipimosi į teismą dėl žalos atlyginimo (2010 m. lapkričio 15 d.), todėl pagrindo spręsti, kad ieškinio reikalavimas bus tinkamai užtikrintas areštuojant su nagrinėjama civiline bylą nieko bendra neturinčio asmens turtą, teismas neturėjo pagrindo. Iš į bylą pateiktų dokumentų nėra matoma, kad byloje reikalavimai būtų reiškiami atsakovų dukrai, o vien ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi argumentai, jog ieškovas ketina pasinaudoti Civilinio kodekso 6.66 str. įtvirtintu vienu iš kreditoriaus interesų gynimo būdų – Actio Pauliana, nesudaro pagrindo teikti, kad pirmos instancijos teismas laikydamas laikinąją apsaugos priemonę – draudimą perleisti nuosavybės teisę butui, esančiam Taikos g. 72-3, Vilniuje, padarant apie tai įrašą viešame registre, nepažeidė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ekonomiškumo ir teisėtumo principų, nes iš esmės be teisinio pagrindo buvo apribotos trečiojo asmens teisės valdyti, naudotis ir disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu turtu (CK 4.37 str.). Esant nurodytiems argumentams skundžiamoji pirmo instancijos teismo nutartis pripažintina neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina.

16Nurodytais argumentais atskirasis skundas tenkintinas. Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismas 2011 m. sausio 17 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės. Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismas 2011 m. sausio 17 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo I. S., nuosavybės teise valdančiai butą adresu Taikos g. 72-3, Vilniuje, panaikinti.

17Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 2 p. kolegija

Nutarė

18Atsakovų K. S. ir E. S. atskirąjį skundą patenkinti.

19Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. sausio 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. sausio 17 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo butui Taikos g. 72-3, Vilniuje, nuosavybės teise priklausančiam I. S..

Proceso dalyviai