Byla 1A-246/2006

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko Valdimaro Bavėjano (pranešėjo), teisėjų: Elenos Vainienės, Svajūno Knizlerio, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorui Aidui Mažeikai, Redui Savickui, gynėjams advokatams Valdui Venckūnui, Ričardui Girdziušui, Liudmilai Karvelienei, Romualdui Briliui, Loenorai Vasiliauskienei, Jolantai Teresei Litvinskienei, nuteistiesiems O.D., E.A., V.S., E.B., išteisintajai D.D., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą nuteistųjų O.D. , E.A. , V.S. , E.B. , V.D. ir išteisintosios D.D. atžvilgiais bei nuteistųjų E.A. , O.D. ir V.S. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo

2O.D. pripažinta kalta ir nuteista:

3- pagal BK 189 str. 2 d. areštu šešiasdešimčiai parų;

4- pagal BK 24 str. 4 d., 199 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams.

5Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d.d., 65 str. 1 d. 1 p. a) pp., šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams ir vienam mėnesiui.

6Vadovaujantis BK 67 str. 3 d., 72 str. 2 d. 3 p., 5 d., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė konfiskuoti iš O.D. 800 JAV dolerių, gautus iš nusikalstamos veikos, bei 22200 JAV dolerių vertę – 88800 Lt, gautus iš nusikalstamos veikos.

7Vadovaujantis BK 66 str. 2 d., į paskirtą bausmę įskaitytas kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 1998 m. liepos 2 d. iki 1998 m. rugpjūčio 3 d., nuo 1999 m. kovo 18 d. iki 1999 m. gruodžio 16 d., nuo 2001 m. liepos 25 d. iki 2001 m. lapkričio 23 d. ir laikytina atlikusia bausmę.

8O.D. dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 199 str. 1 d. išteisinta, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, tačiau nuosprendis šioje dalyje apeliacine tvarka neskundžiamas.

9E.A. pripažintas kaltu pagal BK 24 str. 6 d., 189 str. 2 d. ir nubaustas 40 MGL (5000 Lt) dydžio bauda.

10V.S. pripažintas kaltu pagal BK 24 str. 6 d., 189 str. 2 d. ir nubaustas 60 MGL (7500 Lt) dydžio bauda.

11Vadovaujantis BK 67 str. 3 d., 72 str. 2 d. 3 p., 5 d., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė konfiskuoti iš V.S. 200 JAV dolerių, gautus iš nusikalstamos veikos, bei 1800 JAV dolerių vertę – 7200 Lt, gautus iš nusikalstamos veikos.

12Vadovaujantis BK 66 str. 1 d., 65 str. 1 d. 2 p. a) pp., į paskirtą bausmę įskaitytas kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2001 m. liepos 25 d. iki 2001 m. spalio 24 d. ir laikytina atlikusiu bausmę.

13E.B. pripažintas kaltu pagal BK 199 str. 1 d. ir nubaustas 200 MGL (25000 Lt) dydžio bauda.

14Vadovaujantis BK 66 str. 1 d., 65 str. 1 d. 2 p. a) pp., į paskirtą bausmę įskaitytas kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2001 m. rugsėjo 19 d. iki 2001 d. lapkričio 28 d. ir laikytina neatliktąja bausme 58 MGL (7250 Lt) dydžio bauda.

15Vadovaujantis BK 67 str. 3 d., 72 str. 2 d. 2 p., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė konfiskuoti iš E.B. darant nusikalstamą veiką panaudotą automobilį ( - ) ir automobilio brezentinį stogą.

16E.B. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 str. 2 d., baudžiamasis procesas nutrauktas, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, tačiau nuosprendis šioje dalyje apeliacine tvarka neskundžiamas.

17V.D. pripažintas kaltu pagal BK 189 str. 2 d. ir nubaustas areštu šešiasdešimčiai parų.

18Vadovaujantis BK 66 str. 1 d., 65 str. 1 d. 2 p. a) pp., į paskirtą bausmę įskaitytas kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2001 m. liepos 24 d. iki 2001 m. lapkričio 30 d. ir laikytina atlikusiu bausmę.

19Vadovaujantis BK 67 str. 3 d., 72 str. 2 d. 3 p., 5 d., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė konfiskuoti iš V.D. 1200 JAV dolerių, gautus iš nusikalstamos veikos, bei 1800 JAV dolerių vertę – 7200 Lt, gautus iš nusikalstamos veikos.

20Iš V.D. priteista 4788 Lt valstybei proceso išlaidų dėl ekstradicijos išlaidų iš Vokietijos į Lietuvą.

21D.D. dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 189 str. 2 d. išteisinta, nenustačius, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

22Nepripažintos D.D. ekstradicijos išlaidos 4788 Lt iš Vokietijos į Lietuvą proceso išlaidomis.

23Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

24O.D. , E.B. , V.D. , E.A. ir V.S. nuteisti už tai, jog žinodami, kad didelės vertės turtas gautas nusikalstamu būdu, E.A. ir V.S. padėdami realizuoti, veikdami bendrininkų grupėje, įgijo, realizavo nusikalstamu būdu gautą didelės vertės turtą - žinodami apie V.B. ir kitų nuteistųjų padarytus nusikaltimus – 1998 m. gegužės mėn. nuo 16 d. iki 17 d. G.D. didelės vertės turto vagystę bei 1998 m. nuo birželio 30 d. iki liepos 1 d. R.M. nužudymą dėl savanaudiškų paskatų ir jo meno vertybių kolekcijos užvaldymą, O.D. nenustatytomis aplinkybėmis nuo 1998 m. gegužės 17 d. iki 2001 m. liepos 24 d. laikotarpiu įgijo, laikė gautą darant šiuos nusikaltimus didelės vertės turtą - paveikslus ( - ) ir ( - ), bendros vidutinės 70000 Lt vertės, paveikslą ( - ), vidutinės 55000 Lt vertės, paveikslą su pavaizduotais trimis angelais ir paveikslą su pavaizduota buitine scena bendros, vidutinės 50000 Lt vertės. Tuo metu O.D., siekdama šį turtą realizuoti, organizavusi E.B., kuris 2000 m. pradžioje įgijo ir iki 2000 m. rugpjūčio 16 d. savo gyvenamojoje vietoje ( - ) esančiame garaže laikė ir 2000 m. rugpjūčio mėn. nuo 17 d. iki 18 d. realizavo, išgabenęs kontrabandos būdu O.D. perduotus paveikslus ( - ), ( - ), V.D. gyvenamojoje vietoje, esančioje ( - ), kuris tokiu būdu įgijo didelės vertės turtą, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Po to, O.D. veikdama su padėjėjais E.A. ir V.S., šiems suradus pirkėjus žinomai nusikalstamu būdu įgytam didelės vertės turto realizavimui - R.M. kolekcijos kataloge „Europos dailė” pavaizduotiems paveikslams ( - ) ir ( - ), bendros vidutinės 70000 Lt vertės, iš anksto pažadėję padėti realizuoti kitas nusikalstamu būdu gautas meno vertybes, pavaizduotas R.M. kolekcijos kataloge „Europos dailė”, E.A. prisistatydamas „G.” vardu, nurodė savo mobilaus telefono numerį ( - ), 2001 m. vasario 12 d. Trakuose įvykusio susitikimo metu E.A. ir V.S. prisistačiusiems pirkėjais asmenims iš anksto nurodė siūlomo paveikslo ( - ) kainą - 100000 JAV dolerių, paaiškino galimybę realizuoti dar du paveikslus Vokietijoje, nurodė toliau bendrauti faksu, pažadėjo atsiųsti siūlomų realizuoti paveikslų numerius bei kainas pagal R.M. kolekcijos katalogo iliustracijas, patarė telefonu atvirai nekalbėti, teigė savo veiksmus deriną su šių paveikslų turėtoja. E.A. ir V.S. , suderinę su O.D. nusikalstamu būdu gauto didelės vertės turto - paveikslų ( - ) ir ( - ), realizavimą 2001 m. liepos 10 d. Hamburge bei kainas, šią informaciją telefonu bei faksimilėmis nurodė pirkėjais prisistačiusiems asmenims, V.S. išvyko į Vokietiją koordinuoti veiksmų. 2001 m. liepos mėn. naktį iš 10 d. į 11 d. ( - ) O.D. už 28000 JAV dolerių (112000 Lt), bendrininkaujant V.D. , realizavo pirkėjais prisistačiusiems asmenims paveikslą ( - ) ir paveikslą ( - ), pažadėjo kitas nusikalstamu būdu įgytas meno vertybes, pavaizduotas R.M. kolekcijos kataloge „Europos dailė”, pateikti vėliau. Pardavus šiuos du paveikslus, iš O.D. gavo V.D. 3000 JAV dolerių, V.S. - 2000 JAV dolerių už jo ir E.A. padėjimą padaryti šią nusikalstamą veiką. Vėliau, kalbėdamas telefonu ir susitikimo metu 2001 m. liepos 24 d. Kaune, V.S. iš anksto žadėjo padėti realizuoti kitas nusikalstamu būdu gautas meno vertybes, pavaizduotas R.M. kolekcijos kataloge „Europos dailė”. Tęsiant nusikalstamą veiką, 2001 m. liepos 24 d. savo namuose, esančiuose ( - ), O.D. pateikė realizuoti pirkėjais prisistačiusiems asmenims paveikslą ant medžio ( - ), vidutinės 55000 Lt vertės, kurį V.B. ir kiti nuteistieji 1998 m. naktį iš birželio 30 d. į liepos 1 d. pagrobė iš R.M. buto, esančio ( - ), taip pat paveikslą su pavaizduotais trimis angelais ir paveikslą su pavaizduota buitine scena, bendros vidutinės 50000 Lt vertės, kuriuos V.B. ir kiti nuteistieji 1998 m. gegužės mėn. naktį iš 16 d. į 17 d. pagrobė iš G.D. buto, esančio ( - ), bei pažadėjo realizuoti kitas nusikalstamu būdu gautas meno vertybes, pavaizduotas R.M. kolekcijos kataloge „Europos dailė”.

25Taip pat O.D. ir E.B. nuteisti už tai, kad turint tikslą realizuoti nusikalstamu būdu gautas istorinę-kultūrinę reikšmę turinčias meno vertybes užsienio valstybėje, neturint leidimo jas išvežti, siekiant išvengti muitinės kontrolės, O.D. parengusi nusikalstamą veiką, organizavo E.B. ir jis įvykdė kontrabandą - E.B. savo automobilyje ( - ), specialiai stoge įrengtoje slėptuvėje paslėpęs O.D. pateiktus paveikslus ( - ) ir ( - ), bendros 70000 Lt vertės, 2000 m. rugpjūčio mėn. nuo 17 d. iki 18 d., laivu „Kaunas” per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šiuos paveikslus, privalomus pateikti muitinei, nepateikė jų Klaipėdos muitinės kontrolei, šios kontrolės išvengė.

26D.D. buvo kaltinama ir atiduota teismui dėl to, kad įgijo ir realizavo nusikalstamu būdu gautą didelės vertės turtą, o būtent : žinodama apie V.B. ir kitų nuteistųjų padarytus nusikaltimus - G.D. didelės vertės turto vagystę bei R.M. nužudymą dėl savanaudiškų paskatų ir jo meno vertybių kolekcijos užvaldymą, 2000 m. rugpjūčio mėn. nuo 16 d. iki 18 d., kartu su V.D. vykdydama O.D. nurodymus, savo gyvenamojoje vietoje, esančioje ( - ), įgijo E.B. kontrabandos būdu atgabentus specialiai automobilio stoge įrengtoje slėptuvėje paveikslus ( - ) ir ( - ), kuriuos V.B. ir kiti nuteistieji 1998 m. naktį iš birželio 30 d. į liepos 1 d. pagrobė iš R.M. buto, esančio ( - ), t.y. didelės vertės turtą, gautą tyčia nužudant R.M. dėl savanaudiškų paskatų. Po to D.D. , 2001 m. liepos mėn. naktį iš 10 d. į 11 d., veikdama bendrininkų grupėje kartu su O.D., V.D., E.A. („G.”), V.S., ( - ) šiuos paveikslus ( - ) ir ( - ) realizavo už 28000 JAV dolerių (112000 Lt) pirkėjais prisistačiusiems asmenims, o kitas nusikalstamu būdu įgytas meno vertybes, pavaizduotas R.M. kolekcijos kataloge „Europos dailė”, žadėjo padėti realizuoti vėliau.

27Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo pakeisti nuosprendį dalyje dėl neteisingai paskirtos aiškiai per švelnios bausmės ir išdėstytų išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms bei :

28O.D. pripažinti kalta

29- pagal BK 189 str. 2 d. ir paskirti laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams;

30- pagal BK 24 str. 4 d., 199 str. 1 d. ir paskirti laisvės atėmimo bausmę ketveriems metams.

31Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. l p., bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą ketveriems metams.

32Vadovaujantis BK 66 str. 2 d., į bausmę įskaityti laiką išbūtą kardomajame kalinime nuo 1998 m. liepos 2 d. iki 1998 m. rugpjūčio 3 d., nuo 1999 m. kovo 18 d. iki 1999 m. gruodžio 16 d. ir nuo 2001 m. liepos 25 d. iki 2001 m. lapkričio 23 d.

33Nuosprendžio dalį dėl O.D. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - 800 JAV dolerių, gautų iš nusikalstamos veikos, bei 22200 JAV dolerių vertės - 88800 Lt, gautų iš nusikalstamos veikos konfiskavimo, taip pat dėl O.D. išteisinimo pagal BK 199 str. 1 d, dėl JAV dolerių kontrabandos, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, prašo palikti nepakeistą.

34E.A. pripažinti kaltu pagal BK 24 str. 6 d. ir 189 str. 2 d. ir paskirti laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams.

35V.S. pripažinti kaltu pagal BK 24 str. 6 d., 189 str. 2d. ir paskirti laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

36Vadovaujantis BK 66 str. 2 d., į bausmę įskaityti laiką, išbūtą kardomąjame kalinime nuo 2001 m. liepos 25 d. iki 2001 m. spalio 24 d.

37Nuosprendžio dalį dėl V.S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės 200 JAV dolerių, gautų iš nusikalstamos veikos, bei 1800 JAV dolerių vertės - 7200 Lt, gautų iš nusikalstamos veikos konfiskavimo, prašo palikti nepakeistą.

38E.B. pripažinti kaltu pagal BK 199 str. 1 d. ir paskirti laisvės atėmimo bausmę trejiems metams.

39Vadovaujantis BK 66 str. 2 d., į bausmę įskaityti laiką, išbūtą kardomąjame kalinime nuo 2001 m. rugsėjo 19 d. iki 2001 m. lapkričio 28 d.

40Nuosprendžio dalį dėl E.B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės automobilio ( - ), ir automobilio brezentinio stogo konfiskavimo bei nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo proceso E.B. atžvilgiu nutraukimo suėjus baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 str. 2 d. senaties terminui, prašo palikti nepakeistą.

41V.D. pripažinti kaltu pagal BK 189 str. 2 d. ir paskirti laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams ir trims mėnesiams.

42Vadovaujantis BK 66 str. 2 d., į bausmę įskaityti laiką, išbūtą kardomąjame kalinime nuo 2001 m. liepos 24 d. iki 2001 m. lapkričio 30 d.

43Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., paskirtos bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

44Nuosprendžio dalį dėl V.D. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - 1200 JAV dolerių, gautų iš nusikalstamos veikos konfiskavimo, prašo palikti nepakeistą, tačiau pakeisti iš konfiskavimo 1800 JAV dolerių vertės - 7200 Lt, gautų iš nusikalstamos veikos, į konfiskavimą 900 JAV dolerių (3600 Lt) vertės.

45Nuosprendžio dalį dėl V.D. ekstradicijos iš Vokietijos į Lietuvą išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir 4788 Lt išieškojimo valstybės naudai, prašo palikti nepakeistą.

46Taip pat prašo panaikinti nuosprendį dalyje dėl D.D. išteisinimo ir priimti naują nuosprendį, kuriuo pripažinti ją kalta pagal BK 189 str. 2 d. ir paskirti laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams.

47Į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti D.D. kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2001 m. liepos 24 d. iki 2001 m. lapkričio 23 d.

48Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

49Vadovaujantis BK 67 str. 1, 3 d.d., 72 str. 2 d. 3 p. ir 5 d., paskirti baudžiamojo poveikio priemonę konfiskuoti iš D.D. iš nusikalstamos veikos gautų pinigų - 900 JAV dolerių vertę atitinkančią pinigų sumą pagal tuo metu galiojusį Lietuvos banko nustatytą kursą, t. y. 3600 Lt.

50Vadovaujantis BPK 105 str., pripažinti ekstradicijos iš Vokietijos į Lietuvą išlaidas proceso išlaidomis ir išieškoti iš D.D. 4788 Lt valstybės naudai.

51Taip pat prašo ištaisyti nuosprendžio techninius rašybos netikslumus, atsiradusius nurodant liudytojų vardus ir pavardes: Ro.M. pakeisti į Ro.M., L.S.- į L.S., L.K. - į L.K. , A.D. - į A.D., A.D. - į A.D. .

52Apeliantas teigia, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje išsamiai ir nuosekliai išdėstytos nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės, ištirti įrodymai bei nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai. Tačiau šios nuosprendžio dalies turiniui prieštarauja teismo išvados dėl D.D. išteisinimo ir motyvai dėl bausmės skyrimo nuteistiesiems O.D. , V.S. , E.A. , E.B. ir V.D. . Teigia, kad BK 54 str. numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie lemia teisėto, pagrįsto ir teisingo nuosprendžio priėmimą. Nurodo, kad teismas pažeidė šio baudžiamojo įstatymo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 “Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmiu skyrimo pradmenis” 4 p. nuostatas.

53Teismas nepagrįstai vadovavosi BK 55 str. nuostatomis ir nuteistajam E.B. paskyrė neteisingą bausmę. Be to, teismas, paskirdamas nuteistajai O.D. aiškiai per švelnią bausmę, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 43 „Dėl teismų praktikos, nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl kontrabandos”. Tačiau šiame nutrime apibendrinti paskirtų baudų ir laisvės atėmimo bausmių vidurkiai procentine išraiška negali pakeisti BK 54 str. apibrėžtų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei BK 41 str. nurodytos bausmės paskirties. Apeliantas pabrėžia, jog teismas nuteistajai O.D. paskyrė tris kartus mažesnę laisvės atėmimo bausmę, nei kad minėtame senato nutarime paskaičiuotas trejų metų vidurkis.

54Skirdamas švelnias bausmes nuteistiesiems O.D. ir E.B. , teismas nepagrįstai neįvertino ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių apie tai, kad kontrabandos būdu buvo gabenamos meno vertybės, gautos nusikalstamu būdu - padarant labai sunkų nusikaltimą - tyčia dėl savanaudiškų paskatų nužudant ( - ) R.M. . Kontrabanda buvo padaryta esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai su nusikalstamu būdu gauto turto įgijimu ir realizavimu. Nuteistieji O.D. ir E.B. savo kaltės nepripažino. O.D. nuolat teikė tyrimui bei teismui kintančias išgalvotas versijas, o E.B. dalį objektyvių parodymų davė tik aiškių įrodymų akivaizdoje. Apeliantas nurodo, kad BPK 21 ir 22 str. suformuluota įtariamojo ir kaltinamojo teisė duoti paaiškinimus negali būti siejama su klaidinančių duomenų teikimu, nes paaiškinimo samprata nėra tapati neteisingos informacijos teikimui. Taip pat apeliantas nurodo, kad O.D. nesirengė apsiriboti dviejų nusikalstamu būdu įgytų peizažų realizavimu, nes ji ne tik žadėjo pirkėjais prisistačiusiems asmenims parduoti daugiau meno vertybių iš R.M. priklausiusios kolekcijos, bet ir pateikė jiems 2001 m. liepos 24 d. įvykusio susitikimo savo namuose metu kitą peizažą iš tos pačios kolekcijos bei dar du paveikslus, gautus padarant kitą sunkų nusikaltimą - didelės vertės G.D. turto vagystę, pažadėdama pateikti realizavimui ir kitas meno vertybes iš pagrobtos R.M. kolekcijos.

55Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į nuteistųjų O.D. bei E.B. aukštą pasirengimo daryti kontrabandos laipsnį - šio nusikaltimo dalykas paslėptas išradingai pagamintoje brezentiniame stoge slėptuvėje, pasirūpinta fiktyvia panaudos sutartimi, siekiant sudaryti E.B. automobilio skolinimo regimybę, taip verčiant kaltę dėl paslėptų paveikslų išgalvotam asmeniui. Todėl mano, kad nuteistųjų O.D. bei E.B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė -savanaudiškos paskatos, kurios visuomeninių vertybių skalėje užima aiškiai negatyvią padėtį, turėjo būti vertinamos žymiai griežčiau. Aktyvus O.D. vaidmuo organizuojant E.B. , kaip vykdytoją padaryti kontrabandos nusikaltimą, turi būti įvertintas skiriant jai griežtesnę bausmę. Be to, turi būti atsižvelgta ir į padarytos kontrabandos veikos pavojingumo laipsnį - kontrabandos dalykas buvo didelės vertės, turintys istorinę-kultūrinę reikšmę antikvariniai paveikslai, kurių apsaugai ir išvežimui iš Lietuvos Respublikos nustatytas specialus teisinis režimas bei kurie priklausė visuomenėje plačiai žinomo nužudyto ( - ) R.M. kolekcijai. Nurodo, kad O.D. buvo sulaikyta ir suimta įtariant bendrininkavimu R.M. tyčinio nužudymo bei G.D. turto vagystės byloje, tačiau tai nepadarė jokios įtakos formuojantis jos nusikalstamam tikslui bei savanaudiškiems motyvams - pasipelnyti realizuojant iš paminėtų kolekcijų pagrobtas meno vertybes, ir dar daugiau -paskatino imtis ypatingos konspiracijos ir realizuoti šias vertybes užsienio valstybėje.

56Teismas už nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 str. 2 d., vienoda bausme nepagrįstai nubaudė tiek vykdytoją V.D. , tiek visos nusikalstamos veikos iniciatorę - O.D. . Apeliantas nurodo, kad pastaroji ne tik įgijo, realizavo du paminėtus R.M. paveikslus bei organizavo jų kontrabandą, bet ir įgijo bei laikė siūlydama realizuoti dar vieną paveikslą iš tos pačios ir du paveikslus iš G.D. kolekcijų, t. y. įgijo turtą, gautą padarant sunkų ir labai sunkų nusikaltimus. Todėl teigia, kad O.D. turi būti paskirta žymiai griežtesnė bausmė. Visų nuteistųjų nusikalstamoje veikoje, numatytoje BK 189 str. 2 d., nenustatyta baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o nustatytos dvi sunkinančios. Todėl atsižvelgiant į nuteistųjų aktyvumą, organizuotumą bei veiksmų maskavimą darant nusikalstamas veikas, į nusikalstamos veikos dalyką (istorinę-kultūrinę reikšmę turinčios antikvarinės vertybės) ir akivaizdų siekį tęsti žinomai nusikalstamu būdu gauto turto - pagrobtos nužudyto R.M. kolekcijos meno vertybių realizavimą, teismas nepagrįsai paskyrė aiškiai per švelnias bausmes nuteistiesiems O.D. , V.S. , E.A. ir V.D. .

57Teismas prie bausmių skyrimo nuteistiesiems E.A. ir V.S. motyvų nepagristai priskyrė tai, jog jie pilnai pripažino inkriminuojamo nusikaltimo objektyviosios pusės veiksmus. Tokia išvada neatitinka byloje nustatytų duomenų, nes jie pripažino tik visiškai akivaizdžiais įrodymais pagrįstas aplinkybes. Nuteistasis V.S. bandė klaidinti tyrimą ir teismą deklaratyvia versija apie nenustatytą asmenį „S.” bei kartu su E.A. neigė tikrąsias nusikalstamo bendravimo su O.D. aplinkybes. O E.A. po nusikaltimo išaiškinimo buvo ilgam laikui pasislėpęs nuo tyrimo, kas taip pat parodo juo nenuoširdumą. Apeliantas pažymi, jog nuteistieji E.A. ir V.S. padėjo realizuoti turinčias istorinę - kultūrinę reikšmę meno vertybes, gautas padarant labai sunkų nusikaltimą, tačiau dėl savanaudiškų paskatų ir motyvų nekreipė dėmesio į visuomenėje nusistovėjusius moralaus ir teisėto elgesio standartus, kas neabejotinai rodo jų pavojingumą visuomenei. Be to, jų veika pasižymėjo dideliu organizuotumo laipsniu ir konspiracija - nelegalaus turto pirkėjų buvo ieškoma užsienio valstybėse, iš anksto buvo tariamasi dėl savo ketinimų maskavimo vartojant sutartinius paveikslų numerius, pabrėžiama atsargumo priemonių būtinybė, vienas iš parengiamųjų susitikimų surengtas taip pat kitoje valstybėje, o po pirmo pavykusio sandėrio buvo išreikštas aiškus ketinimas tęsti ir plėtoti nusikalstamą veiklą bei atlikti joje dar ženklesnį vaidmenį. Todėl apeliantas teigia, kad nuteistiesiems E.A. ir V.S. buvo paskirtos aiškiai per švelnios bausmės.

58Teismas, išteisindamas D.D. , konstatavo, jog užfiksuoti tik minimalūs jos bendravimo su ikiteisminiame tyrime jai inkriminuotos nusikalstamos veikos bendrininkais duomenys atspindi tik dalį objektyviosios ir subjektyviosios nusikaltimo, numatyto BK 189 str. 2 d., sudėties elementų. Apeliantas teigia, kad kitą dalį apibūdina natūrali ir objektyvi įvykių seka, pačios D.D. elgesys dviejų paveikslų realizavimo jos gyvenamojoje vietoje metu, o taip pat psichinis santykis su jos akivaizdoje atliekamais veiksmais, kurių dalį ji pati tiesiogiai padėjo atlikti. Iš bylos duomenų matyti, kad ji šeimos gyvenime atliko aktyvų vaidmenį bei visokeriopai rūpinosi bendravimo konfidencialumo užtikrinimu. Ji ypač griežtai priekaištavo V.D. dėl to, kad šis pasakė paveikslų pirkėjais prisistačiusiems asmenims jos motinos telefoną Lietuvoje. Teismo išvada, jog tokie išteisintosios veiksmai vertintini kaip gyvenimiškas rūpinimasis motinos saugumu, prieštarauja visuotinai pripažįstamiems teisėto ir nuoširdaus tarpusavio bendravimo normoms. Sudarant teisėtus sandorius, dėl teisėtai nuosavybės teise priklausančių objektų, niekada nesislepiama nuo nei pirkėjų, su kuriais ketinama ir toliau bendrauti ateityje, nei nuo bet kokių kitų asmenų ar teisėsaugos institucijų. V.D. pokalbyje su tariamais paveikslų pirkėjais metu D.D. pabrėžė, kad perkamų paveikslų viešai rodyti nepageidautina. Nors teisminio nagrinėjimo metu tai buvo paaiškinta kolekcininkų gyvenimo Lietuvoje uždarumu, tačiau apeliantas teigia, kad šiuo konkrečiu atveju buvo kalbama apie tai, ką galima daryti ateityje pirkėjams su jų nupirktais paveikslais. Tai reiškia, kad visi bendrininkai suvokė realizuojamų paveikslų nelegalumą. Be to, D.D. ir V.D. žinojimą, kad jų ir O.D. jau realizuoti ir pastarosios siūlomi parduoti ateityje paveikslai yra gauti neteisėtu būdu, patvirtina jų tarpusavio telefoniniai pokalbiai ir laiškų, siųstų elektroniniu paštu, turinys. Nors D.D. tvirtino nesidomėjusi paveikslais ir nieko nežinojusi apie O.D. veiklą, tačiau iš telefoninių pokalbių matyti, kad ji žinojo apie šiuos paveikslus ir jų kainas. Be to, nuteistasis E.B. parodė, kad jis D.D. perdavė O.D. prašymą nuvalyti nuo paveikslų pirštų antspaudus. Nepagrįsta teismo išvada, kad D.D. ir V.D. telefoninių pokalbių Vokietijoje turinys yra nerišlus. Apeliantas teigia, kad tai tik objektyviai įrodo, jog sutuoktiniai puikiai suvokė vienas kito mintis net iš užuominų, nutylėjimų ir išraiškingų keiksmažodžių, kadangi lengvai pereidavo prie kitų temų. Bendražmogiškojo bendravimo logika pasireiškia tuo, jog kiekvienas pašnekovas stengiasi išsiaiškinti ir įsigilinti į nesuvoktas pokalbio detales ir tai nedaroma tik tuo atveju, jei pokalbio turinys suvokiamas adekvačiai pasirinktai žodinei konstrukcijai.

59Apeliantas nurodo, kad dviejų peizažų realizavimas D.D. gyvenamojoje vietoje vyko pakankamai ilgą laiką, keletą valandų, buvo akivaizdžiai vartomas R.M. kolekcijos katalogas ir kalbama apie jame pavaizduotų meno kūrinių pardavimą. Meno vertybių ekspertu „G.“ prisistatęs asmuo du kartus, po kiekvieno paveikslo apžiūros, aiškiai visiems buvusiems akivaizdoje asmenims aiškino, kad abu jo ištirti paveikslai atitinka pavaizduotuosius minėtame kataloge. Abu paveikslai buvo realizuojami be porėmių ir rėmų, su akivaizdžiais išpjovimo iš porėmių požymiais, iš visų pusių atspurusiais drobių kraštais. Todėl apeliantas mano, kad visiškai nebūtina gerai nusimanyti antikvarinėse vertybėse, kad būtų galima elementariai suvokti, jog paveikslai atgabenti ir įgyti neteisėtos veiklos rezultate, ir ypač prisimenant kelerių metų senumo įvykius, kuomet V.B. bandė oficialiai parduotuvėse ir aukcione parduoti tvarkingus ir su porėmiais buvusius tuos pačius paveikslus. Be to, D.D. vaikystė prabėgo paveikslų pilnuose namuose, todėl ji negalėjo neatskirti atvirai laikomų su porėmiais ir rėmais paveikslų nuo ištrauktų iš užtiesalo, prieš tai atvirai nelaikytų aptariamųjų kūrinių. Visi kiti nutapyti ant drobių paveikslai, tuo metu buvę jos ir sutuoktinio V.D. bute, buvo su porėmiais ir rėmais, laikomi atvirose vietose. Nors liudytojai, kuriems buvo taikomas anonimiškumas, ir negalėjo išskirti bei įvardinti ypatingų D.D. veiksmų, tačiau jos darnus ir natūralus veikimas pernešant ar palaikant paveikslus kartu su V.D. ir O.D., užtikrinta ir savimi pasitikinti laikysena objektyviai įrodo atliekamų veiksnių suvokimą bei aiškų pritarimą jiems. D.D. domėjosi R.M. nužudymo ir jo turėtos antikvarinės kolekcijos pagrobimo byla, kurioje buvo įtariama bei sulaikyta jos motina ir brolis, pas giminaičius daromos kratos, nuteisti buvęs patėvis ir kiti asmenys. Dėl didžiulio visuomenės susidomėjimo šios bylos tyrimas buvo plačiai nušviečiamas spaudoje bei lietuviškuose interneto tinklalapiuose, šio domėjimosi neneigė ir pati išteisintoji, kurios gyvenamojoje vietoje rastos tai patvirtinančios laikraščių iškarpos. Todėl apeliantas teigia, kad baudžiamojoje byloje surinkta pakankamai duomenų apie tai, jog D.D. pilnai suvokė dviejų paveikslų pardavimo jos namuose neteisėtumą bei savo veiksmais padėjo juos realizuoti, nors ir mažiau išoriškai pastebimu aktyvumu, nei nuteistieji V.D. ir O.D. .

60Nuteistasis E.A. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį, priimtą jo atžvilgiu, panaikinti ir jį išteisinti. Teismas nepagrįstai neįvertino tai, kad nusikaltimo, numatyto BK 189 str., subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta, kad įgyja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą ir to nori bei tikrai žino kokį turtą įgyja arba realizuoja. Todėl tik dėl kylančių įtarimų ar abejonių negalima asmens patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Apeliantas nurodo, kad V.S. jo paprašė padėti parduoti kelis paveikslus, apie kurių įgijimo aplinkybes jis nieko neaiškino. Jam buvo susidaręs įspūdis iš spaudos ir kitų žiniasklaidos priemonių, kad yra parduodami rasti pas V.B. ( - ) R.M. paveikslai, kad tai daro ( - ) giminės, vengdami viešumos. Prokuroras S.T. , apklaustas teisme liudytoju, nurodė, kad buvo rasti 22 R.M. priklausantys paveikslai, kurie buvo parodyti per televiziją. Apie tai, kad minėti paveikslai bus grąžinti ( - ) giminėms buvo pranešta ne kartą spaudoje. Nors BK 189 str. ir nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, tačiau turėtų būti nustatytas bent jau bendras kaltininko supratimas apie kito asmens (ar jų grupės) padaryto nusikaltimo pobūdį ir nusikalstamo turto gavimo būdą. Teismas nenurodė pagal kokius požymius apeliantas suprato ar galėjo suprasti, kad kalbama apie nusikalstamu būdu įgytus daiktus. O įrašytuose pokalbiuose nėra užfiksuota jokių konkrečių duomenų apie asmenis, pasiūliusius turtą, jo įgijimo ar paėmimo realizuoti sąlygas ir pan. Apeliantas pažinojo tik V.S., su kitais nuteistaisiais neturėjo reikalų ir nepalaikė ryšių. V.S. padėjo ieškoti pirkėjų, kadangi pastarasis silpnai kalbėjo rusiškai. Nors apeliantas ir tikėjosi tam tikros materialinės naudos, tačiau pats nei vieno paveikslo nepardavė, į Vokietiją, kur vyko paveikslų pardavimas, nebuvo nuvykęs, konkrečių pirkimo-pardavimo sandorio detalių nežinojo. Nurodo, kad jo išsilavinimas yra spec.vidurinis, o pomėgiai visiškai nesusiję su daile ar menu. Pirmajame susitikime su tariamais pirkėjais apeliantas pasakė, kad apie paveikslų pardavimą nėra pakankamai informuotas ir nėra specialistas. Todėl teigia, kad jo veikoje nėra priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir atsiradusių pasekmių ir mano, kad paveikslai būtų parduoti ir be jo pagalbos.

61Nuteistasis V.S. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį, priimtą jo atžvilgiu, panaikinti ir jį išteisinti. Apeliantas teigia, jog neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką bei, kad nuosprendis neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo “Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą” 1.1 p. reikalavimų.

62Nurodo, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 str. 2 d., subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Todėl būtina nustatyti, jog kaltininkas supranta ir žino, kad įgyja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą ir to nori. O tik dėl kylančių įtarimų ar abejonių asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Apeliantas teigia, kad byloje nėra įrodymų, kad jis suprato apie kito asmens ar jų grupės padaryto nusikaltimo pobūdį bei nusikalstamą turto gavimo būdą. Baudžiamosios teisės teorijoje laikoma, jog apie turto gavimo būdą kaltininkas gali suprasti iš tam tikrų turto ypatumų, jo įgijimo ar paėmimo realizuoti sąlygų, konkrečių duomenų apie asmenį, pasiūliusį turtą ir pan.

63Teismo teiginys, kad apeliantas su E.A. aktyviai siekė susitarti su tariamais pirkėjais, jog šie nupirktų paveikslus, pavaizduotus R.M. kolekcijos kataloge “Europos dailė”, prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Apeliantas nurodo, kad pirmojo susitikimo, įvykusio 2001 m. vasario 12 d. Trakuose, metu pirkėjai „Al.” bei „A.” pasakė, jog juos domina trys konkretūs paveikslai. Tai įrodo, kad nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelio dalyviai skatino apeliantą gauti jiems kataloge išspausdintus paveikslus. Pokalbio turinys patvirtina, jog apeliantas su E.A. buvo tik tarpininkai, nieko neišmanantys dailėje, realiai nematę nė vieno paveikslo. Apeliantas nurodo, kad jis su E.A. žinojo, jog kalbama apie R.M. kataloge pavaizduotą kolekciją. Nuteistasis E.A. pasakė, kad ši kolekcija yra kažkur išmėtyta, jos turėtojai ją tarpusavyje pasidalijo, kad nei jis, nei apeliantas neturi tiesioginio kontakto su tais, kas disponuoja paveikslais. Be to, apeliantas su E.A. net neįsivaizdavo ar kalbama apie originalius paveikslus, ar apie jų kopijas, nesuprato apie jų vertę ir realų egzistavimą. Taip pat pokalbio metu buvo sutarta spręsti visus klausimus tik po to, kai apeliantas ir E.A. realiai turės paveikslus. Iš telefoninio pokalbio, įvykusio 2001 m. liepos 20 d. tarp apelianto ir asmens „A.”, matyti, jog tik tariami pirkėjai rodo susidomėjimą ir iniciatyvą paveikslų sandoriu, o apeliantas patvirtina, jog susitarimas dėl Vokietijoje esančių paveikslų galioja. Apeliantas teigia, kad jo ir E.A. norą nusišalinti nuo klausimų, susijusių su paveikslais, sprendimo patvirtina ir pokalbis, įvykęs 2001 m. birželio 27 d. tarp E.A. ir „A.”. Šio pokalbio metu E.A. leidžia pašnekovui suprasti, kad visi reikalai turėtų būti tvarkomi su paveikslų šeimininke, kuri tuo užsiima ir išmano kaip ekspertas. Pokalbis, įvykęs 2001 m. liepos 10 d. Vokietijoje tarp pirkėjo „A.” ir paveikslų pardavėjų, taip pat patvirtina, jog apeliantas ir E.A. buvo praktiškai pašalinti iš paveikslų reikalų, nes buvo pasakyta, kad viskas bus nuspręsta ir be apelianto su E.A. . Tai patvirtina tolimesni įvykiai, kai asmenys, turėję paveikslus, be jokių tarpininkų ėmė bendrauti su tariamais pirkėjais bei paneigia teismo teiginį apie apelianto aktyvų siekimą padėti realizuoti meno vertybes. Nepagrįstas teismo teiginys, kad apeliantas siūlė pirkti svetimus paveikslus, įgytus nusikalstamu būdu, nes ( - ) miręs, dėl įvykio vienas asmuo nuteistas iki gyvos galvos, o kitas buvo areštuotas. Apeliantas suprato, jog kalba vyksta apie paveikslus, kurie turi kažką bendro su nužudytuoju ( - ) R.M. , nes buvo girdėjęs, kad V.B. nuteistas kalėti iki gyvos galvos, o O.D. buvo suimta ir vėliau paleista. Tačiau šios bendro pobūdžio žinios neleido būti tikram, jog derybos vyksta būtent dėl pagrobtų ir nerastų R.M. meno vertybių. Nurodo, kad dar iki R.M. nužudymo jis girdėjo kalbas ir skaitė spaudoje, kad kataloge pavaizduoti kūriniai laikomi privačiose kolekcijose bei antikvariatus. Jis žinojo, jog išaiškinus ( - ) žudikus, buvo rasta nemažai pavogtų paveikslų, kurie grąžinti R.M. artimiesiems, tarp kurių iškilo nesutarimai dėl turto dalybų. Todėl E.A. ir pasakė pirkėjams „Al.” bei „A.”, kad kolekcija pasidalyta ir laikoma dalimis. O informacija, jog keli paveikslai yra Vokietijoje, ir keli - Maskvoje, tik dar labiau sustiprino įsitikinimą, kad realizuojami ne nusikalstamu būdu gauti meno kūriniai.

64Nurodo, kad nei apeliantas, nei nuteistasis E.A. iki įvykio neturėjo nieko bendro su daile, nežinojo kurie iš pagrobtųjų paveikslų rasti ir kur jie laikomi. Tariami pirkėjai nei karto nepasakė, jog juos domina pavogti ir teisėsaugos pareigūnų nerasti ( - ) R.M. paveikslai. Liudytojas R. Oc. nežinojo, jog siūloma įsigyti nusikalstamu būdu gautus dailės kūrinius. Teismo minimas atsargumas kalbant telefonais parodo tik apelianto įprotį viešai neaptarinėti komercinių reikalų, o ne žinojimą, jog pokalbis vyksta apie nusikalstamu būdu gautas meno vertybes. Tai, kad su pirkėjais bendravo telefonais, informaciją perduodavo faksimilinio ryšio pagalba, neįrodo, jog apeliantas buvo įsitikinęs, kad padeda realizuoti pavogtus paveikslus. Kadangi pirkėjai gyveno užsienyje, susitikinėti su jais buvo sudėtinga, todėl buvo naudojamos techninės ryšio priemonės. Nurodo, kad R.M. turėtų meno vertybių kataloge nurodyti numeriai buvo naudojami dėl patogumo, kad nereikėtų rašyti viso paveikslo pavadinimo. Apeliantas teigia, kad paveikslų pardavimo aplinkybės bei atsiskaitymo būdas nerodė, jog jie yra vogti.

65Nuteistoji O.D. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį, priimtą jos atžvilgiu, panaikinti ir ją išteisinti. Mano, kad nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas objektyviais bylos duomenimis.

66Apeliantė skunde analizuoja nusikaltimo, numatyto BK 189 str. 2 d., objektą, subjektą ir teigia, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog visos vertybės, kurias įgijo apeliantė, buvo R.M. ir G.D. nuosavybė. Nurodo, kad tai ji yra tikroji paveikslų ( - ) ir ( - ) savininkė, o paveikslų ( - ), su pavaizduotais trimis angelais ir su pavaizduota buitine scena (( - )), savininkas yra B.K. .

67Liudytojai V.B. , S.B. parodė, kad minėtus paveikslus apeliantė įgijo nuosavybės teise nuo 1973 m. iki 1974 m. Leningrade pas K.M.L. Tai pripažino teisme ir prokuroras, palaikęs byloje valstybinį kaltinimą. Šiuos paveikslus apeliantė laikė savo namuose iki 1993 m., vėliau juos V.B. išvežė į Vokietiją, kur įvairiuose aukcionuose bandė parduoti, o 1994 m. vasarą parvežė atgal, juos sutvarkęs, ieškojo pirkėjų. Nors paveikslai buvo apeliantės nuosavybė, tačiau jie visą laiką buvo V.B. žinioje. O 1995 m. vasarą juos parodžius ( - ) R.M., buvo sutarta, kad abu paveikslus ( - ) nupirks už 30000 JAV dolerių, juos sumokant dalimis. Paveikslai 1995 m. vasarą buvo perduoti ( - ). Pastarasis kaip dalinį mokėjimą davė 2000 Lt vertės vazą, kurią V.B. atidavė apeliantei. Vėliau R.M. pasakė, kad sutinka sumokėti tik 20000 JAV dolerių. V.B. su tokiomis sąlygomis nesutiko ir sandoris dėl paveikslų nuosavybės perleidimo sužlugo. Kadangi ( - ) R.M. abu paveikslus įrėmino, o jo vaza buvo pas apeliantę, tai jis paprašė V.B. , kad leistų paveikslus įtraukti į ( - ) išleidžiamą katalogą „Europos dailė”. V.B. su tuo sutiko, nes paveikslo įtraukimas į katalogą daro jį kataloginiu, o tai žymiai pakelia jo vertę. R.M. paveikslus nufotografavus, 1996 m. buvo išleistas katalogas. Paveikslai pas ( - ) buvo iki jo nužudymo. V.B. ( - ) nužudymo naktį jo bute išpjovė šiuos apeliantės paveikslus iš rėmų ir kartu su kitais paveikslais pasiėmė. V.B. 1998 m. liepos 2 d. buvo sulaikytas, o vėliau paleistas. Tada V.B. per savo draugą A.P. 12 paveikslų, pavogtų iš ( - ) buto, kontrabandos būdu išvežė į Vokietiją. Tarp šių paveiksiu buvo ir apeliantės paveikslai ( - ) ir ( - ). Šiuos paveikslus A.P. nuvežė ir perdavė apeliantės dukrai ir žentui V.D. . Apeliantė teigia, kad teisme ši aplinkybė nepagrįstai neištirta. Apie tai, kad paveikslai yra pas D. apeliantei pasakė V.B. ir V.D. . Todėl apeliantė, V.B. grąžinus jai nuosavybės teise priklausančius paveikslus, nutarė juos realizuoti. Apie tai kokiu būdu jos paveikslai atsidūrė pas V.D. ir D.D. Vokietijoje, ji sužinojo tik teisme, apklausiant liudytoju V.B. . Byloje nėra įrodymų, kad R.M. nupirko iš apeliantės šiuos du paveikslus. Liudytojai K. tik patvirtina aplinkybę, kad ( - ) turėjo paveikslus, tačiau tai neįrodo, kad jis juos valdė nuosavybės teise. Nors Vilniaus apygardos teismo 2000 m. rugsėjo 11 d. nuosprendyje nustatyta, kad 1998 m. naktį iš birželio 30 d. į liepos 1 d. iš ( - ) R.M. namų buvo pavogti paveikslai ( - )ir ( - ). Tačiau šiame nuosprendyje nenurodyta kam nuosavybės teise priklausė šie paveikslai. Apeliantė šioje baudžiamoje byloje neapklausta, todėl ji neturėjo galimybės duoti parodymų apie šių paveikslų priklausomybę. Apie tai, kad apeliantės paveikslai ( - ) nužudymo naktį buvo pavogti iš jo buto, ji sužinojo susipažinusi su baudžiamąja byla, o konkrečias paveikslų vagystės iš ( - ) buto aplinkybes ir jų atsiradimo Vokietijoje pas D. aplinkybes teisme papasakojo liudytojas V.B. . Nurodo, kad nusikaltimas, numatytas BK 189 str. 2 d., padaromas tik tiesiogine tyčia. Tačiau ji, atgaudama iš V.B. savo paveikslus, nežinojo ir nesuvokė, kad jie iš R.M. valdymo išėjo darant nusikaltimą bei kad šį nusikaltimą padarė V.B. . Todėl jos veikoje nėra nusikaltimo sudėties dėl paveikslų ( - ) ir ( - ) įgijimo ir realizavimo.

68Apeliantė nurodo, kad paimdama realizuoti paveikslus ( - ), su pavaizduotais trimis angelais ir su pavaizduota buitine scena (( - )) iš B.K. suprato ir suvokė, kad šių paveikslų savininkas yra pats B.K. . Apie tai, kad šie paveikslai yra ( - ) R.M. ir G.D. nuosavybė ir kad jie pavogti, ji nežinojo. Apie tai ji sužinojo tik susipažinusi su šios baudžiamosios bylos dokumentais. Visą laiką buvo sąžiningai įsitikinusi, kad paveikslų savininkas yra B.K. . Kad šie trys paveikslai priklauso nuosavybės teise B.K. byloje patvirtino jis pats, nurodydamas kada ir kokiomis aplinkybėmis juos įsigijo. Šiuos jo parodymus patvirtino liudytojas V.B. Apeliantės parodymus, apie tai kada ir kokiomis aplinkybėmis jai pristatė realizavimui šiuos paveikslus, patvirtino B.K. , vaizdo įrašas bei liudytojai A.D. , A.T. ir N.T. . Todėl apeliantė teigia, kad pagal BK 189 str. 2 d. ji turi būti išteisinta.

69Teigia, kad ji nepagrįstai nuteista, pagal BK 24 str. 4 d. ir 199 str. 1 d., už tai, kad bendrininkų grupėje organizavo E.B. išgabenti per valstybės sieną kontrabandos būdu į Vokietiją paveikslus ( - ) ir ( - ). Kadangi jai to daryti nebuvo būtina, nes šie jos paveikslai jau buvo Vokietijoje pas D. Ji paprašė E.B. nuvežti D. du nedidelius paveikslėlius, tačiau ne paveikslus ( - ) ir ( - ). Tai patvirtino D.D. , V.D. ir E.B. , kuris parodymo atpažinti paveikslus ( - ) ir ( - ) metu jų neatpažino. Teismas nepagrįstai atmetė jos prašymą išreikalauti iš Vokietijos V.D. turto saugotojų šiuos paveikslus, nuosprendyje nurodydamas, kad kratos metu pas D. namuose tokie paveikslai nebuvo surasti. Apeliantė nurodo, kad D. namuose liko neapžiūrėtas vaiko kambarys, kuriame ant sienos ir kabojo šie paveikslai. Byloje atliktų ekspertizių išvados nėra kategoriškos. Jose nenurodyta, kad E.B. automobiliu buvo gabenami paveikslai ( - ) ir ( - ). Todėl jos kaltė organizuojant paveikslų ( - ) ir ( - ) kontrabandą į Vokietiją pagal BK 24 str.4 d., 199 str. 1 d. nėra įrodyta.

70Taip pat apeliantė mano, kad teismas pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6 str. 1 d. ir 3 d. (d) punkto nuostatos. Į bylos nagrinėjimą liudytojais buvo šaukiami specialiųjų tarnybų pareigūnai, aktyviai dalyvavę atliekant kai kuriuos nusikalstamus provokacinius veiksmus bei sulaikymo metu. Tačiau jie buvo apklausti pažeidžiant BPK 279 str. 6 d., 282 str. 2 d. ir Konvencijos 6 str. 1 d. ir 3 d. (d) punkto nuostatas. Apeliantė nurodo, kad teismas privalo įvertinti ar visas procesas buvo sąžiningas. Įrodymai turi būti pateikti viešai, dalyvaujant kaltinamajam ir laikantis rungimosi principo. Bet kuri išimtis negali pažeisti šio principo. Asmuo negali būti nuteistas vadovaujantis įslaptintų liudytojų parodymais. Jeigu kaltinimo liudytojai yra įslaptinti, gynybai sudaromi tam tikri apsunkinimai dalyvauti rungimosi procese. Todėl valstybė, siekdama apsaugoti įslaptintus liudytojus, privalo imtis priemonių užtikrinti rungtynišką procesą. Apeliantė nurodo, kad šių pareigūnų, įslaptintų ir neįslaptintų, kurie buvo apklausti teisme, statusas skiriasi nuo tų liudytojų, kurie nėra suinteresuoti byloje. Apeliantė teigia, kad liudytojais apklausti pareigūnai visada yra suinteresuoti, nes susiję su vykdomąja valdžia ir baudžiamojo persekiojimo vykdymu. Tokiems liudytojams anonimiškumas turėjo būti taikomas tik ypatingai išskirtiniais atvejais. Iš šių liudytojų pareiginių funkcijų matyti, kad informaciją, kurią jie sužinojo kaip liudytojai, yra gavę atlikdami savo tarnybines pareigas. Todėl jie turėjo būti apklausti viešame teismo posėdyje. Nepaisant procesinių sunkumų, kaltinamajam neturi būti užkirstas kelias patikrinti įslaptinto liudytojo patikimumą. Ji nuteista remiantis ir įslaptintų liudytojų parodymais, kurie nebuvo tinkamai ištirti ir nesudaryta galimybė įsitikinti jų patikimumu. Todėl apeliantė teigia, kad tai pažeidžia teisę į gynybą ir sudaro pagrindą abejoti teismo priimto sprendimo pagrįstumu bei teisėtumu. Ji turi neginčijamą teisę akivaizdžiai užduoti klausimus įslaptintiems liudytojams. Ši teisė nėra tik formali proceso garantija, grindžiama asmens teisių ir laisvių apsaugos deklaracijomis. Realizuojant šią teisę, dar kartą patikrinama ar įslaptintų liudytojų parodymai yra tikri, tikslūs ir nuoširdūs. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi įrodymais, kurių didelę dalį sudarė liudytojų, kuriems buvo taikomas anonimiškumas, parodymai. Konvencijos 6 str. 1 d. ir 3 d. (d) punkto nuostatos pažeistos tuo, kad teismas nepagrįstai atmetė apeliantės prašymus akivaizdžiai užduoti klausimus minėtiems liudytojams teisme. Nes teisminio nagrinėjimo metu kaltinamajam ar jo gynėjui nesuteikus teisės tiesiogiai užduoti klausimus įslaptintiems liudytojams, teismas negali remtis šiais parodymais priimdamas sprendimą ir tokiu būdu pažeisti principą “dalis vietoj visumos”.

71Nuteistoji O.D. atsikirtimu į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą prašo prokuroro skundą atmesti, o jos skundą patenkinti. O jeigu būtų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, prašo nuosprendžio nekeisti. Teigia, kad prokuroras savo apeliaciniame skunde nepagrįstai neatkreipė dėmesio į Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 29 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2000 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžių prieštaringumą civilinio ieškinio dalyje ir neprašo šio prieštaravimo panaikinti. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2000 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu iš nuteistojo V.B. ir kitų nuteistųjų priteista L.K. 2014034 Lt, o G.D. 266240 Lt žalos atlyginimo, tarp jų ir už paveikslus: ( - ), ( - ) ir ( - ), su pavaizduotais trimis angelais ir su buitine scena ( - ). O Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu L.K. perduoti paveikslai ( - ), ( - ) ir ( - ), o paveikslai su pavaizduotais trimis angelais ir buitine scena ,,Laiminga šeimyna” grąžinti G. D. Todėl apeliantė teigia, kad L.K. ir G. D. jiems grąžinamų paveikslų vertės dydžiu neteisėtai praturtės. Tačiau prokuroras savo apeliaciniame skunde į tai nepagrįstai nekreipė dėmesio.

72Išteisintoji D.D. atsikirtime į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą prašo prokuroro skundą atmesti ir palikti nepakeistą apygardos teismo nuosprendį. Teigia, kad skundas nepagrįstas, jame išdėstytos tik prielaidos ir prokuroro subjektyvi nuomonė. Skunde išdėstyta vertija, kad ji, D.D. , žinojo apie paveikslų vagystę, jų kainą, aktyviai prisidėjo prie paveikslų realizavimo, yra nepagrįsta byloje surinktais duomenimis. O skunde nurodyti bendravimo fragmentai gali būti įvairiai suprantami. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ji apžiūrinėjo katalogą, paveikslus, nuteistasis E.B. neparodė, kad perdavė O.D. prašymą nuvalyti pirštų pėdsakus. Nei vienas asmuo neparodė, kad ji matė katalogo turinį. Ji nesidomėjo jos bute vykusiu paveikslų pardavimu, nebendravo su pirkėjais bei su šia prekyba ji nėra susijusi. Liudytojai nenurodė jokių jos veiksmų, susijusių su paveikslų pardavimu. Tai, kad ji domėjosi savo artimųjų likimu, neįrodo, kad ji žinojo apie parduodamų paveikslų ryšį su ( - ) R.M. likimu. Nurodo, kad antikvarinio meno reikalai jos nedomino. Viso bylos tyrimo proceso metu davė nuoseklius parodymus. Nors ji turėjo galimybę susipažinti, žinoti, prisidėti prie minėtų meno kūrinių pardavimo, tačiau ji šia galimybe nepasinaudojo, jos nerealizavo, nes jai buvo neįdomu ir nebūtina.

73Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavę nuteistieji ir jų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus patenkinti, o Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinį skundą - atmesti. Prokuroras prašė Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistųjų - atmesti.

74Prokuroro ir nuteistosios O.D. skundai tenkinami iš dalies, o nuteistųjų E.A. ir V.S. skundai atmetami.

75Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo ir realizavimo bei kontrabandos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai O.D. pripažino kalta ir nuteisė pagal 189 str. 2 d. ir 24 str. 4 d., 199 str. 1 d., o E.A. ir V.S. – pagal BK 189 str. 2 d.

76Paminėtų nuteistųjų apeliacinių skundų argumentai apygardos teismo išvadų dėl jų kaltės nepaneigia.

77O.D. , E.A. ir V.S. neneigia, kad skundžiamame nuosprendyje nurodytus paveikslus realizavo (( - ) ir ( - )) ar pateikė realizuoti (( - ), paveikslas su pavaizduotais trimis angelais ir paveikslas su pavaizduota buitine scena). Tačiau visi paminėti apeliantai ginčija nusikaltimo subjektyviosios pusės turinį – tyčią, t. y. suvokimą, kad įgyja ar realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą. Be to, O.D. ginčija ir kitą nusikaltimo sudėties elementą – objektą, teigdama, jog paveikslai ( - ) ir ( - ) priklausė jai, o ne R.M. , o paveikslas ( - ), paveikslas su pavaizduota buitine scena ir paveikslas su trimis angelais priklausė B.K. .

78Šie nuteistosios teiginiai yra neginčijamai paneigti ne tik įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2000 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu, bet ir liudytojų A.K. , R.K., L.K., G.D. parodymais, poėmio protokolu (b.l. 110 -114 t. 2) ir kitais teismo nuosprendyje aptartais ir tinkamai įvertintais įrodymais.

79Kolegija netiki ir atmeta liudytojo B.K. ir V.B. parodymus, kadangi jie iš esmės prieštarauja jau paminėtų liudytojų parodymams ir specialisto išvadai. Tai, kad paveikslas su buitine scena į O.D. namus galėjo būti atneštas 2001 m. liepos 24 d. ir šią aplinkybę netiesiogiai patvirtinantys A.D. , A.T. ir N.T. parodymai, nuteistosios kaltės nei paneigia, nei patvirtina.

80Priešingai nei teigia apeliantė, 2000 m. rugsėjo 11 d. įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje aiškiai ir suprantamai konstatuota, jog skundžiamame nuosprendyje nurodyti paveikslai nuosavybės teise priklausė R.M. ir G. D..

81Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje O.D. net neužsiminė apie tai, jog dalis paveikslų, kurių įgijimu ir realizavimu ji buvo įtariama, priklausė jai, nors apie tokią svarbią aplinkybę ji negalėjo pamiršti net ir būdama ištikta šoko po sulaikymo. Maža to, ji savo pirmojoje apklausoje nurodė, kad paveikslų R.M. nepardavė ir neskolino ir nežino kodėl jie buvo pavaizduoti jo kolekcijos kataloge (b.l. 3-5; 9-13, t. 6).

82Byloje nustatyta, kad R.M. turėjo pakankamai lėšų sumokėti už paveikslus, todėl vėlesni O.D. ir V.B. parodymai apie tariamą vengimą atsiskaityti ir dėl to neįvykusį pirkimo-pardavimo sandorį yra neįtikinami.

83Nusikaltimas, numatytas BK 189 str. padaromas tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, kad įgyja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą ir to nori. Tačiau įstatymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes. Pakanka bendro jo supratimo apie kito asmens ar bendrininkų grupės padaryto nusikaltimo pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą.

84Pažymėtina ir tai, kad kaltės – tiesioginės tyčios – turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai-psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį.

85Iš bylos medžiagos matyti, kad apygardos teismo išvada, jog O.D. , E.A. ir V.S. tyčia įgijo, realizavo ar padėjo tai daryti žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą, paremta bylos faktinių aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų visumos vertinimu.

86Nustatyta, kad R.M. nužudymo ir paveikslų iš jo bei G.D. vagystės byla, o taip pat šių paveikslų likimas buvo plačiai aptariami žiniasklaidoje. Taigi, šie faktai buvo visuotinai žinomi ir neturi būti įrodinėjami iki begalybės, nes tokiu atveju pats įrodinėjimo procesas prarastų logišką prasmę. Kolegija tik atkreipia dėmesį į tai, kad O.D. , E.A. ir V.S. elgesys ruošiantis paveikslų realizavimui ir pats jų realizavimas bei kitos skundžiamame nuosprendyje aptartos nusikaltimo padarymo aplinkybės (konkretus siūlymas pirkėjais prisistačiusiais asmenims pirkti paveikslus iš R.M. kolekcijos, aiškinimas, jog paveikslai laikomi pas moterį, kuri buvo sulaikyta ( - ) nužudymo ir paveikslų vagystės byloje, žinojimas, jog du paveikslai iš R.M. kolekcijos jau randasi Vokietijoje, aiškiai išreikštas noras veikti slaptai, akivaizdžios paveikslų išpjovimo iš porėmių žymės, O.D. pageidavimas nerodyti viešai, paveikslo ( - ) siūlymas pirkti vartant R.M. kolekcijos katalogą negali būti paaiškinami specifiniu kolekcininkų bendravimo būdu, komercinių sandorių slaptumu, ar manymu, jog parduodami R.M. turto paveldėtojams grąžinti paveikslai. Šios aplinkybės neginčijamai patvirtina tik viena – O.D. , V.S. ir E.A. aiškiai žinojo, jog įgyja, realizuoja ar padeda realizuoti žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą. Yra akivaizdžiai neteisingi E.A. teiginiai, esą pokalbių įrašuose nėra jokių duomenų apie asmenis, kuriems jie tarpininkavo parduodant paveikslus. Iš protokolo apie techninių priemonių panaudojimą atliekant operatyvinius veiksmus ir telefoninių pokalbių išklotinės (b. l. 75-88; 92 t. 3) matyti, kad E.A. tariasi su ,,Andrej“ prisistačiusiu asmeniu dėl paveikslų Nr. 43, 44 pirkimo, žada į susitikimą atvežti ,,šeimininkę“ ir siūlo su ja tartis dėl paveikslų kainos. Kas atvyko į susitikimą su pirkėjais prisistačiusiais asmenimis ir tarėsi dėl kainos yra neginčijamai nustatyta.

87Neatitinka tikrovės ir E.A. teiginys, kad jis, išskyrus V.S. , nieko iš nuteistųjų nepažinojo. Byloje nustatyta, jog tiek E.A. , tiek V.S. pažinojo O.D. . Tai patvirtina šių asmenų tarpusavio telefoniai pokalbiai ir pokalbiai su kitais nuteistaisiais ar išteisintąja (b.l. 196-197 t. 8; b.l. 2-6, 7-37, 38-76, 77-114, 115, 116-119, 120-137; 138, 139-258 t. 10).

88Patys apeliantai E.A. ir V.S. pripažįsta, kad tarpininkavo parduodant paveikslus ( - ) ir ( - ). Todėl nėra reikalo spėlioti ar šie paveikslai būtų buvę parduoti be jų pagalbos.

89Pati O.D. pripažįsta, kad ji buvo nuteista ne vien liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais. Įrodymai, kuriais grindžiama apeliantės kaltė, išsamiai išdėstyti skundžiamame nuosprendyje. Todėl teiginys, esą teismas pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. ir 3 dalies punkto bei BPK 301 str. 2 d. reikalavimus neatitinka tikrovės.

90BPK 282 str. 3 d. nurodyta, kad, jeigu teismo posėdžių salėje nėra galimybių sudaryti šio straipsnio 2 dalyje numatytas akustines ir vizualines kliūtis, liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, apklausiamas ne teismo posėdžių salėje, o kitoje vietoje kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams nedalyvaujant. Prieš tokio asmens apklausą kiti nagrinėjimo teisme dalyviai teisiamojo posėdžio pirmininkui raštu pateikia klausimus, kuriuos jie nori užduoti tam liudytojui. Taip apklausto liudytojo parodymus teisiamojo posėdžio protokole užrašo teisiamojo posėdžio pirmininkas arba vienas iš teisėjų. Šiuos parodymus teisiamojo posėdžio pirmininkas arba vienas iš teisėjų balsu perskaito teisiamajame posėdyje. Kitų nagrinėjimo teisme dalyvių pakartotiniai ir papildomi klausimai, kuriuos šie nori užduoti po to, kai apklausto liudytojo parodymus teisiamojo posėdžio pirmininkas arba vienas iš teisėjų balsu perskaitė teisiamajame posėdyje, užduodami ir į juos atsakoma šioje dalyje nustatyta tvarka.

91Būtent tokia tvarka pirmosios instancijos teismas apklausė liudytojus ,,A.“ ir ,,Al.“. Kolegijos nuomone rengimosi ir viešumo principai šiuo atveju nebuvo pažeisti.

92Kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad anonimiškumas paminėtiems liudytojams iš viso negalėjo būti taikomas. Todėl apeliantės noras juos apklausti viešame teismo posėdyje aiškiai prieštarauja BPK 282 str. 1 d. numatytai teismo pareigai užtikrinti liudytojų anonimiškumą.

93Priešingai nei teigia apeliantė, teisė užduoti klausimus paminėtiems liudytojams nebuvo suvaržyta. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad šia teise pasinaudojo E.A. bei V.S. gynėjas ir pati O.D. (b.l. 187, 188 t. 12; b. l. 115 t. 14). Tiesa, O.D. po susipažinimo su įslaptintojo liudytojo ,,A.“ apklausos protokolu dar raštu pareiškė norą užduoti šiam liudytojui klausimą (b.l. 129 t. 14), į kurį liudytojas jau buvo atsakęs. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį prašymą atmetė (b.l. 137 t. 14).

94Iš baudžiamojoje byloje esančių telefoninių pokalbių išklotinių ir liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas parodymų aiškiai matyti, kad šių asmenų veiksmuose nėra jokių provokavimo elementų, nes nuteistiesiems nebuvo apribota elgesio laisvė, t. y. galimybė pasirinkti nusikalstamą elgesio variantą ar atsisakyti tarpininkauti parduodant nusikalstamu būdu gautus paveikslus. V.S. ir E.A. niekieno neverčiami pasirinko pirmąjį variantą, tikėdamiesi už tai gauti atlygį ir jį gavo.

95Naivu būtų manyti, jog pirkėjais prisistatę asmenys prašytų parduoti vogtus paveikslus, ar nerodytų susidomėjimo būsimu sandoriu.

96Įvertinus tai, kad šie nuteistieji parduodamus paveikslus įvertino didele kaina, tampa aišku, kad jie, net nebūdami itin gerais meno žinovais, suprato, kad parduodami originalūs paveikslai, o ne jų kopijos.

97O.D. apeliaciniame skunde ginčija ir savo kaltę dėl kontrabandos padarymo, teigdama, kad E.B. jos paprašytas į Vokietiją išvežė du menkaverčius paveikslus, o ne paveikslus ( - ) ir ( - ).

98Šie apeliantės teiginiai neatitinka tikrovės ir yra paneigti apygardos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais, su kurių vertinimu kolegija sutinka ir todėl plačiau jų neaptarinėja.

99Pažymėtina tik tai, kad tiek O.D. , tiek E.B. pripažįsta, kad jiems buvo žinoma kultūros ir meno vertybių gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną tvarka. Todėl jų pastangos (slėpimas specialiai įrengtoje slėptuvėje, fiktyvios automobilio panaudos sutarties sudarymas) aiškiai nesiderina su O.D. ir E.B. apygardos teisme duotais parodymais esą 2000 m. rugpjūčio 17-18 d. į Vokietiją buvo išvežti du menkaverčiai paveikslai, kurių gabenimui per valstybės sieną nebuvo jokių apribojimų.

100Pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo kodėl atmeta teisme duotus V.D. ir D.D. , E.B. , O.D. parodymus, kurių pakeitimo priežastys yra visiškai neįtikinamos.

101Apygardos teismas taip pat motyvuotai atmetė O.D. prašymą išreikalauti iš V.D. ir D.D. turto saugotojų Vokietijoje menkaverčius paveikslus, kuriuos, pasak apeliantės, į Vokietiją 2000 m. rugpjūčio 17-18 d. atvežė E.B. . Kolegija taip pat mano, kad nėra pagrindo išvadai, jog Vokietijos teisėsaugos pareigūnai, ieškodami paveikslų, kratos metu galėjo pamiršti apžiūrėti vaiko kambarį ar nepastebėti ant sienų kabančių paveikslų.

102Iš tiesų O.D. skunde nurodytos ekspertizių aktų išvados nėra kategoriškos. Tačiau vertinant jas įrodymų visumos kontekste galima teigti, kad šios išvados taip pat patvirtina O.D. kaltę dėl kontrabandos organizavimo.

103Tačiau pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus ir priimdamas D.D. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, nebuvo iki galo nuoseklus.

104Apygardos teismui pakako įrodymų V.D. kaltei pagrįsti. Tačiau tuos pačius įrodymus, kuriais kaltinančioji institucija grindė D.D. kaltę, teismas nepagrįstai įvertino kaip subjektyvius ir neįtikinamus. Skundžiamame nuosprendyje visai neaptariami D.D. inkriminuojamo nusikaltimo subjektyviosios pusės elementai, nors visiškai akivaizdu, jog D.D. negalėjo nesuvokti, jog E.B. atvežti paveikslai gauti nusikalstamu būdu. Nuosprendyje pakankamai išsamiai aptarti įrodymai, kurių pagrindu teismas padarė išvadą, jog V.D. žinojo, kad kontrabandos būdu į Vokietiją atvežti ir vėliau tariamais pirkėjais prisistačiusiems asmenims paduoti paveikslai yra pavogti iš R.M. kolekcijos. Tie patys įrodymai ir D.D. objektyviai atlikti veiksmai leidžia daryti neginčijamą išvadą, kad šią aplinkybę žinojo ir D.D. .

105Kolegijos nuomone, nusikaltimo, numatyto BK 189 str. 2 d. sudėčiai nėra būtina, kad bendrininkai atliktų visus nusikaltimo objektyviosios pusės veiksmus. Pakanka, kad bent vienas iš jų atliktų paminėtus veiksmus, o kiti tai suvoktų ir tam pritartų. Tačiau byloje nustatyta, kad dalį veiksmų, susijusių su žinomai nusikaltamu būdu įgyto turto realizavimu, D.D. net atliko (padėjo pernešti, laikė apžiūrimas drobes). Todėl teismo išvada, kad minimalūs išteisintosios veiksmai ar mažiau aktyvus bendravimas su E.B. ar paveikslų pirkėjais turi įtakos sprendžiant kaltės klausimą, yra neteisinga.

106Iš baudžiamojoje byloje esančių elektroninio pašto laiškų, O.D. laiškų, telefoninių pokalbių su V.D. turinio matyti, kad D.D. vaidmuo šeimoje nebuvo antraeilis. Jos noras įslaptinti bendravimą su paveikslų pirkėjais, negali būti paaiškinamas žmogišku rūpesčiu dėl motinos saugumo, o pažadas pasakyti kainas, įrodymų visumos kontekste gali būti suprantamas tik kaip pažadas informuoti apie paveikslų kainas.

107Iš liudytojų ,,Al.“, ,,A.“ parodymų ir vaizdo bei garso įrašų matyti, jog paveikslų pardavimas vyko dalyvaujant D.D. . Jo metu buvo vartomas R.M. paveikslų katalogas. Meno vertybių ekspertu prisistatęs asmuo „G.“ patvirtino, jog paveikslai yra iš katalogo. Paveikslai buvo realizuojami be porėmių su aiškiai matomomis išpjovimo žymėmis. Pati D.D. pripažįsta, kad domėjosi R.M. nužudymo ir jo paveikslų vagystės byla. Šią aplinkybę patvirtina jos namuose rastos laikraščių iškarpos ir tas faktas, kad paminėtoje byloje buvo suimta jos motina ir brolis, o patėvis nuteistas kalėti iki gyvos galvos.

108Tokiu būdu faktinės bylos aplinkybės leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad D.D. žinojo, jog parduodami iš R.M. kolekcijos pagrobti paveikslai ir savo aktyviais veiksmais ir pritarimu prisidėjo prie jų įgijimo ir realizavimo.

109Tokiu būdu byloje yra nustatyta, kad D.D. įgijo ir realizavo nusikaltamu būdu gautą didelės vertės turtą, o būtent: žinodama apie V.B. ir kitų nuteistųjų padarytus nusikaltimus – G.D. didelės vertės turto vagystę bei R.M. nužudymą dėl savanaudiškų paskatų ir jo meno vertybių kolekcijos užvaldymą, 2000-08-16 – 2000-08-18 laikotarpiu kartu su V.D. , vykdydama O.D. nurodymus, savo gyvenamojoje vietoje ( - ) įgijo E.B. kontrabandos būdu atgabentus specialiai automobilio stoge įrengtoje slėptuvėje paveikslus ( - ) ir ( - ), kuriuos V.B. ir kiti nuteistieji 1998-06-30 - 07-01 naktį pagrobė iš R.M. buto ( - ), t. y. didelės vertės turtą, gautą tyčia nužudant R.M. dėl savanaudiškų paskatų. Po to D.D. , 2001-07-10/11 naktį veikdama bendrininkų grupėje kartu su O.D. , V.D. , E.A. (,,G.“), V.S. , ( - ) šiuos paveikslus ( - )ir ( - ) realizavo už 28 tūkst. JAV dolerių (112 tūkst. litų) pirkėjais prisistačiusiems asmenims, o kitas nusikalstamu būdu įgytas meno vertybes, pavaizduotas R.M. kolekcijos kataloge ,,Europos dailė“, žadėjo padėti realizuoti vėliau.

110Šie D.D. veiksmai atitinka požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 189 str. 2 d.

111Todėl apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl D.D. išteisinimo naikintina.

112Byloje nustatyta, kad D.D. nusikalstamu būdu gautą turtą įgijo 2000 m. rugpjūčio mėn. 16 -18 d. laikotarpyje, o realizavo 2001 m. liepos mėn. naktį iš 10 d. į 11 d. Taigi, šio nuosprendžio priėmimo metu nuo nusikalstamos veikos padarymo (nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo ir realizavimo) yra praėję daugiau nei penki metai.

1132000 m. BK 95 str. 1 d. ,,c“ p. nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas, jeigu praėję aštuoneti metai, kai padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas. 1961 m. BK 49 str. 1 d. 3 p. buvo numatytas trumpesnis, t. y. penkerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo terminas.

114Taigi, naujasis baudžiamasis įstatymas (2000 m. BK 95 str. 1 d. ,,c“ p.) sunkina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taigi neturi grįžtamosios galios (BK 3 str. 3 d.). Todėl D.D. atžvilgiu taikytinos 1961 m. BK 49 str. 1 d. 3 p. nuostatos ir baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutrauktina, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

115Bylos nutraukimą apeliacinės instancijos teisme reglamentuoja BPK 326, 327, 331, 322 straipsniai. BPK 327 str. 1 p. numatyta tik apkaltinamojo nuosprendžio panaikinimo ir bylos nutraukimo galimybė, kai nustatoma BPK 3 str. 1 d. 2 p. numatyta aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas, ir tiesiogiai nenumatyta galimybė esant šiai aplinkybei panaikinti išteisinamąjį nuosprendį. Tai yra aiški įstatymo spraga. Kokiu pagrindu ir kokį procesinį sprendimą tokiu atveju turi priimti apeliacinės instancijos teismas numatyta Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 26 ,,Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme „ 25 p., kuriame nurodyta, kad tais atvejais, kai nagrinėjant prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo skundą, kuriuo ginčijamas išteisinamojo nuosprendžio pagrįstumas, nustatoma, jog yra kuri nors iš BPK 3 str. 1 d. 2-9 p.p. numatytų aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, BPK 327 str. 1 p. taikytinas ne tiesiogiai, o pagal įstatymo analogiją.

116Todėl baudžiamoji byla D.D. atžvilgiu nutrauktina vadovaujantis BPK 326 str. 1 d. 2 p. ir 327 str. 1 p.

117BK 67 str. 2 d. numatyta, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos šio įstatymo 1-5 punktuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir turto konfiskavimas.

118BK 67 str. 3 d. nurodyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas gali būti skiriami kartu su bausme.

119D.D. nėra atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės šio Kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais. Ji taip pat nėra atleidžiama nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais. D.D. atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukiama suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai. Tai reiškia, kad ji kalta nepripažįstama ir bausmė jai nepaskiriama. Tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas jai negali būti skiriama.

120BPK 105 str. 5 d. numatyta, kad tuo atveju kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

121Baudžiamoji byla D.D. atžvilgiu nutraukiama BPK 326 str. 1 d. 2 p. ir 327 str. 1 p. pagrindu. Tai reiškia, kad byloje nėra subjekto – nuteistojo, iš kurio galima būtų išieškoti proceso išlaidas. Todėl šios išlaidos iš D.D. taip pat negali būti priteistos.

122Prokuroro apeliaciniame skunde, kuris buvo paduotas dar esant procesinei galimybei priimti D.D. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, yra prašoma baudžiamojo poveikio priemonę – 1800 JAV dolerių (7200 litų) konfiskavimą pakeisti į 900 JAV dolerių (3600 litų) konfiskavimą.

123Šį prokuroro prašymą būtų galima tenkinti jeigu būtų procesinė galimybė D.D. taikyti iš nusikalstamos veikos gautų pinigų – 900 JAV dolerių (3600 litų) konfiskavimą. Tačiau tokios galimybės nėra dėl priežasčių, nurodytų šiame nuosprendyje.

124Byloje nustatyta, kad iš nusikalstamos veikos gautus pinigus V.D. ir D.D. neteisėtai įgijo ir jais disponavo kaip sutuoktiniai. Todėl dirbtinai mažinti V.D. konfiskuojamo turto dalį šiuo atveju nėra pagrindo.

125Skundžiamame nuosprendyje R.M. turto paveldėtojų ir G.D. civiliniai ieškiniai nebuvo nagrinėjami. Todėl 2000 m. rugsėjo 11 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu priteistų ieškinių dydžius, grąžinus paveikslus ( - ), ( - ), ( - ) L.K. , o paveikslą su trimis angelais ir paveikslą ( - ) G.D., turi patikslinti paminėtą nuosprendį priėmęs Vilniaus apygardos teismas BPK 361, 362 str. numatyta tvarka.

126Taip pat turi būti sprendžiami ir prokuroro apeliaciniame skunde nurodyti netikslumai, skundžiamame nuosprendyje rašant liudytojų S. M. , L.S. , L.K. , A.D., A.D. vardus ir pavardes.

127Kolegijos nuomone, apygardos teismas be pagrindo O.D. inkriminvo jos atsakomybę už kontrabandą sunkinančią aplinkybę – savanaudiškas paskatas.

128Lietuvos Respublikos Aukščiausijo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo ,,Dėl teismų praktikos kontrabandos bylose“ 6 p. nurodyta, kad kontrabandos nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Motyvai ir tikslai nėra būtini šio nusikaltimo subjektyviosios pusės požymiai ir neturi reikšmės veikos kvalifikavimui.

129Tačiau iš O.D. pareikšto kaltinimo ir apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad ji buvo kaltinama ir yra nuteista už meno vertybių įgijimą, jų kontrabandą (meno vertybių neteisėto išvežimo į Vokietiją organizavimą) bei realizavimą (pardavimą). Taigi, esant vieningam sumanymui išvežti kontrabandos būdu meno vertybes į užsienį tikslu jas realizuoti ir paskesnis jų pardavimas, už kurį ji yra nuteista, kolegijos nuomone, eliminuoja juridinę galimybę papildomai inkriminuoti paminėtą sunkinančią aplinkybę padarant kontrabandą.

130Be to, kaltinamajame akte yra nurodyta, kad kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (b.l. 37 t. 12). Tai reiškia, jog apygardos teismas turėjo svarstyti ir procesinę tokios sunkinančios atsakomybę aplinkybės inkriminavimo galimybę. To pirmosios instancijos teismas nepadarė. Kolegija daro išvadą, kad šioje situacijoje apygardos teismas, nepažeisdamas nuteistosios teisės į gynybą, neturėjo teisės savanaudiškas paskatas pripažinti O.D. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes nuteistajai ir jos gynėjui buvo atimta teisė savalaikiai organizuoti gynybą, pasirinkti jos taktiką, ginčijant paminėtos aplinkybės inkriminavimą.

131Todėl apygardos teismo nuosprendis šioje dalyje O.D. atžvilgiu keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

132Dėl analogiškų priežasčių nuosprendis keistinas ir E.B. atžvilgiu, nors pastarasis nuosprendžio apeliacine tvarka nėra apskundęs (BPK 320 str. 5 d.).

133Skirdamas nuteistiesiems bausmes, apygardos teismas BK 41 str. ir 54 str. reikalavimų nepažeidė, t. y. atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, padarymo motyvus, kaltininkų asmenybes, bendrininkų dalyvavimo darant nusikaltamas veikas formas ir rūšis bei kitas bylos aplinkybes.

134Skirdamas bausmę, teismas pirmiausia turi vadovautis bausmės paskirtimi. BK 41 str. 2 d. nuoseklia tvarka išdėstyti bausmės skyrimo tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas yra nauja baudžiamajame įstatyme įtvirtinta bausmės paskirtis, ji užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Tačiau teismas, skirdamas bausmę konkrečioje byloje, turi atsižvelgti ne tik į visus įstatyme išvardytus reikalvimus, bet ir atsižvelgti į nusikaltusio asmens savybes, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos, į nukentėjusiojo elgesį ar jo poziciją bei visuomenės intereso reikšmę vykdant teisingumą, nes visos baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą, konkrečioje baudžiamojoje byloje yra vienodai savarbios tiek vertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, tiek ir visas apskritai.

135Prašydamas keisti nuosprendį ir skirti O.D. , E.B. , V.S. , E.A. ir V.D. realias laisvės atėmimo bausmes už nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą, realizavimą bei šio turto kontrabandą, prokuroras be pagrindo sureikšmina R.M. nužudymo byloje jau įvertintą nusikalstamos veiklos pobūdį, įstatymo saugomų vertybių reikšmingumą ir kitas aplinkybes. Kolegija pažymi, kad nuteistieji, kuriems prokuroras prašo skirti griežtesnes bausmes, nėra nuteisti nei už R.M. nužudymą, nei už paveikslų iš jo ar G. D. kolekcijos vagystes. Tai, kad dalis šių asmenų buvo suimti nepagrįstai įtariant šių nusikaltimų padarymu, prokuroro argumentų taip pat nesustiprina.

136Iš prokuroro apeliacinio skundo matyti, kad dalis šio skundo argumentų yra iš esmės deklaratyvūs arba apibūdinantys būtinus aptariamų nusikalstamų veikų objektyviosios pusės bei kitų nusikaltimo sudėties elementų požymius.

137Akivaizdu, kad įstatymas kriminalizuoja tik istorinę-kultūrinę vertę turinčių meno vertybių išvežimą iš Lietuvos Respublikos. Priešingu atveju baudžiamoji atsakomybė iš viso būtų negalima. Tiek O.D. , tiek E.B. nebuvo pareikšti kaltinimai ir jie nėra nuteisti už didelės istorinės-kultūrinės reikšmės meno vertybių kontrabandą. Byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių prokuroro teiginį, kad paveikslai ( - ) ir ( - ) ar kiti nuosprendyje nurodyti paveikslai turi didelę istorinę-kultūrinę vertę ar reikšmę. Tai, kad paminėtų paveikslų vertė kiek daugiau nei du kartus viršija 250 MGL dydžio ribą, nuo kurios galima baudžiamoji atsakomybė, tokio teiginio nepatvirtina.

138Nuteistieji, kurių atžvilgiu prokuroras ginčija nuosprendį dėl aiškiai per švelnios bausmės paskyrimo, nėra nuteisti ir už tai, kad nusikalstamas veikas padarė organizuotoje grupėje. Bendrininkavimo formos apeliaciniame skunde neginčija ir prokuroras. Todėl teiginiai apie aukštą organizacinį pasirengimo ir nusikaltamų veikų darymo lygį nėra paremti jokiais svariais argumentais. Pažymėtina, kad slėptuvės automobilyje įrengimas yra vienas iš alternatyvių kontrabandos objektyviosios pusės požymių, kuris negali nulemti bausmės rūšies ar dydžio.

139Įtariamojo ar kaltinamojo teisės į gynybą principas yra vienas iš konstitucinių baudžiamojo proceso principų, kurie yra neatsiejami susiję. Procesas, kurio metu negarantuojama teisė į gynybą, teisinėje valstybėje negalimas. Įtariamojo ar kaltinamojo teisė į gynybą suprantama kaip visuma teisių, kuriomis naudodamasis jis siekia paneigti jam pareikštą įtarimą (kaltinimą) arba sušvelninti savo atsakomybę. Iš to seka, kad kaltinamasis turi teisę laisvai rinktis gynybos taktiką, atsisakyti duoti ar keisti parodymus, kelti jam palankias (tarp jų ir neteisingas) versijas, kurias privalo patikrinti ikiteisminio tyrimo organai ar teismas. Tai reiškia, kad jokiais loginiais pamąstymais ir gramatiniais kaltinamojo teisių aiškinimais teisė į gynybą negali būti varžoma. Todėl O.D. ar E.B. aktyvi gynybinė pozicija neigiant kaltę, E.A. pasislėpimas nuo ikiteisminio tyrimo organų, o taip pat tyrėjų sugaištas laikas bei panaudotos lėšos, siekiant išaiškinti padarytus nusikaltimus, nėra pagrindas griežtinti bausmes.

140Pirmosios instancijos teismas skirdamas O.D. , V.S. , E.A. ir V.D. bausmes pagal BK 189 str. 2 d., BK 55 str. numatytų sąlygų nepažeidė. Visas aplinkybes, tarp jų ir atsakomybę sunkinančias, teismas įvertino. Jokių išskirtinių ar netipinių aplinkybių, susijusių su šio nusikaltimo padarymu byloje nėra. Tokių aplinkybių savo skunde nenurodo ir prokuroras.

141Teiginiai apie visuotinai priimtų moralaus ir teisėto elgesio standartų nesilaikymą yra deklaratyvūs, nes tokių standartų nepaisoma ne tik nusikaltimų darymo metu, bet ir darant baudžiamuosius nusižengimus ir netgi administracinius teisės pažeidimus.

142Kolegija sutinka su prokuroro teiginiu, kad, atsižvelgiant į nusikalstamų veiksmų apimtį ir bendrininkų rūšis, bausmės pagal BK 189 str. 2 d. O.D. ir V.D. nėra tinkamai individualizuotos. Tačiau skirtumas tarp arešto maksimalios ribos (90 parų) numatytos BK 49 str. 3 d. ir O.D. paskirto trumpalaikio laisvės atėmimo (60 parų arešto) nėra ženkliai didelis. Todėl laikyti šią bausmę aiškiai per švelnia ir dėl to keisti nuosprendį nėra pagrindo.

143Pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo bausmių (baudų) paskyrimą V.S. ir E.A. . Kolegijos nuomone, prokuroro skundo teiginiai apie konspiraciją, rengimosi stadijos nesiekiančius pažadus parduoti daugiau paveikslų nėra tos aplinkybės, kurios įgalintų šiems padėjėjų vaidmenį atlikusiems nuteistiesiems už apysunkį nusikaltimą skirti griežčiausią BK 189 str. 2 d. numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą.

144Apygardos teismas prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi nepripažino V.S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

145BK 54 str. nuostatų nepažeidžia ir ta aplinkybė, kad motyvuodamas bausmės skyrimą, apygardos teismas atsižvelgė į V.S. prisipažinimą atlikus inkriminuojamo nusikaltimo objektyviosios pusės veiksmus.

146Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, skirdamas O.D. ir E.B. bausmes už kontrabandą, BK 55 str. nuostatomis nesivadovavo. Teismas nuteistiesiems paskyrė bausmes, kurios numatytos BK 199 str. 1 d. sankcijoje (O.D. – 1 metų laisvės atėmimą, o E.B. – 200 MGL dydžio (25 000 Lt) baudą.

147Kolegijos nuomone atsakomybės griežtinimas už ekonominio ar turtinio pobūdžio nusikaltimus nėra prioritetinė šiuolaikinės baudžiamosios teisės nuostata. Prokuroro prašomos laisvės atėmimo bausmės būtų neteisingos, nes tokių ilgalaikių laisvės atėmimo bausmių paskyrimas pirmą kartą teisiamiems, ligotiems, turintiems negalią ar garbaus amžiaus asmenims, praėjus daugiau nei šešiems metams po nusikaltamų veikų padarymo, prieštarautų teisingumo ir teisinės valstybės principams bei pačiai bausmės paskirčiai, nurodytai BK 41 str. 2 d.

148Dėl paminėtų aplinkybių prokuroro apeliacinis skundas dalyje dėl aiškiai per švelnių bausmių paskyrimo O.D. , E.A. , V.S. , E.B. ir V.D. netenkinamas.

149Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d., 1, 2 p., 327 str. 1 p., 328 str. 1 p.,

Nutarė

150Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 29 d. nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą pagal BK 189 str. 2 d., D.D. atžvilgiu nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

151Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies O.D. ir E.B. atsakomybę už kontrabandos padarymą sunkinančią aplinkybę – savanaudiškas paskatas.

152Nuteistųjų E.A. ir V.S. apeliacinius skundus atmesti.

153Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. O.D. pripažinta kalta ir nuteista:... 3. - pagal BK 189 str. 2 d. areštu šešiasdešimčiai parų;... 4. - pagal BK 24 str. 4 d., 199 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams.... 5. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d.d., 65 str. 1 d. 1 p. a) pp., šios bausmės... 6. Vadovaujantis BK 67 str. 3 d., 72 str. 2 d. 3 p., 5 d., paskirta baudžiamojo... 7. Vadovaujantis BK 66 str. 2 d., į paskirtą bausmę įskaitytas kardomajame... 8. O.D. dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 199 str. 1 d. išteisinta, nepadarius... 9. E.A. pripažintas kaltu pagal BK 24 str. 6 d., 189 str. 2 d. ir nubaustas 40... 10. V.S. pripažintas kaltu pagal BK 24 str. 6 d., 189 str. 2 d. ir nubaustas 60... 11. Vadovaujantis BK 67 str. 3 d., 72 str. 2 d. 3 p., 5 d., paskirta baudžiamojo... 12. Vadovaujantis BK 66 str. 1 d., 65 str. 1 d. 2 p. a) pp., į paskirtą bausmę... 13. E.B. pripažintas kaltu pagal BK 199 str. 1 d. ir nubaustas 200 MGL (25000 Lt)... 14. Vadovaujantis BK 66 str. 1 d., 65 str. 1 d. 2 p. a) pp., į paskirtą bausmę... 15. Vadovaujantis BK 67 str. 3 d., 72 str. 2 d. 2 p., paskirta baudžiamojo... 16. E.B. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 str. 2 d.,... 17. V.D. pripažintas kaltu pagal BK 189 str. 2 d. ir nubaustas areštu... 18. Vadovaujantis BK 66 str. 1 d., 65 str. 1 d. 2 p. a) pp., į paskirtą bausmę... 19. Vadovaujantis BK 67 str. 3 d., 72 str. 2 d. 3 p., 5 d., paskirta baudžiamojo... 20. Iš V.D. priteista 4788 Lt valstybei proceso išlaidų dėl ekstradicijos... 21. D.D. dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 189 str. 2 d. išteisinta,... 22. Nepripažintos D.D. ekstradicijos išlaidos 4788 Lt iš Vokietijos į Lietuvą... 23. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 24. O.D. , E.B. , V.D. , E.A. ir V.S. nuteisti už tai, jog žinodami, kad didelės... 25. Taip pat O.D. ir E.B. nuteisti už tai, kad turint tikslą realizuoti... 26. D.D. buvo kaltinama ir atiduota teismui dėl to, kad įgijo ir realizavo... 27. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu... 28. O.D. pripažinti kalta... 29. - pagal BK 189 str. 2 d. ir paskirti laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams;... 30. - pagal BK 24 str. 4 d., 199 str. 1 d. ir paskirti laisvės atėmimo bausmę... 31. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. l p., bausmes subendrinti apėmimo... 32. Vadovaujantis BK 66 str. 2 d., į bausmę įskaityti laiką išbūtą... 33. Nuosprendžio dalį dėl O.D. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - 800... 34. E.A. pripažinti kaltu pagal BK 24 str. 6 d. ir 189 str. 2 d. ir paskirti... 35. V.S. pripažinti kaltu pagal BK 24 str. 6 d., 189 str. 2d. ir paskirti laisvės... 36. Vadovaujantis BK 66 str. 2 d., į bausmę įskaityti laiką, išbūtą... 37. Nuosprendžio dalį dėl V.S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės 200... 38. E.B. pripažinti kaltu pagal BK 199 str. 1 d. ir paskirti laisvės atėmimo... 39. Vadovaujantis BK 66 str. 2 d., į bausmę įskaityti laiką, išbūtą... 40. Nuosprendžio dalį dėl E.B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės... 41. V.D. pripažinti kaltu pagal BK 189 str. 2 d. ir paskirti laisvės atėmimo... 42. Vadovaujantis BK 66 str. 2 d., į bausmę įskaityti laiką, išbūtą... 43. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., paskirtos bausmės vykdymą atidėti... 44. Nuosprendžio dalį dėl V.D. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - 1200... 45. Nuosprendžio dalį dėl V.D. ekstradicijos iš Vokietijos į Lietuvą... 46. Taip pat prašo panaikinti nuosprendį dalyje dėl D.D. išteisinimo ir priimti... 47. Į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti D.D. kardomajame kalinime... 48. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., paskirtos bausmės vykdymą atidėti... 49. Vadovaujantis BK 67 str. 1, 3 d.d., 72 str. 2 d. 3 p. ir 5 d., paskirti... 50. Vadovaujantis BPK 105 str., pripažinti ekstradicijos iš Vokietijos į... 51. Taip pat prašo ištaisyti nuosprendžio techninius rašybos netikslumus,... 52. Apeliantas teigia, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje išsamiai ir... 53. Teismas nepagrįstai vadovavosi BK 55 str. nuostatomis ir nuteistajam E.B.... 54. Skirdamas švelnias bausmes nuteistiesiems O.D. ir E.B. , teismas nepagrįstai... 55. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į nuteistųjų O.D. bei E.B. aukštą... 56. Teismas už nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 str. 2 d., vienoda bausme... 57. Teismas prie bausmių skyrimo nuteistiesiems E.A. ir V.S. motyvų nepagristai... 58. Teismas, išteisindamas D.D. , konstatavo, jog užfiksuoti tik minimalūs jos... 59. Apeliantas nurodo, kad dviejų peizažų realizavimas D.D. gyvenamojoje vietoje... 60. Nuteistasis E.A. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį,... 61. Nuteistasis V.S. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį,... 62. Nurodo, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 str. 2 d., subjektyvioji... 63. Teismo teiginys, kad apeliantas su E.A. aktyviai siekė susitarti su tariamais... 64. Nurodo, kad nei apeliantas, nei nuteistasis E.A. iki įvykio neturėjo nieko... 65. Nuteistoji O.D. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį,... 66. Apeliantė skunde analizuoja nusikaltimo, numatyto BK 189 str. 2 d., objektą,... 67. Liudytojai V.B. , S.B. parodė, kad minėtus paveikslus apeliantė įgijo... 68. Apeliantė nurodo, kad paimdama realizuoti paveikslus ( - ), su pavaizduotais... 69. Teigia, kad ji nepagrįstai nuteista, pagal BK 24 str. 4 d. ir 199 str. 1 d.,... 70. Taip pat apeliantė mano, kad teismas pažeidė Žmogaus teisių ir... 71. Nuteistoji O.D. atsikirtimu į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros... 72. Išteisintoji D.D. atsikirtime į Lietuvos Respublikos generalinės... 73. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavę nuteistieji ir jų gynėjai... 74. Prokuroro ir nuteistosios O.D. skundai tenkinami iš dalies, o nuteistųjų... 75. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikalstamu... 76. Paminėtų nuteistųjų apeliacinių skundų argumentai apygardos teismo... 77. O.D. , E.A. ir V.S. neneigia, kad skundžiamame nuosprendyje nurodytus... 78. Šie nuteistosios teiginiai yra neginčijamai paneigti ne tik įsiteisėjusiu... 79. Kolegija netiki ir atmeta liudytojo B.K. ir V.B. parodymus, kadangi jie iš... 80. Priešingai nei teigia apeliantė, 2000 m. rugsėjo 11 d. įsiteisėjusio... 81. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje O.D. net neužsiminė... 82. Byloje nustatyta, kad R.M. turėjo pakankamai lėšų sumokėti už paveikslus,... 83. Nusikaltimas, numatytas BK 189 str. padaromas tiesiogine tyčia. Tai reiškia,... 84. Pažymėtina ir tai, kad kaltės – tiesioginės tyčios – turinys... 85. Iš bylos medžiagos matyti, kad apygardos teismo išvada, jog O.D. , E.A. ir... 86. Nustatyta, kad R.M. nužudymo ir paveikslų iš jo bei G.D. vagystės byla, o... 87. Neatitinka tikrovės ir E.A. teiginys, kad jis, išskyrus V.S. , nieko iš... 88. Patys apeliantai E.A. ir V.S. pripažįsta, kad tarpininkavo parduodant... 89. Pati O.D. pripažįsta, kad ji buvo nuteista ne vien liudytojų, kuriems... 90. BPK 282 str. 3 d. nurodyta, kad, jeigu teismo posėdžių salėje nėra... 91. Būtent tokia tvarka pirmosios instancijos teismas apklausė liudytojus ,,A.“... 92. Kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad anonimiškumas paminėtiems... 93. Priešingai nei teigia apeliantė, teisė užduoti klausimus paminėtiems... 94. Iš baudžiamojoje byloje esančių telefoninių pokalbių išklotinių ir... 95. Naivu būtų manyti, jog pirkėjais prisistatę asmenys prašytų parduoti... 96. Įvertinus tai, kad šie nuteistieji parduodamus paveikslus įvertino didele... 97. O.D. apeliaciniame skunde ginčija ir savo kaltę dėl kontrabandos padarymo,... 98. Šie apeliantės teiginiai neatitinka tikrovės ir yra paneigti apygardos... 99. Pažymėtina tik tai, kad tiek O.D. , tiek E.B. pripažįsta, kad jiems buvo... 100. Pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo kodėl atmeta teisme duotus... 101. Apygardos teismas taip pat motyvuotai atmetė O.D. prašymą išreikalauti iš... 102. Iš tiesų O.D. skunde nurodytos ekspertizių aktų išvados nėra... 103. Tačiau pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus... 104. Apygardos teismui pakako įrodymų V.D. kaltei pagrįsti. Tačiau tuos pačius... 105. Kolegijos nuomone, nusikaltimo, numatyto BK 189 str. 2 d. sudėčiai nėra... 106. Iš baudžiamojoje byloje esančių elektroninio pašto laiškų, O.D.... 107. Iš liudytojų ,,Al.“, ,,A.“ parodymų ir vaizdo bei garso įrašų matyti,... 108. Tokiu būdu faktinės bylos aplinkybės leidžia daryti abejonių nekeliančią... 109. Tokiu būdu byloje yra nustatyta, kad D.D. įgijo ir realizavo nusikaltamu... 110. Šie D.D. veiksmai atitinka požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos... 111. Todėl apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl D.D. išteisinimo naikintina.... 112. Byloje nustatyta, kad D.D. nusikalstamu būdu gautą turtą įgijo 2000 m.... 113. 2000 m. BK 95 str. 1 d. ,,c“ p. nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis... 114. Taigi, naujasis baudžiamasis įstatymas (2000 m. BK 95 str. 1 d. ,,c“ p.)... 115. Bylos nutraukimą apeliacinės instancijos teisme reglamentuoja BPK 326, 327,... 116. Todėl baudžiamoji byla D.D. atžvilgiu nutrauktina vadovaujantis BPK 326 str.... 117. BK 67 str. 2 d. numatyta, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo... 118. BK 67 str. 3 d. nurodyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise ir turto... 119. D.D. nėra atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės šio Kodekso VI... 120. BPK 105 str. 5 d. numatyta, kad tuo atveju kai procesas nutraukiamas ar... 121. Baudžiamoji byla D.D. atžvilgiu nutraukiama BPK 326 str. 1 d. 2 p. ir 327... 122. Prokuroro apeliaciniame skunde, kuris buvo paduotas dar esant procesinei... 123. Šį prokuroro prašymą būtų galima tenkinti jeigu būtų procesinė... 124. Byloje nustatyta, kad iš nusikalstamos veikos gautus pinigus V.D. ir D.D.... 125. Skundžiamame nuosprendyje R.M. turto paveldėtojų ir G.D. civiliniai... 126. Taip pat turi būti sprendžiami ir prokuroro apeliaciniame skunde nurodyti... 127. Kolegijos nuomone, apygardos teismas be pagrindo O.D. inkriminvo jos... 128. Lietuvos Respublikos Aukščiausijo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d.... 129. Tačiau iš O.D. pareikšto kaltinimo ir apygardos teismo nuosprendžio matyti,... 130. Be to, kaltinamajame akte yra nurodyta, kad kaltinamųjų atsakomybę... 131. Todėl apygardos teismo nuosprendis šioje dalyje O.D. atžvilgiu keistinas... 132. Dėl analogiškų priežasčių nuosprendis keistinas ir E.B. atžvilgiu, nors... 133. Skirdamas nuteistiesiems bausmes, apygardos teismas BK 41 str. ir 54 str.... 134. Skirdamas bausmę, teismas pirmiausia turi vadovautis bausmės paskirtimi. BK... 135. Prašydamas keisti nuosprendį ir skirti O.D. , E.B. , V.S. , E.A. ir V.D.... 136. Iš prokuroro apeliacinio skundo matyti, kad dalis šio skundo argumentų yra... 137. Akivaizdu, kad įstatymas kriminalizuoja tik istorinę-kultūrinę vertę... 138. Nuteistieji, kurių atžvilgiu prokuroras ginčija nuosprendį dėl aiškiai... 139. Įtariamojo ar kaltinamojo teisės į gynybą principas yra vienas iš... 140. Pirmosios instancijos teismas skirdamas O.D. , V.S. , E.A. ir V.D. bausmes... 141. Teiginiai apie visuotinai priimtų moralaus ir teisėto elgesio standartų... 142. Kolegija sutinka su prokuroro teiginiu, kad, atsižvelgiant į nusikalstamų... 143. Pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo bausmių (baudų) paskyrimą... 144. Apygardos teismas prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi nepripažino V.S.... 145. BK 54 str. nuostatų nepažeidžia ir ta aplinkybė, kad motyvuodamas bausmės... 146. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, skirdamas... 147. Kolegijos nuomone atsakomybės griežtinimas už ekonominio ar turtinio... 148. Dėl paminėtų aplinkybių prokuroro apeliacinis skundas dalyje dėl aiškiai... 149. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d., 1, 2 p., 327... 150. Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 29 d. nuosprendį panaikinti ir... 151. Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies O.D. ir E.B. atsakomybę už... 152. Nuteistųjų E.A. ir V.S. apeliacinius skundus atmesti.... 153. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti....