Byla 2-44/2006

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Alės Bukavinienės (pranešėja), kolegijos teisėjų: Gintaro Pečiulio ir Vinco Versecko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Volnata“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-2830-54/2005 pagal ieškovės A.M. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Volnata“, tretieji asmenys T.Š., uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija ,,Baltic Polis“ dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovė A.M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo UAB ,,Volnata“ 9 000 Lt turtinės ir 300 000 Lt neturtinės žalos, bei bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą bei sąskaitas.

4Vilniaus apygardos teismas 2005 m. lapkričio 9 d. nutartimi atmetė ieškovės A.M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

5Ieškovė A.M. teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo UAB ,,Volnata“ atžvilgiu.

6Vilniaus apygardos teismas 2005 m. lapkričio 22 d. nutartimi areštavo atsakovui UAB ,,Volnata“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą 309 000 Lt sumai, o jų nesant ar neužtenkant, areštavo atsakovo pinigines lėšas, uždraudžiant areštuotą turtą parduoti ar kitaip perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti, pabloginti jo būklę. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškinio kaina – 309 000 Lt - yra didelė, todėl yra pagrindo teigti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu, todėl remiantis CPK 144 ir 145 straipsniais areštuotinas atsakovui priklausantis turtas ar piniginės lėšos ieškinio reikalavimams užtikrinti. Kadangi ieškinio suma yra didelė, atsakovas gali imtis veiksmų, kuriais būtų siekiama paslėpti ar sumažinti turimą turtą, o tai apsunkintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą arba tokio sprendimo įvykdymas pasidarytų nebeįmanomas, todėl teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė nepranešus atsakovui.

7Atsakovas UAB ,,Volnata“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 22 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartį. Skundą grindžia šiais argumentais:

81. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių realią būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę, todėl teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones.

92. Teismo nutartis neatitinka CPK 148 straipsnio ketvirtojoje dalyje ir 291 straipsnyje nurodytų reikalavimų, kadangi teismo motyvai yra tik prielaidos ir spėjimai, o išvados nepagrįstos. Ieškinio sumos dydis negali būti vieninteliu kriterijumi, lemiančiu sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, ieškovės nurodyta neturtinės žalos atlyginimo suma viršija teismų praktikoje nusistovėjusį vidutinį atlygintinos žalos dydį, todėl negalima šiuo kriterijumi vadovautis priimant sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovo finansinė būklė yra gera, 1997 m. įkurta įmonė veikia stabiliai, įmonė turi ilgalaikio turto, todėl nėra pagrindo taikyti įmonės veiklą apsunkinančių laikinųjų apsaugos priemonių.

103. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia protingumo ir teisingumo principus, prieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių tikslams. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovo teisės yra nepagrįstai suvaržytos, sutrikdyta finansinė veikla, dėl ko atsakovas gali patirti nuostolių. Teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones privalėjo įvertinti atsakovo turtinius interesus ir pareikalauti iš ieškovės atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Minimali užtikrintinų nuostolių suma turi būti 15 450 Lt, tai yra 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo 309 000 Lt sumos.

11Ieškovė A.M. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 22 d. nutartį panaikinti, o atskirąjį skundą atmesti.

12Atskirasis skundas netenkintinas.

13Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Pagal CPK 144 straipsnį pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesus bei jų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra, ar ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymo užtikrinimui būtina imtis proceso normų numatytų priemonių. Ieškinio užtikrinimo priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebegalimu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismas, taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Teismų praktikoje ši aplinkybė preziumuojama tuomet, kai pareikštas didelės sumos turtinis ginčas, kadangi didelė ieškinio kaina gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

14Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tikėtina, jog didelė ieškinio kaina – 309 000 Lt gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, dėl ko pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas skundžiamą nutartį šia aplinkybe, turėjo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, teismas pirmiausiai areštuodamas atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o tik jo neesant ar neužtenkant, areštuodamas atsakovo pinigines lėšas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė ekonomiškai. Dėl nurodytų aplinkybių atmestini apelianto argumentai, kad teismas netinkamai motyvavo nutartį ir nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovas nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių aplinkybę, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu.

15Laikinosios apsaugos priemonės visais atvejais yra susijusios su tam tikrų priešingos šalies teisių laikinu suvaržymu, todėl šalių teisių visiška pusiausvyra tiesiogine prasme nėra galima, ji turi būti vertinama, aiškinant jau minėtus laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslus. Todėl įstatymas suteikia galimybę laikinai suvaržyti vienos šalies teises, kad būtų tinkamai apgintos besikreipiančios į teismą šalies teisės. Todėl atskirojo skundo motyvai, jog laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas pažeidžia atsakovo interesus, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.

16Pagal CPK 147 straipsnio pirmąją dalį, teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių galinčių atsirasti dėl laikinųjų priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Taigi, nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones turėjo pareikalauti, kad ieškovė pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kadangi įstatymas teismui suteikia tokią teisę, tačiau jo neįpareigoja. Asmuo, reikalaudamas pateikti tokių nuostolių atlyginimo užtikrinimą, turėtų pateikti įrodymus, kad tokie nuostoliai iš tiesų gali atsirasti bei preliminarų tokių nuostolių paskaičiavimą. Apeliantas tokių įrodymų nepateikė.

17Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti pirmosios instancijos nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

18Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

19Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai