Byla I-5161-535/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, dalyvaujant pareiškėjai L. B., jos atstovui advokatui Eimantui Šriupšai, atsakovės atstovės atstovui Almantui Masioniui, vertėjai Ritai Nasalytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos L. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai VĮ Registrų centro, dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2Pareiškėja L. B. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Registrų centro, jos naudai 81 Eur turtinės žalos atlyginimui; 2) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Registrų centro, jos naudai 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui; 3) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Registrų centro 5 proc. dydžio procesines palūkanas iki teismo sprendimo visiško įvykdymo momento; 4) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

3Pareiškėja paaiškina, kad 1997-12-08 paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo pagrindu, paveldėjo po savo tėvo S. T. mirties 7/9 dalis garažo (toliau – Garažas), esančio (duomenys neskelbtini). 1997-12-08 paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas buvo 1997-12-12 įregistruotas tuometiniame Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filiale. 1997-12-18 Garažo dalies dovanojimo sutarties pagrindu likusias 2/9 garažo dalis jai padovanojo Z. B.. Ši sutartis 1997-12-18 buvo įregistruota Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filiale, įrašo rejestrų knygoje Nr. (duomenys neskelbtini).

4Nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 str. nustatė, kad duomenys, sukaupti Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, perrašomi į Nekilnojamojo turto registrą nuo 1998-01-01 Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka. Tačiau VĮ Registrų centras duomenų apie jos nuosavybės teisės į 2/9 dalis garažo pagal dovanojimo sutartį į Nekilnojamojo turto registrą neperrašė. Ši aplinkybė lėmė tai, kad mirus Z. B., nuosavybės teisę į 2/9 (padovanotas) dalis 2010-09-24 Garažo paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu paveldėjo kiti asmenys - J. N. ir M. K..

5Paaiškėjus aukščiau nurodytoms aplinkybėms, ji kreipėsi į VĮ Registrų centrą, kuris inicijavo teisminį procesą dėl paveldėjimo teisės liudijimų, kurių pagrindu garažo dalis paveldėjo J. N. ir M. K., pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-01-30 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-842-868/2017 patenkino ieškinį. Pripažino negaliojančiu 2010-09-24 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, išduoto Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notarės, 2 punktą, kuriuo J. N. ir M. K. po Z. B. mirties paveldėjo 2/9 dalis negyvenamosios patalpos Garažo, esančio (duomenys neskelbtini).

6Pažymi, kad yra atlikusi visus garažo nuosavybei įgyti ir užregistruoti Nekilnojamojo turto registre privalomus teisinius veiksmus - buvo sudaryta 1997-12-18 Garažo dovanojimo sutartis dėl 2/9 Garažo dalių dovanojimo, taip pat ši sutartis buvo pateikta įregistruoti į Nekilnojamojo turto registrą, tačiau VĮ Registrų centras šios sutarties neįregistravo ir tai lėmė, kad 2/9 dalis paveldėjo kiti asmenys. Jai šios aplinkybės apie dovanojimo sutarties neįregistravimą nebuvo žinomos. Kadangi VĮ Registrų centras duomenų apie jai nuosavybės teisės į 2/9 dalis Garažo pagal dovanojimo sutartį į Nekilnojamojo turto registrą neperrašė, ji patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Materialinius nuostolius patyrė nuo to momento, kai notarų biure sužinojo apie neįregistruotą garažo dovanojimo sandorį.

7Pareiškėja nurodo, kad nuostolius sudaro: 46,34 Eur (25,64 Eur už 2015-09-02 įgaliojimo sudarymą ir 20,70 Eur už įgaliojimo vertimą iš rusų į lietuvių kalbą (šis įgaliojimas buvo reikalingas civilinėje byloje Nr. e2-842-868/2017, kurioje atsakovė M. A. K., gyvenanti Rusijoje, įgaliojo Lietuvoje gyvenantį J. N. atstovauti jos interesus civilinėje byloje dėl garažo pavedėjimo; kadangi M. A. K. nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-842-868/2017 niekaip nepavykdavo įteikti VĮ Registrų centro ieškinio, todėl ji pati telefonu susisiekė su Rusijoje gyvenančia M. A. K. ir sutarė, kad ji parengs įgaliojimą Lietuvoje gyvenančiam J. N. atstovauti interesus civilinėje byloje; kadangi M. A. K. pati lėšų neturėjo, už šio įgaliojimo sudarymą ir jo išvertimą į lietuvių kalbą sumokėjo pati): 7,4 Eur (2,74 ir 4,93) už Nekilnojamojo turto registro išrašus; 3,48 Eur už 2015-07-27 įgaliojimo sudarymą (jos silpna sveikata, todėl garažo pardavimo ir kitais su šia nuosavybe susijusiais klausimais pagal sudarytą įgaliojimą rūpinosi jos sutuoktinis S. B.); 24,32 Eur už transporto išlaidas (šios išlaidos patirtos važiuojant į įstaigas viešuoju transportu).

8Pareiškėja nurodo, kad patytė ir neturtinę žalą. Ji yra silpnos sveikatos, serga epilepsija. Sužinojusi, kad negalės parduoti Garažo, nors pirkėjas jau buvo sumokėjęs avansą, patyrė šoką, labai dėl to išgyveno, tai atsiliepė jos sveikatai, padažnėjo priepuoliai, prasidėjo nemiga. Pažymi, kad dalį lėšų už parduotą garažą tikėjosi išleisti vaistams.

9Atkreipia dėmesį į tai, kad visas procesas nuo tada kai paaiškėjo, kad ji neturi teisės parduoti garažo, iki nuosavybės grąžinimo momento truko apie 22 mėnesius.

10Taip pat sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, svarbi aplinkybė yra ir tai, kad ji, būdama įsitikinusi, kad yra vienintelė Garažo savininkė, inicijavo Garažo pardavimą ir surado pirkėją, kuris pervedė 500 Eur avansą. Ji su pirkėju sudarė žodinį susitarimą dėl Garažo pirkimo-pardavimo. Vėliau notarų biure paaiškėjo, kad jai nuosavybės teise esą nepriklauso 2/9 garažo dalys, kurias yra paveldėję tretieji asmenys. Dėl šių aplinkybių liko nesudaryta garažo pirkimo-pardavimo sutartis. Taip pat dėl to, kad Garažo pirkimo-pardavimo sutartis su pirkėju nebuvo sudaryta, ji pirkėjui grąžino 500 Eur avansą ir sumokėjo 500 Eur baudą. Rašytinė sutartis nebuvo sudaryta, tačiau ji buvo įsitikinusi, kad turi sumokėti pirkėjui baudą už neparduotą Garažą.

11Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė VĮ Registrų centras su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad sutinka su skunde nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios atitinka VĮ Registrų centro nurodytas aplinkybes Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-842-868/2017, tačiau nesutinka, kad dėl to pareiškėja patyrė 81 Eur turtinę ir 3 000 Eur neturtinę žalą.

12Pažymi, kad jokia reali materialinė žala dėl pareiškėjos nuosavybės teisių į 2/9 dalis Garažo neįregistravimo Nekilnojamojo turto registre (toliau - NTR) nebuvo padaryta, nes NTR tvarkytojas matydamas, kad pareiškėjai valstybės garantuojama teisinė pagalba nėra teikiama, pats inicijavo kitų asmenų (J. N. ir M. K.) nuosavybės teisių į 2/9 dalis Garažo patvirtinančio 2010-09-24 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo nuginčijimą teisme, kas reiškia, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialas suteikė L. B. nemokamas, kokybiškas teisines paslaugas, atstovaudamas jos teisėtiems interesams civilinėje byloje Nr. e2-842-868/2017 stengdamasis apsaugoti pareiškėją nuo nemalonių išgyvenimų ir papildomų rūpesčių.

13Pažymi, kad pareiškėjai pardavus Garažą ne 2015 m., o 2017 m., jos turtiniai interesai ne tik nenukentėjo, bet ir galėjo pagerėti, nes remiantis garažo istorinių vidutinių rinkos verčių išrašu garažo vidutinė rinkos vertė 2015 m. buvo 5 060 Eur, o 2017 m. padidėjo iki 5 390 Eur.

14Pastebi, kad nuo L. B. 2015-05-04 prašymo pateikimo VĮ Registrų centro Vilniaus filialui iki VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015-06-29 sprendimo Nr. csprl-125 priėmimo nepraėjo ir dviejų mėnesių laikotarpis, o iš pateikto su ieškiniu Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos 2016-10-19 rašto Nr. (1.23.)7R-8027 matyti, kad J. B. 2016-02-21 ir 2016-09-21 teikė skundus Teisingumo ministerijai dėl advokato A. K. teikiamos teisinės pagalbos, t. y. praėjus beveik aštuoniems mėnesiams nuo VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015-06-29 sprendimo Nr. csprl-125 priėmimo, kas rodo, kad didžiąją laiko dalį nemalonius išgyvenimus ieškovė galėjo patirti ne dėl atsakovo VĮ Registrų centro vengimo atlikti veiksmus ir jo kaltės, o dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos nesuteikimo, už ką VĮ Registrų centras nėra atsakingas.

15Pareiškėjos nurodomi 46,34 Eur nuostoliai už 2015-09-02 įgaliojimo sudarymą ir jo vertimą iš rusų kalbos į lietuvių kalbą nepagrįsti tokių išlaidų reikalingumu, nes ieškovė neturėjo teisinės pareigos apmokėti atsakovės M. K. įgaliojimo kitam atsakovui J. N. sudarymo ir vertimo iš rusų kalbos į lietuvių kalbą išlaidas, tuo labiau, kad J. N. procesinių veiksmų nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-842-868/2017 neatliko ir procesinių dokumentų neteikė, kas akivaizdžiai parodo, kad tokio įgaliojimo išdavimui pagrįsto reikalingumo nebuvo, o L. B. šias išlaidas patyrė dėl savo pačios kaltės (perdėto iniciatyvumo), tikėtina nepasinaudojusi teisine pagalba.

16Pareiškėjos nurodomos piniginės išlaidos už NTR išrašus (7,4 Eur), įgaliojimo sutuoktiniui S. B. išdavimą (3,48 Eur), transporto išlaidos (24,32 Eur) nepagrįstos tokių išlaidų reikalingumu, nes pareiškėjos interesams pakeičiant NTR duomenis atstovavo VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, pateikdamas teismui reikalingus ginčo išsprendimui dokumentus, šių dokumentų vertimą iš lietuvių kalbos į rusų kalbą, o pareiškėja savo prašymus ir skundus NTR tvarkytojui teikė raštu pati, todėl nurodomos išlaidos nepripažintinos pagrįstomis ir nepriteistinos.

17Pareiškėja nurodomų 500 Eur patirtų išlaidų, kurias sumokėjo kaip baudą dėl nesudarytos Garažo pirkimo-pardavimo sutarties, nepriskiria nei prie turtinės žalos, nei prie neturtinės žalos ir nepateikia tai patvirtinančių įrodymų, todėl šios išlaidos nelaikytinos ginčo dalyku. Atsakovės atstovės teigimu, šias išlaidas pareiškėja patyrė dėl savo pačios neapdairumo, nesant tam teisinio pagrindo.

18Iš medicininiuose išrašuose užfiksuotų duomenų negalima daryti išvados apie pareiškėjos nurodomą priepuolių padažnėjimą, o tuo labiau konstatuoti, kad priepuolių priežastimi galėjo būti VĮ Registrų centro veiksmai. Nurodytos ligos yra besitęsiančios ne vienerius metus, lėtinės ir nėra nurodomų VĮ Registro centro veiksmų išdava.

19Pareiškėjos prašomos turtinės ir neturtinės žalos priteisimui nėra visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų - neturtinės žalos padarymo, priežastinio ryšio tarp VĮ Registrų centro veiksmų ir pareiškėjos nurodomos žalos bei kaltės. Vien ta faktinė aplinkybė, kad 1997-12-18 Garažo dalies dovanojimo sutartis, kurios pagrindu Z. B. padovanojo L. B. 2/9 garažo dalis, nebuvo nustatyta tvarka patalpinta į Garažo kadastro ir registro bylą, iš esmės buvo žmogiškoji klaida, galėjusi sukelti tik trumpalaikes emocijas, tačiau jos negalima laikyti sudėtinga, sunkiai įveikiama kliūtimi, kurios pareiškėjai realiai net neteko įveikinėti, nes šios klaidos ištaisymą vykdė būtent VĮ Registrų centras, tiek atlikdama administracinę procedūrą, siekiant išspręsti kilusį ginčą neteismine tvarka, tiek vėliau, atstovaudama pareiškėjos interesams pateikiant ieškinį teismui ir atliekant visus kitus procesinius veiksmus byloje dėl nuosavybės teisių į 2/9 dalis Garažo patvirtinančio 2010-09-24 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo nuginčijimo.

20Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas prašė skundą tenkinti. Atsakovės atstovės atstovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

21Skundas tenkintinas iš dalies.

22Byloje ginčas kilęs dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Registrų centro, žalą pareiškėja kildina iš VĮ Registrų centro neteisėtų veiksmų – pareiškėjos nuosavybės teisių į 2/9 dalis Garažo neįregistravimo NTR.

23Turtinės (kaip ir neturtinės) žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais, atlyginimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė žala (taip pat ir neturtinė žala) turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2005-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A5-665/2005, 2010-11-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

24Nagrinėjamoje byloje analizuojant, ar yra viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai (neveikimas) – būtina nustatyti ir įvertinti, ar pareigūnai, atlikdami pareiškėjo nurodomus veiksmus, iš kurių kildinama žala, veikė taip, kaip pagal įstatymus policijos pareigūnai privalėjo veikti. Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus.

25Byloje nustatyta, kad L. B. 1997-12-08 paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo pagrindu paveldėjo po savo tėvo S. T. mirties 7/9 dalis Garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Šis paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas 1997-12-12 buvo įregistruotas tuometiniame Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filiale. 1997-12-18 Garažo dalies dovanojimo sutarties pagrindu likusias 2/9 Garažo dalis L. B. padovanojo Z. B.. Ši sutartis tą pačią dieną - 1997-12-18 buvo įregistruota Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filiale. Duomenys apie L. B. nuosavybės teisės į 2/9 dalis Garažo įgijimą iš šios sutarties įstatymų nustatyta tvarka nebuvo perrašyti į NTR, todėl ši aplinkybė lėmė tai, kad mirus Z. B., kuri 1997-12-18 Garažo dalies dovanojimo sutartimi buvo padovanojusi 2/9 dalis garažo L. B., nuosavybės teisę į 2/9 (padovanotas) dalis Garažo 2010-09-24 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu paveldėjo J. N. ir M. K., kurių nuosavybės teisė į paveldėtą garažo dalį (kiekvieno į 1/9 dalį) NTR buvo įregistruota 2010-09-21. L. B. pateikė Vilniaus filialui 2015-05-04 prašymą ištaisyti NTR įrašo Nr. 10/327814 duomenis, kartu pateikė Garažo dovanojimo sutartį ir Garažo techninį pasą. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, išnagrinėjęs prašymą ir pateiktus dokumentus, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalimi pradėjo administracinę procedūrą 2015-05-13 raštu Nr. VILIN (12.5.13.)-13698 kreipdamasis į suinteresuotus asmenis J. N. ir M. K., nes Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnis teritoriniam registratoriui leidžia taisyti tik tuos duomenis, kurių ištaisymas nepažeidžia teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų teisėtų interesų. J. N. ir M. K. pageidavimo dalyvauti administracinėje procedūroje nepareiškė ir nuomonės dėl NTR įrašytų Garažo duomenų pakeitimo nepateikė, Vilniaus filialas 2015-05-29 sprendimu VILIN (12.5.13.)-15398 atsisakė tenkinti L. B. prašymą pakeisti nuosavybės teisės į Garažą įregistravimo duomenis NTR. Šį sprendimą L. B. apskundė VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri 2015-06-29 sprendimu Nr. csprl-125 Vilniaus filialo 2015-05-29 sprendimą VILIN (12.5.13.)-15398 paliko nepakeistą, tačiau 2016-03-15 pavedimu Nr. (1.1.6.)s-1306 „Dėl L. B. skundo“ įpareigojo Vilniaus filialą VĮ Registrų centro vardu pradėti teisminį procesą dėl 2010-09-14 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo dalies nuginčijimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-842-868/2017 ieškinį patenkino ir pripažino negaliojančiu 2010-09-24 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, išduoto Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notarės, 2 punktą, kuriuo J. N. ir M. K., po Z. B. mirties paveldėjo 2/9 dalis negyvenamosios patalpos - Garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-30 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-842-868/2017 yra įsiteisėjęs.

26Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnį bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnį, įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikoje, o ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

27Minėtame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-11 nutarime yra konstatuota, kad NTR tvarkytojui įstatymų nustatyta tvarka neperkėlus duomenų į NTR apie L. B. įgytą nuosavybės teisę į 2/9 dalis Garažo, susidarė prielaida, nesant tam teisinio pagrindo, po Z. B. mirties jos įpėdiniams - J. N. ir M. K. įgyti nuosavybės teisę į tas pačias 2/9 dalis Garažo, todėl teismas valstybės institucijos (VĮ Registrų centro) pareigūnų neteisėtus veiksmus pripažįsta nustatytais.

28Pareiškėja savo patirtą turtinę ir neturtinę žalą grindžia tuo, kad dėl 2/9 dalies Garažo įgijimo sutarties neįrašymo į NTR ji buvo priversta kreiptis į institucijas dėl realios situacijos atstatymo, komplikavosi Garažo pardavimo procesas, dėl to pablogėjo sveikata, tai sukėlė papildomų išlaidų šeimos biudžetui, patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus ir t. t.

29Dėl turtinės žalos kaip civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygos elemento, pažymėtina, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Minėtoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi iš minėtos nuostatos matyti, kad bendriausia prasme įstatymų leidėjas asmens išlaidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalą.

30Pareiškėjos patirta turtinė žala siejama su išlaidomis patirtomis dėl bylinėjimosi Vilniaus miesto apylinkės teisme. Bylinėjimąsi, minėta, lėmė neteisėtas duomenų apie L. B. įgytą nuosavybės teisę į 2/9 dalis Garažo į NTR.

31CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismas pažymi, kad pareiškėjos nurodomi nuostoliai pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su pirmiau nurodytais neteisėtais veiksmais, nes jei pareiškėjos nuosavybės teisė į 2/9 dalis Garažo būtų įrašyta į NTR, pareiškėjai nebūtų kilusi būtinybė kreiptis į valstybines institucijas ir patirti su tuo susijusias išlaidas. Todėl darytina išvada, kad byloje aptariamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjos nurodytų neteisėtų veiksmų ir jos nurodytų patirtų nuostolių.

32Pareiškėja turtinės žalos dydį įrodinėja įgaliojimo sudarymu ir jo vertimu iš rusų į lietuvių kalbą, NTR išrašo gavimu, 2015-07-27 įgaliojimo sudarymu, transporto išlaidomis.

33Bylos duomenys patvirtina, kad M. A. K., gyvenanti Rusijoje, įgaliojo Lietuvoje gyvenantį J. N. atstovauti jos interesus civilinėje byloje Nr. e2-842-868/2017 dėl garažo pavedėjimo. Minėtas įgaliojimas Vilniaus miesto vertimų biure buvo išverstas į lietuvių kalbą (b. l. 12-13, 14-16). Pareiškėja skunde ir teismo posėdyje paaiškino, kad civilinėje byloje Nr. e2-842-868/2017 nepavykdavo įteikti VĮ Registrų centro ieškinio, todėl ji pati telefonu susisiekė su Rusijoje gyvenančia M. A. K. ir sutarė, kad M. A. K. parengs įgaliojimą Lietuvoje gyvenančiam J. N. atstovauti interesus civilinėje byloje. Kadangi M. A. K. pati lėšų neturėjo, už įgaliojimo sudarymą ir jo vertimą į lietuvių kalbą sumokėjo pati.

34Teismas, įvertinęs tai, kad išlaidų dydis yra pagrįstas apmokėjimą už šias paslaugas patvirtinančiais dokumentais, t. y. kasos pajamų orderis, prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas (b. l. 7, 10, 11), priteisia pareiškėjai 46,34 Eur turtinei žalai atlyginti. Teismas atmeta VĮ Registrų centro argumentus, kad įgaliojimas yra perteklinis dokumentas.

35Byloje pateikti mokėjimo už NTR išrašus kvitai (b. l. 17, 18, 24, 25) patvirtina, kad pareiškėja už išrašus sumokėjo 2,47 Eur ir 4,93 Eur, todėl pareiškėjai priteisia 7,40 Eur turtinei žalai atlyginti.

36Byloje pateiktas 2015-07-27 įgaliojimas, kuriuo pareiškėja įgaliojo savo sutuoktinį, be kita ko, atstovauti ją VĮ Registrų centre įregistruojant jos nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus, patvirtina, kad pareiškėja už įgaliojimo surašymą sumokėjo 3,48 Eur (b. l. 28-30). Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja serga lėtinėmis ligomis, jos sveikata yra silpna, todėl pačiai pasirūpinti savo teisėmis jai yra sudėtinga (b. l. 52-58). Teismo posėdyje aplinkybę, kad būtent dėl pareiškėjos sveikatos būklės buvo sudarytas įgaliojimas, patvirtino liudytojas S. B.. Teismas priteisia pareiškėjai 3,48 Eur turtinei žalai atlyginti.

37Pareiškėja taip pat prašo priteisti 24,32 Eur patirtų transporto išlaidų, tačiau nepateikia šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl prašoma suma nepriteistina.

38Taigi viso pareiškėjai priteistinas 57,22 Eur turtinės žalos atlyginimas.

39Pareiškėja skunde nurodo, kad Garažo pirkėjui turėjo grąžinti 500 Eur užstatą ir, nors Garažo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, sumokėjo pirkėjui 500 Eur baudą, tačiau minėtų sumų į turtinės žalos Teismas įvertinęs pareiškėjos skundo turinį ir reikalavimus, daro išvadą, kad pareiškėja minėtų sumų nepriskiria turtinei žalai.

40Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

41Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant pareiškėjo, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (LVAT administracinėse bylose Nr. A756-73/2009, Nr. A756-2195/2010). Toks aiškinimas iš esmės atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą bendrosios kompetencijos teismų praktiką taikant procesines palūkanas reglamentuojančias CK nuostatas (LAT civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007). Taigi iš nurodytų išaiškinimų matyti, kad procesinės palūkanos yra skaičiuojamos ne nuo skundo pateikimo, o nuo bylos iškėlimo momento. Iš administracinėje byloje esančios medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju administracinė byla buvo iškelta 2017-04-20. Todėl pareiškėjai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojant už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2017-04-20, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

42Kiek susiję su neturtine žala, visų pirma pažymėtina, kad CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

43Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti - tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarimas). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir LVAT praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, neturtinę žalą patyrusio pareiškėjo statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (LVAT 2008-11-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.

44Teismų praktikoje (LVAT 2007-06-26 sprendimas administracinėje byloje Nr. A14 – 653/07; LVAT 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444 – 619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); LVAT 2010-06-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A858 – 940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

45Teismas pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; LVAT 2007-11-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).

46Pareiškėja kaip neturtinę žalą byloje vertinamu atveju nurodo valstybės pareigūnų atliktų neteisėtų veiksmų sukeltą stresą, patirtus dvasinius išgyvenimus, sveikatos pablogėjimą.

47Teismas, įvertinęs proceso dėl neteisėtų duomenų apie L. B. įgytą nuosavybės teisę į 2/9 dalis Garažo panaikinimo trukmę – apie 22 mėnesius (2015 m. gegužės mėn. – 2017 m. sausio mėn.) ir pareiškėjai sukeltus nepatogumus (stresas, psichologinis nepatogumas, nulemtas poreikio ginti savo pažeistas teises) sprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti buvus neturtinę žalą. Teismas sutinka, kad pareiškėjos situacija sukėlė jai tam tikrų sveikatos sutrikimų ir pergyvenimų, tačiau medicininių dokumentų duomenys nepatvirtina, kad sveikatos sutrikimai atsirado dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Pareiškėja jau eilę metų serga sunkia lėtine liga, kuri atsirado dėl kitų priežasčių. Streso būklės atsiradimą pareiškėja galėtų patvirtinti medikų išduotomis pažymomis, o jų nesant, tai gali būti manipuliacija susidariusia situacija

48Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjai iš atsakovės priteistinas 200 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

49Pareiškėja taip pat prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

50Pagal ABTĮ 40 str. 5 d. kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

51Byloje nustatyta, kad pareiškėjai buvo suteikta 100 proc. antrinė teisinė pagalba (b. l. 61), taigi papildomų advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidų nepatyrė, pareiškėjos skundas dėl žalos atlyginimo priskirtinas ABTĮ 36 str. 1 d. 10 p. nustatytai skundų kategorijai, kuri neapmokestinama žyminiu mokesčiu. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nepatyrė bylinėjimosi, prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

52Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo

5384 str., 86 str., 87 str., 88 str. 1 p. ir 5 p., 132 str.,

Nutarė

54Pareiškėjos L. B. skundą tenkinti iš dalies.

55Priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Registrų centro, pareiškėjos L. B. naudai 57,22 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo, t. y. 2017-04-20, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

56Kitą pareiškėjos skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

57Sprendimas per mėnesį nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė... 2. Pareiškėja L. B. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) priteisti iš... 3. Pareiškėja paaiškina, kad 1997-12-08 paveldėjimo pagal testamentą teisės... 4. Nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 str. nustatė,... 5. Paaiškėjus aukščiau nurodytoms aplinkybėms, ji kreipėsi į VĮ Registrų... 6. Pažymi, kad yra atlikusi visus garažo nuosavybei įgyti ir užregistruoti... 7. Pareiškėja nurodo, kad nuostolius sudaro: 46,34 Eur (25,64 Eur už 2015-09-02... 8. Pareiškėja nurodo, kad patytė ir neturtinę žalą. Ji yra silpnos... 9. Atkreipia dėmesį į tai, kad visas procesas nuo tada kai paaiškėjo, kad ji... 10. Taip pat sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, svarbi... 11. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė VĮ Registrų centras su pareiškėjos... 12. Pažymi, kad jokia reali materialinė žala dėl pareiškėjos nuosavybės... 13. Pažymi, kad pareiškėjai pardavus Garažą ne 2015 m., o 2017 m., jos... 14. Pastebi, kad nuo L. B. 2015-05-04 prašymo pateikimo VĮ Registrų centro... 15. Pareiškėjos nurodomi 46,34 Eur nuostoliai už 2015-09-02 įgaliojimo... 16. Pareiškėjos nurodomos piniginės išlaidos už NTR išrašus (7,4 Eur),... 17. Pareiškėja nurodomų 500 Eur patirtų išlaidų, kurias sumokėjo kaip baudą... 18. Iš medicininiuose išrašuose užfiksuotų duomenų negalima daryti išvados... 19. Pareiškėjos prašomos turtinės ir neturtinės žalos priteisimui nėra visų... 20. Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas prašė skundą tenkinti.... 21. Skundas tenkintinas iš dalies.... 22. Byloje ginčas kilęs dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti turtinės ir... 23. Turtinės (kaip ir neturtinės) žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar... 24. Nagrinėjamoje byloje analizuojant, ar yra viešosios atsakomybės sąlyga –... 25. Byloje nustatyta, kad L. B. 1997-12-08 paveldėjimo pagal testamentą teisės... 26. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau... 27. Minėtame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-11 nutarime yra... 28. Pareiškėja savo patirtą turtinę ir neturtinę žalą grindžia tuo, kad... 29. Dėl turtinės žalos kaip civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygos... 30. Pareiškėjos patirta turtinė žala siejama su išlaidomis patirtomis dėl... 31. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie... 32. Pareiškėja turtinės žalos dydį įrodinėja įgaliojimo sudarymu ir jo... 33. Bylos duomenys patvirtina, kad M. A. K., gyvenanti Rusijoje, įgaliojo... 34. Teismas, įvertinęs tai, kad išlaidų dydis yra pagrįstas apmokėjimą už... 35. Byloje pateikti mokėjimo už NTR išrašus kvitai (b. l. 17, 18, 24, 25)... 36. Byloje pateiktas 2015-07-27 įgaliojimas, kuriuo pareiškėja įgaliojo savo... 37. Pareiškėja taip pat prašo priteisti 24,32 Eur patirtų transporto išlaidų,... 38. Taigi viso pareiškėjai priteistinas 57,22 Eur turtinės žalos atlyginimas.... 39. Pareiškėja skunde nurodo, kad Garažo pirkėjui turėjo grąžinti 500 Eur... 40. Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų metines procesines... 41. Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad... 42. Kiek susiję su neturtine žala, visų pirma pažymėtina, kad CK 6.250... 43. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala... 44. Teismų praktikoje (LVAT 2007-06-26 sprendimas administracinėje byloje Nr. A14... 45. Teismas pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip... 46. Pareiškėja kaip neturtinę žalą byloje vertinamu atveju nurodo valstybės... 47. Teismas, įvertinęs proceso dėl neteisėtų duomenų apie L. B. įgytą... 48. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad... 49. Pareiškėja taip pat prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.... 50. Pagal ABTĮ 40 str. 5 d. kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi... 51. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai buvo suteikta 100 proc. antrinė teisinė... 52. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 53. 84 str., 86 str., 87 str., 88 str. 1 p. ir 5 p., 132 str.,... 54. Pareiškėjos L. B. skundą tenkinti iš dalies.... 55. Priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Registrų... 56. Kitą pareiškėjos skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.... 57. Sprendimas per mėnesį nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu...