Byla 2A-1329-259/2014
Dėl įpareigojimo sudaryti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „YIT Kausta“

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Algimanto Kukalio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1863-717/2014 pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovams D. K., A. K. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir atsakovų priešieškinį ieškovei dėl įpareigojimo sudaryti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „YIT Kausta“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė prašė iškeldinti atsakovus iš gyvenamųjų patalpų ( - ), su visais jiems priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso gyvenamosios patalpos ( - ), šiame bute nėra asmenų, deklaravusių savo gyvenamąsias vietas. Pradėjus statyti Šilainių mikrorajoną ir siekiant statybas vykdančius darbuotojus aprūpinti gyvenamosiomis patalpomis, tuometiniam Kauno valstybiniam statybos kombinatui Kauno miesto valdybos 1992-11-17 potvarkiu Nr. 1107-v „Dėl butų name ( - ) panaudojimo“ buvo leista iki bus pabaigta mikrorajono statyba, apgyvendinti specialistus, statybos įmonės darbuotojus, o 1992-10-27 potvarkiu Nr. 1014-v 2 punktu nustatyta, kad kol bus pastatytas Šilainių mikrorajonas, sudaryti su apgyvendintais specialistais terminuotas gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Nurodytame name gyvenamosios patalpos, butas Nr. 15, buvo suteiktos atsakovams. Trečiasis asmuo yra Kauno valstybinio statybos kombinato, kuris statė Šilainių mikrorajoną, teisių perėmėjas. Su atsakovais nebuvo sudarytos nei laikinosios, nei terminuotos gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys. Ieškovės nuomone, pabaigus statyti Šilainių mikrorajoną, asmenys, kurie buvo laikinai apgyvendinti jiems suteiktuose butuose, turėtų būti iškeldinti, nes jie šiose patalpose gyvena be teisinio pagrindo, su jais nėra sudarytos nuomos sutartys, nemokami nuomos mokesčiai. Taip pat mano, kad nėra teisinio pagrindo sudaryti su atsakovais gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, nes pagal gyvenamųjų patalpų suteikimo metu galiojusio CK 353 straipsnio nuostatas, pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminui, nuomotojo reikalavimu nuomininkas, jo šeimos nariai ar buvę šeimos nariai turi išsikelti iš gyvenamosios patalpos, o neišsikėlę iš jos iškeldinami, nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų. Sudaryti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su atsakovais nėra teisinės galimybės ir dėl to, kad jiems gyvenamosios patalpos buvo suteiktos ne ryšium su jų, bet su įmonės, vykdžiusios statybas, veikla. Šiuo metu buvusio statytojo funkcijas perėmusio trečiojo asmens veikla nėra susijusi su Šilainių mikrorajono statyba, šio mikrorajono statyba yra pasibaigusi. Taip pat ieškovės nuomone, tarp jos ir atsakovų nėra susiklostę nuomos teisiniai santykiai, todėl dėl nurodytų priežasčių nuomos sutartis su atsakovais negalima.

5Atsakovai priešieškiniu prašė įpareigoti ieškovę sudaryti su jais buto, esančio ( - ), rašytinę neterminuotą nuomos sutartį. Nurodė, kad ginčo patalpos jiems buvo suteiktos teisėtai, atsakovas A. K. Kauno valstybiniame statybos kombinate dirbo specialistu, dėl ko jam ir jo šeimai ryšium su darbu Kauno miesto savivaldybės 1992-11-17 potvarkiu Nr. 1107-v buvo paskirtas butas ( - ). Šis butas nuosavybės teise priklauso ieškovei. Ieškovės potvarkių pagrindu su jais buvo leista sudaryti terminuotą nuomos sutartį, tačiau tokios sutarties su jais niekas nesudarė. Nežiūrint to, atsakovai nuo apsigyvenimo suteiktame bute nuolat vykdė nuomininkų pareigas: remontavo ir prižiūrėjo jiems suteiktas patalpas, mokėjo mokesčius už komunalinius patarnavimus, iki 2008 metų mokėjo ieškovei nuomos mokesčius. Mano, kad ieškovė pripažino tarp jos ir atsakovų atsiradusius gyvenamųjų patalpų nuomos teisinius santykius iki 2010-03-29, kai buvo pasiūlyta išsikelti iš užimamų patalpų. Esant faktiniams nuomos santykiams, atsakovai nori, kad šie santykiai būtų įforminti oficialiai, sudarant rašytinę neterminuotą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, nes ginčo gyvenamosiose patalpose jie apsigyveno teisėtai, neturi kitų gyvenamųjų patalpų, nėra privatizavę gyvenamųjų patalpų įstatymų nustatyta tvarka ir šiuo metu atsakovas A. K. dirba pas buvusį Valstybinio statybos kombinato teisių perėmėją – trečiąjį asmenį. Ieškovė gera valia šių teisinių santykių nepripažino.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 26 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino - įpareigojo ieškovę Kauno miesto savivaldybę sudaryti su atsakovais D. K. ir A. K. buto, esančio ( - ), rašytinę neterminuotą nuomos sutartį.

8Teismas nurodė, kad nors ieškovė yra gyvenamųjų patalpų, esančių ( - ), teisėta savininkė, ji 1992-10-27 ir 1992-11-17 potvarkiais suteikė teisę laikinai, iki bus pabaigta Šilainių gyvenamojo rajono statyba, gyvenamąsias patalpas suteikti šį gyvenamąjį rajoną statantiems specialistams. Pagal ieškovės patvirtintą ir galiojantį bendrąjį planą 2003-2013 metams, Šilainių gyvenamasis rajonas nėra pabaigtas statyti, t. y. neišnyko asmenų, stačiusių šį gyvenamąjį rajoną teisė naudotis jiems tikslingai suteiktomis gyvenamosiomis patalpomis. Tai, kad atsakovams ši teisė galioja, įrodo ir tai, kad nurodyti ieškovės potvarkiai nėra panaikinti, jie nenustojo juridinės galios, todėl atsakovas ir jo šeimos nariai neprarado teisės ir toliau naudotis jiems suteiktomis gyvenamosiomis patalpomis. Ieškovė 1992-10-27 potvarkio Nr. 1014-v 2 punktu buvo įpareigota sudaryti su asmenimis, apgyvendintais ryšium su gyvenamojo rajono statyba, laikinąsias nuomos sutartis, tačiau tokios sutartys nebuvo sudarytos, todėl teismas pripažino, kad su atsakovais buvo sudarytos nuomos sutartys, susijusios su tam tikro fakto buvimu – gyvenamojo rajono statyba (CK 6.582 str. 3 d.). Taip pat teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai - ieškovės potvarkiai, pažymos apie atsakovo A. K. darbą pas statybos organizacijoje, stačiusioje Šilainių gyvenamąjį rajoną, pažyma apie gyvenamųjų patalpų suteikimą ryšium su darbu, įrodo, kad A. K. ( - ) apsigyveno teisėtai, o ne savavališkai, todėl sprendė, kad nėra teisinio pagrindo juos iškeldinti iš užimamų gyvenamųjų patalpų.

9Teismas sprendė, jog atsakovai įrodė, kad jie ginčo gyvenamosiose patalpose apsigyveno teisėtai – ryšium su atsakovo A. K. darbu Kauno valstybiname statybos kombinate. Nurodė, kad šiomis patalpomis jie naudojasi nuo 1992 metų, t. y. virš 20 metų, iki 2008 metų mokėjo ieškovei nuomos mokesčius, kas, teismo vertinimu, rodo, kad ieškovė pripažino atsakovą ir jo šeimos narius kaip teisėtus nuomininkus. Teismas nurodė, kad šie šalių santykiai atitiko CK 6.576 straipsnio reikalavimus. Ieškovė, žinodama, kad atsakovai nuo 1992 metų naudojasi jai nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, jų iš ginčo patalpų nekeldino, kas, teismo vertinimu, vėlgi rodo, kad ji atsakovus pripažino kaip teisėtus nuomininkus. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovo šeima moka mokesčius už komunalinius patarnavimus, teikiamus adresu ( - ), atsakovai įvairiuose dokumentuose savo nuolatinę gyvenamąją vietą yra įvardiję nurodytu adresu, tinkamai prižiūri jiems suteiktas gyvenamąsias patalpas, ką patvirtina ieškovės pateikti apžiūros aktai. Atsakovas A. K. ir šiuo metu dirba pas gyvenamojo rajono statytojo teisių perėmėją. Nei atsakovas, nei jo šeimos nariai neturi kitų gyvenamųjų patalpų, nebuvo jokių gyvenamųjų patalpų privatizavę. Nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu teismas sprendė, jog tarp ieškovės ir atsakovo bei jo šeimos narių yra susiklostę ilgalaikiai teisiniai gyvenamųjų patalpų nuomos santykiai, kurie atitinka CK 6.576 ir 6.587 straipsnių nuostatas. Teismas pažymėjo ir tai, jog tokie teisiniai santykiai yra faktiškai susiklostę, įrodo ir prijungta civilinė byla, kurioje ieškovė analogiškomis sąlygomis tokius santykius pripažino, sutiko sudaryti su atsakovais gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

11Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

12Apeliantė nurodo, kad teismas neįvertino, jog butais ( - ), savininko Kauno miesto savivaldybės sprendimu (1992-10-27 potvarkis 1014-v, 1992-11-17 potvarkis 1107-v) leista naudotis Kauno valstybiniam statybos kombinatui, nustatant aiškias ir konkrečias naudojimosi instrukcijas - laikinai apgyvendinti specialistus ir jų šeimos narius iki jie statys Šilainių gyvenamąjį rajoną ir miesto valymo įrenginius, sudarant su jais terminuotas nuomos sutartis. Apie tai, jog Kauno valstybiniam statybos kombinatui su savo specialistais leista sudaryti tik terminuotas gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, vadovaujantis tuo metu galiojančio CK trisdešimto skirsnio nuostatomis, pažymėta ir 1992-11-17 potvarkio Nr. 1107-v pažymoje. Pagal tuo metu galiojusio CK 353 straipsnį, pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminui, nuomotojo reikalavimu nuomininkas, jo šeimos nariai ar buvę šeimos nariai turi išsikelti iš gyvenamosios patalpos, o neišsikėlę iš jos iškeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nėra suteikiama. Apie tokias ginčo būsto nuomos sąlygas (laikinai, iki statybų pabaigos) atsakovams buvo žinoma jau 1992 metais, todėl, apsigyvendami ginčo bute, jie privalėjo tai įvertinti ir imtis atitinkamų veiksmų naujo gyvenamojo būsto susiradimui, įvykus šiai sąlygai.

13Apeliantė taip pat nurodo, kad ginčo buto nuomos terminas buvo sąlygotas ne atsakovo darbu Kauno valstybiname statybos kombinate, bet šios bendrovės veikla, statant Šilainių mikrorajoną, taigi aplinkybė, kad atsakovas dirba AB „YIT Kausta“ neturi jokios reikšmės ginčo atveju. Nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog AB „YIT Kausta“ ir jos darbuotojai, tarp jų ir atsakovas A. K., šiuo metu dalyvauja Šilainių mikrorajono statyboje viešojo sektoriaus prasme. Apeliantė pažymi, jog miesto plėtra privačiame sektoriuje vyksta nuolatos, tačiau šioje situacijoje, akivaizdu, jog ginčo butas atsakovui A. K. buvo suteiktas ne dalyvauti privačių namų statyboje, o kaip Valstybinio statybos kombinato darbuotojui, kuomet statoma ne privačiomis, o miesto lėšomis, miestiečių reikmėms. Apie tai, kad AB „YIT Kausta“ nevykdo Šilainių mikrorajono statybos, finansuojamos iš valstybės lėšų, teismo posėdyje patvirtino AB „YIT Kausta“ atstovė, tačiau teismas minėtos aplinkybės neįvertino. Taip pat apeliantė nurodo, kad AB „YIT Kausta“ yra privatus juridinis asmuo, vykdantis komercinę veiklą ir gaunantis pelną, todėl teismo motyvai, kad atsakovai turi pagrindą gyventi ginčo bute, kadangi atsakovas A. K. dirba AB „YIT Kausta“ bei, kad dar ir šiuo metu statomas Šilainių mikrorajonas yra prieštaraujantis viešo administravimo principui (LR vietos savivaldos įstatymo 3 str. 8 d.). Funkcijos, savivaldybei dalyvauti privačiame versle, ne teisės aktų nustatyta tvarka suteikti socialinius būstus privataus verslo darbuotojams, teisės aktuose nėra numatyta, priešingai, tai yra prieštaraujanti viešo administravimo principams veikla. Taigi, teismo nurodyti argumentai, kad Šilainių gyvenamasis rajonas nėra pabaigtas statyti, todėl neišnyko asmenų, stačiusių šį gyvenamąją rajoną teisė naudotis jiems tikslingai suteiktomis gyvenamosiomis patalpomis bei, kad nėra išnykęs faktas, apibrėžiantis gyvenimo suteiktose patalpose trukmę, tol, kol Šilainių gyvenamasis rajonas nėra pabaigtas statyti, yra nepagrįsti. Apeliantė nurodo, jog ji su atsakovais nėra sudariusi jokios rašytinės buto ( - ), nuomos sutarties, atsakovai šiuo adresu gyvenamosios vietos nėra deklaravę, nuomos mokestis neskaičiuojamas, todėl ilgalaikiai gyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai nėra susiformavę. Atsakovai ne kartą raštu (Kauno miesto savivaldybės administracijos 2010-03-29 raštu Nr. 53-5-1195, 2010-04-28 raštu Nr. 53-5-1701) buvo informuoti, jog ginčo butas jiems suteiktas laikinai, o aplinkybė, iki kurios leista naudotis nuomos pagrindais ginčo gyvenamąja patalpa, yra pasibaigusi, todėl jie privalo atlaisvinti apeliantei priklausantį nekilnojamąjį turtą. Priešingu atveju, jų buvimas ginčo bute yra savavališkas, kadangi išnuomoti ginčo butą atsakovams apeliantė neturi jokio teisinio pagrindo.

14Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės atsakovams bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog atsakovai neturi teisinio pagrindo gyventi ginčo bute ( - ). Atsakovams, remiantis Kauno miesto valdybos 1992-11-17 potvarkiu, buvo leista laikinai gyventi bute ( - ), bei to paties potvarkio 2 punktu nurodyta su atsakovais sudaryti terminuota nuomos sutartį iki kol bus pastatytas Šilainių mikrorajonas, kuris yra iki šiol statomas. Tačiau, nei Kauno valstybinis statybos kombinatas, nei ieškovė su atsakovais terminuotos sutarties dėl buto nuomos nesudarė, nors atsakovai ne kartą kreipėsi dėl tokios sutarties sudarymo. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė ar Kauno valstybinis statybos kombinatas, remiantis imperatyviomis teisės normomis, privalėjo su atsakovais sudaryti terminuotą nuomos sutartį pagal 1992-11-17 potvarkio 2 punktą, tačiau to nepadarė. Atsakovai vykdė nuomininkų pareigas, tai yra laiku mokėjo nuomos, komunalinius ir kitus mokesčius už butą, prižiūrėjo ir rūpinosi buitimi, gerove, tvarkė ir remontavo gyvenamąją patalpą, bei gyvena šiame bute jau daugiau nei 20 metų. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys mokėjimų už nuomą, komunalines bei kitas paslaugas dokumentai. Atsakovai pažymi, jog ieškovė skaičiavo atsakovams buto nuomos mokestį, todėl akivaizdu, jog ieškovė, pateikdama sąskaitas už buto nuomą, patvirtino aplinkybę, jog tarp atsakovų ir ieškovės egzistuoja nuomos santykiai. Taigi, ieškovė visą tą laiką pripažino gyvenamosios patalpos nuomos santykius kaip egzistuojančius, nes iki 2010-03-29 rašto Nr. 53-5-1199 nebuvo kreipusis į atsakovus dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, o kreipiantis dėl iškeldinimo buvo konstatuota, kad atsakovai šiame bute gyvena. Sutinkamai su 1964 m. CK 325 straipsniu, terminuota sutartis, kurios terminas apibrėžtas įvykio, tampa neterminuota, jei tas įvykis neįvyksta. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, pasibaigus jos terminui ir atsakovui toliau naudojantis patalpomis bei ieškovei tam neprieštaraujant, tapo neterminuota, todėl gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta tik įstatyme nustatytais atvejais, nes specifinis nuomos sutarties dalykas - gyvenamoji patalpa - lemia griežtesnes tokios sutarties nutraukimo sąlygas. Visu gyvenimo bute laikotarpiu atsakovai vykdė visas nuomininko pareigas ir realizavo teises, kurias atsakovams suteikia nuomos sutartis. Atsakovai nurodo, kad teismas teisingai konstatavo, kad įvykis, su kuriuo buvo susietas nuomos sutarties terminas, dar nėra įvykęs. Prijungtoje prie nagrinėjamos bylos civilinėje byloje Nr. 2-283-285/2013 surinkti įrodymai patvirtina, kad Šilainių mikrorajonas nėra baigtas statyti. Šioje byloje ieškovė pripažino asmenų, įgijusių teisę į kitą butą tame pačiame name, teisių pagrįstumą ir sudarė taikos sutartį. Todėl toks nevienodas požiūris į skirtingus asmenis, esančius absoliučiai tokioje pat teisinėje situacijoje, atsakovų nuomone, laikytinas kaip asmenų lygybės prieš įstatymą principo pažeidimas.

15Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo AB „YIT Kausta“ prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad 1992-11-17 potvarkyje Nr. 1107-v nėra aiškiai įvardinta, kuris juridinis asmuo - savivaldybė ar Kauno valstybinis statybos kombinatas (dabar AB „YIT Kausta“) turi sudaryti nuomos sutartis su apgyvendintais asmenimis. Dėl ginčo turto nuomos apeliantė su trečiuoju asmeniu nuomos sutarties nebuvo sudariusi, todėl trečiasis asmuo atitinkamai neturėjo teisinio pagrindo sudaryti subnuomos sutarties su savo darbuotoju ir jo šeimos nariais. Apeliantė, kaip turto savininkė, minėto potvarkio pagrindu galėjo ir privalėjo pati sudaryti rašytinę nuomos sutartį su atsakovais, tačiau to nepadarė. Nors atsakovai nepertraukiamai gyvena ginčo bute nuo 1992 m., jį prižiūri kaip savo, apeliantė iki pat 2010 m., t. y. daugiau nei 15 metų nuo atsakovų apsigyvenimo bute, nereiškė atsakovams jokių pretenzijų dėl to, kad jie gyvena apeliantei priklausančiose patalpose, ir nereikalavo buto atlaisvinti. Rašytinės nuomos sutarties nebuvimas nėra pagrindas konstatuoti, kad nuomos santykiai nesusiklostė, ar kad jiems įforminti nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines aplinkybes, rėmėsi rašytiniais įrodymais ir pagrįstai nusprendė, kad nors ir nebuvo sudaryta rašytinių nuomos sutarčių su atsakovais, tarp atsakovų ir apeliantės faktiškai susiklostė nuomos santykiai, jie tęsėsi ilgą laiką ir apeliantė faktiškai pripažino atsakovus teisėtais nuomininkais. Trečiasis asmuo nurodo, kad apeliantės argumentai dėl nuolatinės miesto plėtros, Šilainių mikrorajono statybos ir savivaldybės nedalyvavimo privačiame versle, neturi reikšmės sprendžiant dėl nuomos santykių ar jų trukmės, kadangi potvarkių turinys ir galiojimas bei mikrorajono statyba niekaip nesusieta su lėšų šaltiniu (valstybės finansavimas ar privatus), o ginčo šalių veiksmai laikotarpiu nuo 1992 m. iki 2010 m. atitinka nuomotojo ir nuomininko santykius, kuriuose neapibrėžtas nuomos laikotarpis. Todėl teismas teisingai sprendė, kad teisinis pagrindas nuomos sutarčiai sudaryti yra neišnykęs, o byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, jog susiklostė gyvenamųjų patalpų nuomos santykiai yra ilgalaikiai ir atitinka LR CK 6.576, 6.587 straipsnių nuostatas.

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Byloje tarp šalių sprendžiamas ginčas dėl faktiškai butu besinaudojančio asmens teisės naudotis ir nuomoti savivaldybei priklausantį butą.

18Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, kad Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso gyvenamosios patalpos, esančios ( - ) (1 t. b. l. 6). Kauno miesto valdybos 1992-11-17 potvarkiu Nr. 1107-v buvo leista Kauno valstybiniam statybos kombinatui laikinai apgyvendinti specialistus bei jų šeimos narius butuose ( - ), kurie kombinatui skirti miesto Valdybos 1992-10-27 potvarkio Nr. 1014-v. pagrindu, t.y. kol bus pastatytas Šilainių gyvenamasis rajonas ir miesto valymo įrenginiai. Minėto potvarkio 2 dalimi buvo nurodyta sudaryti su apgyvendintais specialistais atitinkamas terminuotas gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (1 t. b. l. 15, 16). Tuo metu atsakovas A. K. dirbo Šilainių gyvenamojo rajono statyboje, jam ir jo šeimai buvo suteiktas butas ( - ), apie tai pranešta Kauno miesto savivaldybei (1 t. b. l. 14). Byloje esantys apžiūros aktai (1 t. b. l. 8-10) įrodo, kad gyvenamosiomis patalpomis ( - ) iki šiol naudojasi atsakovo šeima. Nei terminuotos, nei neterminuotos nuomos sutartys su atsakovais Kavaliauskais nebuvo sudarytos. Atsakovas A. K. 1992 metų potvarkio priėmimo metu dirbo Kauno valstybiniame statybos kombinate geodezininku (1 t. b. l. 131), šiose pareigose dirba ir šiuo metu pas Statybos kombinato teisių perėmėją, šios bylos trečiąjį asmenį AB „YIT Kausta“. Ieškovas savo 2010-03-29 raštu atsakovams nurodė (1 t. b. l. 11), kad jie privalo iki 2010-04-25 patuštinti užimamas gyvenamąsias patalpas ir jas perduoti AB „City Service“, nes priešingu atveju bus keldinami teismine tvarka. Pakartotinas paraginimas atsakovams išsikelti buvo pasiųstas 2010-04-28 (1 t. b. l. 13,14). Į teismą su ieškiniu dėl atsakovų iškeldinimo ieškovas kreipėsi 2013-05-30 1 t. (b. l. 3).

19Atsakovai priešieškiniu (1 t. b. l. 119-122) prašė įpareigoti ieškovą sudaryti su jais buto, esančio ( - ) rašytinę neterminuotą nuomos sutartį, ieškovo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo visas jų turėtas bylos vedimo išlaidas. Priešieškinyje jie nurodė, kad ginčo patalpos jiems buvo suteiktos teisėtai, Kauno miesto savivaldybės 1992-11-17 potvarkio pagrindu. Gyvenamosiomis patalpomis jie naudojasi virš 20 metų, moka komunalinius ir kitus mokesčius, prižiūri ir remontuoja šias patalpas, t.y. vykdo visas nuomininkų pareigas. Atsakovai ikiteisminio ginčo tvarka ne kartą kreipėsi į ieškovą, prašydami sudaryti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, tačiau ji nebuvo sudaryta.

20Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje Kauno miesto savivaldybė ginčija Kauno apylinkės teismo 2014 02 26 sprendimo atmesti ieškinį ir tenkinti priešieškinį teisėtumą ir pagrįstumą, esminiai apeliacinio skundo motyvai yra grindžiami tomis aplinkybėmis, jog buvo leista sudaryti tik terminuotas gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, vadovaujantis tuo metu galiojančio CK trisdešimto skirsnio nuostatomis, ta aplinkybė pažymėta ir 1992-11-17 potvarkyje Nr. 1107-v. Pagal tuo metu galiojusio CK 353 straipsnį, pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminui, nuomotojo reikalavimu nuomininkas, jo šeimos nariai ar buvę šeimos nariai turi išsikelti iš gyvenamosios patalpos, o neišsikėlę iš jos iškeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nėra suteikiama. Skunde teigiama, jog ginčo buto nuomos terminas buvo sąlygotas ne atsakovo darbu Kauno valstybiname statybos kombinate, bet šios bendrovės veikla, statant Šilainių mikrorajoną, Nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog AB „YIT Kausta“ ir jos darbuotojai, tarp jų ir atsakovas A. K., šiuo metu dalyvauja Šilainių mikrorajono statyboje viešojo sektoriaus prasme. Skunde nurodoma, jog savivaldybė su atsakovais nėra sudariusi jokios rašytinės buto ( - ), nuomos sutarties, atsakovai šiuo adresu gyvenamosios vietos nėra deklaravę, nuomos mokestis neskaičiuojamas, todėl ilgalaikiai gyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai nėra susiformavę, jie privalo atlaisvinti apeliantei priklausantį nekilnojamąjį turtą, priešingu atveju, jų buvimas ginčo bute yra savavališkas, kadangi išnuomoti ginčo butą atsakovams apeliantė neturi jokio teisinio pagrindo.

21Apeliacinis skundas atmestinas.

22Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka nustatė, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmingas bylai faktines aplinkybes jas tinkamai įvertino, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesą ir įrodymų vertinimą (LR CPK 178 str., 185 str.), taip pat materialinės teisės normas, reglamentuojančias naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis pagrindus ir sąlygas, jų nuomos tvarką, naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis pasibaigimo pagrindus (LR CK XXXI skyrius, pirmasis ir antrasis skirsniai), todėl bylą iš esmės išsprendė teisingai, skundžiamo teismo sprendimo išvadas patvirtina nustatytos aplinkybės byloje.

23Dėl teisės į būsto neliečiamybę, savavališkai užimtų patalpų sampratos ir sąlygų asmens iškeldinimui

24Ieškovė byloje siekė įrodyti, kad atsakovų buvimas ginčo bute kažkuriuo metu tapo savavališkas. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl nagrinėjamoje byloje keliamos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnio (teisė į būsto neliečiamybės gerbimą) nuostatų aktualumo, pažymi, kad bendriausia prasme šis straipsnis neįtvirtina asmens teisės įgyti nuomos ar nuosavybės teisę į konkretų būstą (nesuteikia teisės būti aprūpintam būstu (namais) (žr., pvz., Chapman v. United Kingdom, no. 27238/95, 18 January 2001, § 99; J. S. v. United Kingdom, no. 25154/94, 18 January 2001, § 106, ir kt.). Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos standartais, formuojamais „būsto“ netekimo bylose, pirmiausia būtina nustatyti, ar konkrečiu atveju asmuo apskritai turi teisę į būsto neliečiamybės gerbimą, ir tai, ar ši teisė ribojama. Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta autonominė būsto samprata, sietina su pakankamų ir tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimu (žr. B. v. United Kingdom, judgment of 25 September 1996, Reports of Judgments and Decisions 1996‑IV, § 52-54, and Commission’s report of 11 January 1995, § 63; G. v. United Kingdom, judgment of 24 November 1986, Series A no. 109, § 46; W. v. United Kingdom, no. 7456/76, Commission decision of 8 February 1978, Decisions and Reports (DR) 13, p. 40). Konstatavus, kad asmuo turi teisę į būsto neliečiamybės gerbimą (tai reiškia tik tai, kad Konvencijos 8 straipsnio garantijos – skundžiamo ribojimo pateisinamumo vertinimo kriterijai – gali būti taikomos, bet ne įgyjama teisė į konkretų būstą) ir ši teisė yra ribojama (pvz., gresiantis iškeldinimas pripažįstamas rimčiausia šios teisės suvaržymo forma), toliau analizuotinos ribojimo pateisinamumo sąlygos – teisėtumas, teisėtas tikslas ir „būtinumas demokratinėje visuomenėje“. Analizuojant šį aspektą, reikšminga, kad taikomos priemonės motyvai būtų svarbūs ir pakankami. Konvencijoje įtvirtinta apribojimo būtinumo sąvoka reiškia primygtinę socialinę būtinybę, konkrečiai – pritaikyta priemonė turi būti proporcinga siekiamam teisėtam tikslui. Vertinant skundžiamos priemonės proporcingumo klausimą, gali būti svarbūs įvairūs aspektai – iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis (sveikatos būklė, amžius, nepilnamečiai vaikai), gyvenimo atitinkamame būste trukmė, kito būsto neturėjimas, nuomos mokesčio mokėjimas, tvarkingos kaimynystės užtikrinimas, kito reikšmingo intereso į būstą nebuvimas, iškeldinimu suinteresuoto subjekto pozicija iškeldinamojo atžvilgiu (kokį laikotarpį ignoruotas teisių pažeidimas), valstybės įsipareigojimų suteikti kitą būstą nesilaikymas ir (ar) pan. (žr., pvz., B. v. Croatia, no. 421050/09, judgment of 29 May 2012, S. v. Slovakia, no. 7205/02, judgment of 9 October 2007, P. and W. v. United Kingdom, no. 31673/11, judgment of 24 September 2013 ir kt.).

25Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovai iki kreipimosi į teismą dienos ginčo patalpomis (kuriomis 1992 m. leista naudotis Kauno miesto valdybos 1992-11-17 potvarkio Nr. 1107-v ir 1992-10-27 potvarkio Nr. 1014-v. pagrindu) netrukdomai naudojosi virš 20 metų, jas saugojo, prižiūrėjo, remontavo, nuo 1993 m. apmokėdavo jai siunčiamas sąskaitas už patalpų nuomą, bute sunaudojamą elektros energiją, vandenį, kitas komunalines paslaugas (1 t. b. l 51-91), kas rodo atsakovų pakankamus ir tęstinius ryšius su konkrečiu būstu, todėl Konvencijos 8 straipsnis pripažintinas taikytinu. Vertindama įpareigojimo išsikelti iš ginčo patalpų pagrįstumą Konvencijoje įtvirtintos teisės į būsto neliečiamybės gerbimą aspektu, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovams ginčo patalpos buvo suteiktos aukščiau minėtų Savivaldybės potvarkių pagrindu, atsakovai ne savavališkai jas užėmė, o turėdami juridinį pagrindą, kuris nors ir neatitiko teisinio reguliavimo, tačiau sukūrė atsakovams pagrįstą lūkestį, kad jie galės naudotis tomis patalpomis. Šios aplinkybės atsakovams suteikė pagrindą manyti, kad ginčo patalpose jie gyvena teisėtai ir kad susiformavo šalių nuomos teisiniai santykiai. Be to byloje nustatyta, kad nei atsakovas, nei jo šeimos nariai neturi kitų gyvenamųjų patalpų, nebuvo jokių gyvenamųjų patalpų privatizavę. Analizuojant Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją būsto netekimo bylose, pažymėtina, kad šio teismo ne kartą kritikuotos situacijos, kai nacionalinės valdžios institucijos įpareigodavo iškeldinti, formaliai pasiremdamos nacionaline teise ir nurodydamos, jog pagal teisės aktus asmuo nebeturi teisės gyventi atitinkamame būste, tačiau neapsvarstydamos visos faktinės asmens situacijos ir taikomos priemonės proporcingumo (žr., pvz., Mc. v. United Kingdom, no. 19009/04, par. 50, judgment of 13 May 2008; Ć. v. Croatia, no. 28261/06, judgment of 15 January 2009 ir kt.).

26Įvertinusi pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovų iškeldinimas būtų neproporcinga priemonė, vertina, kad apeliacinio skundo motyvai šioje ginčo dalyje nepasitvirtino, todėl teisėjų kolegija sutinka su Kauno apylinkės teismo sprendimu šioje ginčo dalyje ieškovės ieškinį atmesti.

27Dėl sąlygų gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčiai sudaryti

28Spręsdamas šalių ginčą dėl įpareigojimo ieškovę sudaryti naudojamo buto nuomos sutartį, teismas nustatė, jog atsakovas iki 2008 metų mokėjo ieškovei nuomos mokesčius, kas rodo, kad ieškovė pripažino atsakovą ir jo šeimos narius kaip teisėtus nuomininkus, šie šalių santykiai atitiko CK 6.576 straipsnio reikalavimus, atsakovo šeima moka mokesčius už komunalinius patarnavimus teikiamus adresu ( - ), atsakovai įvairiuose dokumentuose savo nuolatinę gyvenamąją vietą yra įvardiję nurodytu adresu, tinkamai prižiūri jiems suteiktas gyvenamąsias patalpas, ką patvirtina ieškovės pateikti apžiūros aktai. Nei atsakovas, nei jo šeimos nariai neturi kitų gyvenamųjų patalpų, nebuvo jokių gyvenamųjų patalpų privatizavę.

29Visos šios nustatytos faktinės aplinkybės teisėjų kolegijos vertinimu rodo, kad tarp ieškovės ir atsakovo bei jo šeimos narių yra susiklostę ilgalaikiai teisiniai gyvenamųjų patalpų nuomos santykiai, kurie atitinka CK 6.576 ir 6.587 nuostatas. Šalis faktiškai sieja gyvenamosios patalpos nuomos santykiai, kurie, netenkinus reikalavimo atsakovo šeimos iškeldinti, turi būti įforminti teisės aktų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija, vertindama ieškovės procesiniuose dokumentuose ir apeliaciniame skunde nurodytą argumentą, kad ji negali teisėtu pagrindu išnuomoti ginčo patalpų atsakovams, pažymi, jog nagrinėjamoje faktinėje situacijoje savivaldos institucijos savo pirminiais šioje nutartyje minėtais potvarkiais, vėliau – sąskaitų siuntimu, jau sukūrė faktinius nuomos santykius. Teisėjų kolegija, vertindama apeliantės skunde nurodytą argumentą, kad savivaldybė negali išnuomoti ginčo patalpų kitiems, eilėje socialiniam būstui išsinuomoti įtrauktiems asmenims, pažymi, jog vien ta aplinkybė, kad butas priklauso savivaldybei, savaime nereiškia, jog toks būstas turi socialinio būsto statusą, o jame gyvenantiems nuomininkams taikomos socialinio būsto nuomos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-560/2011; 2013 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. J. C. ir kt., bylos Nr. 3K-3-60/2013). Kasacinio teismo praktikoje taip pat ne sykį buvo pabrėžta nuomininko teisė į nuomos teisinių santykių tęstinumą nepriklausomai nuo to, kad šis asmuo neatitinka socialinio būsto nuomininkui nustatytų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. J. C. ir kt., bylos Nr. 3K-3-60/2013). Toliau besitęsiantys faktiniai nuomos teisiniai santykiai turi būti įforminti teisės aktų nustatyta tvarka, priešingu atveju nebūtų panaikintas situacijos neapibrėžtumas, neatsirastų teisinis tikrumas nei Kauno miesto savivaldybei, kaip ginčo patalpų savininkei, nei atsakovams, kaip faktiniams patalpų nuomininkams. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuoma – socialinė valstybės ir savivaldybių kartu įgyvendinama funkcija, nekomercinės veiklos forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. V. R. ir kt., bylos Nr. 3K-7-110/2012). Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytos ir įrodinėjamos aplinkybės, kad atsakovai atitinka sąlygas, būtinas teisei į socialinį būstą įgyti. Dėl šios priežasties nuomos sutarties sąlygos neprivalo būti analogiškos socialinio būsto nuomos sutarties sąlygoms.

30Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą Kauno apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.

31Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2,. 3dalys).

32Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovas A. K. patyrė 1200 Lt advokato atstovavimo išlaidų (2 t. b.l. 7). Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovo turėtos išlaidos priteistinos iš Kauno miesto savivaldybės (LR CPK 98 str.).

33Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

34Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

35Priteisti A. K. (a. k. ( - ) iš Kauno miesto savivaldybės (į. k. 111106319) 1200 litų turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė prašė iškeldinti atsakovus iš gyvenamųjų patalpų ( - ), su... 5. Atsakovai priešieškiniu prašė įpareigoti ieškovę sudaryti su jais buto,... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 26 d. sprendimu ieškinį atmetė,... 8. Teismas nurodė, kad nors ieškovė yra gyvenamųjų patalpų, esančių ( - ),... 9. Teismas sprendė, jog atsakovai įrodė, kad jie ginčo gyvenamosiose patalpose... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 11. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 26... 12. Apeliantė nurodo, kad teismas neįvertino, jog butais ( - ), savininko Kauno... 13. Apeliantė taip pat nurodo, kad ginčo buto nuomos terminas buvo sąlygotas ne... 14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašo Kauno apylinkės teismo... 15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo AB „YIT Kausta“ prašo... 16. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 17. Byloje tarp šalių sprendžiamas ginčas dėl faktiškai butu besinaudojančio... 18. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, kad Kauno... 19. Atsakovai priešieškiniu (1 t. b. l. 119-122) prašė įpareigoti ieškovą... 20. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje Kauno miesto savivaldybė ginčija Kauno... 21. Apeliacinis skundas atmestinas.... 22. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka nustatė, kad... 23. Dėl teisės į būsto neliečiamybę, savavališkai užimtų patalpų... 24. Ieškovė byloje siekė įrodyti, kad atsakovų buvimas ginčo bute kažkuriuo... 25. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovai iki kreipimosi į teismą dienos... 26. Įvertinusi pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 27. Dėl sąlygų gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčiai sudaryti... 28. Spręsdamas šalių ginčą dėl įpareigojimo ieškovę sudaryti naudojamo... 29. Visos šios nustatytos faktinės aplinkybės teisėjų kolegijos vertinimu... 30. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu... 31. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, taip pat... 32. Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovas A.... 33. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 34. Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 35. Priteisti A. K. (a. k. ( - ) iš Kauno miesto savivaldybės (į. k. 111106319)...