Byla 1-139-899/2019

1Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Bronius Vinciūnas, sekretoriaujant Linai Paulauskienei, dalyvaujant prokurorui Linui Vitkui, kaltinamajam R. S., kaltinamajam R. S., jų gynėjui advokatui A. K., civilinio ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovui V. K., specialistui A. L.,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

3R. S., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis, gyvenantis ( - ), deklaruota gyvenamoji vieta – ta pati, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 272 straipsnio 1 dalyje;

4R. S., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis ( - ), deklaruota gyvenamoji vieta – ta pati, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 272 straipsnio 1 dalyje.

5Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

6R. S. nuo tiksliai nenustatyto laiko iki 2017-12-13, nenustatytomis aplinkybėmis pagamino ir laikė savadarbį elektros žvejybos prietaisą, pritaikytą žvejybai, ir 2017-12-13, nuo nenustatyto laiko, R. S. ir R. S., veikdami bendrininkų grupėje, su savimi gabeno savadarbį elektros žvejybos prietaisą, pritaikytą žvejybai, A. P., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vairuojamu ir jo vardu registruotu automobiliu „( - )“, valstybinis Nr. ( - ) nuo R. S. namų, esančių ( - ), ( - ), iki ( - ) rajone esančios ( - ) upės, tiksli vieta nenustatyta,

7po to, R. S. ir R. S., tęsdami nusikalstamą veiką, 2017-12-13 ( - ) rajone, tiksli vieta nenustatyta, nuo 21 val. iki 23 val., tikslus laikas nenustatytas, veikdami bendrininkų grupėje, ( - ) upėje, ( - ) rajone, žvejojo draudžiamais būdais ir priemonėmis, t. y. žvejojo naudodami elektros žvejybos prietaisą, taip naikindami laukinės gyvūnijos išteklius, ir neteisėtai sugavo dvidešimt tris lydekas, du lynus, du ešerius, penkiolika kuojų, padarydami 3491,59 eurų žalą laukinės gyvūnijos ištekliams,

8po to R. S. ir R. S., tęsdami nusikalstamą veiką, iki 2017-12-14 apie 00.20 val., veikdami bendrininkų grupėje, su savimi gabeno savadarbį elektros žvejybos prietaisą, pritaikytą žvejybai, A. P., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vairuojamu ir jo vardu registruotu automobiliu „( - )“, valstybinis Nr. ( - ) iki kol ( - ) r., ( - ) mstl., ( - ) gatvėje, ties namu Nr. ( - ), buvo sustabdyti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Mobilaus būrio policijos pareigūnų patikrinti ir savadarbis elektros žvejybos prietaisas, pritaikytas žvejybai, buvo paimtas.

9Kaltinamasis R. S. teisiamajame posėdyje dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2017 m. gruodžio 13 d. su R. S. žvejojo ( - ) upėje, ( - ) rajone. Žvejojo nuo 21.00 val. iki 22.30 val., valandą - pusantros. Į žvejybą vakare apie 21.00 val. nuvežė A. P., R. S. patėvis, kokiais būdais žvejos, jis nežinojo. A. P. apie žvejybos būdą sužinojo policijos sustabdymo metu. Nuvežant juos, apie žvejybą kalbos nebuvo, tik paprašė, kad nuvežtų. Pačiam A. P. nelabai pažįstamas, su juo taip tik pasisveikina. Nuo gyvenamosios vietos iki žvejybos vietos apie porą kilometrų. Už nuvežimą jam būtų davę žuvies. Pats nevairavo, kad automobilio neliktų prie upės, taip buvo sugalvoję, norėjo vartoti alkoholį. ( - ) upė gal 10 m pločio, žvejojo 1-2 m plotyje, gylis iki metro, kai kur pusę metro, negili. Privažiavimas prie upės arti, gal apie 50 metrų. Automobilio stovinčio krante nesimato, nes apaugę krantai. Nėra žvejys, nuvažiuoja į tvenkinį vieną – du kartus per metus, žvejoja plūdine meškere. Tokiu žvejybos būdu žvejojo pirmą kartą. Apie šį būdą sužinojo mėnesį prieš žvejybą Rietavo turguje ir sugalvojo. Apie tai šnekėjo svetimas žmogus. Turguje įsigijo prietaisą, vieni jį vadina generatoriumi, kiti - kitaip. Generatorių įsigijo, kai pasakė, kad lemputę galima įkišti į vandenį ir šviečia. Įtampos keitiklį pirko, graibštelį pats pagamino dvi – tris savaites po keitiklio pirkimo. Ant graibštelio buvo pridėta ir pajungta lemputė, funkcija buvo pasišvietimo. Dėl rėžimų perjungimo negali pasakyti, nežino, ar lankeliu galėjo tekėti elektros srovė, pats to nesiekė. Nesupranta, kaip elektra gali tekėti lankeliu, specialistas padarė tokias išvadas. Įrenginiai, valtis, visi paimti daiktai buvo jo. Žvejybos bilietų neturėjo. Žvejojo kartu su R., pats švietė ir žvejojo, o R. irklavo valtį, jis nieko nematė, jam nieko neaiškino. Matė, kad šviečia lemputė ir ištraukia žuvį, kurią jam paduodavo. Naudojo lemputę, graibštelį ir su akumuliatoriais pasišvietė. Valtį turėjo, ji apie 1,5 m ilgio, aukštis - 50-60 cm, srovės keitiklis yra gal 15-20 cm aukščio, irklai maždaug iki pusės metro, gal metro ilgio. Irklas paneria, kiek yra plastmasinė dalis, valtis guminė. Irklai tvirtinasi prie valties šonų su varžteliu, varžtelis prisisuka stacionariai. Jei lenkti irklą, ar valtis, pakėlus ir nuleidus irklą kuo giliau į vandenį, suplyš ar ne, nežino. Metalinės irklo dalies ilgio nematavo, gal yra virš metro, mentys gal 30-40 cm. Neatkreipia dėmesio, kiek tas irklas panyra, jis į vandenį eina nuožulniai. Viską laikė namie, adresu ( - ), į žvejybą jį paėmė tuo adresu. Aparatas pajungtas, kad šviestų lemputė vandenyje, nes tamsiu paros metu nesimato. Apšvietus lempute matosi žuvys. Akumuliatoriai seni, jo automobilio „( - )“, 1997 m., ir automobilio „( - )“. Akumuliatorius nedidelis 55V. Dar buvo prijungtas generatorius, kad nuo akumuliatoriaus el. lemputė degtų. Per pusę valandos akumuliatorius iškrauna lemputę 220 – 60 W. Lemputė buvo kišama į vandenį, buvo izoliuoti du laidai lemputei pajungti. Negali pasakyti, ar elektros srovė patekdavo į vandenį, mano, kad žuvis elektros poveikio nejuto. Pats naudojo graibštelį pasišviečiant ir paimant žuvį, kad tai elektros grandinė ir teka elektros energija, nežinojo, pats ne fizikas. Turėjo dvi lemputes, jos neperdegė. Lemputės lizdas buvo po vandeniu. Įtampos keitiklis reikalingas, kad lemputė degtų, iš 12 V pagaminama 220V. Nežino, koks to aparato galingumas, nepamena, kur kontaktai iš elektros keitiklio, gal pajungimai dėžutės viduryje. Nežino, ar generatorius dar atlieka kokią nors funkciją, prijungus prie jo dega lemputė. Prie akumuliatoriaus prijungus, lemputė nedegs, jis padidina srovę. Masalo nenaudojo, kitų daiktų naudojama nebuvo. Žuvys dažniausiai stovi prie kranto, kai kurios pabėga, kitos nebėga, pašvietė ir graibė žuvis, pagavo gal 30 procentų žuvų. Dienos metu nesimato žuvies, dieną žuvis baikštesnė, rudenį vanduo drumzlinas ir žuvies nesimato. Internete yra tokios informacijos apie tokį gaudymo būdą, tik su lempute ne. Pagavo ešerių, lynų, lydekų, su nurodytų žuvų kiekiu kaltinime sutinka. Atvežus į ( - ), visa žuvis buvo gyva. Kad nėra taip įmanoma sugauti žuvų, nieko pasakyti negali, jie tiek sugavo. Nežino, ar toks žvejybos būdas yra leistinas. Po žvejybos važiavo namo ir sustabdė kelių policija. Juos sustabdę pareigūnai nebuvo matyti, ką jie pasakojo, nežino. Nenurodė kelių policijai, kad žvejojo naudodamas neleistiną įrangą. Su pareigūnais pokalbis truko 10-15 minučių, jie nieko neklausė, nieko nerašė, iškvietė gamtos apsaugą. Pranešė per raciją, kad įtaria brakonieriavimą ir juos išvežė į ( - ). Kokius paaiškinimus davė aplinkosaugai, nelabai pamena, nes buvo strese. Žinojo, kad bus blogai, nes vienam žmogui galima paimti 3 lydekas. Žuvį būtų naudojęs sau. Nurodė, kad žvejojo elektriniu prietaisu. Mano, kad jei lemputė 220V, tai jau elektros prietaisas, turėjo galvoje, kad jungiama grandinė pasišvietimui. Su bylos medžiaga yra susipažinęs. Ikiteisminio tyrimo metu byla buvo nutraukta, kad nesurinkta įrodymų. Pats nelabai skaitė, advokatas sakė, kad nutrauktas tyrimas ir turi būti skirta bauda. Daiktą iš automobilio padavė atgal, ten buvo pompa guminei valčiai pripūsti. Ten yra du laidai ir oro ventiliatorius su varikliu, prijungus prie akumuliatoriaus jis pradeda pūsti orą. Laidai jo izoliuoti, kiti laidai yra įklijuoti ir užhermetinti. Tai yra plastmasinis daiktas, viduje 12 V varikliukas, kad pūstų orą. Viduje turėtų būti metalo, o iš išorės kieta plastmasė. Prietaisą naudojo valčiai pripūsti, jis buvo pas A. P. automobilyje. Segtukai naudojami uždėti ant akumuliatoriaus, laidai izoliuoti. Pats neardė, neišėmė jokio kaitinimo elemento, tik laidai buvo gale nulūžę, pragręžė skylutę ir pajungė tiesiai. Tai yra oro kaitinimo prietaisas. Pajungus pūsdavo šaltą orą. Negali nieko pasakyti apie specialisto išvadą.

10Kaltinamasis R. S. teisiamajame posėdyje dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad R. pažįstamas, kaip ir draugas, jis paskambino ir paprašė, kad pairkluotų valtį. Apie tokią įrangą nežinojo, apie lemputę ir apie komplektą sužinojo važiuojant. R. S. paėmė iš jo namų, adresu ( - ). Jis jau buvo visus daiktus pasiruošęs, viską sudėjo ir išvažiavo. Krytę matė, nes sėdėjo automobilio gale, ji buvo padėta, suprato, kad ja gaudys žuvį. 2017 m. gruodžio 13 d. žvejojo dviese. Juos atvežė A. P.. Išvyko prieš devynias, jau buvo tamsu. Kaip žvejos, A. P. neklausė. Pats gyvena ( - ) gatvėje, A. P. patėvis, jam kaip tėvas, gyvena kartu 6-7 metus. Jo paprašė nuvežti, sakė „baigsis krepšinis, tuomet nuvešiu“. A. P. praktiškai nežvejojantis, jam tai ne aktualu. Valtį pripūtė R., uždėjo segtukus ir pripūtė. Nepamena, kur buvo pūteklis, pūteklio pats nelabai matė, nežino, kokio ilgio laidai. Žvejojo iki dviejų valandų Ventos upėje, 10-15 m upės plotyje, 100 metrų ruože. Pradėjo apie 21.00 val., baigė apie 23.00 val. Buvo nelabai šviesu, matėsi, kad žaižaruoja kažkas. Pagavo lydekas, kuojas, ešerių, viską, kas paminėta. Dėl žuvies pasidalinimo nieko neplanavo. Iš dalies nusižengė, nes pagautas per didelis žuvų kiekis. Vienu metu žuvys mažiau kibo, paskui daugiau. Žvejai apie žuvingas vietas kalba, jie pasigiria kur pagauna. R. S. žvejojo, ieškojo žuvies šviesdamas ir su kryte ieškant, lemputė ant krytės, graibštelio, pats irklavo valtį, sėdėjo už nugaros, R. paduodavo žuvis, iš dalies pats gal žvejojo. Nelabai matė kaip buvo, sėdėjo jam už nugaros. Visi paimti daiktai R. S.. Pats lemputę matė, jos nesuko. Lemputė su patronu buvo po vandeniu, buvo naudojamas tik graibštelis. Nėra bandęs jungti lemputės prie akumuliatoriaus, mano, kad turėtų degti. Nežino dėl įtampos, jam ji nesijuto, nebijojo. Pasisekė prižvejoti, nes gal mažas gylis, metras, iki dviejų. Maudęsis toje vietoje nėra, upės gylio nematavo. Sietelis iki dviejų metrų ilgio, mano, kad jį kišant, galima gylį suprasti. Jaučiasi gylis, kai irkluoja, nes kliūva į akmenis. Ankščiau yra žvejojęs su meškere. Kada ištempė iš vandens valtį, negali prisiminti. Nuo sustabdymo, aplinkosauga atvažiavo gal iki valandos. Pareigūnai nematyti, su jais nebendravo, A. P. vairavo automobilį, R. S. sėdėjo jo priekyje, o pats - gale. Automobilis - universalas, daiktai buvo sudėti bagažinėje, valtis. Srovės keitiklis buvo po R. S. kojomis, pompa bagažinėje. Nežino, kodėl pareigūnas nurodo, kad įranga nelegali. Nepamena, ar S. kalbėjo su pareigūnais. Pats buvo kurį laiką automobilyje, o kai paprašė, išlipo. Žvejybos bilietą turėjo, įsigijo medžioklės parduotuvėje, jis kainuoja 12 eurų metams. Bilieto nepateikė inspekcijai, nepagalvojo. Pareigūnams sustabdžius, žuvys turėjo būti gyvos, nes atvykus į ( - ) ir už pusvalandžio žuvys buvo gyvos. Nežino, ar lydeka ore išgyventų dvi valandas, nėra tiek laikęs. Žuvys policijos kieme buvo išpurtytos iš maišų. Pareigūnai žuvis filmavo, negali pasakyti, ar jos tuo metu judėjo, sakė, kad jas utilizuos. Nuotrauką su matlankiu byloje matė, tinklelio akutė 10 mm, o ten cm. Pareigūnai netinkamai pamatavo, žuvų svėrime nedalyvavo, nematė.

11Liudytojas A. P. teisme parodė, kad R. S. yra pažįstamas, jį yra matęs tik du kartus. R. S. kažkada buvo R. parvežęs į namus. Tai su R. „labas, labas“, kitokio bendravimo neturėjo. Su R. santykiai geri, jis beveik kaip sūnus. Vakare, gal apie septintą, R. paprašė, kad nuvežtų jį pas R. S.. Nuvežė jį į kiemą, jie sakė „važiuosime žvejoti“, vėžių pažiūrėti. Jie abu turi teisę vairuoti, bet nuvežti prašė jo, nes jie norėjo pavartoti alkoholio. Jie į automobilio bagažinę susikrovė daiktus R. S. kieme. Nuvežė juos prie ( - ) upės, jie prisipūtė valtį, pompą įdėjo į automobilį. Girdėjo, kad jie pučia valtį, girdėjo pompos pūtimo garsą. Pučiant švilpia, todėl sako, kad tai buvo pūtimas, čiūžinius taip pat pučia. Pats pompos, dedamos į automobilį, nematė, bagažinė buvo atidaryta, todėl girdėjo jos naudojimą ir įmetimą į automobilį ir uždarė bagažinę. Pagal veiksmą, mano, kad buvo pūtimas ir buvo bagažinės durelių uždarymas. Pompa buvo viena, pats automobilyje pompos neturėjo, automobilyje buvo atsarginis ratas, raktas pakėlimui. Pompa buvo juoda, plastmasinė, buvo iš kaimynų tokią pasiskolinęs. Perkant čiužinį ją duoda, ji nėra brangi. Būna mažesni, didesni antgaliukai, kuriais ji jungiasi prie akumuliatoriaus. Pompa buvo įmesta į bagažinę ir daugiau nenaudojama. Pompą vėliau matė ( - ) g. padėtą prie visų maišų. Automobilis universalas, kėdės automobilio gale yra. Pučiant valtį, automobilio energijos nenaudojo, jie turėjo akumuliatorių. Valties nematė, turėjo irklus, juos matė, nes jie netilpo automobilyje, dar tinkliuką ant koto. Matė pagrinde tik kotą ir lanką su kažkuo, gal tinklu, dar buvo maišai, graibštelis. Daiktus matė, kai kieme krovėsi. Pats neklausė, kam reikalingas akumuliatorius, kam kiti įrankiai. Prie upės buvo tamsu, automobilio vidaus apšvietimas neveikė, kažkuris turėjo žibintuvėlį. Pats apšvietimo nenaudojo, išlipęs nebuvo. Jie atsidarė bagažinę, išsikrovė daiktus, o ką tiksliai, nematė. Uždarius automobilio bagažinę, juos paliko ir išvažiavo. Grįžęs nežiūrėjo, kas bagažinėje. Kaip bus gaudomos žuvys, nežinojo. Buvo kalba tik apie vėžius. Vėžius ankščiau yra gaudę pasišviesdami. Atbulas vėžys juda greitai. Apie vienuoliktą paskambino R., atvyko į vietą, automobilį pristūmė atbulas, iš automobilio nelipo, nes buvo šlapia, o pats buvo su kedais. Jie kažką sukrovė į automobilį. Apie laimikį atvažiavęs jų nepaklausė, R. pasakė „sušalau“, o jis pradėjo pasakoti apie krepšinį. Buvo trys varžybos, žaidė „Lietuvos rytas“ „Neptūnas“, Panevėžio „Lietkabelis“, buvo pratęsimas, laimėjo „Lietkabelis“. Pats nėra žvejys, žuvys neaktualu. Su savo mažyliu yra žvejojęs karosiukus plūdine meškere. Paskui važiuojant sustabdė policija, sakė „dokumentų patikrinimas“, liepė išlipti, atidaryti bagažinę, po to liepė patraukti į šoną ir, kol skambinėjo, jie sėdėjo jų automobilyje. Sustabdžius pareigūnams, tarp jų pokalbio nebuvo. Pradarius bagažinę, jam liepė paeiti 3 metrus į šoną, jo nelabai klausinėjo. Atidarius bagažinę, buvo irklai, graibštelis, guminė valtis susukta, maišai, kas juose buvo, nežino. Elektros prietaisų nematė, jei buvo, tai maišuose. Visi daiktai buvo bagažinėje, gal kažkoks maišelis salone ir buvo, buvo tamsu ir dabar sunku pasakyti. Pasakė „reikia kviesti gamtos apsaugą“. Susodino juos į policijos pareigūnų automobilį, paskui atvežė į ( - ) gatvėje esantį komisariatą. Jam liepė atokiau atsistoti, pareigūnai viską iškrovė, liepė rašyti paaiškinimą. Automobilyje buvo garso kolonėlė, paminėjo pompą, nes paskutinis daiktas jiems uždarant bagažinę buvo ta pompa. Kai juos sustabdė, liepė pasitraukti atokiau, filmavo. ( - ) gatvėje sustabdę, juos išlaikė apie valandą, po to vyko į ( - ) gatvę. Į policijos komisariatą vairavo automobilį pats, šalia sėdėjo pareigūnas. Pareigūnai su kažkuo susiskambino, suprato, kad kas yra bagažinėje ir reikia nuvežti į ( - ). Žuvis išpylė policijos kieme, jos buvo gyvos, nes policijos pareigūnai dar juokavo „reikės po visą kiemą gaudyti“, dar kitų pareigūnų pribėgo. Žuvis išpylė, sudėliojo į krūveles, po to sugaudė atgal į maišus. Vėliau juos nuvedė į viršų, dar praėjo valanda, kol atvyko gamtosaugininkai, jau buvo po dviejų. Aplinkosaugininkai sakė, kad žuvis reikia sunaikinti. Jie suskaičiavo žuvis, jų nesvėrė. Žuvis pamatė tik kieme ( - ) gatvėje, sužinojo žuvų skaičių. Nežino, kiek dabar leidžiama sužvejoti. Nežino, kaip jie gaudė žuvis, pats ne žvejys. Pagal bylą jie gaudė žuvis pasišviesdami. ( - ) g., iškrovus daiktus, buvo du akumuliatoriai. Pompa veikė, tai aišku, kad buvo naudojami akumuliatoriai. Pompa paimta kieme, kai viską krovė lauk iš automobilio. Kiek supranta, tai viską paėmė, išskyrus garso kolonėlę. Daiktus matė ( - ) g. komisariate. Pagal kaltinamąjį aktą žino, kad buvo rasta kažkokia dėžutė. Po to buvo grąžintas automobilis, visi parvažiavo paryčiui. Pats skubėjo, nes reikėjo į darbą. R. S. parvežė prie namų, jis iš automobilio nieko neėmė. Viskas jau buvo iškrauta. Priekyje sėdėjo R. S.. Po viso to apie įvykį su posūniu kalbėjo, kad blogai, baudžiamoji byla šeimai. Pats gyvenime nėra teisme buvęs, vien todėl yra blogai. Posūnis atsiprašė, kad turi nemalonumų. Apie žvejybą nelabai ką pasakojo, pats nelabai įsivaizduoja kas čia per žvejyba. Pokalbis buvo vien dėl to, kad baudžiamoji byla. Posūnis sakė, kad „aš irklavau, jis švietė, o daugiau nieko negaliu pasakyti“. Su R. S. apie įvykį nekalbėjo, sakė „geriau užsimiršti“. Galvoja, kad posūnis nelabai suprato, kad tai neteisėta, mano, kad nebūtų vėlęsis, jei būtų žinojęs, kad tai yra neteisėta. Jis iš viso neturėjo tokių dalykų daryti. Kai perskaitė bylos duomenis, gali sakyti, kad tai yra neteisėta.

12L. V. G. teisme parodė, kad 7 metus dirba Aplinkos departamento Šiaulių valdybos negyvosios aplinkos vyr. specialistu. Kaltinamieji asmenys matyti kas liečia tarnybines pareigas. Gruodžio mėnesį budėjimo metu apie 00.30 val. gavo iškvietimą, kad ( - ) yra sustabdyta transporto priemonė, joje du maišai žuvies, įranga. Su T. J. atvyko į komisariatą, komisariate buvo du asmenys. Kiek pamena, asmenys lyg sakė „prisidirbome“, paėmė paaiškinimus. Vairuotojas paaiškinimą rašė jam, kad jį iškvietė parvežti iš žvejybos. Atidarius bagažinę, matė guminę valtį, akumuliatorius, lazdas su laidais ir tinkleliu, du maišus ir priekyje generatorių – srovės keitiklį, taip įsivaizduoja, nes nėra specialistas. Buvo atskirai laidai, lazdos, o generatorius padėtas priekyje. Mano, kad kitų prietaisų nebuvo, nepamena. Neklausė, kur įsigytas ir kam buvo naudotas prietaisas. Išėmė žuvis, viską, kas yra surašyta. Vairuotojui pasakė „parašykite taip, kaip buvo“. Kaip kolega bendravo su dviem vyrais, mano, kad sakė „rašykite taip, kaip buvo“. Žino, kad jie minėjo žvejojimą elektra, filmuotoje medžiagoje turi būti, kad sakoma „žvejojome su elektra“, daugiau nepamena, negali pasakyti. Suprato, kad elektros prietaisą jie naudojo žuvies apsvaiginimui, o ne pasišvietimui. Ką asmenys turėjo mintyje, negali pasakyti. Tikrų žvejybos aplinkybių negali pasakyti, nebuvo vietoje, nematė. Tai daugiau gyvosios gamtos reikalai. Pagal ANK, tai yra policijos tyrimas, jie konstatavo faktą. Suskaičiavo žuvis: 23 lydekos, du lynai, ešeriai ir kuojos. Policijos komisariato kieme pažeidėjai matė kaip buvo skaičiuojamos žuvys, kitą dieną svėrė tarnyboje. Skaičiuojant žuvys gal buvo kažkiek gyvos. Kadangi jau buvo praėjusios dvi valandos, gyvybingumo savybės dingsta. Svėrime dalyvavo T. J. ir pats. Pažeidėjai dalyvauti svėrime kviesti nebuvo. Pagal taisykles, jei žvejyba neteisėta, nepaisant žuvų gyvybingumo, skaičiuojama žala. Taisyklėse parašyta, 7 p. nurodo, kad žuvys, kurios sugautos, gyvybingos paleidžiamos atgal į vandens telkinį nedelsiant. Žuvys laikomos tinklelyje ar kitais būdais apribojant jų judėjimo laisvę vandens telkinyje, įskaitant laimikį, už visas laimikyje esančias žuvis, sugautas pažeidžiant mėgėjų žvejybą reglamentuojančius teisės aktus, nepriklausant nuo jų gyvybingumo, skaičiuojama padaryta žala. Įvertino laiko tarpą, kada pagautos, sustabdė apie pusę vienuoliktos, atvyko apie pusę pirmos, kada žvejojo, nepaklausė. Žuvų galimybės išgyventi buvo minimalios. Žuvys atsigauna po kurio laiko, nes jos yra prisvaiginamos. Tyrimai nebuvo atliekami, ar žuvys buvo paveiktos. Negali pasakyti, ar tokie tyrimai atliekami. Vizualiai negali pasakyti, ar žuvis pagauta vienokiu ar kitokiu būdu. Kad buvo naudoti elektros impulsai apsvaiginimui, negali pasakyti. Negali pasakyti, ar žuvų gyvybingumą įtakojo kažkokie teršalai. Žuvys buvo sunaikintos pagal pareigūnų nutarimą. Vykdant specialiąją žvejybą, jie turi panašų prietaisą, naudoja žuvų apsvaiginimui atliekant tyrimus. Matė kaip naudojami aparatai moksliniams tikslams. Jie dalyvaudavo įvertinant kas vyksta. Mokslininkų naudojamą aparatą yra matęs, bet konkrečiai kaip naudojam, nematė. Surinktus daiktus matė. Ar tokiam aparatui trūksta dalių, negali pasakyti. Elektros aparatas žuvies gyvybines funkcijas įtakoja, galima apsvaiginti žuvį ir ją ištraukti. Baudžiamoji atsakomybė atsiranda, kada apsvaiginama žuvis. Su aplinkos pavaduotoju A. G. kalbėjo T. J., bet ką kalbėjo, nežino. Klausė kolegų, ar galima tiek pagauti žuvies per tokį laikotarpį, sakė, kad tikrai per jų praktiką nėra tokių dalykų. Kategoriškai negali pasakyti, kad su graibšteliu galima ar negalima pagauti tokį kiekį žuvies.

13Liudytojas E. K. teisme parodė, kad dirba policijos pareigūnu. Kaltinamieji asmenys matyti, asmeniškai nepažįstami, juos apkalbėti pagrindo neturi, pirmą kartą matė juos sustabdęs. Pamena, kad įvykis buvo ( - ), prieš Kalėdas. Tą naktį dirbo su E. A., dirbančiu patrulių rinktinėje. Vakare pastebėjo ( - ) g. važiuojantį automobilį, kuriuo važiavo trys asmenys. Du sėdėjo priekyje, vienas - gale. Vairuotojo nepamena, kuris asmuo sėdėjo prie vairuotojo, taip pat nepamena. Automobilį stabdė patikrinti dokumentus, nes dažnai iš tos pusės važiuoja neblaivūs asmenys. Prieš sustabdymą informacijos apie nelegalią žvejybą nebuvo. Automobilis važiavo jiems priešais, sėdynė buvo atlenkta, langai aprasoję. Sustabdžius automobilį, per stiklus matėsi, kad kažkas daugiau yra automobilyje, kilo įtarimas, kad automobilyje gali būti nelegalių daiktų, todėl, patikrinus dokumentus, buvo paprašyta atidaryti bagažinę, kurioje buvo žuvys, jų buvo pilni bulvių maišai. Kiek pamena, iš pradžių pats ėjo prie automobilio, kolega priėjo atidarius bagažinę. Pradėjus žiūrėti atidžiau, buvo rasti akumuliatoriai, pagalys su lempa ir laidais, valtis, įtampos paskirstytojas. Ką važiavę asmenys aiškino, nepamena. Automobilį apžiūrėjo, nieko neišėmė. Prie jų priėjo R. S., jis nurodė, kad ( - ) upėje žvejojo su asmeniu, sėdinčiu gale (R. S.). Asmenys, bendraudami su jais, pripažino, kad ta įranga yra neleistina, R. S. pasakė, kad žvejojo naudodamas neleistiną įrangą. Vairuotojas paaiškino, kad atvažiavo paimti, nes jo paprašė juos parvežti. Vairuotojui atidarius bagažinę, iš keleivio vietos išlipęs asmuo pasakė, kad visa įranga ir žuvys yra jo. Vairuotojas sakė, kad su jais nebuvo, jis žiūrėjo krepšinį ir nežino, kokiu būdu jis žvejojo. Ar paaiškino žvejybos mechanizmą, nepamena. Informavo budėtoją. Ką asmenys sakė bendraujant su jais, viską po įvykio nurodė tarnybiniame pranešime, kurį surašė tą patį vakarą, informacija jame teisinga, juo galima remtis. Tarnybinis pranešimas surašytas bendraujant su asmenimis. Jei tarnybiniame parašyta, kad žuvis ir įranga yra R. S., tai informacija teisinga. Sustabdžius automobilį, keliavo į ( - ), du sulaikytieji važiavo su tarnybiniu automobiliu, o pats važiavo su vairuotoju. Nebuvo aišku, ar tai administracinis nusižengimas, ar baudžiamasis nusikaltimas. Nuvykus į ( - ) g. esantį komisariatą, buvo priėjusi aplinkos apsauga, kiti pareigūnai. Negali prisiminti, ką jie kalbėjo su aplinkosaugininkais. Viskas išimta buvo ( - ) gatvėje, kur dalyvavo kriminalinės policijos pareigūnai, aplinkosaugos pareigūnai, kurie filmavo kraustant daiktus iš automobilio. Nepamena, ar buvo fotografuota. Ar žuvys komisariate buvo gyvos, nepamena. Ar atskirai buvo koks laidas, nepamena. Asmens apžiūros nepamena, jei būtų vykdęs, būtų paminėjęs tarnybiniame pranešime. Su E. A. po įvykio kalbėjo, bet ką - nepamena. Ankščiau yra sulaikęs asmenis, kurie žvejojo su tinklais. Yra matęs srovės paskirstytojo prietaisą. Buvo kvadratinė dėžutė, iš kokios medžiagos, laidų, spalvos nepamena. Matė apžiūrint automobilį, buvo padėta keleivio pusėje, priekyje automobilio. Nepamena, ar apklausos metu Joniškyje tyrėjas davė perskaityti tarnybinį protokolą. Kodėl apklausos eilutės identiškos su tarnybinio pranešimo žodžiais, nežino. Reiškia, kad taip nurodė apklausos metu.

14L. T. J. teisme parodė, kad 6 metus dirba Aplinkos apsaugos departamento Šiaulių valdybos vyr. specialistu, bet nėra tikrasis gyvosios gamtos pareigūnas. Tikrina įmones ir gyventojų skundus. Yra susidūręs su tinklais ir gyvąja gamta, tokius atvejus žino. Kaltinamieji asmenys matyti, asmeniškai nepažįstami, darbo metu teko bendrauti apie neleistiną žvejybą. Datos nepamena, įvykis buvo naktį, laiko nepamena, dirbo su V. G., jiems pranešė budėtojas, kad žvejojo su tinklu, bet nesakė, kad elektros prietaisu. V. G. pasiekė pirminė informacija, jis perdavė informaciją jam. Jis paskambinęs pasakė, kad policija sustabdė asmenis, kad galimai yra tinklas, žuvys, yra brakonieriai. Jis tikriausiai turėjo tokią informaciją gauti iš pareigūnų. Jei žvejojo tinklu, jiems reiktų rašyti protokolą. Atvykus į komisariatą niekas nevyko, nes pareigūnai nežinojo, ar tai baudžiamoji atsakomybė. Ar buvo atidarytos automobilio durys, nepamena. Tikriausiai nebuvo atidarytos nei vienos, nes pareigūnai galvojo, kad jie toliau tirs. Visi stovėjo, nieko nedarė, bet patiems reikėjo surašyti aktą ir reikėjo informacijos. Prietaisą pamatė atidarę bagažinę. Ar radijas grojo automobilyje, nepamena. Garso kolonėlė didelė, nepamena, ar ji turėjo laidus, pats nepastebėjo. Pats matė elektros prietaisus: du akumuliatorius, dar buvo tinklelis ant medinio koto, dar priekyje daiktas, kurio pavadinimo nepamena, laidai, jungiklis, lempa. Kiek žino, šie daiktai buvo paimti. Buvo du ar vienas maišas žuvies. Viskas yra nufilmuota, filmavimas padarytas aiškinantis aplinkybes. Dar paklausė „ar nebijai, kad elektra nukrės?“, sakė „ne“. Jie paaiškino, kad su elektros prietaisu pagavo žuvis. Šis būdas yra neleistinas, nes tai nelegalus prietaisas, neteisėtas žvejybos įrankis. Elektra buvo naudojama tam, kad žuvis nukratyti, taip mano, nes kitaip neįmanoma su sieteliu pagauti žuvis. Smulkiai jų neklausinėjo, tik paklausė „kaip žuvis pagavote?“. Pats konkrečiai neklausė, kam buvo naudojama lemputė. Paklausė R. S., kaip viskas yra sujungiama, jis viską parodė, viskas yra nufilmuota. Ką sakė R. S., žodis į žodį nepamena. Paėmė iš mašinos daiktus ir sudėjo ant grindinio. Laidų kitų nematė, jų nebuvo, arba galėjo nepastebėti, nes buvo tamsu. Švietė savo žibintais, jo žibintas labai ryškiai šviečia, vidurys ir nesimato. Kad pas asmenis rūbuose laidai būtų išlindę, nematė. Buvo parašyti paaiškinimai raštu ir žodžiu. Jie nurodė, kad brakonieriavo, nurodė, kad su elektros prietaisu pagavo žuvis. Ar buvo kalba apie atsakomybę ar gręsiančią baudą, nepamena. Jie suprato, kad negerai pasielgė, tai sprendžia pagal jų elgesį, šneką, jie nebuvo laimingi. Asmuo pasakė, kad yra medžiotojas, paklausė „kaip tu taip gali?“, kadangi medžiotojas. Jie tikrai suvokė, ką darė, jei neklysta, buvo prieššventinis laikotarpis. Apie apšvietimą nebuvo kalbėta. Prietaisas buvo naudotas tikrai ne pasišvietimui. Viskas yra užfiksuota video medžiagoje, nuotraukose, yra prisipažinimas. Asmenys matė, kad yra filmuojami. Dar automobilyje buvo garso kolonėlė, statybos prietaisas, kurie yra nufilmuoti. Saloną atidarė, pašvietė ir pažiūrėjo, giliai nežiūrėjo, pats laido nematė. Lydekų buvo daug, daugiau nei 5 vienetai, ar žuvys buvo gyvos, nepamena. Žuvys buvo normalios, kad joms iš burnos putos eitų, nebuvo, būtų atkreipęs dėmesį. Nežino, ar galima patikrinti, ar žuvys buvo paveiktos elektra. Negali pasakyti, kiek žuvis yra gyvybinga, nuo laiko intervalo, kada ji paimta iš vandens. Lydekos gali ilgą laiką išsilaikyti gyvos. Nuo ( - ) iki Šiaulių jos gyvos išsilaikytų. Gal praėjo pusė valandos nuo skambučio iki atvykimo, bet tai tik spėliojimas, tiksliai negali pasakyti. Nėra elektros prietaisų ekspertas, tai daugiau iš patirties, nes internete yra matęs, per televiziją. Pirmą kartą susidūrė su tokiu prietaisu, žvejyba, gal ko ir nepamatė. Negali pasakyti, ar kolegos daugiau susipažinę su žvejyba elektros prietaisu. Gali būti, kad toks pirmas atvejis Šiauliuose. Suprato, kad tokiu būdu jie sugavo tas žuvis. Viską perdavė policijos pareigūnams. Su kolonėle tikrai lydekų nepagaus, todėl jos ir nefiksavo. Statybiniai daiktai buvo automobilio gale, kairėje pusėje, kiemas neapšviestas. Pats yra žvejys nuo 15-16 metų, žino, kad su sieteliu tiek žuvies neįmanoma pagauti. ( - ) yra žvejojęs, sieteliu pagauti lydekų neįmanoma, tai žino iš patirties. Nebuvo nei meškerių, buvo sietelis, akumuliatoriai, elektros prietaisas. Kitą dieną susvėrė žuvis. Asmens kratos nedarė, tikriausiai pareigūnai atliko asmens kratą. Atliko visus veiksmus, kuriuos privalėjo. Kadangi buvo naudojamas elektros prietaisas, tai policijos prerogatyva. Jo apklausa buvo vasarą, aplinkybes tikriausiai nurodė teisingai.

15Liudytojas E. A. teisme parodė, kad kaltinamieji asmenys matyti sulaikymo metu. Dirbo su E. K.. Sustabdė automobilį ir rado daug žuvies maišuose, buvo reikmenys, su kuriais asmenys galimai žvejojo pavojingu būdu. Sustabdę automobilį, pranešė budėtojui per raciją. Kas iš jų pranešė, nepamena. Automobilyje sėdėjo trys asmenys. E. K. priėjo prie automobilio, po to jis priėjo, paprašė atidaryti bagažinę. Maišuose rado daug žuvies, krytę, elektros lemputę, elektros įtampos keitiklį. Su automobiliu ir asmenimis nuvyko į ( - ), atvykę gamtosaugininkai viską filmavo. Žuvis ištraukė komisariate, jos buvo ir gyvos, ir negyvos. Asmenys pripažino, kad žvejojo su elektra. Taip pasakė, kiek pamena, asmuo, sėdėjęs automobilio priekyje. Tiksliai, kas iš jų klausė asmenų, kaip žvejojo, nepamena. Jie sakė, kad jie žvejojo su tais daiktais. Jie paklausė, ar jie žvejojo elektra, jie atsakė „taip“. Klausė, nes patiems buvo įdomu. Nepamena, kuris asmuo sakė, kad žvejojo elektra. Jie pasakė, kad yra įtampos keitiklis, jį galima pajungti ir su juo užmuša žuvį. Suprato, kad jie taip žvejojo. Ar jie patys taip pasakė, nepamena, bet suprato, kad šiuo būdu buvo vykdoma žvejyba. Dabar tiksliai nepamena, ar pats aiškinosi, kaip buvo gaudomos žuvys. Kiek pamena, aiškino, kad ( - ) upėje žvejojo, o vairuotojas atvyko jų parsivežti. Buvo filmuojama gamtos apsaugos darbuotojų, kurie viską klausė, joje viskas aiškiau. Asmenys nedetalizavo kaip žvejojo su įrankiais. Su asmenimis bendravo pats ir kolega, tiksliai visko nepamena. Ar rašė tarnybinį pranešimą, nepamena. Tarnybinį pranešimą rašo tas pareigūnas, kuris daugiau bendravo. Yra patrulių veiklos instrukcija, kurioje pasakyta, kas rašo tarnybinius pranešimus. Budėtojo paklausė, ką daryti, jis pasakė, kad važiuotų į ( - ). Vienas pareigūnas atsisėdo į jų mašiną, kas važiavo su juo, nepamena, gali būti, kad du asmenys važiavo. Važiuojant kažką kalbėjo. Sulaikė, kadangi buvo elektros įtampos keitiklis, didelė krytė žuviai, lemputė ir daug laidų. Padarė išvadą, kad tikrai žvejojo su elektra.

16Specialistas A. L. teisme paaiškino, kad kaltinamieji nepažįstami, dirba Šiaulių universitete Inžinerijos katedros docentu, yra technikos mokslų daktaras. Darbinė patirtis prasidėjo Vilniaus universiteto Radiofizikos katedroje, dirbo laborantu, kur remontuodavo tokius prietaisus, kurie buvo naudojami žuvų selekcijai. Yra inžinerijos mokslų atstovas, pagal bazinį išsilavinimą yra radiofizikas, pagal mokslinių darbų kryptį yra elektromechanikos inžinierius. Su tokio tipo prietaisais buvo susipažinęs seniai. Vėliau dirbo Šiaulių televizorių gamykloje inžinieriumi - konstruktoriumi, nuo 1978 m. dirba Kauno technologijos universiteto Šiaulių fakultete, kuris dabar tapo Vilniaus universitetu. Yra atlikęs įvairaus pobūdžio ekspertizių specialisto teisėmis ir administracinėse bylose, verslo užsakymais. Išvadą tvirtina šimtu procentų, dar gali suformuoti papildomas aplinkybes, kurios nebuvo detaliai išdėstytos išvadoje. Kadangi gynyba grindžiama, kad lemputė panaudojama pašvietimui, kyla klausimas, kad eiti tokiu sudėtingu keliu ir naudoti įtampos keitiklį, jei galima pajungti automobilinę lemputę tiesiai prie akumuliatoriaus ir pasišviesti. Antroji aplinkybė tai, kad prie graibštelio metalinio lankelio yra prijungtas laidas, kurį prijungus prie įtampos keitiklio, jis gauna įtampą, būtiną tokiam žvejybos būdui realizuoti. Kotas medinis, tinklelis medžiaginis, metalinis lankelis turi laidą, atskirą išvadą, ant koto mygtukas, kada įtampa sujungiama ir generatorius paleidžiamas veikti. Tuomet kokiu tikslu prie lankelio jungti įtampą, jei naudojama tik lemputė. Akumuliatorius iškraunamas, ypatingai, jei akumuliatorius dirba per įtampos keitiklį, ten yra kaitinimo buitinė elektros lemputė 60 vatų, kam naudoti keitiklį, jei tą pačią apšvietą galima gauti pajungus ir automobilio lemputę. Akumuliatoriaus stovio netikrino, kiek įkrauti ar iškrauti, bet abu buvo darbiniame stovyje. Ar viena lemputė gali iškrauti akumuliatorių, galima pasakyti, jei būtų naujas akumuliatorius, pilnai pakrautas. Dabar galima pasakyti apytiksliai, jei buvo likę 50-60 talpos procentų, kas leidžia pilnai akumuliatorių eksploatuoti, mano, kad 30-40 minučių prietaisas galėtų dirbti. Priklauso nuo to, kokia akumuliatoriaus būsena, kiek jis eksploatuotas, tokio vienareikšmiško atsakymo turbūt negalėtų suformuluoti. Trūko paprasčiausio laido, jokio reikalavimo nekeliančio – plieninis, aliuminis, varinis, jo trūko tam, kad sudaryti fizikiniu požiūriu tariant uždarą elektros grandinę, tai yra nuo įtampos keitiklio ir nuo korpuso prijungti, ir paleisti laidą į vandenį laisvai kabalioti. Tuomet tarp laido ir graibštelio susidaro elektrinis laukas, kuris veikia žuvį fiziologiškai ir priverčia plaukti graibštelio link. Du variantai, kur laidas turėjo būti prijungtas: tai prie prietaiso korpuso - įtampos keitiklio arba prie akumuliatoriaus minusinio poliaus. Tai vienas ir tas pats, tik fiziškai pajungimo vieta. Laido ilgio užtenka, kad pamerkti į vandenį, tačiau kuo laidas yra didesnio kontaktinio ploto ir ilgesnis, tai toks pintas laidas ir jis yra plokščias, tai toks laidas standartiškai yra naudojamas. Tai nebūtinas reikalavimas, svarbu, kad būtų bet koks laidas, kurį būtų galima pamerkti į vandenį ir tai nebūtinai laidas, tai gali būti kitas metalinis strypas. Geriausiai neizoliuotas laidas. Jei laidas izoliuotas, tai vis tiek prietaisas veiks, tik gal neveiks taip efektingai, galbūt nebus tokia sėkminga žūklė. Bet koks pagalbinis laidas galėjo būti naudojamas, pritrūkus net gi buvo galima susirasti kažkur laukuose ar patvoryje besimėtantį. Pompa galimai galėjo atlikti tą funkciją, bet nuotraukoje, kuri įdėta byloje, nesimato, ar laidas buvo atjungtas nuo tos pompos, nes kontakto pajungimo vietos nesimato. Neaišku, ar ji yra pajungta pastoviai, ar galai yra laisvi. Jei yra matoma požymių, kad laidai buvo atjungti, galėjo būti galimybė, kad buvo panaudota. Sprendžiant iš dabartinės būsenos, laidai nebuvo naudojami, nes pajungimų ir pažeidimų nesimato. Galimai užlieta su epoksidine derva, laidai tvirtai stovi. Abejotina yra, ar šie laidai buvo naudoti. Daiktas buvo naudotas pagal paskirtį, tai yra valties pūtimui. Jokio jungimo, atjungimo požymių šituose laiduose nesimato. Laidas plokščias ir izoliuotas, iš principo tiktų, nes jis yra daugiagyslis. Daugiagyslis laidas, net nuėmus izoliaciją nuo vieno galo ir šiek tiek pašiaušus, būtų puikus trūkstamas laidas. Jei pats daiktas būtų skandinamas į vandenį, kadangi jis yra plastikiniame korpuse, izoliacija neleistų daryti kontakto. Jei yra elektrinis kontaktas, nesunkiai galima tai nustatyti, tai tuomet būtų galima jį naudoti. Jei bent vienas iš laidų turi elektrinį kontaktą šioms veržlėms, tada galima būtų gaudyti, tačiau toks efektyvumas abejotinas. Galimybė patikrinti, ar tose vietose yra elektrinis kontaktas, būtų galima ir vietoje, bet tam reikalingas prietaisas. Kaltinamųjų paaiškinimai neįtikino, kad pasišvietus būtų galima pasigauti tokią didelę žuvį. Neįtikino todėl, kad turi patirties iš bendradarbiavimo su ichtiologijos laboratorija, jie užsiiminėjo sterkų veisimo galimybe Aukštaitijos ežeruose. Ten teko dalyvauti jaunatviško smalsumo vedinam, matė procesą. Teko dalyvauti bandymuose ežere Ukmergės rajone, norėdamas įrodyti, kad prietaisas veikia žuvis fiziologiškai, prašė aplinkos apsaugos leidimo, kad būtų galima pabandyti trumpam prietaisą ir parodyti, kad jis veikia, bet leidimo negavo. Jo veikimo principas grindžiamas tuo, kad elektros srovė, tekėdama vandeniu, paveikia nervų sistemą ir žuvys orientuodamosios išilgai elektrinį lauką plaukia į graibštelį, tai yra teigiamo poliaus link. Judesys dažnai būna spiralinis, priklausomai nuo elektros lauko stiprio, žuvies dydžio ir panašiai. Žuvų nervų sistema yra paveikiama, jos yra gyvos ir lieka gyvos, jos tik atplaukia į graibštelį. Srovė nėra didelė, bet jei pasitaikytų mailius, tai upė būtų nusėta. Kuo mažesnė žuvis, tuo jautresnė srovės poveikiui. Žuvys - karpiai, lynai yra gyvybingi. Lemputė pasižiūrėti, ar dugne yra žuvų, naktį jos labai matosi. Ichtiologai profesionaliai naudoja tą metodą. Įleidžia lemputę nuo akumuliatoriaus, o šalia vamzdį, kur gale yra stiklas. Stiklą panardina į vandenį ir matosi kokios dugne yra žuvys. Brakonieriai, pasišviesdami tokio tipo lemputėmis, paprastai naudojasi ir nuduria žuvis žeberklais. Lankelis metalinis, jei jis būtų ne metalinis, nebūtų formuojamas elektrinis laukas. Tik laidininkas gali suformuoti elektros srovę. Šiuo atveju laidininkas yra lankelis, vanduo ir katodas, tas laidas, kurio nerado. Tik esant tokiai grandinei, elektros srovė gali tekėti. Geriausiai būtų neizoliuotas laidas, geriausiam jo veikimui. Ilgis laido įvardintas 2-5 m iš buvusios praktikos nuo Vilniaus universiteto laikų, kai pats matė. Tai priklauso nuo upės gylio, nuo žuvies, kokiame horizonte ji laikosi. Dugninei žuviai reikia ilgesnio, paviršinei žuviai užtenka trumpesnio. Paprastai didesniam kaip 5 m gylyje neteko girdėti, kad tokie prietaisai būtų naudojami. 1 – 1,5 m gylio tokiai žvejybai užtenka. Selekciją atliekant rytų Aukštaitijos ežere, ichtiologijos laboratorijos darbuotojas atnešė prietaisą suremontuoti, pats išsiaiškino veikimo principus, jam jį paliko sutaisyti. Po kiek laiko tas pats vyras atėjo ir sako, kad kažkas negerai dirba ir atnešė papildomos literatūros, kurioje buvo nurodyta, kokios trukmės ir dažnio impulsai turi būti, kokios amplitudės reikalauja žuvys. Jis paprašė sutaisyti prietaisą, duotiems parametrams naudojamas toks būdas. Žuvis dezorientuojama. Jei įtampa per didelė, ji yra paralyžiuojama, jei super didelė srovė, žuvis užmuša. Kokie kriterijai, negali pasakyti, tai priklauso nuo vandens telkinio, kiek jame yra ištirpusių druskų, nuo to priklauso, kokia yra vandens varža. Viename ežere galima žvejoti su viena įtampa, kitame ežere jos neužtenka, reikia padidinti. Distiliuotame vandenyje tas prietaisas apskritai neveikia. Selekcijos tikslais jie pagauna, pamatuoja ir paleidžia. Žuvis nėra užmušama, reikia tik protingai parinkti elektrinius parametrus, kad neužmušti. Išvadų dėl žuvies gyvybės negali padaryti, nes yra fizikas, bet iš turimos patirties, kiek matė žuvų, jos visos buvo gyvos ir atgal paleidžiamos. Literatūroje rašoma, kad paleidimas turi būti pamatuotas, reikia įsitikinti, kad žuvis nepažeista. Kaip reikia įsitikinti, to nežino, tai ne jo sfera. Laiko tarpas, kiek žuvis gali išbūti be vandeninio deguonies - ir ne jo srities klausimas, tačiau gali pasakyti, kad pagautus lynus šlapiame maiše parsiveždavo namo gyvus, lydekos neištverdavo. Remiasi savo žiniomis ir to prietaiso veikimo principu, kuris grindžiamas tuo, kad elektros impulsas duodamas periodiškai žuvims. Kodėl ne visą laiką, tai todėl, kad tada yra elektros energijos nuostoliai, čia yra kaupiamasis kondensatorius ir tristorius, tų dviejų radio komponentų suma ir sudaro galimybę iškrauti kondensatorių per vandenį. Kol kondensatorius iškraunamas per vandenį, nuo akumuliatoriaus per keitiklį kondensatorius vėl pasikrauna ir vėl išsikrauna. Jei reikėtų vien lemputei, tai to galinio elemento nereikėtų, jie galėtų prijungti prie antrinio transformatoriaus ir viskas. Tie abu elementai čia egzistuoja. Tam prietaise yra jungiklis, kuris leidžia komutuoti įtampas. Aiškinamajame rašte yra ir yra potenciometras - reguliuojamas daiktas, kuris turi sudaryti galimybę keisti dažnį. Tačiau čia rankenėlės pagalba nebuvo labai efektyvu, matyt nedidelis defektas. Prietaisas yra veikiantis, tik dažnio reguliatorius labai siauram dažnio diapazone reguliuojasi. Gal taip yra numatyta pagal tuos parametrus, kurie gamino. Bet koks elektrinis prietaisas, keičiantis elektros srovę, pasiima savo elektros dalį kaip nuostolį. Jei lemputė yra gerai izoliuota, yra įmanoma, kad gali šviesti po vandeniu. Jei ne, tai abejotina, ar ji galėtų šviesti po vandeniu. Pats lemputę matė, bet tokių aplinkybių netikrino, tyrėjas tokių aplinkybių nesuformulavo. Tačiau tai galima nesunkiai patikrinti. Laidas sujungtas su metaline graibštelio dalimi - lankeliu. Elektros lemputė buvo atskirai, ji turi du atskirus laidus. Irklai yra iš aliuminio arba diuraliuminio. Irklai gali atlikti laido funkciją, jei irklas sujungtas laidu su keitiklio korpusu, tam reikalingas nors dviejų sprindžių laidas, kurį reikia pajungti. Irklai jam nebuvo pateikti, buvo pateiktas graibštelis, du akumuliatoriai ir keitiklis, jokių laidų pateikta nebuvo. Yra visa sistema, kuri susijungia. Laidai, yra mygtukas, skirtas prietaiso paleidimui, yra pagrindinis jungiamasis laidas, einantis prie graibštelio. Laidas prie keitiklio pliusinio išvado yra sujungtas su metaliniu laideliu. Jis veikia, kai spaudi mygtuką. Elektros požiūriu prietaisas buvo naudojamas gana apdairiai, nes, kai reikia, pirštas nušoka nuo mygtuko ir prietaisas neveikia. Žuvis galėjo būti semiama, jei ji buvo apsvaigusi, tai jo nuomonė. Tačiau, jei žuvis neapsvaiginta, tokiu graibšteliu žuvies nesugausi. Elektra gaudant graibšteliu galima pagauti žuvį, net kai kuriose valstybėse toks būdas yra legalus. Viena dalis, panašu, yra izoliuota, kita dalis negali pasakyti, nes nebuvo įpareigotas pažiūrėti. Mano, kad šiuo atveju vienas akumuliatorius buvo rezervinis. Akumuliatoriai galėjo veikti ir abu. Jie gali būti sujungti lygiagrečiai, tada jie dirbtų ilgesnį laiką. Sprendžiant pagal viską, šis prietaisas pritaikytas 12 voltų. Galai irklų turėtų būti vandenyje, kad vanduo kontaktuotų su aliuminiu. Bet vis tiek reikalingas jungiamasis laidas, be laido negalėtų būti. Spaudžiant mygtuką, į metalinį graibštelio lankelį pasiduoda impulsinė įtampa, lemputė ir gali užsidegti, jei ji prijungta prie tų pačių kontaktų kaip ir graibštelis. Kol mygtukas nuspaustas, prietaisas dirba, kai nenuspaustas – prietaisas nedirba. Laidas nekritiškas, nes srovės ten yra stiprios. Laidas gali būti plonytis, tačiau vienas iš kriterijų yra laido kontakto plotas su vandeniu. Jis turi būti be izoliacijos. Laidas minimaliai per sprindį gali būti paniręs į vandenį. Nuo valties užtektų ir metro laido. Pabrėžia, kad tokiu atveju žvejybos efektyvumas nebus geras. Kuo didesnis kontakto plotas, tuo didesnis atidavimas į vandenyje, tuo žvejyba efektyvesnė. Tokį laidą galima paslėpti rūbuose. Akumuliatorius dirba su impulsais, kitokiu rėžimu jis nedirba. Jei minimaliai įkrauti akumuliatoriai, laikas priklauso nuo to, kokio įkrovimo lygmens yra akumuliatorius. Pateiktų prietaisų visuma sudaro galimybę žvejoti elektros prietaisu – „taip“ su išlyga, jei būtų papildomas laidas - 100 procentų, dabar 90 procentų. Apžiūrėjęs pompą, savo išvados nekeičia. Jei būtų pridėta pompa prie tų daiktų ir būtų elektrinis kontaktas tarp dviejų laidų su gnybtais ir varža, tai iš bėdos būtų galima, bet abejoja, ar iš bėdos pavyktų pagauti kokią žuvį, nes kontaktas su vandeniu būtų labai menkas. Kai kuriais atvejais elektros prietaisai konstruojami, kad prie korpuso varžtų prieitų elektros krūviai, tikslingai. Norint, kad korpusas būtų įžemintas, tuomet yra sujungiama su vienu iš laidų, tada dirba kaip jam priskirta. Jei techninėse sąlygose yra numatyta dviguba izoliacija, tuomet gaminami prietaisai ir prietaisai dirba taip, kad neturėtų jokio kontakto su išoriniu prietaisu. Yra valčių kategorija, kuriuose numatytas valties pripūtimas plaukiojimo metu, tuomet gali būti numatyta sąlyga, kad kontakto neprivalo būti, galima nesunkiai nustatyti paprastu prietaisu. Įtampos keitiklis nėra serijinės gamybos. Jis 100 procentų yra savadarbis, kadangi yra panaudotas erdvinio montažo būdas. Erdvinis montažas reiškia, kad komponentų kojelės, išvadai yra naudojami tuo pačiu kaip ir atramos. Negali pasakyti, ar žvejyba vienintelė tokio aparato paskirtis. Įtampos keitiklis keičia 12 voltų įtampą į reikalingą 200, 500 voltų įtampą. Kompiuterio blokelis iš 220 daro 18 voltų išlyginamą, kuris ir yra įtampos keitiklis, dabar pilna tokių prietaisų. Yra potenciometras, jis veikia neefektyviai. Jis naudojamas televizoriaus garso didinimui, mažinimui, ten yra tokia pati funkcija įtampos mažinimui, didinimui. Šiuo atveju potenciometras padeda pritaikyti skirtingam vandeniui, nes jis keičia dažnį. Išvadoje minėjo, kad elementinė bazė yra labai sena. Vidinė konstrukcija yra dialektinė plokštelė, ant jos užgarinta anglies plokštė, ja vaikšto šliaužiklis. Šliaužiklis kartais tą plokštę pratrina ir tai yra defektas. Aparatas, kuris pateiktas, sukalibruotas taip, kad su juo galima žvejoti. Paimamas papildomas laidas ir su juo galima žvejoti. Halogeninė automobilinė lemputė šviestų dar kokybiškiau, o jei LED lemputė, tai dar kokybiškiau. Tai yra pati paprasčiausia kaitinimo lemputė, kuri dabar yra išimama iš vartojimo. Išvadoje yra nuoroda į Anglijos mokslininko straipsnį apie poveikį fiziologijai. Jei tas poveikis buvo silpnas, žuvis įleista kad ir į akvariumą atsigauna ir plaukioja, ir visa kita, tai jokių reiškinių nebūna, išleidus į vandenį, ji neneria į gelmę, neieško užuovėjos. Antras dalykas, kai žuvis yra dezorientuota, elgiasi nenatūraliai. Jei žuvis būtų mirtinai užmušta, tada yra metodų, kuriais galima nustatyti, ar buvo elektros poveikis. Tyrimai atliekami ne tik su žuvimi, jie atliekami su visais gyvais organizmais, tam tarpe - nukentėjusiaisiais nuo elektros srovės žmonėmis. Galima patikrinti elektrinį kontaktą. Jei atneštų prietaisą, jei kontaktas būtų, jis švilptų, jei kontakto nebūtų, nešvilptų. Abejoja, kad šie vyrai galėjo naudoti, nes tuomet reikia šį daiktą įmesti į vandenį. Įmetus į vandenį šį įrenginį, elektros srovė tekėtų, bet jis nebūtų pavojingas, nes prietaisas dirba nuo 12 voltų. Jei sujungti du akumuliatoriai, būtų galima ilgesnį laiką žvejoti. Jei vanduo užterštas, drumzlinas, daug ištirpusių organinių ir neorganinių medžiagų, jis galėjo suveikti, kur vanduo skaidrus - jis nesuveiktų. Jei yra šildymo prietaisas ir yra atviras, įmetus į vandenį, jis tuoj pat suges, jei jis bus naudojamas kaip katodas. Toks prietaisas nepritaikytas dirbti vandenyje. Į vonią įkritus plaukų džiovintuvui ar kokiam tokiam prietaisui, tai labai pavojinga žmogui. Pats matė ramybės būsenoje esančias žuvis, tačiau taip pat matė žuvis, plaukiančias į elektros srovės šaltinį. Abejoja, ar tokiu graibšteliu galima sužvejoti stambią žuvį. Impulsas pasiduoda į laidą ir jei lemputę prijungus prie to gnybto, ir į lemputę, veikia ir tas, ir tas nuo to mygtuko. Paspaudus pasiduoda impulsinė įtampa ir šviečia lemputė. Galima, kad tik šviestų lemputė, tuomet du laidus reikia pajungti, o vieną palikti atjungtą, tuomet veiks tik lemputė. Aparato keitikliai turi plačią paskirtį, vietoje lemputės galima pajungti mobilaus telefono ar kompiuterio pakrovėją. Viskas priklauso nuo pajungimo, tai gali būti ir vienu metu pajungta. Šiuo metu yra visi galai laisvi. Ant gnybtų yra du išvadai: vienas teigiamas, kitas – neigiamas, ką prijungsi, tas ir švies. Jei vietoje lemputės pastačius rozetę ir įtaisius jungtuką, jis dirbs kaip nuo tinklo. Ar prietaisas įmestas į vandenį galėjo atlikti katodo funkciją, galima atsakyti prietaisą išardžius, pasižiūrėjus ir pamatavus. Panašu, kad korpusas sutvirtintas kniedėmis, bet neatmestina versija, kad šis prietaisas galėjo būti naudojamas kaip katodas. Elektrinį kontaktą jame galima patikrinti posėdžio metu. Specialisto išvados 1 paveikslėlyje matosi, kad yra visi laidai pajungti: vienas, du, trys. Du akumuliatoriaus, vienas yra lankeliui, o prie akumuliatoriaus minuso jungiasi ir katodas. Yra visi numatyti gnybtai. Prie gnybto vienu metu jungiasi du kontaktai, akumuliatoriaus minusas ir laidas, kurio pasigedo. Pagal paskirtį sukonstruotas atskiras kontaktas, gnybtas, prie kurio galima prijungti. Galimas ir daikto pridėjimas, grandinė būtų sudaryta. Tokia žvejyba iš esmės gyvybei yra pavojinga, tačiau žmogus žmogui nelygus, vienas gali plikomis rankomis čiupinėti laidus, kitas gali žūti nuo nedidelės srovės, 5 miliamperai yra mirtina dozė, negali spręsti abstrakčiai. Labai jautrūs arkliai elektros srovei, jiems reikia tik dešimtadalio srovės, kad jį būtų galima užmušti. Specialistas, posėdžio metu tikrindamas daiktinį įrodymą - automobilinę pompą, paaiškino, kad jo turimas prietaisas - multimetras, skirtas kontroliuoti elektros energijos grandinės parametrus, įtampą, srovę ir taip toliau. Prietaisą nustatys kontakto buvimo ar nebuvimo nustatyme. Jei yra betarpiškas kontaktas, turi pasigirsti signalas, jei jo nėra, tai reiškia yra kokia varža. Jei varža begalinė, tai reiškia iš viso nėra laidumo, o jei yra, prietaisas parodys, kokia yra varža. Kita eksperimento dalis - norėtų pajungti nedidelį akumuliatorių 12 voltų. Jeigu tas agregatas pūs orą, tai iš tikrųjų galėtų būti įrodymas, kad jis iš tiesų galėjo būti naudojimas kaip kompresorius pripūsti valčiai. Stipraus oro srauto nebus. Vieną laidelį jungia prie vieno iš kontakto pompos, kitą prie korpuso - grandinės nėra. Tą patį kartoja antru laideliu - kontakto nėra. Čia galėtų būti kontaktas, nes čia nupjauti originalūs laidai, bet taip pat kontakto nėra. Katodo funkcijos šis prietaisas negalėjo atlikti. Patikrins abu laidus iš karto, nei viename, nei kitame neveikia. Daiktas, vadinama pompa, negalėjo atlikti katodo funkcijos. Mano, kad tiesioginio elektrinio kontakto su vandeniu neturėjo. Prijungus prie akumuliatoriaus, jis neturėtų veikti, jeigu pradės pūsti orą, tai reiškia, kad jis nebuvo naudojamas tam tikslui. Daiktą sujungus su akumuliatoriumi, jis atlieka oro pūtimo funkciją. Buvo reikalingas papildomas laidas, šis prietaisas negalėjo būti naudojamas. Papildomo laido pagal bylos duomenis nesimato, kad jis būtų aptiktas. Irklo kotas laido funkciją atlikti galėjo, bet reikėtų nors mažo laidelio. Pridėjus irklą prie keitiklio korpuso būtų galima, bet reikalingos kitos rankos. Tas, kuris valdo graibštelį, pats negalėtų to daryti. Dviese tai galėtų padaryti ir be laidelio. Šis prietaisas pagamintas taip, kad korpusas tuo pačiu metu yra sujungtas su akumuliatoriaus minusiniu pliuso kontaktu ir tuo pačiu maitina vietą prijungti katodui. Katodą galima prijungti prie bet kurios korpuso vietos, jam nebūtinas atskiras išvadas. Tiesiog priliesti prie keitiklio korpuso, katodas taip ir yra jungiamas. Irklas iš principo galėtų būti, bet tokio efektyvumo žvejyba tokiu būdu yra abejotina. Irklas yra gana trumpas. Irklo mentis, kiek įsivaizduoja, yra plastikas. Žuvį galima pagauti irklu, tik galbūt seklesniame vandenyje, ne taip efektyviai su tokiu elektrodu katodu yra galima. Prie specialisto išvados yra pridėtos oscilogramos, buvo pajungęs fiziškai prietaisą ir atliko matavimus. Matavimai buvo atlikti, yra sudarytos kreivės. Tai išvada, kad lankeliu teka elektra, 4 išvados lapas. Oscilogramos yra išmatuotos ant lankelio, yra ir dešifracija. Impulsas sukuria elektrinį lauką tarp katodo ir lankelio, toje įtakos zonoje pakliuvusi žuvis yra paveikiama. Pirmas poveikio rezultatas: jos nervų sistema yra paveikiama taip, kad dezorientuoja jos plaukimo kryptį, ji pradeda judėti link lankelio, ten yra sietelis ir tai priežastis, dėl ko tokią gudrią žuvį kaip lydeka galima sugauti su tinkleliu. Lemputės neužtenka pagauti žuvį, lemputės užtenka tik pamatyti žuvį. Lankelyje yra impulsas ir tuo pačiu dega lempa ar neteka elektra, dega lemputė ir teka elektra, ir gali būti abu išjungti. Lankelyje elektros impulsui degti nereikia. Aparatą su tais laidais galima pajungti, kad elektros įtampa patektų tik į lankelį. Atjungus graibštelį, vietoj jo pajungus lemputę, šviestų tik lemputė. Ten yra atskiri laidai, kaip sujungsi laidus, taip ir turėsi. Yra keturi laidai, tų keturių laidų kombinacija naudojama. Irklo metalinę dalį reikia laikyti panėrus į vandenį, laikyti priglaudus prie aparato. Kuo giliau įleisi irklą į vandenį, tuo efektyviau. Kad būtų neefektyvi grandinė naudojant irklą, ribos nėra, priklausomai nuo to, kur laikosi žuvis. Jei žuvis yra to lauko sferoje, tai suveiks. Kuo giliau panardinamas irklas, tuo didesnis laukas susikuria. Kuo mažiau, tuo mažesnis laukas ir mažesnė tikimybė. Jei žuvis laikosi dugne, su irklu sunku ją pasiekti, bet jei paviršiuje, tai yra įmanoma. Galima patikrinti elektros laidumą tuo pačiu prietaisu. Aišku, kad kontaktas bus, nes tai metalinis daiktas. Minimalus žvejybos pasiekiamumas bus, jei prietaisas bus padėtas ant pripučiamos valties borto. Metalinį galą įleidus į vandenį, teoriškai žvejoti galima, gal ir praktiškai. Žvejyba galima tiek su papildomu laideliu, jungiamu prie korpuso, tiek prilietus šį irklą be laidelio. Vienas irklas yra dažytas, kitas yra aliuminio, tai reiškia vienas irklas yra laidininkas, dažytas irklas - ne laidininkas. Laidas 2-5 metrų yra sąlyginis, geriau kuo ilgesnis. Gali būti panardintas ir 10 cm, bet tuomet nuo 10 cm iki graibštelio - tai elektrinis laukas, reikiamas plotas bus mažesnis. Jei bus elektrodas rankenos dydžio, tai poveikio zona ryškiai sumažėja. Jei upė sekli, tai šis irklas pakankamas atlikti katodo funkciją. Įmanomas variantas su papildomu laideliu ir be laidelio. Nedažyto irklo ilgis - nedažytos dalies 83 cm. Suspaustas balionas yra 28 cm, tai yra pusę lanko ilgio. Lanko ilgis bus 56 cm. Matuojama nuo siūlės iki siūlės. Baliono aukštis yra 27,3 cm. Dalis iš jų grimztų į vandenį, priklausomai nuo svorio ir baliono tūrio. Valties dugnui pripūsti ventilį mato. Ketvirtadalis, trečdalis valties gali būti paniręs. Jei dalis jungiama prie korpuso ir gylis 27,3 cm, tai ši dalis galėtų būti vandenyje. Gali būti 3-4 cm paklaida. Dėžutę pakanka prie krašto priliesti. Lieka 56 cm, nes 83-27, tai maksimalus panardinimo gylis. Žvejyba galėtų būti, dar įvertinus, kad paprastas laidas plonesnis už irklą, o tai reiškia, kad vandens ir irklo plotas būtų didesnis. Maksimaliai 56 cm, o minimalaus niekas negali pasakyti, gali būti ir 20 cm, priklausomai nuo kampo. Sunkiai įsivaizduoja, nes nepraktikuoja tokios žvejybos, bet įsivaizduoja, kad inkarą panaudojus, galima. Nenaudojant inkaro galima pasroviui plaukioti, negali atsakyti. Žuvį galima ištraukti iš dviejų metrų gylio su 55 cm grimzde. Be mikrobiologinių tyrimų neįmanoma nustatyti, ar žuvis buvo paveikta elektra. Neteko susidurti, bet žino, kad kriminalinėje medicinoje yra, pats negali nustatyti, kada žuvis buvo užmušta, bet tyrimai egzistuoja. Kalbant apie papildomą laidininką, kurį galima vadinti katodo laidininku, tai laidininko sąvoka pavadino tikslingai, kadangi bet kokia elektrai laidi medžiaga gali būti tam tikslui naudojama. Net ir iš pieštukų surišta grandinė gali būti naudojama. Kadangi irklas yra aliumininis, jis galėtų laidininko vaidmenį vaidinti. Norint panaudoti, reikia irklą papildomu laidu prijungti prie aparato korpuso arba prie baterijos minuso, tai vienas ir tas pats. Kyla klausimas, ar užtenka irklo ilgio panardinimui į vandenį, jei aparatą padėti ant pripučiamos valties baliono, aišku galima tą padaryti. Jei aparatas guli valties dugne, kur yra akumuliatoriai, tai tuomet toks dalykas sudėtingas. Kalbant apie panardinimo gylį, yra kalbama apie tai, kad nuo pusės metro ir giliau prasideda žūklės prietaiso efektyvus panaudojimas. Galima ir 5 cm panardinti, bet nebus taip efektyviai gaudoma žuvis. Irklą reikia priliesti prie aparato korpuso. Aparatas yra metalinis. Srovės keitiklis, impulso generatorius – reikia priliesti prie korpuso ar akumuliatoriaus minusinio poliso, tai ta pati grandinė. Minusas korpuse prijungtas prie akumuliatoriaus minuso, katodas ir jungiasi prie to paties minusinio išvado. Visus minėtus daiktus: valtį, aparatą, srovės keitiklį, irklą sujungus galima panaudoti kaip žvejybos prietaisą, jei padės prietaisą ant valties baliono ir sulies jį su irklu, tai beveik per visą irklo gylį galima jį panardinti į vandenį. Kiek šiuo atveju galima panardinti irklą į vandenį, galėtų pasakyti, jeigu žinotų valties baliono storį ir irklo ilgį. Toks kiekis žuvų, jei prietaisas buvo panaudotas su pilnaverčiu katodiniu laidu, tai pilnai įmanomas laimikis. Ar toks kiekis galėjo būti su irklu, tai priklauso nuo to, kiek irklas panardintas, kokia yra vandens fizikinė cheminė sudėtis, kiek jis laidus elektros srovei ir panašiai, nėra vienareikšmiško atsakymo. Ventoje gali būti vienas laimikis, kitur - kitas. Jei buvo naudojamas irklas, negali atsakyti, ar iš tiesų su irklu galima būtų, tai galėtų atsakyti tik eksperimentas, nėra ichtiologas. Priklausomai, kiek valtis yra apkrauta, jei du vyrai, du akumuliatoriai, tai galima pagal Archimedo dėsnį tikėtis, kad irklas galėtų būti 20 cm panardintas. Balionas kažkur apie 30-35 cm. Vizualiai prisiminus valtį, galima teigti, kad toks žvejybos būdas būtų įmanomas. Jei tai padėta ant valties krašto ir akumuliatorius šalia, aišku, kad valtis bus nusvirusi. Žvejybą galima vykdyti, bet tai nebus efektyvus žvejybos būdas, kuris būtų vykdytinas. Kuo daugiau pamerkiama, tuo efektyvumas didesnis, bet net negiliai pamerktas irklas veiktų, tik efektyvumas žymiai mažesnis. Sekliuose vandenyse net negiliai pamerktas irklas veiktų efektyviau. Apribojimas yra iš praktinio sumetimo, tai graibštelio koto ilgis, kad elektrodas katodas atsidurtų tam pačiame gylyje ir graibštelis, kuriuo būtų galima pasiekti. Paprastai katodas būna ne daugiau 2-3 metrų. Minimalaus parametro nėra. Vanduo, jei jame yra ištirpusios druskos, mineralai ar kitokios organinės priemaišos, tampa laidininku, net minimalus kontaktas laidininko su vandeniu sudaro sąlygas tokiai žvejybai. Tačiau esant tokiam minimaliam kontaktui labiausiai pažeidžiamos paviršinės žuvys, šiuo atveju - mailius. Gilesniuose sluoksniuose, kur mailius nesilaiko, taikinys yra stambesnės žuvys. Nuo pusės metro ir daugiau prasideda efektyvus žvejybos metodas. Lydekos, lynai paprastai laikosi didesniame gylyje nei metras. Lynai kartais laikosi pakrantės žolynuose, todėl pakrantės žolynuose tokia žvejyba naudojant irklą visiškai įmanoma, lydekoms, mano, kad ne. Jei upė sekli, kaip minėjo ir standartinio katodo ilgio nereikia.

17Civilinio ieškovo atstovas V. K. teisme paaiškino, kad pareikštą civilinį ieškinį palaiko. Žalos paskaičiavimas ieškinyje pilnai išdėstytas. Žala apskaičiuota pagal kiekį ir svorį, pagal atitinkamus teisės aktus. Nebuvo nustatyta žala smulkiajai gamtai, nebuvo apžiūrėta įvykio vieta. Yra taikomos tam tikros metodikos, kurios patvirtintos aplinkos ministro įsakymais. Pareigūnams sustabdžius automobilį „( - )“, valst. Nr. ( - ) bagažinėje buvo rasta: 23 lydekos, 2 vienetai lynų, 2 vienetai ešerių, 15 vienetų kuojų. Viskas buvo suskaičiuota, pagal teisės aktus buvo įvertinta padaryta žala gamtai. Lydekos buvo skaičiuotos vienetais ir padaugintos iš 145 eurų, lynai - vienetais, kitos žuvys - kilogramais. Dėl asmenų dalyvavimo žuvų svėrime - buvo nurodyta, kad jie dalyvavo procese. Kuriais bylos duomenimis remiasi, kad kaltinamieji asmenys dalyvavo žuvies svėrime, kokie teisės aktai nurodo šią tvarką, tiksliai negali pasakyti. Asmenys žuvis pagavo neteisėtu, draudžiamu įrankiu, kuris yra įrodinėjamas teismo proceso metu. Kaip jie pagavo žuvis, negali pasakyti, nes nedalyvavo. Tai pasakojo patys asmenys, liudytojai, kurie patvirtino, kad jie pasišviesdami gaudė žuvį, reiškia buvo naudojama elektros srovė. Iš akumuliatoriaus tekėjo elektros srovė, tai paaiškino specialistas. Su žuvimi galima elgtis ir kitaip, jei jos iš karto paleidžiamos. Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 7 p. nurodoma, kad žuvys tos gyvybingos, kurios iš karto paleidžiamos. Taisyklės numato, jog vienos žvejybos metu leidžiama sugauti 1 šamą, ne daugiau kaip 2 vienetus salačių, ūsorių, 3 vienetus lydekų, sterkų, ungurių, margųjų upėtakių, kiršlių, ne daugiau kaip 5 vienetus vėgėlių, šapalų, meknių (bendras šiame punkte nurodytų žuvų kiekis negali viršyti 5 vienetų), ne daugiau kaip 50 vienetų vėžių (išskyrus rainuotuosius ir žymėtuosius vėžius, kurių sugavimo kiekis ir dydis neribojamas). Vienos žvejybos metu sugautų, šiame punkte nenurodytų leidžiamų gaudyti žuvų bendras svoris negali viršyti 5 kg, o Kuršių mariose – 7 kg, neskaitant stintų, kurių leidžiamas sugauti kiekis neribojamas, paskutinės sugautos žuvies svorio ir išskyrus atvejus, kai vienos žuvies svoris didesnis už šiame punkte nustatytą normą. Kiekvienas asmuo, užsiimantis mėgėjų žvejyba, savo sugautą laimikį privalo laikyti atskirai nuo kitų asmenų laimikio, į laimikį neįskaitomos žuvys, įrašytos į Invazinių Lietuvoje organizmų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. D1-433 dėl Invazinių Lietuvoje organizmų rūšių sąrašo patvirtinimo ir dėl kai kurių aplinkos ministro įsakymų pripažinimo netekusiais galios, ir žuvys, kurios sugautos gyvybingos, nedelsiant paleidžiamos atgal į vandens telkinį. Žuvys, laikomos tinklelyje ar kitais būdais apribojant jų laisvą judėjimą vandens telkinyje, įskaitomos į laimikį. Už visas laimikyje esančias žuvis, sugautas pažeidžiant mėgėjų žvejybą reglamentuojančius teisės aktus, nepriklausomai nuo jų gyvybingumo, skaičiuojama žuvų ištekliams padaryta žala. Reikia paleisti, jei teisėtai sužvejota žuvis viršija kiekį. Jei žuviai buvo suvaržyta laisvė, jos nebegalima paleisti. Tai vienintelis teisės aktas, kuris nurodo, kada žuvį galima paleisti. Prašo priteisti palūkanas, nes Civilinis kodeksas numato. Tai yra apsidraudimas, jei kartais byla būtų perkvalifikuota į administracinę teiseną. Žuvis, remiantis atitinkamais teisės aktais, yra utilizuojama, nes neaiškios laikymo sąlygos, gal kažkoks užkratas pagautas. Negali atsakyti, kuris teisės aktas nustato utilizavimo procesą, būdus, mano, kad tai neaktualu. Kai kurios inspekcijos yra sudariusios sutartį ir atiduoda jas maitinti žvėrims. Tvarką nustato ministro įsakymas. Sudaromos atitinkamos sutartys remiantis teisės aktais. Šiuo atveju žuvys yra kaip laimikis, todėl skaičiuojama žala. Šių žuvų likimo nepamena. Jei žuvis būtų paleista į vandenį, žuvies ir žalos nebūtų buvę. Tai pirmoji tokia baudžiamoji byla, tokių bylų nėra turėję praktikoje.

18Nors kaltinamieji R. S. ir R. S. neprisipažino padarę jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, jų kaltę įrodo liudytojų V. G., E. K., T. J., E. A. teisme bei ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, specialisto A. L. teisme duoti paaiškinimai ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:

19- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos mobiliojo būrio vyriausiojo patrulio E. K. 2017 m. gruodžio 14 d. tarnybinis pranešimas dėl brakonierių (1 t., b. l. 38);

20- Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento vyr. specialisto V. G. tarnybinis pranešimas (1 t., b. l. 84);

21- R. S., R. S. ir A. P. paaiškinimai Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių agentūrai (2 t., b. l. 124, 152-154, 3 t., b. l. 57, 115);

22- parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota, kad A. P. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 137-144);

23- daiktų apžiūros protokolai, kuriuose užfiksuota, kad apžiūrėtas automobilis „( - )“, valstybinis Nr. ( - ) iš jo paimti akumuliatoriai „( - )“, „( - )“, guminė valtis su dviem irklais, savadarbis elektros žvejybos prietaisas, įtampos keitiklis su elektriniais gnybtais. Daiktai apžiūrėti (1 t., b. l. 39-48, 151-160);

24- savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad E. K. pateikė dvi nuotraukas, darytas 2017-12-14, viena - automobilio sustabdymo vietoje, kita - tik atvykus į Šiaulių m. ir r. PK kiemą (1 t., b. l. 74-79);

25- savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas pateikė DVD laikmeną su vaizdo ir garso įrašu (1 t., b. l. 80-81, vokas prie 3-io tomo viršelio);

26- apžiūros protokolai, kuriuose užfiksuota DVD laikmenos su vaizdo ir garso įrašu, gautos iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento, apžiūra (1 t., b. l. 82-86);

27- 2017-12-21 nutarimas sunaikinti daiktus, neturinčius reikšmės baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-65087-17, kuriame nurodyta sunaikinti 23 lydekas, 2 ešerius, 2 lynus, 15 kuojų (1 t., b. l. 109-110);

28- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pateikti dokumentai, susiję su padaryta veika (1 t., b. l. 87-94);

29- kratos protokolas, kuriame užfiksuota, kad R. S. pateikė prietaisą, užfiksuotą prie bylos esančioje vaizdo medžiagoje, darytoje 2017-12-14 ŠRAAD specialistų. R. S. paaiškino, kad šis prietaisas buvo naudojamas žvejybos metu, jo pagalba buvo pripučiama guminė valtis. Ant prietaiso yra laidas su gnybtais, kuris prijungiamas prie akumuliatoriaus (2 t., b. l. 75-81);

30- daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota prietaiso apžiūra (2 t., b. l. 82-86);

31- specialisto, Šiaulių universiteto Inžinerijos katedros docento dr. A. L. išvada, kurioje nurodyta, kad pateiktas tyrimui įtaisas yra savadarbis, tirtas įtaisas kartu su tyrimui pateiktais akumuliatoriais ir graibšteliu neabejotinai sudaro visumą, skirtą elektros žūklei (papildomai dar reikalingas 2-5 metrų ilgio neizoliuotas laidas - katodas, kuris jungiamas prie įtaiso korpuso). Be to, prie graibštelio yra pritvirtinta elektros lemputė su išvadais, tikėtina, kad naudojama buvo drumstuose vandenyse arba tamsiu paros metu. Į klausimą, ar tyrimui pateiktu įtaisu buvo gaudoma žuvis, vienareikšmiškai atsakyti neįmanoma. Darytina išvada, kad tas įtaisas buvo ilgai eksploatuojamas ir buvo remontuotas. Neabejotina, kad jis gali būti naudojamas elektros žūklei (1 t., b. l. 127-131);

32- 2018 m. kovo 30 d. specialisto paaiškinimų protokolas, kuriame užfiksuota, kad specialistas A. L. patvirtino savo išvadą, taip pat nurodė, kad atliekant užduotį prie graibštelio buvo prijungti elektros laidai ir sujungus visus pateiktus prietaisus, šis savadarbis prietaisas veikė ir generavo stačiakampius impulsus, kurių parametrai pateikti išvadoje. Šitą prietaisą naudojant pagal paskirtį, t. y. žvejojant (gaudant) žuvį, reikalingas dar vienas laidas, kurį prijungus prie akumuliatoriaus minuso arba prie prietaiso (srovės keitiklio) neigiamo išvado, tada įjungus prietaisą (paspaudus paleidimo mygtuką) vandenyje formuojamas elektrinis laukas, dėl to žuvis yra dezorientuojama ir priverčiama judėti link graibštelio, t. y. teigiamo elektrodo link, kuris yra pritvirtintas prie graibštelio lankelio. Papildomas laidas reikalingas įmesti į vandenį mažiausiai pusę metro gylyje. Asmenys su pateiktuoju prietaisu galėjo gaudyti žuvį, jeigu pas juos buvo papildomas neizoliuotas elektros laidas. Be šio laido pati žuvis į graibžtelį neplaukia, nes nesusidaro elektrinis laukas (1 t., b. l. 133-135);

33- 2018 m. liepos 10 d. specialisto paaiškinimų protokolas, kuriame užfiksuota, jog specialistas A. L. paaiškino, jog 2018-01-04 jis iš jam pateiktų daiktų visumos atliko eksperimentą, t. y. eksperimentą ir surašė savo kaip specialisto išvadą, todėl dar kartą atlikti eksperimentą nemato prasmės, jis gali atsakyti į jam pateiktus klausimus iš specialisto išvados akto kopijos ir nurodė, jog: 1. Prietaisas veikia nepriklausomai ar 2-5 metrų ilgio neizoliuotas laidas yra ar jo nėra. Minėtas laidas 2-5 metrų ilgio reikalingas tam, kad būtų sudaroma elektros grandinė vandenyje. Tarp graibštelio ir šio laido susidaro elektrinis laukas, kuris dezorientuoja žuvis ir verčia jas judėti elektrinio lauko kryptimi, t. y. į graibštelio pusę. Be šito laido praktiškai elektros žūklė, t. y. su šiuo eksperimentui pateiktų daiktų visuma, yra neįmanoma. Žuvis gali pajusti (reaguoja) graibštelio būvimą vandenyje ir be pajungto 2-5 m ilgio neizoliuoto laido. Žuvis, pajutusi vandenyje graibštelį, gali nuplaukti šalin, gali pasislėpti, tas elektros laukas be papildomo 2-5 metrų ilgio laido yra per silpnas ją paralyžiuoti (nutrenkti, dezorientuoti), bet niekaip jį neplauks pati į graibštelį, priešingai nei būtų į vandenį įmerktas papildomas 2-5 metrų ilgio neizoliuotas laidas. Ant eksperimentui pateikto graibštelio yra pritvirtintas mygtukas, kuris jį įjungus paleidžia keitiklį. Kol nėra nuspaustas mygtukas, impulsinė elektros įtampa ant graibštelio nėra generuojama. Pats mygtukas naudingas pačiam elektrinio prietaiso naudotojui (dėl saugumo) ir dėl akumuliatoriaus elektros energijos taupymo. Esant labai stipriam elektros laukui vandenyje, pirmiausia yra užmušama mažos žuvys, jos iškyla į vandens paviršių, pilvais į viršų. O po to, kuo didesnė žuvis, tuo mažiau jautri yra elektros lauko poveikiui. Vienareikšmiškai pasakyti, kokią galią eksperimentui pateiktų daiktų visumą generuoja, negalima, kadangi labai priklauso nuo daugelio faktorių, tuo metu duotojo vandens telkinio vandens cheminių ir fizikinių savybių bei naudojamo akumuliatoriaus parametrų ir charakteristikų (t. y. jo įkrovimo lygio, nusidėvėjimo lygmens, akumuliatoriaus vidaus varžos). Skirtingo tipo žuvys irgi skirtingai reaguoja į elektrinio lauko poveikį. Eksperimentui pateikti akumuliatoriai buvo pakankamai įkrauti. Ir pajungus prie jų ir vieną, ir kitą akumuliatorių paeiliui, prietaisas veikė. Tačiau neatmestina galimybė, kad sujungus abu akumuliatorius nuosekliai, gaunama 24 V įtampa ir prijungus juos prie srovės keitiklio, galima žymiai padidinti generuojamos elektros galią ir tuo pačiu elektrinio lauko stiprį. Eksperimento metu toks eksperimentas nebuvo atliekamas dėl tos priežasties, kad pateiktų daiktų visumą (prietaisas) yra savadarbis ir gali būti sugadintas. Tačiau jeigu valties korpusas yra metalinis ir valties korpusas turi kontaktą su prietaiso korpusu, elektros žūklė yra įmanoma. Atlikus eksperimentą, nustatyta, kad galima naudoti graibštelį atskirai, galima ir atskirai prijungti elektros lemputę, galima juos pajungti ir kartu. Elektros lemputė prie įtampos keitiklio yra jungiama dviem atskirais laidais ir ji gali šviesti nepriklausomai nuo to, ar yra 2-5 ilgio laidas. Tiek generuojant įtampą graibšteliui, tiek naudojant elektros lemputę, būtinas įtampos keitiklis. Įtampos keitiklis konvertuoja 12 V nuolatinę įtampą (nuo 12 V akumuliatoriaus) į impulsinę kelių šimtų voltų įtampą. Po laboratorinio eksperimento norėjo pratęsti eksperimentą viename iš vandens telkinių, turint tikslą akivaizdžiai parodyti šio prietaiso veikimą. Dėl to telefonu kreipėsi į Šiaulių regiono aplinkos apsaugos gyvosios gamtos skyriaus vadovą, pavardės nepamena, ir po kelių dienų gavo telefonu jo neigiamą atsakymą. Motyvuota, kad šitokio tipo įrankiais jokiomis aplinkybėmis eksperimentai nėra leidžiami, įstatymai numato baudžiamąją atsakomybę už šitokių įrankių naudojimą; 2. Pats graibštelis be jokių priedų yra leidžiamas mėgėjiškos žvejybos taisyklėmis, gaudant smulkesnes žuveles masalui. O graibštelis pajungtas su elektros lempute ar su impulsine įtampa, pajungta prie graibštelio, t. y. nuspaudus mygtuką ant graibštelio koto, yra draudžiama; 3. Smulkiau apie graibštelio paskirtį buvo atsakytą pirmame klausime. Tas teiginys yra skirtas tam, kad parodytų, kad aukšto voltažo įtampa (keli šimtai voltų) yra pajungta prie metalinio graibštelio lankelio (esant nuspaustam mygtukui ant graibštelio koto); 4. Be papildomo 2-5 metrų laido, žūklė nėra efektyvi, arba visai neįmanoma (1 t., b. l. 136-140);

34- 2018 m. spalio 18 d. specialisto paaiškinimų protokolas, kuriame užfiksuota, kad specialistui A. L. pateikus vaizdo medžiagą darytą 2017-12-14 Šiaulių RAAD specialistų, jis paaiškino, jog visuma video įraše matytų prietaisų, akumuliatoriai, graibštelis su jungiamaisiais laidais, keitiklis, gali būti naudojami elektros žūklei. Video įraše matomi iš automobilio bagažinės ištraukti visi būtini komponentai elektros žūklei, išskyrus vieną bendrą (minusinį) laidą. Tačiau vaizdo įrašo epizode kur parodytas prietaisas, video įraše buvo pavadintas darbo įrankiu, turėjo laidą, prie kurio vieno galo buvo prijungtas metalinis greito pajungimo gnybtas (galimai nuo seno tipo užuolaidų laikiklis). Toks greito pajungimo gnybtas (užuolaidos laikiklis) leidžia greitai prijungti ir atjungti minėtą laidą prie kontakto. Toks elektros laidas, nuvyniotas nuo vaizdo įraše paminėto darbinio įrankio, gali būti naudojamas kartu su žvejybos prietaisų komplektų ir tokiu būdu sudaryti visą reikalinga elektros žvejybai prietaisų visumą (1 t., b. l. 141-142);

35- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2018 m. rugpjūčio 2 d. raštas Nr. ( - ), kuriame buvo pateikti atsakymai į užduotus klausimus, kad: 1. Yra atlikta nemažai mokslinių eksperimentų (N. G. Sharber. S.W. Caroters „Influence of electrofishing pulse shape on spinal injureies in adult Rainbow Trouf", 2011 m, ir kt.), įrodančių, kad stiprų impulsinės elektros srovės krūvį gavusioms žuvims nuo raumenų traukulių lūžta stuburas, sutrūkinėja kraujo indai, susiformuoja vidinės, kartais ir išorinės kraujosrūvos, dėl elektros srovės sukeltų raumenų traukulių sutrinka kvėpavimo aparato veikla, lytinių gonadų brendimas. Nuo tokių pažeidimų žuvys, nors ir pabėgusios iš elektros lauko, po kurio laiko žūsta. Stipriame elektros lauke sutrinka vėžiagyvių, dvigeldžių moliuskų gyvybinės funkcijos, žūsta ir smulkieji bestuburiai, pvz., lašalų, apsiuvų, žirgelių lervos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima konstatuoti, kad jei buvo žvejojama elektros žūklės aparatu (ar žvejyboje naudojant elektros srovę, pavyzdžiui, nuo elektros oro linijos laidų), aplinkai padaryta žala yra daug didesnė, nei įvertinta pagal įtariamųjų sugautą laimikį. Žalos dydis priklauso nuo elektros žūklės aparato parametrų (išėjimo įtampos amplitudės, atiduodamo į vandenį galingumo, elektrinių impulsų dažnio), kokiame vandens telkinio plote žvejota, kiek laiko žvejota. Kadangi nustatyti žalos, kuri pasireiškia ne tik tiesioginiu vandens gyvūnų žuvimu, bet ir reprodukcijos, augimo ir kitais sutrikimais, praktiškai neįmanoma, tokia veika visais atvejais, nepriklausomai nuo to, kokio dydžio padaryta žala gyvūnijai, laikoma žuvų ir kitos vandens faunos masinio naikinimo būdu, todėl už tai numatyta tik baudžiamoji atsakomybė; 2. Pagal Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles, patvirtintas aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 (taisyklės) (8 p.) leidžiama gaudyti masalui žuveles ir uodo trūklio lervas tinkliniu samteliu, kurio skersmuo ne didesnis kaip 1 metras, tinklo akutės - ne didesnės kaip 10 mm. Pagal taisykles graibštais leidžiama žvejoti tik invazinius vėžius. Pastaba: Samtelis, graibštas ar nurodomas graibštelis yra praktiškai analogiški žvejybos įrankiai, skiriasi tik būdai, kaip jie naudojami, pavyzdžiui, nuleidi į vandenį ir pakeli, meti į vandenį ir trauki horizontaliai pagal dugną ir pan. Šiuo atveju nurodomas graibštelis buvo naudojamas elektra apsvaigintai ar užmuštai žuviai surinkti, todėl mano, kad esminės reikšmės kaip jį pavadinsi ikiteisminiam tyrimui neturi. Jei įtariamųjų naudoto graibšto (graibštelio, samtelio) tinklinės medžiagos akutės didesnės kaip 1 cm, ar graibšto (graibštelio, samtelio) skersmuo didesnis kaip 1 m, t. y. neatitinka nors vieno iš šių parametrų, tai draudžiamas žvejybos įrankis. Tačiau, jei šio graibšto lankas yra laidus elektrai, t. y. metalinis, ir prie jo prijungti laidai, tada jis yra sudėtinė elektros žūklės aparato dalis, už kurio vien laikymą numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 272 str. 4 d; 3. Įtariamųjų nurodytomis aplinkybėmis (2017-12-14, t. y. žiemą, tamsiu paros laiku, žvejojant gumine valtimi Ventos upėje) ir priemonėmis (graibšteliu, pasišviečiant elektros lempute, kuri yra prie graibštelio) neįmanoma sugauti tokio kiekio žuvų, nebent jos yra paveiktos elektros srovės, cheminėmis medžiagomis ar yra negyvos. Tokie atvejai, t. y tokio pobūdžio pažeidimai aplinkosaugos institucijų nefiksuoti. Siūlo pateiktus įtariamojo R. S. parodymus, t. y. turguje pirktas „srovės lygintojas“ reikalingas norint tik pasišviesti naktį žvejyboje prisitaisius lemputę, vertinti kritiškai, nes lemputę galima laidais prijungti prie akumuliatoriaus be papildomos įrangos. Įtariamojo vadinamasis „srovės lygintojas“ yra ne kas kitas, kaip elektros srovės stiprintuvas, t. y. elektros žvejybos prietaisas (tą įrodė ir tyrimą atlikęs docentas dr. A. L.) (1 t., b. l. 146-147);

36- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2018 m. spalio 12 d. raštas Nr. ( - ), kuriame užfiksuoti Aplinkos ministerijos atsakymai į pateiktus klausimus, t. y. atsižvelgiant į tai, kad pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis nustatyta, jog asmuo žvejojo naudodamas elektros žvejybos prietaisą, ir tai, kad sugautas didelis žuvų kiekis (lydekų skaičius daugiau kaip 7 kartus viršija vienos žvejybos metu leidžiamų sugauti lydekų skaičių), toks žvejybos būdas laikytinas žuvų ir kitų vandens organizmų masinio naikinimo būdu, t. y. gamtai realiai padaryta žala, kurios tiksliai įvertinti neįmanoma, yra didesnė už apskaičiuotą žalą žuvų ištekliams, mano, kad žala aplinkai yra didelė. Atkreipia dėmesį, kad aplinkai padarytos žalos dydis yra vertinamasis kriterijus, t. y., ar aplinkai padaryta didelė žala, sprendžia teismas, įvertinęs visus surinktus įrodymus, aplinkybes, specialistų išvadas ir kt., tačiau šiuo konkrečiu atveju, nepaisant žalos dydžio, LR BK 272 str. 1 d. nuostata taikytina ir asmenims, žvejojusiems elektros žvejybos prietaisais; 2. Paprastu graibštu ir elektros žūklės aparatu sugautos žuvys gali išoriškai nesiskirti, nes elektros žūklės aparato žuvims sukeliami pažeidimai yra vidiniai, pažeidžiantys raumenų, nervų, kraujotakos ir kitas sistemas. Elektros laukas sutrikdo žuvų gyvybines funkcijas, tačiau dažniausiai nesukelia staigios žūties (tai priklauso nuo elektros lauko stiprumo ir jame praleisto laiko) ir žuvys kurį laiką dar juda. Graibštu sugautos žuvys nesužalojamos, todėl ištrauktos iš vandens jos žūsta negalėdamos įsisavinti ore esančio deguonies. Dėl tos pačios priežasties žūsta ir elektros žūklės prietaisu sugautos žuvys, tačiau dalis iš jų gali žūti anksčiau dėl elektros lauko sukeltų pažeidimų. Abiem atvejais neįmanoma objektyviai įvertinti, kiek laiko konkreti žuvis išgyvens, be to, žuvims būdinga judėti net ir sustojus širdies ar smegenų darbui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, galima teigti, kad iš vandens ištrauktos žuvies gyvybingumas neįrodo ir nepaneigia jos sugavimo elektros žūklės prietaisu fakto (1 t., b. l. 150).

37Pagal LR BK 272 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas medžiojo ar žvejojo uždraustu laiku, uždraustose vietose ar draudžiamais būdais, įrankiais, priemonėmis arba kitaip neteisėtai naudojo ar naikino laukinės gyvūnijos išteklius ir padarė didelės žalos gyvūnijai, taip pat tas, kas žvejojo naudodamas elektros ar ultragarso žvejybos prietaisus.

38Nors kaltinamieji savo kaltę dėl jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos neigia, tačiau teismo ištirtų įrodymų, jų visumos analizės pagrindu darytina išvada, kad R. S. ir R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 272 straipsnio 1 dalyje, t. y. R. S. nuo tiksliai nenustatyto laiko iki 2017-12-13, nenustatytomis aplinkybėmis pagamino ir laikė savadarbį elektros žvejybos prietaisą, pritaikytą žvejybai, ir 2017-12-13, nuo nenustatyto laiko, R. S. ir R. S., veikdami bendrininkų grupėje, su savimi gabeno savadarbį elektros žvejybos prietaisą, pritaikytą žvejybai, A. P., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vairuojamu ir jo vardu registruotu automobiliu „( - )“, valstybinis Nr. ( - ) nuo R. S. namų, esančių Kuršėnuose, A. V. g. 19, iki Šiaulių rajone esančios ( - ) upės, tiksli vieta nenustatyta, po to, R. S. ir R. S., tęsdami nusikalstamą veiką, 2017-12-13 Šiaulių rajone, tiksli vieta nenustatyta, nuo 21 val. iki 23 val., tikslus laikas nenustatytas, veikdami bendrininkų grupėje, ( - ) upėje, ( - ) rajone, žvejojo draudžiamais būdais ir priemonėmis, t. y. žvejojo naudodami elektros žvejybos prietaisą, taip naikindami laukinės gyvūnijos išteklius, ir neteisėtai sugavo dvidešimt tris lydekas, du lynus, du ešerius, penkiolika kuojų, padarydami 3491,59 eurų žalą laukinės gyvūnijos ištekliams, po to R. S. ir R. S., tęsdami nusikalstamą veiką, iki 2017-12-14 apie 00.20 val., veikdami bendrininkų grupėje, su savimi gabeno savadarbį elektros žvejybos prietaisą, pritaikytą žvejybai, A. P., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vairuojamu ir jo vardu registruotu automobiliu „( - )“, valstybinis Nr. ( - ) iki kol ( - ) r., ( - ) mstl., ( - ) gatvėje, ties namu Nr. ( - ), buvo sustabdyti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Mobilaus būrio policijos pareigūnų patikrinti ir savadarbis elektros žvejybos prietaisas, pritaikytas žvejybai, buvo paimtas.

39Byloje neginčytinai nustatyta, kad R. S. ir R. S. 2017 m. gruodžio 13 d., tiksliai nenustatytu laiku, žvejojo ( - ) upėje, ( - ) rajone ir sugavo dvidešimt tris lydekas, du lynus, du ešerius, penkiolika kuojų. Šios aplinkybės teisiamajame posėdyje neneigė ir patys kaltinamieji, tačiau, pasak R. S., jie nenaudojo elektros prietaiso tikslu elektra paveikti žuvį, priešingai, jis teigė, jog kaltinime minimas rastas ir paimtas prietaisas buvo skirtas lempute pasišviesti vandenyje, t. y. turguje įsigijo prietaisą, vieni jį vadina generatoriumi, kiti kitaip; generatorių įsigijo, kai pasakė, kad lemputę galima įkišti į vandenį ir šviečia; ant graibštelio buvo pridėta ir pajungta lemputė, funkcija buvo pasišvietimo; naudojo lemputę, graibštelį ir su akumuliatoriais pasišvietė; aparatas pajungtas, kad šviestų lemputė vandenyje, nes tamsiu paros metu nesimato; apšvietus lempute, matosi žuvys; negali pasakyti, ar elektros srovė patekdavo į vandenį, mano, kad žuvis elektros poveikio nejuto; pats naudojo graibštelį pasišviečiant ir paimant žuvį, kad tai elektros grandinė ir teka elektros energija, nežinojo, pats ne fizikas; lemputės lizdas buvo po vandeniu; pagavo ešerių, lynų, lydekų, su nurodytu žuvų kiekiu kaltinime sutinka. Tokias R. S. nurodytas aplinkybes teisme patvirtino ir kaltinamasis R. S., t. y., kad R. S. žvejojo, ieškojo žuvies šviesdamas ir su kryte ieškant, lemputė ant krytės, graibštelio. Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, jog tokios kaltinamųjų R. S. ir R. S. nurodytos aplinkybės iš esmės prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.

40Visų pirma, tai, kad kaltinamieji žvejojo po vandeniu pasišviesdami lempute ir graibšteliu semdami žuvį, paneigia byloje esantis vaizdo ir garso įrašas, iš kurio matyti, jog sulaikius kaltinamuosius ir atliekant daiktų apžiūrą, R. S. neneigė aplinkybės, jog žvejojo elektros prietaisu, t. y. pareigūnui paklausus, ar tai yra elektrinis prietaisas, kuris prisijungia prie akumuliatoriaus, jie žvejoja ir taip pagauna lydekas, R. S. patvirtino, jog taip, taip pat ir 2017 m. gruodžio 14 d. rašytiniai paaiškinimai Šiaulių RAAD Šiaulių agentūrai, kas neabejotinai patvirtina aplinkybę, jog ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duoti paaiškinimai iš esmės prieštarauja pirminiams, tik po sulaikymo duotiems paaiškinimams. Tai, kad tik sulaikyti kaltinamieji patvirtino, jog žvejojo elektros prietaisu ir pareigūnams dėl to nekilo abejonių, teisme patvirtino ir liudytojais apklausti policijos pareigūnai, t. y. liudytojas E. K. teisme parodė, jog R. S. paaiškino, kad ( - ) upėje žvejojo su R. S.; asmenys, bendraudami su jais, pripažino, kad ta įranga yra neleistina, pasakė, kad žvejojo naudodamas neleistiną įrangą. Panašias aplinkybes nurodė ir liudytojas E. A., t. y., jog asmenys pripažino, kad žvejojo su elektra; taip pasakė, kiek pamena, asmuo, sėdėjęs automobilio priekyje (R. S.); jie sakė, kad jie žvejojo su tais daiktais; paklausė, ar jie žvejojo elektra, jie atsakė „taip“, klausė, nes patiems buvo įdomu; jie pasakė, kad yra įtampos keitiklis, jį galima pajungti ir su juo užmuša žuvį; suprato, kad jie taip žvejojo. Analogiškas aplinkybes nurodė ir į policijos komisariatą atvykę ir su kaltinamaisiais bendravę Aplinkos apsaugos departamento Šiaulių valdybos specialistai, t. y. liudytojas V. G. teisme parodė, jog vyrai minėjo žvejojimą elektra, filmuotoje medžiagoje turi būti, kad sakoma „žvejojome su elektra“, daugiau nepamena, negali pasakyti; suprato, kad elektros prietaisą jie naudojo žuvies apsvaiginimui, o ne pasišvietimui, bei liudytojas T. J. teisme parodė, kad paklausė „ar nebijai, kad elektra nukrės?“, sakė „ne“; vyrai paaiškino, kad su elektros prietaisu pagavo žuvis; elektra buvo naudojama tam, kad žuvis nukratyti, taip mano, nes kitaip neįmanoma su sieteliu pagauti žuvis; paklausė R. S., kaip viskas yra sujungiama, jis viską parodė, viskas yra nufilmuota. Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, jog byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnai ar Aplinkos apsaugos departamento Šiaulių valdybos specialistai asmeniškai būtų suinteresuoti baudžiamosios bylos baigtimi, todėl netikėti jų duotais detalizuotais parodymais, kurie visiškai sutampa tarpusavyje, nėra jokio teisinio pagrindo. Pastebėtina, jog aplinkybe, kad minėtas žuvų kiekis buvo pagautas žuvis semiant graibšteliu, teisme suabejojo ir specialistas A. L., kuris nurodė, kad jo neįtikino kaltinamųjų paaiškinimai, jog pasišvietus galima pagauti tiek žuvies; žuvis galėjo būti semiama, jei ji buvo apsvaigusi, tačiau jei žuvis neapsvaiginta, tokiu graibšteliu žuvies nesugausi. Be to, pirmiau aptartas T. J. nurodytas aplinkybes patvirtina vaizdo ir garso įrašas, iš kurio matyti, jog kaltinamasis R. S., paklaustas, kaip prietaisas veikia, paaiškino, ką ir kur sujungti, kad prietaisas veiktų, t. y., kad srovės generatoriaus du laidai jungiasi prie akumuliatoriaus, dar vienas prie krytės ir dar vienas būna įžeminimo laidas, tačiau aplinkybių apie lemputės veikimą ir švietimą nenurodė, kas leidžia pagrįstai manyti, jog tokios pozicijos kaltinamieji ėmė laikytis tik supratę apie jiems gresiančią baudžiamąją atsakomybę. Nesutiktina ir su R. S. teisme nurodytomis aplinkybėmis, jog jis nežino, ar graibštelio lankeliu galėjo tekėti elektros srovė, pats to nesiekė; nesupranta, kaip elektra gali tekėti lankeliu, specialistas padarė tokias išvadas; negali pasakyti, ar elektros srovė patekdavo į vandenį, mano, kad žuvis elektros poveikio nejuto, ką iš esmės vėlgi paneigia minėtas vaizdo ir garso įrašas, iš kurio matyti, jog pareigūnui paklausus: „ar nebijot nusitrenkti, ar pačiam per rankas nesijaučia?“, R. S. paaiškino, jog visa žuvis gyva, čia tiek neduoda, kad užmuštų bei pačiam per rankas nesijaučia. Šiuo atveju teismui nekyla abejonių, jog kaltinamieji R. S. ir R. S. ne tik suprato, jog elektros srovė patenka į vandenį, bet to norėjo ir tikslingai to siekė.

41Teismas atkreipia dėmesį dar ir į tai, jog žvejybai buvo pasirinktas vėlus paros metas, t. y. apie 21 val., kai lauke tamsu, kas leidžia pagrįstai manyti, jog toks paros metas pasirinktas sąmoningai, siekiant būti nepastebėtiems. Šiuo atveju itin svarbia aplinkybe laikytina ir tai, jog žvejyba vyko iki dviejų valandų, t. y. R. S. nurodė, jog žvejojo nuo 21 val. iki 22.30 val., o R. S. nurodė, jog nuo 21 val. iki 23 val., kas šiuo atveju, teismo įsitikinimu yra pakankamai trumpas laiko tarpas palyginus su pagautų žuvų kiekiu, t. y. dvidešimt trys lydekos, du lynai, du ešeriai ir penkiolika kuojų. Šiuo atveju, sprendžiant pagal sugautų žuvų kiekį bei laiko tarpą, per kurį buvo žvejojama, visiškai nelogiška laikytina R. S. nurodyta aplinkybė, jog prietaisas buvo naudojamas tik švietimo funkcijai atlikti, o žuvis pagavo tik graibštelio pagalba, juolab, kad tokiu būdu kaltinamieji žvejojo pirmą kartą. Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį dar ir į tai, jog nei R. S., nei R. S. nėra žvejai mėgėjai, ką šiuo atveju teisme patvirtino ir kaltinamieji, t. y. R. S. parodė, jog nėra žvejys, nuvažiuoja į tvenkinį vieną, du kartus per metus, žvejoja plūdine meškere; R. S. parodė, jog anksčiau yra žvejojęs su meškere, kas vėlgi leidžia pagrįstai abejoti tiek R. S., tiek R. S. gebėjimu sužvejoti kaltinime nurodytą žuvų kiekį teisėtu ir leistinu būdu.

42Tai, jog kaltinime nurodytas ir žvejybai naudotas prietaisas su akumuliatoriais ir graibšteliu neabejotinai skirtas elektros žūklei, patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada (1 t., b. l. 127-131), kurioje nurodyta, kad įtaisas, pateiktas tyrimui, yra savadarbis, kuris kartu su akumuliatoriais ir graibšteliu sudaro visumą, skirtą elektros žūklei, tačiau papildomai dar reikalingas 2-5 metrų ilgio neizoliuotas laidas-katodas, kuris jungiamas prie įtaiso korpuso; be to, prie graibštelio yra pritvirtinta elektros lemputė su išvadais, tikėtina, kad naudojama buvo drumstuose vandenyse arba tamsiu paros metu; darytina išvada, kad tas įtaisas buvo ilgai eksploatuojamas ir buvo remontuotas; neabejotina, kad jis gali būti naudojamas elektros žūklei. Analogiškas aplinkybes specialistas A. L. nurodė ir 2018 m. kovo 30 d. bei 2018 m. liepos 10 d. pateiktuose specialisto paaiškinimuose, kuriuose patvirtino specialisto išvadą bei papildomai paaiškino, jog atliekant užduotį prie graibštelio buvo prijungti elektros laidai ir sujungus visus pateiktus prietaisus šis savadarbis prietaisas veikė ir generavo stačiakampius impulsus; šitą prietaisą naudojant pagal paskirtį, t. y. žvejojant (gaudant) žuvį, reikalingas dar vienas laidas, kurį prijungus prie akumuliatoriaus minuso arba prie prietaiso (srovės keitiklio) neigiamo išvado, tada įjungus prietaisą (paspaudus paleidimo mygtuką) vandenyje formuojamas elektrinis laukas, dėl to žuvis yra dezorientuojama ir priverčiama judėti link graibštelio, t. y. teigiamo elektrodo link, kuris yra pritvirtintas prie graibštelio lankelio; prietaisas veikia nepriklausomai, ar 2-5 metrų ilgio neizoliuotas laidas yra ar jo nėra; minėtas laidas 2-5 metrų ilgio reikalingas tam, kad būtų sudaroma elektros grandinė vandenyje; be šito laido praktiškai elektros žūklė yra neįmanoma; ant eksperimentui pateikto graibštelio yra pritvirtintas mygtukas, kuris jį įjungus paleidžia keitiklį; kol nėra nuspaustas mygtukas, impulsinė elektros įtampa ant graibštelio nėra generuojama; mygtukas naudingas pačiam elektrinio prietaiso naudotojui (dėl saugumo) ir dėl akumuliatoriaus elektros energijos taupymo.

43Teismas atkreipia dėmesį, jog pagal bylos duomenis papildomas laidas tyrimo metu paimtas nebuvo, tačiau, teismo įsitikinimu, ši aplinkybė nepaneigia pirmiau aptartų duomenų, kurie leidžia pagrįstai manyti, jog, nors papildomas katodo laidas ir nerastas, vis tik prietaisas buvo skirtas ir panaudotas būtent elektros žvejybai. Be to, pastebėtina ir tai, jog bylos nagrinėjimo teisme metu specialistas papildomai paaiškino, jog minėto laido funkciją galėjo atlikti ir kiti daiktai, pavyzdžiui metalinis irklas, kuris yra pakankamas atlikti katodo funkciją, t. y., jog irklo kotas laido funkciją atlikti galėjo; pridėjus irklą prie keitiklio korpuso būtų galima, bet reikalingos kitos rankos; tas, kuris valdo graibštelį, pats negalėtų to daryti; dviese tai galėtų padaryti ir be laidelio; šis prietaisas pagamintas taip, kad korpusas tuo pačiu metu yra sujungtas su akumuliatoriaus kontaktu ir tuo pačiu maitina vietą prijungti katodui; katodą galima prijungti prie bet kurios korpuso vietos, jam nebūtinas atskiras išvadas; reikia tiesiog priliesti prie keitiklio korpuso, katodas taip ir yra jungiamas; žuvį galima pagauti irklu, tik galbūt seklesniame vandenyje, ne taip efektyviai su tokiu elektrodu katodu yra galima; įmanomas variantas ir su papildomu laideliu ir be laidelio. Akivaizdu, jog šiuo atveju aplinkybė, kad papildomas katodo laidas nebuvo rastas ir paimtas, savaime nereiškia, jog žvejyba elektros prietaisu buvo neįmanoma, priešingai, pirmiau aptarta ir teisme ištirta bylos medžiaga aiškiai byloja, jog žvejyba buvo vykdoma būtent elektros prietaiso pagalba. Specialistas A. L. teisme patvirtino ir tai, jog pats fiziškai buvo prijungęs prietaisą ir atliko matavimus, buvo sudarytos kreivės; išvada, kad lankeliu teka elektra. Pastebėtina, jog kaltinamasis R. S., kuris ir pagamino minėtą prietaisą, paaiškinti, kodėl lankeliu teka elektra, teisme negalėjo, t. y. apie svarbesnes aplinkybes dėl prietaiso veikimo teigė nežinantis, kas iš esmės leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis tokiu būdu siekė išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės.

44Itin svarbia aplinkybe laikytina ir tai, jog iš byloje esančio vaizdo ir garso įrašo matyti, kad kaltinamasis R. S. aplinkos apsaugos specialistams paaiškindamas, kokiu principu prietaisas veikia ir yra jungiamas, nurodė, jog būna dar ir kitas įžeminimo laidas, kas šiuo atveju leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamiesiems buvo žinoma aplinkybė apie trūkstamą katodo laidą bei kokiu būdu prietaisas veikia.

45Kaltinamųjų nurodyta aplinkybė, jog žuvys Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kieme dar buvo gyvos, o tai lyg ir turėtų reikšti, jog nebuvo žvejota elektra, teismo vertintina kritiškai, kadangi šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį, kad net ir elektros srovei tekant po vandeniu, žuvis lieka gyva, ką teisme patvirtino ir specialistas A. L., kuris nurodė, jog lankelis buvo metalinis, jei jis būtų ne metalinis, nebūtų formuojamas elektrinis laukas; jo veikimo principas grindžiamas tuo, kad elektros srovė, tekėdama vandeniu, paveikia nervų sistemą ir žuvys orientuodamosios išilgai elektrinį lauką plaukia į graibštelį, tai yra teigiamo poliaus link; judesys dažnai būna spiralinis, priklausomai nuo elektros lauko stiprio, žuvies dydžio ir panašiai; žuvų nervų sistema yra paveikiama, jos yra gyvos ir lieka gyvos, jos tik atplaukia į graibštelį. Ką iš esmės patvirtina ir byloje esantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2018 m. spalio 12 d. raštas Nr. (12-5)-D8-4937, kuriame nurodyta, jog paprastu graibštu ir elektros žūklės aparatu sugautos žuvys gali išoriškai nesiskirti, nes elektros žūklės aparato žuvims sukeliami pažeidimai yra vidiniai, pažeidžiantys raumenų, nervų, kraujotakos ir kitas sistemas. Akivaizdu, jog aplinkybė, kad žuvys buvo gyvos ir nebuvo matyti išorinių pažeidimų, neleidžia teismui daryti neabejotinos išvados, kad kaltinamieji žuvis pagavo ne nusikalstamu būdu, t. y. elektros srovei tekant vandeniu, taip paveikiant žuvų nervų sistemą, o semiant graibšteliu.

46Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, visus aptartus įrodymus jungiant į vieną vientisą įvykių grandinę, darytina išvada, kad R. S. ir R. S. neteisėtai žvejojo Ventos upėje, naudodami elektros žvejybos prietaisą, taip naikindami laukinės gyvūnijos išteklius, tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 272 straipsnio 1 dalyje. Dėl analogiškos žvejybos baudžiamumo yra pasisakyta ir teismų praktikoje (pvz., Panevėžio apygardos teismo 2009 m. birželio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-376-193/2009).

47Kaip pagrįstai pažymėjo prokuroras, keisdamas kaltinimą, elektros žvejybos prietaiso pagaminimas, laikymas, gabenimas ir panaudojimas sudaro vienos tos pačios savarankiškos nusikalstamos veikos atskiras sudėtines dalis (epizodus). Esant tęstinei nusikalstamai veikai, yra realizuojami alternatyvūs veikos požymiai, nurodyti skirtinguose to paties LR BK straipsnio dalyse, tęstinė veika kvalifikuojama pagal sunkiausią požymį nurodančią taikomo straipsnio dalį, o kiti byloje nustatyti alternatyvūs sudėties požymiai aprašomi nuosprendyje (LR ( - ) 331 straipsniai). Tai atitinka ir formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-33-303/2019).

48Byloje nėra tikslių duomenų, kada buvo pagamintas prietaisas, skirtas elektros žvejybai, tačiau prokuroras, tikslindamas kaltinimą R. S. atžvilgiu, šios aplinkybės nepatikslino ir nurodė, jog R. S. elektros žvejybos prietaisą pagamino ir laikė nuo 2017-11-23 iki 2017-12-13, kas iš esmės laikytina technine klaida, todėl ši aplinkybė kaltinime R. S. atžvilgiu tikslintina, nurodant, kad R. S. nuo nenustatyto laiko iki 2017-12-13, nenustatytomis aplinkybėmis pagamino ir laikė savadarbį elektros žvejybos prietaisą, pritaikytą žvejybai. Šis kaltinimo patikslinimas veikos kvalifikacijos nekeičia ir kaltinamojo teisinės padėties nesunkina.

49Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

50Skirdamas kaltinamiesiems R. S. ir R. S. bausmes, teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltininkų kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas baudžiamajame įstatyme nurodytas aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).

51R. S. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.), nusikalstama veika baigta. Nusikalto būdamas neteistas (3 t., b. l. 41). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (LR BK 59 str.) nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.). Praeityje administracine tvarka nebaustas (3 t., b. l. 42), šiuo metu dirbantis. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes bei atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, yra dirbantis, darbingo amžiaus, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus R. S. už tyčinio nusikaltimo padarymą švelnesnę bausmę nei teismo posėdyje prašė prokuroras, būtent straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą. Baudos dydis nustatytinas kaip mažesnis nei įstatyme numatytas bausmės vidurkis – būtent 70 MGL dydžio. Baudos dydis nustatytas atsižvelgiant ir į tai, jog kaltinamojo R. S. veiksmai nusikalstamos veikos padarymo metu buvo aktyvesni nei kaltinamojo R. S., t. y. R. S. nupirko reikiamą įrangą elektros žvejybos prietaisui pagaminti, pats jį pagamino ir laikė. Tuo pačiu pažymėtina, kad mažinti baudos dydį nėra pagrindo, kadangi R. S. savo veiksmų kritiškai nevertino, nesigailėjo, klaidino teismą aiškinantis veikos faktines aplinkybes.

52LR BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Uždraudimas naudotis specialia teise – tai baudžiamojo poveikio priemonė, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (LR BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis).

53Įvertinus tai, jog padaryta žala aplinkai iš esmės daug didesnė nei pagautas žuvų kiekis, R. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – žvejoti Lietuvos Respublikoje 2 metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (LR BK 68 str.).

54R. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 99-101) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nekeistina.

55R. S. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.), nusikalstama veika baigta. Nusikalto būdamas neteistas (3 t., b. l. 104). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (LR BK 59 str.) nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.). Praeityje baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (3 t., b. l. 105-106), planuoja dirbti užsienio valstybėje. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes bei atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, yra sveikas, darbingo amžiaus, planuoja vykti dirbti į užsienio valstybę ar dirbti Lietuvoje, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus R. S. už tyčinio nusikaltimo padarymą švelnesnę bausmę nei teismo posėdyje prašė prokuroras, būtent straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą. Baudos dydis nustatytinas kaip mažesnis nei įstatyme numatytas bausmės vidurkis – būtent 60 MGL dydžio. Tuo pačiu pažymėtina, kad mažinti baudos dydį nėra pagrindo, kadangi R. S. savo veiksmų kritiškai nevertino, nesigailėjo, klaidino teismą aiškinantis veikos faktines aplinkybes.

56Įvertinus tai, jog padaryta žala aplinkai iš esmės daug didesnė nei pagautas žuvų kiekis, R. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – žvejoti Lietuvos Respublikoje 2 metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (LR BK 68 str.).

57R. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 159-161) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nekeistina.

58Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

59Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos pareiškė 3 491,59 Eur dydžio civilinį ieškinį žuvų ištekliams padarytai žalai atlyginti bei pašė priteisti penkis procentus metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (1 t., b. l. 105-107). Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 7 p. numatyta, jog vienos žvejybos metu leidžiama sugauti 1 šamą, ne daugiau kaip 2 vienetus salačių, ūsorių, 3 vienetus lydekų, sterkų, ungurių, margųjų upėtakių, kiršlių, ne daugiau kaip 5 vienetus vėgėlių, šapalų, meknių (bendras šiame punkte nurodytų žuvų kiekis negali viršyti 5 vienetų), ne daugiau kaip 50 vienetų vėžių (išskyrus rainuotuosius ir žymėtuosius vėžius, kurių sugavimo kiekis ir dydis neribojamas); vienos žvejybos metu sugautų, šiame punkte nenurodytų leidžiamų gaudyti, žuvų bendras svoris negali viršyti 5 kg, o Kuršių mariose – 7 kg, neskaitant stintų, kurių leidžiamas sugauti kiekis neribojamas, paskutinės sugautos žuvies svorio ir išskyrus atvejus, kai vienos žuvies svoris didesnis už šiame punkte nustatytą normą; kiekvienas asmuo, užsiimantis mėgėjų žvejyba, savo sugautą laimikį privalo laikyti atskirai nuo kitų asmenų laimikio, į laimikį neįskaitomos žuvys, įrašytos į Invazinių Lietuvoje organizmų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. D1-433 „Dėl Invazinių Lietuvoje organizmų rūšių sąrašo patvirtinimo ir dėl kai kurių aplinkos ministro įsakymų pripažinimo netekusiais galios“, ir žuvys, kurios sugautos gyvybingos nedelsiant paleidžiamos atgal į vandens telkinį; žuvys, laikomos tinklelyje ar kitais būdais apribojant jų laisvą judėjimą vandens telkinyje, įskaitomos į laimikį; už visas laimikyje esančias žuvis, sugautas pažeidžiant mėgėjų žvejybą reglamentuojančius teisės aktus, nepriklausomai nuo jų gyvybingumo, skaičiuojama padaryta žuvų ištekliams žala. Teismas sprendžia, jog visos kaltinime nurodytos žuvys laikytinos laimikiu, todėl nuo jų skaičiuotina žala, padaryta žuvų ištekliams. Atsižvelgiant į tai, kad žuvų ištekliams žala buvo padaryta dėl tyčinių neteisėtų kaltinamųjų R. S. ir R. S. veiksmų, pareikštas civilinis ieškinys dėl žuvų ištekliams padarytos žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, solidariai iš kaltinamųjų R. S. ir R. S. valstybės naudai priteistina 3 491,59 Eur žuvų ištekliams padarytai žalai atlyginti, sumokant valstybės biudžetui per Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą.

60Pastebėtina, jog kaltinamųjų gynėjas baigiamųjų kalbų metu atkreipė dėmesį, jog nustatant žuvų svorį, kaltinamieji svėrimo procese nedalyvavo ir apie tai nebuvo informuoti. Šiuo atveju pastebėtina, jog didžioji žalos dalis yra grindžiama ne svorio matu, t. y. kilogramais, kas šiuo atveju sudaro tik 36,59 Eur žalos dydžio, o būtent žuvų kiekiu - vienetais, t. y. už pagautas 23 lydekas žala lygi 3 335 Eur, už pagautus 2 lynus - 120 Eur, viso 3 455 Eur. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad žuvų svorius patvirtina ne tik svėrimo procese dalyvavusių aplinkos apsaugos specialistų duoti parodymai, kuriais teismas neturi teisinio pagrindo netikėti, bet ir byloje esančios fotonuotraukos, kuriose būtent ir yra užfiksuoti atitinkami žuvų svoriai, t. y. kuojos - 3,478 kg, ešeriai - 0,582 kg (2 t., b. l. 156-158).

61Spęsdamas klausimą dėl penkių procentų procesinių palūkanų priteisimo, teismas pažymi, jog pagal formuojamą teismų praktiką, procesinės palūkanos skaičiuojamos ir priteisiamos pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.37 straipsnio 2 dalį nustačius dvi pagrindines sąlygas, t. y. bylos iškėlimo teisme faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 1 dalis) ir kreditoriaus reikalavimą priteisti procesines palūkanas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4-699/2015, 2K-352-976/2018, 2K-11-303/2019). Iš bylos medžiagos matyti, jog civilinis ieškinys buvo pareikštas ikiteisminio tyrimo metu – 2018 m. sausio 9 d. Baudžiamoji byla kartu su kaltinamuoju aktu teismui perduota 2018 m. lapkričio 26 d., teismo nutartis perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje priimta 2018 m. lapkričio 27 d. Taigi, šioje byloje teismo nutartis perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje pagal analogiją gali būti laikoma civilinio ieškinio priėmimo klausimo teisme išsprendimo (civilinės bylos teisme iškėlimo) momentu, nuo kurio pagal LR CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatą skaičiuotinos procesinės palūkanos. Atsižvelgiant į tai, jog šiuo atveju nustatytos abi sąlygos dėl procesinių palūkanų skaičiavimo ir priteisimo, civilinio ieškovo prašymas priteisti penkių procentų metines palūkanas tenkintinas ir valstybės naudai priteistinos penkių procentų metinės palūkanos nuo teismo nutarties perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, t. y. nuo 2018 m. lapkričio 27 d., iki teismo sprendimo dalies dėl žuvų ištekliams padarytos žalos atlyginimo visiško įvykdymo.

62Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 3 d. nutartimi R. S. paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į jam priklausantį automobilį „( - )“, valstybinis numeris ( - ) VIN kodas ( - ), 5 090 eurų vertės, nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant disponuoti, valdyti (parduoti, perleisti, dovanoti ar įkeisti, daryti fizinį, ūkinį poveikį ir kt.) aukščiau nurodytą turtą, paliekant R. S. teisę naudotis automobiliu (4 t., b. l. 34-35), - taikytinas iki tol, kol bus galutinai išspręstas žalos atlyginimo civiliniam ieškovui klausimas (realiai atlyginta padaryta žala).

63Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 3 d. nutartimi R. S. paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į pinigines lėšas - 3 491,59 eurus, laikomus AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. ( - ), ir 3 491,59 eurus, laikomus AB „( - )“ banko sąskaitoje Nr. ( - ), nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą piniginėms lėšoms, uždraudžiant valdyti, naudoti ir disponuoti (nuimti pinigus iš minėtų sąskaitų, pervesti pinigus iš minėtų sąskaitų į kitas sąskaitas) (4 t., b. l. 34-35), - taikytinas iki tol, kol bus galutinai išspręstas žalos atlyginimo civiliniam ieškovui klausimas (realiai atlyginta padaryta žala).

64Daiktiniai įrodymai, nuosprendžiui įsiteisėjus:

65- akumuliatoriai, 2 vnt., srovės keitiklis, 1 vnt., irklai, 2 vnt., guminė valtis, 1 vnt., graibštas su metaliniu lankeliu ir mediniu kotu, 1 vnt., perduoti saugoti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio r. policijos komisariato daiktinių įrodymų saugyklai pagal kvitą B Nr. ( - ) (1 t., b. l. 162) ir pateiktus teismui (4 t., b. l. 55), - konfiskuotini ir sunaikintini;

66- R. S. mobiliojo ryšio telefonas „( - )“, grąžintas saugoti R. S. (1 t., b. l. 186-189), - paliktinas neribotai R. S. nuosavybei;

67- A. P. mobiliojo ryšio telefonas „( - )“, grąžintas saugoti A. P. (1 t., b. l. 193-196), - paliktinas neribotai A. P. nuosavybei;

68- R. S. mobiliojo ryšio telefonas „( - )“, grąžintas saugoti R. S. (1 t., b. l. 200, 2 t., b. l. 1-3), - paliktinas neribotai R. S. nuosavybei;

69- 2018-10-31 kratos metu pas R. S. rastas prietaisas su laidu, perduotas saugoti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio r. policijos komisariato daiktinių įrodymų saugyklai pagal kvitą B Nr. ( - ) (2 t., b. l. 88) ir pateiktas teismui, - grąžintinas R. S.;

70- DVD laikmena su vaizdo ir garso įrašu, esanti prie 3-io tomo galinio viršelio, - paliktina prie bylos.

71Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

72R. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 70 MGL (2 636,20 eurų) dydžio baudą.

73Įpareigoti R. S. 2 636,20 Eur baudą sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

74Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsniu, R. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę:

75- uždrausti R. S. naudotis specialia teise - žvejoti Lietuvos Respublikoje 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

76R. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

77R. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 60 MGL (2 259,60 eurų) dydžio baudą.

78Įpareigoti R. S. 2 259,60 Eur baudą sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

79Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsniu, R. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę:

80- uždrausti R. S. naudotis specialia teise - žvejoti Lietuvos Respublikoje 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

81R. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

82Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareikštą civilinį ieškinį dėl 3 491,59 eurų žuvų ištekliams padarytos žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir solidariai iš R. S. ir R. S. priteisti valstybės naudai 3 491,59 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt vieną eurą ir 59 euro centus) žuvų ištekliams padarytai žalai atlyginti, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 491,59 Eur sumą nuo teismo nutarties perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, t. y. nuo 2018 m. lapkričio 27 d., iki teismo sprendimo dalies dėl žuvų ištekliams padarytos žalos atlyginimo visiško įvykdymo, sumokant per Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą.

83Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į R. S. priklausantį automobilį „( - )“, valstybinis numeris ( - ) VIN kodas ( - ), nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant disponuoti, valdyti (parduoti, perleisti, dovanoti ar įkeisti, daryti fizinį, ūkinį poveikį ir kt.) aukščiau nurodytą turtą, paliekant R. S. teisę naudotis automobiliu, - taikyti iki tol, kol bus galutinai išspręstas žalos atlyginimo civiliniam ieškovui klausimas (realiai atlyginta padaryta žala).

84Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į R. S. pinigines lėšas - 3 491,59 eurus, laikomus AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. ( - ), ir 3 491,59 eurus, laikomus AB „( - )“ banko sąskaitoje Nr. ( - ), nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą piniginėms lėšoms, uždraudžiant valdyti, naudoti ir disponuoti (nuimti pinigus iš minėtų sąskaitų, pervesti pinigus iš minėtų sąskaitų į kitas sąskaitas), - taikyti iki tol, kol bus galutinai išspręstas žalos atlyginimo civiliniam ieškovui klausimas (realiai atlyginta padaryta žala).

85Daiktinius įrodymus, nuosprendžiui įsiteisėjus:

86- akumuliatorius, 2 vnt., srovės keitiklį, 1 vnt., irklus, 2 vnt., guminę valtį, 1 vnt., graibštą su metaliniu lankeliu ir mediniu kotu, 1 vnt., perduotus saugoti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio r. policijos komisariato daiktinių įrodymų saugyklai pagal kvitą B Nr. ( - ) ir pateiktus teismui, - konfiskuoti ir sunaikinti;

87- R. S. mobiliojo ryšio telefoną „( - )“, grąžintą saugoti R. S., - palikti neribotai R. S. nuosavybei;

88- A. P. mobiliojo ryšio telefoną „( - )“, grąžintą saugoti A. P., - palikti neribotai A. P. nuosavybei;

89- R. S. mobiliojo ryšio telefoną „( - )“, grąžintą saugoti R. S., - palikti neribotai R. S. nuosavybei;

90- 2018-10-31 kratos metu pas R. S. rastą prietaisą su laidu, perduotą saugoti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio r. policijos komisariato daiktinių įrodymų saugyklai pagal kvitą B Nr. ( - ) ir pateiktą teismui, - grąžinti R. S.;

91- DVD laikmeną su vaizdo ir garso įrašu, esančią prie 3-o tomo galinio viršelio, - palikti prie bylos.

92Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Bronius... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje... 3. R. S., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos... 4. R. S., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos... 5. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 6. R. S. nuo tiksliai nenustatyto laiko iki 2017-12-13, nenustatytomis... 7. po to, R. S. ir R. S., tęsdami nusikalstamą veiką, 2017-12-13 ( - ) rajone,... 8. po to R. S. ir R. S., tęsdami nusikalstamą veiką, iki 2017-12-14 apie 00.20... 9. Kaltinamasis R. S. teisiamajame posėdyje dėl jam inkriminuojamos... 10. Kaltinamasis R. S. teisiamajame posėdyje dėl jam inkriminuojamos... 11. Liudytojas A. P. teisme parodė, kad R. S. yra pažįstamas, jį yra matęs tik... 12. L. V. G. teisme parodė, kad 7 metus dirba Aplinkos departamento Šiaulių... 13. Liudytojas E. K. teisme parodė, kad dirba policijos pareigūnu. Kaltinamieji... 14. L. T. J. teisme parodė, kad 6 metus dirba Aplinkos apsaugos departamento... 15. Liudytojas E. A. teisme parodė, kad kaltinamieji asmenys matyti sulaikymo... 16. Specialistas A. L. teisme paaiškino, kad kaltinamieji nepažįstami, dirba... 17. Civilinio ieškovo atstovas V. K. teisme paaiškino, kad pareikštą civilinį... 18. Nors kaltinamieji R. S. ir R. S. neprisipažino padarę jiems inkriminuotą... 19. - Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės... 20. - Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento vyr. specialisto V. G.... 21. - R. S., R. S. ir A. P. paaiškinimai Šiaulių regiono aplinkos apsaugos... 22. - parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota, kad A. P.... 23. - daiktų apžiūros protokolai, kuriuose užfiksuota, kad apžiūrėtas... 24. - savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota,... 25. - savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota,... 26. - apžiūros protokolai, kuriuose užfiksuota DVD laikmenos su vaizdo ir garso... 27. - 2017-12-21 nutarimas sunaikinti daiktus, neturinčius reikšmės... 28. - Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos... 29. - kratos protokolas, kuriame užfiksuota, kad R. S. pateikė prietaisą,... 30. - daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota prietaiso apžiūra (2 t.,... 31. - specialisto, Šiaulių universiteto Inžinerijos katedros docento dr. A. L.... 32. - 2018 m. kovo 30 d. specialisto paaiškinimų protokolas, kuriame užfiksuota,... 33. - 2018 m. liepos 10 d. specialisto paaiškinimų protokolas, kuriame... 34. - 2018 m. spalio 18 d. specialisto paaiškinimų protokolas, kuriame... 35. - Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2018 m. rugpjūčio 2 d. raštas... 36. - Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2018 m. spalio 12 d. raštas Nr. (... 37. Pagal LR BK 272 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas... 38. Nors kaltinamieji savo kaltę dėl jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos... 39. Byloje neginčytinai nustatyta, kad R. S. ir R. S. 2017 m. gruodžio 13 d.,... 40. Visų pirma, tai, kad kaltinamieji žvejojo po vandeniu pasišviesdami lempute... 41. Teismas atkreipia dėmesį dar ir į tai, jog žvejybai buvo pasirinktas vėlus... 42. Tai, jog kaltinime nurodytas ir žvejybai naudotas prietaisas su... 43. Teismas atkreipia dėmesį, jog pagal bylos duomenis papildomas laidas tyrimo... 44. Itin svarbia aplinkybe laikytina ir tai, jog iš byloje esančio vaizdo ir... 45. Kaltinamųjų nurodyta aplinkybė, jog žuvys Šiaulių apskrities vyriausiojo... 46. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, visus aptartus įrodymus jungiant į... 47. Kaip pagrįstai pažymėjo prokuroras, keisdamas kaltinimą, elektros žvejybos... 48. Byloje nėra tikslių duomenų, kada buvo pagamintas prietaisas, skirtas... 49. Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo... 50. Skirdamas kaltinamiesiems R. S. ir R. S. bausmes, teismas atsižvelgia į... 51. R. S. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.),... 52. LR BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios... 53. Įvertinus tai, jog padaryta žala aplinkai iš esmės daug didesnė nei... 54. R. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3... 55. R. S. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.),... 56. Įvertinus tai, jog padaryta žala aplinkai iš esmės daug didesnė nei... 57. R. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3... 58. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis numato, kad... 59. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie... 60. Pastebėtina, jog kaltinamųjų gynėjas baigiamųjų kalbų metu atkreipė... 61. Spęsdamas klausimą dėl penkių procentų procesinių palūkanų priteisimo,... 62. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 3 d. nutartimi R.... 63. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 3 d. nutartimi R.... 64. Daiktiniai įrodymai, nuosprendžiui įsiteisėjus:... 65. - akumuliatoriai, 2 vnt., srovės keitiklis, 1 vnt., irklai, 2 vnt., guminė... 66. - R. S. mobiliojo ryšio telefonas „( - )“, grąžintas saugoti R. S. (1... 67. - A. P. mobiliojo ryšio telefonas „( - )“, grąžintas saugoti A. P. (1... 68. - R. S. mobiliojo ryšio telefonas „( - )“, grąžintas saugoti R. S. (1... 69. - 2018-10-31 kratos metu pas R. S. rastas prietaisas su laidu, perduotas... 70. - DVD laikmena su vaizdo ir garso įrašu, esanti prie 3-io tomo galinio... 71. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303... 72. R. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 272... 73. Įpareigoti R. S. 2 636,20 Eur baudą sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo... 74. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi,... 75. - uždrausti R. S. naudotis specialia teise - žvejoti Lietuvos Respublikoje 2... 76. R. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti... 77. R. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 272... 78. Įpareigoti R. S. 2 259,60 Eur baudą sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo... 79. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi,... 80. - uždrausti R. S. naudotis specialia teise - žvejoti Lietuvos Respublikoje 2... 81. R. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti... 82. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareikštą civilinį... 83. Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į R. S. priklausantį automobilį... 84. Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į R. S. pinigines lėšas - 3 491,59... 85. Daiktinius įrodymus, nuosprendžiui įsiteisėjus:... 86. - akumuliatorius, 2 vnt., srovės keitiklį, 1 vnt., irklus, 2 vnt., guminę... 87. - R. S. mobiliojo ryšio telefoną „( - )“, grąžintą saugoti R. S., -... 88. - A. P. mobiliojo ryšio telefoną „( - )“, grąžintą saugoti A. P., -... 89. - R. S. mobiliojo ryšio telefoną „( - )“, grąžintą saugoti R. S., -... 90. - 2018-10-31 kratos metu pas R. S. rastą prietaisą su laidu, perduotą... 91. - DVD laikmeną su vaizdo ir garso įrašu, esančią prie 3-o tomo galinio... 92. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine...