Byla 2A-84/2007

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir panešėja), Konstantino Gurino ir Marytės Mitkuvienės, sekretoriaujant Violetai Drėmienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Evaldui Onaičiui, atsakovo atstovui V. P., trečiojo asmens atstovui G. P., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos ,,Lamantinas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2006 m. liepos 5 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, o civilinė byla dėl dalies reikalavimų nutraukta, civilinėje byloje Nr. 2-22-267/2006 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos ,,Lamantinas“ ieškinį atsakovams likviduotai akcinei bendrovei ,,Oruva“ ir Šiaulių teritorinei muitinei, tretieji asmenys Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija ,,Baltijos garantas“, D. R. ir V. V. komercinė firma, dėl vienkartinių draudimo įmonės laidavimo raštų - polisų pripažinimo negaliojančiais ir 95 103 Lt priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas UAB draudimo kompanija ,,Lamantinas“ 2002 m. spalio 25 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams LAB ,,Oruva“ ir Šiaulių teritorinei muitinei dėl minėtų vienkartinių draudimo įmonės laidavimo raštų – polisų pripažinimo negaliojančiais ir 95 103 Lt priteisimo (t. 1, b. l. 1, 117, 206). Tretieji asmenys byloje Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB DK ,,Baltijos garantas“, D. R. ir V. V. komercinė firma.

4Ieškovas nurodė, kad UAB DK ,,Lamantinas“ ir Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos 1999 m. lapkričio 5 d. sudarė sutartį Nr. D16/1, kuria susitarė, kad muitinė pripažins ir priims draudimo įmonės išduotus laidavimo dokumentus, užtikrinančius, jog draudimo įmonė sumokės muitus bei mokesčius, jei asmuo, už kurį draudimo įmonė laiduoja, tinkamai neįvykdys savo įsipareigojimų muitinei, o draudimo bendrovė įsipareigojo sumokėti asmens, už kurį bendrovė laiduoja, muitus ir kitus mokesčius, jei pats asmuo to nepadaro (t. 1, b. l. 167).

5Ieškovas išdavė atsakovui AB ,,Oruva“ keturis vienkartinius draudimo įmonės laidavimo raštus – polisus: 2001 m. spalio 5 d. polisą Nr. D16V0000188756, 2001 m. spalio 8 d. polisus Nr. D16V0000154192 ir Nr. D16V0000221237, 2001 m. spalio 12 d. polisą Nr. D16V0000221238, iš viso 96 000 Lt sumai (t. 1, b. l. 8-11). Šiais polisais ieškovas laidavo, kad atsakovui AB ,,Oruva“ neįvykdžius įsipareigojimų, susijusių su prekėms taikomu muitinės sankcionuotu veiksmu – laikinu prekių įvežimu perdirbti, muitinė galės išieškoti priskaičiuotą muitų ir mokesčių sumą iš ieškovo. Atsakovas AB ,,Oruva“ Telšių apskrities Mažeikių teritorinėje muitinėje (dabar Šiaulių teritorinė muitinė) (toliau Muitinė) 2001 m. spalio 7 - 8 d. įformino bendrųjų dokumentų importo rinkinius laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūrai, o įsipareigojimų, prisiimtų pagal šiuos bendrojo dokumento importo rinkinius, įvykdymui užtikrinti Muitinei buvo pateikti minėti ieškovo išduoti vienkartinius laidavimo dokumentai. Muitinė, motyvuodama tuo, kad atsakovas AB ,,Oruva“ laiku ir tinkamai neįvykdė dalies savo įsipareigojimų, susijusių su prekių laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūromis, ir įsiskolino Muitinei, o ieškovas, laidavęs už šį atsakovą, nepatenkino pareikštų pretenzijų dėl skolos padengimo, ne ginčo tvarka inkariniais pavedimais 2002 m. balandžio - rugpjūčio mėnesiais išieškojo iš ieškovo 95 103 Lt (t. 1, b. l. 212, 213, 214).

6Ieškovas nurodė, kad ginčo laidavimo raštai - polisai yra negaliojantys, nes neatitinka įstatymo reikalavimų, tai yra nepasirašyti AB ,,Oruva“ atstovo (Draudimo įstatymo 9 str., 10 str. 1 d. 11 p., 17 str. 2 d.). Muitinė nepagrįstai priėmė ginčo laidavimo raštus – polisus, nes:

7Pirma, tarp jos ir atsakovo AB ,,Oruva“ nebuvo sudaryta rašytinė draudimo sutartis, ši bendrovė nemokėjo draudimo įmokų, todėl nėra draudimo įmonės įsipareigojimo įvykus draudiminiam įvykiui išmokėti draudimo išmoką pagal ginčo laidavimo raštus. Teigė, kad tuo atveju, jei draudiminis įvykis įvyksta pasirašius draudimo sutartį, bet dar neįmokėjus draudimo įmokos, draudimo įmonė neprivalo mokėti draudimo išmokos.

8Antra, muitinė žinojo apie tai, kad dar nėra pasibaigę ankstesnės draudimo kompanijos ,,Baltijos garantas“ įsipareigojimai sumokėti muitų mokesčius už atsakovą AB ,,Oruva“, o taip pat tai, jog šios bendrovės skola Muitinei yra atsiradusi dar iki ginčo laidavimo raštų išdavimo. Ieškovas teigė, kad 2001 metais išrašė tris ginčo vienkartinius laidavimo raštus, o atsakovas AB ,,Oruva“ muitinės sankcionuotą veiksmą faktiškai pradėjo dar 2000 metais, ir už jį Muitinei laidavo UAB DK ,,Baltijos garantas“. Taigi dar nėra pasibaigę veiksmai, už kuriuos mokesčių sumokėjimą laidavo UAB DK ,,Baltijos garantas“, todėl Muitinė, priimdama ieškovo išduotus laidavimo raštus, nuslėpė aplinkybes, turinčias esminės įtakos laidavimo sutarties teisėtumui ir atliko veiksmus, prieštaraujančius sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.

9Trečia, atsakovas AB ,,Oruva“, 2001 m. spalio 7 - 8 d. pateikdamas minėtus dokumentus Muitinei, nebeturėjo jokių prekių, nes jos buvo sunaudotos ar parduotos dar iki 2001 m. sausio 30 d., tai yra iki bankroto bylos iškėlimo. Ieškovo nuomone, Muitinei pateikti bendrieji dokumentai yra suklastoti, o draudiminis įvykis – AB ,,Oruva“ pareiga sumokėti muito mokesčius, buvo atsiradusi dar iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Ketvirta, Muitinės deklaracijos turi būti laikomos negaliojančiomis, o muitinės pareigūnų veiksmai – neteisėtais dar ir todėl, kad deklaracijų muitinei pateikimo dieną realiai jau nebebuvo jokių prekių. Apie tai, jog AB ,,Oruva“ nebegali sumokėti mokesčių, reeksportuoti produkcijos, kad gamyba yra nutraukta ir nebevykdoma, muitinė sužinojo gavusi AB ,,Oruva“ 2001 m. rugpjūčio 29 d. prašymą Nr. 60/1-2649 dėl reeksporto terminų pratęsimo, tačiau nežiūrint į tai, Muitinės departamentas pratęsė minėtą terminą, tuo pažeisdamas Vyriausybės nutarimo Nr. 898 ,,Dėl laikinojo prekių įvežimo į Lietuvos Respubliką perdirbti tvarkos patvirtinimo“ 14.2 punkto reikalavimus.

10Penkta, iškėlus atsakovui AB ,,Oruva“ bankroto bylą, muitinė privalėjo atlikti patikrinimą ir suskaičiuoti, kiek prekių yra reeksportuota ir kiek realiai likę, bei pateikti savo kreditorinius reikalavimus tai mokesčių sumai, kuri turėjo būti sumokėta iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Nagrinėjamu atveju po bankroto bylos atsakovui iškėlimo dienos jokia nauja skola valstybei neatsirado. Muitinės nustatyti terminai senai įvežtoms prekėms, kurių deklaracijų pateikimo dienai muitinės teritorijoje jau nebebuvo, buvo pratęsti neteisėtai siekiant perkelti atsakomybę nuo UAB DK ,,Baltijos garantas“ ieškovui. Tuo tikslu buvo reikalaujama, jog AB ,,Oruva“ pateiktų naujas deklaracijas, nes jų nepateikus nebūtų kaip pakeisti draudimo kompanijos.

11Ieškovas teigė, kad išduodamas laidavimo raštus pasitikėjo muitinės pareigūnais, jog muitinės sankcionuotas veiksmas įvyks, tačiau šie laidavimo raštai buvo priimti už prekes, kurių jau senai nebėra, todėl nauja skola Muitinei neatsirado. Muitinė, žinojo šias aplinkybes, todėl elgėsi nesąžiningai. Laidavimo raštai išduoti dėl apgaulės, nes jei ieškovui būtų buvę žinoma, kad išrašyti draudimo polisai bus panaudoti prekėms, kurios jau buvo draustos kitoje draudimo kompanijoje ir jų jau nebėra muitinės teritorijoje, o ne naujai įvežamoms prekėms, tai akivaizdu, kad tokie laidavimo raštai – polisai nebūtų buvę išduoti. Ieškininius reikalavimus ieškovas grindė CK 1.80, 1.87 straipsniais, 1.91 straipsnio 5 dalimi, 1.95 straipsniu, 6.989, 6.993, 6.996 straipsniais, Muitinės kodekso 2 straipsnio 22 punktu, 51-55, 73, 208 straipsniais, Draudimo įstatymo 17 straipsniu.

12Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovui AB ,,Oruva“ Šiaulių apygardos teismo 2001 m. sausio 30 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla, teismo 2001 m. gruodžio 12 d. nutartimi ši bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto, o 2005 m. kovo 31 d. ji išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Ieškovas pirmosios instancijos teismo 2006 m. birželio 21 d. posėdžio metu ieškinio reikalavimą palaikė tik vieno atsakovo, tai yra Muitinės, atžvilgiu ir sutiko, kad byla dalyje dėl reikalavimų atsakovui likviduotai AB ,,Oruva“ būtų nutraukta.

13Šiaulių apygardos teismas 2006 m. liepos 5 d. sprendimu nutraukė bylą dalyje dėl ieškinio reikalavimų atsakovui LAB ,,Oruva“, dėl juridinio asmens pabaigos, o kitą ieškinio dalį atmetė, konstatavęs, jog ieškovas neįrodė savo ieškininių reikalavimų atsakovui Šiaulių teritorinei muitinei.

14Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju įvyko draudiminis įvykis, numatytas draudimo sutartyje, sudarytoje tarp ieškovo ir atsakovo AB ,,Oruva“, todėl ieškovui atsirado prievolė pagal tarp Muitinės ir ieškovo sudarytą laidavimo sutartį sumokėti AB ,,Oruva“ skolą. Teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-1227/2000, atmetė ieškovo argumentus dėl draudimo sutarties sudarymo fakto. Teismas sprendė, kad ieškovo prievolė muitinei kilo iš laidavimo, bet ne iš draudimo sutarties, o nagrinėjamu atveju ginčijamos tik laidavimo sutartys, sudarytos su muitine laiduojant už muitinės procedūrų vykdytoją AB ,,Oruva“. Teismas atmetė ieškovo argumentus, jog polisai yra negaliojantys, nes nepasirašyti AB ,,Oruva“ atstovo, nurodydamas, jog pagal minėtos 1999 m. lapkričio 5 d. sutarties Nr. D16/1 1.3 punktą tokio pobūdžio rekvizitų neužpildymas laidavimo dokumente neatima Muitinei teisės iš draudimo įmonės ieškoti muitus ir mokesčius pagal išduotą laidavimo dokumentą. Be to, atliekant muitinės sankcionuotus veiksmus, draudimo taisyklių Nr. 001 (1998 m. birželio 2 d. redakcija) 11 punkte nustatyta, jog laidavimo draudimo sutartis įsigalioja, kai muitinė ant laidavimo rašto – draudimo poliso uždeda atžymą, fiksuojančią muitinės procedūros pradžią.

15Teismas nurodė, kad nagrinėjamu laidavimu muitinei ir laidavimo draudimo atveju draudimo įmonė perima ne draudėjo, o naudos gavėjo pagal draudimo sutartį (Muitinės) riziką dėl mokesčių muitinei nesumokėjimo. Muitinė neprivalo ir neturi galimybės kontroliuoti muitinės procedūros vykdytojo patikimumo, tai turi savo rizika užtikrinti draudimo bendrovės, nes tai yra jų veiklos esmė. Dėl to teismas atmetė ieškovo teiginius, kad ginčo sandoris sudarytas dėl apgaulės. Muitinė nedalyvavo išduodant laidavimo raštus – polisus AB ,,Oruva“ ir net nebuvo informuota apie draudimo sutarties sudarymą, todėl jokios įtakos draudimo sutarties sudarymui neturėjo ir negalėjo turėti. Rizika dėl laidavimo raštų išdavimo tenka draudimo įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-1227/2000). Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė savo teiginių, jog laidavimo sandoris yra apsimestinis, o kitos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, yra susijusios ne su ginčijama laidavimo, o su draudimo sutartimi, tačiau šioje reikalavimo dalyje byla nutraukta, todėl teismas neanalizavo aplinkybių, susijusių su draudimo sutarties galiojimu.

16Apeliaciniu skundu ieškovas UAB DK ,,Lamantinas“ prašo panaikinti šį teismo sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti. Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

  1. Teismas nepagrįstai atmetė argumentus dėl apgaulės, nes pagal CK 1.91 straipsnio penktąją dalį apgaulė suprantama ir kaip sandorio šalies tylėjimas, tai yra nuslėpimas aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio. Atsakovui Šiaulių teritorinei muitinei ir trečiajam asmeniui Muitinės departamentui buvo žinomos faktinės aplinkybės, susijusios su atsakovo AB ,,Oruva“ ūkine - finansine veikla, jų sudaromais sandoriais ir galėjimu vykdyti įsipareigojimus. Šiaulių apygardos teismas 2001 m. sausio 30 d. atsakovui AB ,,Oruva“ iškėlė bankroto bylą ir teismo 2001 m. sausio 23 d. nutartimi bendrovei buvo leista vykdyti ūkinę-komercinę veiklą ne visa apimtimi, tuo tarpu prekės, už kurias muitinė priėmė laidavimo raštus, buvo skirtos veiklai, kurios įmonė jau neturėjo leidimo vykdyti. Iškėlus bankroto bylą Muitinė privalėjo atlikti AB ,,Oruva“ patikrinimą, suskaičiuoti, kiek prekių yra reeksportuota, kiek yra realiai likę ir pateikti savo kreditorinius reikalavimus tai mokesčių sumai, kuri turėjo būti sumokėta iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Nuo bankroto bylos iškėlimo dienos laikoma, jog visi bankrutuojančios įmonės terminai yra pasibaigę. Muitinės argumentas, jog kreditorinio reikalavimo nepareiškė, nes nebuvo pasibaigęs muitinės procedūros užbaigimo terminas, nepagrįstas. Dėl kitų reikalavimų Muitinė dalyvavo bankroto byloje, buvo kreditoriumi, todėl tiek atsakovui, tiek trečiajam asmeniui buvo žinoma, kad realiai įmonės nevykdys jokios veiklos, prekės, kurios laikinai įvežtos perdirbti, nebus eksportuotos ir įmonė bus likviduojama.
  2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad draudiminis įvykis įvyko po ieškovo laidavimo raštų – polisų patiekimo muitinei. Realiai išduodant laidavimo raštus nebebuvo jokių prekių, nes jos buvo parduotos ir sunaudotos dar iki bankroto bylos iškėlimo. Kadangi sutartis buvo sudaryta po draudiminio įvykio, draudimo įmonė turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką.
  3. Muitinė nepagrįstai priėmė ieškovo laidavimo raštus - polisus ir jo atžvilgiu pasielgė nesąžiningai. Pareiga sumokėti mokesčius jau buvo atsiradusi kitai draudimo kompanijai. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad už prekes ir muitų sumokėjimą vienkartiniais laidavimo dokumentais yra laidavusi UAB DK ,,Baltijos garantas“, o 2001 m. spalio 7 d. ir 2001 m. spalio 8 d. muitinei pateikti AB ,,Oruva“ bendrieji dokumentai yra anksčiau pradėto muitinės sankcionuoto veiksmo tęsinys. Tą patvirtinta AB ,,Oruva“ administratoriaus K. D. apklausa. Iš 2003 m. balandžio 24 d. taikos sutarties matyti, kad atsakovui AB ,,Oruva“ nebuvo žinoma apie draudimo kompanijos pakeitimą, ji nesudarė su ieškovu jokių sutarčių. Šios taikos sutarties ir muitinės prašymo pagrindu, Šiaulių apygardos teismas 2003 m. gegužės 19 d. nutartimi patikslino muitinės kreditorinius reikalavimus dėl 95 103 Lt dėl kurių vyksta šis ginčas. Nežiūrint to, kad skola sumokėta, Muitinė pateikia prašymą teismui dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo.
  4. Teismas neatsižvelgė į svarbias aplinkybes: kad pateiktose muitinės deklaracijose nurodyti duomenys neatitinka faktinių aplinkybių ir yra suklastotos, kad tušti draudimo polisų blankai buvo paimti iš V. V. komercinės firmos ir juos užpildė AB ,,Oruva“ deklarantė R. D. , įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis, kad ji tai darė paprašyta DUAB ,,Baltijos garantas“ darbuotojų, o muitinei laidavimo raštus pateikė DUAB ,,Baltijos garantas“ darbuotojai. Tai patvirtina, jog visi veiksmai, kuriuos atliko Teritorinė muitinė, Muitinės departamentas ir UAB DK ,,Baltijos garantas“ darbuotojai buvo skirti tam, kad atsakomybė nuo vienos draudimo kompanijos būtų perkelta kitai - ieškovui.

17Atsiliepimu atsakovas Šiaulių teritorinė muitinė prašo minėtą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Šis atsakovas nurodo tokias aplinkybes:

  1. Nepagrįstas apelianto teiginys, jog muitinė nuslėpė jai žinomas aplinkybes, nes apie AB ,,Oruva“ teisinio statuso pasikeitimą (bankrotą, likvidavimą, išregistravimą) buvo pranešama oficialiai ,,Valstybės žinių“ priede ,,Informaciniai pranešimai“, be to, muitinė 2001 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. HM08-04-3579 pranešė apeliantui apie ginčo laidavimo raštus - polisus.
  2. Neteisingas apelianto teiginys, kad Muitinė nuo bankroto bylos AB ,,Oruva“ iškėlimo turėjo neleisti tęsti laikinojo įvežimo procedūrų. Teismas 2001 m. vasario 23 d. nutartyje aiškiai ir be jokių išimčių nurodė, jog neribojama bendrovės ūkinė-komercinė veikla.
  3. Nepagrįstas teiginys, kad muitinė nuslėpė žinomas faktines aplinkybes dėl AB ,,Oruva“ ūkinės - finansinės veiklos ir be jokio teisinio pagrindo priėmė ieškovo išduotus laidavimo raštus už anksčiau įvežtas prekes. Pateikti ieškovo vienkartiniai laidavimo raštai - polisai atitiko visus reikalavimus, numatytus UAB DK ,,Lamantinas“ ir Muitinės departamento 1999 m. lapkričio 5 d. sutarties Nr. D16/1 1.3 punkte, todėl muitinė neturėjo pagrindo jų nepriimti. Pateikti laidavimo raštai - polisai įsigaliojo, kai muitinė ant jų uždėjo atžymą, fiksuojančią muitinės procedūros pradžią.
  4. Klaidingas apelianto teiginys, kad su taikos sutartimi, pasirašyta tarp UAB DK ,,Lamantinas“ ir AB ,,Oruva“, sutiko AB ,,Oruva“ kreditoriai, tarp kurių buvo ir Mažeikių teritorinė muitinė. Telšių apskrities Mažeikių teritorinė muitinė nuo 2002 m. liepos 1 d. buvo reorganizuota prijungiant ją prie Šiaulių teritorinės muitinės, o taikos sutartis buvo pasirašytas 2003 m. balandžio 24 d., todėl Telšių apskrities Mažeikių teritorinė muitinė šiai taikos sutarčiai pritarti 2003 m. negalėjo dėl objektyvių priežasčių, o Šiaulių teritorinė muitinė dėl šios taikos sutarties pateikė atskirąjį skundą. Lietuvos apeliacinis teismas 2003 m. birželio 19 d. nutartimi minėtą apygardos teismo nutartį panaikino ir peravė bylą nagrinėti iš naujo.
  5. Muitinė neprivalo ir neturi galimybės kontroliuoti draudėjo (muitinės procedūros vykdytojo) patikimumo, nes pagal įstatymus tai turi užtikrinti savo rizika specialios paskirties ūkio subjektai – draudimo įmonės. Draudikas turi būti suinteresuotas patikrinti objektyvius, subjektyvius rizikos požymius, draudėjo apgaulę, sukčiavimą, dokumentų klastojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1227/2000).
  6. Apeliantas pripažįsta, kad nuostolius patyrė dėl trečiųjų asmenų nusikalstamų veiksmų, kurie neturi įtakos šios civilinės bylos ginčo dalykui. Apeliantas savo teises gina kreipdamasis į ikiteisminio tyrimo pareigūnus, ikiteisminio tyrimo medžiagoje jis yra pripažintas civiliniu ieškovu, nustačius, jog žala jam atsirado dėl nusikalstamos veikos.

18Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą. Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

  1. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad prekės, už kurias muitinė priėmė laidavimo raštus, buvo skirtos gamybai, kurios įmonė nebevykdė ir neturėjo teisės jos vykdyti, nes Šiaulių apygardos teismas 2001 m. vasario 23 d. nutartimi patenkino administratoriaus prašymą ir neribojo AB ,,Oruva“ ūkinės - komercinės veiklos.
  2. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad Muitinės departamentas neturėjo teisės pratęsti reeksporto terminų. AB ,,Oruva“ 2001 m. rugpjūčio 29 d. rašte Nr. 60/1-2649 Muitinės departamentui nurodė, jog dalis pagamintos produkcijos reeksportuota, o dalį nepavyks laiku reeksportuoti ir užbaigti laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą. Tai patvirtina, kad prekės dar buvo AB ,,Oruva“ žinioje, kai ši kreipėsi dėl reeksporto terminų pratęsimo.
  3. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad muitinė negalėjo priimti ginčo laidavimo raštų, nes už prekes ir muitų sumokėjimą vienkartiniais laidavimo dokumentais jau yra laidavusi DUAB ,,Baltijos garantas“. Teismas pagrįstai nurodė, kad pateikti laidavimo raštai-polisai atitiko visus jiems keliamus reikalavimus, todėl muitinė neturėjo pagrindo jų nepriimti. Apeliantas, išduodamas laidavimo raštus, prisiėmė visą riziką dėl mokesčių muitinei sumokėjimo, jei to nepadarys draudėjas, todėl AB ,,Oruva“ tinkamai neįvykdžius įsipareigojimų muitinei, muitinė įgijo teisę reikalauti, kad apeliantas sumokėtų atsiradusią skolą.

19Apeliacinis skundas atmestinas.

20Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui, surinktus įrodymus ištyrė bei įvertino laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose nustatytų taisyklių, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir, atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti tiek faktinį, tiek teisinį apeliacinio skundo pagrindą bei absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė, todėl bylą nagrinėja neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.).

21Teisėjų kolegija laiko būtinu pažymėti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nagrinėjamos kategorijos bylose, remdamasis Muitinės kodekso, Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 980 patvirtintos skolininko įsipareigojimų muitinei įvykdymo užtikrinimo tvarkos bei kitų teisės aktų nuostatomis, ne kartą yra konstatavęs, jog laiduotojais muitinei gali būti ne bet kokie ūkio subjektai, bet tik padidinto patikimumo specialaus teisnumo įmonės, kurių veikla griežtai reglamentuota įstatymų ir licencijuojama, kurioms nustatyti atitinkami reikalavimai dėl įstatinio kapitalo dydžio ir ekonominės veiklos stabilumo bei kurių priežiūrą vykdo specialios valstybinės priežiūros institucijos. Teismas yra nurodęs, jog tuo siekiama, kad įsipareigojimai muitinei, iš kurios veiklos į valstybės biudžetą surenkama didelė pajamų dalis, maksimaliai būtų įvykdyti. Taigi Muitinė neprivalo ir neturi galimybės kontroliuoti draudėjo (muitinės procedūros vykdytojo) patikimumo, nes pagal įstatymus tai savo rizika turi užtikrinti specialios paskirties ūkio subjektai - draudimo įmonės, kurios taip pat atsako ir už laidavimo raštus, išduotus šių įmonių įgaliotų asmenų. Kaip žinoma, rizika yra draudimo įmonių veiklos esmė.

22Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pačios draudimo įmonės savo klientų patikimumui patikrinti turi teisę ir galimybę pasinaudoti įvairiomis organizacinėmis bei teisinėmis priemonėmis, siekiant maksimaliai sumažinti draudimo įmonės rizikos laipsnį. Draudimo įstatymo 11 straipsnio pirmojoje dalyje būtent tuo tikslu ir nurodyta, jog draudimo įmonė turi teisę reikalauti iš asmens, ketinančio sudaryti draudimo sutartį, pateikti reikalingą informaciją apie apdraudžiamą asmenį ar objektą, jei ši informacija susijusi su draudimo sutartimi. Draudėjas iki draudimo sutarties sudarymo privalo suteikti draudikui jo nustatytą informaciją, reikalingą draudimo sutarties sudarymui, taip pat, esant reikalui, pateikti draudikui mokumo garantijas. Pats draudikas (ar jo įgaliotas asmuo) turi būti suinteresuotas patikrinti tiek objektyvius, tiek ir subjektyvius rizikos požymius, tame tarpe galimą draudėjo apgaulę, sukčiavimą, dokumentų klastojimą. Rizika dėl laidavimo raštų išdavimo, tarp jų ir susijusi su draudėjo ar kitų asmenų įvykdytais sukčiavimo, apgaulės ar klastojimo veiksmais, tenka draudimo įmonei, ir tai įeina į tarp muitinės ir draudimo įmonės sudarytų laidavimo sutarčių turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje UADB ,,Baltikums draudimas“ v. V. M. individuali įmonė; bylos Nr. 3K-3-1227/2000, bylų kategorija 42; 2001 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1227/2000). Akivaizdu, kad tokia atsakomybė draudimo bendrovei tenka taip pat dėl jos įgaliotų asmenų veikimo ar neveikimo. Ieškovas UAB DB ,,Lamantinas“ - būtent tokia įmonė, kurios verslas yra paminėta rizikinga draudimo veikla ir kuri be kito ko ėmėsi ir muitinės garanto veiklos.

23Kaip minėta, ieškovas, palaikydamas savo ieškinio reikalavimą atsakovui Muitinei ir prašydamas CK 1.80, 1. 87 straipsnių bei 1.91 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažinti negaliojančiais ginčo laidavimo raštus - draudimo polisus nuo jų išrašymo momento bei priteisti iš atsakovo 95 103 Lt, kuriuos atsakovas nusirašė nuo ieškovo sąskaitos ne ginčo tvarka, teigė, kad šie raštai prieštarauja imperatyviems minimų raštų išdavimą bei priėmimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, šiais laidavimo raštais buvo siekiama, kad DK UAB „Baltijos garantas" išvengtų prievolės atsakyti Muitinei už AB ,,Oruva“ pagal anksčiau išduotus savo laidavimo raštus, be to jie buvo išduoti apgaulės būdu, suklastojant juose atitinkamus duomenis apie tai, kad UAB DK „Lamantinas" laidavo muitinei už AB „Oruva".

24Bylos medžiaga nustatyta, kad ginčo vienkartiniai laidavimo raštai – polisai priklauso ieškovui - UAB DB ,,Lamantinas“. Šie dokumentai yra užpildyti ant griežtos atskaitomybės tipinių blankų, turinčių seriją, numerį, ant jų yra ieškovo antspaudas ir kt. Byloje nėra duomenų, kad šie laidavimo raštai - polisai ar bendrovės antspaudas yra falsifikuoti. Taip pat byloje nustatyta, kad ieškovas, sudarydamas ginčo laidavimo draudimo sutartis patyrė nuostolius, kai Muitinė ne ginčo tvarka nusirašė nuo ieškovo sąskaitos 95 103 Lt. Iš bylos medžiagoje esančio FNTT prie LR VRM Telšių apskrities skyriaus pažymos matyti, kad šioje įstaigoje nuo 2004 m. vasario mėn. yra atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 86-2-001-04 dėl DUAB ,,Baltijos garantas“ darbuotojų veiksmų apgaule išvengiant mokėjimų Muitinei už AB ,,Oruva“, pasinaudojus UAB DB ,,Lamantinas“ išduotais vienkartiniais laidavimo raštais – polisais bei tuo, kad Mažeikių teritorinės muitinės pareigūnai pratęsė laikinojo įvežimo perdirbti terminus bei įformino naujus bendruosius dokumentus. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad šioje byloje taip pat yra tiriami ir V. V. komercinės firmos (kodas 4121814, buveinė Klaipėdoje, Jaunystės g. 14 – 6) bei jos įgalioto asmens S. T. veiksmai tarpininkaujant ginčijamų UAB DB ,,Lamantinas“ vienkartinių laidavimo raštų – polisų išdavime. Ieškovas UAB DB ,,Lamantinas“ yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl paminėtos 95 103 Lt žalos atlyginimo (nagrinėjamoje byloje šias lėšas ieškovas prašo priteisti regreso tvarka, pripažinus negaliojančiais ginčo sandorius), o kiteisminio tyrimo pareigūnai pripažino šią bendrovę civiliniu ieškovu, nustatę, kad yra pagrindas laikyti, jog dėl nusikalstamos veikos UAB DK „Lamantinas" yra padaryta 95 103 Lt turtinė žala. Tyrimas atliekamas pagal BK 24 straipsnio 6 dalyje bei 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo, tai yra sukčiavimo ir bendrininkavimo sukčiaujant, požymius ir dar nebaigtas: DK UAB „Baltijos garantas" Šiaulių regioninio centro direktoriui E. T. pareikšti įtarimai pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, tiriamos nusikaltimo aplinkybės, siekiant išaiškinti šio nusikaltimo bendrininkus, paskelbta įtariamojo S. T. paieška. Iš byloje esančio ieškovo advokato 2007 m. birželio 5 d. rašto Telšių rajono apylinkės prokuratūrai seka, kad ikiteisminis tyrimas paminėtoje byloje Nr. 86-2-001-04 atliekamas jau šioje prokuratūroje (t. 3, b. l. 2 - 3). Taigi pats apeliantas pripažįsta, kad nuostolius patyrė dėl trečiųjų asmenų nusikalstamų veiksmų – sukčiavimo.

25Be to, nagrinėjamoje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas, taip pat ir ieškovo atstovui prašant, iš minimos ikiteisminio tyrimo baudžiamosios bylos išreikalavo dokumentų kopijas: raštą dėl UAB DK „Lamantinas" garantinių raštų grąžinimo, rašysenos ekspertizės akto 2005 m. sausio 5 d. išvadą Nr.11Š-403, iš kurių matyti, kad šios draudimo bendrovės garantiniai raštai buvo DK UAB „Baltijos garantas" darbuotojo G. B. žinioje (t. 2, b. l. 122, 123, 127- 129, 174). Beje, pačiame apeliaciniame skunde ieškovas, nesutikdamas su tuo, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo argumentus dėl apgaulės iš Muitinės darbuotojų pusės, be pagrindo neatsižvelgė į ginčijamų laidavimo raštų - draudimo polisų atsiradimo aplinkybes, nurodo, kad iš V. V. komercinės firmos buvo paimti tušti šių UAB DK „Lamantinas" dokumentų tipiniai blankai, kuriuos užpildė AB ,,Oruva“ deklarantė R. D. (t. 2, b. l. 7 – 12, 35 – 36, 42 – 43, 56, 67, 89, 120 - 121, 130 – 132, 194 - 198).

26Teisėjų kolegija, remdamasi šioje nutartyje anksčiau išdėstytais argumentais dėl pačios draudimo bendrovės rizikos bei atsakomybės, o taip pat bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nurodytos aplinkybės nepatvirtina ieškovo pretenzijų atsakovui Muitinei bei argumentų dėl sandorių negaliojimo CK 1. 87 straipsnių bei 1.91 straipsnio 2 dalies pagrindu (CPK 185 str.).

27Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus, kad šie laidavimo raštai negalioja, kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymų normoms, o atsakovas Muitinė, jo neinformuodamas apie tokį neatitikimą, apgavo ieškovą (CK 1. 80 str., 1.91 str. 2 d.). Teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi bylos medžiaga, kuri patvirtina, jog Šiaulių apygardos teismo 2001 m. sausio 30 d. nutartimi paskirtas BAB „Oruva" įmonės bankroto administratorius kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą, prašydamas neriboti įmonės ūkinės - komercinės veiklos ir teismas 2001 m. vasario 23 d. nutartimi patenkino šį administratoriaus prašymą (Įmonių bankroto įstatymo 14 str. 6 d. 4 p.), o Muitinės departamentas prie LR Finansų ministerijos 2001 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. MM.18/4-04-9387, remdamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 898 patvirtintos Laikinojo prekių įvežimo į Lietuvos Respubliką perdirbti tvarkos nuostatomis, Telšių apskrities Mažeikių teritorinės muitinės 2001 m. rugsėjo 4 d. raštu bei BAB ,,Oruva“ administratoriaus UAB ,,Bankrotera“ įgaliotinio A. K. D. 2001 m. rugpjūčio 29 d. prašymu iki 24 mėnesių pratęsė minimos muitinės procedūros terminą (t. 1, b. l. 240, t. 2, b. l. 172, 173). Apeliantas teigia, kad atsakovas žinojo ar turėjo žinoti, jog AB ,,Oruva“ neturi prekių, dėl kurių yra forminama muitinės procedūra, jog terminas buvo pratęstas neteisėtai siekiant perkelti atsakomybę nuo UAB DK ,,Baltijos garantas“ ieškovui ir kt., tačiau pažymėtina tai, kad byloje nėra duomenų, jog paminėtas sprendimas negalioja, nes yra pakeistas ar panaikintas (CPK 197 str., 177 str. 4 d.). Dėl šio taip pat atmestinas ir kitas apelianto argumentas, jog AB ,,Oruva“ iškėlus bankroto bylą, muitinės procedūros užbaigimo terminas buvo pasibaigęs, ir Muitinė dėl šios įmonės skolų privalėjo pareikšti kreditorinį reikalavimą. BAB ,,Oruva“ atstovė – deklarantė R. D. pirmosios instancijos teismui paaiškino, kad BAB ,,Oruva“ grėsė baudos dėl muitinės procedūrų pažeidimo, todėl paminėto sprendimo pagrindu ji ,,performino deklaracijas“ ir kartu su kitais dokumentais (naujais bendrųjų dokumentų rinkiniais įforminti laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą) Muitinei taip pat pateikė UAB DK „Lamantinas" garantinius raštus – polisus. Liudytojos žodžiais tariant, polisus jai kažkas padavė. Teismui paaiškino, kad ant šių raštų buvo parašas ir antspaudas, o ji užkildžiusi tekstą, nes pildydavo tai, kas jai būdavo paduota (t. 1, b. l. 259). Buvęs BAB ,,Oruva“ administratorius A. K. D. pirmosios instancijos teismui paaiškino, kad pildant deklaracijas nedalyvavo, bendrovės antspaudą laikė bendrovės kanceliarijos vedėja, o minimo termino pratęsimo klausimu rūpinosi E. T. (pagal bylos medžiagą DK UAB „Baltijos garantas" Šiaulių regioninio centro direktorius) (t. 1, b. l. 260). Taigi apelianto argumentai dėl apgaulės iš atsakovo Muitinės pusės, yra nepagrįsti.

28Sutinkamai su UAB DK „Lamantinas" 1997 m. liepos 2 d. patvirtintų atsakomybės, atliekant muitinės sankcionuotus veiksmus, draudimo taisyklių Nr. 001 (t. 1, b. l. 172) 11 punktu laidavimo raštai - polisai įsigalioja, kai muitinė ant jų pažymi, jog muitinės procedūra pradėta. Muitinei pateikti UAB DK „Lamantinas" vienkartiniai laidavimo raštai-polisai atitiko visus reikalavimus numatytus paminėtos 1999 m. lapkričio 5 d. sutarties Nr. D16/1 (t. 1, b. 1. 167 - 172), kurią pasirašė ši bendrovė bei Muitinės departamentas 1.3 punkto reikalavimus. Šia sutartimi Muitinė įsipareigojo pripažinti ir priimti draudimo įmonės išduotus laidavimo dokumentus - draudimo polisus, užtikrinančius, kad draudimo įmonė sumokės muitų ir mokesčių sumas, sudarančias atsiradusią skolą muitinei, jeigu asmuo, už kurį laiduoja draudimo įmonė, tinkamai neįvykdys prisiimtų įsipareigojimų muitinei (sutarties 1.1 punktas), o draudimo įmonė įsipareigojo, skolininkui neįvykdžius prievolės muitinei, sumokėti už prekes nustatyto dydžio muitų ir kitų mokesčių sumas. Taigi Muitinė neturėjo pagrindo atsisakyti priimti ginčo draudimo polisus, kuriuos, kaip minėta, jai pateikė AB ,,Oruva“ deklarantė R. D. . Teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju AB ,,Oruva“ neatsiskaičius su atsakovu Muitine, ieškovui atsirado prievolė sumokėti Muitinei šią skolą pagal laidavimo sutartį (CK 6.189 str.).

29Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, susijusius su draudimo sutarties tarp ieškovo ir atsakovo LAB ,,Oruva“ sudarymo bei galiojimo. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika minimos kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje UADB ,,Baltikums draudimas“ v. V. M. individuali įmonė; bylos Nr. 3K-3-1227/2000, bylų kategorija 42), teisingai konstatavo, kad laidavimo ir draudimo sutarčių sudarymo faktą patvirtina vienas dokumentas, tai yra laidavimo raštas - draudimo polisas, todėl draudiko (ieškovo) išduoti laidavimo raštai kartu yra ir draudimo polisai, patvirtinantys draudimo sutarties sudarymo faktą (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 12 punktas ir 10 straipsnis), dėl to pagrįstai atmetė ieškovo teiginius, jog draudimo sutartis nebuvo sudaryta, taip pat yra negaliojantys ginčijami draudimo polisai, todėl atsakovas Muitinė neturėjo pagrindo juos priimti. Be to, teismas teisingai nustatė, kad ieškovas - Draudimo kompanija, laidavo Muitinei už skolininką - atsakovą AB ,,Oruva“, o skolininkas šį laidavimą apdraudė, taigi ieškovo prievolė atsakovui Muitinei kilo iš laidavimo, bet ne iš draudimo sutarties.

30Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus, susijusius su taikos sutarties šioje byloje sudarymu. Apeliantas teigia, kad Mažeikių teritorinė muitinė, kuri buvo vienu iš AB ,,Oruva“ kreditorių, sutiko su taikos sutartimi šioje byloje, kurią 2003 m. balandžio 24 d. buvo pasirašiusios UAB DK „Lamantinas" bei BAB „Oruva", todėl laikytina, kad atsakovas Muitinė pripažino ginčijamų sandorių ydingumą (t. 1, b. l. 156). Tačiau byloje nustatyta, kad būtent atsakovas Šiaulių teritorinė muitinė pateikė atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2003 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria buvo patvirtinta minėta taikos sutartis. Lietuvos Apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija šio atskirojo skundo pagrindu 2003 m. birželio 19 d. nutartimi paminėtą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo (t. 1, b. l. 163 - 165,185 - 187).

31Kaip žinoma, civiliniame procese galioja tikėtinumo ir įrodymų pakankamumo taisyklės. Šios taisyklės yra grindžiamos tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvada apie fakto buvimą civiliniame procese gali būti padaroma ir tada, kai išlieka tam tikros abejonės, tačiau įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina, jog šis faktas buvo, nei, kad jo nebuvo. Dėl šios įrodymų vertinimo taisyklės yra ne kartą pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga” Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „AAA” v. Valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; 2002 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. U. v. O. I. , bylos Nr. 3K-3-862/2002; 2003 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Korporacija Lietverslas” v. E. Grakauskas, bylos Nr. 3K-3-113/2003; kt.). Taigi teisėjų kolegija, remdamasi byloje surinktų įrodymų, nustatytų aplinkybių visuma bei paminėtu tikimybių pusiausvyros principu sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pareikštą ieškinį atmetė pagrįstai (CPK 185 str.).

32Kaip minėta nagrinėjamos bylos medžiagoje yra duomenys apie tai, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 86-2-001-04. Apeliantas nurodė, kad šio tyrimo eigoje BPK nustatytomis procesinėmis priemonėmis yra tiriamos tos pačios aplinkybės, kuriomis remiamasi, tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde, todėl remdamasis CPK 163 straipsnio 4 punktu, prašė teismo sustabdyti bylą iki bus priimtas procesinis sprendimas nurodytoje ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje (t. 3, b. l. 230 – 231). Tačiau jau buvo paminėta, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas nuo 2004 m. vasario mėnesio, be kita ko yra paskelbta V. V. komercinės firmos įgalioto asmens įtariamojo S. T. paieška, ieškinio pareiškimas nagrinėjamoje civilinėje byloje yra pareikštas dar 2002 m. spalio 25 d. Be to nurodytoje baudžiamojoje byloje ieškovas UAB DK „Lamantinas" yra pareiškęs civilinį ieškinį, grindžiamą asmenų deliktine atsakomybe, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas reikalavimas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo. Todėl atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, remiantis proceso koncentruotumo, ekonomijos principais (CPK 7 str.), teisėjų kolegija sprendė, kad nesustabdžius šios bylos yra galimybė teisingai ją išnagrinėti, ir šis apelianto prašymas nepatenkintas. Nagrinėjamoje civilinėje byloje taip pat yra duomenys apie tai, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra priimtas UAB DK „Lamantinas" 2002 m. rugpjūčio 19 d. paduotas skundas atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, suinteresuotas asmuo Šiaulių teritorinė muitinė, kuriuo prašoma panaikinti šio departamento 2002 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. MM42-06-113 ir remiamasi aplinkybėmis, susijusiomis UAB DK „Lamantinas" išduotų vienkartinių laidavimo raštų – draudimo polisų Nr. D16V0000188756 bei Nr. D16V0000154192 panaudojimu, dėl kurių negaliojimo buvo ginčijamasi nagrinėjamoje civilinėje byloje. Šis skundas taip pat neišnagrinėtas (t. 1, b. l. 15 – 27, t. 2, b. l. 44, 50, 61, 114). Teisėjų kolegija laiko, kad tuo atveju, jeigu išnagrinėjus paminėtas baudžiamąją ar administracinę bylą būtų konstatuotos aplinkybės, turinčios prejudicinę reikšmę šioje civilinėje byloje nagrinėjamiems klausimams, ieškovui neužkertamas kelias ginti savo teises pasinaudojant CPK numatytais teisiniais instrumentais, pavyzdžiui, keliant klausimą dėl proceso atnaujinimo šioje civilinėje byloje CPK XVIII skyriaus normų nustatyta tvarka.

33Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo UAB DK ,,Lamantinas“ apeliacinį skundą, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas ar pakeistas skunde nurodytais motyvais, taip pat CPK 320 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 263 str. 1 d., 326 str. 1 d. 1 p.).

34Kaip žinoma, sutinkamai su CPK 93 straipsniu pralaimėjusi šalis privalo atlyginti laimėjusiai bylą šaliai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, o valstybei - išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nekelia, todėl turi būti išspręstas paminėtų išlaidų valstybei atlyginimo klausimas. Pagal bylos medžiagą pirmosios instancijos teismo išlaidos dėl procesinių dokumentų įteikimo sudarė 249, 56 Lt (t. 1, b. l. 30, 200, t. 2, b. l. 82, 208), o apeliacinės instancijos teismas turėjo 42 Lt šių išlaidų (t. 2, b. l. 220). Kadangi pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu minimų išlaidų atlyginimo klausimo neišsprendė, todėl teisėjų kolegija, remdamasi CPK 88, 93 straipsniais iš ieškovo UAB DK ,,Lamantinas“ valstybei priteisia 291, 56 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurias turėjo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai.

35Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,

Nutarė

36Šiaulių apygardos teismo 2006 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

37Priteisti valstybei iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos ,,Lamantinas“ 291, 56 Lt (du šimtai devyniasdešimt vienas litas 56 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovas UAB draudimo kompanija ,,Lamantinas“ 2002 m. spalio 25 d. kreipėsi... 4. Ieškovas nurodė, kad UAB DK ,,Lamantinas“ ir Muitinės departamentas prie... 5. Ieškovas išdavė atsakovui AB ,,Oruva“ keturis vienkartinius draudimo... 6. Ieškovas nurodė, kad ginčo laidavimo raštai - polisai yra negaliojantys,... 7. Pirma, tarp jos ir atsakovo AB ,,Oruva“ nebuvo sudaryta rašytinė draudimo... 8. Antra, muitinė žinojo apie tai, kad dar nėra pasibaigę ankstesnės draudimo... 9. Trečia, atsakovas AB ,,Oruva“, 2001 m. spalio 7 - 8 d. pateikdamas minėtus... 10. Penkta, iškėlus atsakovui AB ,,Oruva“ bankroto bylą, muitinė privalėjo... 11. Ieškovas teigė, kad išduodamas laidavimo raštus pasitikėjo muitinės... 12. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovui AB ,,Oruva“ Šiaulių apygardos... 13. Šiaulių apygardos teismas 2006 m. liepos 5 d. sprendimu nutraukė bylą... 14. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju įvyko draudiminis įvykis,... 15. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu laidavimu muitinei ir laidavimo draudimo... 16. Apeliaciniu skundu ieškovas UAB DK ,,Lamantinas“ prašo panaikinti šį... 17. Atsiliepimu atsakovas Šiaulių teritorinė muitinė prašo minėtą teismo... 18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Muitinės departamentas... 19. Apeliacinis skundas atmestinas.... 20. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios... 21. Teisėjų kolegija laiko būtinu pažymėti, kad Lietuvos Aukščiausiasis... 22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pačios draudimo... 23. Kaip minėta, ieškovas, palaikydamas savo ieškinio reikalavimą atsakovui... 24. Bylos medžiaga nustatyta, kad ginčo vienkartiniai laidavimo raštai –... 25. Be to, nagrinėjamoje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas, taip... 26. Teisėjų kolegija, remdamasi šioje nutartyje anksčiau išdėstytais... 27. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus, kad šie laidavimo... 28. Sutinkamai su UAB DK „Lamantinas" 1997 m. liepos 2 d. patvirtintų... 29. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, susijusius su draudimo... 30. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus, susijusius su taikos... 31. Kaip žinoma, civiliniame procese galioja tikėtinumo ir įrodymų pakankamumo... 32. Kaip minėta nagrinėjamos bylos medžiagoje yra duomenys apie tai, kad... 33. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo UAB DK ,,Lamantinas“ apeliacinį... 34. Kaip žinoma, sutinkamai su CPK 93 straipsniu pralaimėjusi šalis privalo... 35. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio... 36. Šiaulių apygardos teismo 2006 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 37. Priteisti valstybei iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo...