Byla e2A-48-253/2019

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko,

2sekretoriaujant Rimai Zigmantienei,

3dalyvaujant ieškovui V. J., jo atstovei advokatei S. Ž.,

4atsakovų K. G. prekybos įmonės ir K. G. atstovui advokatui V. M.,

5atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei V. V.,

6viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, veikiančios savo vardu ir atstovaujančios atsakovei Lietuvos Respublikai, ir atsakovo K. G. prekybos įmonės apeliacinius skundus bei atsakovo K. G. pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinių skundų dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovams K. G. prekybos įmonei, K. G., uždarajai akcinei bendrovei „Realtona“, S. I. (S. I.), Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji asmenys J. B., akcinė bendrovė „Citadele“ bankas, dėl prašymo, įsakymo bei sutarčių pripažinimo negaliojančiais ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8I. Ginčo esmė

91.

10Ieškovas V. J. ieškiniu prašė:

111.1.

12Pripažinti negaliojančiais ir panaikinti nuo jų sudarymo momento:

131)

142005 m. rugsėjo 9 d. prašymą Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriui, kuriuo K. G. ir V. J. prašo išnuomoti K. G. prekybos įmonei, 534 kv. m dydžio valstybinės žemės sklypo dalį 99 metų terminui;

152)

162006 m. kovo 7 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo Nr. 13.6‑946 „Dėl žemės sklypo ( - ), įregistravimo ir dalies nuomos“ dalį, kuria nuspręsta išnuomoti 0,0534 ha žemės sklypo dalį (iš 0,2534 ha bendro ploto), esančio ( - ), K. G. prekybos įmonei, pagal antrą priedą;

173)

182006 m. rugsėjo 8 d. nuomos sutartį Nr. (4.12)Ž1-50, sudarytą tarp Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir K. G. prekybos įmonės, kuria K. G. prekybos įmonei išnuomota 0,0534 ha (0,2534 ha bendro ploto), ( - );

194)

202015 m. vasario 24 d. susitarimą Nr. 16SŽN-(14.16.55.), sudarytą tarp Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba), ir UAB „Realtona“, „Dėl 2006 m. rugsėjo 8 d. valstybinės žemės nuomos sutarties (4.12)Ž1-50 pakeitimo“, kuriuo pakeista 2006 m. rugsėjo 8 d. nuomos sutartis, kuria Lietuvos valstybė (nuomotoja) išnuomojo, o nuomininkė UAB „Realtona“ išsinuomojo 0,0030 ha ploto žemės sklypo dalį (iš 0,2534 ha bendro ploto);

215)

222016 m. lapkričio 29 d. susitarimą, sudarytą tarp Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, ir S. I., kuriuo nutarta pakeisti 2015 m. vasario 24 d. susitarimą Nr. 16SŽN-91-(14.16.55.) „Dėl 2006 m. rugsėjo 8 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (4.12)Ž1-50 pakeitimo“, kurio pagrindu ginčo žemės sklypo dalies nuomininku tapo S. I.;

231.2.

24Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą arba Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Nacionalinės žemės tarnybos, per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos V. J. išnuomoti ne aukciono būdu 99 metams Lietuvos Respublikai priklausančio 0,0534 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), dalį, proporcingą turimam 534,46 kv. m bendro ploto patalpų – poilsio patalpų, unikalus Nr. ( - ), plotui, sudarant šios žemės sklypo dalies nuomos sutartį.

252.

26Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis ir atsakovės UAB „Realtona“, K. G. prekybos įmonė ir Lietuvos Respublika yra 0,2534 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), paskirtis–kita, esančio ( - ) savininkai. Minėtas žemės sklypas 2006 m. rugpjūčio 7 d. buvo suformuotas V. J., K. G. prekybos įmonei bei Lietuvos Respublikai priklausiusį 0,2116 ha žemės sklypą sujungiant su 0,0418 ha valstybinės žemės plotu. V. J. šiuo metu nuosavybės teise priklauso 1000/2534 dalių naujai suformuoto žemės sklypo, K. G. prekybos įmonei nuosavybės teise priklauso 894/2534 dalys, UAB „Realtona“ – 106/2534 dalys ir Lietuvos Respublikai priklauso 534/2534 dalys žemės sklypo. Naujai suformuoto 0,2534 ha žemės sklypo naudojimosi tvarka bendraturčiams nenustatyta. Žemės sklype yra statiniai, kurie priklauso ieškovui, atsakovams ir tretiesiems asmenims: 534,46 kv. m bendro ploto negyvenamoji patalpa – poilsio patalpos, unikalus Nr. ( - ), nuosavybės teise priklauso ieškovui V. J.; 183,94 kv. m bendro ploto negyvenamoji patalpa – poilsio patalpos, unikalus Nr. ( - ), nuosavybės teise priklauso atsakovams S. I. (34/100 dalys) ir K. G. prekybos įmonei (66/100 dalys); 213,77 kv. m bendro ploto negyvenamoji patalpa – poilsio patalpos, unikalus Nr. ( - ), nuosavybės teise priklauso atsakovams S. I. (44/100 dalys), K. G. prekybos įmonei (4/100 dalys) ir trečiajam asmeniui J. B. (52/100 dalys). Minėti statiniai buvo suformuoti atidalijant pastatą – poilsio apartamentus, unikalus Nr. ( - ), iš bendrosios dalinės nuosavybės. Taip pat minėtame žemės sklype yra inžineriniai statiniai: kiemo aikštelė ( - ), unikalus Nr. ( - ), priklausanti K. G. prekybos įmonei; kiemo aikštelė ( - ), unikalus Nr. ( - ), priklausanti ieškovui ir K. G. prekybos įmonei.

273.

28Ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklausančiam statiniui, esančiam ( - ), eksploatuoti, t. y. patekti prie statinio, daug metų naudojama naujai prijungto žemės sklypo dalis, tačiau atsakovas K. G. 2017 m. pavasarį pradėjo reikšti pretenzijas, kad ieškovas naudojasi jo žemės sklypo dalimi. Pradėjęs aiškintis susidariusią situaciją, ieškovas sužinojo, kad: 2006 m. kovo 7 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu ir 2006 m. rugsėjo 8 d. nuomos sutartimi Nr. (4.12) Žl-50 K. G. prekybos įmonei buvo išnuomota Lietuvos Respublikai priklausanti žemės sklypo dalis (0,0534 ha iš viso 0,2534 ha ploto). 2015 m. vasario 24 d. Nacionalinės žemės tarnybos ir UAB „Realtona“ susitarimu pakeista 2006 m. rugsėjo 8 d. nuomos sutartis ir Lietuvos valstybė (nuomotoja) išnuomojo, o nuomininkė UAB „Realtona“ išsinuomojo 0,0030 ha ploto žemės sklypo dalį (iš 0,2534 ha bendro ploto). 2016 m. lapkričio 29 d. tarp atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos ir S. I. sudarytas susitarimas pakeisti 2015 m. vasario 24 d. susitarimą ir žemės sklypo dalis perduota naudotis atsakovui S. I.. Ieškovo nuomone, tiek 2006 m. kovo 7 d. įsakymas, tiek 2006 m. rugsėjo 8 d. valstybinės žemės nuomos sutartis, tiek 2015 m. vasario 24 d. ir 2016 m. lapkričio 29 d. susitarimai pakeisti sutartį, kuriais bendraturtei K. G. prekybos įmonei buvo išnuomota visa žemės sklypo dalis, priklausanti valstybei, ir pernuomota kitiems asmenims, pažeidžia ieškovo, kaip žemės sklypo bendraturčio ir žemės sklype esančio statinio savininko, teises ir teisėtus interesus ir akivaizdžiai prieštarauja Žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) taisyklių (toliau – Taisyklės) nuostatoms.

294.

30Ieškovas 2017 m. balandžio 7 d. pateikė prašymą Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriui ir prašė panaikinti 2006 m. kovo 7 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymą, nutraukti su atsakove K. G. prekybos įmone sudarytą šios žemės nuomos sutartį ir sudaryti 0,0534 ha valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) (viso sklypo plotas – 0,2534 ha), nuomos sutartį su ieškovu proporcingai ieškovo turimo statinio plotui, tačiau Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyrius atsisakė tenkinti prašymą, motyvuodamas tuo, kad archyvinėje byloje yra ieškovo V. J. ir atsakovo K. G. 2005 m. rugsėjo 9 d. prašymas, kuriuo ieškovas su atsakovu neva prašė įregistruoti 2534 kv.m dydžio valstybinės žemės sklypą, adresu ( - ), ir išnuomoti valstybinės žemės sklypo dalį, sudarančią 534 kv. m atsakovei K. G. prekybos įmonei. Ieškovas kreipėsi į teismo ekspertą, šis atliko prašymo rašysenos ekspertizę ir akte konstatavo, kad 2005 m. rugsėjo 9 d. prašymą Nacionalinei žemės tarnybai pasirašė ne V. J.. Iki 2017 m. pavasario ieškovas visą laiką naudojosi, kaip ir kiti statinių, esančių ( - ), savininkai, prijungta žemės sklypo dalimi ir ginčų nebuvo.

315.

32Ieškovas 2005 m. rugsėjo 9 d. prašymą Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriui prašo pripažinti negaliojančiu ir panaikinti tuo pagrindu, kad šio dokumento ieškovas nepasirašė, minėtame prašyme yra suklastotas parašas ir ši aplinkybė patvirtinta eksperto. Įsakymą, nuomos sutartį ir susitarimus ieškovas prašo pripažinti negaliojančiais ir panaikinti tuo pagrindu, kad buvo pažeistos Žemės įstatymo bei Taisyklių nuostatos, pagal kurias bendraturčiams išnuomojamos atitinkamos nuomojamo žemės sklypo dalys nustatomos atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklype, kurio dalį (0,0534 ha) sudaro valstybinė žemė, esantys statiniai nuosavybės teise priklauso ne tik K. G. prekybos įmonei, bet ir kitiems bendraturčiams, įskaitant ieškovą, K. G. prekybos įmonei galėjo būti išnuomota tik žemės sklype esanti valstybinės žemės sklypo dalis proporcinga K. G. prekybos įmonės turimam žemės sklype esančių statinių plotui, o ne visa esama valstybinės žemės dalis, nes prijungta žemės sklypo dalis yra reikalinga ieškovui nuosavybės teise priklausančiam statiniui eksploatuoti. Pažymi, kad jokie susitarimai tarp statinių savininkų dėl valstybinės žemės nuomos dalių negalimi. Todėl prašymas, įsakymo dalis, nuomos sutartis ir susitarimai pripažintini negaliojančiais ir naikintini Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio pagrindu kaip sudaryti pažeidžiant imperatyvias įstatymų nuostatas.

33II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

346.

35Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gegužės 14 d. sprendimu nuspręsta atsakovų K. G. ir K. G. prekybos įmonės atstovo prašymą dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo ir naujo įrodymo pridėjimo, atmesti. Taip pat nuspręsta ieškinį tenkinti visiškai:

366.1.

37Pripažinti negaliojančiu ir panaikinti nuo jo sudarymo momento 2005 m. rugsėjo 9 d. prašymą Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriui, kuriuo K. G. ir V. J. prašo išnuomoti K. G. prekybos įmonei 534 kv. m dydžio valstybinės žemės sklypo dalį 99 metų terminui.

386.2.

39Pripažinti negaliojančiu ir panaikinti nuo jo sudarymo momento 2006 m. kovo 7 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo „Dėl žemės sklypo ( - ), įregistravimo ir dalies nuomos“ Nr. 13.6-946 dalį, kuria nuspręsta išnuomoti 0,0534 ha žemės sklypo dalis (iš 0,2534 ha bendro ploto), adresu ( - ), K. G. prekybos įmonei, pagal antrą priedą.

406.3.

41Pripažinti negaliojančia ir panaikinti nuo jos sudarymo momento 2006 m. rugsėjo 8 d. nuomos sutartį Nr. (4.12)Ž1-50, sudarytą tarp Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir K. G. prekybos įmonės, kuria K. G. prekybos įmonei buvo išnuomoti 0,0534 ha (0,2534 ha bendro ploto), ( - ).

426.4.

43Pripažinti negaliojančiu ir panaikinti nuo jo sudarymo momento 2015 m. vasario 24 d. susitarimą, sudarytą tarp Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, ir UAB „Realtona“, „Dėl 2006 m. rugsėjo 8 d. valstybinės žemės nuomos sutarties (4.12)Ž1-50 pakeitimo“ Nr. 16SŽN-(14.16.55.), kuriuo pakeista 2006 m. rugsėjo 8 d. nuomos sutartis, kuria Lietuvos valstybė (nuomotoja) išnuomojo, o nuomininkė UAB „Realtona“ išsinuomojo 0,0030 ha ploto žemės sklypo dalį (iš 0,2534 ha bendro ploto).

446.5.

45Pripažinti negaliojančiu ir panaikinti nuo jo sudarymo momento 2016 m. lapkričio 29 d. susitarimą, sudarytą tarp Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, ir S. I., kuriuo nutarta pakeisti 2015 m. vasario 24 d. susitarimą Nr. 16SŽN-91-(14.16.55.) „Dėl 2006 m. rugsėjo 8 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (4.12)-Ž1-50 pakeitimo“, kurio pagrindu ginčo žemės sklypo dalies nuomininku tapo S. I..

466.6.

47Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą arba Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Nacionalinės žemės tarnybos, per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išnuomoti ieškovui V. J. ne aukciono būdu Lietuvos Respublikai priklausančio 0,0534 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), dalį, proporcingą turimam 534,46 kv. m bendro ploto patalpų – poilsio patalpų, unikalus Nr. ( - ), plotui, sudarant šios žemės sklypo dalies nuomos sutartį.

486.7.

49Priteisti iš atsakovų K. G. prekybos įmonės, K. G., UAB „Realtona“, S. I., Nacionalinės žemės tarnybos ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, po 305 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų ieškovui.

507.

51Teismas nustatė, kad žemės sklypas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), buvo suformuotas pastatui, unikalus Nr. ( - ), iš kurio atidalijimo būdu buvo suformuoti trys atskiri nuosavybės objektai – poilsio patalpos, eksploatuoti. Tiek ginčijamas 2006 m. kovo 7 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymas Nr.13.6-946 „Dėl žemės sklypo ( - ), įregistravimo ir dalies nuomos“, tiek 2006 m. rugsėjo 8 d. sudaryta nuomos sutartis Nr. (4.12) Žl-50, tarp Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir K. G. prekybos įmonės, kuria atsakovei K. G. įmonei buvo išnuomota 0,0534 ha (bendro ploto 0,2534 ha), adresu ( - ), priimti 2005 m. rugsėjo 9 d. K. G. ir V. J. prašymo pagrindu, o 2015 vasario 24 d. ir 2016 m. lapkričio 29 d. susitarimais, pakeista 2006 m. rugsėjo 8 d. nuomos sutartis. 2017 m. liepos 11 d. ekspertizės akte Nr. 20170711/01 padaryta išvada, kad 2005 m. rugsėjo 9 d. K. G. ir V. J. prašyme dėl valstybinės žemės sklypo registro duomenų pakeitimo, žemės sklypo įregistravimo viešajame registre ir valstybinės žemės sklypo nuomos, adresu ( - ), adresuotame Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriui, apatinėje dalyje, greta spausdintinio įrašo „V. J.“, pasirašė ne V. J.. Teismas pažymėjo, kad nepaisant to, kad 2005 m. rugsėjo 9 d., ginčijamas prašymas nebuvo pasirašytas ieškovo V. J., tačiau jis pateiktas jau po 2004 m. lapkričio 18 d., po to, kai buvo panaikinta norma leidžianti žemės sklypo bendraturčiams susitarti dėl perkamo (išnuomojamo) žemės sklypo dydžio, t. y. jau įsigaliojus imperatyvui nustatančiam, jog valstybinės žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje visais atvejais nustatoma tik apskrities viršininko sprendimu.

528.

53Teismas nustatė, kad tiek valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo metu, tiek šiuo metu, VĮ Registrų centro duomenimis, jokių kitų pastatų, išskyrus pastatą, unikalus Nr. ( - ), žymėjimas ( - ), kuriame suformuoti trys atskiri nuosavybės teisės objektai, ir kurių buvimas šiame valstybinės žemės sklype pagal teisės aktus suteiktų teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, nėra. Pažymėta, kad kiemo aikštelė įregistruota kaip kitas statinys – kiemo aikštelė, šis objektas priskirtinas inžineriniams statiniams, ir negali būti vertinamas kaip pastatas. Be to, žemės sklypas išnuomotas tikslinei paskirčiai, todėl teismui nekilo abejonių, kad atsakovei K. G. prekybos įmonei išnuomota valstybinės žemės dalis nebuvo skirta statiniui – kiemo aikštelei pagal tikslinę paskirtį eksploatuoti. Konstatuota, kad netgi esant teisinei atsakovų nurodomos kiemo aikštelės registracijai ( - ), t. y. įregistravus viešajame registre kiemo aikštelę, išsinuomoti valstybinės žemės sklypą ne aukciono būdu kiemo aikštelės, t. y. pagrindinio pastato priklausiniui, eksploatuoti nebuvo ir nėra teisinio pagrindo.

549.

55Pažymėta, kad 0,2534 ha žemės sklypas ( - ), unikalus Nr. ( - ), buvo suformuotas ieškovui V. J., atsakovei K. G. prekybos įmonei bei Lietuvos Respublikai priklausiusį 0,2116 ha žemės sklypą sujungiant su 0,0418 ha valstybinės žemės sklypu, ne konkretaus turtinio vieneto iš suformuotų trijų atskirų poilsio patalpų, o poilsio pastatui, unikalus Nr. ( - ), žymimam ( - ), eksploatuoti. Nežiūrint to, kad atsakovės K. G. prekybos įmonės poilsio patalpos išsidėsčiusios šiaurinėje žemės sklypo dalyje ir pagal naudojimosi tvarką priskirta naudotis šiaurine žemės sklypo dalimi, kuri ribojasi su prijungta valstybinės žemės sklypo dalimi, tačiau įregistruotam Nekilnojamojo turto registre atskiram atsakovės nuosavybės teise valdomam objektui (pagrindiniam daiktui) eksploatuoti atskiras žemės sklypas formuojamas nebuvo. Taip pat pažymėta tai, kad 2004 m. vasario 24 d. naudojimosi žemės sklypu tvarka buvo nustatyta iki valstybinės žemės sklypo prijungimo, t. y. kai buvo suformuotas 0,2116 ha sklypas, o prijungus valstybinės žemės sklypą, t. y. kai buvo suformuotas 0,2534 ha sklypas, nauja tvarka dėl žemės sklypo naudojimosi nenustatyta (patikslinta). Teismas padarė išvadą, kad ieškovo ieškinio reikalavimai yra pagrįsti. Teismas taip pat konstatavo, kad nepraleistas 10 metų ieškinio senaties terminas.

56III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

5710.

58Apeliaciniu skundu atsakovė K. G. prekybos įmonė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – V. J. ieškinį atmesti ir priteisti apeliantei K. G. prekybos įmonei šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašoma priimti prie apeliacinio skundo pridėtą geodezinę nuotrauką ir Nekilnojamojo turto registro išrašą. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

5910.1.

60Apeliantė laikosi pozicijos, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą ir teismas šiuo pagrindu privalėjo ieškinį atmesti. Apeliantės nuomone, apie ginčijamus aktus ieškovas turėjo sužinoti vėliausiai 2006 metais. Teismas nevertino aplinkybių, kad ginčui aktuali valstybei priklausanti sklypo dalis buvo padidinta būtent detaliojo planavimo pagrindu, apie kurį ieškovas negalėjo nežinoti, nes ieškovas įgijo teisę naudotis kaimyniniu sklypu servituto teise. Sprendime neįvertinta, kad ieškovas yra verslininkas. Ši aplinkybė svarbi, nes ieškovas privalėjo rūpintis savo turtu, todėl vos tik sužinojęs, jog pasikeitė su bendraturčiais valdomo sklypo plotas ir padidėjo valstybei priklausanti sklypo dalis, verslininkas privalėjo kelti klausimą, kas šia dalimi naudosis ir kas už tai mokės nuomos mokestį valstybei. Ieškovas dar 2006 m. žinojo apie sklypo ploto ir valstybei priklausančios dalies padidėjimą, pasikeitus sklypo plotui ieškovas 2006 m. rugsėjo 1 d. keitė net du hipotekos sandorius, prašymą dėl tokio hipotekos sandorių pakeitimo teikė dar 2006 m. rugpjūčio 9 d. Ieškovas yra ginčo sklypo bendraturtis, tad bet kuriuo metu galėjo gauti duomenis apie savo turtą. Be to, nuomos sutartis buvo registruota ne 2010 m. kovo 2 d., kaip neteisingai nustatė teismas, o 2006 m. spalio 6 d. Nėra pagrindo atnaujinti praleistą senaties terminą, nes įrodinėjamas pažeidimas pačiam ieškovui nebuvo svarbus. Apeliantės nuomone, ieškovas piktnaudžiavo teise; ieškovo ginčijamas prašymas buvo tik vienas iš daugelio ieškovo pasirašytų ir teiktų dokumentų.

6110.2.

62Teismas netinkamai aiškino ir taikė valstybinės žemės nuomą reglamentuojančius teisės aktus. Teismas nevertino, kad būtent prie šiaurinės sklypo pusės prijungus papildomą žemės plotą, tai buvo padaryta ne pietinės sklypo dalies naudotojo interesais, o būtent šiaurinės dalies sklypo naudotojo naudai ir interesais. Tiek pagrindinį statinį, tiek ir visus kitus statinius bendraturčiai jau buvo atsidaliję. Teismas negalėjo taikyti Taisyklių 7 punkto nuostatos. Sklypas nebuvo tik valstybinis, jis buvo pasidalytas, kai kiekvienas bendraturtis žinojo, kur yra jo asmeninė dalis. Formuojant 25,34 a ploto sklypą, poilsio apartamentų, kaip vieno objekto, jau nebuvo – buvo trys atskiri objektai, kuriems eksploatuoti ir formuotas sklypas pagal tai, kokios infrastruktūros konkrečiam iš trijų objektų reikia. Jeigu teismas pripažino, kad bendraturčiai nebegalėjo sudaryti susitarimo dėl žemės sklypo dalies bendrojoje nuosavybėje nusistatymo, tai teismas turėjo kelti klausimą, ar įmonė turėjo teisę išsinuomoti valstybei priklausančią sklypo dalį tik apskrities viršininko sprendimu, t. y. net nesant ginčijamo prašymo. Apeliantės nuomone, teismas netaikė bylos faktinei situacijai aktualių Taisyklių 3-6 ir 31 punktų nuostatų. Šiaurinėje sklypo dalyje prijungtas papildomas žemės plotas galėjo būti išnuomotas tik šiaurinėje sklypo dalyje esantiems objektams – tiek šiauriniams apartamentams, tiek ir aikštelei – eksploatuoti. Ši sklypo dalis pagrįstai išnuomota įmonei – tik tokiu būdu buvo galima užtikrinti nuosavybės tinkamą naudojimą pagal tiesioginę tikslinę paskirtį.

6310.3.

64Apeliantės nuomone, ginčijamo prašymo sprendiniai, t. y. kad būtent K. G. prekybos įmonė išsinuomos valstybei priklausančią sklypo dalį, buvo suderinti su ieškovu, visiškai atitiko jo valią ir jam buvo žinomi. Neįtikima versija, kad ieškovas būtų nežinojęs, kas yra išsinuomojęs valstybei priklausančią sklypo dalį. Jeigu ieškovo valia būtų neatitikusi situacijos, jis neabejotinai būtų kėlęs šį klausimą jau 2006 metais, todėl vien tai, kad ieškovas taip ilgai delsė, rodo, kad buvusi situacija, kai ginčo sklypo dalį buvo išsinuomojusi įmonė, atitiko jo valią.

6510.4.

66Apeliantės nuomone, teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, nes nurodė, kokį sprendimą ir kaip turi priimti Nacionalinė žemės tarnyba. Šis ieškovo reikalavimas neteismingas bendrosios kompetencijos teismui. Šioje byloje nebuvo skundžiamas joks sprendimas, kuriuo būtų atsisakyta ieškovui išnuomoti dalį valstybei priklausančios sklypo dalies, todėl teismas negalėjo įpareigoti valstybės institucijos priimti konkretų sprendimą. Teismas neturėjo nurodyti, kokį sprendimą Nacionalinė žemės tarnyba turi priimti. Teismo sprendimas pripažinti negaliojančia nuomos sutartį savaime nelemia, kad ji turi būti sudaryta su ieškovu.

6711.

68Nacionalinė žemės tarnyba, veikdama savo, kaip atsakovės, vardu ir atstovaudama atsakovei Lietuvos Respublikai, pateikė bendrą apeliacinį skundą. Juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą. Esminiai apeliacinio skundo motyvai:

6911.1.

70Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, teismas nepagrįstai tenkino ieškovo ieškinį, kadangi 2006 m. rugsėjo 8 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (4.12)-Ž1-50 buvo sudaryta nepažeidžiant sutarties sudarymo metu galiojusių teisės aktų, o tirti asmenų parašų teisėtumą pateiktuose prašymuose nėra institucijos prerogatyva.

7111.2.

72Teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, kadangi padarė nustatytų faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas nevertindamas visų nurodytų argumentų. Nagrinėjant byla nebuvo išaiškintos ir nustatytos visos reikšmingos bylai aplinkybės, neįvertinti byloje pateikti įrodymai. Neatskleidus bylos esmės buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas.

7312.

74Ieškovas V. J. atsiliepime į byloje pateiktus atsakovų apeliacinius skundus prašo pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinius skundus atmesti. Atsiliepimą ieškovas grindžia tokiais argumentais:

7512.1.

76Dėl atsakovių Nacionalinės žemės tarnybos ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, apeliacinio skundo ieškovas nurodo, kad atsakovės nenurodo jokių motyvų apeliaciniame skunde nurodytiems argumentams pagrįsti, neatskleidžia, kokius konkrečiai įrodymus teismas netinkamai vertino ir kokios bylos esmės neatskleidė. Šių atsakovių apeliacinis skundas bei argumentai prieštarauja teismo posėdžio metu atsakovių atstovės išdėstytai pozicijai. Apeliaciniu skundu neginčijami esminiai teismo sprendimo argumentai, kad 2006 m. kovo 7 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo dalis, 2006 m. rugsėjo 8 d. nuomos sutartis, 2015 m. vasario 24 d. susitarimas buvo priimti ir sudaryti pažeidžiant imperatyviųjų teisės normų nuostatas.

7712.2.

78Dėl atsakovės K. G. prekybos įmonės apeliacinio skundo ieškovas nurodo, kad net suformavus tris nuosavybės teisės objektus žemės sklype buvo ir yra vienintelis pastatas, unikalus Nr. ( - ), žymėjimas ( - ), kuriame suformuoti šie objektai. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad žemės sklype yra trys pastatai. Ieškovas su atsakovais ir trečiuoju asmeniu yra minėto pastato bendraturčiai. 2005 m. rugsėjo 9 d. prašymas buvo suklastotas, ieškovo valia šiuo prašymu neišreikšta, todėl su atsakove nepagrįstai sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis ir kiti susitarimai su kitais atsakovais. Be to, 2005 m. rugsėjo 9 d. prašymas pateiktas po 2004 m. lapkričio 18 d., t. y. po to, kai buvo panaikinta norma leidžianti žemės sklypo bendraturčiams susitarti dėl perkamo (išnuomojamo) žemės sklypo dydžio. Valstybinės žemės sklypo dalis turėjo būti išnuomota ir kitiems pastato – poilsio namų bendraturčiams proporcingai jų nuosavybės teise valdomai poilsio patalpų daliai.

7912.3.

80Apeliantė K. G. prekybos įmonė nenurodo jokių konkrečių teisės normų taikymo pažiedimų. Ieškovas nurodo, kad 0,2534 ha žemės sklypas buvo suformuotas ne konkrečiam turtiniam vienetui iš trijų atskirų poilsio patalpų, o poilsio pastatui, žymimam ( - ), eksploatuoti. Atsakovės K. G. prekybos įmonės minimos aplinkybės, kad jos poilsio patalpos išsidėsčiusios šiaurinėje žemės sklypo dalyje ir pagal naudojimosi tvarką jai priskirta naudotis šiaurine žemės sklypo dalimi, kuri ribojasi su prijungta valstybinės žemės sklypo dalimi, atsakovei nesukūrė išimtinių valstybinės žemės nuomos teisių kitų bendraturčių sąskaita. Žemės sklypas bendraturčių niekada nebuvo atsidalytas. Prijungta 0,0418 ha valstybinės žemės sklypo dalimi ieškovas ir atsakovas naudojosi visą laiką, kadangi ši teritorija yra būtina patekti prie pastatų bei statyti transporto priemones. Kai buvo suformuotas 0,2534 ha žemės sklypas, jokia naudojimosi tokio dydžio žemės sklypu tvarka nenustatyta. Trinkelėmis grįsta aikštelė priskirtina inžineriniams statiniams, ji skirta tarnauti poilsio pastatui.

8112.4.

82Ieškovo nuomone, teismas teisingai nustatė terminą, nuo kurio skaičiuojamas 10 metų ieškinio senaties terminas, todėl pagrįstai netaikė atsakovės prašyto ieškinio senaties termino. Ieškovas nesutinka, kad teismas padarė klaidą, nustatydamas nuomos sutarties išviešinimo momentą. Ieškovas apie ginčijamus dokumentus sužinojo tik 2017 metais, kai buvo pažeistos jo teisės ir neleista naudotis prijungtos valstybinės žemės dalimi. Anksčiausiai senaties terminas galėtų būti skaičiuojamas nuo 2011 m. ir jis nėra praleistas. Ieškovas nurodo, kad žinojo apie dar 2006 m. prijungtą papildomą žemės sklypo dalį, tačiau tai nereiškia, kad jis žinojo apie 2005 m. atsakovės suklastotą prašymą (ir jame esantį ieškovo parašą) visą žemės sklypo dalį išnuomoti atsakovei, apie 2006 m. kovo 7 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymą ir 2006 m. rugsėjo 8 d. nuomos sutartį.

8312.5.

84Ginčijami dokumentai neatitinka ieškovo valios, nes jis buvo ir yra suinteresuotas naudotis ginčo žemės sklypo dalimi. Ieškovas nesutinka, kad teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Byloje pateikti ieškovo prašymai Nacionalinei žemės tarnybai išnuomoti ieškovui ginčo žemės sklypą, kurių ši institucija netenkino, todėl teismo sprendimas tiek panaikinti ginčijamus dokumentus, tiek įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą su ieškovu sudaryti valstybinės žemės sklypo dalies nuomos sutartį yra teisėtas ir pagrįstas.

8513.

86Atsakovas K. G. pateikė prisidėjimą prie Nacionalinės žemės tarnybos ir K. G. prekybos įmonės apeliacinių skundų. Juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – V. J. ieškinį atmesti, priteisti K. G. šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo priimti prie pareiškimo pridėtą Nekilnojamojo turto registro išrašą ir sklypo planą. Atsakovas nurodo, kad:

8713.1.

88Teismas nepagrįstai ignoravo atidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir naudojimosi bendrosios nuosavybės objektu tvarkos institutus. Dar 2004 metais visi bendrosios dalinės nuosavybės objektai buvo arba atsidalyti, arba buvo nustatyta naudojimosi jais tvarka.

8913.2.

90Patvirtinus detalųjį planą ieškovas į savo patalpas patenka per pietinę aikštelę, prie jos privažiuojama naudojantis servitutu. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad detalusis planas panaikino ankstesnę naudojimosi žemės sklypu tvarką. Detalusis planas nesukūrė kokybiškai naujo daikto, o keitė tai, kad prie žemės sklypo dalies, kuriai galiojo aiški naudojimosi tvarka, buvo prijungtas papildomas žemės plotas, kai nė vienam iš bendraturčių nekilo abejonių, kad tai buvo valstybei priklausanti žemė ir tokiu būdu buvo padidinta valstybei priklausanti žemės sklypo dalis. Atsakovo nuomone, turi būti vadovaujamasi ankstesniu žemės sklypo dalių pasiskirstymu.

9113.3.

92285 kv. m ploto aikštelė buvo įrengta dar statant įmonės viešbutį ir anksčiau registruota įmonės savininko ir jo sutuoktinės vardu. Aikštelė, detaliojo plano pagrindu padidinus žemės sklypo plotą, atsirado ant sklypo. Ši aikštelė, nors fiziškai būdama sklypo dalimi, buvo įregistruota kitu įrašu. Kilus šiam ginčui baigtas tvarkyti įrašų Nekilnojamojo turto registre patikslinimo klausimas, taip pat patikslintas sklypo planas. Šiuo metu 285 kv. m ploto aikštelė yra įregistruota kaip atskiras turtinis vienetas, kaip ant sklypo stovintis statinys, žymimas ( - ), priklausantis K. G. prekybos įmonei.

9313.4.

94Šiaurinių apartamentų (sudarytų iš dviejų turtinių vienetų) ir aikštelės funkcinis ryšys leido išskirtinai tik įmonei, kaip būtent šiaurinių apartamentų bendraturtei (tuo metu tik su savo savininkais fiziniais asmenimis), išsinuomoti valstybei priklausančią ir savo statiniu užstatytą žemės plotą, nes aikštelė buvo reikalinga šiems apartamentams tinkamai naudoti pagal paskirtį.

9514.

96Atsiliepimu atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prašo atsakovės K. G. prekybos įmonės apeliacinį skundą vertinti remiantis atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais ir motyvais dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo.

9715.

98Atsiliepimu atsakovai S. I. ir UAB „Realtona“ prašo apeliantų apeliacinius skundus tenkinti juose nurodytais pagrindais, priteisti iš ieškovo atsakovės UAB „Realtona“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo motyvai:

9915.1.

100Atsakovai sutinka su K. G. prekybos įmonės argumentu, kad ieškovo ieškinys turėjo būti atmestas dėl senaties termino. Ieškovas apie išnuomotą valstybinę žemę turėjo sužinoti daug anksčiau, vėliausiai 2006 metais. Ieškovas turėjo suvokti, kad jis neturi teisės į valstybei priklausiusią sklypo dalį, nes nenorėjo už tai mokėti nuomos mokesčio, juo labiau kad nuomojamoje dalyje neturėjo jokio savo turto. Sutinka su apelianto argumentais, kad sprendimu buvo peržengtos bylos nagrinėjimo ribos, nes teismas iš esmės davė nurodymus, kokį sprendimą turi priimti Nacionalinė žemės tarnyba. Teismas nevertino aplinkybės, kad žemės sklypas buvo pasidalytas ir kiekvienas bendraturtis žinojo, kur yra jo asmeninė dalis.

10115.2.

102Atsakovai sutinka, kad apeliantė Nacionalinė žemės tarnyba turėjo teisę priimti sprendimą ir sudaryti nuomos sutartį. Ieškovas buvo pasirašęs ir kituose dokumentuose, kurių visuma įrodo, kad ieškovas žinojo apie sklypo padidėjimą, tačiau nepageidavo padidėjusios dalies išsinuomoti. Nebuvo teisinio pagrindo nesudaryti 2006 m. rugsėjo 8 d. valstybinės žemės nuomos sutarties.

10316.

104Byloje 2018 m. rugpjūčio 17 d. gauti Nacionalinės žemės tarnybos rašytiniai paaiškinimai. Juose prašoma pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimo dalį, kuria teismas Nacionalinę žemės tarnybą įpareigojo ieškovui V. J. išnuomoti Lietuvos Respublikai priklausančio 0,0534 ha žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) dalį, proporcingą turimam 534,46 kv. m bendro ploto patalpų plotui, sudarant žemės sklypo dalies nuomos sutartį, panaikinti, o kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

10517.

106Ieškovas V. J. 2018 m. rugsėjo 18 d. atsiliepime į atsakovės rašytinius paaiškinimus nurodė, kad atsakovės nurodyti motyvai dėl sklypo formavimo yra nesusiję su ginčo esme ir dalyku.

10718.

108Į bylą 2019 m. sausio 16 d. pateikti atsakovų K. G. prekybos įmonės ir K. G. rašytiniai paaiškinimai ir prašymas dėl bylos sustabdymo iki įsiteisės teismo sprendimas Plungės rajono apylinkės teismo Palangos rūmų nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-606-995/2019.

10919.

110Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujintas ir apeliaciniai skundai paskirti nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.

11120.

112Teismo posėdžio metu apeliantės K. G. prekybos įmonės ir atsakovo K. G. atstovas advokatas V. M. apeliacinio skundo reikalavimus palaikė, prašė teismo sprendimą panaikinti, o ieškinį atmesti kaip pareikštą pasibaigus ieškinio senaties terminui, taip pat kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad netinkamai taikytas ieškinio senaties institutas. Ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2006 m. spalio 6 d. Byloje nėra viešojo intereso. Nacionalinės žemės tarnybos reiškiami argumentai viršija bylos nagrinėjimo ribas. Byloje neteisingai nustatytos faktinės aplinkybės ir neteisingai parinkta taikytina teisės norma. Bendrosios dalinės nuosavybės jau nebebuvo – yra vienas pastatas, bet jis atidalytas, registre įregistruoti atskiri objektai, dėl to negali būti taikomos Taisyklių nuostatos, kad išnuomojant reikėjo bendraturčio sutikimo. Ieškovas gali patekti į savo naudojamą aikštelę, nes yra nustatytas servitutas ir yra įvažiavimas į ieškovo aikštelę. Aplinkybės dėl prašyme esančio ieškovo parašo tikrumo nagrinėjamai bylai neturi teisinės reikšmės, nes išnuomojant žemės sklypą nebuvo bendrosios dalinės nuosavybės, todėl ieškovo sutikimo nereikėjo. Nacionalinė žemės tarnyba negali keisti apeliacinio skundo dalyko ar pagrindo. Nuomos sutartis nepažeidžia ieškovo interesų, nes jis, po to kai 2004 m. nustatyta naudojimosi tvarka, niekada nepretendavo į aikštelę. Ieškovui aikštele leista naudotis geranoriškai. Dėl bylos sustabdymo nurodė, kad svarbesnis yra naudojimosi tvarkos nustatymo klausimas.

11321.

114Teismo posėdžio metu atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos atstovė V. V., remdamasi į bylą pateiktais rašytiniais paaiškinimais, apeliacinį skundą palaikė iš dalies ir prašė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria Nacionalinės žemės tarnyba įpareigojama sudaryti valstybei priklausančios žemės sklypo dalies nuomos sutartį su ieškovu atmesti, o kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Papildomai nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba remiasi Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692, reglamentuojančiu naujų sklypų formavimą. Taikoma norma, reglamentuojanti įsiterpusį žemės sklypą, kuris buvo prijungtas prie ankstesnio žemės sklypo. 0,0534 ha žemės sklypo negalima pripažinti įsiterpusiu žemės sklypu, nes jis viršija nustatytą plotą. Dėl bylos sustabdymo nurodė, kad pirma turi būti išspręstas klausimas šioje byloje dėl naudojimosi žemės sklypu. Teismas nepasisakė dėl nuomos kitiems pagrindinio pastato patalpų savininkams.

11522.

116Teismo posėdžio metu ieškovas V. J. prašė apeliacinius skundus atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Ieškovas papildomai paaiškino, kad automobilių stovėjimo aikštelę 2003 m. statė kartu su K. G.. Aikštelės negalėjo dalytis, nes jos nebuvo dokumentuose. Susitarimas dėl valstybinės žemės nuomos yra suklastotas. Apie tai, jog valstybinė žemė išnuomota tik K. G. prekybos įmonei, sužinojo 2017 m., kai ieškovui aikštelėje nebeleista statyti automobilio. Ieškovas pažymėjo, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka buvo nustatyta, kai sklypas buvo 21,16 a, o kai sklypas tapo didesnis naudojimosi tvarka nebuvo nustatyta. Nepagrįstai teigiama, kad bendrame sklype visa valstybinė žemė turi priklausyti tik K. G. prekybos įmonei.

11723.

118Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė S. Ž. palaikė atsiliepime į apeliacinius skundus išdėstytus argumentus, prašė abu apeliacinius skundus atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Sutiko su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl ieškinio senaties taikymo. 2005 m. susitarime suklastotas ieškovo parašas ir apie 2005 m. susitarimą, kad visa žemė bus išnuomota K. G. prekybos įmonei, ieškovas nežinojo. Be to, 2005 m. susitarimas neturi teisinės reikšmės, nes susitarti dėl nuomojamo žemės sklypo dalies šalys galėjo iki 2004 m. lapkričio 18 d. Byloje yra viešasis interesas. Nuomos sutartis negalėjo būti sudaryta. Nesutiko su argumentu, kad praleistas ieškinio senaties terminas. Nuomos sutartis išviešinta tik 2010 m., be to, byloje nebuvo ginčo, kad ieškovas naudojosi valstybine žeme iki 2017 m. Ieškovas apie nuomos sutartį, įsakymą ir kitus dokumentus sužinojo tik 2017 m. Detalusis planas patvirtintas 2005 m. ir nebuvo nuginčytas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė įpareigojimą sudaryti nuomos sutartį tik su ieškovu. Prašė vadovautis Vyriausybės nutarimu Nr. 260 patvirtintų Taisyklių 7, 28 ir 32 punktais. Dokumentai apie tai, kad įregistruota aikštelė, neturi reikšmės, nes prie aikštelės žemės sklypas neformuojamas ir atsižvelgiama tik į pagrindinio pastato plotą. Prašymas sustabdyti bylą nepagrįstas, nes būtent šios bylos rezultatas turės teisinę reikšmę kitai bylai. Nesutiko, kad nėra bendrosios dalinės nuosavybės, kadangi Nekilnojamojo turto registre įregistruotas vienas pastatas – poilsio apartamentai, ir taikytina Vyriausybės nutarime Nr. 260 nustatyta tvarka – proporcingumas nustatomas pagal pastato plotą.

119Teisėjų kolegija

konstatuoja:

120IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12124.

122Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

123Dėl bylos sustabdymo

12425.

125Atsakovai K. G. prekybos įmonė ir K. G. apeliacinės instancijos teisme pateikė prašymą dėl šios bylos sustabdymo. Juo prašoma sustabdyti civilinę bylą, iki įsiteisės teismo sprendimas Plungės rajono apylinkės teismo Palangos rūmų nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-606-995/2019 dėl 25,34 a ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio adresu ( - ), naudojimo tvarkos nustatymo. Prašymas grindžiamas motyvais, kad aplinkybė, jog tarp žemės sklypo bendraturčių dabartinio ploto sklypui nėra nustatyta (patikslinta ankstesnė) naudojimosi tvarka, yra viena esminių vertinant, kas turi teisę išsinuomoti valstybei priklausančią žemės sklypo dalį. Prašyme nurodomi argumentai, jog, nustačius naudojimosi tvarką ir tokiu būdu faktiškai atsidalijus žemės sklypą, gali susiklostyti tokia situacija, kad ieškovas nebeturės intereso išsinuomoti valstybei priklausančią žemės sklypo dalį arba jis tam nebeturės teisinio pagrindo.

12626.

127CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas privalomasis bylos sustabdymo pagrindas, kai negalima nagrinėti bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai; teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti; kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2010; 2013 m. liepos 25 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-3-411/2013 ir kt.).

12827.

129Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina aplinkybę, kad Plungės rajono apylinkės teismo Palangos rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-606-995/2019 pagal ieškovės K. G. prekybos įmonės ieškinį atsakovams V. J., Nacionalinei žemės tarnybai ir UAB „Realtona“, tretieji asmenys S. I. ir J. B. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos faktines aplinkybes ir įvertinusi įrodinėjimo dalyką abiejose bylose, nesutinka su prašyme sustabdyti šią bylą išdėstyta pozicija, kad naudojimosi tvarkos nustatymo klausimas yra prioritetinis.

13028.

131Nurodytoje kitoje civilinėje byloje keliamas klausimas dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo nesant bendraturčių sutarimo – bendraturčių naudojimosi 25,34 a ploto žemės sklypu tvarkos nustatymo teismo tvarka. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčas dėl prašymo, įsakymo bei sutarčių pripažinimo negaliojančiais ir įpareigojimo atlikti veiksmus yra susijęs su dalies žemės sklypo naudojimo pagrindų ginčijimu ir šalių teisės naudotis žemės sklypo dalimis apimtimi. Reikšminga tai, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje prašymas, įsakymo dalis, nuomos sutartis ir vėlesni susitarimai ginčijami CK 1.80 straipsnio pagrindu, kaip prieštaraujantys imperatyviosioms įstatymų normoms. Tad šioje civilinėje byloje ieškinio reikalavimų pagrįstumas tikrinamas tuo aspektu, ar ginčijami sandoriai atitinka imperatyvųjį įstatymų reglamentavimą. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad kitoje civilinėje byloje nustatytini faktai ir ieškinio reikalavimų išsprendimas neturės esminės teisinės reikšmės nagrinėjamai civilinei bylai ir joje pareikštų reikalavimų visumai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju kitos civilinės bylos nagrinėjimas nesudaro teisinio pagrindo taikyti CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir atmeta atsakovų K. G. prekybos įmonės ir K. G. prašymą dėl bylos sustabdymo.

132Dėl naujų įrodymų

13329.

134Šalys apeliacinės instancijos teismui pareiškė prašymus pridėti naujus įrodymus: apeliaciniame skunde atsakovė K. G. prekybos įmonė pateikė prašymą priimti prie apeliacinio skundo pridėtą geodezinę nuotrauką ir 2018 m. birželio 8 d. Nekilnojamojo turto registro išrašą; atsakovas K. G. prisidėjime prie apeliacinių skundu pateikė prašymą priimti pridėtą 2018 m. liepos 5 d. Nekilnojamojo turto registro išrašą ir žemės sklypo planą. Atsiliepime į apeliacinius skundus ieškovas V. J. prašė nepriimti kartu su K. G. prekybos įmonės apeliaciniu skundu pateiktų naujų įrodymų, nes apeliantė nenurodė pagrindų, dėl kurių šie įrodymai galėtų būti pridėti prie bylos ją nagrinėjant apeliacine tvarka. Teismo posėdžio metu atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos atstovė išreiškė poziciją, kad nauji rašytiniai įrodymai neturi reikšmės bylos nagrinėjimui.

13530.

136Apeliacinės instancijos teisme ribojamas naujų įrodymų pateikimas. CPK 314 straipsnyje suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, numatant tokias šios taisyklės išimtis: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

13731.

138Atsakovė K. G. prekybos įmonė ir atsakovas K. G. prašymuose priimti naujus įrodymus nenurodė tokių aplinkybių, kad apeliacinės instancijos teisme teikiami įrodymai buvo teikiami pirmosios instancijos teisme ir buvo sprendžiamas klausimas dėl šių įrodymų priėmimo ar buvo apribotos procesinės teisės pateikti įrodymus. Pastebėtina, kad atsakovių teikiami Nekilnojamojo turto registro išrašai sudaryti po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, geodezinė nuotrauka sudaryta po bylos nagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme pabaigos. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti esant pirmąją išimties taikymo sąlygą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė įrodymus priimti.

13932.

140Apeliantė K. G. prekybos įmonė ir atsakovas K. G. prašymuose nenurodė motyvų, kodėl teikiami nauji įrodymai negalėjo būti gauti ir pateikti į bylą, ją nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nenurodė aplinkybių, kad įrodymų neturėjo galimybės gauti dėl objektyvių priežasčių, nepagrindė, kodėl įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Pažymėtina, kad žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro išrašas (2018 m. kovo 26 d.) buvo pateiktas byloje, tad byloje esantys duomenys šalims buvo žinomi (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Apeliantė K. G. prekybos įmonė nenurodė, kad teikė prašymą papildyti bylos medžiagą ar remtis istoriniais Nekilnojamojo turto registro duomenimis (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 12, 13 ir 251 straipsniai). Atsakovas K. G. nurodė, kad baigė tvarkyti įrašų Nekilnojamojo turto registre patikslinimo klausimą, tačiau pažymėtina, kad byloje aikštelės buvimo faktas buvo grindžiamas kitais rašytiniais duomenimis ir šalių paaiškinimais, aikštelės įregistravimo klausimas nesudarė bylos nagrinėjimo dalyko. Pripažintina, kad neįrodyta antroji išimties dėl naujų įrodymų pateikimo taikymo sąlyga.

14133.

142Teisėjų kolegija, nenustačiusi sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje nustatytos taisyklės išimtį, atsakovės K. G. prekybos įmonės ir atsakovo K. G. prašymų priimti ir prie bylos pridėti naujus įrodymus netenkina ir šių įrodymų nevertina (CPK 314 straipsnis).

143Esminės bylos faktinės aplinkybės

14434.

145Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, 0,2534 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), paskirtis – kita, žemės sklypo naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos, esantis ( - ), nuosavybės teise priklauso bendraturčiams: Lietuvos Respublikai (534/2534 dalys), V. J. (1000/2534 dalys), K. G. prekybos įmonei (894/2534 dalys) ir UAB „Realtona“ (106/2534 dalys). Bylos duomenimis, 0,2534 ha naujas žemės sklypas suformuotas 0,2116 ha žemės sklypą (priklausiusį ieškovui V. J. (0,1000 ha), K. G. (0,1000 ha) ir Lietuvos Respublikai (0,0116 ha)) sujungiant su 0,0418 ha valstybinės žemės plotu detaliojo planavimo dokumentų pagrindu. Nekilnojamojo turto registro duomenimis taip pat nustatyta, kad žemės sklype, esančiame ( - ), yra įregistruotas pastatas – poilsio apartamentai, unikalus Nr. ( - ), jame suformuoti trys atskiri nekilnojamojo turto objektai: patalpos (1-4) reg. Nr. ( - ); patalpos (1-1) reg. Nr. ( - ); patalpos (1-5) reg. Nr. ( - ).

14635.

147Nustatyta, kad 2005 m. rugsėjo 9 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriui pateiktas atsakovo K. G. (veikiančio savo vardu ir kaip K. G. prekybos įmonės savininko) ir ieškovo V. J. prašymas dėl valstybinės žemės sklypo registro duomenų pakeitimo, žemės sklypo įregistravimo viešajame registre ir valstybinės žemės sklypo nuomos. Juo prašoma pakeisti valstybinio žemės sklypo duomenis, įregistruoti 2534 kv. m žemės sklypą adresu ( - ), ir išnuomoti K. G. prekybos įmonei 534 kv. m dydžio valstybinės žemės sklypo dalį 99 metų terminui, nes nuoma būtina žemės sklype esantiems poilsio apartamentams, kiemo aikštelėms ir lauko baseinui eksploatuoti. 2006 m. kovo 7 d. priimtas Klaipėdos apskrities viršininko įsakymas „Dėl žemės sklypo ( - ), įregistravimo ir dalies nuomos“ Nr.13.6‑946, juo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo Palangos skyriui pateikti dokumentai ir duomenys dėl žemės sklypo, esančio ( - ), įregistravimo (pagal pirmą priedą) ir išnuomota 0,0534 ha žemės sklypo dalis (iš bendro ploto 0,2534 ha), esanti ( - ), K. G. prekybos įmonei (pagal antrą priedą). Tarp Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir K. G. prekybos įmonės 2006 m. rugsėjo 8 d. sudaryta nuomos sutartis Nr. (4.12)Ž1-50, ja atsakovei K. G. prekybos įmonei buvo išnuomota 0,0534 ha ploto žemės sklypo dalis (iš 0,2534 ha bendro ploto), ( - ). 2015 m. vasario 24 d. tarp Lietuvos Respublikos ir UAB „Realtona“ sudarytas susitarimas Nr. 16SŽN-23‑(14.16.55.), juo pakeista 2006 m. rugsėjo 8 d. nuomos sutartis ir valstybė (nuomotoja) išnuomojo nuomininkei UAB „Realtona“ 0,0030 ha ploto žemės sklypo dalį (iš 0,2534 ha bendro ploto). 2016 m. lapkričio 29 d. tarp Lietuvos Respublikos ir atsakovo S. I. sudarytas susitarimas Nr. 16SŽN-91-(14.16.55.) pakeisti 2015 m. vasario 24 d. susitarimą, jo pagrindu žemės sklypo dalies nuomininku tapo S. I..

148Dėl senaties

14936.

150Apeliaciniame skunde atsakovė K. G. prekybos įmonė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties instituto. Šios apeliantės nuomone, ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, nes apie ginčijamus aktus ieškovas turėjo sužinoti vėliausiai 2006 metais. Šią poziciją apeliantė grindžia motyvais, jog ieškovas yra ginčo žemės sklypo bendraturtis, valstybei priklausanti žemės sklypo dalis padidinta detaliojo plano pagrindu, todėl ieškovas apie šį procesą negalėjo nežinoti. Taip pat nurodoma, kad ieškovas 2006 m. rugsėjo 1 d. keitė du hipotekos sandorius, be to, ieškovas yra verslininkas ir privalėjo rūpintis savo turtu.

15137.

152Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi 2017 m. rugpjūčio 25 d. Vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Tad ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe – asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti.

15338.

154Apeliantė K. G. prekybos įmonė pažymi, kad pasikeitus žemės sklypo plotui 2006 m. rugsėjo 1 d. pakeisti du ieškovo turto hipotekos sandoriai. Įvertinus byloje esančius Hipotekos registro duomenis nustatyta, kad apeliantės nurodomuose 2006 m. rugsėjo 1 d. pakeistuose hipotekos sandoriuose duomenys pasikeitė gavus 2006 m. rugpjūčio 28 d. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo pranešimą su nurodyta informacija apie naujo 0,2534 ha žemės sklypo suformavimą. Nurodytoje informacijoje apie VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo pranešimą minimas 2006 m rugpjūčio 9 d. prašymas, tačiau nenurodoma, koks asmuo šį prašymą teikė. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais, kad vien aplinkybė, jog ieškovui buvo žinoma apie žemės sklypo padidinimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovui buvo žinoma apie byloje ginčijamą įsakymo dalį, sudarytą nuomos sutartį ir vėlesnius susitarimus dėl nuomos sutarties pakeitimo. Darydama šią išvadą teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad iki žemės sklypo padidinimo žemės sklypo dalis, priklausiusi valstybei, nebuvo išnuomota, o atsakovai K. G. ir K. G. prekybos įmonė iš esmės neneigė ieškovo nurodytų aplinkybių, jog ieškovas ilgą laiką naudojosi ginčo aikštele, esančia žemės sklypo šiaurinėje dalyje. Minėti atsakovai atsiliepime į ieškinį patvirtino, kad tiek iki to, kai 2004 m. pabaigoje detaliuoju planu buvo nustatyta alternatyvi galimybė patekti į žemės sklypą – servitutas kaimyniniam sklypui (bylos duomenimis, detaliuoju planu taip pat padidintas žemės sklypas), tiek po to, bendro sutarimo pagrindu ieškovui ilgą laiką iš esmės nebuvo apribota galimybė naudotis žemės sklypo šiaurinėje dalyje esančia aikštele. Esant tokiems duomenims apie ilgalaikį abiejų pusių bendradarbiavimą, apeliantės argumentai, kad ieškovas buvo verslininkas, atmestini, kaip šiam klausimui neturintys esminės teisinės reikšmės.

15539.

156Apeliantė K. G. prekybos įmonė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė nuomos sutarties išviešinimo viešajame registre datą. Šiuo apsektu teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nekilus klausimo dėl byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo išsamumo ar jame užfiksuotų duomenų pakankamumo, šalims nesirėmus kitokiais duomenimis pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai rėmėsi byloje esančiuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuotais duomenimis. Nekilnojamojo turto registro išrašo (2018 m. kovo 26 d.) duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, jog įrašas apie 2006 m. rugsėjo 9 d. nuomos sutarties sudarymą viešajame registre galioja nuo 2010 m. kovo 2 d. Tokie duomenys užfiksuoti ir ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-36054-17 priimtame 2017 m. gruodžio 21 d. nutarime.

15740.

158Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino visumą bylos duomenų apie ieškovo sužinojimo ar privalėjimo sužinoti apie savo teisių pažeidimą aplinkybes. Įvertinus ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-36054-17 priimtame 2017 m. gruodžio 21 d. nutarime užfiksuotus duomenis ir ieškovo paaiškinimus 2018 m. balandžio 23 d. teismo posėdyje, iš kurių matyti, jog dar 2011 m. kilusio nesutarimo metu iškilo klausimas dėl žemės sklypo dalies nuomos, taip pat duomenis, jog jau tuo metu ieškovas kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, siekdamas gauti su minėtu klausimu susijusią informaciją, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė vien ieškovo nurodytu jo sužinojimo apie ginčo nuomos sutartį laiku (2017 m.). Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau nurodytus motyvus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog pagal byloje esančius duomenis šiuo atveju bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas ieškinio reikalavimams pareikšti nepraleistas.

15941.

160Apeliantė, remdamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, teigia, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. kovo 7 d. įsakymo ginčijimo terminas suėjo dar 2006 m. balandžio 7 d.

16142.

162Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis numato (ginčo įsakymo priėmimo metu – Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis), kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog nurodytoje Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatoje nustatytas vieno mėnesio administracinio akto apskundimo terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/2017 28, 30 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2018 m. gruodžio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-532-687/2018). Administracinių bylų teisenos nustatytas vieno mėnesio procesinis terminas nėra naikinamasis, t. y. gali būti atnaujinamas, jei teismas nustato svarbias jo praleidimą lėmusias priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą, ar minėtoje Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatoje nustatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, atsižvelgtina į šio termino esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus. Taigi sprendžiant klausimą dėl nurodyto termino praleidimo priežasčių svarbos, taikomi tokie pat kriterijai kaip ir ieškinio senaties termino praleidimo atveju (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑281-695/2017 35 punktą).

16343.

164Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. kovo 7 d. įsakymu, be kita ko, nuspręsta K. G. prekybos įmonei išnuomoti 0,0534 ha dalį 0,2534 ha bendro ploto žemės sklypo. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nuomos sutartis tarp Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir K. G. prekybos įmonės dėl valstybinės žemės nuomos sudaryta vėliau – 2006 m. rugsėjo 8 d. Ieškovo skundžiamas administracinis aktas pats savaime materialinių teisinių santykių nesukūrė, tik sudarė prielaidą jiems atsirasti sudarant nuomos sutartį. Bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas ginčyti valstybinės žemės nuomos sutartį nėra praleistas. Svarbu ir tai, kad byloje keliamas klausimas dėl administracinio akto ir ginčijamų sandorių atitikties imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.78 straipsnio 1-5 dalys, 1.80 straipsnio 1 dalis). Įvertinus ginčo pobūdį, tai, kad byloje sprendžiamas klausimas dėl su viešuoju interesu susijusio objekto – valstybinės žemės – nuomos, prioritetas teiktinas pažeistos teisės gynimui (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Esant nurodytų aplinkybių visumai teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė ieškinio senaties instituto.

165Dėl 2005 m. rugsėjo 9 d. prašymo, Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. kovo 7 d. įsakymo, 2006 m. rugsėjo 8 d. nuomos sutarties, 2015 m. vasario 24 d. ir 2016 m. lapkričio 29 d. susitarimų pripažinimo negaliojančiais ir panaikinimo nuo jų sudarymo momento

16644.

167Apeliaciniame skunde atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba išreiškė poziciją, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovo ieškinį, nes 2006 m. rugsėjo 8 d. valstybinės žemės nuomos sutartis buvo sudaryta nepažeidžiant sutarties sudarymo metu galiojusių teisės aktų. 2019 m. vasario 27 d. teismo posėdžio metu Nacionalinės žemės tarnybos atstovė apeliacinį skundą palaikė iš dalies ir, atsižvelgdama į byloje pateiktus 2018 m. rugpjūčio 17 d. rašytinius paaiškinimus, prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimo dalį, kuria teismas Nacionalinę žemės tarnybą įpareigojo ieškovui V. J. išnuomoti Lietuvos Respublikai priklausančio 0,0534 ha žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) dalį, proporcingą turimam 0,0534 ha bendro ploto patalpų plotui, sudarant žemės sklypo dalies nuomos sutartį, o kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

16845.

169Teisėjų kolegija, vertindama apeliantės Nacionalinės žemės tarnybos apeliaciniame skunde ir 2018 m. rugpjūčio 17 d. rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytą poziciją, visų pirma pažymi, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Įstatymas taip pat numato, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 323 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs ne dėl žemės sklypo padidinimo iki 0,2534 ha pagrindo, o dėl valstybei priklausančios žemės sklypo dalies nuomos santykių (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Atsižvelgiant į tai ir į anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą, Nacionalinės žemės tarnybos rašytiniuose paaiškinimuose nurodyti argumentai dėl valstybinės žemės prijungimo ir nuosavybės teisės atkūrimo proceso nevertintini, kadangi tokios aplinkybės nesudarė bylos dalyko ir nebuvo nurodytos nei apeliaciniame skunde, nei pirmosios instancijos teisme.

17046.

171Apeliaciniame skunde Nacionalinė žemės tarnyba remiasi Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto nuostata. Visų pirma įvertintina tai, kad 2006 m. kovo 7 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo ir 2006 m. rugsėjo 8 d. nuomos sutarties sudarymo metu galiojusioje Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 punkto redakcijoje buvo numatyti tam tikri reikalavimai dėl įsiterpusių laisvos valstybinės žemės plotų dydžio („neviršija 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus numatyta gyvenamųjų namų statyba, ir 0,5 ha – teritorijose, kuriose tokia statyba nenumatyta“) ir kitų savybių („kai įsiterpusio žemės ploto dydis viršija šiame punkte nustatytus maksimalius parduodamų ar išnuomojamų įsiterpusių žemės plotų dydžius ir žemės plotas išsidėstęs siaura juosta prie besiribojančio žemės sklypo (sklypų) ribų arba įsiterpusį žemės plotą sudaro šlaitai ar griovos ir įsiterpęs žemės plotas negali būti suformuotas ir funkcionuoti kaip atskiras žemės sklypas“). Tiek Nacionalinės žemės tarnybos 2018 m. rugpjūčio 17 d. rašytiniuose paaiškinimuose, tiek šios atstovės paaiškinimuose 2019 m. vasario 27 d. teismo posėdžio metu ši apeliantė išreiškė poziciją, jog nagrinėjamu atveju valstybei priklausanti 0,0534 ha žemės sklypo dalis nelaikytina įsiterpusiu žemės sklypu, nes neatitinka įsiterpusiam žemės sklypui teisės aktuose numatytų imperatyvių reikalavimų.

17247.

173Antra, reikšminga tai, kad byloje ginčijamame 2006 m. kovo 7 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakyme nurodyti pagrindai, kuriais vadovaujantis priimtas šis įsakymas. Nustatyta, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. kovo 7 d. įsakymas „Dėl žemės sklypo ( - ), įregistravimo ir nuomos“ priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (nauja redakcija) patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 28.1 punktu, atsižvelgiant į Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 333 patvirtintą detalųjį planą ir Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. (4.1)-A1-973 patvirtintus sklypo duomenis, V. J. ir K. G. prašant. Tarp nurodytų pagrindų nenurodyta, jog šis įsakymas priimtas vadovaujantis būtent Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 punkto nuostata. Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija nenustatė pagrindo vadovautis Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 punkto reglamentavimu ir ieškinio reikalavimų pagrįstumą vertinti šio teisės akto pagrindu.

17448.

175Apeliaciniame skunde atsakovė K. G. prekybos įmonė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netaikė CK 6.551 straipsnio 2 dalies ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto normų, taip pat netinkamai taikė Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Taisyklių nuostatas. Šią poziciją apeliantė iš esmės grindžia argumentu, kad ginčijamų aktų sudarymo metu trys bendraturčiai bendrosios dalinės nuosavybės teise valdė tik žemės sklypą, o poilsio apartamentai buvo atidalyti ir sudarė tris savarankiškus objektus. Apeliantės teigimu, teismas nevertino, jog prie šiaurinės žemės sklypo pusės prijungus papildomą žemės plotą, tai buvo padaryta ne pietinės žemės sklypo dalies, o šiaurinės žemės sklypo dalies naudotojo naudai.

17649.

177Valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams yra taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia ir su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui yra būdingas imperatyvusis pobūdis. Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). CK 6.551 straipsnio 2 dalis nustato, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto reglamentavimu, valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Šios įstatymų nuostatos detalizuojamos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Taisyklėse. Ginčijamo Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. kovo 7 d. įsakymo priėmimo metu galiojusios redakcijos Taisyklių 28.1 punktas, kuriuo remtasi priimant minėtą įsakymą, numatė, kad išnuomojami naudojami žemės sklypai, užstatyti asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui.

17850.

179Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliantės K. G. prekybos įmonės teiginį, kad suformavus 25,34 a ploto žemės sklypą (t. y. jį padidinus), nebuvo pastato – poilsio apartamentų kaip vieno objekto. Nekilnojamojo turto registro 2017 m. rugsėjo 15 d. išrašo duomenimis nustatyta, kad žemės sklype, esančiame ( - ), įregistruotas pastatas – poilsio apartamentai, unikalus Nr. ( - ), jame suformuoti trys atskiri nekilnojamojo turto objektai: patalpos (1-4), reg. Nr. ( - ); patalpos (1-1), reg. Nr. ( - ); patalpos (1-5), reg. Nr. ( - ). Rašytiniais duomenimis, pastatas – poilsio apartamentai priklausė bendraturčiams: V. J., K. G. prekybos įmonei ir K. G.. Notaro patvirtinta 2004 m. vasario 23 d. sutartis patvirtina, kad V. J., K. G. prekybos įmonė ir K. G. susitarė dėl pastato – poilsio apartamentų patalpų pasidalijimo. Nekilnojamojo turto registro 2017 m. kovo 28 d. išrašų duomenimis nustatyta, kad V. J. nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – poilsio patalpos, unikalus Nr. ( - ), registro Nr. ( - ); K. G. prekybos įmonei (66/100 dalys) ir S. I. (34/100 dalys) nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – poilsio patalpos, unikalus Nr. ( - ), registro Nr. ( - ); S. I. (44/100 dalys), K. G. (4/100 dalys) ir J. B. (52/100 dalys) nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – poilsio patalpos, unikalus Nr. ( - ), registro Nr. ( - ). Reikšminga tai, kad minėtuose viešojo registro išrašuose nurodyta, jog minėtos negyvenamosios patalpos – poilsio patalpos (t. y. reg. Nr. ( - ), ( - ) ir ( - )) yra pastate, unikalus Nr. ( - ), pažymėjimas plane ( - ); be to, užfiksuoti duomenys, kad trys minėtos patalpos yra adresu ( - ), ir pažymėta pastaba, kad patalpoms nesuteiktas visas adresas. Šie duomenys sudaro pagrindą pripažinti, kad nors bendraturčiai atsidalijo pastate – poilsio apartamentuose esančias patalpas, tačiau pastatas – poilsio apartamentai liko. Svarbia pripažintina ir pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta aplinkybė, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotam atsakovės K. G. prekybos įmonės nuosavybės teise valdomam atskiram nekilnojamojo turto objektui – patalpoms, kaip pagrindiniam daiktui, eksploatuoti nebuvo formuojamas atskiras žemės sklypas.

18051.

181Įvertintina ir tai, kad priimant Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. kovo 7 d. įsakymą dėl žemės sklypo įregistravimo ir jo dalies nuomos K. G. prekybos įmonei, be kita ko, remtasi V. J. ir K. G. prašymu. Byloje ginčijamame 2005 m. rugsėjo 9 d. prašyme nurodoma, kad 2534 kv. m žemės sklypo priklausinys yra K. G. prekybos įmonei ir V. J. priklausantys poilsio apartamentai, plane žymimi indeksu ( - ), unikalus Nr. ( - ), taip pat K. G. prekybos įmonei priklausančios kiemo aikštelės, plane žymimos indeksais ( - ) ir ( - ), bei lauko baseinas, todėl valstybinio žemės sklypo nuoma būtina jame esantiems poilsio apartamentams, kiemo aikštelėms ir lauko baseinui eksploatuoti. Taigi net priimant ginčijamą 2006 m. kovo 7 d. įsakymą nelaikyta, kad K. G. prekybos įmonei priklausantis nekilnojamojo turto objektas sudaro pagrindą klausimą dėl žemės sklypo dalies nuomos išspręsti be kitų pastate turtą turinčių savininkų.

18252.

183Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Taisyklių 32 punkto ir 7 punkto reglamentavimu. Jis iš esmės atitiko ginčijamo Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. kovo 7 d. įsakymo ir 2006 m. rugsėjo 8 d. nuomos sutarties sudarymo metu galiojusios Taisyklių redakcijos (redakcija, galiojusi nuo 2005 m. rugpjūčio 21 d. iki 2008 m. rugsėjo 19 d.) 7 punkte ir 30.9 punkte nustatytą reglamentavimą, t. y. kad atvejais, jeigu gyvenamasis namas ar kitas statinys arba įrenginys (statiniai arba įrenginiai), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu (pagrindiniu daiktu), kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams išnuomojamos atitinkamos nuomojamo žemės sklypo dalys; kiekvieno bendraturčio namų valdos ar prie kito statinio arba įrenginio išnuomojamo žemės sklypo dalis nustatoma išnuomojančios žemės sklypą institucijos sprendimu, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito pastato, statinio ar įrenginio arba kito statinio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys. Įvertinusi anksčiau nurodytus bylos duomenis, kad viešajame registre žemės sklype yra įregistruotas pastatas – poilsio apartamentai (kuriame suformuoti trys atskiri nuosavybės teisės objektai), teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės K. G. prekybos įmonės argumentus, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo taikyti Taisyklių 7 punkto nuostatos ir turėjo remtis Taisyklių 3–6 ir 31 punktų reglamentavimu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išdėstytais motyvais ir pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai vadovavosi teismo sprendime nurodytu reglamentavimu.

18453.

185Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad, pagal Taisyklėse iki 2004 m. lapkričio 18 d. įtvirtinta reglamentavimą, jeigu individualus gyvenamasis namas ar kitas pastatas, įrenginys arba kitas statinys (pastatai, įrenginiai arba kiti statiniai) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė keliems asmenims (bendraturčiams), tai kiekvieno bendraturčio perkamo ar išnuomojamo žemės sklypo dalis buvo nustatoma remiantis rašytiniu gyvenamojo namo ar kito pastato, įrenginio arba kito statinio bendraturčių susitarimu; bendraturčiams nesusitarus, parduodamų bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypo dalių dydis nustatomas apskrities viršininko sprendimu, o išnuomojamų žemės sklypo dalių dydis – išnuomojančios žemės sklypą institucijos sprendimu, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito pastato, įrenginio arba kito statinio dalį (iki 2004 m. lapkričio 18 d. galiojusios redakcijos Taisyklių 8 ir 31.5 punktai). Skundžiamame sprendime teisingai nurodyta, kad Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1442 Taisyklės buvo pakeistos ir pašalinta nuostata, leidusi bendraturčių perkamo (nuomojamo) žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nusistatyti remiantis rašytiniu bendraturčių susitarimu. Atsižvelgiant į Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1442 2 punkte nustatytą išlygą, parduodamų ar išnuomojamų valstybinės žemės sklypų dydžiai galėjo būti nustatomi pagal gyvenamojo namo bendraturčių susitarimus dėl perkamų ar išsinuomojamų valstybinės žemės sklypo dalių dydžių tik tais atvejais, jei šie susitarimai kartu su prašymais parduoti ar išnuomoti naudojamą kitos paskirties valstybinės žemės sklypą buvo pateikti iki šio nutarimo įsigaliojimo, t. y. iki 2004 m. lapkričio 18 d. Nagrinėjamu atveju byloje ginčijamas 2005 m. rugsėjo 9 d. prašymas sudarytas vėliau, tad, vadovaujantis anksčiau nurodytu reglamentavimu, jis nebegalėjo būti pagrindas išnuomojamo valstybinės žemės sklypo dydžiui nustatyti, nes išnuomojamo žemės sklypo dalis turėjo būti nustatoma žemės sklypą išnuomojančios institucijos sprendimu.

18654.

187Apeliantė K. G. prekybos įmonė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino duomenų, jog žemės sklypas buvo pasidalytas. Apeliantės nuomone, šiaurinėje žemės sklypo dalyje prijungtas papildomas žemės plotas galėjo būti išnuomotas tik šiaurinėje žemės sklypo dalyje esantiems objektams eksploatuoti ir pagrįstai buvo išnuomotas K. G. prekybos įmonei, nes tik taip buvo galima užtikrinti šios įmonės nuosavybės tinkamą naudojimą pagal tikslinę paskirtį. Šie apeliantės argumentai atmestini.

18855.

189Byloje nustatyta, kad 2004 m. vasario 24 d. notaro patvirtinta sutartimi nustatyta naudojimosi 0,2116 ha žemės sklypu (unikalus Nr. ( - )), esančiu ( - ), priklausiusiu K. G., V. J. ir valstybei, tvarka. Iš 2004 m. vasario 24 d. sutarties, kuria nustatyta naudojimosi K. G., V. J. ir valstybei priklausančiomis žemės sklypo dalimis tvarka, ir byloje esančio 0,2116 ha žemės sklypo plano, kuriame pažymėtos naudojamos žemės sklypo dalys, matyti, kad valstybei naudotis paskirta žemės sklypo dalis buvo tiek šalia ieškovo, tiek šalia atsakovo K. G. naudojamų sklypo dalių. Sujungimo būdu 0,2116 ha žemės sklypą padidinus iki 0,2534 ha sklypo bendraturčių naudojimosi tvarka naujai suformuotu žemės sklypu nenustatyta. Prisidėjime prie apeliacinių skundų atsakovas K. G. pažymi, kad bendraturčiams nekilo abejonių, jog buvo padidinta valstybei priklausanti žemės sklypo dalis. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog iki žemės sklypo ploto padidinimo iki 0,2534 ha valstybei priklausanti žemės sklypo dalis nebuvo išnuomota. Byloje ginčijama Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. kovo 7 d. įsakymo dalimi ir 2006 m. rugsėjo 8 d. nuomos sutartimi visa valstybei priklausanti žemės sklypo dalis išnuomota atsakovei K. G. prekybos įmonei. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį, privaloma vadovautis galiojančiais valstybinės žemės nuomos teisinius santykius reglamentuojančiais teisės aktais ir įvertinti kiekvieno nuomininko teisę be aukciono išsinuomoti žemės sklypą.

19056.

191Ginčijama Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. kovo 7 d. įsakymo dalis dėl 0,0534 ha žemės sklypo ( - ), dalies nuomos priimta ir 2006 m. rugsėjo 8 d. sutartis dėl valstybinės žemės nuomos su K. G. prekybos įmone sudaryta 2005 m. rugsėjo 9 d. K. G. ir V. J. prašymo pagrindu, t. y. nebegaliojant normai, leidžiančiai bendraturčiams susitarti dėl išnuomojamo (perkamo) žemės sklypo dydžio, ir jau galiojant imperatyviai nuostatai, nustatančiai, kad išnuomojamo (perkamo) valstybinės žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje visais atvejais nustatoma išnuomojančios žemės sklypą institucijos (apskrities viršininko) sprendimu, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito pastato, statinio ar įrenginio arba kito statinio dalį. Šiuo atveju toks kompetentingos valstybės institucijos sprendimas dėl išnuomojamo žemės sklypo dydžio, įvertinant statinių buvimą atitinkamame valstybinės žemės sklype ir žemės sklypo naudojimą jiems eksploatuoti, kaip imperatyvią tokios valstybinės žemės nuomos sąlygą, ir bendraturčiams priklausančią statinio dalį, nepriimtas. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčijamą Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. kovo 7 d. įsakymo dalį, 2006 m. rugsėjo 8 d. nuomos sutartį Nr. (4.12) Žl-50, taip pat išvestinius sandorius – 2015 m. vasario 24 d. ir 2016 m. lapkričio 29 d. susitarimus, sudarytus dėl 2006 m. rugsėjo 9 d. nuomos sutarties pakeitimo, pripažintino negaliojančiais, kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo nuostatoms, ir panaikino nuo jų sudarymo momento.

19257.

193Apeliaciniame skunde K. G. prekybos įmonė laikosi pozicijos, kad nepaisant to, kas pasirašė 2005 m. rugsėjo 9 d. prašymą, šio prašymo sprendiniai buvo suderinti su ieškovu ir visiškai atitiko jo valią. Apeliantės nuomone, nebuvo teisinio pagrindo pripažinti prašymą negaliojančiu vien dėl ieškovo parašo galimo netikrumo.

19458.

195Ieškiniu ieškovas prašė pripažinti negaliojančiu 2005 m. rugsėjo 9 d. prašymą, adresuotą Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriui. Ieškovas pateikė duomenis, kad 2017 m. liepos 11 d. atlikta parašo, esančio 2005 m. rugsėjo 9 d. K. G. ir V. J. prašyme dėl valstybinės žemės sklypo registro duomenų pakeitimo, tikrumo rašysenos ekspertizė. Ekspertizės išvada dėl to, kad 2005 m. rugsėjo 9 d. prašyme greta spausdinto įrašo „V. J.“ pasirašė ne V. J. yra kategoriška; taip pat pateikta išvada, kad negalima nustatyti fakto, ar nurodytoje vietoje greta spausdinto įrašo „V. J.“ pasirašė K. G.. Ieškovas buvo kreipęsis dėl ikiteisminio tyrimo dėl dokumentų klastojimo (suklastojant parašą) atlikimo (ikiteisminis tyrimas nutrauktas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui). Šie duomenys sudaro pakankamą pagrindą pagrįstai abejoti, kad 2005 m. rugsėjo 9 d. prašyme išreikšta V. J. valia dėl tokio sandorio (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 178, 185, 218 straipsnis).

19659.

197Kaip minėta, tokio pobūdžio prašymo pateikimas, atsižvelgiant į jame nurodytą sudarymo datą, pagal galiojusį teisinį reglamentavimą buvo praradęs teisinę reikšmę ir aktualumą. Ieškovas neigia, kad ginčijamas dokumentas atitiko jo valią. Pripažintina, kad ieškovo veiksmai, atlikti dėl žemės sklypo padidinimo, nepatvirtina ieškovo valios dėl sklypo išnuomojimo tik atsakovei K. G. prekybos įmonei. Byloje nesant kitų duomenų, patvirtinančių, kad ieškovo valia visiškai atitiko prašymo turtinį, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad prašymas nebuvo ieškovo pasirašytas, t. y. nebuvo išreikšta jo valia (CK 1.64 straipsnio 1 dalis), ir pagrįstai nusprendė jį pripažintini negaliojančiu ir panaikintini nuo jo sudarymo momento.

19860.

199Pažymėtina, kad kasacinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-73-421/2017, kuria remiasi apeliantė, faktinės bylos aplinkybės ir nagrinėjamoje byloje esančios faktinės aplinkybės nepanašios, dėl to nėra pagrindo vadovautis minėtoje nutartyje nurodytais išaiškinimais.

200Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus

20161.

202Apeliaciniais skundais tiek atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba, tiek K. G. prekybos įmonė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nuspręsta įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą arba Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Nacionalinės žemės tarnybos, išnuomoti ieškovui V. J. ne aukciono būdu Lietuvos Respublikai priklausančio 0,0534 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), dalį, proporcingą turimam 534,46 kv. m bendro ploto patalpų – poilsio patalpų, unikalus Nr. ( - ), plotui, sudarant šios žemės sklypo dalies nuomos sutartį. Apeliantė Nacionalinė žemės tarnyba rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė tik dėl pareigos išnuomoti valstybinės žemės sklypo dalį ieškovui, tačiau nepasisakė dėl nuomos kitiems pagrindinio pastato savininkams, be to, ši sprendimo dalis neatitinka teisinio reglamentavimo, nes šiuo atveju valstybinio žemės sklypo, esančio ( - ), kuris nėra užimtas statinių ar įrenginių, nuoma be aukciono negalima. Apeliantė K. G. prekybos įmonė teigia, kad aplinkybė, jog įsakymo dalis ir nuomos sutartis pripažinti negaliojančiais, savaime nesuteikia ieškovui teisės išsinuomoti valstybei priklausančią žemės sklypo dalį; byloje nebuvo skundžiamas joks sprendimas, kuriuo būtų atsisakyta ieškovui išnuomoti dalį valstybei priklausančios žemės sklypo dalies, be to, teismas neturėjo nurodyti, kokį sprendimą Nacionalinė žemės tarnyba turi priimti.

20362.

204Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimo dalį, rėmėsi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi. Ši įstatymo nuostata numato, kad tuo atveju, jeigu nustatoma, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ar valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai, pardavimo, nuomos, perdavimo neatlygintinai naudotis priimti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką ir jeigu dėl to nekyla ginčų, sprendimą gali panaikinti arba jį pakeisti sprendimą priėmęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Taigi minėta nuostata konkrečiai nenumato, kaip turi būti išspręstas klausimas dėl valstybinės žemės nuomos, kai nustatoma, kad sprendimai dėl valstybinės žemės nuomos priimti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką.

20563.

206Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2017 m. balandžio 7 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl valstybinio žemės sklypo ( - ), nuomos sutarties sudarymo. Nacionalinės žemės tarnybos 2017 m. gegužės 26 d. rašte iš esmės pažymėta, kad ieškovo prašymas negali būti tenkinamas, nes žemės sklypo archyvinėje byloje yra 2005 m. rugsėjo 9 d. prašymas, taip pat priimtas Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. kovo 7 d. įsakymas ir sudaryta 2006 m. rugsėjo 8 d. nuomos sutartis su K. G. prekybos įmone. Nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2017 m. liepos 24 d. rašte dėl ieškovo 2017 m. birželio 16 d. skundo nurodyta, jog klausimas dėl 2006 m. rugsėjo 8 d. sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo neteisėta ir jos nutraukimo galėtų būti sprendžiamas tik teismui pripažinus, kad 2005 m. rugsėjo 9 d. prašymas yra neteisėtas.

20764.

208Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, sutinka su apeliacinių skundų argumentais, kad vien ta aplinkybė, jog byloje anksčiau nurodytų motyvų pagrindu negaliojančiomis pripažinta Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. kovo 7 d. įsakymo dalis dėl valstybinės žemės sklypo dalies nuomos ir 2006 m. rugsėjo 8 d. nuomos sutartis nesudaro pagrindo automatiškai padaryti išvadą, kad yra visos įstatymuose numatytos sąlygos ne aukciono būdu išnuomoti Lietuvos Respublikai priklausančio 0,0534 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), dalį ir sudaryti valstybei priklausančios žemės sklypo dalies nuomos sutartį tik su ieškovu. Tačiau, esant tokioms aplinkybėms, kai minėtas 2005 m. rugsėjo 9 d. prašymas, 2006 m. kovo 7 d. įsakymo dalis, 2006 m. rugsėjo 8 d. nuomos sutartis ir vėlesni susitarimai yra pripažinti negaliojančiais, atsižvelgiant į ieškovo ieškinyje išreikštą reikalavimą ir interesą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo proporcingai jam priklausančių patalpų pastate plotui yra pagrindas pripažinti, kad turi būti atliekami administracinės procedūros veiksmai valstybinės žemės sklypo dalies nuomos (naudojimo ar disponavimo) klausimui išspręsti.

20965.

210Valstybinės žemės nuomos santykiai turi būti sprendžiami Nacionalinei žemės tarnybai peržiūrint susiklosčiusią situaciją, nustatant nuomotinos valstybinės žemės sklypo dydį ir įvertinant įstatymuose numatytas valstybinės žemės nuomos sąlygas. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad yra pagrindas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą arba Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Nacionalinės žemės tarnybos, spręsti Lietuvos Respublikai priklausančios žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), 0,0534 ha dalies nuomos (naudojimo ar disponavimo) klausimą įstatymų nustatyta tvarka ir dėl to priimti naują sprendimą.

211Dėl procesinės bylos baigties

21266.

213Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai taikė materialinės ir proceso teisės normas ir pagrįstai nusprendė pripažinti negaliojančiais ir panaikinti nuo jų sudarymo momento ieškovo ginčijamą prašymą, įsakymo dalį, nuomos sutartį bei vėlesnius susitarimus. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog iš naujo turi būti sprendžiamas klausimas dėl valstybinės žemės sklypo dalies nuomos (naudojimo ar disponavimo), tačiau, remiantis šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, nepagrįstai atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai arba Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos, nustatė konkretų įpareigojimą išnuomoti tik ieškovui V. J. ne aukciono būdu valstybei priklausančio žemės sklypo dalį, proporcingą ieškovo turimam 534,46 kv. m bendro ploto patalpų – poilsio patalpų, unikalus Nr. ( - ), plotui, sudarant šios žemės sklypo dalies nuomos sutartį. Atsižvelgiant į tai, ši skundžiamo teismo sprendimo dalis keistina, įpareigojant Nacionalinę žemės tarnybą arba Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Nacionalinės žemės tarnybos, spręsti Lietuvos Respublikai priklausančios žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), 0,0534 ha dalies nuomos (naudojimo ar disponavimo) klausimą įstatymų nustatyta tvarka ir dėl šio klausimo priimti naują sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

21467.

215Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį spendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl esminių apeliacinių skundų aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinių skundų argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisako.

216Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

21768.

218CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Be to, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

21969.

220Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nors bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka nustatytas pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl vieno ieškinio reikalavimo ir klausimas dėl valstybei priklausančios žemės sklypo dalies nuomos išspręstas kitokiu nei ieškovo nurodytu būdu, tačiau laikytina, jog šiuo atveju palankus teismo sprendimas yra priimtas ieškovo naudai, dėl to šalių pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neperskirstytinos.

22170.

222Atsakovė K. G. prekybos įmonė už apeliacinį skundą sumokėjo 150 Eur žyminį mokestį ir pateikė rašytinius įrodymus apie apeliacinės instancijos teisme turėtas 4 671,81 Eur bylinėjimosi išlaidas. K. G. prekybos įmonės ir K. G. 2019 m. sausio 16 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad atsakovas K. G. apeliacinės instancijos teisme turėjo 904,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, kartu pateikti tokio dydžio išlaidas pagrindžiantys rašytiniai įrodymai. Atsakovė UAB „Realtona“ pateikė duomenis apie turėtas 900 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

22371.

224Atsižvelgiant į apeliaciniais skundais apskųstu pirmosios instancijos teismo sprendimu išspręstų ieškinio reikalavimų kiekį ir į tai, kad išnagrinėjus apeliacinius skundus pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl vieno reikalavimo pakeistas tik iš dalies, laikytina, kad tenkinta atsakovių K. G. prekybos įmonės ir Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinių skundų dalis sudaro 8 proc.

22572.

226Įvertinus tai, kad atsakovės K. G. prekybos įmonės apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų suma viršija CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodytose rekomendacijose numatytą dydį, jos mažintinos ir, atsižvelgiant į tenkintą apeliacinio skundo dalį, atsakovei K. G. prekybos įmonei iš ieškovo priteistina 12 Eur žyminio mokesčio ir 132 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Atsakovas K. G. buvo pareiškęs apie prisidėjimą prie apeliacinių skundų, dėl to šiam atsakovui iš ieškovo priteistinas 72 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Atsakovė UAB „Realtona“ atsiliepime apeliančių apeliacinius skundus palaikė ir prašė juos tenkinti, dėl to tenkinus dalį apeliacinių skundų iš ieškovo, kaip priešingos šalies, priteistinas 72 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas šiai atsakovei.

22773.

228Ieškovas V. J. rašytiniais įrodymais pagrindė už atsiliepimą į abu apeliacinius skundus turėtas 1 800 Eur išlaidas. Proporcingai atmestai apeliacinių skundų daliai ieškovas įgijo teisę į 1 656 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis). Ieškovui V. J. iš apeliančių K. G. prekybos įmonės, Nacionalinės žemės tarnybos, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir atsakovo K. G., pareiškusio apie prisidėjimą prie apeliacinių skundų, priteistina po 414 Eur bylinėjimosi išlaidų.

229Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

230Atmesti atsakovų K. G. prekybos įmonės ir K. G. prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo.

231Atmesti atsakovų K. G. prekybos įmonės ir K. G. prašymus priimti ir prie bylos pridėti naujus įrodymus.

232Pakeisti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gegužės 14 d. sprendimo dalį ir vietoje sprendimo dalies „įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos arba Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išnuomoti ieškovui V. J. ne aukciono būdu Lietuvos Respublikai priklausančio 0,0534 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), dalį, proporcingą turimam 534,46 kv. m bendro ploto patalpų – poilsio patalpų, unikalus Nr. ( - ), plotui, sudarant šios žemės sklypo dalies nuomos sutartį“ nurodyti „įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos arba Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, spręsti Lietuvos Respublikai priklausančios žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), 0,0534 ha dalies nuomos (naudojimo ar disponavimo) klausimą įstatymų nustatyta tvarka“.

233Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

234Priteisti atsakovei K. G. prekybos įmonei iš ieškovo V. J. 12 Eur žyminio mokesčio ir 132 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

235Priteisti atsakovui K. G. iš ieškovo V. J. 72 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

236Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Realtona“ iš ieškovo V. J. 72 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

237Priteisti ieškovui V. J. iš atsakovų K. G. prekybos įmonės, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir K. G. iš kiekvieno po 414 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Rimai Zigmantienei,... 3. dalyvaujant ieškovui V. J., jo atstovei advokatei S. Ž.,... 4. atsakovų K. G. prekybos įmonės ir K. G. atstovui advokatui V. M.,... 5. atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 6. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės... 7. Teisėjų kolegija... 8. I. Ginčo esmė... 9. 1.... 10. Ieškovas V. J. ieškiniu prašė:... 11. 1.1.... 12. Pripažinti negaliojančiais ir panaikinti nuo jų sudarymo momento:... 13. 1)... 14. 2005 m. rugsėjo 9 d. prašymą Klaipėdos apskrities viršininko... 15. 2)... 16. 2006 m. kovo 7 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo Nr. 13.6‑946... 17. 3)... 18. 2006 m. rugsėjo 8 d. nuomos sutartį Nr. (4.12)Ž1-50, sudarytą tarp... 19. 4)... 20. 2015 m. vasario 24 d. susitarimą Nr. 16SŽN-(14.16.55.), sudarytą tarp... 21. 5)... 22. 2016 m. lapkričio 29 d. susitarimą, sudarytą tarp Lietuvos Respublikos... 23. 1.2.... 24. Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą arba Lietuvos Respubliką,... 25. 2.... 26. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis ir atsakovės UAB „Realtona“, K. G.... 27. 3.... 28. Ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklausančiam statiniui,... 29. 4.... 30. Ieškovas 2017 m. balandžio 7 d. pateikė prašymą Nacionalinės žemės... 31. 5.... 32. Ieškovas 2005 m. rugsėjo 9 d. prašymą Klaipėdos apskrities viršininko... 33. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 34. 6.... 35. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gegužės 14 d. sprendimu... 36. 6.1.... 37. Pripažinti negaliojančiu ir panaikinti nuo jo sudarymo momento 2005 m.... 38. 6.2.... 39. Pripažinti negaliojančiu ir panaikinti nuo jo sudarymo momento 2006 m. kovo 7... 40. 6.3.... 41. Pripažinti negaliojančia ir panaikinti nuo jos sudarymo momento 2006 m.... 42. 6.4.... 43. Pripažinti negaliojančiu ir panaikinti nuo jo sudarymo momento 2015 m.... 44. 6.5.... 45. Pripažinti negaliojančiu ir panaikinti nuo jo sudarymo momento 2016 m.... 46. 6.6.... 47. Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą arba Lietuvos Respubliką,... 48. 6.7.... 49. Priteisti iš atsakovų K. G. prekybos įmonės, K. G., UAB „Realtona“, S.... 50. 7.... 51. Teismas nustatė, kad žemės sklypas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), buvo... 52. 8.... 53. Teismas nustatė, kad tiek valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo metu,... 54. 9.... 55. Pažymėta, kad 0,2534 ha žemės sklypas ( - ), unikalus Nr. ( - ), buvo... 56. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 57. 10.... 58. Apeliaciniu skundu atsakovė K. G. prekybos įmonė prašo panaikinti pirmosios... 59. 10.1.... 60. Apeliantė laikosi pozicijos, kad ieškovas praleido ieškinio senaties... 61. 10.2.... 62. Teismas netinkamai aiškino ir taikė valstybinės žemės nuomą... 63. 10.3.... 64. Apeliantės nuomone, ginčijamo prašymo sprendiniai, t. y. kad būtent K. G.... 65. 10.4.... 66. Apeliantės nuomone, teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, nes nurodė,... 67. 11.... 68. Nacionalinė žemės tarnyba, veikdama savo, kaip atsakovės, vardu ir... 69. 11.1.... 70. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, teismas nepagrįstai tenkino ieškovo... 71. 11.2.... 72. Teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir... 73. 12.... 74. Ieškovas V. J. atsiliepime į byloje pateiktus atsakovų apeliacinius skundus... 75. 12.1.... 76. Dėl atsakovių Nacionalinės žemės tarnybos ir Lietuvos Respublikos,... 77. 12.2.... 78. Dėl atsakovės K. G. prekybos įmonės apeliacinio skundo ieškovas nurodo,... 79. 12.3.... 80. Apeliantė K. G. prekybos įmonė nenurodo jokių konkrečių teisės normų... 81. 12.4.... 82. Ieškovo nuomone, teismas teisingai nustatė terminą, nuo kurio skaičiuojamas... 83. 12.5.... 84. Ginčijami dokumentai neatitinka ieškovo valios, nes jis buvo ir yra... 85. 13.... 86. Atsakovas K. G. pateikė prisidėjimą prie Nacionalinės žemės tarnybos ir... 87. 13.1.... 88. Teismas nepagrįstai ignoravo atidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir... 89. 13.2.... 90. Patvirtinus detalųjį planą ieškovas į savo patalpas patenka per pietinę... 91. 13.3.... 92. 285 kv. m ploto aikštelė buvo įrengta dar statant įmonės viešbutį ir... 93. 13.4.... 94. Šiaurinių apartamentų (sudarytų iš dviejų turtinių vienetų) ir... 95. 14.... 96. Atsiliepimu atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prašo atsakovės K. G.... 97. 15.... 98. Atsiliepimu atsakovai S. I. ir UAB „Realtona“ prašo apeliantų... 99. 15.1.... 100. Atsakovai sutinka su K. G. prekybos įmonės argumentu, kad ieškovo ieškinys... 101. 15.2.... 102. Atsakovai sutinka, kad apeliantė Nacionalinė žemės tarnyba turėjo teisę... 103. 16.... 104. Byloje 2018 m. rugpjūčio 17 d. gauti Nacionalinės žemės tarnybos... 105. 17.... 106. Ieškovas V. J. 2018 m. rugsėjo 18 d. atsiliepime į atsakovės rašytinius... 107. 18.... 108. Į bylą 2019 m. sausio 16 d. pateikti atsakovų K. G. prekybos įmonės ir K.... 109. 19.... 110. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartimi civilinės bylos... 111. 20.... 112. Teismo posėdžio metu apeliantės K. G. prekybos įmonės ir atsakovo K. G.... 113. 21.... 114. Teismo posėdžio metu atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos atstovė V.... 115. 22.... 116. Teismo posėdžio metu ieškovas V. J. prašė apeliacinius skundus atmesti ir... 117. 23.... 118. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė S. Ž. palaikė atsiliepime... 119. Teisėjų kolegija... 120. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 121. 24.... 122. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 123. Dėl bylos sustabdymo... 124. 25.... 125. Atsakovai K. G. prekybos įmonė ir K. G. apeliacinės instancijos teisme... 126. 26.... 127. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas privalomasis bylos sustabdymo... 128. 27.... 129. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina... 130. 28.... 131. Nurodytoje kitoje civilinėje byloje keliamas klausimas dėl bendrosios... 132. Dėl naujų įrodymų... 133. 29.... 134. Šalys apeliacinės instancijos teismui pareiškė prašymus pridėti naujus... 135. 30.... 136. Apeliacinės instancijos teisme ribojamas naujų įrodymų pateikimas. CPK 314... 137. 31.... 138. Atsakovė K. G. prekybos įmonė ir atsakovas K. G. prašymuose priimti naujus... 139. 32.... 140. Apeliantė K. G. prekybos įmonė ir atsakovas K. G. prašymuose nenurodė... 141. 33.... 142. Teisėjų kolegija, nenustačiusi sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje... 143. Esminės bylos faktinės aplinkybės... 144. 34.... 145. Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, 0,2534 ha žemės sklypas,... 146. 35.... 147. Nustatyta, kad 2005 m. rugsėjo 9 d. Klaipėdos apskrities viršininko... 148. Dėl senaties... 149. 36.... 150. Apeliaciniame skunde atsakovė K. G. prekybos įmonė nurodo, kad pirmosios... 151. 37.... 152. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1... 153. 38.... 154. Apeliantė K. G. prekybos įmonė pažymi, kad pasikeitus žemės sklypo plotui... 155. 39.... 156. Apeliantė K. G. prekybos įmonė teigia, kad pirmosios instancijos teismas... 157. 40.... 158. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino visumą bylos duomenų apie... 159. 41.... 160. Apeliantė, remdamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1... 161. 42.... 162. Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis numato (ginčo... 163. 43.... 164. Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. kovo 7 d. įsakymu, be kita ko,... 165. Dėl 2005 m. rugsėjo 9 d. prašymo, Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m.... 166. 44.... 167. Apeliaciniame skunde atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba išreiškė... 168. 45.... 169. Teisėjų kolegija, vertindama apeliantės Nacionalinės žemės tarnybos... 170. 46.... 171. Apeliaciniame skunde Nacionalinė žemės tarnyba remiasi Vyriausybės 1999 m.... 172. 47.... 173. Antra, reikšminga tai, kad byloje ginčijamame 2006 m. kovo 7 d. Klaipėdos... 174. 48.... 175. Apeliaciniame skunde atsakovė K. G. prekybos įmonė teigia, kad pirmosios... 176. 49.... 177. Valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams... 178. 50.... 179. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliantės K. G. prekybos įmonės... 180. 51.... 181. Įvertintina ir tai, kad priimant Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m.... 182. 52.... 183. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu... 184. 53.... 185. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad, pagal Taisyklėse iki... 186. 54.... 187. Apeliantė K. G. prekybos įmonė teigia, kad pirmosios instancijos teismas... 188. 55.... 189. Byloje nustatyta, kad 2004 m. vasario 24 d. notaro patvirtinta sutartimi... 190. 56.... 191. Ginčijama Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. kovo 7 d. įsakymo dalis... 192. 57.... 193. Apeliaciniame skunde K. G. prekybos įmonė laikosi pozicijos, kad nepaisant... 194. 58.... 195. Ieškiniu ieškovas prašė pripažinti negaliojančiu 2005 m. rugsėjo 9 d.... 196. 59.... 197. Kaip minėta, tokio pobūdžio prašymo pateikimas, atsižvelgiant į jame... 198. 60.... 199. Pažymėtina, kad kasacinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartyje, priimtoje... 200. Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus... 201. 61.... 202. Apeliaciniais skundais tiek atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba, tiek K. G.... 203. 62.... 204. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimo dalį,... 205. 63.... 206. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2017 m. balandžio 7 d. kreipėsi į... 207. 64.... 208. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių... 209. 65.... 210. Valstybinės žemės nuomos santykiai turi būti sprendžiami Nacionalinei... 211. Dėl procesinės bylos baigties... 212. 66.... 213. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 214. 67.... 215. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga... 216. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 217. 68.... 218. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas... 219. 69.... 220. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nors bylą išnagrinėjus apeliacine... 221. 70.... 222. Atsakovė K. G. prekybos įmonė už apeliacinį skundą sumokėjo 150 Eur... 223. 71.... 224. Atsižvelgiant į apeliaciniais skundais apskųstu pirmosios instancijos teismo... 225. 72.... 226. Įvertinus tai, kad atsakovės K. G. prekybos įmonės apeliacinės instancijos... 227. 73.... 228. Ieškovas V. J. rašytiniais įrodymais pagrindė už atsiliepimą į abu... 229. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331... 230. Atmesti atsakovų K. G. prekybos įmonės ir K. G. prašymą dėl civilinės... 231. Atmesti atsakovų K. G. prekybos įmonės ir K. G. prašymus priimti ir prie... 232. Pakeisti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gegužės 14 d.... 233. Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 234. Priteisti atsakovei K. G. prekybos įmonei iš ieškovo V. J. 12 Eur žyminio... 235. Priteisti atsakovui K. G. iš ieškovo V. J. 72 Eur bylinėjimosi išlaidų... 236. Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Realtona“ iš ieškovo V.... 237. Priteisti ieškovui V. J. iš atsakovų K. G. prekybos įmonės, Nacionalinės...