Byla 2-497/2006

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Artūro Driuko (pirmininkas) ir Vinco Versecko (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų S. R. , M. R. , J. S. , I. S., D. K. , E. K. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. liepos 4 d. nutarties, kuria teismas iš dalies patenkino ieškovo prašymą pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-787-33/2006 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ieškinį atsakovams Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Neringos savivaldybės tarybai ir administracijai, AB poilsio namams „Ąžuolynas“, UAB „Verslo investicijų projektų centras“, I. S. , J. S. , D. K. , E. K. , S. R. , M. R. ir kt. dėl administracinių teisės aktų bei sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir kt., ir

Nustatė

2Ieškovas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras pareiškė ieškinį nurodytiems atsakovams dėl administracinių teisės aktų bei sandorių pripažinimo negaliojančiais, teisinės registracijos panaikinimo, restitucijos taikymo ir įpareigojimo nugriauti pastatytus statinius. Būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė laikinai, iki byla bus išnagrinėta teisme, pritaikyti šias laikinąsias apsaugos priemones: a) uždrausti disponuoti (neskelbtini duomenys), esančiais statiniais: jachtininkų viešbučiu (neskelbtini duomenys), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu I. S. ir J. S. , jachtininkų viešbučiu (unikalus Nr. (neskelbtini duomenys), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu D. K. , E. K. , S. R. , M. R. , R. G. , V. B. G. , ir žuvų restoranu (unikalus Nr. neskelbtini duomenys), priklausančiu UAB „Verslo investicijų projektų centras“; b) uždrausti perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip apsunkinti nuomos teisę į 0,1453 ha žemės sklypą (neskelbtini duomenys). Ieškovas nurodė, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, t.y. nekilnojamasis turtas gali būti perleistas tretiesiems asmenims.

3Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. liepos 4 d. nutartimi iš dalies patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, areštavo atsakovams priklausančius aukščiau nurodytus statinius, esančius (neskelbtini duomenys), uždrausdamas juos perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti. Teismas nurodė, kad prašymas nagrinėtinas nepranešus atsakovams, nes, atsižvelgus į ieškinyje nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pranešimas apie laikinųjų priemonių taikymo nagrinėjimą gali sutrukdyti jų tinkamam pritaikymui (CPK 148 str. 1 d.). Atsižvelgdamas į laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtį, į tai, jog ieškovas ieškinyje inter alia prašo pritaikyti ir restituciją natūra bei įpareigoti nugriauti neteisėtai pastatytus statinius, teismas konstatavo, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 1 p.). Teismas, netenkindamas ieškovo prašymo uždrausti perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip apsunkinti nuomos teisę į 0,1453 ha žemės sklypą, nurodė, kad, preliminariai įvertinus ieškovo reikalavimus, matyti, jog žemės sklypo nuomos teisės paleidimas ar kitoks apsunkinimas neturės įtakos galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

4Atsakovai I. S. ir J. S. atskiraisiais skundais prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. liepos 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir netinkamai pritaikė proceso bei materialinės teisės normas: pažeidė CPK 148 straipsnio 1 dalies reikalavimą pranešti atsakovams apie laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo klausimo nagrinėjimą; CPK 145 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes nenurodė motyvų, kuriais remiantis patenkino ieškovo prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, bei neišsprendė areštuoto turto saugojimo, valdymo bei naudojimo klausimų. Be to, teismas nesilaikė suformuotos teismų praktikos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu ir, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neįvertino ieškovo prašymo pagrįstumo bei motyvuotumo, siekiamų tikslų bei sąžiningumo. Teigia, kad teismas, nepagrįsdamas realios grėsmės, jog būsimas teismo sprendimas gali būti neįvykdytas, neturėjo pagrindo pritaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 144 str. 1 d.).

5Atsakovai S. R. ir M. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. liepos 4 d. nutartį. Nurodo, kad ieškovas prašyme nenurodė aplinkybių, kurios būtų pagrindas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškinio pareiškimas savaime nėra teisėtas laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo pagrindas, nes tai prieštarautų šio instituto paskirčiai ir esmei. Būtinumą pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones lemia ne pats reikalavimas, jo pareiškimas, o ieškinio reikalavimo įvykdymo užtikrinimo būtinybė, jei teismas jį patenkintų. Be to, nurodo, jog laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepagrįstai ir dėl to, kad areštuotas jų turtas yra įkeistas AB Vilniaus bankui, suvaržytas disponavimas juo, todėl ginčo turtas ir taip negali būti perleistas tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 16 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-552/2004). Pažymi, jog teismo diskrecijos teisė, vertinant ieškovo prašymą, nėra absoliuti. Ji saistoma Konstitucijoje, Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintomis nuostatomis, ginančiomis privačią nuosavybę, o nepagrįsto ieškovo prašymo patenkinimas pažeidžia atsakovų interesus ir sukelia nuostolių.

6Atsakovai E. K. ir D. K. atskiruoju skundu prašo pakeisti dalį Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. liepos 4 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ją panaikinant ir atmetant ieškovo prašymą, o kitą skundžiamosios teismo nutarties dalį palikti nepakeistą. Nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės priimtos pažeidžiant proceso teisės normas (CPK 148 str. 1 d.) bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką. Pažymi, jog ieškovo prašymas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrįstas, kadangi ieškovas turėjo įrodyti ir pagrįsti, jog yra reali grėsmė, jog būsimas teismo sprendimas gali būti neįvykdytas ar apsunkintas jo įvykdymas. Taip pat teigia, jog teismo nutartis, kuria patenkintas ieškovo prašymas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, nemotyvuota, dėl ko teismas ne tik pažeidė CPK 148 straipsnio 4 dalies 3 punktą, bet ir atsakovų teisę į apeliaciją, nes atsakovai, neturėdami teismo motyvų, negali motyvuotai surašyti atskirojo skundo. Teismas neatsižvelgė į tai, jog nėra grėsmės, jog galimai palankaus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas. Be to, teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones neužtikrinimo, jog jos būtų proporcingos siekiamiems tikslams.

7Atsakovai S. R. ir S. R. atsiliepimu į atsakovų E. K. ir D. K. atskirąjį skundą prašo jį patenkinti.

8Ieškovas atsiliepimu į atsakovų atskiruosius skundus prašo juos atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad didelės sumos ieškinio pareiškimas rodo realią grėsmę, jog būsimas teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Ieškovas, prašydamas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo įrodyti, jog ateityje būtinai atsiras aplinkybė, trukdanti įvykdyti teismo sprendimą. Pakanka, kad būtų nustatyta, jog tokia galimybė yra reali. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovo prašymą, apribojo tik disponavimo ginčo turtu teisę, palikdamas apeliantams turto valdymo ir naudojimosi juo teises, todėl nepagrįsti apeliantų teiginiai, jog teismas pažeidė CPK 145 straipsnio 4 dalies nuostatas. Pažymi, jog teismas turėjo pagrindo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepranešęs atsakovams, kadangi atsakovai M. R. , S. R. ir J. S. turėjo ketinimų prieš ieškinio pateikimą teismui perleisti ginčo turtą tretiesiems asmenims, ką patvirtina VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2006-03-30 registro duomenų banko išraše nurodyta informacija apie pažymų sandoriams sudaryti išdavimą.

9Atskirieji skundai netenkintini.

10Apygardos teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, visapusiškai ir tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nepažeidė civilinio proceso įstatymo ir nenukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos aiškinant ir taikant teisės normas, reglamentuojančias laikinąsias apsaugos priemones.

11Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tačiau teismas turi teisę ir savo iniciatyva pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais kai tai būtina siekiant apginti viešąjį interesą (CPK 144 str. 2 d.).

12Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą. Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškininiais reikalavimais ir yra ekonomiškiausios (CPK 145 str. 2 d.). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo (-ų) veiksmų arba neveikimo galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

13Bylos duomenimis ieškovas Generalinis prokuroras ieškinį pareiškė gindamas viešąjį interesą CPK 49 straipsnio nustatyta tvarka, nurodydamas, kad ieškinio suma yra 5 410 000 Lt (b.l.2-3). Ieškovas, motyvuodamas prašymą pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, nekilnojamasis ginčo turtas gali būti perleistas tretiesiems asmenims (b.l.14). Todėl nepagrįsti apeliantų argumentai, kad ieškovas nepagrindė prašymo pritaikyti ginčo turtui laikinąsias apsaugo priemones (CPK 178, 185 str.).

14Nepagrįsti taip pat apeliantų argumentai, jog teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesivadovavo proporcingumo, šalių interesų pusiausvyros principais, kadangi skundžiama teismo nutartimi buvo suvaržyta tik disponavimo ginčo turtu teisė, uždrausta turtą perleisti, apsunkinti, tačiau, kaip teisingai atsiliepime pažymi ieškovas, atsakovams paliktos valdymo ir naudojimosi ginčo turtu teisės (b.l.41-42, 77-78). Todėl laikytina, jog apygardos teismas laikėsi teismų praktikos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagal kurią bet kokios valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui bei turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartis c. b. APATIT FERTILIZERS S. A. v. AB „Lifosa“, bylos Nr. 3K-3-146/2002), ir tinkamai pritaikė ekonomiškiausias laikinąsias apsaugos priemones, minimaliai suvaržydamas ginčo turto savininkų teises tik tiek, kad ateityje teismo sprendimas būtų įvykdytas. Beje, apeliantų S. R. ir M. R. nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-552/2004, neatitinka faktinių šios bylos aplinkybių, kadangi joje teismas pasisakė apie laikinosios apsaugos priemonės netaikymą tais atvejais, kai pagal Įmonių bankroto įstatymą bankrutuojančios įmonės disponavimo turtu teisės būna suvaržytos. Pažymėtina, kad neturi įtakos laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumui bei pagrįstumui ir aukščiau nurodytų apeliantų argumentas, jog areštuotas jų turtas jau yra apsunkintas hipoteka. Priešingai, aplinkybė, kad ginčo turtas yra apsunkintas tik patvirtina teismo konstatuotą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kadangi, kaip ir nurodė ieškovas atsiliepime, hipoteka seka paskui turtą (CK 4.171 str. 9 d.). Tad hipoteka nėra laikinoji apsaugos priemonė, galinti pakeisti CPK 145 straipsnio 1 dalyje nurodytas, ir neužtikrina nei ieškinio, nei būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Beje, vienas iš ieškinio reikalavimų yra įpareigoti statinius nugriauti, todėl, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, yra reali tikimybė, kad gali išsiplėsti byloje dalyvaujančių asmenų ratas, o patenkinus ieškinį, būtų pažeisti ne tik atsakovų, bet ir sąžiningų trečiųjų asmenų interesai.

15Dėl išdėstytų argumentų nėra pagrindo taip pat konstatuoti, jog skundžiama teismo nutartis yra nemotyvuota. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimą (nutartį) CPK 239 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu galima panaikinti tik kai jame arba visai nėra motyvų, arba iš jame esančių argumentų negalima padaryti logiškos išvados, kodėl teismas taip nusprendė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. kovo 8 d. nutartis c.b. A.Grubliauskienė v. S.Pašilienė ir kt., bylos Nr. 3K-3-271/2000; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 3 d. nutartis c.b. UAB „Pozicija“ v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-486/2000). Be to, tai neatitiktų teismo proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų (CPK 7 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis c.b. AB Kauno energija v. AB Lietuvos dujos, bylos Nr. 3K-7-378/2005). Kolegijos nuomone, Klaipėdos apygardos teismas glaustai ir logiškai nurodė motyvus, kuriais remiantis pritaikomos laikinosios apsaugos priemonės (b.l.41-42).

16Nepagrįsti ir apeliantų argumentai, jog teismas, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pažeidė CPK 145 straipsnio 4 dalies ir CPK 148 straipsnio 1 dalies nuostatas.

17Pagal CPK 145 straipsnio 4 dalies nuostatas, areštuodamas turtą, teismas nutartimi turi išspręsti to turto saugojimo, valdymo bei naudojimo klausimą. Pažymėtina, kad teismas šioje byloje, areštuodamas ginčo turtą, pakankamai aiškiai nurodė jo taikymo mastą, t.y. uždraudė apeliantams tik disponuoti ginčo turtu, jį perleidžiant ar kitaip apsunkinant, tačiau, kaip minėta, paliko apeliantams teisę areštuotą turtą valdyti bei juo naudotis. Teismo nuomone, papildomai aptarti areštuoto turto saugojimo, valdymo ir naudojimo klausimų nereikėjo.

18CPK 148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui tik išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Nors teismas ir nenurodė išsamių argumentų, kodėl, pranešus atsakovams apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, jų pritaikymas gali pasunkėti, tačiau vien šis proceso pažeidimas nesudarytų pagrindo panaikinti teisingos dėl aukščiau nurodytų motyvų teismo nutarties (CPK 338 str., 329 str. 1 d.). Be to, byloje yra duomenų, jog kai kurie atsakovai ketino perleisti ginčo turtą, kas patvirtina teismo sprendimo priimti skundžiamą teismo nutartį, atsakovams nepranešus, pagrįstumą (b.l.33) bei dar kartą patvirtina grėsmę, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas ateityje gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.)..

19Dėl išdėstytų motyvų nėra pagrindo atskirųjų skundų argumentais panaikinti teisėtos ir pagrįstos skundžiamos apygardos teismo nutarties (CPK 338, 329 str.).

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

21palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. liepos 4 d. nutartį.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Ieškovas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras pareiškė ieškinį... 3. Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. liepos 4 d. nutartimi iš dalies patenkino... 4. Atsakovai I. S. ir J. S. atskiraisiais skundais prašo panaikinti Klaipėdos... 5. Atsakovai S. R. ir M. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos... 6. Atsakovai E. K. ir D. K. atskiruoju skundu prašo pakeisti dalį Klaipėdos... 7. Atsakovai S. R. ir S. R. atsiliepimu į atsakovų E. K. ir D. K. atskirąjį... 8. Ieškovas atsiliepimu į atsakovų atskiruosius skundus prašo juos atmesti, o... 9. Atskirieji skundai netenkintini.... 10. Apygardos teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, visapusiškai... 11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų... 12. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis užtikrinti būsimo teismo sprendimo... 13. Bylos duomenimis ieškovas Generalinis prokuroras ieškinį pareiškė gindamas... 14. Nepagrįsti taip pat apeliantų argumentai, jog teismas, pritaikydamas... 15. Dėl išdėstytų argumentų nėra pagrindo taip pat konstatuoti, jog... 16. Nepagrįsti ir apeliantų argumentai, jog teismas, nagrinėdamas laikinųjų... 17. Pagal CPK 145 straipsnio 4 dalies nuostatas, areštuodamas turtą, teismas... 18. CPK 148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali... 19. Dėl išdėstytų motyvų nėra pagrindo atskirųjų skundų argumentais... 20. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1... 21. palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. liepos 4 d. nutartį....