Byla A-525-3230-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,

2sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

3dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Gyčiui Mekioniui,

4viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto sprendimai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto sprendimai“ skundą atsakovams Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, Vilniaus rajono savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, dėl žalos atlyginimo.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6I.

7Pareiškėjas UAB „Nekilnojamojo turto sprendimai“ (toliau – ir Bendrovė) skundais (t. I, b.l. 3–12, 84–93), kuriuos patikslino (t. II, b.l. 78–82), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Vilniaus rajono savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija), neteisėtu veikimu atsiradusią 148 516,77 Lt žalą (už laikotarpį nuo 2008-10-23 iki 2009-02-20), 1 029 288,09 Lt žalą (už laikotarpį nuo 2006 m. gegužės 12 d. iki 2008 m. spalio 22 d. ir nuo 2009 m. vasario 21 d. iki 2009 m. balandžio 9 d.), taip pat 276 754,06 Lt žalą (už laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 10 d. iki 2010 m. vasario 10 d.), taip pat bylinėjimosi išlaidas.

8Nurodė, kad 2005 m. birželio 27 d. nusipirko žemės sklypą, esantį Vilniaus rajono savivaldybėje, Bendorių kaime (kad. Nr. ( - )) (toliau – ir Žemės sklypas), kurio paskirtis jau įsigijimo momentu buvo – kita (mažaaukščiams gyvenamiesiems pastatams ir infrastruktūros objektams statyti). Žemės sklypo įsigijimo finansavimui, taip pat inžinerinių tinklų jame įrengimui ir projektavimui bei paruošiamiesiems darbams 2006 m. gegužės 12 d. pareiškėjas su akcine bendrove (toliau – ir AB) DnB NORD bankas pasirašė kreditavimo sutartį Nr. 1039-06IV (toliau – ir Kreditavimo sutartis). Pareiškėjas, įsigydamas Žemės sklypą, siekė jį padalinti į 95 sklypus, suprojektuoti sklypų naudojimui reikalingus visus infrastruktūros objektus, atlikti kitus veiksmus, būtinus žemės sklypų naudojimui pagal tiesioginę paskirtį ir juose vystyti gyvenamųjų namų statybą ir/ar parduoti žemės sklypus tretiesiems asmenims, kurie juose statytų gyvenamuosius namus savo poreikiams. Todėl 2005 m. spalio 11 d. pateikė Administracijai prašymą perduoti detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas bei sudaryti sutartį. Administracija 2005 m. spalio 25 d. raštu atsisakė pareiškėjui perduoti detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas. 2005 m. lapkričio 14 d. pareiškėjas pateikė užklausimą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, kuri 2005 m. lapkričio 30 d. pateikė atsakymą Nr. (14-3)-D8-9187. 2005 m. gruodžio 16 d. pareiškėjas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos paaiškinime nurodytą papildomą informaciją, kreipėsi į Administraciją su nauju prašymu dėl detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo. Administracija 2006 m. sausio 9 d. raštu atsisakė perduoti pareiškėjui Žemės sklypo detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas. 2006 m. spalio 29 d. pareiškėjas Administracijai pateikė prašymą dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo. 2007 m. birželio 7 d. atsakovo atstovė žodžiu patvirtino, kad pateikti visi reikalingi dokumentai, tačiau joks oficialus atsakymas į aukščiau tokį prašymą pareiškėjui nebuvo pateiktas, jis nebuvo pakviestas pasirašyti sutarties dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo. 2007 m. birželio 19 d. pareiškėjas Administracijai pateikė pakartotinį prašymą, tačiau atsakovas ir į šį prašymą jokio oficialaus atsakymo nepateikė, tik žodžiu nurodė pateikti išsamų pagrindimą, kodėl pareiškėjo teikiami prašymai turėtų būti tenkinami. 2008 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjas pateikė atsakovui teisinį ir faktinį pagrindimą. 2008 m. rugsėjo 19 d. Administracija pateikė atsakymą, kuriame buvo nurodytas naujas atsisakymo perduoti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas pagrindas – privalomų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimo – užstatymo intensyvumo – nenustatymas Žemės sklypo detaliuoju planu. Pareiškėjo manymu, teisinio pagrindo atmesti jo prašymus, nurodant vis naujus reikalavimus, arba į juos neatsakyti, nebuvo. 2008 m. rugsėjo 25 d. pareiškėjas pateikė prašymą dėl sutarties sudarymo, kuriame patikslino planavimo tikslą – nurodė, kad Žemės sklypo detalusis planas bus rengiamas, siekiant Žemės sklypą padalinti į 95 sklypus, nekeičiant naudojimo paskirties ir nustatyti užstatymo intensyvumą. Pabrėžė, kad iki 2008 m. spalio 9 d. (per 10 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos) negavo rašytinio pranešimo apie sutarties dėl teritorijų detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo pasirašymo vietos ir laiko. Atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. I-676-662/2009 konstatavo, jog atsakovas „nevykdė teisės aktais <...> nustatytos pareigos, t. y. vilkino įgyvendinti teisės aktais <...> priskirtą funkciją“. Paaiškino, kad pagal Kreditavimo sutartį laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 23 d. iki 2009 m. vasario 20 d. priskaičiuota ir sumokėta 42 592,67 eurų palūkanų ir 420,76 eurų įsipareigojimo mokesčio, iš viso 148 516,77 Lt. Teigė, kad tokios palūkanos yra minimali pareiškėjo žala, patirta dėl neteisėto atsakovo neveikimo ir pareigų nevykdymo. Pažymėjo, kad net Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2009 m. vasario 21 d. priėmus sprendimą Nr. I-676-662/2009, Administracija ir toliau nevykdė teisės aktais nustatytų pareigų. Nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2009 m. kovo 27 d. priėmė sprendimą Nr. T3-102, kuriuo nusprendė leisti Bendrovei rengti Žemės sklypo detalųjį planą, tačiau pareiškėjo manymu, šiuo sprendimu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. sprendime Nr. I-676-662/2009 nurodytas įpareigojimas nebuvo įvykdytas. Pareiškėjas 2009 m. kovo 25 d. pateikė Administracijai pretenziją dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovas su ja nesutiko. Administracija 2009 m. balandžio 9 d. pateikė pareiškėjui pasirašytą Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį Nr. 053-09 pasirašymui. Teigė, kad Administracija, sutikdama pasirašyti sutartį, pripažino, kad atsisakyti ją sudaryti nebuvo jokio teisinio pagrindo, kadangi pareiškėjas atitiko visus teisės aktų keliamus reikalavimus. Nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 25 d. prašymą pateikė, laikydamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635 patvirtinto Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 12, 7.3 punktų reikalavimų, todėl teikiant šį prašymą (kaip ir visą laikotarpį nuo 2005-10-11, kai buvo teiktas pirmasis prašymas Administracijai) egzistavo visos sąlygos, kad atsakovas jį išnagrinėtų ir Aprašo nustatyta tvarka priimtų sprendimą dėl sutarties dėl detaliojo planavimo organizatoriaus pareigų ir teisių perdavimo sudarymo. Teigė, kad pagal Kreditavimo sutartį laikotarpiu nuo šios sutarties sudarymo (2006-05-12) iki dienos, kai atsakovas pateikė pareiškėjui pasirašytą detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį (2009-04-09) (neįskaitant laikotarpio nuo 2008-10-23 (data, kai atsakovas privalėjo pateikti pareiškėjui atsakymą dėl sutarties dėl detaliojo planavimo organizatoriaus pareigų ir teisių perdavimo nesudarymo) iki 2009-02-20 (viena diena iki teismo sprendimo priėmimo dienos) priskaičiuota ir sumokėta 293 816,10 eurų (1 014 488,23 Lt) palūkanų. Pažymėjo, kad, siekdamas apginti savo teises dėl neteisėto atsakovo neveikimo, UAB „Inter partes“ advokatų kontorai ir antstoliui sumokėjo 14 799,86 Lt už suteiktas teisines paslaugas. Konstatavo, kad minėtos palūkanos ir išlaidos teisinei pagalbai yra pareiškėjo patirta žala dėl neteisėto atsakovo veikimo, iš viso 1 0292 88,09 Lt. Patikslintu skundu pareiškėjas prašė taip pat priteisti 276 754,06 Lt, kurie buvo sumokėti bankui kaip palūkanos pagal Kreditavimo sutartį už laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 10 d. iki 2010 m. vasario 10 d. Nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybės taryba vietoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 16 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą teismas tenkino iš dalies: panaikino Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. T3-102 2 punktą, įpareigojo Administraciją per 15 dienų nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos iš Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties Nr. 053-019 projekto pašalinti 7.1.2, 7.2.8 punktus bei 7.1.1 punkto pirmojo sakinio dalį, įvykdymo, 2010 m. liepos 30 d. priėmė sprendimą Nr. T3-258 „Dėl Bendorių ir Kleivinės kaimų, esančių Avižienių sen., Vilniaus r., kaimo plėtros koncepcinės schemos“, kuriuo ir toliau neteisėtai bei nepagrįstai siekiama pareiškėjui neleisti įvykdyti jo verslo plano, nes aptariamo sprendimo 5 punkte numatyta, kad taryba nusprendė „detaliojo planavimo metu žemės sklypus gyvenamųjų namų statybai formuoti ne mažesnius kaip 0,1500 ha“, nors jokie teisės aktai nenumato, kad žemės sklypai gyvenamųjų namų statybai šiuo atveju turi būti ne mažesnio negu nurodyto dydžio.

9Atsakovas Administracija atsiliepimais į skundą (t. I, b.l. 72–73, 157–159, t. II, b.l. 113–115) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

10Teigė, jog prašomas priteisti žalos dydis nepagrįstas įrodymais. Atkreipė dėmesį į tai, kad Kreditavimo sutartis buvo sudaryta iki 2009 m. balandžio 30 d., todėl iki šios dienos kredito gavėjas privalėjo atiduoti gautą kreditą ir sumokėti atitinkamai iki šios dienos priskaičiuotas palūkanas. Pažymėjo, kad pagal Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 12 punktą kredito gavėjas turi teisę grąžinti kreditą ar jo dalį bankui anksčiau nei sutartyje nustatytais pagrindais tik gavęs banko raštišką sutikimą. Padarė išvadą, kad taip paneigiamas pareiškėjo teiginys, jog Bendrovė kreditoriui beprasmiškai ir ilgesnį laikotarpį (iki 2009-02-20) privalėjo mokėti palūkanas. Nurodė, kad pagal Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 8 punktą bei bendrosios dalies 1 punktą pareiškėjui nustatyta pareiga naudoti kreditą pagal paskirtį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.881 str. 2 d., 6.877 str. 1 d.). Tuo tarpu pagal Kreditavimo sutarties 8.1 punktą dalis kredito (2 085 264 eurų) buvo skirta kredito gavėjo įsiskolinimui akcininkui M. V. padengti, o pagal Kreditavimo sutarties 8.2 punktą, Žemės sklypo inžineriniams tinklams įrengti, projektuoti, paruošiamiesiems darbams skirta 955 736 eurų. Atkreipė dėmesį į tai, kad 2009 m. kovo 12 d. pareiškėjas ir AB DnB NORD bankas sudarė susitarimą „Dėl 2006 m. gegužės 12 d. kreditavimo sutarties Nr. 1039-06IV sąlygų pakeitimo“, pagal kurį pakeista Kreditavimo sutarties 1.1 punkte nurodyta suma, tačiau šios sutarties specialiosios dalies 8 punktas nebuvo pakeistas. Konstatavo, kad tariamos žalos dydžio negalima sieti su visa kredito suma, nes dalis kredito yra nesusijusi su Žemės sklypu. Administracija neįpareigojo Bendrovės sudaryti Kreditavimo sutarties ir mokėti palūkanas, be to, Administracija nėra sutarties šalis ir jai iš šios sutarties jokių prievolių kilti negali. Pažymėjo, kad mokėti palūkanas Bendrovė įsipareigojo savo rizika pasirašydama Kreditavimo sutartį. Padarė išvadą, kad pareiškėjas siekia gauti kaip žalos atlyginimą dalį įmonės bendrųjų veiklos kaštų. Pažymėjo, kad Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2009 m. kovo 27 d. priėmė sprendimą Nr. T3-102, kuriuo nusprendė leisti pareiškėjui rengti žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), detalųjį planą. Nesutikdamas su Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimo teisėtumu ir pagal tarybos sprendimą parengtu detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties Nr. 053-09 projektu, pareiškėjas kreipėsi į teismą. Tokioje pareiškėjo inicijuotoje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A525-1071/2010 tik iš dalies patenkino pareiškėjo reikalavimus. Minėtoje byloje pareiškėjas kėlė Vilniaus rajono savivaldybės tarybos piktnaudžiavimo valdžia klausimą ir teigė, kad Administracija „piktybiškai nevykdo jos kompetencijai priskirtų funkcijų“, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuos pareiškėjos argumentus atmetė kaip nepagrįstus ir nurodė, kad „taryba priimdama 2009 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. T3-102 veikė savo kompetencijos ribose“ ir nenustatė piktnaudžiavimo ar vilkinimo požymių. Pažymėjo, kad kreipimasis į teismą yra įprastas demokratinėje visuomenėje teisių ginimo būdas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad dėl tokio ginčų sprendimo būdo atsiranda žala. Nurodė, kad reikalavimai dėl žalos priteisimo negali būti pripažinti pagrįstais, atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju atsakovo veiksmai iš dalies yra lemti nepakankamai aiškaus ginčo santykių teisinio reglamentavimo, o tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo tariamai turėta teisė nebuvo realizuota ne dėl savivaldybės institucijų veiksmų ar neveikimo, o iš dalies dėl to, kad iškilo teisinis ginčas, kuris buvo pakankamai sudėtingas. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas iki šiol nėra įgyvendinęs savo verslo planų: detaliojo planavimo procesas yra pradinėje stadijoje (sutartis dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo buvo pasirašyta tik 2010-12-23)

11II.

12Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 14 d. sprendimu (t. III, b.l. 164–176) skundą atmetė kaip nepagrįstą.

13Teismas, vertindamas atsakovo veiksmus laikotarpiu nuo 2006 m. gegužės 12 d. iki 2008 m. spalio 22 d., nustatė, kad atsakovo atsakymų (2005-10-25 rašto Nr. A33–3462–(4.20) „Dėl teritorijos planavimo bei planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo”, 2006-06-09 rašto Nr. A33–90–(4.20) „Dėl teritorijos planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo”) bei neatsakymo į 2007 m. spalio 29 d., 2008 m. birželio 19 d. ir 2008 m. rugsėjo 5 d. prašymus pareiškėjas neskundė, tačiau, kaip konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartyje, jau 2007 m. spalio 25 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje administracinėje byloje Nr. A5–943/2007 konstatavo, kad vien tik ta aplinkybė, jog pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka nesikreipė dėl viešojo administravimo institucijos neveikimo pripažinimo ir įpareigojimo tinkamai atsakyti į jo prašymą, nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo nurodomi ir, jo nuomone, neteisėti viešojo administravimo institucijos veiksmai ir neveikimas yra teisėti, kad pareigūnai jo atžvilgiu elgėsi teisėtai. Atsižvelgė į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (2004-01-15 redakcija) 20 straipsnio 2 dalį (2006-06-08 redakcija), Aprašo 13 punktą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 53 punktą ir nustatė, kad 2005 m. spalio 11 d. pareiškėjas kreipėsi su prašymu į Administraciją, prašydamas perduoti detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas bei tuo tikslu sudaryti sutartį. Administracija 2005 m. spalio 25 d. raštu Nr. A33-3462-(4.20) atsakė į pareiškėjo prašymą perduoti detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas, rengiant 14,4142 ha dydžio kitos paskirties (gyvenamiems objektams statyti ir eksploatuoti) Žemės sklypo detaliojo planavimo projektą, siekiant padalyti žemės sklypą, ir paaiškino, kad savivaldybė gali sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės savininkams, valdytojams ir naudotojams, kai prašymuose nurodyti planavimo tikslai neprieštarauja savivaldybės lygmens bendrųjų ir specialiųjų planų sprendiniams; nurodė, kad nagrinėti ir nustatyti atskirų sričių – gyvenamųjų teritorijų vystymą Vilniaus rajono teritorijoje ir rengti šiuo tikslu specialųjį gyvenamųjų teritorijų išdėstymo planą savivaldybė nenumato, kadangi rengiamo Vilniaus rajono teritorijos bendrojo plano konkretizuotų sprendinių svarstymas, derinimas ir tvirtinimas prasidės 2005 metų lapkričio mėnesį; patvirtinus bendrąjį planą, bus galima rengti gyvenamųjų namų kvartalo teritorinio planavimo dokumentus. Pareiškėjas 2005 m. lapkričio 14 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją su prašymu pateikti išaiškinimą, ar gali būti rengiamas Žemės sklypo detalusis planas ir perduotos sklypo savininkui detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos siekiant minėtą sklypą padalinti. Atsakydama į pareiškėjo prašymą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2005 m. lapkričio 30 d. rašte Nr. (14-3)-D8-9187 nurodė, jog įvertinę tai, kad pagal Žemės sklypo detalųjį planą jau yra suformuotas individualių gyvenamųjų namų kvartalas, būtų galimas Žemės sklypo detaliojo plano rengimas bendra Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, patikslinant teritorijos tvarkymo ir statybos reglamentus bei kompleksiškai išsprendžiant kelių, privažiavimų bei infrastruktūros klausimus. Teismas pažymėjo, jog savo atsisakymą sudaryti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį atsakovas, be kita ko, grindė atitinkamos teritorijos (ar jos dalies) bendrųjų planų ar specialiojo planavimo dokumentų nebuvimu. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (bylos Nr. A8-1024/2006, A556-1114/2006, A556-658/2007, A502-665/2008, A146-335/2008), Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. D1-151 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-04-13 įsakymo Nr. D1-188 redakcija), 3 punktą, 1 lentelės 5.1 punktą, Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinys, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašas ir jų turinys, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40, V dalies 15 punktą, Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, pažymėjo, jog byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuosavybės teise turi kitos paskirties (gyvenamiems objektams statyti ir eksploatuoti) 14,4142 ha žemės sklypą, kuriam yra supaprastinta tvarka parengtas bei Vilniaus rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2002 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. 277 bei jį pakeitusiu 2002 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. 75 patvirtintas detalusis planas, pagal kurį žemės sklypas suskirstytas į 12 žemės sklypų, kurie atitinkamai priskirti mažaaukštei gyvenamajai teritorijai, visuomeninės paskirties teritorijai, komercinės paskirties teritorijai, infrastruktūros–bendros paskirties teritorijai, miškų ūkio paskirties teritorijai, rekreacinės paskirties teritorijai. Administracija 2006 m. sausio 9 d. raštu Nr. A33-90-(4.20), atsakydama į pareiškėjo 2005 m. gruodžio 16 d. prašymą sudaryti sutartį dėl detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo savininkui, rengiant Žemės sklypo detaliojo planavimo projektą, norint padalinti žemės sklypą į 95 sklypus ir dalies sklypų pakeisti žemės naudojimo pobūdį, paaiškino, kad parengtas Žemės sklypo detalusis planas su jame numatytais statybos reglamentais ir teritorijos tvarkymo režimu buvo patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės valdybos ir tarybos sprendimais; nurodyta, kad patvirtinti detaliojo plano sprendiniai nebus keičiami, todėl detaliojo planavimo procedūra nebus pradėta, sutartis dėl detaliojo teritorijos planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo nebus sudaroma. Teismo vertinimu, nurodyti Tarybos sprendimai leidžia padaryti išvadą, kad Administracijai sprendžiant pareiškėjų prašymą dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo bei sutarties sudarymo egzistavo specialusis planas, kuris ginčo teritorijoje numatė galimybę statyti gyvenamuosius namus, kitos paskirties pastatus ar statinius. Todėl padarė išvadą, kad atsakovas iš esmės nepagrįstai 2005 m. spalio 25 d. raštu Nr. A33–3462–(4.20) „Dėl teritorijos planavimo bei planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo” bei 2006 m. birželio 9 d. raštu Nr. A33–90–(4.20) „Dėl teritorijos planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo” atsisakė sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo, kol nebus parengti savivaldybės teritorijos (ar jos dalies) bendrasis planas ar atitinkami specialiojo teritorijų planavimo dokumentai. Nustatė, kad 2007 m. spalio 29 d. pareiškėjas pateikė naują prašymą dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo. 2008 m. birželio 19 d. pareiškėjas pateikė prašymą Administracijai, kuriame prašė greičiau išnagrinėti 2007 m. spalio 29 d. prašymą. 2008 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjas dar kartą kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybę dėl tarnybinių funkcijų vykdymo, prašydamas nedelsiant išnagrinėti 2007 m. spalio 29 d. prašymą dėl detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo, siekiant parengti Žemės sklypo detalųjį planą dėl Žemės sklypo padalinimo į 95 dalis ir priimti teigiamą sprendimą. Atsakovas į pastaruosius prašymus pareiškėjui iš viso neatsakė, todėl tokį Administracijos darbuotojų elgesį vertino kaip neveikimą. 2008 m. rugsėjo 5 d. pareiškėjas Vilniaus rajono savivaldybei pateikė raštą ir prašymą planavimo sąlygų sąvadui detaliojo planavimo dokumentams rengti. Administracija 2008 m. rugsėjo 19 d. pateikė atsakymą (į 2007-10-29, 2008-09-01, 2008-06-19, 2008-09-05 prašymus), kuriame siūlė vadovautis Tarybos 2002 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. 277 „Dėl L. P. ir V. S. P. bendros nuosavybės žemės sklypo, kad. Nr. ( - ), esančio Bendorių k., Avižienių sen., Vilniaus r., detalaus plano patvirtinimo supaprastinta tvarka“, kuris numatė Žemės sklypo padalijimą į 12 įvairaus pobūdžio kitos paskirties žemės sklypų (tarp jų – 3 mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorijos žemės sklypai); kadangi detaliuoju planu nebuvo nustatytas privalomas teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimas – užstatymo intensyvumas, todėl <...> būtina rengti detalųjį planą minėtam rodikliui nustatyti. Pareiškėjas 2008 m. rugsėjo 25 d. raštu kreipėsi į Administraciją su patikslintu prašymu dėl Žemės sklypo detaliojo plano organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo. 2008 m. lapkričio 4 d. pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė įpareigoti Administraciją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su pareiškėja sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo 14,4142 ha žemės sklypo detaliajam planui rengti bei per 20 darbo dienų nuo sutarties sudarymo išduoti pareiškėjai planavimo sąlygų sąvadą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 21 d. sprendime nusprendė pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies: įpareigoti Administraciją UAB „Nekilnojamojo turto sprendimai“ prašymą dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus pareigų ir teisių perdavimo ir sutarties sudarymo per 10 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išnagrinėti ir priimti sprendimą; kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

14Teismas, vertindamas atsakovo veiksmus laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 23 d. iki 2009 m. balandžio 9 d., pastebėjo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. įsiteisėjusiu sprendimu yra nustatyta, kad „<...> nėra jokių duomenų, kad pareiškėjos 2008 m. rugsėjo 25 d. prašymas dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus pareigų ir teisių perdavimo ir sutarties sudarymo būtų išnagrinėtas ir UAB „Nekilnojamojo turto sprendimai“ teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais pateiktas motyvuotas atsakymas. Atsakovė ne tik iki skundo pateikimo teismui dienos, bet ir iki šiol nėra išnagrinėjusi pareiškėjos prašymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimo. Iš to seka, jog Vilniaus rajono savivaldybės administracija nevykdė teisės aktais jai nustatytos pareigos, t. y. vilkino įgyvendinti teisės aktais jai priskirtą funkciją“. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalimi, padarė išvadą, kad atsakovo veiksmų (neveikimas) neteisėtumas laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 23 d. iki 2009 m. balandžio 9 d., kai atsakovas pateikė pareiškėjui pasirašytą detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį, yra įrodytas.

15Pažymėjo, jog pareiškėjas taip pat prašė priteisti 276 754,06 Lt, kurie buvo sumokėti bankui kaip palūkanos pagal Kreditavimo sutartį už laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 10 d. iki 2010 m. vasario 10 d. Nustatė, kad Administracija, vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. sprendimą, išnagrinėjo pareiškėjo 2008 m. rugsėjo 25 d. prašymą bei 2009 m. kovo 16 d. rašte Nr. A33-1053-(25.3.1) nurodė, kad Žemės sklypo detalusis planas buvo patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės valdybos 2002 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. 277 „Dėl L. P. ir V. S. P. bendros nuosavybės žemės sklypo, kad Nr. ( - ), esančio Bendorių k., Avižienių sen., Vilniaus r., detalaus plano patvirtinimo supaprastinta tvarka“ ir Tarybos 2002 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. 75 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės valdybos 2002 m. balandžio 22 d. sprendimo Nr. 277 dalinio pakeitimo“; <...> klausimas dėl leidimo rengti Žemės sklypo patvirtinto detaliojo plano sprendinių keitimą bus teikiamas artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje. Taryba 2009 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-102 „Dėl leidimo rengti žemės sklypo (kad. Nr. ( - )), esančio Bendorių k., Avižienių sen., Vilniaus r., detalųjį planą“ nusprendė leisti UAB „Nekilnojamojo turto sprendimai“ rengti Žemės sklypo detalųjį planą (1 p.); įpareigojo Administraciją planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti išduoti, kai UAB „Nekilnojamojo turto sprendimai“ parengs ir patvirtins Taryboje Žemės sklypo planavimo darbų programą ir koncepciją, įvertinančią Bendorių ir Klevinės kaimų inžinerinės, susisiekimo, rekreacinės, socialinės, kultūrinės infrastruktūros plėtros tendencijas (2 p.). Administracija 2009 m. balandžio 9 d. pateikė pareiškėjui Detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį Nr. 053-09 (toliau – ir Sutartis). Pareiškėjas 2009 m. balandžio 20 d. kreipėsi su prašymu į Administraciją, kuriame prašė pakeisti Sutarties projektą. 2009 m. gegužės 7 d. pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Tarybos 2009 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. T3-102 ir įpareigoti Administraciją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pasirašyti sutartį dėl detaliojo planavimo organizatoriaus pareigų ir teisių perdavimo 14,4142 ha žemės sklypo, kurio kadastro numeris ( - ), detaliajam planui rengti, nenumatant joje šiuo metu pateiktoje Sutarties 7.1.1, 7.1.2, 7.2.8 punktuose įtvirtintų nuostatų ir įpareigoti Administraciją per 20 darbo dienų nuo sutarties dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sudarymo išduoti pareiškėjui planavimo sąlygų sąvadą dėl 14,4142 ha žemės sklypo, kurio kadastro numeris ( - ), detaliojo plano rengimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu nusprendė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. liepos 16 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą pakeitė: panaikino Tarybos 2009 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. T3-102 „Dėl leidimo rengti žemės sklypo (kad. Nr. ( - )), esančio Bendorių k., Avižienių sen., Vilniaus r., detalųjį planą“ 2 punktą, įpareigojo Administraciją per 15 d. nutarties įsiteisėjimo dienos iš Sutarties projekto pašalinti 7.1.2, 7.2.8 punktus bei 7.1.1 punkto pirmojo sakinio dalį „įvertinant Savivaldybės taryboje patvirtintos planavimo darbų programos ir koncepcijos sprendinius“. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad pareiškėjos reikalavimai yra pagrįsti tik iš dalies. Pareiškėjo teiginius, kad jis turėtų rengti detalųjį planą supaprastinta tvarka teisėjų kolegija kategoriškai atmetė, konstatavusi, kad Taryba, priimdama 2009 m. kovo 27 sprendimą Nr. T3-102, veikė savo kompetencijos ribose, nes Tarybos sprendimu patvirtintu detaliuoju planu nustatytų privalomų žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų pakeitimui būtinas savivaldybės tarybos pritarimas, tačiau konstatavo, kad atsakovai tiek ginčo sprendime, tiek ginčo Sutartyje be teisėto pagrindo planavimo sąlygų sąvado išdavimą susiejo su įpareigojimu pareiškėjui parengti detaliojo plano koncepciją. Nurodė, kad atsakovai reikalavimus dėl detaliojo plano rengimo etapo stadijų privalėjo nustatyti ne Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartyje, o planavimo sąlygose. Tarybos 2009 m. kovo 27 sprendimo Nr. T3-102 2 punktas buvo pripažintas prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams, o pastarųjų išvadų pagrindu taip pat konstatavo, kad atsakovo parengtame ir pasirašytame Sutarties projekte 7.1.1, 7.1.2, 7.2.8 punktų sąlygos prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, o pareiškėjo reikalavimo – įpareigoti Administraciją išduoti pareiškėjui planavimo sąlygų sąvadą – nepatenkino, konstatavus, kad nėra pagrindo įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui planavimo sąlygų sąvadą. Teismas šiuo atveju pabrėžė, jog tokios aplinkybės, kurios buvo konstatuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 16 d. nutartyje, neleidžia padaryti išvados, kad laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 10 d. iki 2010 m. vasario 10 d. atsakovo veiksmai buvo neteisėti visa apimtimi, o tik iš dalies.

16Pažymėjo, jog atsakovo 2010 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. T3-258 „Dėl Bendorių ir Kleivinės kaimų, esančių Avižienių sen., Vilniaus r., kaimo plėtros koncepcinės schemos“ nevertina, nes pastarasis priimtas jau po 2010 m. vasario 10 d. ir nepatenka į pareiškėjo prašomos atlyginti žalos laikotarpį.

17Teismas, įvertinęs atsakovo veiksmus ir padaręs išvadą, kad laikotarpiu nuo 2006 m. gegužės 12 d. iki 2008 m. spalio 22 d., bei laikotarpiu nuo iki nuo 2008 m. spalio 23 d. iki 2009 m. balandžio 9 d. atsakovas savo veiksmais pažeidė teisės aktų nustatytas elgesio taisykles, padarė išvadą, kad pastarieji pažeidimai galėtų būti konstatuoti pakankama priežastimi žalai atsirasti, tačiau būtina konstatuoti žalos padarymo faktą.

18Teismas, spręsdamas dėl prašomo žalos atlyginimo priteisimo, atsižvelgė į CK 6.249 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. A756-428/2011). Nustatė, kad 2005 m. birželio 27 d. pareiškėjas su akcininku M. V. sudarė paskolos sutartį, susitardami, kad M. V. suteiks iki 8 500 000 Lt paskolą UAB „Nekilnojamojo turto sprendimai“ žemės sklypui įsigyti, projektavimo, statybos ir paruošiamiesiems darbams atlikti, taip pat susitarė, kad gavus paskolą iš banko refinansavimui, projektavimo–statybos ir paruošiamiesiems darbams atlikti, paskolos davėjui grąžinama 7 200 000 Lt suteiktos paskolos. Pareiškėjas 2005 m. birželio 27 d. už 8 000 000 Lt nusipirko Žemės sklypą. 2006 m. gegužės 12 d. pareiškėjas su AB DnB NORD bankas pasirašė Kreditavimo sutartį, kredito suma – 3 041 000 eurų. Įvertinęs Kredito sutarties specialiosios dalies 8 punktą, pažymėjo, jog kredito paskirtis buvo tokia: 2 085 264 eurų kredito dalis skiriama kredito gavėjo įsiskolinimo akcininkui M. V. padengti, o 955 736 eurų kredito dalis skiriama Žemės sklype inžinierinių tinklų įrengimui, projektavimui paruošiamiesiems darbams. Kredito sutarties bendrosios dalies 1 punkte nustatyta pareiga naudoti kreditą pagal paskirtį, o specialiosios dalies 4 punkte nustatytas viso 3 041 000 eurų kredito grąžinimo terminas – 2009 m. balandžio 30 d. 2009 m. kovo 12 d. pareiškėjas ir AB „DnB NORD bankas“ sudarė susitarimą „Dėl 2006 m. gegužės 12 d. kreditavimo sutarties Nr. 1039-06IV sąlygų pakeitimo“, pagal kurį pakeista kredito suma – 2 217 885,65 eurai – bei kredito (2 217 885,65 eurai) grąžinimo terminas iš 2009 m. balandžio 30 d. į 2009 m. gruodžio 31 d. Rėmėsi CK 6.881 straipsnio 1 dalimi, 6.877 straipsnio 1, 2 dalimis ir nurodė, jog iš Kreditavimo sutarties sąlygų matyti, kad suteikto 2 085 264 eurų kredito dalis buvo skirta bei panaudota kredito gavėjo įsiskolinimo akcininkui M. V. padengti už nuosavybės, t. y. žemės sklypo, įsigijimą. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2005 m. birželio 27 d. už 8 000 000 Lt nusipirko Žemės sklypą, kuriuo pareiškėjas disponavo iki 2010 m. balandžio 21 d., kol dalis jo buvo perleista trečiajam asmeniui. Vertino, jog žemės sklypo vertė ginčo laikotarpiu galėjo kisti, tačiau veikiama rinkos dėsnių bei bendros ekonominės krizės, bet jai nebuvo daroma atsakovo veikimo ar neveikimo įtaka, todėl palūkanos, mokėtos bankui už paskolintas lėšas iš esmės nuosavybės įsigijimui (su M. V. atsiskaityti) negali būti pripažintinos pareiškėjo žala. Pažymėjo, jog pareiškėjui turint pakankamai nuosavų lėšų nekilnojamojo daikto įsigijimui, nebūtų buvę būtinybės ir skolintis bei mokėti palūkanų. Vertino, kad tik 955 736 eurų kredito dalis, kuri buvo skirta inžinierinių tinklų Žemės sklype įrengimui, projektavimui paruošiamiesiems darbams, analizuotina kaip galima pareiškėjo žala. Įvertinęs teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovo pateiktus detalius paskaičiavimus, nustatė, kad inžinierinių tinklų įrengimui, projektavimui paruošiamiesiems darbams atlikti, notarės išlaidoms, konsultacijoms laikotarpiu nuo 2005 metų liepos mėnesio iki 2010 metų gegužės mėnesio buvo išleista 600 333,07 Lt iš jų 457 916,06 Lt buvo gauta paskolos, o 142 417,01 Lt – įmonės lėšos. Pabrėžė, jog vertintina, ar nuo 457 916,06 Lt dydžio paskolos sumokėtos palūkanos galėtų būti pripažįstamos pareiškėjo patirta žala. Įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, pažymėjo, jog pareiškėjo nurodytos turėtos išlaidos, t. y. sumokėtos palūkanos nuo paskolos dalies bei išlaidos už teisines išvadas, negali būti vertinamos kaip pareiškėjo žala, nes dalis iš jų (D. S., A. M. PĮ) buvo būtinos, siekiant turimame žemės sklype statyti gyvenamuosius namus net ir pirminio detaliojo plano pagrindu, o likusios vertintinos kaip pareiškėjo veikimas savo rizika, nes buvo atliekami darbai, kuriuos atlikti galėjo tik asmuo, jau turintis detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas, o pareiškėjas tokio statuso tuo metu dar neturėjo. Pabrėžė, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta, o pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui. Pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus bei faktines bylos aplinkybes, sprendė, jog pareiškėjas neįrodė padarytos žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

19Nurodė, kad atmetus skundą, netenkinamas ir reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui atlyginimo.

20III.

21Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (t. III, b.l. 179–187), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą. Taip pat prašo priteisti jo naudai iš atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės, atstovaujamos Administracijos, bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir išlaidas teisinei pagalba apmokėti. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

221. Teismas pažeidė procesinės teisės normas, nes netinkamai įvertino įrodymus ir pagrindė savo išvadas. Teismas, nurodydamas, kad laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 10 d. iki 2010 m. vasario 10 d. atsakovo veiksmai buvo neteisėti ne visa apimtimi, o tik iš dalies, nemotyvavo tokios savo išvados ir neanalizavo, kokią įtaką tolesniems pareiškėjo veiksmas turėjo tokie iš dalies neteisėti atsakovo veiksmai.

232. Teigia, jog nagrinėjamu atveju žala arba tiesioginiai nuostoliai, kuriuos patyrė pareiškėjas, yra visos bankui sumokėtos palūkanos už paskolą, t. y. pinigų panaudojimą, nepaisant to, ar jie skirti daikto įsigijimui, ar jo pagerinimui. Pažymi, jog mokėjo palūkanas pagal Kreditavimo sutartį ir turėjo kitų sąnaudų, tačiau vien dėl atsakovo kaltės ir neteisėtų veiksmų (neveikimo) nebuvo pasiektas detaliojo planavimo rezultatas, o turėtos sąnaudos neatnešė pareiškėjui planuotų pajamų. Pareiškėjo sumokėtos palūkanos buvo beprasmės ir betikslės, nes ginčų laikotarpiu jokie detaliojo planavimo veiksmai dėl atsakovo kaltės ir veiksmų negalėjo būti atliekami, todėl visos sumokėtos palūkanos turi būti pripažintos pareiškėjo patirta žala. Atitinkamai priešinga teismo išvada pripažintina nepagrįsta. Be to, nemotyvuotas bei neteisingas ir teismo teiginys, kad įsigijus daiktą už nuosavus pinigus nereikėtų mokėti palūkanų, kadangi pinigai visais atvejais „kainuoja“.

243. Nesutinka su teismo išvada, jog neįrodė priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos. Teigia, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (bylos Nr. A6-1286/2006, A14-470/2007, A11-1064/2007), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (bylos Nr. 3K-3-156/2005, 3K-7-345/2007), pakanka nustatyti pakankamą, o ne tiesioginį priežastinį ryšį, todėl užtenka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė. Nurodo, jog būtent dėl atsakovo neteisėto neveikimo jis beveik ketverius metus beprasmiškai mokėjo palūkanas, nepriimant sutarties dėl detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo, prasitęsė laikotarpis, per kurį pareiškėjas turėjo padalinti Žemės sklypą į 95 sklypus ir juos realizuoti, taip pat negalėjo atlikti veiksmų, susijusių su Žemės sklypo detaliojo plano rengimu, todėl turėtų būti konstatuotas priežastinio ryšio egzistavimas. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju nepakanka nurodyti, kad pareiškėjas veikė savo rizika arba kad jo patirtos išlaidos priskirtinos prie būtinųjų.

254. Teigia, jog buvo pažeistas jo teisėtų lūkesčių apsaugos principas, reiškiantis valstybės (institucijos) prievolę apsaugoti asmens, kuriam teisinė sistema duoda pagrindą tikėtis, kad jis turės tam tikrą rezultatą, jei veiks teisėtais, interesus. Teismas šiuo atveju neatsižvelgė į tokio principo turinį.

265. Pažymi, jog jo patirtos 1 711 Lt dydžio išlaidos už UAB „Inter partes“ teisinės išvados parengimą patirtos, jam apmokant už galimybės rengti detalųjį planą ir gyvenamųjų namų statybą Žemės sklype įvertinimą ir pateikimą pareiškėjui bei su tuo susijusias konsultacijas. Tuo atveju, jeigu atsakovas nebūtų veikęs neteisėtai, jam nebūtų reikėję kreiptis dėl tokios teisinės išvados parengimo.

27Atsakovas Administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. III, b.l. 191–193) prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme, taip pat sutinkama su pirmosios instancijos teismo argumentais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis.

28Teisėjų kolegija

konstatuoja:

29IV.

30Apeliacinis skundas atmestinas.

31Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtu aktu pagal CK 6.271 straipsnio 3 dalį laikomas ir neteisėtas veiksmas, ir neveikimas, kurie tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ar interesams. Taigi reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) privalo būti tenkinamas tik nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų, t.y. pareiškėjo nurodytos savivaldybės institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą (vilkinimą atlikti veiksmus), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp savivaldybės institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

32Nagrinėjamos administracinės bylos dalyku yra Vilniaus rajono savivaldybės civilinė atsakomybė už pareiškėjo patirtus tiesioginius nuostolius, kai teismo sprendimais nustatyti neteisėti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos veiksmai. UAB „Nekilnojamojo turto sprendimai“ apeliaciniame skunde kelia žalos, taip pat priežastinio ryšio tarp savivaldybės institucijos neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtų nuostolių nustatymo bei teisinio įvertinimo klausimus.

33Pareiškėjas jam padarytą turtinę žalą supranta kaip savo išlaidas palūkanoms ir banko aptarnavimo mokesčiams pagal Kreditavimo sutartį mokėti (t. II, b. l. 78-82, 96-97, 126).

34Byloje nustatyta ir dėl to nėra ginčo, kad minėta sutartimi (pagal specialiąją jos dalį) bankas suteikė UAB „Nekilnojamojo turto sprendimai“ 3 041 000 eurų dydžio pinigines lėšas, mainais už pareiškėjo įsipareigojimą: 1) gautą sumą grąžinti, atsižvelgiant į 2009 m. kovo 12 d. susitarimu Nr. 1039-06IV/1 padarytus Kreditavimo sutarties pakeitimus, 2009 m. gruodžio 31 d.; 2) mokėti kintamas palūkanas bei 3) panaudoti kreditą šiems konkretiems tikslams: a) 2 085 264 eurus skirti pareiškėjo įsiskolinimui akcininkui M. V. padengti, b) 955 736 eurus – inžineriniams tinklams Žemės sklype įrengti, projektavimo ir paruošiamiesiems darbams atlikti (t. I, b. l. 13, 23). Vadovaujantis CK 6.881 straipsniu, kredito gavėjo pareiga mokėti palūkanas yra esminė kreditavimo sutarties sąlyga. Prisiimdama šį ir kitus įsipareigojimus, UAB „Nekilnojamojo turto sprendimai“ realizavo iš sutarčių laisvės principo (CK 6.156 str.) kylančią teisę laisvai sudaryti sutartį ir nustatyti jos turinį. Pažymėtina, jog pareiškėjas skunduose nesirėmė aplinkybėmis ir nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Kreditavimo sutartį 2006 m. gegužės 12 d. pasirašė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų (neveikimo), kurie išsamiai išanalizuoti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 14 d. sprendime, įtakoje, ar kad nuo to momento, kai kreditinės lėšos pateko į jo sąskaitą, iki 2009 m. gruodžio 31 d. neįvykdė ar netinkami vykdė Kreditavimo sutartį (pvz., Vilniaus rajono savivaldybės administracijai vilkinant klausimo dėl detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo Bendrovei išsprendimą, ji negalėjo panaudoti skolintų lėšų pagal paskirtį), kas galėtų būti pagrindu sutartinei atsakomybei atsirasti.

35Teisėjų kolegija, įvertinusi šios bylos faktinių duomenų visumą ir išanalizavusi CK įtvirtintą reguliavimą, vienareikšmiškai atmeta apelianto argumentus, jog vykdydamas pareigas, kylančias iš aptartų prievolinių teisinių santykių, t. y. mokėdamas palūkanas (mokestį už naudojimąsi banko pinigais), jis patyrė žalą CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme. Todėl nepasitvirtinus žalos faktui, priežastinio ryšio tarp Administracijos neteisėtų veiksmų viešojo administravimo srityje ir Bendrovės nurodomos žalos nustatymas netenka reikšmės.

36Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas iš esmės teisingai išnagrinėjo bylą, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias žalos atlyginimą, todėl 2011 m. balandžio 14 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

37Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, teisė gauti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą jam nėra numatyta (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str.).

38Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

39Pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto sprendimai“ apeliacinį skundą atmesti.

40Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

41Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,... 3. dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Gyčiui Mekioniui,... 4. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 5. Teisėjų kolegija... 6. I.... 7. Pareiškėjas UAB „Nekilnojamojo turto sprendimai“ (toliau – ir... 8. Nurodė, kad 2005 m. birželio 27 d. nusipirko žemės sklypą, esantį... 9. Atsakovas Administracija atsiliepimais į skundą (t. I, b.l. 72–73,... 10. Teigė, jog prašomas priteisti žalos dydis nepagrįstas įrodymais. Atkreipė... 11. II.... 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 14 d. sprendimu... 13. Teismas, vertindamas atsakovo veiksmus laikotarpiu nuo 2006 m. gegužės 12 d.... 14. Teismas, vertindamas atsakovo veiksmus laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 23 d. iki... 15. Pažymėjo, jog pareiškėjas taip pat prašė priteisti 276 754,06 Lt, kurie... 16. Pažymėjo, jog atsakovo 2010 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. T3-258 „Dėl... 17. Teismas, įvertinęs atsakovo veiksmus ir padaręs išvadą, kad laikotarpiu... 18. Teismas, spręsdamas dėl prašomo žalos atlyginimo priteisimo, atsižvelgė... 19. Nurodė, kad atmetus skundą, netenkinamas ir reikalavimas dėl bylinėjimosi... 20. III.... 21. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (t. III, b.l. 179–187), kuriuo... 22. 1. Teismas pažeidė procesinės teisės normas, nes netinkamai įvertino... 23. 2. Teigia, jog nagrinėjamu atveju žala arba tiesioginiai nuostoliai, kuriuos... 24. 3. Nesutinka su teismo išvada, jog neįrodė priežastinio ryšio tarp... 25. 4. Teigia, jog buvo pažeistas jo teisėtų lūkesčių apsaugos principas,... 26. 5. Pažymi, jog jo patirtos 1 711 Lt dydžio išlaidos už UAB „Inter... 27. Atsakovas Administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. III, b.l.... 28. Teisėjų kolegija... 29. IV.... 30. Apeliacinis skundas atmestinas.... 31. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo... 32. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyku yra Vilniaus rajono savivaldybės... 33. Pareiškėjas jam padarytą turtinę žalą supranta kaip savo išlaidas... 34. Byloje nustatyta ir dėl to nėra ginčo, kad minėta sutartimi (pagal... 35. Teisėjų kolegija, įvertinusi šios bylos faktinių duomenų visumą ir... 36. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos... 37. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, teisė gauti turėtų bylinėjimosi... 38. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 39. Pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo... 40. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 14 d. sprendimą... 41. Nutartis neskundžiama....