Byla Ik-881-142/2012
Dėl žalos atlyginimo atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Vaidai Kazlauskienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui Romualdui Zaleckiui, atsakovės atstovei Rasai Pačkauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Aslūnė“ skundą dėl žalos atlyginimo atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos,

Nustatė

2UAB „Aslūnė“ (toliau – pareiškėja) padavė teismui skundą, kuriame prašo priteisti iš atsakovės pareiškėjos naudai nuostolių atlyginimą 702 251,29 Lt, galutinė suma, kurią prašo priteisti – 643 667,93 Lt (t. VI, b. l. 7). Teisminio nagrinėjimo eigoje pareiškėja palaikė žalos dydžio paskaičiavimą, pateiktą 2011-10-17 rašytiniuose paaiškinimuose teismui (t. VI, b. l. 7), ir prašė priteisti 643 666,93 Lt sumą, nepaisant to, kad 2011-09-14 posėdžiui pareiškėja pateikė rašytinį prašymą, kuriame nurodė, kad padidina reikalavimus iki 710 987,93 Lt sumos (t. V, b. l. 17).

3Paaiškina, kad pareiškėja pagal 2004-05-13 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. ( - ) iš UAB „Fudžija“ įsigijo pastatus, esančius ( - ), Vilniuje: 432,91 kv. m. ploto administracinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtą 2B2/p, 29,98 kv. m. ploto katilinę, unikalus Nr. ( - ), 186,29 kv. m. ploto sandėlį, unikalus Nr. ( - ), 4 kv. m. ploto sandėlį, unikalus Nr. ( - ). Pagal 2005-03-18 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. ( - ) pareiškėjai išnuomota 0,0827 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (dalis sklypo). Pareiškėjos įsigyti statiniai buvo blogos, o iš dalies ir avarinės būklės, jiems buvo būtina atlikti statybos darbus, kuriems reikėjo statybos leidimo. Pareiškėja 2005-04-12 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu Nr. PS-878 išduoti daugiabučio gyvenamojo namo su tarnybinėmis patalpomis ir garažais, adresu ( - ) Vilniuje, projektavimo sąlygų sąvadą. Pareiškėja dėl to dar kreipėsi ir 2005-09-15 raštu Nr. 49, 2006-02-20 raštu Nr. 21, 2007-11-28 savivaldybės administracijai pateikė naują prašymą parengti ir išduoti projektavimo sąlygų sąvadą administraciniam pastatui, esančiam ( - ), Vilniuje, unikalus Nr. ( - ), rekonstruoti. Savivaldybės administracija priėmė nurodytus prašymus, pradėjo rengti projektavimo sąlygų sąvadą, gavo būtinas technines sąlygas, tačiau projektavimo sąlygų sąvadas pagal visus prašymus nebuvo išduotas. Pareiškėjai nebuvo pranešta apie atsisakymo išduoti sąvadą priežastis. Laukdama sąvado pareiškėja nusprendė atlikti administracinio pastato paprastąjį remontą, padalinti pastatą į atskirus turto vienetus. Darbai buvo baigti 2008-04-09. Pareiškėja 2008-05-27 atliko turto vertinimą ir dalį patalpų 2008-05-30 pardavė fiziniams asmenims, taip sukaupė lėšų paskolai bankui sugrąžinti. Pareiškėjai tuo metu vis tiek buvo reikšmingas projektavimo sąlygų sąvado gavimas, nes pareiškėja siekė pakeisti pastato paskirtį. Tik 2010-04-15 rašte Nr. A51-1783-(3.11.1-TD3) savivaldybės administracija pranešė, kad projektavimo sąlygų sąvado išduoti negalėjo, nes pareiškėja neva nepateikė visų reikalingų dokumentų. Nurodė, kad prašoma pakeisti pastato paskirtis prieštaravo žemės sklypo tikslinei naudojimo paskirčiai. Dėl kitų pareiškėjos nurodomų aplinkybių rašte nepasisakyta, prašymas atlyginti žalą atmestas. Pareiškėja administracijos 2010-04-15 rašto neskundė, nes jis nebuvo viešojo administravimo aktas, o juo tik išreikšta pozicija dėl civilinių santykių. Rašto gavimo dieną pareiškėja jau visą nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ), buvo pardavusi, todėl dėl sąvado neišdavimo kelti ginčą jau negalėjo.

4Pareiškėja aiškina, kad per visą prašymų padavimo ir jų nagrinėjimo laikotarpį keitėsi informacija su savivaldybės administracija ir buvo įsitikinusi, kad sąvadas yra rengiamas. Kadangi dėl administracijos vilkinimo pareiškėja negalėjo tinkamai suremontuoti turimų statinių, pareiškėja patyrė žalą. Per tą laiką statinys nebuvo eksploatuojamas, tuo tarpu pareiškėja privalėjo mokėti palūkanas bankui, taip patyrė nuostolį, kurio suma yra 84 267,73 Lt, negavo planuotų pajamų iš patalpų nuomos nuo 2005-05-12 iki 2008-05-12 ir taip patyrė 617 983,56 Lt nuostolį. Skundą grindžia tuo, kad yra konstatuota, jog pastatų būklė reikalavo remonto. Tam projektavimo įmonė UAB „ASL“ 2005-04-12 parengė ir pateikė administracijai prašymą Nr. ( - ) išduoti projektavimo sąlygų sąvadą. Remiasi Statybos įstatymo 11 straipsniu, 12 straipsniu, 23 straipsniu, 20 straipsniu, 2 straipsnio 30 dalimi, 33 dalimi ir paaiškina, kad nurodytiems darbams pagal tuo metu galiojusias įstatymo nuostatas buvo būtinas projektas, projektavimo sąlygų sąvadas ir statybos leidimas. Mano, kad pareiškėja įrodė, kad pastato būklė buvo bloga ir dėl to įsigytas pastatas negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį, pastatui buvo būtinas remontas, o dėl savivaldybės administracijos neveikimo pareiškėja negalėjo gauti pajamų.

5Paaiškina dėl savivaldybės administracijos pareigos parengti projektavimo sąlygų sąvadą pažeidimo. Remiantis STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“, patvirtintu aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 215, ir Statybos įstatymo nuostatomis, už sąvado neparengimą atsakinga yra savivaldybės institucija, nes tai yra savivaldybių priskirtoji (ribotai savarankiška) funkcija. Paaiškina, kad sąvadas turėjo būti parengtas per 10 dienų, o per 20 dienų terminą nuo paraiškos pateikimo dienos ir vėliau sąvadas nebuvo pateiktas pareiškėjai. Taip pat nepateiktas atsisakymo parengti sąvadą pagrindžiantis dokumentas. Priešingai, pareiškėjai bendraujant su savivaldybės administracija pastoviai pareiškėja buvo klaidinama, nurodant, kad sąvadas yra rengiamas. Tik 2010-10-15 rašte administracija nurodė, kad sąvadas negalėjo būti išduotas, nurodė priežastis. Pareiškėja nesutinka su atsisakymo išduoti sąvadą motyvais, nurodo, kad administracija privalėjo vadovautis teritorijų planavimo dokumentu, kuris nustato sklypo tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, o ne 2005-03-18 valstybinės žemės nuomos sutartimi. Remiasi aplinkos ministro 2004-05-03 įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 17 punktu. Administracija nevykdė nurodytame teisės akte numatytų sąlygų. Tuo pačiu teikė pareiškėjai klaidinančią informaciją. Pareiškėja palaiko tas išvadas, kurios buvo padarytos šią problemą nagrinėjant su sąvadą rengusiu specialistu. T. y. dalis (iki 50 proc.) sklype esančių patalpų ploto gali būti kitos paskirties, nei sklypo tikslinė žemės naudojimo paskirtis, todėl žemės paskirties keitimas šiuo atveju nebuvo privalomas; reikėjo atsižvelgti į tuo metu galiojusį Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 1088V patvirtintą sklypo nedidelių veiklos mastų detalųjį planą, kuris leido vykdyti pastatų pritaikymo darbus, kas yra artima rekonstrukcijos sąvokai. Pažymi, kad Vilniaus miesto tarybos 2003-01-22 sprendimu Nr. 764 patvirtintu Vilniaus senamiesčio kultūros paminklo apsaugos specialiuoju planu nustatyti detalizuoti kvartalų tvarkymo ir naudojimo režimų planai. Šiame plane teritorijos Nr. IIIC kvartalo Nr. ( - ) kiemo korpusams ( - ) nustatytas tvarkymo režimas – remonto, rekonstravimo, griovimo darbai, reglamentuota naujų statinių statyba, maksimalus statinių aukštingumas trys aukštai su mansarda, naudojimo režimas – ribotas naudojimas, galimos paskirtys: gyvenamoji, visuomeninė, komercinė ir smulkaus verslo. Taip pat nurodytus darbus leidžia minėtas nedidelių veiklos mastų detalusis planas. Visos nurodytos aplinkybės leido pritaikyti pastatus senamiesčiui artimai gyvenamajai paskirčiai. Visą nurodytą informaciją administracija turėjo. Todėl nesutinka su administracijos 2010-04-15 rašte nurodyta aplinkybe dėl Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo. Įstatymas nesieja projektavimo sąlygų sąvado išdavimo su žemės tikslinės paskirties keitimu. Remiasi STR 1.05.07:2002 4 p. nuostatomis. Paaiškina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija pažeidė STR 1.05.07:2002 13 punkto nuostatas. Todėl neveikimu padarė pareiškėjai neigiamą įtaką, pažeidė teises ir tai sąlygojo žalos atsiradimą. Pareiškėja nepagrįstai ilgai laukė, turėjo neplanuotų išlaidų, mokėjo palūkanas bankui, negavo pajamų iš turto savo ekonominėje veikloje. Remiasi Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatomis .

6Paaiškina dėl pareiškėjos prašymų parengti projektavimo sąlygų sąvadą nagrinėjimo teisinių pasekmių. Nurodo, kad pirminį prašymą pateikė 2005-04-12, prašymas pateiktas taip, kaip to reikalavo STR 1.05.07:2002 nuostatos, administracija prašymą priėmė ir pradėjo vykdyti, jo pagrindu gautos techninės sąlygos. Pareiškėjos 2005-04-12 prašymas buvo susijęs su pastato paskirties keitimu iš administracinės į gyvenamąją; su kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos vykdymu. Pusę metų pareiškėjai nieko nebuvo pranešama. Pareiškėja dėl to siekė sumažinti nuostolius, todėl 2005 m. rugsėjo mėnesį priėmė sprendimą laikinai atsisakyti keisti pastato paskirtį ir nusprendė apsiriboti tik pastato kapitalinio remonto atlikimu, pavadino tai veiklos programos pasikeitimu. Todėl 2005-09-15 raštu Nr. 49 pareiškėja prašė administracijos Miesto plėtros departamentą pakeisti rengiamo sąvado objekto pavadinimą – įrašyti „Administracinio pastato, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), Vilniuje, kapitalinis remontas“. Tuo pačiu prašė pakeisti objekto pavadinimą jau išduotose projektavimo sąlygose. Administracija prašymą vykdė, koregavo statybos objekto pavadinimą, vyko komisijos posėdžiai. Pareiškėja apie tai buvo informuota, teikė savo pasiūlymus. Tačiau tai įrodo ir vilkinimą – praėjus 11 mėnesių nuo 2005-09-15 prašymo padavimo, vis dar buvo derinamos ir nagrinėjamos projektavimo sąlygos, joms nebuvo pritarta, kaip tai numato STR 1.05.07:2002 13 punktas. Žodžiu administracijos darbuotojas pareiškėjai aiškino, kad sąvadas yra rengiamas, nagrinėjami dokumentai, aiškino, kad reikia daugiau laiko ir prašė palaukti. Pareiškėjos teikiami dokumentai buvo priimami ir saugomi, tai nurodyta ir minėtame 2010-04-15 rašte. Dėl to pareiškėja pagrįstai tikėjo, kad sąvadui parengti kliūčių nėra. Remiasi STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (10 punktu). Teigia, kad pareiškėja įrodė, kad statinio būklė yra bloga, kad atlikus kapitalinį remontą, pareiškėja vėl galėtų pastatą naudoti pagal tiesioginę paskirtį ir gauti iš to ekonominę naudą. Iš administracijai teiktų pareiškėjos raštų buvo matyti, kad pareiškėjai nesvarbi pastato paskirtis, dėl pastato gyvenamosios paskirties, tai pareiškėja planavo šį klausimą spręsti vėliau. Dėl to, kad per teisės aktuose nustatytus terminus pareiškėjai nebuvo išduotas projektavimo sąlygų sąvadas, pareiškėja negalėjo parengti statybos projekto ir todėl negalėjo pradėti pastatą eksploatuoti. Tik 2010-04-15 rašte administracija nurodė pareiškėjai, kad ne visi reikiami dokumentai buvo pateikti. Be to, netgi nenurodė, kokie dokumentai nebuvo pateikti. Pareiškėja teigia, kad pateikė visus dokumentus, kurių reikalauja STR 1.05.07:2002 (10 punktas). Administracija šių faktų neneigia. Nurodė, kad administracijai vilkinant sąvado išdavimą, jau gautos techninės sąlygos nustojo galioti. Mano, kad sąvadas vėliausiai turėjo būti išduotas 2007-04-25, kol galiojo jau gautos techninės sąlygos. Pareiškėja 2007-06-13 raštu Nr. 44 pateikė papildomus dokumentus, kurie, nors ir nėra būtini projektavimo sąlygų sąvadui gauti, tačiau galėjo suteikti atsakovui papildomos informacijos. Šių dokumentų gavimą atsakovas patvirtino 2010-04-15 rašte Nr. A51-1783-(3.11.1-TD3). Sąvadą rengęs specialistas A. B. 2007-09-01 pateikė sąrašą jo manymu trūkstamų dokumentų, kurie būtini rengiant UAB „Aslūnė“ gyvenamojo namo projektavimo sąlygų sąvadą, ir kartu pasiūlė pateikti naują prašymą sąvadui gauti bei atsisakyti ankstesnių techninių sąlygų. Pareiškėja 2007-11-28 pateikė prašymą parengti ir išduoti administracinio pastato, kurio unikalus Nr. ( - ), rekonstrukcijos į gyvenamąjį namą projektavimo sąlygų sąvadą ir anuliavo savo 2005-04-12 prašymą ( - ) bei visas 2005 m. gautas technines sąlygas (kadangi pasibaigė jų galiojimo terminas). Techninės sąlygos, kurių objektas Gyvenamasis namas, vėl buvo pradėtos rengti – gautos 2007-12-10 techninės sąlygos Nr. ( - ) lietaus vandens, statybinio drenažo nuvedimui Vilniaus mieste; 2007-12-29 TS Nr. ( - ) šalto vandens tiekimui ir nuotekoms Vilniaus mieste; 2008-01-29 TS Nr. ( - ) elektros energijos vartotojų prijungimui prie tinklų; 2007-12-13 susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygos Nr. ( - ) Nei nustatytais terminais, nei vėliau projektavimo sąlygų sąvadas pareiškėjai išduotas nebuvo. Taip pat negautas atsisakymas išduoti sąvadą. Dėl šios priežasties pareiškėja negalėjo pradėti projektavimo darbų, gauti statybos leidimą ir atlikti statinio rekonstrukciją, statinys nebuvo eksploatuojamas, pajamos iš šio turto eksploatacijos (nuomos) nebuvo gaunamos, sąvado laukimo laikotarpiu buvo mokamos palūkanos bankui, buvo patiriami nuostoliai. Mano, kad sąvado rengimas šalių susitarimu gali būti pratęstas protingam numatomam laikotarpiui. Mano, kad pareiškėjos nurodomos aplinkybės patvirtina, kad tai ir buvo daroma. Pareiškėja teikė prašymus atsakovui ir taip savo veiksmais patvirtino, kad sutinka su sąvado rengimo termino pratęsimu. Atsakovas, priimdamas prašymus ir juos pradėdamas vykdyti, taip pat sutiko su sąvado rengimo termino pratęsimu. Dėl to pareiškėja atsisakė nuo savo pretenzijų atsakovui, susijusių su ankstesniu sąvado rengimo vilkinimu, tačiau atsakovas įsipareigojo sąvadą parengti teisės aktų nustatyta tvarka. Tik iš 2010-04-15 atsakovo rašto pareiškėjai tapo aišku, kad nei vienas pareiškėjos prašymas nebus tenkinamas. Daro išvadas, kad atsakovo veiksmai nagrinėjant pareiškėjos prašymus dėl sąvado išdavimo sudarė klaidinančią regimybę, kad sąvadas yra rengiamas. Mano, kad tuo pažeistos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatos. Nurodo, kad abiejų pusių veiksmai (raštai, bendravimas) patvirtino, kad sąvado rengimo terminas yra pratęsiamas. Visi pareiškėjos dokumentai buvo tvarkomi vienoje dokumentų byloje. Todėl visų 2005 – 2007 m. prašymų nagrinėjimą laiko vienu tęstiniu procesu ir tuo pačiu šis procesas atsakovo buvo vilkinimas. Nurodytas sąvado rengimo procesas būtų nutrauktas dviem atvejais: išdavus sąvadą ar raštu pateikus atsisakymą sąvadą išduoti. Tuomet pareiškėjai nebūtų kilusios neigiamos pasekmės, nebūtų padaryta žala.

7Paaiškina dėl pasirengimo statyti ir naudoti statinius pagal paskirtį. Pareiškėjos įmonė nuo 2001 m. vykdė daugiabučių namų statybos ir projektavimo darbus. UAB „Aslūnė“ statybos taisyklės yra įregistruotos Aplinkos ministerijoje 2001-12-22 įsakymu Nr. 626, 2004-06-25 atestatu Nr. ( - ) pareiškėja buvo atestuota atitinkamoje grupėje. Bendrovėje 2005-04-30 dirbo 32 darbuotojai (iš jų 27 statybininkai), tuo pat metu bendrovė administravo 7 daugiabučius namus Vilniuje. Įmonėje 2006 – 2007 m. nuolat dirbo 6 – 8 statybininkai, bendrovė buvo sudariusi rangos sutartis su kitomis įmonėmis dėl statybos–remonto darbų atlikimo ir gaudavo jų paslaugas. Bendrovė 2006-05-03 buvo sudariusi bendradarbiavimo sutartį su UAB „Ober-haus nekilnojamas turtas“ dėl atstovavimo parduodant (nuomojant) patalpas ( - ), Vilniuje. Pareiškėja 2005 m. atliko kitus projektui parengti būtinus darbus, nustatyta tvarka atliko archeologinius, geologinius, architektūrinius, konstruktyvinius, polichrominius tyrimus, apie jų rezultatus informavo atsakovą.

8Įsigydama ( - ) esančius pastatus pareiškėja gavo architekto Nasvyčio parengtus rekonstrukcijos projektinius pasiūlymus. Architektai R. D. ir A. B. 2005 m. parengė pastatų ( - ) rekonstrukcijos projektinius pasiūlymus. Projektavimo sutartys 2006-03-01 sudarytos. Buvo vykdoma 2006-05-30 projektavimo sutartis Nr. ( - ) su UAB „Projestos projektai“ dėl pastatų ( - ) rekonstrukcijos. Pareiškėja ir R. M. individuali įmonė „Mažasis artriumas“ 2006-11-15 pasirašė projektavimo darbų atlikimo sutartį Nr. ( - ) dėl projektinės dokumentacijos parengimo rekonstruojamiems pastatams ( - ), Vilniuje. Pareiškėja pasitelkė specialistus ir dalyvavo tyrinėjant pastatą ir surašant pastato ir inžinierinių sistemų defektinius aktus 2006-02-21, 2006-03-28, 2006-06-01, 2006-07-31.Gauti duomenys būtų naudojami rengiant projektinę dokumentaciją. Mano, kad nurodytos aplinkybės reiškia, kad pareiškėja pateikė pakankamai įrodymų, kad statybos darbams vykdyti sukaupė pakankamai organizacinių, projektavimo ir marketingo resursų. Taip pat teigia, kad pareiškėja turėjo pakankami finansinių galimybių vykdyti statybos darbus. Tą aplinkybę patvirtina atlikti paprastojo remonto darbai ir 2008 m. pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Tiesioginė kliūtis tikslui pasiekti buvo neteisėtas atsakovo neveikimas.

9Paaiškina dėl patirtos žalos dydžio. Pareiškėjos teisę į žalos atlyginimą patvirtina aprašytos aplinkybės. Nurodo, kad UAB „Aslūnė“ pastatus pirko už 750 000 Lt, administracinis pastatas įsigytas už 500 000 Lt. Ši suma sumokėta gavus banko kreditą (kreditavimo sutartis Nr. ( - )) už 8,83 proc. dydžio metines palūkanas. Laikotarpiu nuo 2005-04-12 iki 2008-05-27 pareiškėja mokėjo palūkanas ir tai sudarė 84 267,73 Lt sumą. Mano, kad ši suma priskirtina nuostoliams, kurias pareiškėja patyrė dėl atsakovės neteisėto neveikimo. Pareiškėja savo reikalavimų pabaigos data laiko 2008-05-27, kai 2008-04-09 užbaigė administracinio pastato remontą, statinys buvo padalintas į atskirus turto vienetus, o 2008-05-27 pastatai pradėti pardavinėti. Todėl mano, kad žala gali būti skaičiuojama iki 2008-05-27. Paaiškina, kad 2008-05-27 pateikė atsakovei turto vertės nustatymo ataskaitą Nr. ( - ), kurioje nurodytos patalpų grynosios nuomos pajamos per metus 205 997 Lt arba 17 166,42 Lt per mėnesį. Todėl teigia, kad per laikotarpį nuo 2005-04-19 iki 2008-05-15 patyrė 617 938, 56 Lt žalą (negautos pajamos už 36 mėnesius). Toks vertinimas atitiko 2007 m. buvusias rinkos kainas. Mano, kad skaičiuotina minimali negautų pajamų suma nuo administracinio pastato įsigijimo kainos (500 000 Lt) su 0,055-0,07 kapitalizacijos norma yra 27 500 Lt per metus arba 84 450 Lt per visą 36 mėnesių laikotarpį. Pareiškėjos manymu, tikslesnė suma yra nustatyta turto vertinimo nustatymo ataskaitoje Nr. ( - ), kurioje nustatyta negautų pajamų suma yra 617 983,56 Lt, nes vertintas jau suremontuotas pastatas (tuo tarpu 500 000 Lt suma nustatyta avarinės būklės pastatui). Paaiškina, kad 2005 – 2007 metais nekilnojamojo turto kainos ypač senamiestyje kilo apie 100 procentų per metus, dėl to atitinkamai didėtų ir planuojamos gauti nuomos pajamos. Šios kainos 2008 m. krito, todėl minėtoje ataskaitoje nustatytos kainos galėtų būti laikomos vidutinėmis 2005 – 2007 m. laikotarpio kainomis. Paaiškina, kad patirtus nuostolius sudaro negautos patalpų nuomos pajamos 617 983,56 Lt per laikotarpį nuo 2005-04-12 iki 2008-05-27 (už 36 mėnesius) ir per šį laikotarpį bankui sumokėtos palūkanos 84 267,73 lt už pastatui įsigyti gautą paskolą. Bendra nuostolių suma yra 702 251,29 Lt. Dėl priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis) paaiškina, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų pareiškėja neparengė projekto ir negavo leidimo statyti, todėl negalėjo per protingą laikotarpį pradėti naudoti pastatą pagal paskirtį ir taip gauti pajamų. Dėl civilinės atsakomybės paaiškina, kad remiasi CK 6.271 straipsnio nuostatomis, taip pat 6.251 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir CK 1.138 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatomis. Aiškina, kad įrodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija atliko neteisėtus veiksmus – neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti, nes nustatyta tvarka neparengė projektavimo sąlygų sąvado pagal pareiškėjos 2005-09-15 prašymą. Pareiškėjai padaryta žala, kuri susideda iš negautų pajamų ir turėtų išlaidų. Tarp atsakovės veiksmų ir žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys.

10Vėliau pareiškėja pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais keitė apskaičiuojamą žalos dydį (t. VI, b. l. 1-10).

11Paaiškinimuose pareiškėja įrodinėjo, kad turėjo pakankamai organizacinių resursų statybos darbams vykdyti, nurodo turimą atestatą statybos taisykles, turimas teises eksploatuoti šilumos ir elektros įrenginius, rangos sutartį, statinio statybos vadovo įsipareigojimą statyti pagal projektą, pakartoja nuorodas skunde apie turimą darbuotojų skaičių, AB „Aslūnė“ 2004 m. parengtą veiklos ataskaitą, kuri pateikta VĮ Registrų centrui. Šioje ataskaitoje matyti, kad iš pagrindinės veiklos įmonė 2004 m. užsidirbo 2 571 662 Lt pajamų, tai sudaro 94 proc. visų pajamų, nurodo konkrečiai teikiamas daugiabučių namų rekonstrukcijos paslaugas, statinių eksploatavimo paslaugas. Išvardina įrodymus, kurie patvirtina, kad pareiškėja tinkamai apsirūpinusi šalto vandens, elektros tiekimu, kurie reikalingi statybos darbams atlikti ir pastatams eksploatuoti pagal paskirtį. Nurodo įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėja atliko parengiamuosius projektavimo darbus, tyrimus, gavo reikiamus sutikimus, būtinus statybos darbams vykdyti. Išvardina įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėja turėjo pakankami marketingo (rinkodaros) resursų, t. y. žinių ir metodų visumą apie įmonės tikslų siekimą, rinkos sąlygomis suprantamą kaip procesą, kurio metu įmonės ištekliai derinami su klientų ar vartotojų poreikiais tokiu būdu, kad tai atitiktų visų suinteresuotų šalių poreikius ir lūkesčius.

12Paaiškina dėl prašomo taikyti senaties termino. Pirmiausiai paaiškina, kodėl nuo nurodytos datos 2005 m. skaičiuoja žalos padarymo pradžios terminą. Pareiškėja remiasi tuo, kad paprastąjį remontą atliko per 3 mėnesius ir skaičiuoja nuo 2005-04-12 3 mėnesius, termino pradžia 2005-07-12, gali būti ir nuo 2005-08-27. Žalos padarymo pabaiga laiko 2008-05-27, kai buvo atliktas remontas, atidalinti turto vienetai, patalpos pripažintos tinkamomis naudoti, nustatyta turto vertė, apskaičiuotos negautos pajamos. Todėl senaties termino pabaiga yra 2011-05-27, kai pareiškėja ir išsiuntė skundą teismui, reiškia senaties termino nepraleido. Paaiškina, kad faktiniai sąvado rengimo santykiai nutrūko 2010-10-01, kai aplinkos ministro 2010-09-06 įsakymu Nr. D1-736 statybos techninis reglamentas STR 1.05.07:2002 pripažintas netekusiu galios. Mano, kad nuo šios datos ir gali būti skaičiuojamas senaties terminas, todėl jis nepasibaigė iki šiol. Taip pat nurodo atsakovės 2010-04-15 raštą, kurį gavusi pareiškėja sužinojo apie tai, kad atsakovė neketino išduoti sąvado, todėl senaties termino pabaiga būtų 2013-04-15.

13Paaiškina dėl žalos dydžio apskaičiavimo. Pareiškėja anksčiau nurodytą negautų pajamų už 36 mėnesius sumą 617 983,56 Lt sumažina 3 mėnesiais, kai vyko remontas, ir nurodo 566 491,86 Lt negautų pajamų iš nuomos sumą. Paaiškina, kad savo reikalavimą grindžia vertinimo ataskaitoje apskaičiuotomis grynosiomis pajamomis, t. y. visos išlaidos yra atimtos. Tai atitinka Vyriausybės 1996-02-14 nutarimo, kuriuo patvirtinta turto vertinimo metodika, 52 punkto reikalavimus. Nurodo, kad prievolės mokėti pelno mokestį nuo 2006 m. pareiškėja neturėtų, nes nuo to momento Pelno (nuostolių) ataskaitoje fiksuojami nuostoliai. Nurodo, kad prievolė mokėti PVM neatsirastų, remiasi Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 31 straipsnio 2 dalimi. Nurodo, kad už 33 mėnesius palūkanos bankui sudaro 77 167,07 Lt. Bendra nuostolių suma yra 643 667,93 Lt, kurią pareiškėja ir prašo priteisti iš atsakovės.

14Dėl neteisėtų veiksmų, pareiškėja paaiškina, kad iš 2010-04-15 rašto pareiškėja suprato, kad nuo pat pradžių atsakovė neketino išduoti projektavimo sąlygų sąvado, tačiau imitavo veiksmus ir tuo klaidino pareiškėją, ir taip netiesiogine tyčia leido atsirasti pareiškėjos nuostoliams (negautoms pajamoms). Pareiškėja keitė savo prašymus taip pat dėl klaidinančio atsakovės elgesio ir todėl negalėjo protingai pasirinkti alternatyvos – ar patalpas nuomoti, ar parduoti ar kt. Paaiškina, kad atsakovės neteisėti veiksmai – tai sąvado neparengimas nei teisės aktuose nustatytais terminais, nei sutartiniais terminais, neišreiškimas savo valios dėl sąvado išdavimo. Mano, kad atsakovės neteisėti veiksmai yra neteisėtas nerūpestingumas, kadangi nesiimta priemonių užkirsti kelią pavaldinių neteisėtiems veiksmams. Mano, kad savo elgesiu atsakovė pažeidė gero administravimo principus. Atsakovės elgesys buvo vienintelė priežastis, dėl kurios turtas buvo minimaliai suremontuotas ir iš karto pradėtas naudoti pagal paskirtį.

15Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė visus raštu pateiktus argumentus ir prašė priteisti žalos atlyginimą.

16Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento juridinio skyriaus atsiliepime į skundą (t. I, b. l. 103-110) pasisakoma, kad atsakovė su skundu nesutinka.

17Nurodo, kad pareiškėja praleido skundo padavimo terminą. Vadovaujasi 2005-04-12 galiojusia Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi ir Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi, nustačiusia, kad skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Statybos įstatyme buvo nustatyti terminai, per kuriuos išduodamas projektavimo sąlygų sąvadas, todėl pareiškėja turėjo kreiptis į teismą per du mėnesius nuo galutinės sąvado išdavimo datos. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja prašymą išduoti projektavimo sąlygų sąvadą padavė 2005-04-12, tačiau 2005-09-15 rašte Nr. 49 ir 2006-02-20 rašte Nr. 21 keitė pirminį prašymą, keitė objekto pavadinimą, veiklos programą, naujai prašė išduoti ne vieną, o du projektavimo sąlygų sąvadus. Pareiškėja nurodė, jog užsiima nuo 2001 m. daugiabučių namų statybos ir projektavimo darbais. Todėl pareiškėjai turėjo būti žinomi visi teisės aktuose nustatyti terminai, per kuriuos turi būti išduodamas projektavimo sąlygų sąvadas. Todėl pareiškėja savo teises ginti galėjo tinkamai ir laikydamasi ABTĮ nustatytos tvarkos. Pareiškėja nebuvo pakankamai rūpestinga, keitė reikalavimus projektavimo sąlygų sąvadui gauti. Pažymi, kad pareiškėja 2007-11-28 kreipėsi į savivaldybės administraciją su nauju prašymu projektavimo sąlygų sąvadui gauti ir anuliavo 2005-04-12 prašymą ir visas 2005 m. gautas technines sąlygas. Mano, kad visos nurodytos aplinkybės rodo, kad pareiškėja praleido skundo dėl pažeistų teisių gynimo neišdavus projektavimo sąlygų sąvado padavimo terminą. Paaiškina, kad Statybos įstatymo redakcija, galiojusi 2007-11-28 prašymo padavimo metu, taip pat nustatė terminus, per kuriuos turi būti išduodamas projektavimo sąlygų sąvadas. Nors terminai pasikeitė (terminus pradėta skaičiuoti darbo dienomis), mano, kad ir šiuo atveju praleisti ABTĮ nustatyti skundo padavimo terminai.

18Teismui laikant, kad ABTĮ nustatyti terminai nėra praleisti, prašo taikyti ieškinio senatį pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalies nuostatas. Pareiškėja prašo priteisti žalą už 2005-05-12 – 2008-05-27 laikotarpį, todėl ieškinio senatis pasibaigė 2011-05-27.

19Mano, kad visos išvardintos aplinkybės reiškia, kad savivaldybės administracijos civilinei atsakomybei kilti nėra sąlygų.

20Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės atsakomybės remiasi CK 6.271 straipsnio nuostatomis. Dėl neteisėtų veiksmų pažymi, kad pareiškėja nereiškia jokio reikalavimo dėl administracijos veiksmų pripažinimo neteisėtais, todėl nėra vienos iš esminių sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti – nėra neteisėtų veiksmų. Pareiškėja neskundė jokių 2005 m. – 2007 m. administracijos veiksmų, pati keitė prašymus išduoti projektavimo sąlygų sąvadą, todėl nėra administracijos neteisėtų veiksmų.

21Dėl priežastinio ryšio paaiškina, kad pareiškėja prašo atlyginti nuostolius, o tokiais atvejais labai reikšmingas yra vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – priežastinio ryšio – nustatymas. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę. Tai reiškia, kad negali būti pernelyg didelio skolininko elgesio ir nuostolių atotrūkio. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005, 2006-10-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2006, išplėstinės kolegijos 2007-11-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007. Paaiškina, kad turi būti nustatomas faktinis priežastinis ryšys, po to teisinis priežastinis ryšys. Skirtingų prašymų padavimas laikotarpiu 2005 – 2007 m. rodo, kad prašymai darėsi pareiškėjai neaktualūs, todėl mano, kad priežastinio ryšio tarp žalos ir nuostolių nėra.

22Dėl nurodomų palūkanų už paskolą, paimtą nekilnojamojo daikto pirkimui, aiškina, kad su sąvado išdavimu ar neišdavimu palūkanų mokėjimas neturi nieko bendro.

23Be to, pareiškėja skaičiuoja negautas nuomos pajamas už administracinį pastatą, o 2007-11-28 prašė pakeisti pastato paskirtį į gyvenamąją. Dėl to mano, kad nepagrįstas reikalavimas priteisti žalą kaip negautas nuomos pajamas.

24Mano, kad pareiškėja neįrodė, kad pareiškėjos nurodomi nuostoliai atsirado vien dėl to, kad administracija nepriėmė sprendimo išduoti ar neišduoti projektavimo sąlygų sąvado. Net ir išdavus projektavimo sąlygų sąvadą, pareiškėja privalėtų mokėti palūkanas.

25Dėl žalos paaiškina, kad pareiškėja žalos padarymą neteisingai kildina iš paimtos paskolos ir palūkanų mokėjimo. Mano, kad atsakovė negali būti atsakinga už tai, kad pareiškėja pastatą turėjo įsigyti ne už nuosavas lėšas, o už skolintas iš banko lėšas. Pareiškėja pastatus pirko kai dar nebuvo išduotas projektavimo sąlygų sąvadas, tačiau pastatų pareiškėja neprarado ir sąvado neišdavus. Pareiškėja įsipareigojo mokėti palūkanas dar iki galimai neteisėtų savivaldybės administracijos veiksmų padarymo. Todėl už tokius nuostolius administracija negali būti atsakinga. Kreditas buvo suteiktas ne rekonstrukcijai ar remontui, o nekilnojamajam turtui įsigyti, todėl sąvado neišdavimas tam jokių pasekmių neturėjo.

26Dėl negautų pajamų už patalpų nuomą paaiškina, kad pareiškėjos pateikti tik tikėtini skaičiavimai, nes nėra aišku, ar pareiškėja nuomotų gyvenamas, ar negyvenamas patalpas. Be to, net ir išdavus projektavimo sąlygų sąvadą, dar reikėtų gauti statybos leidimą darbams atlikti, todėl neaišku, kodėl pareiškėja žalą pradeda skaičiuoti nuo 2005 metų. Pareiškėja tuo metu remontavo patalpas, todėl jos negalėjo būti eksploatuojamos. Be to, pareiškėjos ketinimai nuomoti patalpas nėra realūs, nenurodytos jokios preliminarios sutartys dėl patalpų nuomos. Mano, kad pareiškėja neįrodė, kad apskritai patyrė žalą, neįrodė jos dydžio, ir mano, kad pareiškėjos reikalavimas vertintinas kaip noras nepagrįstai praturtėti.

27Mano, kad negautos pajamos, kaip nuostoliai, kurie suprantami kaip grynasis pelnas, turi būti įrodomos. Todėl reikia atimti ir galimas sąnaudas, kurios būtų skirtos pajamoms uždirbti. Ikimokestinis pelnas taip pat nerodytų negautų pajamų dydžio, nes nuo šios sumos dar būtų skaičiuojamas pelno mokestis ir tik tuomet būtų galimybė nustatyti grynąjį pelną.

28Dėl to mano, kad pareiškėja negautas pajamas apskaičiavo neteisingai.

29Dėl pačios pareiškėjos veiksmų paaiškina, kad pareiškėja pati nurodo, kad veikia statybos ir nekilnojamojo turto srityse. Paaiškina, kad LAT praktikoje akcentuojama, kad verslininkui keliami žymiai didesni atidumo reikalavimai, nes jis prisiima su verslu susijusią riziką, taip pat neigiamų pasekmių riziką, kai jos gali atsirasti ne dėl įmonės kaltų veiksmų. Mano, kad šio ginčo atveju būtina nustatyti, ar žalos atsiradimui neturėjo įtakos pareiškėjos veiksmai. Remiasi CK 6.253 straipsnio 5 dalimi, 6.282 straipsnio 1 dalimi. Paaiškina, kad pareiškėja, veikdama sau įprastoje verslo srityje, turėjo įvertinti aplinkybes, kad dėl tam tikrų priežasčių projektavimo sąlygų sąvadas gali būti neišduotas. Savivaldybės administracijai neišdavus projektavimo sąlygų sąvado, pareiškėja netgi nebandė ginti savo pažeistų teisių. Remiasi Europos Tarybos Rekomendacijomis Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“, kuriose nurodyta, kad tokiu atveju, jeigu asmuo dėl nepasinaudojimo teisinėmis gynybos priemonėmis prisidėjo prie žalos atsiradimo, yra pagrindas mažinti žalą arba visai atsisakyti ją atlyginti. Mano, kad UAB „Aslūnė“ kaip verslininkas nesiėmė jokių veiksmų, kad sumažintų galimai atsirasiančius nuostolius. Dėl to prašymas atlyginti nuostolius turėtų būti atmestas.

30Prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą.

31Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2011-11-08 pateikė teismui rašytinius paaiškinimus (t. VI, b. l. 161-169). Paaiškinimuose iš esmės atkartoja atsiliepime buvusius argumentus dėl pareiškėjos nenuoseklumo, prašymų keitimo, kas, atsakovės nuomone, nerodė ketinimų realumo. Atkreipia dėmesį, kad turto vertinimo ataskaitoje Nr. ( - ) nebuvo nustatinėjama nuomos vertė, o nustatinėjama tik turto vertė, nustatyta naudojamo pajamų metodu, kai turtas vertinamas kaip verslo objektas, duodantis pelną. Be to, ataskaita apima tik 2008 metus. Nesutinka ir su pareiškėjos pateiktomis laikraščiuose esančiomis nuomos kainomis, nes jos svyruoja nuo 38 Lt/kv. m. iki 70 Lt/kv. m. Be to, pareiškėja grynąsias pajamas apskaičiavo, neįvertinusi papildomai veikloje patiriamų sąnaudų, įvertino tik tiesiogiai su nuoma susijusias sąnaudas. Šiuose paaiškinimuose taip pat prašė taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad pareiškėja prieštaringai pasisako dėl žalos atsiradimo pradžios momento ir tuo pačiu dėl senaties termino skaičiavimo. Mano, kad 2008-04-09 pripažinus patalpas tinkamomis naudoti, pasibaigė ir pareiškėjos teisė reikalauti žalos atlyginimo dėl projektavimo sąlygų neišdavimo. Mano, kad ieškinio senatis turėtų būti taikoma kiekvienai dienai, kai pareiškėja galimai patyrė žalą, remiasi CK 1.127 straipsnio 5 dalimi.

32Nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad apie pažeistą teisę sužinojo tik iš 2010-04-15 rašto. Teigia, kad pareiškėja žinojo visų teisės aktų reikalavimus dėl sąvado išdavimo terminų, ir tuo atveju, kai sąvadas turėjo būti išduotas, bet nebuvo išduotas, jau turėjo sužinoti apie savo pažeistą teisę ir galėjo kreiptis į teismą per 2 mėnesius nuo privalomos sąvado išdavimo datos.

33Teismo posėdyje atstovė palaikė atsiliepimą ir rašytinius paaiškinimus.

34Šalių atstovai teismo posėdyje nesutiko, kad byloje būtų skirta ekspertizė. Pareiškėjos atstovas pasisakė, kad į bylą pateikė pakankamai įrodymų, kuriais remiantis galimas nuostolių apskaičiavimas, o atsakovės atstovė nesutinka apskritai, kad savivaldybės administracijos padaryta žala gali būti apskaičiuojama pareiškėjos nurodytu būdu kaip negautos pajamos ir palūkanos už paskolą.

35Skundas netenkinamas.

36Ginčas yra dėl turtinės žalos atlyginimo. Pareiškėja nurodo, kad žalą padarė savivaldybės administracija neveikimu, t. y. nuo 2005 m. iki šiol neišduodama projektavimo sąlygų sąvado pastato rekonstrukcijai. Žalos dydį apskaičiuoja, įvertindama negautas pajamas iš nuomos, kurias būtų gavusi, jeigu teisės aktuose nustatytais terminais galėtų pradėti statinio rekonstrukciją. Taip pat žalai priskiria per tą laikotarpį mokėtas palūkanas už banko išduotą paskolą pastatui įsigyti.

37Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos nustatyti CK, kurio 6.245-6.250 straipsniuose įtvirtintos bendrosios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltė. Savivaldybės pareiga atlyginti dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusią žalą įtvirtinta šio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje. Žalą privalo atlyginti savivaldybė iš jos biudžeto, nepaisydama savo darbuotojų kaltės; šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti yra būtinos trys sąlygos: neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tai reiškia, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos savivaldos institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

38Faktinės aplinkybės ir joms taikomas teisinis reglamentavimas.

39Pareiškėja žalos atsiradimą kildina iš UAB „Aslūnė“ nuo 2005-04-12 paduodamų prašymų išduoti projektavimo sąlygų sąvadą nagrinėjimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje, t. y. nurodo, kad prašymai neva tai buvo nagrinėjami, tačiau iš atsakovės 2010-04-15 rašto Nr. A51-1783-(3.11.1-TD3) pareiškėjai tapo aišku, kad iš esmės savivaldybės administracija niekada neplanavo išduoti pareiškėjai projektavimo sąlygų sąvadą. Dėl to turi būti nustatyta, kiek ir kokių prašymų pareiškėja teikė savivaldybės administracijai dėl projektavimo sąlygų išdavimo. Šiam ginčui svarbi aplinkybė yra tai, kad ginčas yra dėl pareiškėjos siekio rekonstruoti ar kapitališkai remontuoti ne visą pareiškėjos 2004 m. įsigytą nekilnojamąjį turtą, o tik administracinį pastatą, kurio unikalus Nr. ( - ), pažymėjimas plane 2B2p (t. I, b. l. 16-18).

40Dėl prašymų išduoti projektavimo sąlygų sąvadą pateikimo savivaldybės administracijai.

411.

42Nustatyta, kad 2005-04-12 UAB „Aslūnė“ kaip statytojas (užsakovas) padavė prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui (gautas 2005-04-15) parengti 22 butų gyvenamojo namo su tarnybinėmis patalpomis ir garažais, esančiais ( - ), Vilniuje, projektavimo sąlygų sąvadą, nurodė projektuotoją UAB „ASL“ (t. I, b. l. 112-113). Priede nurodyta, kad kartu pateikiamas pažymėjimas apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį; žemės sklypo planas; pažymėjimas apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius (butus, patalpas) ir teises į juos; kadastriniai (inventoriniai) planai ir schemos.

43Tuo metu galiojusio Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2005-03-17 iki 2005-11-16) 20 straipsnyje „Statinio projektas. Statinio projektavimo sąlygos“ buvo nustatyta: „2. Statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti statytojas (užsakovas) pateikia savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) prašymą ir: 1) duomenis apie statinį (pagal nustatytą formą); 2) žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančius dokumentus, taip pat žemės sklypo bendraturčių sutikimą, jei žemės sklypas priklauso jiems bendrosios nuosavybės teise. Šių dokumentų nereikia, kai statybą numatoma vykdyti savivaldybės valdomoje patikėjimo teise teritorijoje (kai statytojas yra savivaldybė arba kitas juridinis ar fizinis asmuo, kuris statybą šioje teritorijoje vykdys pagal statinio projektavimo sąlygų sąvadą). Kitus atvejus, kai nereikia šiame punkte nurodytų dokumentų, nustato Vyriausybės įgaliota institucija; 3) statinio bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimą, kai rekonstruojami daugiabučio namo bendro naudojimo objektai; 4) daugiabučio namo patalpų savininkų viešojo aptarimo protokolą, kai keičiama šio namo gyvenamųjų patalpų paskirtis; 5) projektinius pasiūlymus (jeigu jie buvo rengiami). 3. Savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), gavęs šio straipsnio 2 dalyje išvardytus dokumentus, per 3 dienas pateikia paraišką statinio projektavimo sąlygoms, nurodytoms šio Įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje, parengti (pagal kompetenciją): 1) inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkams ar naudotojams; 2) aplinkos apsaugos institucijai; 3) už nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių apsaugą atsakingai įgaliotai institucijai (kai projektavimo sąlygos nustatomos nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbų projektui rengti); 4) už saugomos teritorijos apsaugą atsakingai institucijai (kai projektavimo sąlygos nustatomos statinio, statomo saugomoje teritorijoje, projektui rengti); 5) kitoms institucijoms, jei tai nustatyta įstatymų. 4. Projektavimo sąlygos parengiamos per 10 dienų nuo savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) paraiškos gavimo. Per tą patį laiką projektavimo sąlygas, priklausančias savivaldybės kompetencijai, parengia savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas). 5. Projektavimo sąlygas nagrinėja, derina, jeigu reikia, siūlo pakeisti (siekdamas rasti sprendimą, tenkinantį statytojo (užsakovo), trečiųjų asmenų, visuomenės, savivaldybės ir valstybės interesus) ir joms pritaria savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas). Projektavimo sąlygos įrašomos į statinio projektavimo sąlygų sąvadą. Savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), suderinęs su statinio projektavimo sąlygas rengusiais inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkais (naudotojais) ir institucijomis bei subjektais, šį sąvadą patvirtina ir išduoda statytojui (užsakovui) ne vėliau kaip per 20 dienų nuo jo prašymo gavimo (įskaitant į šį laiką 5 dienas, skirtas suderinti su statinio projektavimo sąlygas parengusiais inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkais (naudotojais) bei institucijomis) arba per 15 dienų praneša statytojui (užsakovui) motyvus, dėl kurių projektavimo sąlygų sąvadas neišduodamas. <...> 15. Privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų ir statinio projekto rengimo tvarką bei sudėtį nustato Vyriausybės įgaliota institucija, o kai vyksta nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių tvarkymo statybos darbai ar statinių statyba jų teritorijose, – ši institucija kartu su įgaliota institucija, atsakinga už nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių apsaugą“.

44Statybos įstatyme nurodyta institucija yra Aplinkos ministerija, kuri tvirtina statybos techninius reglamentus (STR). Aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 215 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ (toliau – STR 1.05.07:2002). Nurodytame teisės akte yra tos pačios nuostatos kaip ir Statybos įstatyme, kiek tai susiję su prašymo išduoti projektavimo sąlygų sąvadą nagrinėjimu (terminais), atsakymo pateikimu prašymą padavusiam asmeniui.

452.

46UAB „Aslūnė“ 2005-09-15 rašte Nr. 49 „Dėl objekto pavadinimo patikslinimo išduotose techninėse sąlygose“ paaiškino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui, kad, pasikeitus pareiškėjos veiklos programai, vietoje numatyto daugiabučio gyvenamojo namo su tarnybinėmis patalpomis ir garažais, adresu ( - ), Vilniuje, numato atlikti administracinio pastato, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), Vilniuje, kapitalinį remontą. Prašo šiam objektui išduotose projektavimo (techninėse) sąlygose įrašyti naują objekto pavadinimą „Administracinio pastato kapitalinis remontas; ( - ), Vilniaus m.“ (t. I, b. l. 32).

47Šiuo laikotarpiu galiojo tos pačios Statybos įstatymo nuostatos ir STR 1.05.07:2002 nuostatos.

483.

49UAB „Aslūnė“ 2006-02-20 padavė Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Inžinierinių tyrimų poskyriui prašymą Nr. 21 „Dėl projektavimo sąlygų sąvado ( - )“ (t. I, b. l. 33). Šiame prašyme vėl keičiamas 2005-09-15 rašte nurodytas prašymas. Pareiškėja nurodo, kad numato rekonstruoti esamus pastatus į daugiabutį namą (7.3) ( - ), Vilniuje, ir suprojektuoti ir pastatyti sklype požeminę automobilių saugyklą (parkingą). Nurodo, kad numato rekonstruoti į daugiabutį namą administracinį pastatą (unikalus Nr. ( - ), pažymėtą plane 2B2p, turintį 432,91 kv. m. bendro ploto). Dėl to, pasikeitus veiklos programai, prašo išduoti du projektavimo sąlygų sąvadus: 1) Daugiabutis namas ( - ), Vilniuje. Administracinio pastato rekonstrukcija; 2) Daugiabutis namas ( - ) g., Vilniuje. NKP objekto pritaikymas ir nauja statyba. Pastarasis statinys numatomas vietoje, kurioje yra nevertingi kiemo statiniai (numatomi išgriauti). Prašoma papildomai kreiptis į UAB „Vilniaus vandenys“ siekiant gauti technines sąlygas nuvesti lietaus vandenį į fekalinę kanalizaciją.

50Galiojo ta pati Statybos įstatymo 20 straipsnio redakcija, kaip ir paduodant 2005 m. prašymus.

514.

52Pareiškėjos teigimu, Miesto plėtros departamento specialistas R. B. 2007-09-04 ranka surašė pareiškėjai, ko trūksta gyvenamojo namo ( - ) projektavimo sąlygoms gauti (t. I, b. l. 35), kadangi pareiškėjos atstovai dažnai lankėsi savivaldybės administracijoje ir bendravo su darbuotojais, kuriems buvo pavesta nagrinėti pareiškėjos prašymus dėl projektavimo sąlygų išdavimo. R. B. užrašė, kad trūksta: žemės sklypo plano švaraus ir su koordinatėmis; UAB „Mikotėlis“ sutikimo konkrečiam statytojui ir konkrečiam objektui; dėl neaiškumo, susijusio su objektu „Svečių namai“; neaišku, kodėl P. ir B. pastatus griauna UAB „Aslūnė“; nurodyta suformuluoti prašyme, kad anksčiau užprašytos projektavimo sąlygos anuliuojamos; prašyme suformuluoti rūšies pakeitimą.

53Pareiškėja 2007-06-13 rašte Nr. 44 nurodo, kad teikia papildomus dokumentus projektavimo sąlygų sąvadui (rengiamas pagal 2005-04-14 prašymą ( - )) dėl administracinio pastato, esančio ( - ), Vilniuje (unikalus Nr. ( - )), rekonstrukcijos į gyvenamąjį namą (t. II, b. l. 8). Pareiškėjos atstovas teisme aiškino, kad papildomi dokumentai buvo teikiami atsižvelgiant į R. B. nurodymus.

54Kadangi R. B. raštu pateikti nurodymai yra 2007-09-04 datos, daroma išvada, kad pareiškėja teikė dokumentus pagal žodinius nurodymus.

555.

56UAB „Aslūnė“ 2007-11-28 pateikė visiškai naują prašymą projektavimo sąlygų sąvadui gauti. Prašė parengti ir išduoti projektavimo sąlygų sąvadą gyvenamajam namui ( - ), Vilniuje, ir anuliuoti ( - ) 2005-04-14 (t. I, b. l. 36-38). Būtent Nr. ( - ) suteiktas pareiškėjos pirminiam 2005-04-12 prašymui (t. I, b. l. 112-113). T. y. pareiškėja pakeitė savo pirminį prašymą 2007-11-28 prašymu. Šiame prašyme objekto pavadinimas yra „Gyvenamasis namas ( - ), Vilniuje“. Statybos rūšis nurodyta rekonstravimas. Kartu prašoma pakeisti 2005-04-26 UAB „Grinda“ technines sąlygas Nr. ( - ), susisiekimo komunikacijų 2005-04-27 technines sąlygas ( - ) objektui ( - ) g. vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento 2006-08-07 raštu Nr. A51-12618-(1.13-EUD-0). Prašoma anuliuoti anksčiau gautas technines sąlygas (2005-05-12, 2005-06-10, 2005-04-25, 2005-04-25, 2005-04-21).

57Nurodoma, kad pagrindinio pastato unikalus Nr. ( - ) (pridedami prie prašymo kadastro duomenys).

58Statybos įstatymo (redakcija nuo 2007-05-19 iki 2009-08-31) 20 straipsnio „Statinio projektas. Statinio projektavimo sąlygos“ nuostatos buvo tokios: „2. Statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti statytojas (užsakovas) pateikia savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) prašymą ir: 1) duomenis apie statinį (pagal nustatytą formą); 2) žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančius dokumentus, taip pat žemės sklypo bendraturčių sutikimą, jei žemės sklypas priklauso jiems bendrosios nuosavybės teise. Šių dokumentų nereikia, kai statybą numatoma vykdyti savivaldybės valdomoje patikėjimo teise teritorijoje (kai statytojas yra savivaldybė arba kitas juridinis ar fizinis asmuo, kuris statybą šioje teritorijoje vykdys pagal statinio projektavimo sąlygų sąvadą). Kitus atvejus, kai nereikia šiame punkte nurodytų dokumentų, nustato Vyriausybės įgaliota institucija; 3) statinio bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimą, kai statinys rekonstruojamas arba kapitališkai remontuojamas, taip pat daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimą (jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip), kai rekonstruojami ar kapitališkai remontuojami daugiabučio namo bendro naudojimo objektai; 4) daugiabučio namo patalpų savininkų viešojo aptarimo protokolą, kai keičiama šio namo gyvenamųjų patalpų paskirtis; 5) projektinius pasiūlymus (jeigu jie buvo rengiami). 3. Savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), gavęs šio straipsnio 2 dalyje išvardytus dokumentus, per 3 dienas pateikia paraišką statinio projektavimo sąlygoms, nurodytoms šio Įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje, parengti (pagal kompetenciją): 1) inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkams ar naudotojams; 2) aplinkos apsaugos institucijai; 3) už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingai institucijai (kai projektavimo sąlygos nustatomos kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projektui rengti); 4) už saugomos teritorijos apsaugą atsakingai institucijai (kai projektavimo sąlygos nustatomos statinio, statomo saugomoje teritorijoje, projektui rengti); 5) kitoms institucijoms, jei tai nustatyta įstatymų. 4. Projektavimo sąlygos parengiamos per 10 darbo dienų nuo savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) paraiškos gavimo. Per tą patį laiką projektavimo sąlygas, priklausančias savivaldybės kompetencijai, parengia savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas). 5. Projektavimo sąlygas nagrinėja, derina, jeigu reikia, siūlo pakeisti (siekdamas rasti sprendimą, tenkinantį statytojo (užsakovo), trečiųjų asmenų, visuomenės, savivaldybės ir valstybės interesus) ir joms pritaria savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas). Projektavimo sąlygos įrašomos į statinio projektavimo sąlygų sąvadą. Savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), suderinęs su statinio projektavimo sąlygas rengusiais inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkais (naudotojais) ir institucijomis bei subjektais, šį sąvadą patvirtina ir išduoda statytojui (užsakovui) ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo jo prašymo gavimo (įskaitant į šį laiką 5 darbo dienas, skirtas suderinti su statinio projektavimo sąlygas parengusiais inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkais (naudotojais) bei institucijomis) arba per 15 darbo dienų praneša statytojui (užsakovui) motyvus, dėl kurių projektavimo sąlygų sąvadas neišduodamas. <...> 9. Vyriausybės įgaliota institucija (kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų atveju – kartu su už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija), gavusi statytojo (užsakovo) prašymą ar statinio saugos bei paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų teikimą (bet ne vėliau kaip iki statybos leidimo išdavimo) ir nustačiusi, kad statinio projektavimo sąlygos neatitinka įstatymų ar kitų teisės aktų, privalo ne vėliau kaip per 5 dienas pareikalauti, kad savivaldybės administracijos direktorius (suderinęs pagal kompetenciją su projektavimo sąlygas nustačiusiais inžinerinių tinklų savininkais ar naudotojais ir statinio saugos bei paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijomis) ne vėliau kaip per 7 dienas nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos reikalavimo panaikintų ar pakeistų statinio projektavimo sąlygas (išduotų statytojui (užsakovui) pakeistą patvirtintą projektavimo sąlygų sąvadą) arba praneštų Vyriausybės įgaliotai institucijai ir statytojui (užsakovui) motyvus, dėl kurių atsisakoma statinio projektavimo sąlygas panaikinti ar pakeisti. Jeigu savivaldybės administracijos direktorius atsisako panaikinti ar pakeisti statinio projektavimo sąlygas, ginčas sprendžiamas teisme statytojo (užsakovo) ar Vyriausybės įgaliotos institucijos (kai tai susiję su valstybės interesais) iniciatyva. <...> 12. Už statinio projektavimo sąlygų parengimą šio Įstatymo nustatytais terminais ir jų atitiktį įstatymams ir kitiems teisės aktams pagal kompetenciją atsako jas parengę inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkai (naudotojai) ir institucijos, taip pat savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) Civilinio kodekso ir Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. <...> 15. Privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų ir statinio projekto rengimo tvarką bei sudėtį nustato Vyriausybės įgaliota institucija, o kai vyksta kultūros paveldo statinių tvarkomieji statybos darbai ar statinių statyba kultūros paveldo objektų teritorijose, – ši institucija kartu su Kultūros ministerija“.

59STR 1.05.07:2002 13 punkte nustatyti prašymų nagrinėjimo terminai, tačiau šis punktas pakeistas tik 2008-10-27 įsakymu Nr. D1-567 taip, kad atitiktų įstatymo nuostatas.

60Išvada.

61Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes ir aptariamu laikotarpiu galiojusį teisinį reglamentavimą, daroma išvada, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija pažeidė visus Statybos įstatyme nurodytus terminus: ir projektavimo sąlygoms išduoti, ir pateikti pareiškėjai aiškų ir nedviprasmišką pranešimą (įstatyme nustatytu terminu), kad projektavimo sąlygų sąvadas nebus išduotas, nurodyti atsisakymo priežastis.

62Šiuo atveju pažeistos nurodytos Statybos įstatymo nuostatos, taip pat tais laikotarpiais galiojusios Viešojo administravimo įstatymo nuostatos. Viešojo administravimo įstatyme visada buvo nuostata dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tai ir šiuo metu galiojančio Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio nuostata, kad viešojo administravimo subjektas, pažeidęs šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka; turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

63CK 6.271 straipsnyje nustatytos žalos atlyginimo sąlygos, apibrėžiama, kas laikytina „aktu“ – tai veikimas ir neveikimas.

64Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju yra viena iš privalomų žalos atlyginimo sąlygų – neteisėti veiksmai (neveikimas).

65Tačiau būtina nustatyti, ar pareiškėjos nurodoma turtinė žala atsirado dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų aktų.

66Todėl teismas vertina, kokios turtinės žalos atlyginimo reikalauja pareiškėja.

67Dėl turtinės žalos dydžio apskaičiavimo, kurį pateikia pareiškėja ir dėl kitų aplinkybių, susijusių su disponavimu nekilnojamuoju turtu.

681.

69UAB „Aslūnė“ pastatą, dėl kurio teikė prašymus savivaldybės administracijai, įsigijo pagal 2004-05-13 Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį (t. IV, b. l. 33-38). VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2004-05-17 pažymėjime nurodytas (p. 2.2.) administracinis pastatas, pažymėtas plane 2B2p, unikalus Nr. ( - ), kurį UAB „Aslūnė“ įsigijo 2004-05-13 (t. I, b. l. 117-118).

70Pareiškėja aiškina, kad laukė, kol bus išduotas projektavimo sąlygų sąvadas pagal 2008-11-28 prašymą. Per tą laikotarpį nusprendė atlikti administracinio pastato paprastojo remonto darbus ir padalinti administracinį pastatą į turto vienetus. Darbai buvo baigti. Tai patvirtina 2008-04-09 pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)-11.4-880 (t. I, b. l. 42-43). Priimtas naudoti pastatas identifikuojamas taip: Administracinės patalpos. ( - ), Vilniuje, unikalus Nr. ( - ), 86,33 kv. m. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2008-01-16 raštu Nr. (101)-11.56-44 VĮ Registrų centrui (t. V, b. l. 2) pranešė apie atliktą administracinio pastato, kurio unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtas 2B2p, paprastąjį remontą.

71Pagal 2009-05-08 pirkimo–pardavimo sutartį pareiškėja dalį administracinio pastato patalpų pardavė (t. IV, b. l. 118-125).

72Daroma išvada, kad šiai bylai nėra reikšmingos pareiškėjos įrodinėjamos su turto avarine būkle susijusios aplinkybės. Niekas neginčija pareiškėjos teisės įsigijus nekilnojamąjį turtą – pastatą – atlikti jo rekonstravimą, kapitalinį remontą, paprastąjį remontą, tam rengti būtinus dokumentus ir teikti juos savivaldybės administracijai, kad pareiškėja galėtų šį turtą naudoti savo verslo plėtojimui. Antra vertus, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja galėjo disponuoti turtu ir atlikusi jo paprastąjį remontą. Toliau bus pasisakyta ir dėl to, kad pareiškėjai turėjo būti žinomos ir buvo žinomos sąlygos, būtinos gyvenamosios paskirties statinių statybai pareiškėjos nuomojamame žemės sklype. Tą patvirtina ir vienas iš pirmiau išvardytų prašymų išduoti projektavimo sąlygų sąvadą naujam objektui – tik administraciniam pastatui.

732.

74Pareiškėja 2008-05-15 atliko turto vertinimą, tai patvirtina Turto vertės nustatymo ataskaita Nr. ( - ) (t. I, b. l. 60-85). Vertintas turtas: administracinės patalpos, 86,33 kv. m. unikalus Nr. ( - ), 2B2p; 29,56 kv. m. unikalus Nr. 4400-1510-7141:9607, 2B2p, 52,84 kv. m., unikalus Nr. ( - ) 2B2p; 28,30 kv. m., unikalus Nr. ( - ), 2B2p; 33,82 kv. m., unikalus Nr. ( - ), 2B2p; 77,33 kv. m. unikalus Nr. (duomenys enskelbtini), 2B2p; 54,45 kv. m., unikalus Nr. ( - ), 2B2p, 40,93 kv. m. unikalus Nr. ( - ), 2B2p, visas šis nekilnojamas turtas yra adresu ( - ), Vilniuje. Turto vertės nustatymo pažymoje Nr. ( - ) nustatyta turto rinkos vertė 3 060 000 Lt, likvidacinė vertė 2 140 000 Lt (ataskaitoje nurodyta, kad likvidacinė vertė yra nacionaliniuose turto ir verslo vertinimo standartuose (2004) apibrėžiama vertė – tai pinigų suma, kurią galima gauti parduodant turtą per kiek įmanoma trumpą laiką, neatitinkantį normalaus parduodamo turto buvimo rinkoje laikotarpio, numatyto rinkos vertės apibrėžime, kai pirkėjo ir pardavėjo veiksmus bei sprendimus lemia specifinės priverstinio pardavimo sąlygos).

75Turtas vertintas atsižvelgiant į tai, kad yra 2008-04-09 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)-11.4-880.

76Vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad vertinimo tikslas yra nustatyti turto rinkos vertę įkeitimui AB DnB NORD bankui (1. Dalis „Vertinimo objektas, tikslas ir metodika“). Yra nurodyta, kad nustatyta rinkos vertė negali būti laikoma korektiška verte kitame kontekste, kitai vertinimo funkcijai.

77Todėl, nors šioje ataskaitoje ir apskaičiuojamos galimos pajamos iš turto panaudojimo, tačiau patys vertintojai nurodė, kad nei pažyma, nei ataskaita negali būti naudojami kitu tikslu, nei nurodyta.

78Vertinimo ataskaitos dalyje „Naudojimo pajamų metodas (NPM)“ turtas įvertintas sumomis kiekvienai sąraše nurodytai patalpai atskirai. Ataskaitoje paaiškinta, kad naudojimo pajamų vertės (pajamų kapitalizavimo arba pinigų srautų diskonto) metodas reiškia, kad turtas vertinamas ne kaip įvairaus turto suma, bet kaip verslo objektas, duodantis pelną. Vertinimo šiuo metodu suma nurodyta 8-iose lentelėse, kur kiekvienai patalpai nurodyta prognozuojama 1 kv. m. nuomos kaina, patalpų nuomos kaina 1 mėnesiui ir grynosios pajamos per metus.

79Pareiškėja šiuo vertinimu remiasi, apskaičiuodama negautas pajamas iš turto nuomos. Paaiškina, kad grynosios pajamos apskaičiuotos atėmus visas sąnaudas.

80Pareiškėja žalos dydžiui apskaičiuoti pateikė Palyginamąjį atlygintinos žalos apskaičiavimo žiniaraštį (t. V, b. l. 15-16). Jame pateikti tokie skaičiai: mokėtino pelno mokesčio apskaičiavimo žiniaraštis, kai į sąnaudas įtraukti paskolos palūkanų ir amortizacijos kaštai – gaunamas 71 684,21 Lt nuostolis (per metus – 26 066,99 Lt); ir mokėtino pelno mokesčio apskaičiavimo žiniaraštis, kai į sąnaudas neįtraukti paskolos palūkanų kaštai – gautinas pelnas 4 668,08 Lt (per metus-1 697,48 Lt). Apskaičiuotas laikotarpis – nuo 2005-07-19 iki 2008-05-15.

81Pareiškėja pateikė 2007-12-31 balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, Metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2008 m. (t. VI, b. l. 141, 142, 143-144).

82Pareiškėja teikė dokumentus, įrodančius, kad ginčui aktualiu laikotarpiu ji turėjo realias galimybes rekonstruoti pastatą (t. VI, b. l. 15-139).

83Taip pat pareiškėja žalos dydį grindžia 2011-10-05 rašytiniu specialisto paaiškinimu (dėl palyginamojo atlygintinos žalos apskaičiavimo žiniaraščio, parengto UAB „Aslūnė“ administracinėje byloje), kurį pasirašo nepriklausoma auditorė L. B. (t. VI, b. l. 11-14). Šioje išvadoje analizuojami anksčiau pareiškėjos pateikti žalos dydžio apskaičiavimai, esantys turto vertinimo ataskaitoje ir kituose byloje esančiuose dokumentuose. Jokių papildomų dokumentų auditorė nerinko ir neanalizavo. Išvadoje nurodyta, kad už laikotarpį nuo 2005-07-19 iki 2008-05-15 būtų gauti tik grynieji nuostoliai, kurie sudarytų 71 683,21 Lt sumą (tai reiškia, kad pelno mokestis nebūtų mokamas). Taip pat nurodyta, kad negautos pajamos sudarytų 566 491,86 Lt, sumokėtos palūkanos – 77 176,07 Lt, todėl priteistina suma sudarytų 643 667,93 Lt.

84Dėl žalos dydžio apskaičiavimo, kurį teikia pareiškėjas, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja niekur paskaičiavimuose į žalos dydį neįtraukė sąnaudų, kurias turėjo rengdama dokumentus, kai buvo teikiami prašymai savivaldybės administracijai dėl sąvado išdavimo, taip pat neįtraukė sąnaudų už projektų rengimą. Šią aplinkybę pareiškėjos atstovas patvirtino ir teismo posėdyje. T. y. pareiškėja nesikreipė į teismą, reikalaudama žalos atlyginimo už paminėtas dokumentų rengimo ir projektų rengimo sąnaudas.

85Pareiškėja kaitaliojo laikotarpį, už kurį prašo žalos atlyginimo, ir teismo posėdyje nurodė tik tikėtinus laikotarpius. Nurodė, kad 2005 m. prideda apie 3 mėnesius nuo pirmo prašymo išduoti sąvadą pateikimo, 2008 m. apskaičiuoja 3 mėnesius remonto darbų atlikimui. Rašytiniuose prašymuose taip pat keitė laikotarpį.

863.

87Reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškėja grindžia 2004-10-12 kreditavimo sutartimi Nr. ( - ) (t. I, b. l. 47-59), pagal kurią AB bankas NORD/LB Lietuva suteikė UAB „Aslūnė“ kreditą 500 000 Lt, nustatytos kintamos palūkanos. Kreditas suteiktas nekilnojamajam turtui, esančiam Vilniuje, ( - ), įsigyti (8 sutarties punktas). Pagal šią sutartį įkeičiamas administracinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), esantis adresu ( - ), Vilniuje, ir kitas nekilnojamas ir kilnojamas turtas, t. y. nuomos teisė į žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ), ( - ), Vilniuje, ( - ) dalies nuomos teisė.

884.

89Nustatyta, kad UAB „Aslūnė“ pagal 2009-05-08 pirkimo–pardavimo sutartį dalį administracinio pastato patalpų pardavė (t. IV, b. l. 17-24).

90Pareiškėja skunde aiškina, kad 2008-05-30 dalį patalpų pardavė fiziniams asmenims.

91Išvada.

92Pareiškėja žalos dydį apskaičiuoja pagal tikėtinas gauti pajamas iš turto nuomos, tačiau pajamos apskaičiuotos pagal padėtį, kurį buvo atlikus pastato paprastąjį remontą 2008 m. ir, kaip minėta, pajamos apskaičiuotos kitu tikslu (nustatant turto vertę įkeitimui).

93CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala taip pat yra ir asmens negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Todėl tam, kad būtų įvertinta, ar pareiškėjos nurodomi nuostoliai atsirado būtent dėl neteisėtų veiksmų, būtina nustatyti, ar yra priežastinis ryšys tarp nuostolių ir neteisėtų veiksmų (CK 6.247 straipsnis).

94Pareiškėja į žalos dydį įtraukia palūkanas, kurias mokėjo bankui už gautą paskolą ginčo nekilnojamajam turtui įsigyti. Ši suma negali būti laikoma žala, kadangi pareiškėja bet kuriuo atveju būtų mokėjusi palūkanas už banko paskolą, be to, paskola paimta dar iki pirmojo kreipimosi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu projektavimo sąlygų sąvadui gauti. Pareiškėja nurodo, kad turtą įsigijo verslui, o ne pardavimui, taigi palūkanos būtų mokamos ir tuo atveju, jeigu pareiškėjai būtų išduotas projektavimo sąlygų sąvadas, nepaisant, kokio pobūdžio objektui tos sąlygos būtų išduotos. Todėl jokio tiesioginio priežastinio ryšio tarp palūkanų mokėjimo ir administracijos neteisėtų veiksmų nėra.

95Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010-04-15 pranešimo, kuriuo pareiškėja informuojama, kad projektavimo sąlygų sąvadas nebus rengiamas.

96Pareiškėja 2010-03-15 raštu Nr. 22 „Dėl pasiūlymo sudaryti taikos sutartį“ Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pranešė, kad civilinėje byloje Nr. 2-577-807/2010, kurioje ieškovas yra Vilniaus miesto savivaldybės administracija (byla dėl žemės nuomos mokesčio už 2008 – 2009 m. priteisimo, suma 9 526,00 Lt), pareiškėja teiks priešieškinį su prašymu dėl patirtų nuostolių atlyginimo (t. I, b. l. 44). Pareiškėja siūlė taikos sutartimi šalims atsisakyti turimų pretenzijų viena kitai. Priešieškinio projektas pridedamas prie šio rašto.

97Į šį pasiūlymą atsakyta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010-04-15 raštu Nr. A51-1783-(3.11.1-TD3) (t. I, b. l. 45-46), kuriame iš esmės pranešama, kodėl neišduodamas projektavimo sąlygų sąvadas. Šiame rašte aprašomi pareiškėjos prašymai išduoti projektavimo sąlygų sąvadą. Nurodoma, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija negalėjo išduoti statybos sąlygų sąvado tol, kol pareiškėja nepateikė visų projektavimo sąlygų sąvadui gauti reikalingų dokumentų. Nurodoma, kad pareiškėja 2007-06-13 raštu Nr. 44 pateikė papildomus dokumentus, reikalingus projektavimo sąlygų sąvadui dėl atliekamo administracinio pastato kapitalinio remonto gauti. Tačiau vėl, pasikeitus pareiškėjos veiklos programai, pareiškėja 2007-11-28 pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai prašymą ( - ) dėl projektavimo sąlygų išdavimo, siekdama rekonstruoti turimą administracinį pastatą, esantį ( - ), Vilniuje, į gyvenamąjį namą. Šiuo prašymu pareiškėja prašė anuliuoti ankstesnį 2005-04-14 prašymą Nr. ( - ). Toliau 2010-04-15 rašte nurodoma, kad pareiškėja prašė 2007-11-28 anuliuoti ankstesnį prašymą, todėl atsakovė nurodo, kad pareiškėja visai nepagrįstai teigia, kad administracija nepagrįstai neišdavė projektavimo sąlygų sąvado pagal pareiškėjos 2005-04-14 prašymą. 2010 04 15 rašte nurodyta, kad pagal 2007-11-28 prašymą sąvadas nebuvo išduotas pagrįstai, kadangi pateiktame prašyme pareiškėjos nurodoma statinio statyba – keičiant administracinio pastato paskirtį į gyvenamąjį namą – neatitiko teisės aktų reikalavimų ir techniniuose dokumentuose patvirtintų sąlygų. Nurodoma, kad administracinis pastatas ,(duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. ( - )), yra valstybinėje žemėje, kuri pareiškėjai išnuomota pagal 2005-03-18 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. ( - ). Sutartyje numatyta 827 kv. m. žemės sklypo, esančio ( - ), Vilniuje (kadastrinis Nr. ( - )), tikslinė paskirtis – komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų teritorija (administraciniams, gamybiniams, sandėliavimo ir katilinių statiniams eksploatuoti). Tokia valstybinės žemės sklypo paskirtis nustatyta ir Nekilnojamojo turto registre. Rašte atsakovė rėmėsi Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir paaiškino, kad projektavimo sąlygų sąvadas gyvenamajam namui statyti galėjo būti išduotas tik pakeitus valstybinės žemės tikslinę paskirtį.

98Pareiškėja nagrinėjamame skunde šią administracijos nuostatą ginčija kaip nepagrįstą.

99Todėl teismas vertina, ar 2010-04-15 rašte atsakovė pagrįstai ir teisėtai nurodė esminę priežastį, dėl kurios neišduodamas projektavimo sąlygų sąvadas pagal 2007-11-28 prašymą.

100Visų pirma, teismas sutinka su atsakovės rašte išdėstyta pozicija, kad ankstesnius prašymus pareiškėja anuliavo, ir sprendžiama tik dėl 2008-11-28 prašymo. Nors iki tol pareiškėja kaitaliojo savo 2005-04-14 prašymą, tačiau kai jo atsisakė 2008-11-28 prašymu, visa procedūra prasidėjo iš naujo. Pareiškėja pati sutiko, kad pirminis prašymas jau nebus nagrinėjamas.

101Šiai bylai reikšminga aplinkybė yra ir tai, kad 2008-11-28 prašyme nurodomas būsimos statybos objektas yra gyvenamasis namas ( - ), Vilniuje, o pareiškėjos nuomojamo žemės sklypo dalies paskirtis buvo komercinė (dėl naudojimo būdo ir pobūdžio bus pasisakyta).

102Atsakovė 2010-04-15 rašte rėmėsi Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis, kurios reglamentuoja detaliųjų planų rengimą.

103Teritorijų planavimo įstatymo (galiojusio nuo 2007-03-22 iki 2008-01-23) 22 straipsnyje „Detaliųjų planų rengimas“ nustatyta: „1. Detalieji planai rengiami: <...> 3) kai keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis statinių statybai ir kitai veiklai plėtoti“.

104Teritorijų planavimo įstatymo (nuo 2010-01-01 iki 2010-06-30 galiojusi redakcija)

105Pareiškėja aiškina, kad atsakovė privalėjo vadovautis teritorijų planavimo dokumentuose nustatytais statybos sklypo tvarkymo ir apsaugos reikalavimais (STR 1.05.07:2002, 5.1. punktas), o ne 2005-03-18 Valstybinės žemės nuomos sutartyje įrašyta sklypo paskirtimi, kurios turinį nulėmė ne teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, o faktinė pastatų paskirtis. Rėmėsi aplinkos ministro 2004-05-03 įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detalių planų rengimo taisyklių 17 punktu, kuriame nustatyta, kad kiekvienu konkrečiu atveju savivaldybės institucija, išnagrinėjusi turimus teritorijų planavimo ir kitus dokumentus, sprendžia, ar numatytai veiklos programai realizuoti (tęsti) būtinas detalusis planas (jo keitimai), ar gali būti rengiamas statybos ar kitokios veiklos projektas. Pareiškėjo nuomone, atsakovė, gavusi prašymą išduoti projektavimo sąlygų sąvadą, būtent šioje stadijoje ir privalėjo išspręsti klausimą, ar numatytai veiklos programai realizuoti reikalingas valstybinės žemės paskirties keitimas, tačiau atsakovė to nepadarė.

106Visų pirma, teismas sutinka su pareiškėjos teiginiais, kad šis atsakymas, kodėl nerengiamas projektavimo sąlygų sąvadas, pateiktas pareiškėjai pavėluotai (pažeidžiant minėtas Statybos įstatymo nuostatas). Tačiau teismas vertina, ar šiame per vėlai pateiktame atsisakyme teisingai nurodytas atsisakymo pagrindas – žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis.

107Dėl žemės sklypo pagrindinės tikslinės paskirties reikšmės išduodant projektavimo sąlygų sąvadą.

108Pareiškėjai žemės sklypas išnuomotas pagal 2005-03-18 valstybinės žemės nuomos sutartį (t. I, b. l. 19-20). Sklypo dalies dydis 827 kv. m., jis yra 2299 kv. m. ploto žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. ( - ), ( - ), Vilniuje. Sutarties 3 punkte nustatyta, kad išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, žemės naudojimo būdas ir pobūdis: kitos paskirties žemė: komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų teritorija (administraciniams, gamybiniams, sandėliavimo ir katilinių statiniams eksploatuoti). Šiame sutarties punkte nurodyta, kad yra galimybė keisti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį nurodant paskirtį, būdą ir (ar) pobūdį, numatytus pagal Vilniaus miesto teritorijos bendrąjį ar specialųjį planą Lietuvos Respublikos įstatymų bei jų lydimųjų aktų nustatyta tvarka.

109Statybos įstatymo nuostatos, galiojusios 2008-11-28 prašymo padavimo metu, nustatė reikalavimus projektavimo sąlygų sąvadui. Šio įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje buvo nustatyta, kad statinio projektavimo sąlygos – privalomieji reikalavimai, jeigu jie nenustatyti ar nepakankamai išsamiai nurodyti teritorijų planavimo dokumentuose: tiesti komunalinius ir vietinius inžinerinius tinklus, prijungti prie jų statinio ir technologines inžinerines sistemas, taip pat statybos sklypo inžinerinius tinklus; nutiesti susisiekimo komunikacijas, prijungti prie jų statybos sklypo susisiekimo komunikacijas; savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) nustatomi statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistiniai reikalavimai, atitinkantys šio ir kitų įstatymų bei teritorijų planavimo dokumentų nustatytus statybos sklypo (ar teritorijos) tvarkymo ar apsaugos reikalavimus (reglamentą), atsižvelgiant į statinio paskirtį, konkrečią statybos vietą, gretimybes bei trečiųjų asmenų pagrįstų teisių apsaugą, susijusią su statinio statyba.

110Statybos įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje buvo nustatyta, kad statinio projektavimo sąlygų sąvadas – savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) patvirtintas konkrečiam statiniui nustatytų projektavimo sąlygų, įvardytų šio straipsnio 32 dalyje, bendrasis dokumentas.

111Tai reiškia, kad išduodamas projektavimo sąlygų sąvadą savivaldybės administracijos direktorius turėjo atsižvelgti į teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus privalomuosius reikalavimus. Nors paduodant prašymą dėl sąvado išdavimo nenurodyta, kad kartu reikia pateikti detalųjį planą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą, tačiau iš nurodyto reglamentavimo darytina išvada, kad administracijos direktorius privalo įvertinti teritorijų planavimo dokumentus, kuriuose visada nustatoma žemės naudojimo tikslinė paskirtis.

112Žemės įstatymo 21 straipsnyje nustatytos tokios žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigos. Nustatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo: „1) naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį; 2) laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų reikalavimų; <...> 11) statyti statinius ir įrenginius tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus reikalingus leidimus; 12) laikytis kitų įstatymų nustatytų reikalavimų“.

113Žemės įstatymo 24 straipsnis reglamentuoja pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdo ir pobūdžio nustatymo ir keitimo tvarką. Nustatyta: „1. Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis Vyriausybės nustatyta tvarka nustatoma formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis keičiama žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius arba specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus. 2. Žemės savininkai naudoti žemę kitai paskirčiai, negu buvo nustatyta žemę įsigyjant nuosavybėn, gali tik apskrities viršininkui priėmus sprendimą pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Prašymų pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo tvarką nustato Vyriausybė. <...> 4. Vadovaujantis apskrities viršininko sprendimu pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, taip pat tais atvejais, kai nekeičiant pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pagal teritorijų planavimo dokumentus keičiamas žemės sklypo naudojimo būdas ar pobūdis, perskaičiuojama žemės sklypo vertė ir žemės savininko ar apskrities viršininko, ar jo paskirto apskrities viršininko administracijos darbuotojo prašymu patikslinami Nekilnojamojo turto kadastro duomenys ir įrašai Nekilnojamojo turto registre. 5. Žemės sklypo pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis registruojami Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypo kadastro duomenis įrašant į Nekilnojamojo turto kadastrą ir žemės sklypą registruojant Nekilnojamojo turto registre Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro įstatymų nustatyta tvarka. 6. Žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis nustatomi ir keičiami pagal teritorijų planavimo dokumentus. Žemės sklypams nustatomi šio Įstatymo 25–29 straipsniuose nurodyti žemės naudojimo būdai. Žemės naudojimo būdų turinį nustato Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos. 7. Žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašą ir jų turinį nustato Vyriausybės įgaliota institucija“.

114Žemės įstatymo 29 straipsnyje apibrėžiama kitos paskirties žemės sąvoka: „1. Kitos paskirties žemei priskiriami žemės sklypai, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentuose nustatytą žemės naudojimo būdą skirstomi į: 1) gyvenamąsias teritorijas; 2) visuomeninės paskirties teritorijas; 3) pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas; 4) komercinės paskirties objektų teritorijas; <...> 2. Kitos paskirties žemės naudojimo sąlygas nustato įstatymai ir kiti teisės aktai“.

115Žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2005-01-20 įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtintas Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinys, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašas ir jų turinys. V skyriuje „Kitos paskirties žemė“ apibrėžiamas kiekvieno naudojimo būdo ir pobūdžio turinys. Šiame teisės akte atskleidžiamas žemės naudojimo būdų ir pobūdžių turinys ir pagal tai, kas nurodyta minėtoje pareiškėjos sudarytoje valstybinės žemės nuomos sutartyje, žemė nepriskirta gyvenamosioms teritorijoms. Tik komercinės paskirties žemėje, kai naudojimo pobūdis yra prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statyba, galima turizmo objektų, sanatorijų ir viešbučių statyba. Taip buvo nustatyta ir 2007-11-28, ir 2010-04-15. Taip pat žemės naudojimo būdų turinys atskleidžiamas aplinkos ministro 2005-03-17 įsakymu Nr. D1-151 (šiuo įsakymu nustatytas žemės paskirties kodavimas). Tuo tarpu pareiškėja 2008-11-28 prašė išduoti sąvadą gyvenamajam namui statyti.

116Taigi žemės sklypo paskirtis turi būti nurodyta ir Nekilnojamojo turto registre. Byloje yra 2005-03-30 Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas, kuriame pareiškėjos UAB „Aslūnė“ nuomojamo sklypo paskirtis yra nurodyta tokia: kita (komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams statyti ir eksploatuoti), ūkio veiklos pobūdis nenustatytas (t. I, b. l. 114-116). Šį išrašą pateikė atsakovė, tai reiškia, kad žemės sklypo paskirtį atsakovė nustatė ne vien pagal Valstybinės žemės nuomos sutartį. Be to, šis dokumentas yra būtinas paduodant prašymą dėl projektavimo sąlygų sąvado.

117Nustatyta, kad Vilniaus miesto valdybos 2000-05-25 sprendimu Nr. 1088V „Dėl sklypo ( - ) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo“ (t. I, b. l. 145, 146, t. II, b. l. 114-115) nuspręsta patvirtinti sklypo ( - ) nedidelių veiklos mastų detalųjį planą ir šiuos sprendinius, papildančius Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto koncepciją ir sklypų planą (Vilniaus teritorijų planavimo dokumentų registro Nr. 1): žemės naudojimo būdą, statybos ir sklypo tvarkymo reglamentą, sklypo ribas. Pagal pridedamą planą sklypo ( - ), Vilniuje, kurio plotas 2299 kv. m., žemės naudojimo paskirtis - patvirtinta komercinės paskirties teritorija, nurodytas statybos ir sklypo tvarkymo reglamentas. Nei viename šių sprendinių nėra numatyta gyvenamųjų pastatų statyba. Šis detalusis planas įregistruotas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre (t. II, b. l. 117-118).

118Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-05-25 įsakymu Nr. 30-910 „Dėl sklypo ( - ) patikslintų duomenų nustatymo“ (t. V, b. l. 85-86), vadovaujantis sprendimu Nr. 1088V, nustatyti to paties sklypo duomenys, taip pat naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorija, naudojimo pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybai, rekonstrukcijai ir eksploatacijai ir kt. Taigi žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis liko tie patys ir 2009 m. Atitinkamai liko tie patys įrašai Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2009-07-15 išraše (t. V, b. l. 98-99).

119Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas, atsakydamas į pareiškėjos raštą dėl žemės sklypo duomenų (naudojimo būdo ir pobūdžio papildymo), 2009-05-27 raštu Nr. A51-12223(2.14.2.12-MP8) pranešė pareiškėjai ir Vilniaus apskrities viršininko administracijai (t. V, b. l. 105-106), kad žemės sklypai formuojami pagal detaliuosius planus. Nurodyta, kad žemės sklypas ( - ) g 5 suformuotas Vilniaus miesto valdybos 2000-09-21 sprendimu Nr. 1795V (yra byloje, t. V, b. l. 149-150), kuriame nustatytas naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorija, vadovaujantis detaliuoju planu patvirtintu Vilniaus miesto valdybos 2000-05-25 sprendimu Nr. 1088V, kuriame nustatytas naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorija. Rašte taip pat nurodyta, kad bendrovei pagal naudojimo būdą įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre statiniai yra administracinis, katilinė ir sandėliai. Nurodyta, kad norint keisti statinių naudojimo būdą turi būti parengtas detalusis planas arba pakeistas galiojantis. Nurodyta, kad šis raštas gali būti skundžiamas ir teismui.

120Taigi, jau gavus šį raštą, pareiškėjai buvo žinoma, kad norint gauti projektavimo sąlygų sąvadą gyvenamajam namui statyti, reikia pakeisti žemės naudojimo būdą. Iš šio rašto matyti, kad pareiškėja ir teikė prašymą dėl sklypo duomenų papildymo, reiškia, žinojo, kokia yra kliūtis projektavimo sąlygų sąvadui gauti.

121Vilniaus apskrities viršininko administracija 2009-03-31 raštu Nr. S16-105 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių (kopiją siuntė ir UAB „Aslūnė) ir perdavė UAB „Aslūnė“ 2007-07-09 ir 2009-02-02 prašymus Nr. 49 ir 7 (kopijas), prašė spręsti dėl žemės naudojimo būdo ir pobūdžio patikslinimo (t. V, b. l. 107). Prie šio rašto pridedami priedai – minėti UAB „Aslūnė“ prašymai (t. V, b. l. 108-109, 111-112). Šie pareiškėjos prašymai patvirtina, kad pareiškėjai nuo 2007 m. buvo žinoma, kad norint realizuoti projektą, kuriame numatyta gyvenamojo namo statyba, būtina pakeisti teritorijų planavimo dokumentuose nurodytą žemės naudojimo būdą ir pobūdį. Pareiškėja dėl to teikė prašymus.

122Pareiškėja neskundė nei Vilniaus apskrities viršininko administracijos, nei savivaldybės administracijos veiksmų, kuriais buvo sprendžiami nurodyti prašymai dėl žemės naudojimo būdo ir pobūdžio pakeitimo.

123Byloje yra duomenų, kad pareiškėjai dar anksčiau buvo žinoma, kad pageidaujama statyba negalima dėl žemės sklypo paskirties.

124Žemės savininko patikėtinis Vilniaus apskrities viršininko administracija 2006-07-11 raštu „Dėl pastato rekonstrukcijos“ UAB „Aslūnei“ pranešė, kad neprieštarauja dėl administracinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio 827 kv. m. sklypo dalyje, esančioje 2299 kv. m. sklype ( - ), Vilniuje, kapitalinio remonto ir rekonstrukcijos (t. II, b. l. 1, 54), t. y. žemės sklypo savininko patikėtinis sutiko dėl statybos darbų, kurie atitinka žemės sklypo paskirtį – galima tik administracinio pastato rekonstrukcija ar kapitalinis remontas, o ne jo perstatymas į gyvenamąjį namą.

125Tai, kad UAB „Aslūnė“ 2005-09-15 prašymu „Dėl objekto pavadinimo patikslinimo išduotose techninėse sąlygose“ Nr. ( - ) prašė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą (t. I, b. l. 32) šiam objektui išduotose projektavimo (techninėse) sąlygose įrašyti naują objekto pavadinimą „Administracinio pastato kapitalinis remontas; ( - ), Vilniaus m.“, taip pat patvirtina, kad pareiškėjai jau tuo metu buvo žinoma, kad sklype gyvenamojo namo statyba nebus leidžiama.

126Iki Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006-07-11 sutikimo gavimo pareiškėja atsakovei buvo pateikusi 2006-02-20 prašymą Nr. 21, kuriame vėl keitė savo veiklos planus dėl pastato rekonstravimo ir prašė dviejų projektavimo sąlygų sąvadų – daugiabučiam namui ir administraciniam pastatui (t. II, b. l. 30), taigi šis prašymas neatitiko vėliau gauto sutikimo ir žemės tikslinės paskirties. Tas pats pasakytina apie pareiškėjos 2007-11-28 prašymą projektavimo sąlygų sąvadui gauti (t. II, b. l. 24-26), kuriuo norima keisti visų patalpų paskirtį į gyvenamąją.

127Išvada.

128Vilniaus miesto savivaldybės administracija dar iki 2010-04-15 rašto pateikimo pareiškėjai yra pranešusi dėl būtinybės keisti detalųjį planą ar jo sprendinius dėl žemės paskirties pakeitimo, todėl pareiškėja apie šią kliūtį sužinojo ne 2010-04-15, o žymiai anksčiau, ir ėmėsi veiksmų, kuriais siekė pakeisti žemės naudojimo būdą ir pobūdį.

129Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010-04-15 rašte pagrįstai nurodyta, kad pareiškėjos norimai statybai būtina keisti sklypo detaliojo plano sprendinius, šis reikalavimas buvo teisėtas ir pagrįstas.

130Dėl priežastinio ryšio buvimo tarp pareiškėjos nurodomos žalos ir savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų.

131Minėta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neteisėti veiksmai pareiškėjos atžvilgiu buvo, atsakovė pažeidė Statybos įstatymo 20 straipsnio nuostatas, nes nepranešė pareiškėjai nustatytais terminais, dėl kokios priežasties neišduoda projektavimo sąlygų sąvado.

132Tačiau iš byloje esančių dokumentų matyti, kad iki pat pastatų pardavimo pareiškėjai negalėjo būti išduotas projektavimo sąlygų sąvadas pagal 2007-11-28 prašymą (t. I, b. l. 36-38) gyvenamojo namo statybai, nes gyvenamasis namas pareiškėjos nuomojame sklype iš viso negalėjo būti projektuojamas. Tam reikėjo pakeisti detaliojo plano sprendinius, o pareiškėja dėl šių sprendinių keitimo administracijos veikimo ar neveikimo neskundė, pati neinicijavo detaliojo plano keitimo procedūros, nors pareiškėjai dėl to buvo teikiama tinkama informacija.

133Išvada.

134Tarp pareiškėjos nurodomų atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) neišduodant projektavimo sąlygų sąvado (nepateikiant atsisakymo motyvų) ir pareiškėjos nurodomos turtinės žalos – nuostolių, kuriuos pareiškėja patyrė, negalėdama nuomoti administracinio pastato patalpų, nėra priežastinio ryšio. Pareiškėja negalėjo įgyvendinti savo veiklos planų ne dėl to, kad nebuvo išduotas projektavimo sąlygų sąvadas, o dėl to, kad per visą pareiškėjos nurodomą laikotarpį nebuvo pakeistas žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis, nurodytas tiek teritorijų planavimo dokumente, tiek įregistruotas sklypo duomenyse Nekilnojamojo turto registre, tiek nurodytas Valstybinės žemės nuomos sutartyje, o būtent dėl to 2007-11-28 prašymas negalėjo būti tenkinamas. Pareiškėja nesiėmė aktyvių ir teisės aktuose nustatytų veiksmų, kuriuos atlikus būtų pakeista žemės naudojimo tikslinė paskirtis, žemės naudojimo būdas ir pobūdžiai, nors žinojo, kad tai yra kliūtis projektavimo sąlygų sąvadui gauti.

135Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad pareiškėja nuo pirmojo prašymo padavimo elgėsi nenuosekliai, keitė savo prašymų turinį, anuliavo pirminį prašymą, todėl ir atsakovė galėjo būti klaidinama dėl pareiškėjos ketinimų. Pareiškėja po pirmųjų prašymų nesikreipė dėl teisminės savo pažeistų teisių gynybos, į teismą kreipėsi tik po to, kai tarp pareiškėjos ir atsakovės kilo civilinis ginčas dėl žemės mokesčio, o tokiais veiksmais nepagrįstai didino galimų nuostolių atsiradimą.

136Kadangi nėra vienos iš būtinų žalos atlyginimo sąlygų, kurios numatytos CK 6.247 straipsnyje, taip pat iš dalies nėra ir žalos padarymo fakto (dėl bankui mokamų palūkanų), reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.

137Dėl ieškinio senaties.

138Teismas dėl galimos žalos dydžio taip pat atsižvelgtų į atsakovės prašymą taikyti ieškinio senatį.

139Skundas teismui paduotas 2011-05-30 (t. I, b. l. 1). Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikytinas ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje – sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Tai reiškia, kad jo pradžia yra 2008-05-30. Pareiškėja, kaip nurodo ir skunde, užsiima statybų ir nekilnojamojo turto vystymo verslu, todėl turi žinoti Statybos įstatymo 20 straipsnio nuostatas dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo terminų ar dėl atsisakymo išduoti sąvadą pateikimo termino. Minėta, kad Statybos įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje buvo nustatyta, kad projektavimo sąlygas nagrinėja, derina, jeigu reikia, siūlo pakeisti (siekdamas rasti sprendimą, tenkinantį statytojo (užsakovo), trečiųjų asmenų, visuomenės, savivaldybės ir valstybės interesus) ir joms pritaria savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas). Projektavimo sąlygos įrašomos į statinio projektavimo sąlygų sąvadą. Savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), suderinęs su statinio projektavimo sąlygas rengusiais inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkais (naudotojais) ir institucijomis bei subjektais, šį sąvadą patvirtina ir išduoda statytojui (užsakovui) ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo jo prašymo gavimo (įskaitant į šį laiką 5 darbo dienas, skirtas suderinti su statinio projektavimo sąlygas parengusiais inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkais (naudotojais) bei institucijomis) arba per 15 darbo dienų praneša statytojui (užsakovui) motyvus, dėl kurių projektavimo sąlygų sąvadas neišduodamas.

140Taigi senaties terminai pasibaigė 2007 m. pabaigoje. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Pareiškėja nurodo, kad sąvado neišdavimas ir buvo pareiškėjos teisių pažeidimas, tai reiškia, kad apie pažeidimus pareiškėjai jau buvo žinoma tikrai iki 2008-05-30. Todėl pareiškėjos skundas taip pat turi būti atmestas, kaip tai nustato CK 1.131 straipsnio 1 dalis.

141Dėl nurodytų aplinkybių, skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

142Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi, 127 straipsniu,

Nutarė

143pareiškėjos UAB „Aslūnė“ skundą atmesti.

144Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė,... 2. UAB „Aslūnė“ (toliau – pareiškėja) padavė teismui skundą, kuriame... 3. Paaiškina, kad pareiškėja pagal 2004-05-13 pirkimo–pardavimo sutartį Nr.... 4. Pareiškėja aiškina, kad per visą prašymų padavimo ir jų nagrinėjimo... 5. Paaiškina dėl savivaldybės administracijos pareigos parengti projektavimo... 6. Paaiškina dėl pareiškėjos prašymų parengti projektavimo sąlygų sąvadą... 7. Paaiškina dėl pasirengimo statyti ir naudoti statinius pagal paskirtį.... 8. Įsigydama ( - ) esančius pastatus pareiškėja gavo architekto Nasvyčio... 9. Paaiškina dėl patirtos žalos dydžio. Pareiškėjos teisę į žalos... 10. Vėliau pareiškėja pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais keitė... 11. Paaiškinimuose pareiškėja įrodinėjo, kad turėjo pakankamai organizacinių... 12. Paaiškina dėl prašomo taikyti senaties termino. Pirmiausiai paaiškina,... 13. Paaiškina dėl žalos dydžio apskaičiavimo. Pareiškėja anksčiau nurodytą... 14. Dėl neteisėtų veiksmų, pareiškėja paaiškina, kad iš 2010-04-15 rašto... 15. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė visus raštu pateiktus... 16. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento juridinio... 17. Nurodo, kad pareiškėja praleido skundo padavimo terminą. Vadovaujasi... 18. Teismui laikant, kad ABTĮ nustatyti terminai nėra praleisti, prašo taikyti... 19. Mano, kad visos išvardintos aplinkybės reiškia, kad savivaldybės... 20. Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės atsakomybės... 21. Dėl priežastinio ryšio paaiškina, kad pareiškėja prašo atlyginti... 22. Dėl nurodomų palūkanų už paskolą, paimtą nekilnojamojo daikto pirkimui,... 23. Be to, pareiškėja skaičiuoja negautas nuomos pajamas už administracinį... 24. Mano, kad pareiškėja neįrodė, kad pareiškėjos nurodomi nuostoliai... 25. Dėl žalos paaiškina, kad pareiškėja žalos padarymą neteisingai kildina... 26. Dėl negautų pajamų už patalpų nuomą paaiškina, kad pareiškėjos... 27. Mano, kad negautos pajamos, kaip nuostoliai, kurie suprantami kaip grynasis... 28. Dėl to mano, kad pareiškėja negautas pajamas apskaičiavo neteisingai.... 29. Dėl pačios pareiškėjos veiksmų paaiškina, kad pareiškėja pati nurodo,... 30. Prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą.... 31. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2011-11-08 pateikė teismui... 32. Nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad apie pažeistą teisę sužinojo tik... 33. Teismo posėdyje atstovė palaikė atsiliepimą ir rašytinius paaiškinimus.... 34. Šalių atstovai teismo posėdyje nesutiko, kad byloje būtų skirta... 35. Skundas netenkinamas.... 36. Ginčas yra dėl turtinės žalos atlyginimo. Pareiškėja nurodo, kad žalą... 37. Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir... 38. Faktinės aplinkybės ir joms taikomas teisinis reglamentavimas.... 39. Pareiškėja žalos atsiradimą kildina iš UAB „Aslūnė“ nuo 2005-04-12... 40. Dėl prašymų išduoti projektavimo sąlygų sąvadą pateikimo savivaldybės... 41. 1.... 42. Nustatyta, kad 2005-04-12 UAB „Aslūnė“ kaip statytojas (užsakovas)... 43. Tuo metu galiojusio Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2005-03-17 iki... 44. Statybos įstatyme nurodyta institucija yra Aplinkos ministerija, kuri tvirtina... 45. 2.... 46. UAB „Aslūnė“ 2005-09-15 rašte Nr. 49 „Dėl objekto pavadinimo... 47. Šiuo laikotarpiu galiojo tos pačios Statybos įstatymo nuostatos ir STR... 48. 3.... 49. UAB „Aslūnė“ 2006-02-20 padavė Savivaldybės administracijos Miesto... 50. Galiojo ta pati Statybos įstatymo 20 straipsnio redakcija, kaip ir paduodant... 51. 4.... 52. Pareiškėjos teigimu, Miesto plėtros departamento specialistas R. B.... 53. Pareiškėja 2007-06-13 rašte Nr. 44 nurodo, kad teikia papildomus dokumentus... 54. Kadangi R. B. raštu pateikti nurodymai yra 2007-09-04 datos, daroma išvada,... 55. 5.... 56. UAB „Aslūnė“ 2007-11-28 pateikė visiškai naują prašymą projektavimo... 57. Nurodoma, kad pagrindinio pastato unikalus Nr. ( - ) (pridedami prie prašymo... 58. Statybos įstatymo (redakcija nuo 2007-05-19 iki 2009-08-31) 20 straipsnio... 59. STR 1.05.07:2002 13 punkte nustatyti prašymų nagrinėjimo terminai, tačiau... 60. Išvada.... 61. Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes ir aptariamu laikotarpiu... 62. Šiuo atveju pažeistos nurodytos Statybos įstatymo nuostatos, taip pat tais... 63. CK 6.271 straipsnyje nustatytos žalos atlyginimo sąlygos, apibrėžiama, kas... 64. Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju yra viena iš privalomų žalos... 65. Tačiau būtina nustatyti, ar pareiškėjos nurodoma turtinė žala atsirado... 66. Todėl teismas vertina, kokios turtinės žalos atlyginimo reikalauja... 67. Dėl turtinės žalos dydžio apskaičiavimo, kurį pateikia pareiškėja ir... 68. 1.... 69. UAB „Aslūnė“ pastatą, dėl kurio teikė prašymus savivaldybės... 70. Pareiškėja aiškina, kad laukė, kol bus išduotas projektavimo sąlygų... 71. Pagal 2009-05-08 pirkimo–pardavimo sutartį pareiškėja dalį... 72. Daroma išvada, kad šiai bylai nėra reikšmingos pareiškėjos įrodinėjamos... 73. 2.... 74. Pareiškėja 2008-05-15 atliko turto vertinimą, tai patvirtina Turto vertės... 75. Turtas vertintas atsižvelgiant į tai, kad yra 2008-04-09 statinio... 76. Vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad vertinimo tikslas yra nustatyti turto... 77. Todėl, nors šioje ataskaitoje ir apskaičiuojamos galimos pajamos iš turto... 78. Vertinimo ataskaitos dalyje „Naudojimo pajamų metodas (NPM)“ turtas... 79. Pareiškėja šiuo vertinimu remiasi, apskaičiuodama negautas pajamas iš... 80. Pareiškėja žalos dydžiui apskaičiuoti pateikė Palyginamąjį atlygintinos... 81. Pareiškėja pateikė 2007-12-31 balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą,... 82. Pareiškėja teikė dokumentus, įrodančius, kad ginčui aktualiu laikotarpiu... 83. Taip pat pareiškėja žalos dydį grindžia 2011-10-05 rašytiniu specialisto... 84. Dėl žalos dydžio apskaičiavimo, kurį teikia pareiškėjas, teismas... 85. Pareiškėja kaitaliojo laikotarpį, už kurį prašo žalos atlyginimo, ir... 86. 3.... 87. Reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškėja grindžia 2004-10-12... 88. 4.... 89. Nustatyta, kad UAB „Aslūnė“ pagal 2009-05-08 pirkimo–pardavimo sutartį... 90. Pareiškėja skunde aiškina, kad 2008-05-30 dalį patalpų pardavė fiziniams... 91. Išvada.... 92. Pareiškėja žalos dydį apskaičiuoja pagal tikėtinas gauti pajamas iš... 93. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala taip pat yra ir asmens... 94. Pareiškėja į žalos dydį įtraukia palūkanas, kurias mokėjo bankui už... 95. Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010-04-15 pranešimo,... 96. Pareiškėja 2010-03-15 raštu Nr. 22 „Dėl pasiūlymo sudaryti taikos... 97. Į šį pasiūlymą atsakyta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos... 98. Pareiškėja nagrinėjamame skunde šią administracijos nuostatą ginčija... 99. Todėl teismas vertina, ar 2010-04-15 rašte atsakovė pagrįstai ir teisėtai... 100. Visų pirma, teismas sutinka su atsakovės rašte išdėstyta pozicija, kad... 101. Šiai bylai reikšminga aplinkybė yra ir tai, kad 2008-11-28 prašyme... 102. Atsakovė 2010-04-15 rašte rėmėsi Teritorijų planavimo įstatymo... 103. Teritorijų planavimo įstatymo (galiojusio nuo 2007-03-22 iki 2008-01-23) 22... 104. Teritorijų planavimo įstatymo (nuo 2010-01-01 iki 2010-06-30 galiojusi... 105. Pareiškėja aiškina, kad atsakovė privalėjo vadovautis teritorijų... 106. Visų pirma, teismas sutinka su pareiškėjos teiginiais, kad šis atsakymas,... 107. Dėl žemės sklypo pagrindinės tikslinės paskirties reikšmės išduodant... 108. Pareiškėjai žemės sklypas išnuomotas pagal 2005-03-18 valstybinės žemės... 109. Statybos įstatymo nuostatos, galiojusios 2008-11-28 prašymo padavimo metu,... 110. Statybos įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje buvo nustatyta, kad statinio... 111. Tai reiškia, kad išduodamas projektavimo sąlygų sąvadą savivaldybės... 112. Žemės įstatymo 21 straipsnyje nustatytos tokios žemės savininkų ir kitų... 113. Žemės įstatymo 24 straipsnis reglamentuoja pagrindinės tikslinės žemės... 114. Žemės įstatymo 29 straipsnyje apibrėžiama kitos paskirties žemės... 115. Žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2005-01-20 įsakymu Nr. 3D-37/D1-40... 116. Taigi žemės sklypo paskirtis turi būti nurodyta ir Nekilnojamojo turto... 117. Nustatyta, kad Vilniaus miesto valdybos 2000-05-25 sprendimu Nr. 1088V „Dėl... 118. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-05-25 įsakymu... 119. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas,... 120. Taigi, jau gavus šį raštą, pareiškėjai buvo žinoma, kad norint gauti... 121. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2009-03-31 raštu Nr. S16-105... 122. Pareiškėja neskundė nei Vilniaus apskrities viršininko administracijos, nei... 123. Byloje yra duomenų, kad pareiškėjai dar anksčiau buvo žinoma, kad... 124. Žemės savininko patikėtinis Vilniaus apskrities viršininko administracija... 125. Tai, kad UAB „Aslūnė“ 2005-09-15 prašymu „Dėl objekto pavadinimo... 126. Iki Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006-07-11 sutikimo gavimo... 127. Išvada.... 128. Vilniaus miesto savivaldybės administracija dar iki 2010-04-15 rašto... 129. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010-04-15 rašte pagrįstai... 130. Dėl priežastinio ryšio buvimo tarp pareiškėjos nurodomos žalos ir... 131. Minėta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neteisėti veiksmai... 132. Tačiau iš byloje esančių dokumentų matyti, kad iki pat pastatų pardavimo... 133. Išvada.... 134. Tarp pareiškėjos nurodomų atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo)... 135. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad pareiškėja nuo pirmojo prašymo... 136. Kadangi nėra vienos iš būtinų žalos atlyginimo sąlygų, kurios numatytos... 137. Dėl ieškinio senaties.... 138. Teismas dėl galimos žalos dydžio taip pat atsižvelgtų į atsakovės... 139. Skundas teismui paduotas 2011-05-30 (t. I, b. l. 1). Reikalavimams dėl žalos... 140. Taigi senaties terminai pasibaigė 2007 m. pabaigoje. CK 1.127 straipsnio 1... 141. Dėl nurodytų aplinkybių, skundas atmetamas kaip nepagrįstas.... 142. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 143. pareiškėjos UAB „Aslūnė“ skundą atmesti.... 144. Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti...