Byla 2S-1154-430/2019

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutarties išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3272-600/2014 pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Statybų inspekcija) ieškinį atsakovui A. S. dėl savavališkai pastatytų statinių nugriovimo, tretieji asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus, V. Š. (V. Š.) ir I. Š., tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, V. S., A. S., G. S., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT).

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3272-600/2014 ieškovės Statybų inspekcijos ieškinį patenkino ir nusprendė leisti atsakovui A. S. per 6 mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti žemės sklype (unikalus Nr. ( - )) ( - ), esančių statinių – gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )), priestato ir 2 boksų garažo projektinę dokumentaciją ir gauti šių statinių statybą leidžiančius dokumentus. Atsakovui A. S. per nustatytą terminą minėto įpareigojimo neįvykdžius, atsakovas įpareigotas savo lėšomis per 6 mėnesius nuo virš sprendime nurodyto 6 mėnesių termino pasibaigimo minėtus statinius nugriauti ir sutvarkyti statybvietę. Jei per nustatytą terminą šis reikalavimas nebus įvykdytas, leista Statybų inspekcijai nugriauti nurodytus statinius – 2 boksų garažą žemės sklype ( - ), atsakovo lėšomis. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo. 2019 m. vasario 14 d. trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, V. S. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl statinio griovimo proceso stabdymo arba atidėjimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi prašymą atmetė.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

61.

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3272-600/2014 atmetė trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, V. S. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar sustabdymo.

82.

9Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimu buvo patenkintas Statybų inspekcijos ieškinys dėl savavališkų statybos padarinių šalinimo. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2014 m. kovo 20 d., dėl to bendras 12 mėnesių terminas įvykdyti sprendimą atsakovui suėjo 2015 m. kovo 20 d. Statybų inspekcija 2015 m. rugpjūčio 21 d. pateikė vykdomąjį dokumentą priverstiniam vykdymui. 2019 m. vasario 14 d. trečiasis asmuo V. S. pateikė teismui prašymą, kuriuo prašo atidėti arba sustabdyti teismo sprendimo vykdymą.

103.

11Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad trečiasis asmuo V. S. pateiktame prašyme neįvardina, kokių tiksliai veiksmų ji nespėjo atlikti, kad teismo sprendimu suteikta galimybė įteisinti savavališkas statybas būtų įgyvendinta, o civilinėje byloje nėra duomenų, kad trečiasis asmuo ar atsakovas iki 2019 m. būtų atlikę kokius nors veiksmus. 2019 m. sausio mėn. trečiasis asmuo teikė NŽT prašymą dėl žemės sklypo dalies pirkimo ir sutikimo statyboms davimo, tačiau prašymas buvo atmestas, kaip pateiktas be teisinio pagrindo. Teismas vertino, kad nors trečiasis asmuo ir atsakovas nuolat akcentavo, kad jie yra parengę reikiamus dokumentus savavališka statyba pripažintų statinių įteisinimui, tačiau šiuos teiginius grindė tik iki 2014 m. vasario 17 d. teismo sprendimo priėmimo parengtais dokumentais, kurie sąlygojo teismo sprendimą sudaryti sąlygas įteisinti savavališkos statybos padarinius. Tačiau šios aplinkybės nesąlygoja išvados, kad šių dokumentų pakanka ginčo statinių įteisinimui teisės aktų nustatyta tvarka.

124.

13Teismas, vertindamas NŽT ir Vilniaus miesto administracijos atsakymus į atsakovo ir trečiojo asmens prašymus, kurie šioms institucijoms buvo teikti po teismo sprendimo, padarė išvadą, kad atsakovo ar trečiojo asmens teikti dokumentai neatitiko įstatymų reikalavimų, trūkumai nebuvo šalinami, dėl to, teismas vertino, jog šiuo metu savavališkų statinių įteisinimo procedūra nepradėta.

145.

15Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas ar trečiasis asmuo dėl objektyvių priežasčių negali įteisinti statybos, pateiktas prašymas susidariusioje situacijoje nebegali būti tenkinamas, nes tai reikštų proceso dalyviams tenkančio proporcingumo principo pažeidimą. Pažymėjo, kad atsakovas ar trečiasis asmuo negali perkelti jiems tenkančios pareigos parengti teisės aktų reikalavimus atitinkančius projektinius dokumentus, dėl to jiems tenkančios atsakomybės jie negali perkelti valstybės institucijoms ir taip pateisinti savo veiksmus (neveikimą).

16III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

176.

18Trečiasis asmuo V. S. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutarties, prašydama panaikinti teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – trečiojo asmens V. S. prašymą, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsniu, tenkinti, atidedant garažo griovimą vieneriems metams. Nesant galimybių, išspręsti klausimą iš esmės, prašo, vadovaujantis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, panaikinti teismo nutartį ir perduoti V. S. 2019 m. vasario 14 d. prašymą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

197.

20Prašo prijungti prie nagrinėjamos bylos naujus rašytinius įrodymus, kurie dėl pareiškėjos teisinių žinių stokos nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui.

218.

22Nurodo, kad tiek atsakovas, tiek apeliantė iki šiol neturėjo galimybių savo lėšomis nugriauti statinio dėl piniginių lėšų trūkumo, kadangi statinio griovimo darbų kaina yra apie 15 000 Eur. Pažymi, kad atsakovas nuo 2010 metų ilgą laiką buvo bedarbis, o apeliantės darbo užmokestis buvo minimalus, pareiškėjai augina nepilnametį vaiką (gim. 2004 metais), kurio išlaikymas šeimai reikalauja papildomų pajamų. Šiuo metu atsakovas ir apeliantė įsteigė mažąją bendriją „Žymena“, tačiau ši dar nepradėjo vykdyti veiklos ir gauti pajamų. Tek apeliantė, tiek atsakovas deda maksimalias pastangas įvykdyti teismo sprendimą.

239.

24Teigia, kad apeliantė kreipėsi su raštais dėl statinio įteisinimo į NŽT, iš kurios 2019 m. gegužės 3 d. gavo atsakymą, kuris suteikia vilčių, jog šį statinį ateityje bus galima įteisinti, dėl to prašo nurodytas aplinkybes įvertinti bendraisiais teisės principais ir panaikinti skundžiamą teismo nutartį.

2510.

26Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

2711.

28Nurodo, kad tiek atsakovas, tiek apeliantė per teismo nustatytus terminus teismo sprendimo neįvykdė. Pažymi, kad prašymas pratęsti tokio pobūdžio terminą negali būti tenkintas, jeigu pateiktame prašyme nurodytas pratęsimo terminas nėra tikėtinai pagrįstas, realus ir protingas. Ieškovės nuomone, nagrinėjamu atveju prašyme nenurodyta nei viena objektyvi aplinkybė, kuri sudarytų pagrindą teismui atidėti teismo sprendimo vykdymą, o atskirajame skunde visiškai nepaneigtos pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytos išvados.

2912.

30Teigia, kad apeliantė remiasi dokumentais, kurie buvo parengti dar iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. 2019 m. sausio mėnesį apeliantė buvo pateikusį prašymą NŽT, tačiau jokių kitų realių veiksmų, siekiant įvykdyti teismo sprendimą per visą šį laikotarpį ir šiam pasibaigus, nebuvo atlikta. Šiuo metu situacija, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, yra nei kiek nepasikeitusi, o visos apeliantės nurodytos aplinkybės yra nekonkrečios, neaiškios ir neleidžia daryti net mažiausios prielaidos, kad bus užtikrintas teismo sprendimo įvykdymas.

3113.

32Pažymi, kad kartu su atskiruoju skundu pateiktas 2019 m. gegužės 3 d. NŽT raštas taip pat neįrodo apeliantės prašymo atidėti teismo sprendimo vykdymą pagrįstumo. Šiame rašte neišreikšta valia dėl sutikimo statyti statinį, o tik paaiškinta, kokie dokumentai turi būti teikiami NŽT, teikiant tokio pobūdžio prašymą. Ieškovės nuomone, apeliantės teiginiai apie suteikiamas viltis įteisinti statinį ar jo dalį, paremti išimtinai jos subjektyviais pasvarstymais ir spėjimais, bet ne objektyviais faktais.

3314.

34Atkreipia dėmesį, kad apeliantės atskirajame skunde nurodomi visiškai nauji motyvai ir aplinkybės dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo pagrindų, nurodant, kad teismo sprendimas negalėjo būti vykdomas dėl lėšų trūkumo, tačiau teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad draudžiama apeliaciniame (atskirajame) skunde reikšti naujus reikalavimus, bet ir grįsti skundą aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, dėl to tokie apeliantės argumentai apeliacinėje instancijoje neturėtų būti iš viso nagrinėjami. Kita vertus, net jeigu ir teismas vertintų šiuos atskirojo skundo motyvus, tai šie pareiškėjos argumentai nepagrįsti objektyviais įrodymais. Akcentuoja ir tai, kad teismo sprendimas nuo jo įsiteisėjimo nevykdomas beveik 5 metus, o motyvai apie turtinę padėtį pateikiami tik atskirajame skunde.

3515.

36Pažymi, kad apeliantė prašo statinio nugriovimo vykdymą atidėti 1 metams, tačiau šio termino niekaip nekonkretizuoja, dėl to ieškovė atkreipia dėmesį, jog ne tik teismo sprendimas nevykdomas jau 5 metus, tačiau svarbu įvertinti ir tas aplinkybes, jog pirmą kartą atsakovui pareiga šalinti savavališkos statybos padarinius buvo nustatyta dar 2007 m. vasario 13 d., taigi ginčo atveju savavališkos statybos padarinių šalinimas tęsiasi daugiau kaip 12 metų. Toks savavališkos statybos padarinių šalinimo laikotarpis laikomas nepateisinamai ilgas ir galėtų būti pratęstas tik esant išimtinėms aplinkybėms. Nagrinėjamu atveju, apeliantė tokių išimtinių aplinkybių neįrodė.

3716.

38Atsakovas A. S. atsiliepime į atskirąjį skundą sutinka su skundu ir prašo jį tenkinti. Nurodo, kad atsakovas yra trečiojo asmens sutuoktinis, dėl to yra gerai susipažinęs su esamu statinio įteisinimo procesu. Pažymi, kad 2014 m. metais teismas priėmė sprendimą leisti įteisinti statinius. V. S. kreipėsi į projektus derinančią komisiją, kuri patarė jai užsiimti priestato derinimo darbais, o garažo įteisinimo projekto vykdymą atidėti iki tada, kai valstybės institucijos apsispręs, ką ketina daryti su laisvu ir nesuformuotu valstybinės žemės sklypu, ant kurio dalies stovi ūkinis pastatas ir garažas. 2019 m. gegužės 3 d. iš NŽT buvo gautas raštas, kuriame nurodyta kokiais reikalavimais reikia vadovautis, rengiant ūkinio pastato ir garažo įteisinimo projektą. Teigia, kad architektas A. K. parengė projektą, kuriame išsprendė ankstesnių ūkinio pastato statytojų klaidas. Atsakovas su atsiliepimu pateikė papildomų įrodymų.

3917.

40Trečiasis asmuo I. Š. atsiliepime į atskirąjį skundą nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad atsakovas savavališkas statybas vykdė žemės sklype, valdomame bendrosios dalinės nuosavybės teise, t. y. priklausančiame ir tretiesiems asmenims, ir dalinai ant valstybei priklausančio žemės sklypo, neturint bendraturčių sutikimo ir neturint statybą leidžiančio dokumento. Atsakovui įvykdžius savavališką statybą, jis kartu prisiėmė riziką dėl galimų teisinių padarinių ir galimų valstybės prievartinių priemonių taikymo. Nagrinėjamu atveju savavališka statyba tęsiasi 12 metų ir toks savavališkos statybos padarinių šalinimo laikotarpis yra neprotingai ilgas, dėl to negali būti pratęstas.

4118.

42Pažymi, kad apeliantės minimas NŽT 2019 m. gegužės 3 d. raštas neįrodo jokių naujų esminių aplinkybių, o apeliantės prašymo pagrindas yra piktnaudžiavimas savo teisėmis siekiant proceso vilkinimo, kvestionuojant įteisėjusio sprendimo galią ir ignoruojant valstybės institucijų prašymus.

4319.

44Trečiasis asmuo NŽT atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apeliacinio teismo, nagrinėjant apeliantės skundą, remtis šiame atsiliepime išdėstytais faktais. Nurodo, kad 2019 m. sausio 31 d. NŽT buvo gautas trečiojo asmens prašymas dėl sutikimo statyti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu ar valstybinėje žemė, išdavimo, kuris netenkintas 2019 m. vasario 28 d. raštu.

4520.

46Nesutinka su apeliantės argumentais dėl NŽT 2019 m. gegužės 3 d. atsakymo reikšmės, kadangi apie tai, kad garažas į sąrašą statinių, kuriuos galima statyti neturint žemės valdymo ar naudojimo teisę patvirtinančio dokumento, nepatenka, ir kad išduoti sutikimą statyti garažą valstybinėje žemėje NŽT teisinio pagrindo neturi, apeliantė buvo informuota dar 2019 m. vasario 28 d. raštu. Pažymi, kad NŽT 2017 m. birželio 2 d. buvo gavusi atsakovo prašymą ir žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, dėl to atliko administracinę procedūrą ir nustatė, kad teritorijų planavimo dokumentu projektuojamas 45 kv. m ploto įsiterpęs žemės sklypas neatitinka taisyklėse nurodytos įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, dėl to tokį planą buvo atsisakyta derinti. Dėl šių aplinkybių NŽT neturi teisinio pagrindo išduoti atsakovui sutikimą statyti garažą valstybinėje žemėje, o apeliantės prašyme nurodytas žemės sklypas nėra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Trečiasis asmuo su atsiliepimu pateikė papildomų įrodymų.

47IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

48Atskirasis skundas atmestinas.

4921.

50Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

5122.

52Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

5323.

54Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

5524.

56Apeliantė pateikė prie atskirojo skundo papildomus dokumentus – NŽT 2019 m. gegužės 3 d. rašto Nr. 49SFN-1430-(14.49.104.) kopiją; 2019 m. balandžio 29 d. mažosios bendrijos „Žymena“ juridinių asmenų registro išrašą; sūnaus A. S. gimimo liudijimo (( - )) kopiją; Sodros duomenis apie apeliantės V. S. gaunamas pajamas laikotarpiuose nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d., ir nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. Atsakovas V. S. pateikė prie atsiliepimo į atskirąjį skundą papildomus dokumentus – projektuojamų ūkinio pastato ir garažo schemas, NŽT pateikė papildomus dokumentus – apeliantės 2019 m. gegužės 16 d. prašymo su priedais kopijas; NŽT 2019 m. gegužės 29 d. rašto Nr. 49SDŽ-340-(14.49.22) kopiją. Pažymėtina, kad CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Pažymėtina, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016). Atsižvelgiant į tai, kad pateikti nauji įrodymai padeda atskleisti atskirajame skunde išdėstytas faktines aplinkybes ir šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, pateiktus naujus dokumentus apeliacinės instancijos teismas priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).

5725.

58Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3272-600/2014, kuria atmestas trečiojo asmens V. S. prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

5926.

60Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3272-600/2014 tenkintas ieškovės Statybų ieškinys dėl savavališkai pastatytų statinių nugriovimo, t. y. leista atsakovui A. S. per 6 mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti žemės sklype (unikalus Nr. ( - )) ( - ), esančių statinių – gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )), priestato ir 2 boksų garažo projektinę dokumentaciją ir gauti šių statinių statybą leidžiančius dokumentus. Atsakovui A. S. per nustatytą terminą minėto įpareigojimo neįvykdžius, atsakovas įpareigotas savo lėšomis per 6 mėnesius nuo virš sprendime nurodyto 6 mėnesių termino pasibaigimo minėtus statinius nugriauti ir sutvarkyti statybvietę. Jei per nustatytą terminą šis reikalavimas nebus įvykdytas, leista Statybų inspekcijai nugriauti nurodytus statinius – 2 boksų garažą žemės sklype ( - ), atsakovo lėšomis. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo (t. 4, b. l. 116–122). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartimi buvo ištaisytos 2014 m. vasario 17 d. sprendime padarytos techninės klaidos (t. 4, b. l. 144–145). 2015 m. rugpjūčio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas išdavė vykdomąjį dokumentą, kuris perduotas vykdymui antstoliui I. G.. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3272-600/2014 atsakovui A. S. paskirta bauda už uždelstą įvykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimą (t. 4, b. l. 43–47). 2016 m. spalio 21 d. šios nutarties pagrindu išduotas vykdomasis raštas, kuris išsiųstas ieškovei Statybų inspekcijai (t. 5, b. l. 73). 2019 m. vasario 14 d. trečiasis asmuo V. S. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl statinio griovimo proceso stabdymo arba atidėjimo (t. 5, b. l. 74–94). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi trečiojo asmens V. S. prašymas atmestas (t. 5, b. l. 166–171).

6127.

62CPK 284 straipsnis, reglamentuojantis sprendimo įvykdymo atidėjimą ir išdėstymą, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą, nustato galimybę teismui modifikuoti sprendimo vykdymą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas – tai kitokios sprendimo įvykdymo tvarkos nustatymas, palyginti su teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta jo įvykdymo tvarka ar įprastine tam tikros rūšies sprendimų vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-83/2013). CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Kadangi nurodyto CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima išdėstyti ar atidėti tik išimtiniais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Klausimas dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo atidėjimo būtinumą, įvertinus visas šalių nurodomas (įrodinėjamas) aplinkybes, o asmuo prašantis teismo sprendimo įvykdymo termino atidėjimo (pratęsimo), turi įrodyti ir pagrįsti savo prašymą, pagrįsti savo aktyvumą siekiant pašalinti savavališkos statybos padarinius, pagrįsti išimtinai susidariusias aplinkybes ir pagrįsti savo nurodomą pratęsimo terminą (jog iki šio prašyme nurodomo termino tikrai bus įvykdytas teismo sprendimas), nes šis terminas turi būti nustatomas realus ir protingas.

6328.

64Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo V. S. grindė savo prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo aplinkybėmis, kad atsakovas (jos sutuoktinis) negalėjo įvykdyti teismo sprendimo per suteiktą terminą dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, t. y. dėl vykstančių įteisinimo procedūrų. Atskirajame skunde trečiasis asmuo savo poziciją pakeitė iš esmės, t. y. jog teismo sprendimo negalėjo įvykdyti dėl sunkios finansinės padėties. Be to, pažymėjo, kad trečiasis asmuo gavo NŽT 2019 m. gegužės 3 d. raštą, kuris, apeliantės vertinimu, suteikia viltį, jog savavališka statyba dar gali būti įteisinta.

6529.

66Pirmiausia pažymėtina, kad pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. CPK 312 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad apeliaciniame (atskirajame) skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Šis draudimas nustatytas atsižvelgiant į apeliacinio proceso paskirtį – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, taip užtikrinant proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2007; 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008; Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-576-372/2015). Pagal CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktą apeliaciniame (atskirajame) skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (skundo pagrindas). Esant minėtam teisiniam reglamentavimui, apeliantė skunde negali nurodinėti naujų aplinkybių ir kelti naujų reikalavimų, kurie nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju apeliantė atskirajame skunde, prašydama panaikinti skundžiamą teismo nutartį, nurodė visiškai naujas aplinkybes (dėl savo ir atsakovo finansinės padėties), kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teismui, dėl to apeliacinės instancijos teismas nevertina šių, atskirajame skunde nurodytų naujų aplinkybių, kurių nevertino pirmosios instancijos teismas.

6730.

68Kaip jau buvo nurodyta, pagal formuojamą teismų praktiką teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais, kai susidaro itin nepalankios aplinkybės įvykdyti teismo sprendimą. Nagrinėjamu atveju, nei iš trečiojo asmens V. S. prašymo, nei iš atskirojo skundo turinio, tokių aplinkybių nenustatyta. Apeliantė nenurodė jokių objektyvių (ar tuo labiau išimtinių) aplinkybių, dėl kurių, šios bylos teismo sprendimas nevykdomas tokį ilgą laiką (t. y. daugiau nei 5 metus) ir turėtų teismo sprendimo vykdymas atidėtas dar 1 metams. Pažymėtina, kad įpareigojimai šalinti savavališkos statybos padarinius atsakovui buvo nustatyti dar 2007 metais, t. y. prieš 12 metų. Toks bendras savavališkos statybos padarinių šalinimo laikotarpis laikomas nepateisinamai ilgu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad nagrinėjamu atveju trečiojo asmens prašymas buvo grindžiamas aplinkybėmis ir duomenimis tik iki 2014 m. vasario 17 d. teismo sprendimo priėmimo parengtais dokumentais. Iš pateiktų duomenų matyti, jog šiuo metu savavališkų statinių įteisinimo procedūra nepradėta, nes tiek atsakovo, tiek trečiojo asmens teikiami institucijoms prašymai (dokumentai) neatitikdavo įstatymų reikalavimų, trūkumai nebuvo šalinami ir savavališkos statybos įteisinimo procedūros nebuvo pradedamos.

6931.

70Atskirajame skunde apeliantė remiasi NŽT 2019 m. gegužės 3 d. raštu Nr. 49SFN-1430-(14.49.104.) (t. 5, b. l. 183), nurodydama, kad šis raštas suteikia vilčių, jog ateityje ginčo statinį bus dar galima įteisinti, dėl to apeliantė prašo nurodytas aplinkybes įvertinti bendraisiais teisės principais ir panaikinti skundžiamą teismo nutartį. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su šiuo raštu, daro išvadą, kad jame pateikta tik bendro pobūdžio informacija apie tvarką išduodant sutikimus statyti statinius žemės sklypuose, besiribojančiuose su valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis raštas nėra pagrindas atidėti teismo sprendimo vykdymą ir neįrodo jokių reikšmingų šiai bylai aplinkybių, neįrodo, jog pradėta statinio įteisinimo procedūra (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad dar 2019 m. vasario 28 d. raštu NŽT informavo ieškovę, kad institucija neturi teisinio pagrindo pagal trečiojo asmens nurodomas aplinkybes išduoti sutikimą statyti garažą valstybinėje žemėje, o apeliantės prašyme nurodytas žemės sklypas nesuformuotas ir neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

7132.

72Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog papildomo termino suteikimas iš esmės reikštų savavališkos statybos padarinių toleravimą ir ieškovės, vykdančios įstatymų kontrolę tam tikroje srityje, ar kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų ir lūkesčių pažeidimą, neturint tikėtinų garantijų, jog teismo sprendimo įvykdymo termino pratęsimas tikrai pateisinamas.

7333.

74Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

7534.

76Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas trečiojo asmens prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, tinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

77Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

78Atskirąjį skundą atmesti.

79Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-3272-600/2014 palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta... 2. Teismas... 3. I. Ginčo esmė... 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 17 d. sprendimu civilinėje... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. 1.... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje... 8. 2.... 9. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d.... 10. 3.... 11. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad trečiasis asmuo V. S. pateiktame... 12. 4.... 13. Teismas, vertindamas NŽT ir Vilniaus miesto administracijos atsakymus į... 14. 5.... 15. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pripažino,... 16. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 17. 6.... 18. Trečiasis asmuo V. S. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto... 19. 7.... 20. Prašo prijungti prie nagrinėjamos bylos naujus rašytinius įrodymus, kurie... 21. 8.... 22. Nurodo, kad tiek atsakovas, tiek apeliantė iki šiol neturėjo galimybių savo... 23. 9.... 24. Teigia, kad apeliantė kreipėsi su raštais dėl statinio įteisinimo į NŽT,... 25. 10.... 26. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nesutinka su skundu ir prašo jį... 27. 11.... 28. Nurodo, kad tiek atsakovas, tiek apeliantė per teismo nustatytus terminus... 29. 12.... 30. Teigia, kad apeliantė remiasi dokumentais, kurie buvo parengti dar iki teismo... 31. 13.... 32. Pažymi, kad kartu su atskiruoju skundu pateiktas 2019 m. gegužės 3 d. NŽT... 33. 14.... 34. Atkreipia dėmesį, kad apeliantės atskirajame skunde nurodomi visiškai nauji... 35. 15.... 36. Pažymi, kad apeliantė prašo statinio nugriovimo vykdymą atidėti 1 metams,... 37. 16.... 38. Atsakovas A. S. atsiliepime į atskirąjį skundą sutinka su skundu ir prašo... 39. 17.... 40. Trečiasis asmuo I. Š. atsiliepime į atskirąjį skundą nesutinka su skundu... 41. 18.... 42. Pažymi, kad apeliantės minimas NŽT 2019 m. gegužės 3 d. raštas neįrodo... 43. 19.... 44. Trečiasis asmuo NŽT atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apeliacinio... 45. 20.... 46. Nesutinka su apeliantės argumentais dėl NŽT 2019 m. gegužės 3 d. atsakymo... 47. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 48. Atskirasis skundas atmestinas.... 49. 21.... 50. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo)... 51. 22.... 52. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio... 53. 23.... 54. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo... 55. 24.... 56. Apeliantė pateikė prie atskirojo skundo papildomus dokumentus – NŽT 2019... 57. 25.... 58. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės... 59. 26.... 60. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu... 61. 27.... 62. CPK 284 straipsnis, reglamentuojantis sprendimo įvykdymo atidėjimą ir... 63. 28.... 64. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo V. S. grindė savo prašymą dėl teismo... 65. 29.... 66. Pirmiausia pažymėtina, kad pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams... 67. 30.... 68. Kaip jau buvo nurodyta, pagal formuojamą teismų praktiką teismo sprendimo... 69. 31.... 70. Atskirajame skunde apeliantė remiasi NŽT 2019 m. gegužės 3 d. raštu Nr.... 71. 32.... 72. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo... 73. 33.... 74. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo... 75. 34.... 76. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios... 77. Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos... 78. Atskirąjį skundą atmesti.... 79. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartį civilinėje...