Byla e2-382-356/2017
Dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo, ieškovės pusėje dalyvaujantis trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. Š

1Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė,

2sekretoriaujant Elonai Mackutei,

3dalyvaujant atsakovo G. K. atstovei advokatei Janinai Umbrasienei,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-382-356/2017, pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui G. K. dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo, ieškovės pusėje dalyvaujantis trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. Š.

5Teismas

Nustatė

6Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniu (3-4 b.l.) prašė priteisti iš atsakovo 201,87 EUR žalos atlyginimą, 27,24 EUR kompensacinių palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

7Ieškovė nurodė procesiniuose dokumentuose, o jos atstovė, prašydama ieškinį tenkinti, paaiškino, kad nustačius apdrausto turto sugadinimus (dėl buto apliejimo vandeniu iš aukščiau esančio buto), išmokėjus draudėjai A. Š. išmoką, ieškovė įgijo teisę reikalauti atlyginti išmokėtos draudimo išmokos dydžio žalą iš atsakingo asmens – atsakovo, kuris buvo nepakankamai rūpestingas, neužtikrino, kad iš jo buto nebūtų užlietas žemiau esantis kaimyninis butas, todėl yra atsakingas už atsiradusią žalą. Gera valia atsakovas žalos neatlygino. Prašė priteisti iš atsakovo ne tik žalą, bet ir palūkanas, taip kompensuojant ieškovės nuostolius, bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.

8Atsakovas G. K. nurodė atsiliepime į ieškinį (46-48 b.l.), be to jis ir jo atstovė, prašydama ieškinį atmesti, paaiškino, kad ieškovė neįrodė esant visas sąlygas atsakovo atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę, nes neteisėti veiksmai nėra preziumuojami, o žalos buvimo faktas neįrodytas. Trečiojo asmens A. Š. paaiškinimai, jos dukros ir žento parodymai neatitinka tikrovės, butas po ankstesnių buto užliejimo atvejų nebuvo suremontuotas. Ieškovė po įvykio, kurį pripažino draudiminiu, net neapžiūrėjo atsakovo buto, nenustatė, kad būtent iš atsakovo buto vanduo prasiskverbė į trečiojo asmens butą, o dėl užliejimo buvo padaryti ieškovės nurodyti sugadinimai. Prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

9Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje A. Š. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinys yra pagrįstas. Paaiškino, kad jai betarpiškai įvykio aplinkybės nežinomos, nes ji bute negyveno, atvykusi pasižiūrėti nebuvo. Jai žinomi faktai dėl ankstesnio buto apliejimo vandeniu iš buto, esančio namo 3 aukšte, ir dėl kanalizacijos užsikimšimo, tačiau, jos nuomone, buvę įvykiai nesusiję su buto apliejimu iš atsakovo buto, dėl ko jai buvo išmokėta draudimo išmoka.

10Ieškinys atmestinas.

11Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2014-04-18 išrašas patvirtina, kad buto, esančio ( - ), savininkas nuo 2000 metų yra atsakovas ( 6 b.l.). Ieškovės pateiktas Būsto draudimo liudijimas serija ( - ) (9-11 b.l.) patvirtina, kad laikotarpiui nuo 2013-06-01 iki 2014-05-31 trečiasis asmuo A. Š. buvo apdraudusi butą, esantį ( - ), be kt., nuo vandens: - šildymo sistemos, vandentiekio, kanalizacijos tinklų avarijos; - vandens prasiskverbimo iš gretimų patalpų; - vandens prasiskverbimo pro pastato konstrukcijas; - vandens išsiliejimo iš stacionarių įrenginių. Naudos gavėja 100 proc. nurodyta pati draudėja A. Š.. 2014-03-03 buvo surašytas Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas ir jo priedas (22, 25, 132-135 b.l.), žalos bylos Nr. ( - ), jame nurodyta, kad apžiūrint turtą – butą, esantį ( - ), dalyvavo ieškovės darbuotojas žalų ekspertas vertintojas G. M. ir trečiojo asmens dukra G. M., įvykio data – 2014-02-24, įvykio pavadinimas – apliejimas, numanomas dėl įvykio atsakingas asmuo – G., gyvenantis to paties namo 7 bute. Aprašant įvykį nurodyta, kad: „Vakare, būnant namuose, pamatė, kad per virtuvės lubas ir sienas bėga vanduo. Ryte paskambino kaimynams, kurie gyvena viršuje ir pranešė, kad iš jų buto skverbiasi vanduo.“. Prie Turto sunaikinimo, sugadinimo akto (132-135 b.l.) pridėtame priede – pastatų nuostolio aprašyme G. M. nurodė, kad butas yra daugiabučio namo pirmame aukšte, kad virtuvėje, indeksas – 3-4, lubos, kurios dažytos kalkiniais dažais, 6,1 kv. m. plote sušlapę, subėgę rudais plėmais, reikia perdažyti; virtuvės sienas, 17 kv. m. plote, dėl tos pačios priežasties taip pat reikia perdažyti; virtuvės grindys 6,1 kv. m. plote sulietos, pajuodę, reikia šveisti ir lakuoti; kambario, indeksas 3-2, 10 kv. m. plote sušlapę, suplėkę tapetai, kuriuos reikia keisti. Buvo sudaryta lokalinė sąmatą (5 b.l.), apskaičiuota, kad viso reikalinga 710 Lt remonto darbams ir medžiagoms. Remiantis šia lokaline sąmata 2014-03-27 buvo apskaičiuota draudimo išmokos suma – 710 Lt ir priimtas sprendimas (ieškovė sprendimo į bylą nepateikė) ją išmokėti, pranešta trečiajam asmeniui (28, 32, b.l.). 2014-03-28 ieškovė išmokėjo trečiajam asmeniui 710 Lt dydžio draudimo išmoką (8 b.l.). 2014-04-18 su pretenzija Nr. ( - ) (16 b.l.) ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl žalos atlyginimo, nurodė, kad 710 Lt atsakovas sumokėtų per 15 dienų. Įrodymų, kad tokio turinio pretenzija atsakovui būtų buvusi įteikta, ieškovė nepateikė, nors buvo pasiūlyta pateikti, nurodė, kad tokie įrodymai nėra saugomi. Ieškovės teigimu, atsakovas reikalaujamos sumos nustatytu terminu nesumokėjo, atsakovo teigimu, jis nėra gavęs jokio pranešimo dėl žalos atlyginimo, nes bute, esančiame ( - ), nei jis, nei kiti asmenys nuo 2013 m. negyvena. Liudytojos Z. Ž., DNSB ( - ) pirmininkės, teigimu, atsakovas ne tik kad negyvena šiame bute, bet ir elgiasi nerūpestingai, nes nepasiima iš pašto dėžutės jam adresuojamų laiškų, įvairių reklaminių lankstinukų, kurie nebetelpa pašto dėžutėje.

12CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisminės gynybos prieinamumo principas garantuoja kiekvienam asmeniui, manančiam esant jo pažeistas teises ar įstatymo saugomą interesą, teisę į teisminę gynybą. CPK 13 straipsnyje nustatytas dispozityvumo principas reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę, kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti ir, suformuluodamas ieškinio pagrindą bei dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Ieškovė pareiškė ieškinį priteisti išmokėtą draudimo išmoką iš, jos vertinimu, atsakingo už žalą asmens – atsakovo subrogacijos tvarka. CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Subrogacija šiuo atveju yra asmens pasikeitimas prievolėje, o tai reiškia, kad prievolė nepasibaigia jos įvykdymu dėl draudimo išmokos išmokėjimo, nors draudimo išmoka gali ir visiškai padengti nuostolius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Taigi šia norma reglamentuotas reikalavimo teisės perėjimas draudikui iš draudėjo, o ne kito asmens. Toks perėjimas yra susijęs su draudimo išmokos sumokėjimu draudžiamojo įvykio pagrindu. Draudžiamasis įvykis yra draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką.

13Ieškovė ieškinį pareiškė dar nepasibaigus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytam sutrumpintam 3 metų ieškinio senaties terminui reikalavimams dėl žalos atlyginimo.

14Kaip minėta, trečiasis asmuo A. Š. laikotarpiui nuo 2013-06-01 iki 2014-05-31 buvo apdraudusi savo butą, esantį ( - ), be kt., nuo vandens prasiskverbimo iš gretimų patalpų.

15Kaip matyti iš ieškovės ieškinyje nurodytų tuo metu galiojusių Būsto draudimo taisyklių Nr. 67 (2013-01-03 redakcija, galioja nuo 2013-02-11) A skyriaus IV skirsnio 1.2 punkto b papunkčio nuostatų, dėl vandens poveikio, konkrečiai dėl vandens prasiskverbimo iš gretimų patalpų, draudžiamuoju įvykiu būtų pripažinti tokie šiose taisyklėse nurodyti atsitikimai: vandens prasiskverbimas į apdraustas patalpas dėl gretimose patalpose įvykusios šildymo, vandentiekio, kanalizacijos, sprinklerinės sistemos avarijos, staigaus ir netikėto vandens išsiveržimo dėl kitų priežasčių. Nuostoliai šiuo atveju nebūtų atlyginami: - esant gruntinio ar drenažo sistemos vandens poveikiui; - jei vanduo patenka į patalpą pastato išorinėms atitvarinėms konstrukcijoms praleidžiant vandenį; - atsiradę dėl audros, potvynio, liūties, krušos ar sniego slėgio; - pastatams, kurie nebaigti statyti, yra rekonstruojami ar kuriuose vykdomi kapitalinio remonto darbai;- jei vanduo naudojamas plauti ir valyti.

16CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu kitaip nenustatyta draudimo sutartyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl šios normos taikymo yra išaiškinęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK teisės normas, kuriose nurodyta, kad civilinei atsakomybei atsirasti yra privalomos šios keturios sąlygos: žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis), neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis).

17Draudimo sutartis yra rizikos sutartis, pagal kurią draudikas perima iš draudėjo nuostolių atsiradimo riziką. Be to, tai yra fiduciarinė, t. y. grindžiama jos šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu (lot. uberrimae fidei), sutartis, dėl to draudimo sutarties šalys privalo būti viena kitai absoliučiai atviros ir atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga šiai sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti ir vykdyti. Įvardyti draudimo sutarties ypatumai lemia didesnę šios sutarties šalių pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.38 straipsnio 3 dalis), taip pat didesnį atidumą ir rūpestingumą viena kitos atžvilgiu. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad draudikui tenka įrodinėjimo našta, jog jis, bendradarbiaudamas su savo draudėju bei pareikalaudamas patikimų žalos atlyginimo įrodymų siekė tinkamai įvykdyti jo žalos atlyginimo prievolę. Nustačius, kad draudikas šių pareigų neatliko, o rėmėsi žalos dydžio nustatymo dokumentais, kurie prieštaringi, nepagrindžia ar patikimai ir tikrai neįrodo realių nuostolių dydžio, atsiranda pagrindas mažinti prašomą priteisti sumą ar ieškinį visiškai atmesti dėl to, kad nuostoliai neįrodyti (CK 6.249 straipsnis, CPK 12, 178 straipsniai). Taigi, draudikui nustatyta pareiga pareikalauti iš draudėjo patikimų žalos atlyginimo įrodymų.

18Byloje dėl žalos atlyginimo žalos faktą, jos pobūdį ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos turi įrodyti ieškovas. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Minėta, kad ieškovė pateikė žalos dydžio nustatymo dokumentus, kurių pagrindu apskaičiavo ir trečiajam asmeniui išmokėjo 710 Lt dydžio draudimo išmoką (8 b.l.). Minėti dokumentai patvirtina, kad pagrindas ieškovei nuspręsti, kad įvykis yra draudiminis bei nustatyti žalos dydį, buvo Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas ir jo priedai. Šiuose dokumentuose yra informacija, kad, kaip jau minėta, butui, esančiam Utenoje, Krašuonos g. 17-3, žala padaryta jį per lubas apliejus vandeniu iš aukščiau esančio atsakovo buto. Taigi šie dokumentai leistų padaryti išvadą, kad žala padaryta dėl vandens poveikio, o vanduo prasiskverbė iš gretimo buto.

19Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

20Nors patalpų savininko veiksmai yra laikomi neteisėtais, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, tačiau šiuo nagrinėjamu atveju byloje yra įrodymų, kurių visuma neduoda pagrindo padaryti išvadą, kad iš atsakovo nuosavybės teise valdomų patalpų vanduo būtų prasiskverbęs į apdraustas patalpas dėl bute įvykusios šildymo, vandentiekio, kanalizacijos, sprinklerinės sistemos avarijos, o taip pat dėl staigaus ir netikėto vandens išsiveržimo dėl kitų priežasčių. Liudytoja G. M., trečiojo asmens dukra, tuo metu kartu su sutuoktiniu D. M. gyvenusi bute, esančiame ( - ), ieškovės darbuotojui G. M. surašant Turto sunaikinimo, sugadinimo aktą nurodė, kad pamatė per buto lubas ir sienas bėgantį vandenį dar vakare, o kitą dieną paskambino atsakovui. Kaip patvirtino ši liudytoja teisme, bėgantį vandenį jį pastebėjo ne vakare, o apie pietus, apie tai tuoj pat pranešė sutuoktiniui. Liudytojas D. M. paaiškino, kad po to jis skambino atsakovui, manė, kad pastarasis sutiks pats padengti nuostolius, po to pranešė ieškovei. Kaip paaiškino atsakovas, jam priklausančiame bute niekas negyvena, vanduo nenaudojamas. Šios aplinkybės ieškovė neginčijo, atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai, liudytojų Z. Ž. bei J. K., DNSB ( - ) pirmininkės ir buhalterės, liudytojos L. J., atsakovo sesers, parodymai patvirtina, kad ne tik atsakovas, bet ir kiti asmenys jo bute negyvena. Atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai (DNSB ( - ) karšto ir šalto vandens apskaitos suvestinės, UAB „Utenos šilumos tinklai“ priskaitymų analizės ataskaita, šalto vandens skaitiklio keitimo aktas (49-56 b.l.) patvirtina, kad bute vanduo nenaudojamas. Atsakovas taip pat pateikė nuotraukas (145-161 b.l.), kurios taip pat patvirtina, kad bute vanduo nenaudojamas.

21Po to, kai liudytoja G. M. pastebėjo bėgantį vandenį, atsakovo bute lankėsi liudytojas D. M. ir atsakovo sesuo L. J.. Jie nenustatė, kad tuo momentu iš kur nors bėgtų vanduo ir nenustatė jokių akivaizdžių vandens buvusio išsiliejimo požymių, liudytojo D. M. teigimu, buvo šiek tiek sudrėkę virtuvėje ten, kur buvo stovas, prie kurio kriauklė neprijungta, liudytoja L. J. nurodė, kad nebuvo jokių vandens tekėjimo požymių. Ši liudytoja tą pačią dieną lankėsi ir bute, esančiame ( - ), ji buvo virtuvėje, sudrėkimo ar apliejimo požymių nepastebėjo, o buto gyventojai jai ir nerodė, kur ir kas aplieta. Kai liudytoja G. M. pastebėjo bėgantį vandenį, jos sutuoktinis D. M. skambino ir pas ieškovę dirbančiai kaimynei D. Ž., kurios butas yra virš atsakovo buto, ji tuoj pat atvyko namo patikrinti, ar vanduo bėga ne iš jos buto. Liudytoja D. Ž. buvo bute, esančiame ( - ), matė, kad per virtuvės lubas bėgta vandens, bet ne ten, kur yra kriauklė, o ten, kur yra radiatoriai, t.y. kampe prie lango. Jai kitų buto kambarių ar ant grindų susitelkusio vandens G. ir D. M. nerodė, ji pati po kitus kambarius nevaikščiojo.

22Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad ne tik atsakovas, bet ir namo, esančio ( - ), gyventojai, t.y. liudytojos Z. Ž., J. K., D. Ž. nurodė, kad dar iki šio ieškovės fiksuoto įvykio, buvo daugiau panašių įvykių, vieno iš jų, kuomet vanduo išsiliejo iš namo trečiame aukšte gyvenančios D. Ž. buto, buvo aplietas atsakovo butas taip, kad ant grindų susikaupė daug vandens. Trečiasis asmuo A. Š. nurodė, kad minėtas vandens išsiliejimas buvo, be to, dažnai užsikimšdavo kanalizacija. Liudytojai G. M. ir D. M. teigė, kad jiems aplinkybės apie kitus įvykius, susijusius su vandens patekimu iš gretimų butų, nėra žinomos, nes jie bute gyvena tik pastaruosius 5 metus.

23Ieškovės atstovas apžiūrėti buto, esančio ( - ), atvyko 2014-03-03, nors įvykis, kaip nurodyta Turto sunaikinimo, sugadinimo akte, buvo 2014-02-24. Jau minėta, kad šiame akte buvo užfiksuota, jog virtuvės lubos ir sienos sušlapę, o grindys sulietos, pajuodę, kambario tapetai sušlapę, suplėkę. Pažymėtina, kad ieškovės atstovas nesusisiekė su atsakovu, jo buto neapžiūrėjo. Kaip teigė liudytoju apklaustas aktą surašęs buvęs ieškovės darbuotojas G. M., apžiūrėti butą, iš kurio galimai išsiliejo vanduo, nėra būtina, nes jie pasitiki draudėjais, be to, šiuo konkrečiu atveju draudėjas nurodė, kad apie įvykį pranešė namo bendrijos pirmininkei. Liudytoja Z. Ž., DNSB ( - ) pirmininkė, kategoriškai paneigė, kad ji būtų buvusi informuota apie trečiojo asmens buto apliejimą, taip pat ji neišdavė jokių pažymų ieškovei, jokių duomenų neturi, apie įvykio detales sužinojo tik iš kaimynės D. Ž.

24Liudytojas G. M., kuris šiuo metu jau nebedirba pas ieškovę, paaiškino, kad šiame bute, jo manymu, jis buvo jau antrą kartą, nes pirmą kartą buvo įvykis, susijęs su vandens apliejimu dėl užsikimšusios kanalizacijos, kuomet buvo aplietos buto grindys, o remontas iki antro įvykio neatliktas. Jis mano, kad ieškovė galimai pateikė abiejų įvykių nuotraukas, o už grindų remontą nemokėjo, nes jau turėjo būti sumokėta, kompensuojant pirmesnio draudiminio įvykio nuostolius. Ieškovės atstovė paaiškino, kad 2014-02-24 įvykis buvo pripažintas draudiminiu, o išmoka apskaičiuota remiantis Turto sunaikinimo, sugadinimo aktu ir jo priedu, kurį G. M. perdavė be jokių pastabų, ką patvirtina susirašinėjimo dokumentai (126 b.l.), išmokos dydį apskaičiavo kitas darbuotojas. Užklausus ieškovę dėl ankstesnio įvykio ir draudiminės išmokos išmokėjimo, buvo gautas atsakymas ir dokumentai (129-130 b.l.), kad iki 2014-02-24 nebuvo fiksuotas joks draudiminis įvykis šiame bute, jokia išmoka nemokėta.

25Kaip matyti iš ieškovės pateiktų nuotraukų (21, 23 b.l.), virtuvėje, ant lubų, yra vandens pratekėjimo pro lubų perdengimo plokščių sudūrimo vietas žymės. Jos stebimos toje virtuvės lubų dalyje, kuri yra prie lango, kampe. Virtuvės lubos ir sienos, kaip nurodyta akte, dažytos kalkiniais dažais. Kaip teigė liudytoja G. M., virtuvės sienos dalies, esančios truputį aukščiau grindų, dažai nusilupę, nes sudrėko ir atšoko. Iš nuotraukų matyti, kad virtuvės lubos yra buvę sudrėkę ne vienoje, o keliose vietose. Ieškovė pateikė tik vieną kambario nuotrauką, kurioje užfiksuota, kad ant sienos dalies, esančios prie grindų, yra pelėsis ir matosi buvusio sudrėkimo žymės. Liudytojai G. M. ir D. M. liudytojoms L. J. ir D. Ž. nerodė, kad vanduo skverbtųsi ir per kambario lubas, bėgtų per sieną, nesakė, kad kambaryje ant grindų susikaupė daug pribėgusio vandens, virtuvėje ant grindų susikaupusio vandens šios liudytojos nematė.

26Ieškovės darbuotojas J. S., kuris analizavo Turto sunaikinimo, sugadinimo aktą ir jo priedus, nuotraukas, raštu pateikė savo vertinimą, kad ant sienų pelėsis, esant palankioms sąlygoms, galėjo susiformuoti ir per laikotarpį nuo 2014-02-24 iki 2014-03-03. Liudytoju apklaustas atestuotas statybos specialistas (2014-01-16 suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto vadovo, ypatingo statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo, teritorijų detaliojo planavimo specialisto ir teritorijų specialiojo planavimo specialisto pareigas; Statinių grupės: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai; inžineriniai tinklai; susisiekimo komunikacijos: keliai (gatvės). Teritorijų planavimo rūšis: detalusis ir specialusis teritorijų planavimas. Atestato Nr. ( - )) V. Ž., dirbantis ( - ), susipažinęs su ieškovės pateiktomis nuotraukomis dėl 2014-02-24 įvykio, paaiškino, kad kambario ir virtuvės sienų dalies, besiribojančios su grindimis, įdrėkimas galėjo atsirasti drėgmei skverbiantis iš apačios į viršų, ant sienos stebimos jau išplitusios pelėsių kolonijos, jos turėjo formuotis ilgą laiko tarpą.

27Jeigu tikėti ieškovės pateiktais įrodymais, tai Turto sunaikinimo, sugadinimo akte fiksuotų turto sugadinimų atsiradimo mechanizmas galėjo būti toks: gausus vandens išsiliejimas, jo pasėkoje vanduo skverbėsi per lubas ir tekėjo per kambario ir virtuvės sienas, kaupėsi ant kambario ir virtuvės sienų dalies, besiribojančios su grindimis, ant grindų ir, esant palankioms sąlygoms (šilta ir nevėdinama) per laikotarpį nuo 2014-02-24 iki 2014-03-03 ten susiformavo pelėsio kolonijos ir išplito, pajuodo grindys, suplėko tapetai, ant lubų išryškėjo vandens tekėjimo pėdsakai.

28Iš ieškovės pateiktų nuotraukų (187 b.l.), liudytojos D. Ž. darytų 2013 metais, t.y. prieš jai, kaip ieškovės darbuotojai, su trečiuoju asmeniu sudarant Būsto draudimo sutartį, matyti, kad virtuvės sienos yra su dėmėmis, o jos yra tokios pat, kaip ir nuotraukose, ieškovės darbuotojo darytose po 2014-02-24. Nors nuotraukose nematyti sienos dalies, kuri ribojasi su grindimis bei lubomis, galima daryti išvadą, kad virtuvėje remontas po pirmesnių įvykių, susijusių su buto apliejimu vandeniu, nebuvo darytas.

29Pažymėtina, kad liudytojos G. M. duoti parodymai nebuvo nuoseklūs. Ji teigė, kad pamatė, jog: „blokų sujungimuose stovi vanduo“, buvo tik „palašėta“, „šlapia“. Paprašius pasakyti, kaip atsirado dėmės ant virtuvės sienos, atsakė, kad tai yra sudrėkimo žymės. Tačiau, kaip minėta, tokios dėmės jau buvo fiksuotos liudytojos D. Ž. 2013 metais darytose nuotraukose. Pažymėtina ir tai, kad kambarį ir virtuvę skiria ta pati siena, tačiau atsakovo ir minėtų liudytojų teigimu, toje pusėje nėra vandens stovo, prie kurio buvusio sudrėkimo pėdsakus stebėjo liudytojas D. M.. Liudytojo V. Ž. teigimu, vanduo galėtų nutekėti į kitą pusę tik esant atitinkamam grindų nuolydžiui.

30Atsakovo teigimu, kad jo bute nebuvo rasta jokio vandens išsiliejimo židinio ir pėdsakų, galėtų patvirtinti UAB „Utenos butų ūkis“ avarinės tarnybos darbuotojai, kurie buvo atvykę į butą po įvykio. Atsakovo atstovės prašymu užklausus šią bendrovę buvo gauta informacija apie tai, kurie avarinės tarnybos darbuotojai budėjo 2014-02-24. Liudytojais apklausti A. K. ir J. P. nurodė, kad jie minėtą dieną budėjo visą parą, tačiau iškvietimas į ( - ) namą registracijos žurnale buvo registruotas ne vasario 24, o 25 dieną, o tą dieną budėjo kiti darbuotojai. Nors buvo nustatyta, kokie darbuotojai budėjo 2014-02-25, tačiau jie tuoj pat į teismo posėdį atvykti neturėjo galimybės (vienas darbuotojas nebedirba bendrovėje, o kitas turi išeiginę dieną ir yra išvykęs), atsakovo atstovė, atsižvelgdama į ieškinio sumą ir bylos nagrinėjimo laikotarpį, neprašė dar kartą atidėti teismo posėdį ir iškviesti šiuos asmenis liudyti. Atsakovo teigimu, šie UAB „Utenos butų ūkis“ avarinės tarnybos darbuotojai apžiūrėjo bute esančius įrenginius ir nustatė, kad nėra jokio vandens išsiliejimo židinio.

31Nagrinėdamas civilinės atsakomybės draudimo klausimus kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą, tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurie pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (įvykiu). Jei nukentėjusiajam (draudėjui) dėl kokių nors priežasčių buvo sumokėta daugiau, negu privalėtų atlyginti žalą padaręs asmuo, tai ir tokiu atveju draudikas iš žalą padariusio asmens regreso tvarka gali gauti tokio dydžio žalos atlyginimą, kuris yra realus ir pagrįstas. Tai susiję su tuo, kad draudimo sutartis yra rizikos sutartis, kurios šalys privalo būti absoliučiai atviros viena kitai ir abipusiškai atskleisti viena kitai reikšmingą informaciją.

32Išdėstytų aplinkybių kontekste, remdamasis sprendime nurodytų įstatymų reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklės, taip pat argumentais dėl jos taikymo atgręžtinio reikalavimo atveju, teismas laiko nustatytu, kad tokioje, kaip nagrinėjamos bylos, situacijoje ieškovės, pareiškusios atgręžtinį reikalavimą, pareiga buvo įrodyti jos teisę į reikalavimo patenkinimą sukuriančius faktus – kad pagrįstai išmokėjo trečiajam asmeniui pinigų sumą, kad atsakovas atliko kaltus neteisėtus veiksmus, kurie buvo susiję priežastiniu ryšiu su trečiajam asmeniui padaryta žala ir kad tuo pagrindu ieškovės išmokėta draudimo išmoka žalai atlyginti.

33Įvertinus šalių pateiktus ir ištirtus įrodymus, gautus iš keleto įrodinėjimo priemonių, skyrium ir jų visetą, teismas daro išvadą, kad ieškovė rėmėsi žalos dydžio nustatymo dokumentais, kurie prieštaringi, todėl neduoda pagrindo pripažinti įvykį draudiminiu, nepagrindžia ir neįrodo esant atsakovo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovė neįrodė esant sąlygas, būtinas civilinei atsakomybei atsakovo atžvilgiu taikyti (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai), ieškinys šioje dalyje atmestinas, nes neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

34Ieškovė taip pat prašė iš atsakovo priteisti 27,24 EUR kompensacinių palūkanų ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šiuo teismo sprendimu iš atsakovo ieškovei nėra priteisiama jokia suma, taigi atsakovas nėra ieškovės skolininkas, todėl jis neturi pareigos ieškovei mokėti palūkanas, ieškinys šioje dalyje taip pat atmestinas, nes neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

35Ieškinys atmestas visa apimtimi, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 96, 98 straipsniai).

36CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas vertina, kad šalių procesinis elgesys iš esmės buvo tinkamas, todėl pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsniu nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių nėra.

37Atsakovas už advokatės teisinę pagalbą sumokėjo viso 250 EUR: 2017 m. I ketvirtyje sumokėjo100 EUR už dokumento surašymą (57 b.l.), o 2017 m. II ketvirtyje sumokėjo 150 EUR už atstovavimą (110 b.l.). Šių atsakovo turėtų išlaidų dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ su pakeitimais (redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20): 8.2, 8.19 punktuose numatytais maksimaliais užmokesčio dydžiais, į tai, kad 2016 m. III ir IV ketvirčių vidutiniai mėnesiniai bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydžiai atitinkamai buvo 793,30 EUR, 822,80 EUR, pripažintina, kad atsakovo realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos (250 EUR) advokatės pagalbai apmokėti buvo būtinos, turėtų išlaidų dydis neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl išlaidos yra proporcingos bylos sudėtingumui ir advokatės darbo ir laiko sąnaudoms, mažinti priteistiną sumą pagrindo nėra (CPK 93 straipsnis). Atsakovui iš ieškovės priteistina 250 EUR išlaidų advokatės pagalbai (CPK 93, 98 straipsniai).

38Iš ieškovės valstybei priteistina 4,06 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

39Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais,

Nutarė

40Ieškinį atmesti.

41Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, atsakovui G. K., asmens kodas ( - ) 250 EUR išlaidų advokatės pagalbai apmokėti.

42Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, valstybei 4,06 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

43(Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas - 5660), privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą).

44Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos rajono apylinkės teisme.

Proceso dalyviai
1. Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė,... 2. sekretoriaujant Elonai Mackutei,... 3. dalyvaujant atsakovo G. K. atstovei advokatei Janinai Umbrasienei,... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo... 5. Teismas... 6. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniu (3-4 b.l.) prašė priteisti... 7. Ieškovė nurodė procesiniuose dokumentuose, o jos atstovė, prašydama... 8. Atsakovas G. K. nurodė atsiliepime į ieškinį (46-48 b.l.), be to jis ir jo... 9. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo... 10. Ieškinys atmestinas.... 11. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2014-04-18 išrašas... 12. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisminės gynybos prieinamumo principas... 13. Ieškovė ieškinį pareiškė dar nepasibaigus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje... 14. Kaip minėta, trečiasis asmuo A. Š. laikotarpiui nuo 2013-06-01 iki... 15. Kaip matyti iš ieškovės ieškinyje nurodytų tuo metu galiojusių Būsto... 16. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo... 17. Draudimo sutartis yra rizikos sutartis, pagal kurią draudikas perima iš... 18. Byloje dėl žalos atlyginimo žalos faktą, jos pobūdį ir dydį, neteisėtus... 19. Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota... 20. Nors patalpų savininko veiksmai yra laikomi neteisėtais, jei nustatomas... 21. Po to, kai liudytoja G. M. pastebėjo bėgantį vandenį, atsakovo bute... 22. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad ne tik atsakovas, bet ir namo,... 23. Ieškovės atstovas apžiūrėti buto, esančio ( - ), atvyko 2014-03-03, nors... 24. Liudytojas G. M., kuris šiuo metu jau nebedirba pas ieškovę, paaiškino, kad... 25. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų nuotraukų (21, 23 b.l.), virtuvėje, ant... 26. Ieškovės darbuotojas J. S., kuris analizavo Turto sunaikinimo, sugadinimo... 27. Jeigu tikėti ieškovės pateiktais įrodymais, tai Turto sunaikinimo,... 28. Iš ieškovės pateiktų nuotraukų (187 b.l.), liudytojos D. Ž. darytų 2013... 29. Pažymėtina, kad liudytojos G. M. duoti parodymai nebuvo nuoseklūs. Ji... 30. Atsakovo teigimu, kad jo bute nebuvo rasta jokio vandens išsiliejimo židinio... 31. Nagrinėdamas civilinės atsakomybės draudimo klausimus kasacinis teismas yra... 32. Išdėstytų aplinkybių kontekste, remdamasis sprendime nurodytų įstatymų... 33. Įvertinus šalių pateiktus ir ištirtus įrodymus, gautus iš keleto... 34. Ieškovė taip pat prašė iš atsakovo priteisti 27,24 EUR kompensacinių... 35. Ieškinys atmestas visa apimtimi, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK... 36. CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio... 37. Atsakovas už advokatės teisinę pagalbą sumokėjo viso 250 EUR: 2017 m. I... 38. Iš ieškovės valstybei priteistina 4,06 EUR išlaidų, susijusių su... 39. Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos... 40. Ieškinį atmesti.... 41. Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834,... 42. Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834,... 43. (Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu... 44. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti...