Byla N-444-2635-09
Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutarties K. A. administracinio teisės pažeidimo byloje

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutarties K. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (Vilniaus RAAD) Širvintų rajono agentūros (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2008 m. birželio 18 d. nutarimu nubaudė K. A. 75 Lt bauda už veikos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 55 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Nutarime nurodyta, jog K. A. 2007 m. gruodžio mėnesį paprašė A. D. nupjauti Z. A. nuosavybės teise priklausančioje žemėje, Plikiškių kaime, žalius medžius, augančius prie Musės upės, tvenkinio apsauginėje juostoje (nupjauti: 1 alyvų krūmas, 8 gluosniai (karklai), 27 baltalksniai, 1 juodalksnis), taip pažeisdamas Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.6 punktą.

5Nesutikdamas su nutarimu, K. A. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas jį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodė, jog nesutikimo su nutarimu motyvai išdėstyti jo pirminiame skunde, kurį iš dalies tenkindamas Vilniaus apygardos administracinis teismas grąžino bylą Institucijai papildomam aplinkybių tyrimui. Pažymi, jog, vykdydama teismo nutarties nurodymus, Širvintų rajono agentūra 2008 m. birželio 11 d. surašė patikrinimo aktą, kur nurodė, jog Bartkuškio tvenkinio apsaugos juosta Z. A. priklausančiame sklype yra 10 metrų pločio, medžiai nupjauti pakrantės šlaite, nustatyti kelmų atstumą nėra galimybės. Teigia, jog patikrinimo aktą pasirašė tik vienas asmuo, nors dalyvavo du, nenustatytos visos aplinkybės, kurias teismas, spręsdamas ginčą pirmą kartą, pripažino reikšmingomis, ir kurių nebuvimas buvo pagrindas panaikinti pirminį nutarimą. Pažymi, jog pakrantės tvarkymo darbai vyko ne ilgiau kaip iki 2007 m. gruodžio 10 d., taigi nuobauda skirta pažeidžiant jos skyrimo terminus.

6II.

7Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs K. A. skundą, 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartimi skundą tenkino, t. y. Institucijos 2008 m. birželio 18 d. nutarimą panaikino ir bylą nutraukė. Teismas nustatė, jog 2007 m. gruodžio 27 d. patikrinimą atlikęs Vilniaus RAAD darbuotojas K. U. parodė, kad jam atvykus į įvykio vietą visų nukirstų medžių kelmai buvo šlaite, Z. A. taip pat parodė, kad medžiai buvo kertami šlaite, Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo 5 punkte nurodyta, kad apsaugos juostos išorinė riba turi būti nutolusi nuo pakrantės šlaito, o kai pakrantės šlaito nėra, - nuo kranto linijos tam tikru atstumu, matuojamu teritorijos projekcijoje, priklausomai nuo vandens telkinio dydžio ir polinkio kampo. Bartkuškio tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių apsaugos zonos ir juostų plane pažymėta, kad apsaugos juostos plotis medžių iškirtimo vietoje yra 10 metrų, taigi medžiai buvo iškirsti apsaugos juostoje. Teismas nurodė, jog ATPK 55 straipsnis yra blanketinė norma, numatanti vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių juostų režimo pažeidimus. Pats režimas nustatomas kituose teisės aktuose. Sutinkamai su ATPK 8 straipsnio 2 dalimi aktai, švelninantys administracinę atsakomybę už administracinis pažeidimus turi atgalinio veikimo galią. Vyriausybė 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr.343 patvirtino Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, kurių 126.6 punktu (pažeidimo padarymo metu) buvo draudžiama ne miško žemėje kirsti medžius ir krūmus, išskyrus sausuolius, vėjovartas ir vėjolaužas. Nuo 2008 m. kovo 21 d. įsigaliojo šio punkto pataisa, kuri iš esmės sušvelnino apribojimus, ir pagal šiuo metu galiojančią punkto redakciją draudžiama ne miškų ūkio paskirties žemėje kirsti saugotinus medžius ir krūmus. Vyriausybė 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr.206 patvirtino kriterijus, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems. Pagal 3.13 punktą tokiais laikomi augantys paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose: ąžuolai, beržai, klevai ir uosiai, didesnio kaip 8 centimetrų skersmens, kiti medžiai, didesnio kaip 16 centimetrų skersmens, išskyrus numatytus iškirsti pagal parengtus gamtotvarkos planus, pakrančių (šlaitų) tvarkymo projektus, taip pat medžius, augančius vidaus vandenų kelių navigacijos ženklų veikimo zonose ir deklaruotuose laukuose. Atsižvelgiant į tai, teismas priėjo prie išvados, jog sušvelninus taisykles dėl medžių kirtimo pakrantės juostoje, sprendžiant atsakomybės klausimą vadovaujamasi ne pažeidimo padarymo metu, o šiuo metu galiojančiomis pakrantės apsaugos juostų režimą nustatančiomis taisyklėmis. Teismas pabrėžė, jog K. U. teismo posėdyje aiškino, kad medžių iki nukirtimo nematė, išvadų pagal nuotraukas padaryti negali, mano, kad medžiai buvo aukštesni nei 130 cm, o patikrinimo akte fiksuota, jog šiuo metu išsiaiškinti, kiek buvo medžių, kuriuos galima kirsti neturint leidimo, t. y. vėjovartų, vėjolaužų ir sausuolių, nėra galimybių, nes medžių kelmų jau neliko, medžių kelmai išrauti, liudytojas S. C. nurodė, jog buvo ir nuvirtusių, ir bebrų pagraužtų medžių. Teismas pažymėjo, jog liudytojai duoda skirtingus parodymus, todėl teismui liktų tik tikėti ar netikėti jais, tuo tarpu administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai turi būti pakankami, kad būtų galima padaryti vienareikšmę išvadą dėl asmens kaltės. Teismas pabrėžė, jog nuobaudą skyręs pareigūnas turėjo surinkti įrodymus, kad K. A. iškirto atitinkamą skaičių aukštesnių nei 130 cm medžių, kurie nebuvo vėjovartos, vėjolaužos ar sausuoliai, nustatyti konkretų, pažeidžiant teisės normas, iškirstų medžių skaičių bei jų rūšį. Dabar nustatyti medžių skaičiaus nėra įmanoma. Dėl išdėstytų priežasčių byla nutraukiama ATPK 250 straipsnio 1 punkto pagrindu.

8Dėl nuobaudos skyrimo terminų teismas nurodė, jog ginčo dėl to, kad nagrinėjama veika padaryta gruodžio mėnesį, nėra, nuobauda paskirta neviršijant ATPK 35 straipsnyje numatytų skyrimo terminų, nes pirmą kartą nuobauda paskirta 2008 m. sausio 8 d., Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gegužės 26 d. nutartimi nuobaudos skyrimo terminą pratęsė 6 mėnesiams, antrą kartą nuobauda paskirta 2008 m. birželio 18 d. Pagal ATPK 35 straipsnį nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, to paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad apeliacine tvarka panaikinus pirmosios instancijos teismo nutarimą, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ši tvarka taikytina ir tuo atveju, kai administracinis teismas panaikina nuobaudą skyrusio organo sprendimą.

9III.

10Nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartimi, Vilniaus RAAD pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 1) teismo nutartis priimta 2008 m. rugpjūčio 18 d., t. y. dar prieš paskirtą teismo posėdžio datą, kas yra šiurkštus procesinių normų pažeidimas, įtakojęs neteisingo sprendimo byloje priėmimą; 2) teismas netinkamai taikė ATPK 8 straipsnio 2 dalį, nes atgalinio veikimo galią turi dviejų rūšių aktai: aktai, panaikinantys administracinę atsakomybę už tam tikrus pažeidimus, bei aktai, švelninantys administracinę atsakomybę, t. y. įtvirtinantys švelnesnę nuobaudą. Šiuo atveju Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.6 punktas, įtvirtindamas kirtimų apribojimus vandens telkinio apsaugos juostoje, atsakomybės už reikalavimo pažeidimus neįtvirtino; 3) teismas be pagrindo konstatavo įrodymų trūkumą, nes įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartyje nurodyta, kad patikrinimo akte užfiksuotų kelmų skersmenys yra tikrai augančių medžių, ką patvirtino liudytojai K. U., R. S., kurie nesuinteresuoti bylos baigtimi. Taip pat žalių medžių kirtimo faktą patvirtina fotonuotraukos, 2007 m. gruodžio 27 d. patikrinimo akto duomenys, liudytojo S. C. parodymai; 4) teismo nurodymas, jog pareigūnas turėjo surinkti įrodymus, kad asmuo iškirto atitinkamą skaičių aukštesnių nei 130 cm medžių, nustatyti iškirstų medžių skaičių bei jų rūšis, nepagrįstas, nes medžių rūšys ir skaičius bylos medžiagoje fiksuotas, o medžių aukštis nėra ir nebuvo kriterijumi priskirti medį saugotinam.

11Atsiliepdamas į apeliacinį skundą, K. A. prašo jį atmesti palaikydamas apygardos administracinio teismo motyvus. Papildomai nurodo, jog apeliantas klaidina teismą, nes Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.6 punktas leido kirsti vėjolaužas, vėjovartas ir kitus medžius esant gamtovaizdžio projektui, o toks projektas buvo, liudytojų teiginiai, jog medžiai buvo žali ir sveiki, neteisingi, nes ir išpuvusių medžių kamienų kelmai visuomet žali, o iškirstų medžių storio pagal kelmus nustatyti negalima, nes medžio storis matuojamas 1,3 metro aukštyje. Nurodo, jog byloje yra Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos sprendimas, kuriuo pripažinta, kad jis gamtosaugai žalos nepadarė.

12Teisėjų kolegija

konstatuoja:

13IV.

14Apeliacinis skundas atmestinas.

15ATPK 55 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia vandens telkinių apsaugos zonų ar pakrančių apsaugos juostų režimo pažeidimas. Šios blanketinės normos turinys užpildytas Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.6 punktu, kuris (veikos padarymo metu galiojusi redakcija) numatė, jog pakrantės apsaugos juostose draudžiama ne miško žemėje kirsti medžius ir krūmus (išskyrus sausuolius, vėjovartas, vėjolaužas). Taigi K. A. administracinis kaltinimas pareikštas ir nuobauda skirta už tai, jog organizuodamas (liepdamas kitam asmeniui) medžių iškirtimą tvenkinio apsaugos juostoje pažeidė pakrančių apsaugos juostos režimą.

16Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija pilnai sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties (pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 3 dalį procesinio sprendimo forma turėtų būti nutarimas) išvadomis ir mano, jog administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta pagrįstai.

17Dėl apeliacinio skundo teiginių, jog skundžiama nutartis priimta dar prieš paskirtą teismo posėdžio datą, kas yra šiurkštus procesinių normų pažeidimas, įtakojęs neteisingo sprendimo byloje priėmimą, bei netinkamai taikytos ATPK 8 straipsnio 2 dalies nuostatos, pasakytina, jog nurodant teismo nutarties priėmimo datą įsivėlė rašymo apsirikimo klaida, kurią Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 16 d. nutartimi ištaisė (b. l. 72). Dėl ATPK 8 straipsnio taikymo pažymėtina, jog 1 dalis įtvirtina bendrą nuostatą, kad asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą, atsako pagal įstatymus, galiojančius teisės pažeidimo padarymo metu ir padarymo vietoje, 2 dalis numato išimtį - aktai, švelninantys arba panaikinantys administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, turi atgalinio veikimo galią, t. y. taikomi skiriant nuobaudas už teisės pažeidimus, padarytus prieš šių aktų išleidimą <....>. Pažymėtina, jog aktu, panaikinančiu administracinę atsakomybę, laikytini ne tik tokie aktai, kurie naikina atitinkamą ATPK straipsnį ar jo dalį, bet ir įveda papildomus pažeidimo sudėties elementus, kitaip suformuluojami sudėties požymiai ar pan. Tokios pozicijos laikomasi suformuotoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, t. y. pripažįstama, kad blanketinio teisinio reguliavimo pasikeitimai patenka į ATPK 8 straipsnio 2 dalyje minimas išimtis (žr. procesinius sprendimus bylose Nr.N63-2367/2008, N62-3733/2009).

18Kaip jau buvo minėta, asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 55 straipsnio 1 dalį, kas yra blanketinė norma, todėl administracinio kaltinimo turinys visada turi būti patikslintinas pagal kitą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, teisės aktą, kurio reikalavimus pažeidė asmuo (ATPK 260 str. 1 d.). Institucijos nutarimo priėmimo metu (ir bylos nagrinėjimo metu) galiojusių Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.6 punktas numatė, jog pakrantės apsaugos juostose draudžiama ne miškų ūkio paskirties žemėje kirsti saugotinus medžius ir krūmus. Taigi iš čia matyti jog buvęs draudimas iš esmės pakito, t. y. draudimo turinys sušvelnėjo, kas atitinka ATPK 8 straipsnio 2 dalies taikymo sąlygas, todėl priimdama nutarimą Institucija privalėjo tikrinti, ar K. A. nurodymu iškirsti medžiai ir krūmai saugotini.

19Dėl apelianto teiginio, jog teismas nepagrįstai konstatavo įrodymų trūkumą, nes Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartyje patvirtinti tam tikri faktai, pasakytina, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 57 str. 6 d., ATPK 257 str.), todėl įrodymų vertinimas, atliktas vieno teisėjo, kitam neprivalomas.

20Apeliantas teigia, jog teismo nurodymai dėl nesurinktų įrodymų, pagrindžiančių iškirstų medžių aukštį, rūšis ir skaičių, nepagrįsti, nes iškirstų medžių rūšys ir skaičius bylos medžiagoje fiksuotas, o aukštis nėra ir nebuvo kriterijumi priskirti medį saugotinam. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr.206 patvirtino Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašą, kurio 3.13 punkte įtvirtintas toks kriterijus - auga paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose: ąžuolai, beržai, klevai ir uosiai, didesnio kaip 8 centimetrų skersmens, kiti medžiai, didesnio kaip 16 centimetrų skersmens, išskyrus numatytus iškirsti pagal parengtus gamtotvarkos planus, pakrančių (šlaitų) tvarkymo projektus, taip pat medžius, augančius vidaus vandenų kelių navigacijos ženklų veikimo zonose ir deklaruotuose laukuose. Ginčo dėl to, jog buvo iškirsti - 1 alyvų krūmas, 8 gluosniai, 27 baltalksniai ir 1 juodalksnis, vandens telkinio apsaugos juostoje nėra, parengto gamtotvarkos plano, pakrančių (šlaitų) tvarkymo projekto kirtimo metu nebuvo (b. l. 44 – 45, 60), taigi atsižvelgus į minėto nutarimo nuostatas reikalinga nustatyti iškirstų medžių skersmenis (aukštis, kaip teisingai pažymi apeliantas, šiuo atveju neaktualus). Tokių duomenų byloje yra (pažymėtina, jog medžių kiekis, atsižvelgus į išmatuotus skersmenis, mažesnis nei nurodyta Institucijos nutarime - b. l. 22 – 25), tačiau, kaip teisingai pažymėta pirmosios instancijos teismo nutartyje, surinkti į bylą įrodymai nėra pakankami ir patikimi spręsti, ar iškirsti medžiai ir krūmas nebuvo sausuoliai, vėjovartos, vėjolaužas, kaip nuo pat pradžių teigė K. A., ir ką leido kirsti veikos padarymo metu galioję teisės aktai.

21Viešosios teisės šakose (tame tarpe ir administracinėje teisėje) taikomas principas – visos abejonės aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai, kuris lemia tai, jog siekiant asmenį patraukti teisinėn atsakomybėn būtina pašalinti tai padaryti kliudančias aplinkybes. Šios kategorijos bylose paprastai tai pasireiškia tuo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens keliama įvykio versija privalo būti patikrinta, ypatingai tais atvejais, kai tokia versija priešinga pareigūnų teikiamai, o asmens versija visame administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo procese nekito (kaip ir yra šiuo atveju). Taigi, anksčiau minėtos byloje nustatytos ir nebegalimos pašalinti abejonės aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl pripažintina, jog K. A. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

22Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

23Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

Nutarė

24Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą atmesti.

25Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

26Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (Vilniaus RAAD) Širvintų... 5. Nesutikdamas su nutarimu, K. A. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos... 6. II.... 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs K. A. skundą, 2008... 8. Dėl nuobaudos skyrimo terminų teismas nurodė, jog ginčo dėl to, kad... 9. III.... 10. Nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 18... 11. Atsiliepdamas į apeliacinį skundą, K. A. prašo jį atmesti palaikydamas... 12. Teisėjų kolegija... 13. IV.... 14. Apeliacinis skundas atmestinas.... 15. ATPK 55 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia... 16. Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų... 17. Dėl apeliacinio skundo teiginių, jog skundžiama nutartis priimta dar prieš... 18. Kaip jau buvo minėta, asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal... 19. Dėl apelianto teiginio, jog teismas nepagrįstai konstatavo įrodymų... 20. Apeliantas teigia, jog teismo nurodymai dėl nesurinktų įrodymų,... 21. Viešosios teisės šakose (tame tarpe ir administracinėje teisėje) taikomas... 22. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog... 23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 24. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos... 25. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartį... 26. Nutartis neskundžiama....