Byla 2S-2376-866/2018
Dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. birželio 21 d. nutarties, kuria L. V. G. atsisakyta iškelti bankroto bylą, suinteresuoti asmenys byloje BUAB „Gaulesta“, UAB „Projektų įgyvendinimo grupė“, UAB „Legal Balance“ ir kt

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (pareiškėjo) L. V. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. birželio 21 d. nutarties, kuria L. V. G. atsisakyta iškelti bankroto bylą, suinteresuoti asmenys byloje BUAB „Gaulesta“, UAB „Projektų įgyvendinimo grupė“, UAB „Legal Balance“ ir kt.

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. pareiškėjas L. V. G. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu iškelti jam bankroto bylą. Pareiškime nurodė, kad jo nemokumą sukėlė tai, kad jo skoliniai įsipareigojimai kreditoriams yra dideli, o gaunamos pajamos – mažos ir jų vos užtenka būtiniausių poreikių patenkinimui. Nurodė sunkiai sergantis, yra pensinio amžiaus, nuolat ieško darbo, siekdamas pagerinti savo mokumą. Jo ir žmonos gaunamų pajamų – 252,06 Eur, nepakanka skoloms grąžinti ir gyventi visavertį gyvenimą, patenkinti žmogiškuosius poreikius. Jo gaunamos pajamos yra senatvės pensija – 317,37 Eur. Jis 2018 m. gegužės 16 d. su UAB „Infes“ sudarė naują darbo sutartį, numatomas atlyginimas – 967,88 Eur. Nurodė, kad teismai pripažino UAB „Gaulesta“ bankrotą tyčiniu dėl jo, kaip įmonės vadovo, veiksmų. Teigia, kad jis būdamas UAB „Gaulesta“ vadovu stengėsi siekti kuo geresnių įmonės rezultatų, tad buvo priverstas priimti įvairius investicinius sprendimus, dėl ko neišvengė rizikos. Tokių veiksmų negalima laikyti nesąžiningais. Be to, faktas, kad iš jo buvo priteista žala, nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtus asmens veiksmus. Nurodė, kad jam, kartu su sutuoktine, priklauso 7,7100 ha žemės sklypas, esantis ( - ); vidutinė rinkos vertė – 77 618 Eur. Jis šiuo metu gyvena statomame name, kuris dar nėra priduotas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Statybos skyriui; namas yra statomas iš vaikų pinigų, kuriuos siunčia iš užsienio. Jokio kito turto neturi.
  2. Suinteresuotas asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, pateiktame atsiliepime prašė bylą nagrinėti pagal pateiktus duomenis.
  3. Suinteresuotas asmuo – UAB „Bikuvos prekyba“, pateiktame atsiliepime prašė teismo atsisakyti iškelti bankroto bylą pareiškėjui L. V. G.. Nurodė, kad pareiškėjas turi nekilnojamojo turto ir nėra pateikęs teismui įrodymų, jog šio turto (jo dalies) ir pajamų nepakanka atsiskaitymui su kreditoriais. Teigia, kad teismų sprendimais buvo konstatuota, jog pareiškėjas be jokio pagrindo yra paėmęs iš UAB „Gaulesta“, pagrindinio kreditoriaus, 101 328,61 Eur; įmonei buvo padaryta žala, nes ją valdė nerūpestingai, neapdairiai ir neprotingai, šie veiksmai buvo tęstiniai. Be to, įmonės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu dėl jos vadovo ir vienintelio akcininko, t. y. pareiškėjo, kaltų veiksmų. Esant tokiai situacijai, pareiškėjo skola BUAB „Gaulesta“ bei kitiems kreditoriams negali ir neturi būti nurašyta pasinaudojant asmeninio bankroto procedūromis, nes tokiu atveju būtų pažeisti kreditorių teisėti interesai bei lūkesčiai, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai. Pareiškėjo nesąžiningas elgesys pasireiškė ir tuo, kad 2012 m., kai UAB „Gaulesta“ buvo nemoki, jis įsteigė MB „Legausta“, per kurią toliau vykdė savo veiklą; tačiau ir ši jo įmonė bankrutavo.
  4. BUAB „Gaulesta“ prašė atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą. Nurodė, kad pareiškėjas yra nesąžiningas. Pareiškėjas teismo sprendimais nebuvo įtrauktas į BUAB „Gaulesta“ kreditorių sąrašą; iš jo buvo įmonei priteista 101 328,3 Eur nuostoliams atlyginti; galiausiai Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartimi UAB „Gaulesta“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu dėl pareiškėjo kaltų veiksmų. Be to, šiuo metu ikiteisminio tyrimo įstaiga atlieka ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00683-17 dėl pareiškėjo veiksmų pagal BK 209 straipsnį (nusikalstamas bankrotas). Taip pat bando įvairiais būdais savo ir santuokoje įgytą turtą slėpti nuo kreditorių (santuokos nutraukimas bendru sutikimu Nr. 2YT-3470-494/2016; Nr. 2YT-1241-647/2018). Pareiškėjas taip pat nutyli faktą, kad laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 24 d. iki 2017 m. rugsėjo 5 d. jo valdyta MB „Legausta“ taip pat bankrutavo. Pareiškėjas yra skolingas MB „Legausta“ 15 830 Eur, tačiau šios skolos teismui nenurodo. Kai buvo šios įmonės vadovu nevykdė antstolio V. Čegliko nurodymų, taip trukdė antstoliui vykdyti išieškojimą BUAB „Gaulesta“ naudai
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismas 2018 m. birželio 21 d. nutartimi pareiškimo dėl bankroto bylos pareiškėjui L. V. G. iškėlimo netenkino.
  1. Teismas, įvertinęs pareiškėjo įsiskolinimų dydį bei turimą turtą, nurodė, kad ieškovas atitinka nemokumo būklę FABĮ prasme. Teismas atsisakė iškelti fizinio asmens bankroto bylą konstatuodamas, jog pareiškėjas yra nesąžiningas. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 30 d. sprendimu nustatyti tyčiniai L. V. G. veiksmai padarant 101 328, 61 Eur žalą BUAB „Gaulesta“. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartimi BUAB „Gaulesta“ bankrotas pripažintas tyčiniu dėl jos vadovo ir vienintelio akcininko L. V. G. kaltų veiksmų. Šiuo metu tolimesnis tyrimas atliekamas ikiteisminio tyrimo tvarka dėl nusikalstamo bankroto. Teismas, vertino, kad jei nebūtų buvę nesąžiningų L.V. G. veiksmų, įmonė būtų tęsusi veiklą, pareiškėjas būtų gavęs pajamų bei nebūtų susidarę pagrindinių įsiskolinimų. Teismas sprendė, jog skolininkas slepia kreditorius, pažymėjo, jog posėdžio metu paaiškėjo, kad pareiškėjas turi ir daugiau kreditorių, tame tarpe ir MB „Legausta“, kuriai skolingas 15 830 Eur, ši įmonė buvo įsteigta pareiškėjo 2012 m., t.y. iškart kai kitai jo įmonei UAB „Gaulesta“ buvo iškelta bankroto byla. Nuo 2017 metų ši pareiškėjo įsteigta mažoji bendrija taip pat yra bankrutuojanti. Teismas pažymėjo, kad posėdžio metu pareiškėjas negalėjo paaiškinti įsiskolinimo susidarymo aplinkybių.
  1. Teismas sprendė, kad pareiškėjas bandė nuslėpti turimas asmenines lėšas. Be to, pareiškėjas pripažino faktą, kad jo asmeninės sąskaitos, esančios minėtose kredito unijose buvo naudojamos atsiskaitymams už jo įsteigtos MB „Legausta“ atliktus darbu, per minėtas sąskaitas atsiskaitymai buvo vykdomi ir 2015 metais. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas per aktualų trejų metų laikotarpį realiai nesiėmė jokių veiksmų, jog turimos skolos bent iš dalies būtų padengtos, elgėsi ypač neatsakingai ir nerūpestingai, be to, iš esmės kliudė įvykdyti teismo sprendimus dėl priteistų skolų, vilkino išieškojimo procesą, slėpė pajamas, tame tarpe gautas iš jo įsteigtos MB „Legausta“, apskritai slėpė informaciją, kad jis yra šios įmonės steigėjas. MB „Legausta“ 2015 m. gavo pajamų, tačiau pareiškėjas neatliko jokių mokėjimų kreditoriams.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
  1. Atskiruoju skundu apeliantas L. V. G. prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.
  1. Nurodė, kad teismas klaidingai ir netinkamai darė išvadą apie įsiskolinimo buvimą MB „Legausta“. Apeliantas pažymi, kad teismas neįvertino, jog iš visų pareiškėjo gaunamų pajamų yra atliekami mokėjimai kreditoriams per antstolius. Atkreipė dėmesį, kad teismas darė klaidingą išvadą dėl turimų sąskaitų kredito unijose ir gaunamų lėšų. Pažymi, kad 2015 m. lėšos Grigiškių kredito unijoje ir Vilniaus regiono kredito unijoje priklausė MB „Legausta“, o ne V. L. G.. Atkreipė dėmesį, kad jokių pajamų jis iš kredito unijos 2015 metais negavo, kaip ir MB „Legausta“. Į minėtas sąskaitas MB „Legausta“ yra gavusi tik 2014 m. su įmonės veikla susietas pajamas. Teigia, kad teismas nevertino to, kad jis stengėsi ieškotis darbo, nors yra pensinio amžiaus ir turi sveikatos problemų.
  1. Atsiliepimu suinteresuotas asmuo BUAB „Gaulesta“ su atskiruoju skundu nesutinka. Nurodo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie bankų sąskaitas. Nebaigtas statyti gyvenamasis namas nėra nurodytas pareiškėjui priklausančio turto sąraše. Pareiškėjas nenurodė statinio gyvenamojo namo rinkos vertės, nepateikė nuotraukų bei kitų dokumentų, susijusių su namo statyba, gautų pajamų dokumentų.

3IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  1. Ginčo dėl pareiškėjo nemokumo byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti ieškovui L. V. G. bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu, nurodydamas, kad ieškovas yra nesąžiningas.
  1. Pažymėtina, kad teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).
  1. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais
  1. 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusi FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto redakcija, taikytina nagrinėjant šią bylą, lyginant su prieš tai galiojusia, detaliau atskleidė fizinių asmenų veiksmus ar neveikimą, kurie gali būti pripažinti nesąžiningais, sukonkretino nesąžiningų veiksmų sampratą, tačiau sprendžiant dėl asmens sąžiningumo išlieka aktuali ir ankstesnė kasacinio teismo praktika, kadangi jos pagrindu ir buvo pakoreguota minėta įstatymo nuostata (žr.pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017). .
  1. Atkreiptinas dėmesys, kad atsižvelgiant į tai, jog civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri taikytina ir vertinant nemokumo priežastis sprendžiant dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, nesąžiningumas turi būti nustatytas.
  1. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, išvadas, jog pareiškėjas yra nesąžiningas grindė šiomis aplinkybėmis: Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 30 d. sprendimu ieškovo BUAB „Gaulesta“ naudai priteista 101 328, 61 Eur suma iš skolininko L.V. G.; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartimi BUAB „Gaulesta“ bankrotas pripažintas tyčiniu; pareiškėjas neatskleidė visų kreditorių, t. y. bankrutuojančios MB „Legausta“, kuriai skolingas 15 830 Eur; pareiškėjas negalėjo paaiškinti skolos susidarymo aplinkybių; nebuvo atskleisti duomenis apie turimas asmenines sąskaitas; pareiškėjas nuslėpė, kad yra įmonės MB „Legausta“ steigėjas; nedėjo pastangų atsiskaityti su kreditoriais.
  1. Pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priimtas 2018 m. gegužės 31 d., taigi pareiškėjo veiksmų vertinimo aktualus laikotarpis yra iki 2015 m. gegužės 31 d. kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyto 3 metų termino pradžia skaičiuojama nuo nesąžiningų veiksmų atlikimo laiko, o ne nuo teismo sprendimo, kuriuo tie veiksmai pripažinti nesąžiningais, įsiteisėjimo dienos (žr.pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-313/2017).
  1. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas vertino ne konkrečius veiksmus atitinkamu laikotarpiu, o teismo sprendimus priimtus aktualiu laikotarpiu vertino kaip pagrindą konstatuoti pareiškėjo nesąžiningumą. Tokios išvados, kaip nurodyta aukščiau, prieštarauja kasacinės instancijos teismo praktikai.
  1. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl fizinių asmenų sąžiningumo vertinimo jų bankroto bylose, yra nurodęs, kad būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-796-219/2015; 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015).
  1. Pirmosios instancijos teismas grįsdamas ieškovo nesąžiningumą, taip pat apeliavo į ieškovo įsiskolinimą MB „Legausta“, tačiau nenurodė, kaip šis įsiskolinimas nulėmė ieškovo nemokumą. Teismas taip pat nurodė, jog ieškovas nededa pastangų atsiskaityti su kreditoriais. Atkreiptinas dėmesys, jog kitų aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti ieškovo nesąžiningumą (tokių kaip tikslingas neįsidarbinimas ir pan.), sąmoningai siekiant bloginti savo finansinę padėti pirmosios instancijos teismas nenustatė. Be to, teismas, nesant objektyvių įrodymų, kaip nesąžiningumo pagrindą nurodė tai, kad pareiškėjas neatskleidė turintis sąskaitų Rato kredito unijoje ir Grigiškių kredito unijoje.
  1. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad buvo pažeistos jo procesinės teisės, suinteresuotų asmenų UAB „Bikuvos prekyba“, BUAB „Gaulesta“, VMI prie Finansų ministerijos atsiliepimus pateikus tik teismo posėdžio metu, nes byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų prašęs teismo suteikti papildomo laiko parengti atsikirtimus į suinteresuotų asmenų argumentus.
  1. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad fizinio asmens bankroto procese egzistuoja viešasis interesas, todėl teismas jose turi būti aktyvus, tai apima teismo teisę ex officio tikrinti fizinio asmens sudarytus sandorius ir teisę rinkti įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).
  1. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo nenustatė reikšmingų aplinkybių, sprendžiant dėl asmens sąžiningumo, paremtų faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, todėl atsižvelgiant į tai, jog apeliacinės instancijos teismas klausimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo negali spręsti, skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. birželio 21 d. nutartis naikintina ir bankroto bylos iškėlimo klausimas grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
  1. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

4Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. birželio 21 d. nutartį panaikinti ir bankroto bylos iškėlimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai