Byla 2A-1434-260/2015
Dėl iškeldinimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas - pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Algimanto Kukalio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-481-877/2015 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovėms G. K., G. K. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo Kauno miesto 15-asis notarų biuras, ir atsakovių G. K., G. K. priešieškinį ieškovui V. K. dėl iškeldinimo.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 3–6, t. I), kuriame prašė pripažinti negaliojančiu A. K., a. k. ( - ) testamentą bei panaikinti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimus, išduotus G. K. ir G. K.. Nurodė, kad 2012 m. balandžio 26 d. mirė ieškovo motina A. K.. Jis manė, kad būdamas vienintelis sūnus, po motinos mirties paveldės jos turtą, tačiau paaiškėjo, kad A. K. visą savo turtą: dviejų kambarių butą, unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ) ir dviejų kambarių butą, unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ), taip pat garažą, unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ), testamentu paliko vaikaitėms, ieškovo dukroms G. K. ir G. K.. A. K. testamentą surašė 2005 metais, jau sirgdama ir būdama psichiatrijos sveikatos centro įskaitoje, todėl negalėjo išreikšti savo valios rašant testamentą. Prašė testamentą pripažinti negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu kaip asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, tačiau sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ar jų valdyti.

5A. G. K. ir G. K. atsiliepimuose į ieškinį (b. l. 38–41, 46-49 t. I) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nepagrįstai teigia, jog A. K. sudarydama testamentą nesuprato savo veiksmų. Testamentas buvo patvirtintas notarų biure, o notarė, patvirtinusi testamentą, įsitikino testatorės veiksnumu. Testatorė suprato savo veiksmus ir sudarydama ginčijamą testamentą realizavo savo valią.

6A. G. K. ir G. K. pateikė teismui priešieškinį (b. l. 106-108, t. I), kuriuo prašė iškeldinti atsakovą V. K. su visais jo daiktais ir manta iš ieškovėms priklausančio buto, esančio ( - ), nesuteikiant atsakovui kitos gyvenamosios vietos. Nurodė, kad atsakovėms 2012 m. rugpjūčio 28 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į A. K. turtą pagal 2005 m. balandžio 20 d. testamentą, kurio pagrindu atsakovės teisėtai ir pagrįstai nuosavybės teise be kito turto valdo butą ( - ). Šiuo butu atsakovės negali laisvai naudotis ir valdyti, kadangi dalį šio buto yra užvaldęs ieškovas. Atsakovas už naudojimąsi atsakovių turtu nemoka jokių mokesčių, prieš atsakovę G. K. nuolat naudoja psichologinį smurtą.

7Ieškovas atsiliepimu į priešieškinį (b. l. 132, t. I ) prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad butas, esantis ( - ), buvo įgytas A. K. vardu, tačiau faktiškai jį pirko pats ieškovas. 1996 m. vasario mėn. 24 d. A. K. su V. P. sudarė pirkimo - pardavimo sutartį, kuria A. K. nupirko, o V. P. pardavė dviejų kambarių butą, esantį ( - ). Nors ši sutartis sudaryta A. K. vardu, tačiau pinigai sumokėti už šį butą priklausė ieškovui, t. y. ieškovas pirko šį butą savo motinos A. K. vardu. Ieškovas savo lėšomis atliko bute remontą, sudarė buto eksploatavimo sutartis ir mokėjo už jį komunalinius mokesčius. Nuo 1997 m. lapkričio 25 d. bute įregistruota V. K. priklausanti įmonė UAB „Gerdama“, kuri buvo sudariusi sutartis dėl buto eksploatavimo ir apsaugos. Ieškovas šiuo butu naudojosi ir naudojasi kaip savo nuosavu turtu, gyvena šiame bute iki šiol, moka mokesčius už komunalinius patarnavimus, prižiūri butą iš savo asmeninių lėšų.

8Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Kauno apylinkės teismas 2015 m. kovo 6 d. sprendimu (b. l. 71–77, t. II) ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino, nusprendė iškeldinti ieškovą V. K. su visais jo daiktais ir manta iš atsakovėms G. K. ir G. K. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, priteisė iš ieškovo atsakovei G. K. 563,02 Eur bylinėjimosi išlaidas bei valstybei 23 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu ir grąžino ieškovui V. K. į teismo specialiąją sąskaitą įmokėtą nepanaudotą 4,49 Eur sumą už ekspertizę.

11Dėl ieškinio

12Teismas nustatė, kad A. K., mirė 2012 m. balandžio 26 d. (b. l. 8, t. I). I. V. K. yra A. K. sūnus (b. l. 9, t. I). 2005 m. balandžio 26 d. testamentu, patvirtintu notarės L. V., A. K. jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu ( - ), bei visą kitą jos turtą, kuris mirties dieną jai priklausys, kur jis bebus, iš ko besusidės, kada beatsiras, lygiomis dalimis palieka G. K. ir G. K. (b. l. 59, t. I). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, A. K. 2012 m. balandžio 26 d. buvo įregistruotos nuosavybės teisės į butą, esantį ( - ), butą, esantį ( - ), garažą, esantį ( - ) (b. l. 11-23, t. I). Šiuo metu visas šis turtas po ½ dalį įregistruotas atsakovių vardu. Testamentų registro duomenimis, palikimą 2012 m. gegužės 26 d. priėmė G. K., 2012 m. gegužės 22 d. palikimą priėmė G. K. (b. l. 26-27, t. I). 2004 m. kovo 16 d. A. K. pardavė jai nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą ( - ), N. J. už 7 761,81 Eur (26 800 Lt) (b. l. 42-44, 45, t. I).

13Teismas, spręsdamas klausimą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, byloje paskyrė pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 96-97. t. I), kurios išvadoje nurodyta, jog A. K. konstatuojamas psichikos sutrikimas – organinis nuotaikos sutrikimas (F06.3). A. K. 2005 m. balandžio 20 d. sudarydama testamentą, suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti. Nustatė, kad iš A. K. asmens sveikatos istorijos matyti, kad demensija pirmą kartą diagnozuota tik 2006 m. sausio 28 d., iškvietus GMP dėl psichikos sutrikimo, tačiau jau 2006 m. sausio 30 d. ligos istorijoje esančiame įraše nurodyta, kad „dabar geriau, kontaktas geras, pasakojo ką jautė ir matė 2006 m. sausio 28 d.“. Taigi, tik tuo metu buvo nustatytas pirmas epizodas, kurio metu specialistai A. K. diagnozavo demensiją. Teismas sprendė, kad iš surinktų įrodymų matyti, kad testamento sudarymo momentu ši liga dar net nebuvo diagnozuota, o tuo metu diagnozuotos ligos įtakos gebėjimui suprasti savo veiksmus ir juos valdyti neturėjo. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, ekspertizės išvadą kartu su šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais, sprendė, kad A. K. testamento sudarymo metu buvo veiksni, jos fizinė ir psichinė būsena tuo metu leido jai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

14Dėl priešieškinio

15Teismas nustatė, kad butas ( - ), nuosavybės teise registruotas 2012 m. rugpjūčio 28 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 1-2140 pagrindu po ½ dalį atsakovių G. K. ir G. K. vardu (b. l. 12- 13, 18-19, t. I). Laikotarpiu nuo 1996 m. vasario 28 d. iki 2012 m. spalio18 d. šis butas buvo registruotas A. K. vardu. Testatorė šį būstą įsigijo iš V. P. 1996 m. vasario 26 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. ( - ) pagrindu (b. l. 12-13, 134, t. I). Pirkimo - pardavimo sutartyje (2 punkte) nurodyta, kad pardavėja V. P., prieš pasirašydama sutartį, gavo 6 950,88 Eur (24 000 Lt) iš A. K.. Nuo 1997 m. lapkričio 25 d. bute įregistruota V. K. įmonė UAB „Gerdana“ (b. l. 3-4, t. II). Registruojant įmonę 1997 m. lapkričio 21 d. pranešime Rejestro tvarkytojui A. K. nurodė sutinkanti, kad jai privačios nuosavybės teise priklausančio buto Nr. 26, esančio ( - ), adresu būtų įregistruota UAB „Gerdana“ buveinė (b. l. 21, t. II). Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, paaiškinimus, sprendė, kad tai, jog ieškovas minėtu butu naudojosi įmonės UAB „Gerdana“ įregistravimui ir jos veiklai, nepatvirtina, kad butas nuosavybės teise kada nors jam priklausė. Teismas nustatė, kad ieškovas byloje reiškė reikalavimą pripažinti negaliojančiu A. K. testamentą CK 1.89 str. pagrindu, bei panaikinti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimus, išduotus G. K. ir G. K., tačiau byloje nėra ginčijami nekilnojamojo turto įsigijimo A. K. vardu sandoriai. Teismas nurodė, kad buto Pirkimo pardavimo sutartis yra rašytinis įrodymas, ji yra patvirtinta notaro. Rašytinių įrodymų, paneigiančių testatorės nuosavybės teisę, į bylą nepateikta. Teismas sprendė, kad ieškovui nepareiškus reikalavimo dėl nuosavybės teisės pripažinimo bei neginčijant 1996 m. vasario 6 d. pirkimo - pardavimo sutarties, nėra pakankami ieškovo nuosavybės teisei pripažinti. Teismas nustatė, kad testamento sudarymo dieną ir palikėjos mirties dieną šis turtas priklausė testatorei. Teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovių reikalavimas yra pagrįstas pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas visiškai.

16III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

17Apeliaciniu skundu (b. l. 87–88, t. II) ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

181. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi nepakankamais įrodymais, kurie neleido visapusiškai įvertinti byloje reikšmingų aplinkybių viseto. Teismas nepagrįstai atsisakė skirti papildomą pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Pakartotinė ekspertizė buvo reikalinga pašalinti prieštaravimams, esantiems tarp teismo eksperto S. S. atliktos ekspertizės ir šeimos gydytojos terapeutės J. G. (ankstesnė pavardė – J.) parodymų.

192. Teismas netinkamai vertino liudytojų parodymus, kad testatorė A. K. nemėgo marčios, dėl ko nurodė, kad mažai tikėtina, kad pastaroji galėjo turėti kokios nors įtakos testatorės valiai palikti visą turtą vaikaitėms suformuoti. Taip pat teismas neįvertino to, kad testatorė galėjo būti įtakojama marčios ir vaikaičių, kadangi jos žinojo kaip ji pyko ant ieškovo dėl fakto, kad jis susirado kitą moterį.

203. Teismas, priimdamas sprendimą, neįvertino aplinkybės, kad testatorė testamento sudarymo metu nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Apeliantas taip pat nesutinka, kad atsakovėms priklauso nuosavybės teisės į butą su rūsiu, esantį adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadangi šis butas įsigytas A. K. vardu, tačiau faktiškai jį pirko pats ieškovas savo motinos vardu, savo lėšomis atliko jame remontą, sudarė buto eksploatavimo sutartis, mokėjo komunalinius mokesčius, jame buvo įregistruota V. K. priklausanti įmonė UAB „Gerdana“, šiuo butu lyg šiol naudojasi kaip savo turtu.

21Atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 95–100, t. II) prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės 2015 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmos instancijos teismas atskleidė visas bylai reikšmingas aplinkybes, ištyrė ir įvertino visus byloje esančius įrodymus, ir priėmė pagrįstą, teisėtą ir teisingą sprendimą. pažymėjo, kad teismas, siekdamas atskleisti visas byloje reikšmingas aplinkybes, tenkino visus apelianto prašymus, susijusius su įrodymų į bylą surinkimu ir pateikimu. Teismui tenkinus apelianto prašymus, byloje atsirado daugiau nei pakankamai rašytinių įrodymų bei ekspertų paaiškinimų, kurie leido teismui padaryti objektyvią išvadą apie įrodymų patikimumą ir pakankamumą byloje, todėl teismas pagrįstai atsisakė tenkinti apelianto prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo.

22Trečiasis asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

23IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24Apeliacinis skundas atmestinas.

25Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. sprendimo, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

26Apeliaciniu skundu yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo atmestas apelianto ieškinys dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, patenkintas atsakovių priešieškinis dėl jo iškeldinimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą dėl testatorės A. K. galėjimo testamento sudarymo metu suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindų pakeisti ar panaikinti.

27Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).Šioje byloje pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams teisėjų kolegija visiškai pritaria.

28Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apeliacinio skundo argumentą dėl įrodymų nepakankamumo, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esantį ekspertizės aktą bei remdamasi bylos duomenimis, nustatė, kad apeliantas nepagrįstai kelia klausimą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, kadangi ekspertui buvo pateikta visa tuo metu byloje esanti medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad šeimos gydytoja nurodė, jog A. K. 2005 m. balandžio 20 d. sudarydama testamentą, suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti, todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto prašymą dėl papildomos pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės skyrimo, kadangi prieštaravimų tarp teismo eksperto atliktos ekspertizės ir šeimos gydytojos parodymų nėra.

29Apeliantas, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstai teigia, jog testatorė negalėjo suprasti savo veiksmų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė ir nustatė, kad valia ir jos tinkama išraiška yra labai svarbus testamento kaip sandorio elementas. Teisėjų kolegijos vertinimu, apklaustų byloje liudytojų parodymų visuma, taip pat atsakovių bei trečiojo asmens paaiškinimai nesudaro pagrindo abejoti, kad testatorės valią palikti visą turtą vaikaitėms galėjo įtakoti marti ar ta aplinkybė, jog ieškovas susirado kitą moterį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo liudytojų parodymų pagrindu padaryta išvada, jog testatorės A. K. valiai, palikti turtą vaikaitėms, marčios nuomonė neturėjo įtakos. Kaip minėta, teisėjų kolegija laikosi nuomonės, jog šioje byloje konkrečios testamento sudarymo aplinkybės negali būti kvalifikuojamos kaip imperatyvių teisės normų, reglamentuojančių testamento sudarymo tvarką, pažeidimas ir neturi įtakos testamente įformintai pačios testatorės autentiškai išreikštai paskutinei valiai.

30CPK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymų saugomas interesas, o CPK 2 straipsnyje nurodyta, kad civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Tai reiškia, kad pateisinamas tik toks kreipimasis teisminės gynybos, kai yra būtina apginti pažeistą materialinę subjektinę teisę ar įstatymo saugomą interesą. Todėl kiekvieno teisminio ginčo nagrinėjimo atveju būtina nustatyti, ar konkrečiu atveju buvo ar nebuvo materialiosios subjektinės teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas, ar tą pažeidimą padarė konkretus asmuo ir kaip jis turėtų būti pašalintas. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog dviejų kambarių butas, esantis ( - ), priklauso jam. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė ir nustatė, kad šis turtas testamento sudarymo dieną ir palikėjos mirties dieną priklausė testatorei, ieškovas nuo 1996 m. nereiškė jokių pretenzijų dėl turto įgijimo, taip pat ir po 2005 m., sužinojus apie testamentą.

31Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo nekeičia, o ieškovo V. K. apeliacinį skundą atmeta.

32Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui nepriteistina iš atsakovių jo už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).

33Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovės prašo priteisti joms iš apelianto išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Byloje esantys įrodymai patvirtina atsakovių turėtas 200 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (b. l. 101–102). Atsakovių turėtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų (Rekomendacijų 8.11 punktas), yra pagrįstos, todėl atmetus apeliacinį skundą priteistinos atsakovėms iš apelianto (CPK 93 str., 98 str.).

34Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

35apeliacinį skundą atmesti.

36Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

37Priteisti atsakovėms G. K., asmens kodas ( - ) gyv. ( - ) ir G. K., asmens kodas ( - ) gyv. ( - ), iš ieškovo V. K., asmens kodas ( - ) gyv. ( - ), 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 3–6, t. I), kuriame... 5. A. G. K. ir G. K. atsiliepimuose į ieškinį (b. l. 38–41, 46-49 t. I)... 6. A. G. K. ir G. K. pateikė teismui priešieškinį (b. l. 106-108, t. I),... 7. Ieškovas atsiliepimu į priešieškinį (b. l. 132, t. I ) prašė... 8. Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė.... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Kauno apylinkės teismas 2015 m. kovo 6 d. sprendimu (b. l. 71–77, t. II)... 11. Dėl ieškinio... 12. Teismas nustatė, kad A. K., mirė 2012 m. balandžio 26 d. (b. l. 8, t. I). I.... 13. Teismas, spręsdamas klausimą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu,... 14. Dėl priešieškinio... 15. Teismas nustatė, kad butas ( - ), nuosavybės teise registruotas 2012 m.... 16. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 17. Apeliaciniu skundu (b. l. 87–88, t. II) ieškovas prašo panaikinti Kauno... 18. 1. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi nepakankamais... 19. 2. Teismas netinkamai vertino liudytojų parodymus, kad testatorė A. K.... 20. 3. Teismas, priimdamas sprendimą, neįvertino aplinkybės, kad testatorė... 21. Atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 95–100, t. II) prašo... 22. Trečiasis asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.... 23. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 24. Apeliacinis skundas atmestinas.... 25. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 26. Apeliaciniu skundu yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas,... 27. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas... 28. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apeliacinio skundo argumentą... 29. Apeliantas, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstai teigia, jog testatorė... 30. CPK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi... 31. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2015... 32. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui nepriteistina iš atsakovių jo už... 33. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovės prašo priteisti joms iš... 34. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 35. apeliacinį skundą atmesti.... 36. Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 37. Priteisti atsakovėms G. K., asmens kodas ( - ) gyv. ( - ) ir G. K., asmens...