Byla eA-5374-756/2018
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų H. K. J. H. (H. K. J. H.) ir D. H. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų H. K. J. H. (H. K. J. H.) ir D. H. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

51.

6Pareiškėjai H. K. J. H. (H. K. J. H.) ir D. H. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 49 880,20 Eur turtinės ir 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo skundo padavimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Pareiškėjai nurodė, kad dalį turtinio reikalavimo: 714,04 Eur patirtų nuostolių (išlaidų) dėl žemės sklypų ribų nustatymo parengimo ir 630 Eur patirtų nuostolių (išlaidų) dėl atstovavimo teismo posėdžiuose, kurias prašė priteisti kaip patirtas išlaidas už suteiktas teisines paslaugas, priteisė Lazdijų rajono apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-15-780/2016, todėl nuo dalies turtinio reikalavimo – 1 344, 04 Eur (714,04 Eur + 630 Eur) atsisakė. Pareiškėjai taip pat atsisakė turtinio reikalavimo dalies – 43 443 Eur už žemės sklypo įsigijimą.

93.

10Pareiškėjai jiems padarytą žalą kildino iš neteisėtų NŽT pareigūnų veiksmų, kurie pasireiškė vilkinimu ir neveikimu, užtikrinant pareiškėjų teisių ir interesų įgyvendinimą. 2013 m. balandžio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi bendrąja jungtine nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esantį ( - ) (toliau – ir Žemės sklypas). Žemės sklypas buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Pareiškėjai užsakė žemės sklypo kadastrinius matavimus. Kadastrinių matavimų atlikimą du kartus tikrino NŽT Lazdijų skyrius ir abu kartus nustatė, jog Žemės sklypo plotas skiriasi nuo teritorijų planavimo dokumente suformuoto žemės sklypo ploto daugiau, nei yra nustatyta maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida. Kadastrinius matavimus atlikęs matininkas, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Nuostatai) 21 punktu, su 2013 m. rugsėjo 20 d. paaiškinimu kreipėsi į NŽT Lazdijų skyrių dėl išvados dėl žemės sklypo ribų patikslinimo parengimo. NŽT Lazdijų skyrius per Nuostatų 21 punkte nurodytą 30 dienų terminą tyrimo nepradėjo ir išvados nepateikė. Pareiškėjai patys su 2014 m. rugsėjo 8 d. prašymu kreipėsi į NŽT skyrių dėl išvados pateikimo. NŽT Lazdijų skyrius priėmė 2014 m. spalio 8 d. išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietoje Nr. 4SD-(14.4.104)-4087. Pareiškėjai, nesutikdami su išvada, su skundu kreipėsi į NŽT, kuri 2014 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. 1SS-(10.5)-2964 įpareigojo NŽT Lazdijų skyrių pakartotinai išnagrinėti ir tinkamai įvertinti Žemės sklypo ir su juo besiribojančių žemės sklypų, kurių kadastro Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), suformavimo dokumentus bei patikslinti 2014 m. spalio 8 d. išvadą. NŽT Lazdijų skyrius 2014 m. gruodžio 31 d. priėmė išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietoje Nr. 4SD-(14.4.104)-5341. Pareiškėjų nuomone, 2014 m. lapkričio 24 d. raštu NŽT skyriui pavestos užduotys buvo atliktos tik iš dalies, organizuotas patikrinimas vietoje neatitiko nustatytos tvarkos, išvada sudaryta aplaidžiai ir niekuo nepagrįsta. Tuo pagrindu pareiškėjai NŽT pateikė skundą dėl naujai parengtos išvados, o NŽT 2015 m. kovo 17 d. rašte Nr. 155-585-(9.5.) nurodė, kad pareiškėjai ir gretimo sklypo savininkai turėtų gera valia susitarti dėl bendros ribos ar kreiptis į teismą. Pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl žemės sklypų ribų nustatymo. Taip pat kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, kuris 2015 m. birželio 22 d. rašte Nr. 4D-2015/1-841/3D-1699 nurodė, kad NŽT Lazdijų skyriaus pareigūnai, spręsdami pareiškėjams aktualius klausimus, padarė tarnybinius ir darbo drausmės pažeidimus.

114.

12Pareiškėjai nurodė, kad aplinkybių, susijusių su sklypo ribų nustatymu, tyrimas užtruko beveik du metus ir procedūra dar nėra baigta. Be to, proceso metu buvo nustatyta, kad Žemės sklypo kadastriniai matavimai negalėjo būti registruoti ne dėl per didelės žemės sklypo ploto paklaidos, o todėl, jog nenustatyta riba tarp gretimų žemės sklypų. Taip pat buvo konstatuota, kad net keturi pareigūnai ir darbuotojai padarė pažeidimus. Toks neproporcingai ilgas dėl akivaizdaus pareigūnų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo užsitęsęs Žemės sklypo kadastrinių matavimų įteisinimo procesas lėmė, kad pareiškėjai patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kurią ir prašė kompensuoti.

135.

14Pareiškėjai patyrė atstovavimo išlaidų, kurias sudaro 3 430,21 Eur, rengė dokumentus, reikalingus rekonstrukcijai ir statybai, dėl to patyrė 1 448,10 Eur išlaidų. NŽT nesiėmus reikiamų veiksmų, pareiškėjų teisė naudotis sklypu, kurio vertė 43 443 Eur, buvo visiškai suvaržyta. Vykstant ginčams, pareiškėjai negali šio sklypo parduoti, todėl tokia netikrumo situacija sumažino turto vertę. NŽT neteisėti veiksmai lėmė pareiškėjų turto įšaldymą negaunant jokios investicinės grąžos. Tokia pareiškėjams nepalanki situacija vertintina kaip pareiškėjų patiriami nuostoliai, todėl nuo Žemės sklypo kainos turėtų būti skaičiuojamos palūkanos. Pareiškėjai apskaičiavo, kad patirtą turtinę žalą dėl negalėjimo naudotis žemės sklypu sudaro 45 002 Eur. Taigi turtinės žalos sumą sudaro 49 880,20 Eur. Pareiškėjai taip pat patyrė ir 30 000 Eur neturtinę žalą, kuri pasireiškė patirtais išgyvenimais, stresu ir kitais nepatogumais.

156.

16Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

177.

18NŽT nurodė, kad visos pareiškėjų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su civiline byla Nr. e2-498-780/2015. Žemės sklypo ribos nenustatytos dėl gretimų sklypų savininkų ir pačių pareiškėjų nesutarimo, todėl NŽT kaltės nėra. Dėl prašomų priteisti turtinės žalos sumų (1 448,10 Eur ir 43 443 Eur) paaiškino, kad NŽT niekaip neriboja pareiškėjų teisės naudotis ginčo žemės sklypu bei neįtakoja statybos rekonstrukcijos darbų eigos. Pareiškėjai, prieš įsigydami Žemės sklypą, žinojo, kad atlikti tik preliminarūs matavimai, kuriais nėra nustatytos tikslios žemės sklypų ribos. Pareiškėjai jokiais įrodymais neįrodė negautų pajamų, todėl šios išlaidos nelaikytinos nuostoliais. Pareiškėjai taip pat neįrodė ir jų prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio.

19II.

208.

21Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

229.

23Teismas nustatė, kad pareiškėjų prašomos priteisti turtinės žalos – 49 880,20 Eur sumą sudaro: išlaidos, susijusios su pareiškėjų teisiniu atstovavimu – 3 430,21 Eur, Žemės sklypo įsigijimo kaina – 43 443,00 Eur, likusią dalį sudaro palūkanos, skaičiuotinos nuo žemės sklypo įsigijimo vertės (skaičiuotinos pagal Lietuvos banko nustatytą palūkanų normą nuo 2013 m. rugsėjo 20 d. iki skundo padavimo dienos).

2410.

25Pareiškėjai 2016 m. rugpjūčio 11 d. pareiškimu patikslino skundo reikalavimus, nurodydami, jog dalies turtinio reikalavimo, atitinkamai 714,04 Eur patirtų nuostolių (išlaidų) dėl ieškinio dėl ribų nustatymo parengimo ir 630,00 Eur patirtų nuostolių (išlaidų) dėl atstovavimo teismo posėdžiuose, kurias prašė priteisti kaip patirtas išlaidas už suteiktas teisines paslaugas, atsisako, nes šias turėtas išlaidas už suteiktas teisines paslaugas priteisė Lazdijų rajono apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-15-780/2016. Pareiškėjai taip pat atsisakė turtinio reikalavimo dalies – 43 443,00 Eur už Žemės sklypo įsigijimą.

2611.

27Teismas nustatė, kad pareiškėjų prašoma priteisti galutinė turtinio reikalavimo suma – 5 093,16 Eur, kurią sudaro 1 559 Eur (palūkanos, skaičiuotinos nuo žemės sklypo įsigijimo vertės – 43 443 Eur), 1 448,10 Eur (patirtos išlaidos, rengiant dokumentus pastatų rekonstrukcijai-statybai) ir 2 086,06 Eur (likusi patirtų išlaidų už suteiktas teisines paslaugas dalis). Prašoma priteisti neturtinės žalos suma – 30 000 Eur nepasikeitė.

2812.

29Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-5201-643/2016 pareiškėjų skundą patenkino iš dalies: bylos dalį dėl pareiškėjų reikalavimo priteisti 44 797,04 Eur (43 443 Eur + 714,04 Eur + 630,00 Eur) turtinės žalos atlyginimą, nutraukė; pareiškėjų skundo dalį dėl 5 093,16 Eur turtinės žalos priteisimo atmetė; pareiškėjams iš atsakovo priteisė 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą; likusią reikalavimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo atmetė.

3013.

31Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. balandžio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-237-415/2018 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą pakeitė: administracinės bylos dalį dėl pareiškėjų reikalavimo priteisti patirtas išlaidas dėl teisinių paslaugų teikimo ne teisme bei priteisti išlaidas už dokumentų pastatų rekonstrukcijai-statybai rengimą, grąžino Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo; atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, apeliacinį skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ir neįvertino pareiškėjų reikalavimų dėl patirtų išlaidų dėl teisinių paslaugų teikimo ne teisme bei dėl patirtų 1 448,1 Eur išlaidų už dokumentų pastatų rekonstrukcijai-statybai rengimą. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su administracinėje byloje Nr. eI-5201-643/2016 nurodytais argumentais, kuriais pripažinta, kad pareiškėjai patyrė 1 000,00 Eur neturtinę žalą.

3214.

33Teismas nurodė, kad NŽT veiksmų neteisėtumą, keliamo ginčo apimtyje (pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo kadastrinių matavimų nustatymas bei ginčo sklypo ribų nustatymas) yra pripažinusi pati NŽT, taip pat ši esminė aplinkybė nebuvo paneigta ir bylą nagrinėjant Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, todėl NŽT veiksmų neteisėtumas, kaip viena iš privalomų viešosios atsakomybės sąlygų, pakartotinai neįrodinėtina.

3415.

35Teismas konstatavo, kad šios nagrinėjamos bylos dalykas – turtinės žalos, kurią pareiškėjai patyrė dėl teisinių paslaugų teikimo ne teisme (2 086,06 Eur) bei už dokumentų pastatų rekonstrukcijai-statybai rengimą (1 448,10 Eur), atlyginimo pagrįstumas. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas, reglamentuojančias turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais, atlyginimą.

3616.

37Teismas nurodė, kad pareiškėjai turtinę žalą kildina iš jiems suteiktų teisinių paslaugų ne teisme, už kurias jie patyrė 2 086,06 Eur išlaidų, patirtos turtinės žalos pagrįstumą įrodinėja į bylą pateikdami ataskaitas išankstiniam apmokėjimui, PVM sąskaitas-faktūras bei suteiktų teisinių ir neteisinių paslaugų ataskaitas. Teismas sprendė, kad šie dokumentai pagrindžia suteiktų teisinių ir neteisinių paslaugų pobūdį, turinį bei apskaičiuotas mokėtinas sumas, tačiau nelaikytini pagrindžiančiais pareiškėjų realiai patirtas prašomas priteisti išlaidas, kurios įvardytos kaip patirta turtinė žala. Byloje nėra pateiktų jokių įrodymų, įtikinamai patvirtinančių, kad pareiškėjai į bylą pateiktuose finansiniuose dokumentuose nurodytas mokėtinas sumas už jiems suteiktas paslaugas realiai yra sumokėję, t. y. patyrę realių nuostolių.

3817.

39Teismas analogiškai pasisakė ir dėl prašomos priteisti 1 448,10 Eur turtinės žalos, kurią pareiškėjai kildina iš išlaidų, patirtų rengiant dokumentus pastatų rekonstrukcijai-statybai. Pagrįsdami šios patirtos turtinės žalos realumą, pareiškėjai į bylą pateikė 2013 m. rugsėjo 25 d. sąskaitą-faktūrą serija AL13 Nr. AL-SF-001, kuri išrašyta architekto L. A. už ( - ) techninio projekto avansą, paslaugos kaina 5 000 Lt (1 448,10 Eur). Byloje taip pat nėra pateikta jokių įrodymų, kad pareiškėjai šią sąskaitoje-faktūroje nurodytą sumą yra sumokėję paslaugos pardavėjui.

4018.

41Teismas nurodė, kad kreipdamasis į teismą, pareiškėjas turi aiškiai nurodyti, kaip pasireiškė turtinės žalos atsiradimas bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus; įrodinėjimo pareiga įrodymais pagrįsti prašomą priteisti patirtą žalą įstatymais nustatyta pareiškėjui. Pareiškėjai teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. įpareigojimu buvo prašomi pateikti į bylą dokumentus, patvirtinančius jų realiai patirtas ir prašomas priteisti išlaidas, kurios yra patirta turtinė žala. Pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad realiai patyrė turtinę žalą, sumokėdami finansiniuose dokumentuose nurodytas sumas už jiems suteiktas teisines paslaugas ne teisme ir realiai patyrė išlaidas už dokumentų, reikalingų pastatų rekonstrukcijai-statybai, parengimą nei iki bylos nagrinėjimo, nei teismo posėdžio metu. Pareiškėjai jokiais įrodymais taip pat neįrodė negautų pajamų, todėl teismas šių išlaidų nelaikė nuostoliais.

4219.

43Teismas konstatavo, kad pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Kadangi pareiškėjų reikalavimas priteisti turtinės žalos atlyginimą netenkinamas, teismas sprendė, jog negali būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo skundo padavimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

4420.

45Teismas nurodė, kad pareiškėjų reikalavimas dėl 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo jau buvo išspręstas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-5201-643/2016 patenkinus pareiškėjų skundą iš dalies, be kita ko, pareiškėjams iš atsakovo priteisiant 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, taigi jis negali būti tenkinamas. Netenkinęs pagrindinių reikalavimų, teismas netenkino ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnis).

46III.

4721.

48Pareiškėjai H. K. J. H. ir D. H. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą, jų skundą tenkinti ir priteisti iš atsakovo 2 086,06 Eur išlaidų patirtų už teisinių paslaugų teikimą bei 1 448,10 Eur išlaidų, patirtų už techninio projekto rengimo paslaugas.

4922.

50Pareiškėjai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nustatyta aplinkybe, kad byloje nėra tiesioginių rašytinių įrodymų – apmokėjimą patvirtinančių dokumentų, tokių kaip banko mokėjimo pavedimų ar grynųjų pinigų priėmimo kvitų, tačiau realiai turtinei žalai (išlaidoms) pagrįsti pakanka ir byloje surinktų įrodymų – sąskaitų faktūrų. PVM sąskaitos faktūros yra buhalterinės apskaitos dokumentai, kurių pagrindu atsiranda pareiga sumokėti joje nurodytą sumą, todėl šis dokumentas patvirtina, kad pareiškėjai patyrė išlaidas ir tai yra pakankamas pagrindas.

5123.

52Pareiškėjai teigia, kad atsakovas jokiame procesiniame dokumente, nei teismo posėdžiuose, nenurodė bei neginčijo aplinkybės, jog pareiškėjai neįrodė patirtų išlaidų realumo, nes nepateikė atitinkamų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų. Todėl pareiškėjai manė (mano), kad atsakovas sutiko (sutinka) su turtinės žalos dydžiu, o nesutiko tik su kitomis civilinės atsakomybės sąlygomis – neteisėtais veiksmais ir priežastiniu ryšiu. Todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai išėjo už bylos nagrinėjimo ribų (ABTĮ 80 str. 2 d.), kadangi klausimas dėl žalos realumo apskritai nebuvo keliamas byloje, o atsakovas su žalos dydžiu ir jo pagrįstumu sutiko.

5324.

54Pareiškėjai nurodo, kad, Vilniaus apygardos administraciniam teismui priėmus ginčijamą sprendimą, tapo aišku, jog teismas ex officio (pagal pareigas) sprendė dėl įrodymų pakankamumo byloje ir išlaidų realumo (turtinės žalos), dėl to pareiškėjai net neturėjo galimybės byloje pateikti savo paaiškinimų ir, esant reikalui, teikti papildomus įrodymus. Pareiškėjai mano, kad siekiant pašalinti šią teisinę spragą, apeliacinės instancijos teismas turėtų prijungti prie bylos pareiškėjų teikiamus rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad jie iš tiesų patyrė byloje įrodinėjamas išlaidas. Kartu su apeliaciniu skundu pareiškėjai teikia bankinio mokėjimo pavedimus už teisines paslaugas ir pinigų priėmimo kvitą, kuris patvirtina, kad pareiškėjai sumokėjo architektui avansą pagal sąskaitą faktūrą už techninio projekto rengimą. Šie įrodymai pirmosios instancijos teismui negalėjo būti pateikti, nes byloje nekilo ginčas dėl to, kad pareiškėjai nėra įrodę patirtų išlaidų dydžio ir jų realumo, ši aplinkybė buvo nurodyta tik pirmosios instancijos teismo sprendime, nors bylos nagrinėjimo iš esmės metu šis klausimas proceso šalių nebuvo keliamas.

5525.

56Pareiškėjai, pateikę rašytinius įrodymus kartu su apeliaciniu skundu, mano, kad įrodė aplinkybę, jog realiai patyrė turtinę žalą. Kadangi teismo sprendimu yra nustatytos visos kitos atsakovo civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos, apeliacinis skundas turėtų būti tenkinamas ir turtinė žalą priteista. Pareiškėjai faktiškai patyrė žalą, yra tai pagrindžiantys įrodymai, todėl situacija, kai byla nebūtų išnagrinėjama visapusiškai, objektyviai ir nuodugniai pagal visus galimus įrodymus, neatitiktų teisingumo principo įgyvendinimo, nes teismo sprendimas nebūtų teisingas. Siekiant pašalinti abejones dėl priimto teismo sprendimo, turėtų būti priimti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys pareiškėjų realiai patirtas išlaidas. Pareiškėjai investavo daug laiko ir lėšų, kad būtų įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai, be kvalifikuotos teisės pagalbos nebūtų pasiekę tokio rezultato. Todėl pareiškėjams įrodžius atsakovo, kaip valstybės institucijos, tarnaujančios žmonėms, neteisėtus veiksmus, turi būti kompensuojami visi netekimai ir atstatoma teisinė bei faktinė lygybė.

5726.

58Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

5927.

60NŽT pažymi, kad pareiškėjai sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, jog byloje nėra tiesioginių rašytinių įrodymų – apmokėjimą patvirtinančių dokumentų, kurie patvirtintų realiai sumokėtas pinigines sumas, nurodytas finansiniuose dokumentuose. NŽT akcentuoja, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. įpareigojimu pareiškėjų atstovas buvo įpareigotas pateikti į bylą įrodymus, patvirtinančius jų realiai patirtas ir prašomas priteisti išlaidas, kurios yra patirta turtinė žala, t. y., jog pareiškėjai už jiems suteiktas paslaugas yra sumokėję. Todėl atmestini pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai, kad realiai turtinei žalai (išlaidoms) pagrįsti pakanka byloje surinktų įrodymų, t. y. sąskaitų faktūrų.

6128.

62NŽT nuomone, nepagrįsti ir atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas sutiko su turtinės žalos dydžiu, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išėjo už bylos nagrinėjimo ribų. Atsakovas laikėsi nuoseklios pozicijos ir su pareiškėjų skundu nesutiko – tvirtino, kad pareiškėjai byloje neįrodė vienos iš būtinų sąlygų deliktinei atsakomybei kilti – patirtos žalos, todėl pagrindo manyti, jog atsakovas sutiko su turtinės žalos dydžiu, nebuvo.

6329.

64Taip pat atmestini ir pareiškėjų argumentai, kad kartu su apeliaciniu skundu teikiami rašytiniai įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, nes tarp šalių nekilo ginčas dėl patirtų išlaidų dydžio. Pareiškėjams pagrindo manyti, jog atsakovas sutiko su turtinės žalos dydžiu, nebuvo, be to, nebuvo įvykdytas teismo įpareigojimas pateikti į bylą įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėjai už jiems suteiktas paslaugas yra sumokėję. NŽT nuomone, pareiškėjai nenurodė svarbių ir objektyvių priežasčių ar kliūčių, dėl kurių jie pirmosios instancijos teismui negalėjo pateikti rašytinių įrodymų, patvirtinančių realiai patirtos turtinės žalos dydį, todėl nauji rašytiniai įrodymai apeliacinės instancijos teismo negali būti priimti ir vertinami. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu tinkamai taikė materialiosios teisės normas, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas sąlygų, būtinų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir pagrįstai sprendė, kad pareiškėjai nepateikė įrodymų, patvirtinančių realiai patirtas ir prašomas priteisti išlaidas.

65Teisėjų kolegija

konstatuoja:

66IV.

6730.

68Nagrinėjamos bylos dalykas yra pareiškėjų reikalavimo priteisti 2 086,06 Eur turtinę žalą, kurią pareiškėjai patyrė dėl teisinių paslaugų teikimo ne teisme ir 1 448,10 Eur – už dokumentų pastatų rekonstrukcijai-statybai rengimą atlyginimo pagrįstumas.

6931.

70Pirmosios instancijos teismas reikalavimą priteisti turtinę žalą atmetė, konstatavęs, kad pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jie realiai patyrė turtinę žalą, sumokėdami finansiniuose dokumentuose, t. y. sąskaitose išankstiniam apmokėjimui ir PVM sąskaitose faktūrose, nurodytas sumas už jiems suteiktas teisines paslaugas ne teisme ir realiai patyrė išlaidas už dokumentų, reikalingų pastatų rekonstrukcijai – statybai, parengimą nei iki bylos nagrinėjimo, nei teismo posėdžio metu.

7132.

72Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, kad realiai turtinei žalai pagrįsti pakanka sąskaitų faktūrų, kurios yra buhalterinės apskaitos dokumentai, tačiau kartu su apeliaciniu skundu teikia papildomus įrodymus: 1) bankinio mokėjimo pavedimus advokatų profesinei bendrijai Č. ir partneriai už teikiamas teisines paslaugas ginče su NŽT; 2) pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį, kad pareiškėjai sumokėjo architektui avansą už techninio projekto rengimą. Prašo papildomus įrodymus pridėti prie bylos ir, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, patenkinti jų skundą.

7333.

74CK 6.271 straipsnyje reglamentuota valdžios institucijų atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (CK 6.271 str. 3 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

7534.

76Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimo (neteisėtas veikimas)); 2) asmens patirtos žalos; 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

7735.

78Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011 ir kt.).

7936.

80Pagal teisės doktriną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146?1897/2008 ir kt.) priežastinio ryšio nustatymo byloje procesas sąlygiškai dalijamas į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non (lot. būtinoji sąlyga) testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-3034/2011; kt.). Akcentuotina, kad nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Be to, turi būti įvertinti ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti galimas pasekmes.

8137.

82Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjai nepateikė įrodymų, patvirtinančių realios turtinės žalos dėl teisinių paslaugų teikimo ne teisme ir dėl dokumentų pastatų rekonstrukcijai-statybai rengimą patyrimo faktą. Sutiktina ir su teismo sprendimo argumentu, jog byloje buvusios sąskaitos išankstiniam apmokėjimui bei PVM sąskaitos faktūros nelaikytini realų turtinės žalos patyrimą objektyviai patvirtinančiais dokumentais.

8338.

84Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismo teisėjas 2018 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. eI-2826-208/2018 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-05952-2015-2), adresuotu pareiškėjus atstovaujančiam advokatui G. Č., vadovaudamasis ABTĮ 67 straipsniu įpareigojo iki 2018 m. rugpjūčio 10 d. pateikti į bylą įrodymus, patvirtinančius pareiškėjų realiai patirtas ir prašomas priteisti išlaidas, kurios yra patirta turtinė žala, t. y., kad pareiškėjai už jiems suteiktas paslaugas yra sumokėję. Duomenų, kad pareiškėjų atstovas šio dokumento negavo, byloje nėra, ši aplinkybė ir neginčijama.

8539.

86Kita vertus, CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala, kaip viena iš būtinų sąlygų deliktinei atsakomybei kilti, yra apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Šiame kontekste svarbu ir tai, kad pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga, ji nėra preziumuojama, todėl jos faktą ir dydį paprastai privalo įrodyti pareiškėjas. Kreipdamasis į teismą pareiškėjas turi aiškiai nurodyti, kaip pasireiškė turtinės žalos atsiradimas, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, įgalintų teismą visiškai ar iš dalies patenkinti reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo.

8740.

88Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str.), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

8941.

90Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.271 straipsnį priteistina turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta. Pareiškėjas turi įrodyti ne tik tai, kad tam tikra žala patirta, bet ir privalo pagrįsti bei įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamoje byloje nepakanka nustatyti pareiškėjams padarytą turtinę žalą: būtina tokią žalą susieti su konkrečiais neteisėtais atsakovo veiksmais.

9142.

92ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos. Teismo sprendime negali būti nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingam sprendimui priimti. Baigiamieji teismo aktai turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimai). ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad motyvuojamoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.

9343.

94Pagrindas tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą yra ABTĮ nuostatų ir administracinio proceso principų laikymasis. Vienas iš pagrindinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą tikslų – tinkamas teisingumo vykdymas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-189/2011). Pažymėtina, kad ABTĮ nuostatose įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant administracines bylas (ABTĮ 56 str. 4 d., 80 str. 1 d.). ABTĮ 12 straipsnis įpareigoja teismą išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. Teisingai byla gali būti išnagrinėta tik tada, kai yra įgyvendintas principas į tinkamą procesą. Teisės į tinkamą procesą principas reikalauja, kad būtų užtikrintas tinkamas teisėjo vadovavimas procesui. Tai reiškia, kad teisėjas privalo užtikrinti administracinės bylos eigą, siekiant išspręsti iškilusius klausimus, patikslinti proceso šalių pareigą įrodinėti bei nurodyti, kokias reikšmingas aplinkybes būtina byloje nustatyti tam, kad būtų teisingai išnagrinėta byla, pasiūlyti teikti įrodymus ir pagrįsti įrodinėjamas aplinkybes, pateikti klausimus proceso šalių pozicijai byloje kylančiais klausimais išsiaiškinti.

9544.

96Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nesutiko su pareiškėjų reikalavimais ir laikėsi pozicijos, kad pareiškėjai neįrodė nei priežastinio ryšio tarp NŽT neteisėtų veiksmų (neveikimo), nei realiai patirtos žalos. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Akcentuotina, kad aplinkybę, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjų reikalavimo priteisti turtinės žalos atlyginimą, kurį sudaro jų patirtos išlaidos dėl teisinių paslaugų teikimo ne teisme bei išlaidos už dokumentų pastatų rekonstrukcijai-statybai rengimą nevertino ir 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendime nepasisakė dėl jų pagrįstumo/nepagrįstumo, konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. balandžio 25 d. nutartyje. Nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas, priimdamas šioje byloje skundžiamą sprendimą, minėtų aplinkybių taip pat neišanalizavo ir neįvertino.

9745.

98Pareiškėjus atstovaujantis advokatas G. Č. kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – Advokatų profesinės bendrijos Č. ir partneriai banko sąskaitos išrašą, iš kurio galima daryti išvadą, kad pareiškėjai (H. K. J. H. arba D. H.) yra pervedę atitinkamas lėšas pagal šios advokatų kontoros išrašytas sąskaitas už suteiktas teisines paslaugas ir sumokėję avansą L. A. pagal prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą. ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų būtinybė iškilo vėliau. Kaip nepagrįstą atmesdama apeliacinio skundo argumentą, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (žr. šios nutarties 38 punktą), teisėjų kolegija, kartu įvertinusi reikšmingą aplinkybę, jog pirmosios instancijos teismas posėdyje nesiaiškino reikalautų įrodymų nepateikimo priežasties bei bylos nagrinėjimo metu iš esmės nenustatė tikslaus pareiškėjų patirtų nuostolių dydžio (CK 6.249 str. 1 d.), vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais apeliacinės instancijos teismui pateiktus įrodymus priima ir prideda juos prie bylos.

9946.

100Prie anksčiau minėtų sąskaitų išankstiniam apmokėjimui buvo pridėtos ataskaitos apie atliktus darbus, suteiktas konsultacijas ir pan., tačiau neaišku, kokios būtent bylos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą susieti sąskaitose išrašytas sumas su konkrečiais atsakovo neteisėtais veiksmais (pvz., pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo R. M. atžvilgiu projekto rengimas ir kt.). Kitaip tariant, neišanalizavus, neįvertinus byloje esančių pareiškėjų pateiktų įrodymų ir dėl kiekvieno iš jų pagrįstumo / nepagrįstumo pareiškėjų reikalaujamai turtinei žalai atlyginti nepasisakius pirmosios instancijos teismui, taip pat neįvertinus kitų reikšmingų aplinkybių dėl atsakovo civilinės atsakomybės, t. y. valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio, nėra pagrindo daryti išvadą, kad teismas išsprendė tarp šalių kilusį ginčą, t. y. išnagrinėjo bylą iš esmės ir priėmė pagrįstą sprendimą.

10147.

102Teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje nurodytus argumentus, atsižvelgdama į tai, kad byloje nenustatytos teisiškai reikšmingos bylai išspręsti aplinkybės, daro išvadą, kad pareiškėjų inicijuotas ginčas neišnagrinėtas iš esmės. Siekiant garantuoti teisingo teismo sprendimo priėmimą, pareiškėjų apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str., 146 str. 1 d.), kadangi vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo ištirti bei įvertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalių teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.

103Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

104Pareiškėjų H. K. J. H. (H. K. J. H.) ir D. H. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

105Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

106Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. 1.... 6. Pareiškėjai H. K. J. H. (H. K. J. H.) ir D. H. (toliau – ir pareiškėjai)... 7. 2.... 8. Pareiškėjai nurodė, kad dalį turtinio reikalavimo: 714,04 Eur patirtų... 9. 3.... 10. Pareiškėjai jiems padarytą žalą kildino iš neteisėtų NŽT pareigūnų... 11. 4.... 12. Pareiškėjai nurodė, kad aplinkybių, susijusių su sklypo ribų nustatymu,... 13. 5.... 14. Pareiškėjai patyrė atstovavimo išlaidų, kurias sudaro 3 430,21 Eur, rengė... 15. 6.... 16. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas NŽT atsiliepime į skundą prašė jį... 17. 7.... 18. NŽT nurodė, kad visos pareiškėjų prašomos priteisti bylinėjimosi... 19. II.... 20. 8.... 21. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu... 22. 9.... 23. Teismas nustatė, kad pareiškėjų prašomos priteisti turtinės žalos – 49... 24. 10.... 25. Pareiškėjai 2016 m. rugpjūčio 11 d. pareiškimu patikslino skundo... 26. 11.... 27. Teismas nustatė, kad pareiškėjų prašoma priteisti galutinė turtinio... 28. 12.... 29. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m.... 30. 13.... 31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. balandžio 25 d.... 32. 14.... 33. Teismas nurodė, kad NŽT veiksmų neteisėtumą, keliamo ginčo apimtyje... 34. 15.... 35. Teismas konstatavo, kad šios nagrinėjamos bylos dalykas – turtinės žalos,... 36. 16.... 37. Teismas nurodė, kad pareiškėjai turtinę žalą kildina iš jiems suteiktų... 38. 17.... 39. Teismas analogiškai pasisakė ir dėl prašomos priteisti 1 448,10 Eur... 40. 18.... 41. Teismas nurodė, kad kreipdamasis į teismą, pareiškėjas turi aiškiai... 42. 19.... 43. Teismas konstatavo, kad pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.... 44. 20.... 45. Teismas nurodė, kad pareiškėjų reikalavimas dėl 30 000 Eur neturtinės... 46. III.... 47. 21.... 48. Pareiškėjai H. K. J. H. ir D. H. apeliaciniame skunde prašo panaikinti... 49. 22.... 50. Pareiškėjai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nustatyta... 51. 23.... 52. Pareiškėjai teigia, kad atsakovas jokiame procesiniame dokumente, nei teismo... 53. 24.... 54. Pareiškėjai nurodo, kad, Vilniaus apygardos administraciniam teismui priėmus... 55. 25.... 56. Pareiškėjai, pateikę rašytinius įrodymus kartu su apeliaciniu skundu,... 57. 26.... 58. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, atsiliepime į apeliacinį... 59. 27.... 60. NŽT pažymi, kad pareiškėjai sutinka su pirmosios instancijos teismo... 61. 28.... 62. NŽT nuomone, nepagrįsti ir atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad... 63. 29.... 64. Taip pat atmestini ir pareiškėjų argumentai, kad kartu su apeliaciniu skundu... 65. Teisėjų kolegija... 66. IV.... 67. 30.... 68. Nagrinėjamos bylos dalykas yra pareiškėjų reikalavimo priteisti 2 086,06... 69. 31.... 70. Pirmosios instancijos teismas reikalavimą priteisti turtinę žalą atmetė,... 71. 32.... 72. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, kad realiai turtinei žalai... 73. 33.... 74. CK 6.271 straipsnyje reglamentuota valdžios institucijų atsakomybė už... 75. 34.... 76. Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų... 77. 35.... 78. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti,... 79. 36.... 80. Pagal teisės doktriną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9... 81. 37.... 82. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, iš esmės sutinka su pirmosios... 83. 38.... 84. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismo teisėjas 2018... 85. 39.... 86. Kita vertus, CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala, kaip viena iš... 87. 40.... 88. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos... 89. 41.... 90. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.271 straipsnį priteistina... 91. 42.... 92. ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą,... 93. 43.... 94. Pagrindas tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą... 95. 44.... 96. Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas tiek procesiniuose dokumentuose,... 97. 45.... 98. Pareiškėjus atstovaujantis advokatas G. Č. kartu su apeliaciniu skundu... 99. 46.... 100. Prie anksčiau minėtų sąskaitų išankstiniam apmokėjimui buvo pridėtos... 101. 47.... 102. Teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje nurodytus argumentus,... 103. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 104. Pareiškėjų H. K. J. H. (H. K. J. H.) ir D. H. apeliacinį skundą patenkinti... 105. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą... 106. Nutartis neskundžiama....