Byla I-306-146/2007
Dėl sprendimo dalies panaikinimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas) ir Raimondo Blauzdžiaus, sekretoriaujant Irenai Karmonaitei-Gankevičienei, dalyvaujant pareiškėjai D. K., jos atstovei advokatei Violetai Mikutavičienei, atsakovės atstovėms Audronei Bedorf ir Ingai Abariūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos D. K. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių miesto apylinkės prokuratūrai dėl sprendimo dalies panaikinimo,

Nustatė

2Pareiškėja D. K. padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos (toliau – VTAK įstaiga, VTA kontrolierius) 2006-10-09 pažymos Nr. 15-2005/1-166 „Dėl L. K. skundo tyrimo“ (toliau –Pažyma) 1 punktą, kuriuo nuspręsta įspėti ją - Šiaulių miesto apylinkės prokurorę D. K. dėl veiksmų ir neveikimo, ginant nepilnamečių mergaičių interesus, ir galimo įgaliojimų viršijimo, ginant viešąjį interesą teisės aktų nenurodytais pagrindais.

3Skunde paaiškino, kad VTAK įstaiga surašė Pažymą išnagrinėjusi 2005-05-23 gautą L. K. skundą dėl nepilnametės V. A. įvaikinimo. Minėta pilietė ketino įsivaikinti V. A., nors nepilnametė nebuvo įtraukta į galimų įvaikinti vaikų sąrašą. Tuo metu Šiaulių miesto apylinkės prokuratūroje, vadovaujantis Prokuratūros įstatymo 19 straipsniu, ji jau buvo pradėjusi rinkti medžiagą civilinei bylai iškelti dėl nepilnamečių M. ir V. A. motinos valdžios apribojimo bei vaikų statuso išsprendimo, be to, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 40-2-186-05 dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi Šiaulių apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Atsižvelgiant į tai, atsakovė turėjo atsisakyti nagrinėti L. K., kuri nėra nei mergaitės giminaitė, nei globėja, pateiktą skundą Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo (toliau – VTAK įstatymas) 26 str. 1 d. 3 p. ir 4 p. pagrindais. Atkreipė dėmesį į tai, kad VTAK įstatymo 23 str. numato skundo nagrinėjimo terminus – 1 mėn., prireikus pratęsiant iki 6 mėn. Skundo nagrinėjimo terminą pratęsus, apie tai informuojamas pareiškėjas ir asmuo, kurio sprendimas ar veiksmai (neveikimas) skundžiami, tuo tarpu atsakovė neinformavo jos apie tokį tyrimą ir tyrimo termino pratęsimą.

4Paaiškino, kad 2005-09-22 Šiaulių miesto apylinkės prokuroras ginant nepilnamečių M. ir V. A. pateikė ieškinį Šiaulių miesto apylinkės teismui dėl motinos valdžios apribojimo, nuolatinės globos nustatymo šeimoje, globėjo paskyrimo vaikams ir jų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo. Pasikeitus aplinkybėms, kadangi mergaičių tėvas Ž. B. pripažino tėvystę, ieškinys buvo patikslintas. 2005-12-28 Šiaulių miesto apylinkės teismas priėmę sprendimą, kuriuo nusprendė ieškinį patenkinti, neterminuotai apriboti motinos valdžią G.A. jos dukrų M. B. ir V. B. (buvusių A.) atžvilgiu. Teismas nustatė mergaičių gyvenamąją vietą pas tėvą Ž. B., priteisiant iš atsakovės išlaikymą dukroms iki pilnametystės. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Rinkdama medžiagą šiai civilinei bylai iškelti, ji išsamiai susipažino su situacija, mergaičių interesais ir ėmėsi visų procesinių veiksmų tam, kad pasiektų ir įgyvendintų Jungtinių Tautų Organizacijos Vaiko teisių konvencijoje ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme įtvirtintus principus dėl vaikų neatskyrimo ir jų gyvenimo šeimoje, todėl atsakovė neteisingai vertina jos veiksmus kaip vaiko teisių pažeidimą.

5Atkreipė dėmesį į tai, kad VTAK kontrolierė praėjus beveik metams po minėto teismo sprendimo įsiteisėjimo rinko informaciją apie minėtų mergaičių gyvenimą su tėvu. Tai galima vertinti kaip teismo sprendimo revizavimą bei konstitucinių žmogaus teisių į privataus gyvenimo neliečiamumą pažeidimą.

6Pažymėjo, kad tirdama L. K. skundą ir priimdama sprendimą, VTA kontrolierė vadovavosi tik VTAK įstatymu, nors to parties įstatymu o 3 straipsnis nustato pareigą vadovautis ir kitais įstatymais. Vertindama jos veiksmus ginant viešąjį interesą, VTA kontrolierė nepaisė Prokuratūros įstatymo, numatančio, kad prokuroras, atlikdamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų. Todėl atsakovė nepagrįstai ėmėsi vertinti jos, kaip prokurorės, procesinius veiksmus ir priėmė sprendimą ją įspėti, be to, net nenurodydama konkretaus padaryto pažeidimo esmės (b.l. 2-3).

7Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovė palaikė skunde išdėstytus motyvus ir prašė tenkinti skundą. Papildomai paaiškino, kad esant pagrindui VTA kontrolierė turėjo teisę kreiptis į generalinę prokuratūrą, tačiau pati negalėjo vertinti prokurorės veiksmų. Iš Pažymos pirmojo punkto nėra jai aišku už ką konkrečiai ji yra įspėta.Taip pat paaiškino, kad VTA kontrolierės įspėjimas jai sukelia atitinkamas neigiamas pasekmes, kadangi Pažyma yra išsiuntinėta suinteresuotiems asmenims ir jie, gavę šią Pažymą, turi pagrindą manyti kad ji yra įspėta už netinkamą tarnybinių pareigų atlikimą. Tai žemina jos, kaip prokurorės, autoritetą (b.l. 204-207).

8Atsakovė VTAK įstaiga su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

9Atsiliepime į skundą paaiškino, kad Konstitucijos 73 str. 3 d. ir VTAK įstatymas įtvirtinta vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus savarankiškumo garantiją. Įstatymų leidėjas nenumatė galimybės skųsti vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimus ir neaptarė apskundimo pagrindų bei tvarkos, todėl vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus veiklos ir priimamų sprendimų revizavimas teismine tvarka laikytinas vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus nepriklausomumo ir konstituciškai įtvirtinto parlamentinės kontrolės mechanizmo paneigimu. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio, todėl šiuo atveju pareiškėjos įspėjimas dėl veiksmų ir neveikimo, ginant nepilnamečių mergaičių interesus, ir galimo įgaliojimų viršijimo, ginant viešąjį interesą, neturi jokios įtakos pareiškėjos, kaip prokurorės, teisėms ir negali būti vertinamas kaip pažeidžiantis jos teises ir interesus. Tuo remdamasi mano, kad nagrinėjamu atveju byla turi būti nutraukta vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 str. 1 d. nuostatomis, kadangi ji nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

10Atkreipė dėmesį į tai, kad VTAK įstaiga yra specializuota kontrolės institucija. Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 58 str. 4 d. vaiko teisių apsaugos kontrolierius pagal savo kompetenciją atsako už vaiko teisių apsaugą reglamentuojančių įstatymų bei kitų teisės aktų vykdymo kontrolę ir priežiūrą. VTAK įstatymo 16 str. 1 ir 2 d. skelbia, kad VTAK įstaiga yra savarankiška vaiko teisių laikymosi priežiūros ir kontrolės valstybės institucija. To paties įstatymo 12 str. 2 ir 3 p. numatyta, kad vaiko teisių apsaugos kontrolierius kontroliuoja, kaip yra įgyvendinamos LR Konstitucijos, Seimo ratifikuotų konvencijų, LR įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugą, nuostatos Lietuvoje bei prižiūri ir kontroliuoja institucijų, susijusių su vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsauga, veiklą, dėl kurios pažeidžiamos ar gali būti pažeistos vaiko teisės ar jo teisėti interesai.

11Paaiškino, kad VTAK įstaigoje pradėto tyrimo pagal L. K. skundą dėl V. A. įvaikinimo, pritaikant išimtį iš seserų (brolių) neišskyrimo principo, ir Šiaulių miesto apylinkės prokuratūroje atliekamo ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 40-2-186-05 dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi Šiaulių apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namuose dalykai yra skirtingi. Tai, kad Šiaulių miesto apylinkės prokuratūroje buvo renkama medžiaga civilinei bylai dėl M. ir V. A. motinos valdžios ribojimo iškelti, nėra pagrindas VTAK įstatymo 26 str. 1 d. 3 ir 4 punktuose numatytais pagrindais atsisakyti nagrinėti skundą.

12Pažymėjo, kad L. K. kreipėsi į vaiko teisių apsaugos kontrolierę dėl mažametės V. A. įvaikinimo. Buvo pradėtas skundo tyrimas, siekiant išsiaiškinti mergaitės teisinį statusą, jos įvaikinimo galimybes ir institucijų, susijusių su vaiko teisių apsauga, sprendimus (veiksmus, neveikimą), ir tokiu būdu užtikrinti vaiko teises bei jo teisėtus interesus. L. K. neskundė Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokurorės D. K. veiksmų ar neveikimo, todėl pastaroji nebuvo informuota raštu apie VTAK įstaigoje pradėtą tyrimą ir jo pratęsimą. Kontrolierė nevertino, ar yra pagrįstas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005-12-28 sprendimas (civ. byla Nr. 2-4950-569/2005 m.), kuriuo buvo neterminuotai apribota motinos G. A. valdžia jos nepilnamečių dukrų M. B. ir V. B. atžvilgiu, nustatyta vaikų gyvenamoji vieta su tėvu Ž. B. ir iš G. A. priteistas išlaikymas jos dukroms. Priešingai nei aiškina pareiškėja, informacijos apie vaikų teisių ir jų teisėtų interesų užtikrinimą rinkimas, teismui priėmus sprendimą, negali būti vertinamas kaip sprendimo revizavimas ir konstitucinės žmogaus teisės į privatumą pažeidimas. Vaiko teisės ir teisėti interesai gali būti pažeidžiami ir šeimos aplinkoje. Nagrinėjamu atveju informacijos apie vaikų teisių ir teisėtų interesų užtikrinimą rinkimo VTAK įstaigoje tiek iki Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimo priėmimo, tiek ir po jo priėmimo tikslas buvo įstatymu įtvirtintos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pareigos kontroliuoti, kaip yra įgyvendinamos teisės aktų, reglamentuojančių vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugą, nuostatos Lietuvoje bei reikšmingų aplinkybių, kurios gali turėti įtakos vaiko teisių ir jo teisėtų interesų užtikrinimo įvertinimui bei vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo priemonių taikymui, nustatymas.

13Paaiškino, kad VTA kontrolierė nedavė jokių pavedimų ar įpareigojimų Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokurorei D. K., taip pat nesikišo į pareiškėjos, kaip prokurorės, veiklą nei atliekamų procesinių veiksmų metu, nei po jų. Skundžiamoje pažymoje, be kitų asmenų, yra pateiktas ir pareiškėjos veiksmų įvertinimas, tačiau išimtinai vaiko teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo aspektu. Kontrolierė taip pat nevertino prokurorės D. K. tarnybinės veiklos Prokuratūros įstatyme nustatyta tvarka.

14Mano, kad VTAK įstatymo 25 str. 4 p. įtvirtinta vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus teisė įspėti asmenis, pažeidusius vaiko teises ir teisėtus interesus, nėra ribojama atskirų asmenų, pažeidusių vaiko teises ar jo teisėtus interesus, atžvilgiu. Prokurorei D. K. pareikštas įspėjimas nėra privalomas ir nesukelia jokių teisinių pasekmių. Įspėjimo tikslas buvo atkreipti prokurorės dėmesį į vaiko teisių apsaugos kontrolierės pastebėtus vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos ir gynimo proceso trūkumus bei užtikrinti efektyvų ir tinkamą vaiko teisių ir teisėtų interesų gynimą ateityje (b.l. 29-44).

15Teismo posėdyje atsakovės atstovės palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė bylą nutraukti vadovaujantis kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai. Mano, kad nagrinėjamu atveju teismas turėtų remtis teismų praktika (2006-11-22 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr.A15-1982/2006). Tuo atveju, jei teismas bylos nenutrauktų, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą remiantis atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais.Dėl Pažymos sprendžiamosios dalies 1-ojo punkto paaiškino, kad VTA kontrolierė negali vertinti ar prokuroras neviršijo savo įgaliojimų(b.l. 204-207).

16Tretysis suinteresuotas asmuo Šiaulių miesto apylinkės prokuratūra teismo posėdyje nedalyvavo. Atsiliepime į pareiškėjos D. K. skundą paaiškino, kad sutinka su pareiškėjos skundu(b.l. 201).

17Skundas tenkinamas.

18Pareiškėja ginčija VTA kontrolieriaus įstaigos 2006-10-09 pažymos Nr. 15-2005/1-166 „Dėl L. K. skundo tyrimo“ 1 punktą trim aspektais: 1) atsakovė negalėjo jos įspėti, nes tai prieštarauja LR prokuratūros įstatymo 11 str.2 d. ir 3 d., nustatančio prokuroro statusą ir nepriklausomumą, nuostatoms, 2) atsakovė privalėjo atsisakyti nagrinėti L. K. skundą, nes tuo metu Šiaulių miesto apylinkės prokuratūroje buvo renkama medžiaga civilinei bylai iškelti ir pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, 3) nagrinėdama skundą, kontrolierė neinformavo pareiškėjos apie atliekamą tyrimą ir jo termino pratęsimą.

19Atsakovė aiškino, kad įstatymų leidėjas nenumatė galimybės skųsti VTA kontrolieriaus sprendimus, šie sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio, todėl administracinė byla turi būti nutraukta kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

20Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra pasisakęs, kad Konstitucijoje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą turi konstitucinės teisminės gynybos prioriteto ir universalumo principo išraišką (1996-04-18, 1997-10-01,2001-07-12 ir kt.). 2007-05-15 Nutarime Konstitucinis teismas šiuo klausimu yra pasisakęs, kad „Pagal Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs: iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeistos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą; ši teisė negali būti dirbtinai suvaržoma arba negali būti dirbtinai pasunkinama ją įgyvendinti; šios teisės negalima paneigti; asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; asmens pažeistos teisės, inter alia įgytosios teisės, ir teisėti interesai turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje; asmens teisės turi būti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ginamos tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų; teisinis reguliavimas, įtvirtinantis asmens teisės į savo teisių ir laisvių teisminę gynybą įgyvendinimo tvarką, turi atitikti konstitucinį teisinio aiškumo reikalavimą; įstatymų leidėjas privalo įstatymuose aiškiai nustatyti, kaip ir į kokį teismą asmuo gali kreiptis, kad iš tikrųjų galėtų įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismą dėl savo teisių ir laisvių pažeidimo“. Tame pačiame Nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad „ Administracinių bylų teisenos įstatyme (<...1999 m. lapkričio 25 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, padarytais iki Seimui jį išdėstant nauja, 2003 m. gruodžio 16 d., redakcija) buvo inter alia nustatyta: administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidinio administravimo srityje (3 straipsnio (1999 m. sausio 14 d. redakcija) 1 dalis; 3 straipsnio (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) 1 dalis); skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidinio administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės bei savivaldybių tarnautojus, kai jie mano, kad jų teisės yra pažeistos (9 straipsnio (1999 m. sausio 14 d. redakcija, taip pat ir su vėlesniu papildymu) 1 dalis (1999 m. sausio 14 d. redakcija)); Administracinių bylų teisenos įstatymą išdėsčius 2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija, ši nuostata buvo papildyta ir buvo nustatyta, kad kreiptis galima ir tada, kai asmenys mano, kad yra pažeisti ir jų įstatymų saugomi interesai (22 straipsnio (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) 1 dalis). Pagal šio įstatymo 9 straipsnio (1999 m. sausio 14 d. redakcija, taip pat ir su vėlesniu papildymu) 3 dalį (1999 m. sausio 14 d. redakcija), 22 straipsnio (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) 2 dalį su skundu (prašymu) į administracinį teismą buvo galima kreiptis tiesiogiai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnyje (1999 m. sausio 14 d. redakcija) buvo nurodytos administracinių teismų spręstinos bylos (15 straipsnyje (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) – bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai), o 5 straipsnyje (1999 m. sausio 14 d., 1999 m. balandžio 13 d. redakcijos) nurodytos bylos, kurių administraciniai teismai nesprendžia (16 straipsnyje (2000 m. rugsėjo 19 d., 2003 m. balandžio 3 d. redakcijos) – bylos, nepriskirtos administracinių teismų kompetencijai)“. Tame pačiame Nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo ir tai, kad „Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio (2003 m. balandžio 8 d. redakcija) 5 dalyje nustatyta, kad „jeigu yra prieštaravimas tarp šio įstatymo normų ir kitų įstatymų (išskyrus specialiuosius įstatymus), teismas turi vadovautis Administracinių bylų teisenos įstatymo normomis“, o 6 dalyje – kad „jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais“.

21Atsižvelgus į minėtus Konstitucinio Teismo nutarimus, kurie yra vienas iš nacionalinės teisės šaltinių, o taip pat į eilėje bendrųjų įstatymų įtvirtintą universalųjį asmens teisės kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo principą, akivaizdu, kad atsakovas yra neteisus teigdamas, jog VTAK kontrolieriaus sprendimai negali būti skundžiami teismui.

22Iš 2000-05-25 LR vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo Nr. VIII-1708 (byloje aktuali įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2005-12-13) 16 straipsnio 2 dalis, apibrėžianti VTAK įstaigos statusą, reglamentuoja, kad vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga yra savarankiška vaiko teisių laikymosi priežiūros ir kontrolės valstybės institucija. Iš minėto įstatymo nuostatos bei paties Įstatymo 12 straipsnio „ Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pareigos“, 13 straipsnio („Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus teisės“) ir 25 straipsnio („Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus priimami sprendimai“), 31 straipsnio („Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus reikalavimų teikti informaciją ir vykdyti jo sprendimus privalomumas“) nuostatų akivaizdu, kad VTAK įstaiga yra centrinis valstybinio administravimo subjektas (byloje aktualios 2005-06-09 redakcijos Viešojo administravimo įstatymo 3 str.10 d., ABTĮ 2 str.7 d.), kuriai įstatymu yra suteikti įgaliojimai pagal nustatytą kompetenciją vykdyti viešąjį administravimą visoje valstybės teritorijoje. Todėl VTAK įstaigos priimti sprendimai negali būti vertinami kaip rekomendacinio pobūdžio aktai. Pareiškėjos paminėta 2006-11-22 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr.A15-1982/2006 šio ginčo atveju netaikytina, kadangi specialiaisiais įstatymais (VTAK įstatymu ir Seimo kontrolierių įstatymu) VTAK įstaigai ir Seimo kontrolierių įstaigai yra nustatytos visiškai skirtingos funkcijos. Įstatymų leidėjas Seimo kontrolierių įstaigai pavedė funkciją tiriant pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo siekti gerinti viešąjį administravimą. Pačiame Seimo kontrolierių įstatyme (20 str.3 d.) yra įtvirtinta, kad Seimo kontrolierių tyrimo aktai yra rekomendacinio pobūdžio.

23VTAK įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos savarankiškumas negali būti suabsoliutintas ir iškeltas aukščiau universaliojo asmens teisės kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo principo, bendrųjų įstatymų pradmenų ir jų prasmės, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijų. VTAK įstaigos savarankiškumas reiškia tai, kad ji, atlikdama įstatymu jos kompetencijai priskirtus veiksmus, vadovaujasi tik įstatymais.

24Remiantis išdėstytais argumentais konstatuotina, kad pareiškėja turėjo teisę paduoti administraciniam teismui skundą dėl VTAK įstaigos jos atžvilgiu priimto sprendimo.

25Atsižvelgus į tai, kad šio ginčo dalykas yra VTA kontrolieriaus įstaigos 2006-10-09 pažymos Nr. 15-2005/1-166 pirmojo punkto teisėtumas, todėl kolegija nepasisako dėl pareiškėjos skundo argumentų ta apimtimi, kuria ji teigia, jog VTA kontrolierė privalėjo atsisakyti nagrinėti L. K. 2005-05-23 skundą VTAK įstatymo 26 str. 1 d. 3 ir 4 punktuose numatytais pagrindais

26Iš skundžiamos Pažymos (b.l.60) pirmojo punkto, kuriuo nuspręsta „Įspėti Šiaulių miesto apylinkės prokurorę D. K. dėl veiksmų ir neveikimo, ginant nepilnamečių mergaičių interesus, ir galimo įgaliojimų viršijimo, ginant viešąjį interesą teisės aktų nenurodytais pagrindais“ apskritai nėra aišku konkrečiai už ką yra įspėta prokurorė. Tą teismo posėdyje paaiškino ir pati pareiškėja. Iš Pažymos turinio ir jos priedų nustatyta, kad VTAK įstaiga minėtą Pažymą surašė išnagrinėjusi 2005-05-23 L. K. skundą (b.l.45-47,68-179). Nustatyta, kad L. K. kreipėsi į VTAK įstaigą dėl mažametės V. A., augančios Šiaulių apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, įsivaikinimo (išskiriant seseris). Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokurorė nuo 2005-03-16 pradėjo rinkti medžiagą civilinei bylai iškelti dėl motinos valdžios apribojimo, nuolatinės globos, gyvenamosios vietos nustatymo bei globėjų paskyrimo, ginant nepilnamečių seserų M. ir V. A. interesus. Pareiškėjos 2005-03-16 rašte Nr.(10.0-9-605 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybos vedėjui (b.l.100) pareikšta prokurorės nuomonė, kad atsiradus galimybei nepilnamečių globa turėtų būti nustatyta vienoje šeimoje, neišskiriant seserų, teikiant pirmumą vaikų interesams. 2005-06-29 raštu Nr.9-1459 prokurorė prašė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybą informacijos apie minėtų nepilnamečių giminaitę R. T. (mergaičių tėvo seserį), pateikusią prašymą globoti seseris (b.l.89,88). Iš 2005-12-28 Šiaulių miesto apylinkės teismo įsiteisėjusio sprendimo (b.l.18-21) matyti, kad 2005-09-22 Šiaulių miesto apylinkės prokuratūra, gindama minėtų nepilnamečių interesus, pateikė ieškinį teismui. Minėtu sprendimu teismas nusprendė patenkinti prokuratūros ieškinį, neterminuotai apriboti motinos valdžią G.A. jos dukrų M. B. ir V. B. (buvusių A.) atžvilgiu. Teismas nustatė mergaičių gyvenamąją vietą pas tėvą Ž. B., priteisiant iš atsakovės išlaikymą dukroms iki pilnametystės. Iš bylos dokumentų akivaizdu, kad Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokurorė D. K. (pareiškėja), susirašinėdama su atitinkamomis valstybės institucijomis, vykdydama įstatymu prokuratūrai priskirtas funkcijas, rinko medžiagą minėtos civilinės bylos iškėlimui tikslu apginti dviejų nepilnamečių vaikų interesus. Tuo remiantis konstatuotina, kad šiuo tikslu atlikti pareiškėjos veiksmai atitinka Prokuratūros įstatymo 19 str.1 d., CK 3.163 str.4 d., 3.184 str.2 d., 3.263 str., 3.249 str.1 d. 4 p. reikalavimus, Jungtinių Tautų Organizacijos Vaiko teisių konvencijoje ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme įtvirtintus vaiko interesų prioriteto principus. Iš teismo sprendimo akivaizdu, kad pagal Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros ieškinį, kurio pateikimui medžiagą rinko pareiškėja, minėtų dviejų nepilnamečių vaikų interesai buvo tinkamai apginti, seserys A. nebuvo išskirtos ir įvaikintos, jų gyvenamoji vieta nustatyta su biologiniu tėvu. Generalinė prokuratūra, kuri yra kompetentinga vertinti žemesnių prokurorų veiksmus, savo 2006-10-30 pažymoje konstatavo, kad D. K., nustatyta tvarka veikdama nepilnamečių A. interesais, įstatymų nepažeidė (b.l.194-196).

27Prokuratūros statusą, funkcijas reglamentuoja specialusis LR prokuratūros įstatymas. Prokurorų įgaliojimus vaiko teisių apsaugos srityje reglamentuoja CK Trečiosios knygos bei CPK nuostatos. Įstatymais nustatyta, kad prokuroras yra nepriklausomas ir klauso tik Konstitucijos ir įstatymo (Konstitucijos 118 str.3 d., Prokuratūros įstatymo 11 str.). Prokuratūros įstatymo 11 str.3 d. draudžia kištis į prokurorų veiklą. Pagal to paties įstatymo 3 straipsnio 4 d. nuostatas žemesnio prokuroro veiksmai ir sprendimai įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami aukštesniam prokurorui ir teismui. Todėl tuo atveju, jei VTAK tarnyba, turėjo pagrindą manyti, kad Šiaulių miesto apylinkės prokurorė D. K., gindama nepilnamečių interesus, pažeidė įstatymą, turėjo teisę apie tai informuoti aukštesnį prokurorą ir pasiūlyti jam pagal kompetenciją įvertinti jam pavaldžios prokurorės veiksmus ar neveikimą. Iš Pažymos sprendžiamosios dalies (b.l.16-17) akivaizdu, kad atsakovė, priimdama pareiškėjos skundžiamą sprendimą, rėmėsi tik VTAK įstatymu, nors to paties įstatymo 3 straipsnis ją įpareigoja remtis teisės aktų visuma. Remiantis išdėstytais argumentais konstatuotina, kad atsakovė, įspėdama Šiaulių miesto prokurorę D. K. dėl jos veiksmų ir neveikimo, ginant nepilnamečių interesus, ir galimo įgaliojimų viršijimo, ginant viešąjį interesą teisės aktų nurodytais pagrindais, viršijo savo kompetencija. Todėl pareiškėjos skundas tenkinimas, Pažymos sprendžiamosios dalies pirmasis punktas panaikinamas.

28Vadovaudamasi LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 89 str. 1 d. 2 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija

Nutarė

29patenkinti pareiškėjos D. K. skundą. Panaikinti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos 2006-10-09 pažymos Nr. 15-2005/1-166 „Dėl L. K. skundo tyrimo“ sprendžiamosios dalies pirmąjį punktą.

30Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Pareiškėja D. K. padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos... 3. Skunde paaiškino, kad VTAK įstaiga surašė Pažymą išnagrinėjusi... 4. Paaiškino, kad 2005-09-22 Šiaulių miesto apylinkės prokuroras ginant... 5. Atkreipė dėmesį į tai, kad VTAK kontrolierė praėjus beveik metams po... 6. Pažymėjo, kad tirdama L. K. skundą ir priimdama sprendimą, VTA kontrolierė... 7. Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovė palaikė skunde išdėstytus... 8. Atsakovė VTAK įstaiga su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė atmesti... 9. Atsiliepime į skundą paaiškino, kad Konstitucijos 73 str. 3 d. ir VTAK... 10. Atkreipė dėmesį į tai, kad VTAK įstaiga yra specializuota kontrolės... 11. Paaiškino, kad VTAK įstaigoje pradėto tyrimo pagal L. K. skundą dėl V. A.... 12. Pažymėjo, kad L. K. kreipėsi į vaiko teisių apsaugos kontrolierę dėl... 13. Paaiškino, kad VTA kontrolierė nedavė jokių pavedimų ar įpareigojimų... 14. Mano, kad VTAK įstatymo 25 str. 4 p. įtvirtinta vaiko teisių apsaugos... 15. Teismo posėdyje atsakovės atstovės palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus... 16. Tretysis suinteresuotas asmuo Šiaulių miesto apylinkės prokuratūra teismo... 17. Skundas tenkinamas.... 18. Pareiškėja ginčija VTA kontrolieriaus įstaigos 2006-10-09 pažymos Nr.... 19. Atsakovė aiškino, kad įstatymų leidėjas nenumatė galimybės skųsti VTA... 20. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra... 21. Atsižvelgus į minėtus Konstitucinio Teismo nutarimus, kurie yra vienas iš... 22. Iš 2000-05-25 LR vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo Nr. VIII-1708... 23. VTAK įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vaiko teisių apsaugos... 24. Remiantis išdėstytais argumentais konstatuotina, kad pareiškėja turėjo... 25. Atsižvelgus į tai, kad šio ginčo dalykas yra VTA kontrolieriaus įstaigos... 26. Iš skundžiamos Pažymos (b.l.60) pirmojo punkto, kuriuo nuspręsta... 27. Prokuratūros statusą, funkcijas reglamentuoja specialusis LR prokuratūros... 28. Vadovaudamasi LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str.... 29. patenkinti pareiškėjos D. K. skundą. Panaikinti Lietuvos Respublikos vaiko... 30. Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...