Byla A-756-834-08

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimučio Alechnavičiaus, Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės (pranešėja), sekretoriaujant Ramunei Petkuvienei, dalyvaujant pareiškėjai V. K. , jos atstovui advokatui Vytautui Polikaičiui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. K. prašymą, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Kauno apskrities viršininko administracijai, dėl terminų atnaujinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti praleistą 2001 m. gruodžio 31 d. pasibaigusį prašymų dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą pateikimo terminą ir nustatyti prašymui pateikti 60 dienų terminą, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei atnaujinti praleistą 2003 m. gruodžio 31 d. pasibaigusį nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą ir nustatyti 6 mėnesių nuosavybės teises bei ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad po tėvų mirties paveldėjo visą jų turtą. 2006 m. sausio 12 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. 2007 metų vasario mėnesį tvarkydama namo palėpę pareiškėja rado daug senų dokumentų, taip pat ir 1923 m. balandžio 16 d. Kauno notarinio archyvo Kėdainių apskrities pripažinimo aktų knygos pirmykščio išrašo originalų dokumentą. Jame buvo nurodyta, kad jos seneliai S. B. ir K. B. nupirko 0,24 ha žemės sklypą, esantį ( - ). Minėtas žemės sklypas į jos išduotą paveldėjimo liudijimą nebuvo įrašytas, kadangi nei tėvas, nei motina nesikreipė dėl nuosavybės teisių atstatymo, nes apie tai tikriausiai nežinojo.

6Tretysis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities viršininko administracija sprendimą prašė priimti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad pareiškėja į administraciją dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jos senelių žemę nesikreipė, kitų pretendentų į buvusių savininkų S. B. ir K. B. žemę nėra.

7II.

8Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimu pareiškėjos prašymą atmetė.

9Teismas nurodė, kad piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą pateikti prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą bei pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus, šis terminas gali būti atnaujinamas dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. 1 d., 4 d.). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos tik nuo pareiškėjo valios nepriklausančios objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios paduoti prašymą per įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėja teismui pateiktame pareiškime svarbiomis termino praleidimo priežastimis nurodė aplinkybę, kad tik 2007 m. vasario mėnesį sužinojo, kad jos seneliai S. B. ir K. B. 1923 m. nusipirko 0,24 ha žemės sklypą, esantį ( - ). Pareiškėjos tėvo M. B. 1991 m. lapkričio 20 d. pateiktame prašyme atkurti nuosavybės teises nurodyta, kad jis pretenduoja tik į 1,2 ha S. B. žemės, esančios ( - ). Apie S. B. ir K. B. žemę, esančią Kėdainių mieste, prašyme nėra nurodyta. ( - ) M. B. mirė. Po jo mirties pareiškėja įgijo teisę paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelių S. B. ir K. B. 0,24 ha žemės sklypą, esantį ( - ) Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. 1 d. 4 p.).

10Teismas pažymėjo, kad faktinis terminas prašymams ir kitiems dokumentams dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikti viršijo dešimt metų. Toks ilgas terminas suteikė realias galimybes tinkamai ir laikui realizuoti subjektines teises visiems suinteresuotiems asmenims, kurie elgėsi pakankamai rūpestingai ir apdairiai. Per minėtą terminą pareiškėjos tėvas M. B. bei pareiškėja nesidomėjo, kokį turtą valdė S. B. ir K. B. bei nesiėmė jokių priemonių tam išsiaiškinti, todėl, teismo teigimu, pripažintina, kad jie elgėsi nepakankamai rūpestingai ir apdairiai, dėl ko terminų praleidimo priežastys nepripažintinos svarbiomis.

11III.

12Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti, pareiškėjos pareiškimą išnagrinėti iš esmės ir jį patenkinti. Nurodo, kad ji anksčiau nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jos seneliai buvo nusipirkę 0,24 ha žemės sklypą ( - ) sužinojusi šią aplinkybę dėl nuosavybės teisių atkūrimo kreipėsi nedelsiant. Dėl kokių priežasčių prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo šio sklypo nenurodė pareiškėjos tėvas jai nežinoma. Mano, kad nevisiškai tinkamai elgėsi ir nuosavybės teisių atkūrimo reikalus tvarkę pareigūnai, neinformavę pareiškėjos tėvo apie tai, kad jo tėvai turėjo žemės ne tik Dotnuvoje, bet ir Kėdainių mieste.

13Teisėjų kolegija

konstatuoja:

14IV.

15Apeliacinis skundas atmestinas.

16Atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje (iki 2004 m. spalio 26 d. galiojusi įstatymo redakcija) nustatyti prašymų atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą padavimo terminas (iki 2001 m. gruodžio 31 d.) ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimo terminas (iki 2003 m. gruodžio 31 d.) turėjo naikinamųjų terminų pobūdį, nes, pagal tuomet galiojusias įstatymo redakcijas, šių terminų praleidimo faktas buvo siejamas su teisės į nuosavybės teisių atkūrimą netekimu, nesvarbu, dėl kokių priežasčių (objektyvių ar subjektyvių) šie terminai buvo praleisti. Pagal šio straipsnio 2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. IX-489 redakciją (įsigaliojusią nuo 2004 m. spalio 26 d.), nurodyti terminai prarado naikinamąją reikšmę ir tapo atnaujintinais terminais. Tai rodo straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatos, kad piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

17Kolegija pažymi, kad nei šioje, nei kitose Atkūrimo įstatymo normose nėra nurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl, sprendžiant šį klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vadovautis bendraisiais Atkūrimo įstatymo pradmenimis ir jo prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 6 d.). Vadovaujantis pastarąja nuostata pripažintina, jog termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio, ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis paduoti atitinkamą prašymą (pateikti atitinkamus dokumentus) arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją. Kolegija taip pat pažymi, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą būtina atsižvelgti ir į pačių terminų trukmę, nes laiko faktorius negali būti atsiejamas nuo asmens objektyvios galimybės elgtis vienaip ar kitaip prašomo atnaujinti termino eigoje.

18Pareiškėja savo prašymą atnaujinti terminus grindžia argumentu, kad iki 2007 m. vasario mėnesio nežinojo apie seneliams S. B. ir K. B. priklausiusį turtą. Dėl kokių gi priežasčių dėl nuosavybės teisių atstatymo į žemės sklypą, esantį ( - )1991 metais prašymą pateikęs jos tėvas M. B., neprašė atstatyti nuosavybės teises ir į Kėdainių mieste esantį žemės sklypą, nurodyti negalėjo. M. B., gimusiam ( - ), žemės nacionalizacijos metu buvo ( - ), tad apie ( - ) turėtos tėvų žemės nacionalizaciją 1940 metais jam negalėjo būti nežinoma. Pažymėtina, kad pagal nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius įstatymus pareiga rūpintis subjektinių teisių realizavimu, tame tarpe - domėtis ir gauti informaciją apie galimą susigrąžinti turtą tenka tik patiems pretendentams. Teisės aktuose, reglamentuojančiuose nuosavybės teisių atkūrimą, yra numatyta galimybė asmenims kreiptis nustatyta tvarka dėl informacijos į archyvo institucijas ir išsiaiškinti jiems reikšmingus faktus. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjos tėvai ir pati pareiškėja, elgdamiesi rūpestingai ir apdairiai neturėjo galimybių šių veiksmų atlikti iki pasibaigiant įstatyme nustatytam terminui. Informacijos stoka, kai pats asmuo, norėdamas įgyvendinti savo teises ir interesus, ja nesidomi, tėra subjektyvi, nuo paties asmens valios priklausanti priežastis. Nežinojimas apie teisę pretenduoti į išlikusį nekilnojamąjį turtą gali būti traktuojamas kaip termino atnaujinimo pagrindas tik tokiu atveju, kai pretendentai savo valiniais veiksmais nuosavybės teisių atkūrimo siekė ir ėmėsi priemonių gauti informaciją apie išlikusį nekilnojamąjį turtą, tačiau negavo pilnos ir teisingos informacijos dėl nuo jų valios nepriklausiusių priežasčių. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad pareiškėja ar jos tėvai iki 2007 m. vasario mėnesio iš viso būtų ieškoję kokių nors archyvinių dokumentų apie S. B. ir K. B. turtą.

19Nurodytų aplinkybių visumos pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados, kad pareiškėja neįrodė, jog terminą nuosavybės teisių atkūrimo dokumentams pateikti praleido dėl svarbių priežasčių.

20Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

Nutarė

21Pareiškėjos V. K. apeliacinį skundą atmesti.

22Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

23Nutartis neskundžiama.