Byla 1A-567-319/2017
Dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. nuosprendžio, kuriuo L. U. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir nuteista laisvės apribojimu 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant L. U. būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant nuteistajai L. U., jos gynėjui advokatui Gintui Matulevičiui, nukentėjusiajai, privačiai kaltintojai G. P., jos atstovei advokatei J. Spaičienei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. U. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. nuosprendžio, kuriuo L. U. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir nuteista laisvės apribojimu 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant L. U. būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

3Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. P. civilinį ieškinį nuspręsta tenkinti iš dalies, priteisiant iš L. U. G. P. naudai 600 (šešis šimtus) Eur neturtinei žalai atlyginti, priteista iš L. U., G. P. naudai 524,17 (penkis šimtus dvidešimt keturis eurus 17 ct) Eur proceso išlaidų.

4Šiuo nuosprendžiu A. S. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisinta neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, tačiau dėl jos apeliacinių skundų negauta.

5Teisėjų kolegija,

Nustatė

6

  1. L. U. nuteista už tai, kad 2016 m. spalio 24 d. apie 9.00 val. ( - ), sugriebė ir tempė G. P. už plaukų, išsitempė iš vonios, prakirto lūpą, išpešė plaukus, sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė G. P. sveikatą, padarydama nubrozdinimus krūtinėje, abipus sprando, apatinėje kairėje lūpoje.
  2. Jonavos rajono apylinkės teismas, priimdamas L. U. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad jos kaltė dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos neabejotinai įrodyta byloje surinktų duomenų visuma, veiksmai kvalifikuoti teisingai.
  3. Apeliaciniame skunde nuteistoji prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. nuosprendžio dalį, kuria ji pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, ir priimti šioje dalyje išteisinamąjį nuosprendį, kadangi ji nepadarė jokios nusikalstamos veikos, už kurią buvo nuteista skundžiamu nuosprendžiu. Prašo bylą dėl šio prašymo nagrinėti žodinio proceso tvarka, atlikti įrodymų tyrimą, tikslu pašalinti vidinius prieštaravimus dėl įvykio situacijos, eigos ir kitų faktinių bylos aplinkybių. Taikant BPK 324 straipsnio 7 dalį, parodymų patikrinimo veiksmų atlikimą pavesti ikiteisminio tyrimo teisėjui ar prokurorui, jokiu būdu nepavesti policijos įstaigai, kadangi byloje nustatyta, jog A. U. yra buvęs policijos pareigūnas, pažįsta ir palaiko ryšius su Jonavos r. PK pareigūnais, todėl gali būti neužtikrintas objektyvus, nešališkas šių proceso veiksmų atlikimas ir fiksavimas.

73.1. Visų pirma skunde teigiama, kad byloje pateiktas privataus kaltintojos nukentėjusiosios G. P. skundas neatitinka BPK 412 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų, nes jame neaiškiai ir nesuprantamai aprašyti apeliantės ir A. S. veiksmai, kuriais G. P. buvo padaryti kūno sužalojimai. Kaltinime nepateikta nuoroda į BK normas, reglamentuojančias bendrininkų atsakomybę. Sprendžiant iš skundžiamo nuosprendžio turinio, apeliantės vertinimu, teismas padarė išvadą, kad tokie kaltinimo trūkumai nekliudo bylą nagrinėti ir priimti nuosprendį, ir teismas pats bandė konkretizuoti bei atriboti apeliantės ir A. S. veiksmus, tačiau jais sukėlusių veiksmų vis tiek neatribojo ir visus G. P. skunde nurodytus jai padarytus kūno sužalojimus inkriminavo L. U..

83.2. Apeliantės teigimu, nuosprendis neteisėtas ir dėl netinkamo įrodymų vertinimo bei faktinių aplinkybių nustatymo. Apeliantė teigia, kad visas jos nurodytas faktines aplinkybes patvirtino teisiamajame posėdyje apklausta kaltinamąja A. S., tačiau tiek jos, tiek ir A. S. parodymus teismas nepagrįstai atmetė, jais nesivadovavo. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio visumos, apeliantės kaltė pagrįsta vien tik nukentėjusiosios ir jos artimai pažįstamų, akivaizdžiai suinteresuotų, konfliktiškų santykių G. P. palankiu bylos sprendimu liudytojų parodymais, neatsižvelgdamas į esminius tiek nukentėjusiosios, tiek suinteresuotų liudytojų parodymų vidinius prieštaravimus bei prieštaravimus tarp jų parodymų. Netinkamai įvertinęs šių asmenų parodymus, nepašalinęs esminių prieštaravimų ir vien tik jais remdamasis teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir dėl to nepagrįstai pripažino ją kalta.

93.3. Apeliantės teigimu, teismas neteisingai nustatė aplinkybes dėl konflikto priežasčių, jo pradžios momento, tęsinio ir pabaigos, rėmėsi nukentėjusiosios ir liudytojų A. bei T. U. parodymais, iš kurių neįmanoma atkurti visos įvykio situacijos aplinkybių, nes jų parodymai prieštaringi. Nurodo, kad G. P. megztuke plyšimai padaryti jo nugarinėje pusėje sprando srityje, o liudytojai konflikto metu matė apeliantę stovint nukentėjusiajai iš priekio, todėl ji negalėjo suplėšyti jos megztuko nugarinėje pusėje. Nurodo kad nors teismas A. S. išteisino ir jai pareikštą civilinį ieškinį atmetė, tai ne tik nepašalino esminių prieštaravimų, bet juos dar labiau sustiprino - jeigu megztuką suplėšė A. S., o megztuko suplėšymo vietų lokalizacija sutampa su G. P. padarytų kūno sužalojimų lokalizacija, tai logiška, kad tiek megztuko pažeidimai, tiek kūno nubrozdinimai padaryti vienais ir tais pačiais veiksmais, vieno ir to paties asmens. Tačiau teismas G. P. padarytus kaklo nubrozdinimus abipus spando inkriminavo apeliantei. Skunde L. U. teigia, kad teismas nepagrįstai netyrė, ar megztukas negalėjo būti suplėšytas liudytojams A. U. ir T. U. traukiant nukentėjusiąją. Vienintelis ir objektyvus įrodinėjimo šaltinis šioje byloje yra specialisto išvada ir specialisto paaiškinimai teisiamajame posėdyje, bet šie įrodymai patvirtina tik objektyviuosius veikos požymius - veikos pasekmes, iš dalies apibūdina patį veikos pobūdį, bet nepatvirtina subjektyviųjų veikos požymių - subjekto, subjektyviosios pusės.

103.4. Dėl nuosprendžio neatitikimo BPK 301, 305, 320 straipsnių reikalavimams apeliantė skundą grindžia tuo, kad nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje aprašomos nustatytos faktinės aplinkybės: „Taigi, teismas <...>, daro išvadą, jog teisiamojo posėdžio metu neginčijamai nustatyta, kad L. U. 2016-10-24 apie 9.00 val., Jonavoje, adresu Birutės g. 22, tempdama G. P. už plaukų, prakirsdama lūpą, sukėlė jai fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė G. P. sveikatą, padarydama nubrozdinimus krūtinėje, abipus sprando, apatinėje kairėje lūpoje“, nesutampa su nustatomojoje dalyje nurodytomis faktinėmis kvalifikuojančiomis aplinkybėmis, o būtent: kad apeliantė sugriebė ir tempė G. P. už plaukų, išsitempė iš vonios, išpešė plaukus. Dėl šių nesutapimų apeliantė nežino, už kokius veiksmus ji nuteista. Teigia, kad teismas neanalizavo konflikto priežasčių ir nenustatė iniciatoriaus (argumentai išdėstyti ankstesniuose skundo skirsniuose), teismas nenustatė ir privalomųjų subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių - kaltės, motyvo ir tikslo. Nenustačius ir neįrodžius šių privalomųjų veikos požymių, veikos negalima kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

113.5. Dėl proceso išlaidų, patirtų privataus kaltintojo ir nukentėjusiosios atstovo paslaugoms apmokėti. Apeliantė nurodo, kad G. P. šioje byloje siekė patraukti baudžiamojon atsakomybėn du asmenis – apeliantę ir A. S. ir visos turėtos išlaidos susiję su L. U. ir A. S. bendrai atliktais veiksmais. Tačiau A. S. išteisinus, išnyko bendrininkų solidarioji atsakomybė, todėl turėtos išlaidos turėjo būti diferencijuotos. Pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes ir BPK 105 straipsnio 6 dalies nuostatas neatsižvelgė, ir visas G. P. patirtas proceso išlaidas, inter alia susijusias su A. S. neteisėtu ir nepagrįstu patraukimu baudžiamojon atsakomybėn, priteisė iš L. U.. Dėl proceso išlaidų, patirtų civilinio ieškovo atstovo paslaugoms apmokėti, apeliantė taip pat nurodo, kad G. P. šioje byloje buvo pripažinta civiline ieškove ir buvo pareiškusi 3 000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, reikalaudama šį ieškinį priteisti iš L. U. ir A. S. solidariai ir neatribojo jos patirtų proceso išlaidų dėl apeliantės ir dėl A. S. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn atskirai. Skunde teigiama, kad nors pirmosios instancijos teismas civilinio ieškinio reikalavimo ir netenkino visa apimtimi, pripažino ir priteisė tik 600 Eur neturtinės žalos, t. y. tenkino tik 20 proc. ieškinio reikalavimo, tačiau išlaidų neatribojo ir neįrodė, kiek proceso išlaidų ji patyrė, jos reikalavimas priteisti proceso išlaidas šioje dalyje turi būti atmestas.

  1. Atsiliepime į L. U. apeliacinė skundą nukentėjusioji G. P. prašo skundą atmesti ir palikit galioti Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. nuosprendį.
  2. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistoji ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusioji ir jos atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo nuosprendį.
  3. Nuteistosios L. U. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
  4. Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, proceso dalyvių nuomones bei ištyrusi byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad apylinkės teismas L. U. kalta pripažino vadovaujantis byloje surinktais įrodymais, tinkamai juos įvertindamas, įstatymus taikė tinkamai, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normų reikalavimų nepažeidė. Skunde nurodytos aplinkybės, kad nuteistoji inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė, kad surinkti įrodymai nepatvirtina jos kaltės ir teismo buvo vertinami neobjektyviai, yra vertinamos kaip gynybos versija.

127.1. Apeliaciniame skunde prašoma bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir atlikti įrodymų tyrimą, nes nepašalinti prieštaravimai dėl daugumos faktinių bylos aplinkybių. Šis skundo argumentas nepagrįstas. Visų pirma pažymėtina, kad proceso greitumo principas – tai vienas iš baudžiamojo proceso principų, garantuojančių žmogaus teisės į teisingą teismą (procesą) užtikrinimą. Šio principo įtvirtinimo BPK ir jo nuoseklaus įgyvendinimo reikalauja Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus nustatantys tarptautiniai dokumentai – Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija), Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas ir kiti. Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje numatyta asmens, kuriam pareikštas baudžiamasis kaltinamas, teisė, kad jo byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką. Proceso greitumo principas, įtvirtintas ir BPK 1 straipsnyje bei atitinkamai detalizuojamas kitų straipsnių nuostatose, įpareigoja teisėsaugos institucijų pareigūnus ir teismus visus procesinius veiksmus atlikti ir sprendimus priimti kaip įmanoma greičiau. Apeliacinio proceso paskirtis yra ne tik identifikuoti, bet ir pašalinti pirmosios instancijos teismų padarytas klaidas bei tokiu būdu užtikrinti, kad neįsiteisėtų nepagrįsti ir (ar) neteisėti teismų nuosprendžiai bei nutartys. Taigi nors apeliacinio proceso reikšmė teisingumo vykdymo procese yra neabejotina, tačiau šio proceso ypatumai rodo, kad jis turėtų vykti itin operatyviai, kadangi, pagal šį procesą reglamentuojančias nuostatas, jo metu ne visada atliekamas įrodymų tyrimas turi būti atliekamas tik esant svariems pagrindams. Šiuo atveju, kaip pabrėžiama ir skundžiamame nuosprendyje, dėl bylos specifiškumo surinktuose įrodymuose yra daug prieštaravimų, tačiau, kolegijos vertinimu, visi jie buvo įvertinti tinkamai, remiantis BPK 20 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nurodyta, jog teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Nei vienas iš įrodymų šaltinių baudžiamojoje byloje neturi jokios prioritetinės reikšmės ir tik visų įrodymų – pirminių ir išvestinių, tiesioginių ir netiesioginių – visuma, turi sudaryti logikos dėsniams neprieštaraujančią grandinę.

137.2. Negalima sutikti su skundo teiginiu, jog G. P. skundas neatitinka BPK 412 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų, nes jame neaiškiai ir nesuprantamai aprašyti G. P. atžvilgiu apeliantės ir A. S. padaryti veiksmai, jie neatriboti, nepateikta nuoroda į BK normas dėl bendrininkų atsakomybės. Nukentėjusioji, kreipdamasis į teismą dėl privataus kaltinimo bylos iškėlimo L. U. ir A. S., skunde aiškiai, konkrečiai ir nuosekliai išdėstė, kokiomis aplinkybėmis, kokie asmenys ir kokius kiekvienas jų konkrečius, jos vertinimu, neteisėtus veiksmus padarė, skunde nurodė ir veikos kvalifikavimą, taip pat išdėstė civilinio ieškinio ir proceso išlaidų pagrindimo aplinkybes. Svarbu pažymėti, kad pagal formuojamą teismų praktiką, privataus kaltinimo skunde neturi būti nepriekaištingai teisiškai suformuluotas kaltinimas, netgi nėra numatytas reikalavimas, kad nukentėjusysis skunde nurodytų veikos, kuria kaltinamas asmuo, kvalifikavimą, pačiam skundui nėra keliami tokie pat reikalavimai kaip prokuroro surašytam kaltinamajam aktui (BPK 219 str.) bei tai, kad teismas turi teisę patikslinti skunde nurodytą kaltinimą. Taigi, tokie preciziški reikalavimai, kurie nurodomi apeliaciniame skunde, privataus kaltinimo skundo formuluotei nėra keliami.

147.3. Nepagrįstas L. U. skundo argumentas dėl neobjektyvaus įvykyje dalyvavusių asmenų parodymų vertinimo – jos ir A. S. parodymus nepagrįstai atmetant, o jos kaltę grindžiant nukentėjusiosios ir jos artimai pažįstamų, akivaizdžiai suinteresuotų bylos baigtimi liudytojų parodymais, neatsižvelgdamas į esminius jų parodymų prieštaravimus. Iš bylos duomenų matyti, kad tarp nuteistosios, nukentėjusiosios ir įvykio liudytojų parodymų yra prieštaravimų, tačiau vertinant skundžiamame nuosprendyje atliktą įrodymų analizę, darytina išvada, kad teismas parodymus kaip patikimus ir atitinkančius faktus vertino ir jais rėmėsi tik tiek, kiek juos patvirtino kiti bylos duomenys, o kitus pagrįstai atmetė kaip neteisingus, prieštaraujančius neabejotiniems faktams. Netikėti nukentėjusiosios G. P. parodymais ir laikyti juos neteisingais vien dėl to, kad baudžiamasis procesas buvo pradėtas pagal jos pareiškimą ir kad ji palaikys savo poziciją, teisinga ji ar ne, nėra teisinio pagrindo. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas patikimais laikė tik tuos nukentėjusiosios parodymus, kurie atitiko kitų bylos įrodymų visumą. Bet kurio byloje apklausto asmens parodymų įvertinimas turi būti padarytas pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje reglamentuotas įrodymų vertinimo taisykles. Parodymai, nepaisant, kas juos davė, teismo bus laikomi patikimais ir atitinkančiais faktus tik tuomet, kai jie atitinka kitus patikrintus, neginčijamus bylos duomenis, jų visumą. Pažymėtina ir tai, kad G. P. parodymų nėra pagrindo laikyti neteisingais, teismui pripažinus, jog A. S. jos atžvilgiu neteisėtų veiksmų nėra atlikusi, nes tokią išvadą teismas padarė ne konstatavęs, jog nukentėjusioji privataus kaltinimo skunde ir savo parodymuose nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, o dėl to, jog grįsti A. S. kaltę vienintelės G. P. parodymais, kad ir A. S. jos atžvilgiu atliko smurtinius veiksmus (tempė ją už plaukų ir taip sukėlė jai skausmą), jų nepatvirtinus kitais bylos duomenimis, nėra teisinio pagrindo. Vadovaujantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis dėl parodymų vertinimo kriterijų, t. y. lygiai kaip ir nukentėjusiojo, liudytojo parodymus, vien dėl to, kad pagal bylos fabulą jis palaiko vieną iš ginčo pusių, savaime neduoda pagrindo laikyti šališkais ir tendencingais. Liudytojai T. U. bei A. U. nurodė matę L. U. grumtynes su nukentėjusiąja G. P., kaip L. U. tempė G. P. už plaukų, matė, kad G. P. veidas buvo apibrozdintas, suplėšyta palaidinė. Tokius jų parodymus patvirtino ne tik nukentėjusiosios parodymai, bet ir specialisto išvada bei specialistės parodymai teisiamajame posėdyje. Į specialistą dėl sužalojimų nustatymo nukentėjusioji kreipėsi tą pačią dieną, ji buvo apžiūrėta ir konstatuoti odos nubrozdinimus krūtinėje abipus, sprando kairėje, apatinės lūpos kairėje, t. y. būtent tose vietose, kuriose jie galėjo atsirasti pagal G. P. parodymus. Kaip daiktinis įrodymais byloje buvo apžiūrėtas G. P. megztukas, kuriame yra plyšimo žymės. Apeliaciniame skunde išdėstyta versija, kad L. U. nepagrįstai, nesant įrodymų, apkaltinta dėl megztuko suplėšymo ir G. P. apdraskymo nugarinėje dalyje, kai bylos duomenys patvirtina priešingai, yra nepagrįstas, paremtas ne įrodymų visumą, o tik atskirais duomenų fragmentais. Iš nukentėjusiosios parodymų turinio negalima spręsti, kad L. U. už megztuko ją tampė tik iš priekio. G. P. nurodė, kad pradžioje nuteistoji griebė ją iš priekio, tačiau toliau ji nurodo tolimesnių apeliantės veiksmų seką, kur ji stovėjo ir ką darė. Akivaizdu, kad jos nestovėjo vienoje vietoje, o apsistumdydamos judėjo ir keitė padėtis. Be to, liudytojas A. U. parodė, kad kai atėjo prie vonios, G. P. stovėjo šonu pasilenkusi į L. U., T. U. parodė, kad atėjęs matė, kaip L. U. buvo už G. P. nugaros, kaip L. U. tempė G. P. už plaukų. Jie matė, kad buvo suplėšytas G. P. megztinis, ant jos kaklo ir ant rankos buvo nagų žymės, lūpa buvo praskelta. Šie parodymai patvirtina, kad konflikto metu nuteistoji ir nukentėjusioji visą laiką nebuvo vienoje pozicijoje, o susistumdymo metu jų padėtys viena kitos atžvilgiu keitėsi.

157.4. Apylinkės teismas taip pat argumentuotai išdėstė savo išvadas ir dėl pačios L. U. parodymų vertinimo, ir aukštesnysis teismas neturi pagrindo nesutikti su šiomis išvadomis. Nekyla ginčo, kad nustatytu laiku ir vietoje L. U. ir G. P. buvo ir kad tarp jų kilo konfliktas: nuteistoji atėjo į namus, kuriuose įvykio metu jau negyveno, pasiimti daiktų ir koridoriaus ir vonios kambario tarpduryje susidūrė su G. P.. Tačiau nuteistoji ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jos abi su G. P. susistumdė, teisiamojo posėdžio metu teigė, kad būtent G. P. jos atžvilgiu naudojo smurtą. L. U. nuosekliai neigė G. P. atžvilgiu atlikusi jai inkriminuotus smurtinio pobūdžio veiksmus. Tačiau kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, tuoj po konflikto G. P. kreipėsi į specialistus ir jai buvo konstatuoti sužalojimai, L. U. nepaminėjo, kad jai G. P. veiksmais buvo padaryti kokie nors sužalojimai, dėl to nei į policiją, nei į ekspertus nesikreipė. Vertinant bylos duomenų visumą, nekyla ginčo, kad specialisto išvadoje nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai buvo padaryti ne kieno nors kito, o L. U., sužalojimų pobūdis ir lokalizacija atitinka G. P. nurodytas jos atžvilgiu L. U. atliktų veiksmų pobūdį. Teismas dėl aukščiau aptartų aplinkybių nelaikė patikimais ir A. S. parodymus apie tai, kad L. U. G. P. atžvilgiu smurto nevartojo. Įvertinus aptartą, skundo teiginys, kad nuosprendis neteisėtas dėl netinkamo įrodymų vertinimo bei faktinių aplinkybių nustatymo, atmestinas kaip neatitinkantis tikrovės.

167.5. Apeliaciniame skunde L. U. teigia, kad nuosprendis neatitinka BPK 301, 305 straipsnio reikalavimų, nes jame nesutampa nustatomojoje ir motyvuojamojoje dalyse aprašytos nustatytos faktinės aplinkybės. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas, spręsdamas dėl privataus kaltinimo skunde išdėstytų aplinkybių atitikimo faktinėms aplinkybėms, išanalizavo bylos medžiagą ir padarė išvadą, kad bylos nagrinėjimo teisme metu nepasitvirtino aplinkybė, jog L. U. sudavė G. P. smūgius į sprando sritį, todėl sprando sumušimas laikytinas neįrodytu ir iš kaltinimo pašalintas. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies teismas sprendė, kad neginčijamai byloje įrodyta, jog L. U. fizinį skausmą G. P. sukėlė bei nežymiai sutrikdė G. P. sveikatą, ją tempdama už plaukų ir prakirsdama lūpą, tuo padarydama nubrozdinimus krūtinėje, abipus sprando, apatinėje kairėje lūpoje. Tačiau kaip nurodyta apeliaciniame skunde, nustatomoje dalyje nurodyta, kad be šitų veiksmų, L. U. ne tik tempė G. P. už plaukų, tačiau dar ir išpešė plaukus. Privataus kaltinimo skunde ši aplinkybė yra nurodyta, tačiau duodama parodymus teisme, G. P. apie plaukų išpešimą jau neužsiminė. Kaip matyti iš specialisto išvados, apžiūros metu pasakodama apie patirtus sužalojimus, nukentėjusioji taip pat nenurodė aplinkybės apie išpeštus plaukus, toks sužalojimas specialisto išvadoje jai ir nekonstatuotas. Taigi, nekyla ginčo, kad L. U. tempė G. P. už plaukų, tačiau nėra neabejotinų įrodymų, kad tokiais veiksmais ji šiai plaukus išpešė. Atsižvelgiant į tai, laikoma, kad nustatomoje nuosprendžio dalyje nurodyta aplinkybė, jog L. U. savo veiksmais išpešė nukentėjusiajai plaukus, konstatuota nepagrįstai ir iš kaltinimo šalintina. Tačiau kartu pažymima, kad šios aplinkybės šalinimas nepakeičia viso kaltinimo esmės, nes nustatyta ir įrodyta, kad L. U. padarė kitokios pobūdžio neteisėtus veiksmus G. P. atžvilgiu, kurie sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą, taigi, veikos kvalifikavimui įtakos taip pat neturi. Remiantis išdėstytu, ši aplinkybė iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalintina kaip nenustatyta ir nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu.

177.6. Apeliacinis skundas grindžiamas ir teiginiais dėl netinkamai priteistų proceso išlaidų, nes, išteisinus A. S., turėtos išlaidos nebuvo diferencijuotos. Kolegija su tokiu teiginiu nesutinka ir laiko, kad proceso išlaidų ir neturtinės žalos atlyginimo klausimas šioje byloje buvo išspręstas tinkamai, nepažeidus šias sritis reglamentuojančių teisės normų. Sprendžiant dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės dydžio, vadovaujamasi jų nustatymo kriterijais, kurie numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Teismų praktikoje formuojamas požiūris, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, svarbiausia yra neįvertinti žalos pasekmes, atsižvelgti į pasekmių sunkumą, jų reikšmę, palyginti su kitais neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingais kriterijais. Įvertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos bei aktualumo. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-470/2006, 2K-209/2007, Nr. 2K-68/2008, 2K-171/2008). G. P. 3 000 Eur neturtinę žalą prašo priteisti solidariai iš abiejų kaltinamųjų dėl to, kad įvykio dieną nenuvyko į svarbią paskaitą universitete, dėl patirtų sumušimų ir dvasinių išgyvenimų dažnai jaučia sprando skausmą, dvasinius išgyvenimus, dažnai pasineria į emocinę depresiją, vedama pastovaus nervinio sukrėtimo nenori nieko matyti, naktimis sunkiai miega, užmigusi kartais sapnuoja blogus sapnus. Taigi, ir skunde grįsdama neturtinės žalos atsiradimą nukentėjusioji neakcentavo, kieno veiksmais buvo padaryta žala jos sveikatai, tačiau nurodė konkrečias padarytos žalos pasekmes. Kaip matyti iš teismo ištirtų įrodymų, nustačius, kad dėl G. P. sužalojimo kalta tik L. U., dėl šios neteisėtų veiksmų padarytos žalos pasekmės nesumažėjo. Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, teismas įvertino nukentėjusiosios patirtų išgyvenimų stiprumą ir pobūdį ir nustatė, kad jie nebuvo itin stiprūs, ilgalaikiai ir reikalaujantys gydymo, atsižvelgė į L. U. turtinę padėtį, rėmėsi teismų praktika tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo bylose ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog prašomas neturtinės žalos dydis yra per didelis, todėl jį sumažino. Kolegija sutinka su išvada, kad neturtinei žalai atlyginti priteista 600 Eur suma atitinka sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principus. Jokiais teisiniais argumentais nepagrįstas ir skundo teiginys dėl turėtų proceso išlaidų netinkamo priteisimo, nediferencijavus turėtų išlaidų susijusių atskirai su apeliante ir A. S.. Privataus kaltinimo skunde G. P. prašė patraukti baudžiamojon atsakomybės du asmenis, tuo pačiu metu ir vietoje neteisėtai veikusius jos atžvilgiu. BPK 105 straipsnio nuostatos numato, kad išteisinus asmenį, proceso išlaidos iš jo negali būti išieškotos, tačiau vienam iš skunde minimų asmenų kaltinimas pasitvirtino, L. U. buvo pripažinta kalta ir nuteista. Pažymima, kad nors teismas kalta dėl padaryto pripažino tik vieną asmenį iš dviejų, tačiau aukščiau aptarti argumentai patvirtina, kad ir vien tik apeliantės neteisėtais veiksmais nukentėjusiajai buvo padaryta žala, ji pripažinta pagrįsta ir priteista, taigi, G. P. viso proceso metu byloje turėjo nukentėjusiosios ir civilinio ieškovo statusą ir teisėtai viso proceso eigoje gynė savo procesines teises, pasinaudodama atstovo advokato paslaugomis, dėl ko patyrė išlaidų, todėl diferencijuoti dėl atstovavimo turėtas išlaidas, apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo. Išlaidos, susijusios su nukentėjusiosios atstovavimu viso bylos proceso metu, priteistos teisingai. 8. Nukentėjusioji G. P. byloje pateikė prašymą priteisti 160 Eur turėtų išlaidų dėl dokumentų parengimo ir jos atstovavimo apeliacinės instancijos teisme. Byloje yra pateiktas pinigų paėmimo kvitas, patvirtinantis, kad už teisinių paslaugų apeliacinio proceso metu suteikimą (atsiliepimo surašymą, atstovavimą teisme) nukentėjusioji G. P. advokatei J. S. sumokėjo 160 Eur (b. l. 164). Kaip numato BPK 106 straipsnio 2 dalis, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Analizuojamu atveju Kauno apygardos teisme baudžiamoji byla buvo nagrinėjama pagal nuteistosios L. U. apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi iš esmės atmetamas, jos kaltė patvirtinta, todėl nukentėjusiosios turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti priteistinos iš nuteistosios L. U..

18Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,

Nutarė

19nuteistosios L. U. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

20Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. nuosprendį pakeisti:

21Pašalinti iš 2017 m. gegužės 24 d. nuosprendžio aprašomosios dalies nustatyta laikytą aplinkybę, kad savo veiksmais L. U. nukentėjusiajai G. P. išpešė plaukus.

22Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

23Priteisti iš nuteistosios L. U. nukentėjusiajai G. P. 160 (vieną šimtą šešiasdešimt) Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

24Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. P. civilinį ieškinį nuspręsta... 4. Šiuo nuosprendžiu A. S. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisinta... 5. Teisėjų kolegija,... 6.
  1. L. U. nuteista už tai, kad 2016 m. spalio 24 d. apie 9.00... 7. 3.1. Visų pirma skunde teigiama, kad byloje pateiktas privataus kaltintojos... 8. 3.2. Apeliantės teigimu, nuosprendis neteisėtas ir dėl netinkamo įrodymų... 9. 3.3. Apeliantės teigimu, teismas neteisingai nustatė aplinkybes dėl... 10. 3.4. Dėl nuosprendžio neatitikimo BPK 301, 305, 320 straipsnių reikalavimams... 11. 3.5. Dėl proceso išlaidų, patirtų privataus kaltintojo ir nukentėjusiosios... 12. 7.1. Apeliaciniame skunde prašoma bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir... 13. 7.2. Negalima sutikti su skundo teiginiu, jog G. P. skundas neatitinka BPK 412... 14. 7.3. Nepagrįstas L. U. skundo argumentas dėl neobjektyvaus įvykyje... 15. 7.4. Apylinkės teismas taip pat argumentuotai išdėstė savo išvadas ir dėl... 16. 7.5. Apeliaciniame skunde L. U. teigia, kad nuosprendis neatitinka BPK 301, 305... 17. 7.6. Apeliacinis skundas grindžiamas ir teiginiais dėl netinkamai priteistų... 18. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 19. nuteistosios L. U. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 20. Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. nuosprendį pakeisti:... 21. Pašalinti iš 2017 m. gegužės 24 d. nuosprendžio aprašomosios dalies... 22. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 23. Priteisti iš nuteistosios L. U. nukentėjusiajai G. P. 160 (vieną šimtą... 24. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....