Byla 2-1527-642/2015
Dėl skolos priteisimo ir atsakovės UAB „Maritenas“ patikslintą priešieškinį ieškovei UAB „Vilman“ trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų UAB „Verslo administravimo ir teisės paslaugų biuras“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Joanai Runelienei, ieškovės UAB „Vilman“ atstovams advokatui Milvydui Pūkui ir vadovui Jan Markovski, atsakovės UAB „Maritenas“ atstovei advokatei Dianai Kaunienei, trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų UAB „Verslo administravimo ir teisės paslaugų biuras“ atstovui advokatui Artūrui Šukevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Vilman“ ieškinį atsakovei UAB „Maritenas“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės UAB „Maritenas“ patikslintą priešieškinį ieškovei UAB „Vilman“ trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų UAB „Verslo administravimo ir teisės paslaugų biuras“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 2124,29 Eur (7334,75 Lt) skolos, 764,74 Eur (2640,51 Lt) delspinigių, 6 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011 m. balandžio 1 d. ieškovė ir atsakovė sudarė patalpų nuomos sutartį Nr. 04-08, kuria nuomotojas (UAB „Vilman“) perdavė nuomininkui (UAB „Maritenas“) nuomos teise laikinai naudotis administracinėmis patalpomis, esančiomis Nemuno g. 151, Klaipėda, o nuomininkas už tai nuomotojui turėjo mokėti sutartyje sustatyto dydžio mokestį (Sutarties 1.1 punktas). Sutartyje šalys susitarė dėl pagrindinių teisių, pareigų, atsiskaitymų pagal sutartį, šalių atsakomybės ir kitų svarbių klausimų. Viena iš nuomininko (atsakovės numatytų pareigų - ne vėliau kaip iki 15 einamojo mėnesio dienos, apmokėti nuomotojui (ieškovei) patalpų nuomos mokesčius (Sutarties 4.4 punktas) pagal nuomotojo išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą (Sutarties 3.1 punktas). Laikotarpyje nuo 2011-05-31 iki 2012-01-31 atsakovė pažeidė minėtą sutartinę pareigą, t. y. neapmokėjo ieškovės pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų, ko pasėkoje atsirado 2124,29 Eur (7334,75 Lt) įsiskolinimas. Sutarties 5.3 punkte numatyti 0.2 % dydžio delspinigiai nuo įsiskolinimo sumos už kiekvieną dieną, todėl už 180 dienų susidarė 2640,51 Lt. Viso UAB „Maritenas“ skola UAB „Vilman“ sudaro 9975,26 Lt. PVM sąskaitos faktūros ieškovo buvo išrašomos kiekvieną mėnesi, jose nurodant Sutarties 5.1 punkte įtrauktą nuomos mokestį (453,84 Lt + 21% PVM) bei komunalinius mokesčius. 2011 m. balandžio l d. LKAB „Klaipėdos Smeltė“ (paslaugų teikėjas) ir UAB „Vilman“ sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 3617/7.2 pagal kurią paslaugą teikėjas įsipareigojo per paslaugų teikėjo elektros tokius teikti elektros energiją į paslaugų gavėjui (ieškovui) priklausančius tinklus, leisti naudoti nustatytą galią, o paslaugų gavėjas įsipareigojo sumokėti už jam pateiktą elektros energiją (Paslaugų teikimo sutarties 1.1 punktas). 2012 m. balandžio 18d. LKAB „Klaipėdos Smeltė“ su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, nurodydamas, kad UAB „Vilman“ pažeisdama 2011-04-01 Šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugų sutartimi Nr. 3611/7.1 ir 2011-04-01 paslaugų teikimo sutartimi Nr. 3617/7.2 nustatytą atsiskaitymo tvarką tapo skolinga 6573,11 Lt bei 381,16 Lt delspinigių. 2012 m. gegužės 8 d. teismo įsakymu, Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutarė išieškoti iš UAB „Vilman“ 6573,11 Lt skolą, 381,16 Lt delspinigių, 62,95 Lt palūkanų, 6 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos 7017,00 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 53,00 Lt žyminio mokesčio LKAB „Klaipėdos Smeltė“. UAB „Vilman“ įvykdė teismo sprendimą, sumokėdama priteistas sumas LKAB „Klaipėdos Smeltė“, kurių dalį (3250,19 Lt) sudarė UAB „Maritenas“ nemokėti komunaliniai mokesčiai pagal ieškovo išrašytas PVM sąskaitas faktūras - Nr. 000021, Nr. 000033, Nr. 000053, Nr. 000066, Nr. 000078, Nr. 000092, Nr. 000106, Nr. 000123, Nr. 000140 (Priedas Nr. 5). Likusi 4084,56 Lt skola (7334.75 - 3250.19 Lt) susidarė už nemokėtą nuomos mokestį, sutartą pagal Sutarties 5.1 punktą. Esant šioms aplinkybėms UAB „Vilman“ Klaipėdos miesto apylinkės teismo prašo priteisti iš UAB „Maritenas“ ieškovo naudai 7334,75 Lt skolos, 2640,51 Lt delspinigių, 6 % dydžio procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas.

3Atsakovė UAB „Maritenas“ pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašo teismo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento BUAB „Valikeda“ ir UAB „Vilman“ sudarytą 2011-04-01 panaudos sutartį Nr. 2011/01 bei pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento UAB „Vilman“ ir UAB „Maritenas“ sudarytą 2011-04-01 patalpų nuomos sutartį Nr. 04-08, ieškovės ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės UAB „Vilman“ atsakovei UAB „Maritenas“ visas bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje nurodė, kad 2010-02-01 atsakovė ir UAB „Valikeda“ sudarė patalpų nuomos sutartį Nr. 10-02, kurios pagrindu 11 mėnesių terminui (nuo 2010-02-01 iki 2010-12-31) atsakovei buvo išnuomotos 32,14 m2 ir 3,16 m2 ploto (bendras plotas - 35,16 m2) administracinės patalpos, esančios adresu Nemuno g. 151, Klaipėdoje. Baigiantis nuomos terminui atsakovė kreipėsi į patalpų savininką UAB „Valikeda“ dėl nuomos termino pratęsimo, tačiau klausimas dėl galimybės išnuomoti šias patalpas naujam terminui buvo atidėtas, nes Vilniaus apygardos teismo 2010-11-10 nutartimi UAB „Valikeda“ buvo iškelta bankroto byla, o nutartis dar nebuvo įsiteisėjusi (įsiteisėjo 2011-02-03). 2011-04-01 pas atsakovės vadovą atvyko Jan Markovski, prisistatė kaip BUAB „Valikeda“ administratoriaus įgaliotas asmuo bei pateikė atsakovei pasirašyti iš anksto parengtą 2011-04-01 patalpų nuomos sutartį Nr. 04-08, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo laikotarpiui nuo 2011-04-01 iki 2001-06-30 perduoti atsakovei nuomos teise laikinai naudotis 56,73 m2 administracinėmis patalpomis, esančiomis Nemuno g. 151, Klaipėdoje, o atsakovė įsipareigojo mokėti nuomos sutartyje nustatyto dydžio mokestį. Atsakovė, manydama, kad, kaip ir anksčiau, nuomos sutartį sudaro su patalpų savininku bankrutuojančia UAB „Valikeda“, kurios administratoriaus įgaliotu atstovu teigė esantis Jan Markovski, pasirašė nuomos sutartį nepastebėjęs, kad šioje sutartyje patalpų nuomotoju vietoj patalpų savininko UAB „Valikeda“ nurodytas UAB „Vilman“. Tai pastebėjo, kai nuomos sutartis jau buvo pasirašyta. Tuomet Jan Markovski paaiškino, kad neva UAB „Vilman“ ir BUAB „Valikeda“ yra sudarę šių patalpų panaudos sutartį, suteikiant teisę UAB „Vilman“ jas išnuomoti tretiesiems asmenims, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė, pažadėjo pateikti vėliau. Esant tokiai situacijai atsakovė atsisakė priimti iš UAB „Vilman“ patalpas pagal patalpų priėmimo-priėmimo aktą iki bus pateikti įrodymai, jog UAB „Vilman“ yra teisėtas turto nuomotojas. Negavus minėtų įrodymų sutartu laiku, atsakovas kreipėsi į BUAB „Valikeda“ administruojančią įmonę UAB „Verslo administravimo ir teisės paslaugų biuras“, kuri nurodė, jog BUAB „Valikeda“ jokių sandorių pagal Įmonių bankroto įstatymą dėl savo turto nuomos ar panaudos su trečiaisiais asmenimis nėra sudariusi, rašytinių sutikimų subnuomoti patalpas nėra davusi, nes tam nepritarė BUAB „Valikeda“ kreditoriai, ir pateikė šias aplinkybes patvirtinančius kreditorių susirinkimo protokolus. Kaip nurodyta BUAB „Valikeda“ kreditorių susirinkimų protokoluose, klausimai dėl įmonės turto sandorių tvirtinimo buvo svarstomi, tačiau sprendimai dėl jų patvirtinimo nepriimti ir administratoriaus įgaliotam asmeniui A. V. jokios galiojančios panaudos sutartys neperduotos. Ieškovas teigia, kad jam teisę išnuomoti tretiesiems asmenims BUAB „Valikeda“ nuosavybės teise priklausančias patalpas suteikė 2011-04-01 panaudos sutartis Nr. 2011/01, kurią pasirašė panaudos davėja, atstovaujama BUAB „Valikeda“ administratoriaus įgalioto asmens R. J., ir panaudos gavėjas UAB „Vilman“, atstovaujamas direktoriaus Jan Markovski. Panaudos sutartyje nurodyta, kad panaudos davėjas BUAB „Valikeda“ perduoda ieškovui laikinai ir neatlygintinai valdyti ir naudotis panaudos davėjui priklausančiais statiniais, esančiais adresu Nemuno g. 151, Klaipėdoje, įskaitant administracines patalpas (unikalus numeris 21/968-0067-05-7:0002) (1.1 p.), tačiau šioje sutartyje nėra nurodyta, kad panaudos gavėjui (ieškovui) suteikiama teisė subnuomoti patalpas tretiesiems asmenims, be to, nurodyta, kad netgi draudžiama subpanauda (2.3. p.). Atsakovės nuomone, ieškovės klaidingas panaudos sutarties sąlygų interpretavimas nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovei buvo suteikta teisė išnuomoti patalpas tretiesiems asmenims. Atsakovė teigia, kad nuomos sutartis buvo sudaryta pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, todėl turėtų būti pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Atsakovės nuomone, yra pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu, kaip sudarytą dėl atsakovo suklydimo ir ieškovo apgaulės, siekiant atsakovo sąskaita neteisėtai praturtėti. Pažymi, kad Jan Markovski atsakovei prisistatė, kaip BUAB „Valikeda“ administratoriaus įgaliotas asmuo, veikiantis BUAB „Valikeda“ vardu, pateikė patvirtintą įgaliojimą ir jau parengtą sutarties projektą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į tai, kad atsakovė ketino toliau nuomotis patalpas iš BUAB „Valikeda“, šiuo klausimu nuolat bendravo su administratoriaus įgaliotu asmeniu, į bendrovių UAB „Vilman“ ir UAB „Valikeda“ pavadinimų panašumą, atsakovė suprato, kad sandorį sudaro su BUAB „Valikeda“, o ne su ieškove, t.y. sandorį sudarė iš esmės suklydus ir šis suklydimas turi esminės reikšmės, nes atsakovas suklydo dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso. Taigi, yra pagrindas pripažinti sutartį negaliojančia, kaip sudarytą dėl suklydimo. Nurodo, kad ieškovė taip pat nepagrįstai reikalauja iš atsakovės nuomos ir kitų mokesčių už laikotarpį nuo 2011-07-01 iki 2012-01-31. Ginčo Sutartyje nurodyta, jog patalpos buvo išnuomotos trijų mėnesių terminui (Sutarties 2.2 p.). Šalys susitarė, kad sutartis gali būti pakeista ar papildyta tik bendru šalių raštišku susitarimu (Sutarties 7.1. punktas). Nesant patalpų priėmimo-perdavimo akto ir rašytinio šalių susitarimo pratęsti sutarties terminą, minėtas ieškovo reikalavimas atmestinas. Atsakovės nuomone, panaudos sutartis buvo sudaryta prieštaraujant imperatyvioms įstatymo normoms - ieškovei neatlygintinai buvo suteikta teisė naudotis bankrutuojančios UAB „Valikeda“ turtu, taip pažeidžiant kreditorių interesus, panaudos sutartis sudaryta nesant pavedimo sutarčiai tarp administratoriaus ir kreditorių susirinkimo pirmininko, panaudos sutartis nebuvo patvirtinta kreditorių susirinkimo. Visos šios faktinės aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti panaudos sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu.

4Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB „Verslo administravimo ir teisės paslaugų biuras“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad yra BUAB „Valikeda” bankroto administratorius. Pažymėjo, kad tarp ieškovės ir atsakovės panaudos sutartis Nr. 2011/11 sudaryta laikantis protingumo/sąžiningumo ir teisingumo principų, atsižvelgiant į žemiau nurodytas aplinkybes. Nesutinka su atsakovės argumentu, kad ieškovė negalėjo nuomoti panaudos objekto atsakovei. Pagal panaudos sutarties Nr. 2011/11, 2 dalies 3 punktą panaudos gavėjas neturi teisės panaudos objektą duoti neatlygintinai naudotis tretiesiems asmenims. Taigi, panaudos gavėjui nėra apskritai uždrausta duoti kitam subjektui naudotis Panaudos objektu, esminis momentas yra tai, kad toks naudojimasis negali būti neatlygintinas. Šiuo atveju, Panaudos sutarties objektas buvo perduotas atsakovei naudotis už nustatytą nuomos mokestį, todėl konstatuotina, kad panaudos sutarties sąlygos nebuvo pažeistos. Panaudos gavėjas gavęs daiktą neatlygintinai naudotis privalo jį saugoti, išlaikyti ir prižiūrėti. Tą ir padarė ieškovė kaip sąžininga, protinga Panaudos objekto naudotoja. BUAB „Valikeda“ panaudos sutarties sudarymas su UAB „Vilman“ vertintinas teigiamai, kadangi BUAB „Valikeda“ nuosavybėje esančios patalpos nebuvo naudojamos, tačiau jų priežiūra reikalavo tam tikrų išlaidų, t.y. reikėjo samdyti apsaugos įmonę saugoti patalpoms. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.636 straipsniu, panaudos gavėjo pareiga yra išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą. Todėl atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes teigtina, kad ieškovės UAB „Vilman“ patalpų nuomos sutarties Nr. 04-08 sudarymas su atsakove UAB „Maritenas“ atitinka įstatymų reikalavimus, kadangi tokiais veiksmais siekta išsaugoti panaudos objektą. Patalpų nuomos sutartyje nurodyta nuomos kaina proporcinga patalpų apsaugos išlaidoms, o tai tik dar kartą patvirtina sandorio teisėtumą ir akivaizdžius jo tikslus. Svarbu ir tai, kad BUAB „Valikeda“ kreditoriai buvo informuoti apie abiejų sutarčių sudarymą, nė vienas iš kreditorių nepareiškė prieštaravimų, todėl nesutiktina su atsakovo argumentu, kad sutartys prieštarauja kreditorių interesams. Tokiais savo veiksmais BUAB „Valikeda“ siekė išsaugoti bankrutuojančios įmonės turtą: Panaudos sutarties sudarymas su ieškove, o vėliau Patalpų nuomos sutarties sudarymas tarp ieškovės ir atsakovės, sumažino BUAB „Valikeda“ išlaidas administruojant įmonės turtą. Kuo mažesnės išlaidos išlaikyti bankrutuojančios įmonės turtui, tuo geriau, kadangi tai padeda užtikrinti kreditorių interesus. UAB „Verslo administravimo ir teisės paslaugų biuras“ dėjo maksimalias pastangas tam, kad būtų kiek įmanoma mažiau patirta išlaidų, todėl konstatuotina, kad teisės ir pareigos buvo vykdomos tinkamai, pažeidimų nėra.

5Liudytojas J. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis dirbo UAB „Vilman“ vadybininku, tačiau norėdamas perduoti UAB „Maritenas“ sąskaitas už nuomą UAB „Maritenas“ išnuomotose patalpose adresu Nemuno g. 151, Klaipėda, nieko nerasdavo, durys būdavo užrakintos.

6Byloje nustatytos aplinkybės

7Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2010-02-01 atsakovė UAB „Maritenas“ ir UAB „Valikeda“ sudarė patalpų nuomos sutartį Nr. 10-02, kurios pagrindu 11 mėnesių terminui (nuo 2010-02-01 iki 2010-12-31) atsakovei buvo išnuomotos 32,14 m2 ir 3,16 m2 ploto (bendras plotas - 35,16 m2) administracinės patalpos, esančios adresu Nemuno g. 151, Klaipėdoje (b.l. 51-56). 2011-04-01 tarp BUAB „Valikeda“ (panaudos davėjas) ir UAB „Vilman“ (panaudos gavėjas) buvo sudaryta administracinių patalpų adresu Nemuno g. 151, Klaipėda, panaudos Nr. 2011/01 sutartis, kuria panaudos davėjas perdavė panaudos gavėjui laikinai ir neatlygintinai valdyti ir naudotis panaudos davėjui disponavimo teise priklausančiais pastatais, esančiais adresu Nemuno g. 151, Klaipėdoje. 2011-04-01 tarp ieškovės UAB „Vilman“ (nuomotojo) ir atsakovės „Maritenas“ (nuomininko) buvo sudaryta administracinių patalpų adresu Nemuno g. 151, Klaipėda, terminuota nuomos sutartis Nr. 04-08 laikotarpyje nuo 2011-04-01 iki 2011-06-30 (b.l. 21-22). UAB „Vilman“ (nuomotojas bei panaudos gavėjas) įsipareigojo laikotarpiu nuo 2011-04-01 iki 2011-06-30 perduoti atsakovei nuomos teise laikinai naudotis 56,73 m2 administracinėmis patalpomis, esančiomis Nemuno g. 151, Klaipėdoje bei už kiekvieną mėnesį iki sekančio mėnesio 5 dienos išrašyti nuomininkui PVM sąskaitą-faktūrą už patalpų nuomą, o atsakovė įsipareigojo mokėti nuomos sutartyje nustatyto dydžio mokestį ne vėliau kaip iki 15 einamojo mėnesio dienos (Sutarties 4.4 punktas) (b.l. 21-26).

8Byloje tarp šalių kyla ginčas dėl 2011-04-01 panaudos sutarties Nr. 2011/01 bei 2011-04-01 patalpų nuomos sutarties Nr. 04-08 galiojimo ir skolos nuomos sutarties pagrindu priteisimo iš atsakovės UAB „Maritenas“. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Civilinio proceso kodekso 12 straipsnyje numatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.

9Ieškovė teigia, kad teisę ieškovei nuomoti patalpas tretiesiems asmenims suteikė 2011-04-01 panaudos sutartis Nr. 2011/01, kurią pasirašė panaudos davėjas BUAB „Valikeda“ administratoriaus įgaliota R. J. iš vienos pusės ir panaudos gavėjas UAB „Vilman“ iš kitos pusės. Ieškovė teigia, kad panaudos sutartis su ieškove buvo sudaryta dėl objektyvių aplinkybių – bankrutuojančios įmonės UAB „Valikeda“ turto saugojimo, nes dėl atstumo bankroto administratorius neturėjo galimybių pats tinkamai užtikrinti turto apsaugos ir garantuoti reikiamos priežiūros. Ieškovė teigia, kad vadovaujantis 2011-04-01 panaudos sutartimi Nr. 2011/01 2.3 punktu, ieškovė turėjo teisę sudaryti administracinių patalpų, esančių Nemuno g. 151, Klaipėdoje, nuomos sutartį, kadangi nuomos sutarties 2.3 punkte buvo numatyta, kad panaudos gavėjas neturi teisės panaudos objektą duoti neatlygintinai naudotis tretiesiems asmenims. Sutarties 2.7 punkte nurodyta, kad panaudos gavėjas įsipareigoja panaudos davėjui pervesti 15 procentų mokestį nuo grynųjų pajamų, atskaičiavus mokesčius. Pažymi, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovės priešieškinyje nurodyti argumentai, jog ieškovė neturėjo jokio teisinio pagrindo nuomoti BUAB „Valikeda“ patalpas, todėl ši sutartis privalo būti pripažinta negaliojančia, turi būti atmetami kaip nepagrįsti. Panaudos sutartis ir joje sulygtos sutarties sąlygos ne tik įrodo, kad ieškovė teisėtai sudarė nuomos sutartį, bet ir faktą, jog bankroto administratorius žinojo apie panaudos sutartį bei jos turinį. Ieškovė, vykdydama panaudos sutarties sąlygas 2011-04-01 su atsakove sudarė patalpų nuomos sutartį, kuria atsakovei perduotos nuomos teise naudotis administracinės patalpos, kurių plotas yra 56,73 m2, esančios Nemuno g. 151, Klaipėdos mieste (Sutarties 2.1 punktas). Nors nuomos sutarties 2.2 punkte šalys susitarė, jog nuomos terminas nustatomas nuo 2011-04-01 iki 2011-06-30, tačiau sutartyje nesant aptartam nuomos sutarties pratęsimui, turi būti vadovaujamasi Civilinio kodekso normomis. Ieškovė teigia, kad pasibaigus nuomos sutarties 2.2 punkte sutartam terminui ir atsakovui toliau naudojantis patalpomis, esančiomis Nemuno g. 151, Klaipėda, o ieškovei neprieštaraujant, laikoma, kad nuomos sutartis tapo neterminuota.

10Tuo tarpu atsakovė teigia, kad įstatymas imperatyviai nurodo, kad be išankstinio rašytinio panaudos davėjo sutikimo panaudos gavėjas neturi teisės duoti gautąjį daiktą naudotis trečiajam asmeniui. Jokių išankstinių rašytinių sutikimų išnuomoti patalpas panaudos davėjas ieškovei nesuteikė, tokia teisė nebuvo suteikta ir panaudos sutartimi. Panaudos sutartyje nurodyta, kad panaudos davėjas BUAB „Valikeda“ perduoda ieškovei laikinai ir neatlygintinai valdyti ir naudotis panaudos davėjui priklausančiais statiniais, esančiais adresu Nemuno g. 151, Klaipėdoje, įskaitant administracines patalpas (1.1 punktas), tačiau šioje sutartyje nėra nurodyta, kad panaudos gavėjui (ieškovui) suteikiama teisė subnuomoti patalpas tretiesiems asmenims, be to, nurodyta, kad netgi draudžiama subpanauda (2.3. punktas) - ,,Panaudos gavėjas neturi teisės panaudos objektą duoti neatlygintinai naudotis tretiesiems asmenims“. Ieškovės klaidingas panaudos sutarties sąlygų interpretavimas nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovui buvo suteikta teisė išnuomoti patalpas tretiesiems asmenims. Atsakovė teigia, kad nuomos sutartis buvo sudaryta pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas (Civilinio kodekso 6.637 straipsnio 2 dalis), todėl turėtų būti pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento (Civilinio kodekso 1. 78 straipsnis,1.80 straipsnio l dalis). Atsakovė taip pat teigia, kad ginčo sandoris šioje byloje gali būti pripažintas negaliojančiu ir kitais pagrindais. Atsakovės nuomone, yra pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu, kaip sudarytą dėl atsakovės suklydimo ir ieškovės apgaulės, siekiant atsakovo sąskaita neteisėtai praturtėti (Civilinio kodekso 1.90, 1.91 straipsniai). Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovė neperdavė atsakovei patalpų, kaip numatyta įstatyme, o atsakovė jų nepriėmė ir jomis nesinaudojo, priėmimo-perdavimo aktas tarp šalių nepasirašytas. Šiuo atveju, atsakovės nuomone, nuomos sutartis negali būti laikoma sudaryta, nes nesutarta dėl esminių sutarties sąlygų. Pažymi, kad ieškovė taip pat nepagrįstai reikalauja iš atsakovės nuomos ir kitų mokesčių už laikotarpį nuo 2011-07-01 iki 2012-01-31. Nurodo, kad ginčo sutartyje nurodyta, jog patalpos buvo išnuomotos trijų mėnesių terminui (Sutarties 2.2 punktas). Šalys susitarė, kad sutartis gali būti pakeista ar papildyta tik bendru šalių raštišku susitarimu (Sutarties 7.1 punktas). Atsakovės nuomone, nesant patalpų priėmimo-perdavimo akto ir rašytinio šalių susitarimo pratęsti sutarties terminą, minėtas ieškovės reikalavimas atmestinas. Atsakovė pažymi, kad ieškovės pateiktos išlaidos už elektros energiją ir vandenį yra niekuo nepagrįstos ir kelia abejonių dėl jų realumo, atsakovė teigia, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, kaip buvo apskaičiuotos išlaidos už elektros energiją ir vandenį. Pažymi, kad palyginus atsakovės išlaidas elektros energijai ir vandeniui pagal buvusią nuomos sutartį su UAB „Valikeda“, akivaizdu, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos yra nerealios, nes beveik dvigubai viršija atsakovės turėtas išlaidas prieš metus. Atsakovės nuomone, ieškovės reikalavimas priteisti mokesčius už tariamai suvartotą elektros energiją ir šaltą vandenį taip pat yra atmestinas.

11Pagal Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalies normą sandorio pripažinimas niekiniu ir negaliojančiu siejamas su jo prieštaravimu imperatyviosioms teisės normoms, t. y. su vienareikšmiškai įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, kuriomis siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką; įstatyme šių interesų apsaugai suteikiamas prioritetas civilinių teisinių santykių stabilumo ir privačių interesų atžvilgiu – imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja įstatymo pagrindu, jo negaliojimui neturi įtakos teismo sprendimas, šalys negali niekinio sandorio patvirtinti (Civilinio kodekso 1.78 straipsnio 1 dalis) ir toks sandoris jokių teisinių padarinių, išskyrus jo negaliojimo padarinius, nesukelia ir negali sukelti. Taigi įstatymų leidėjas nustatė galimybę sandorį Civilinio kodekso 1.80 straipsnio pagrindu traktuoti niekiniu ir negaliojančiu tik tuo atveju, kai jis prieštarauja imperatyviosioms normoms, yra pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to buvo pažeisti ne tik sutarties šalies, bet ir viešieji interesai, tačiau galiausiai pripažinti jį niekiniu ir negaliojančiu ex officio ar suinteresuoto asmens prašymu gali tik teismas – pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį, Teismų įstatymo 1 straipsnį, Civilinio proceso kodekso 6 straipsnį teisingumą vykdo teismai.

12Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu. Jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių. Nagrinėjamoje situacijoje atsakovė, nesutikdama su ieškovės reikalavimu dėl skolos priteisimo pagal 2011-04-01 patalpų nuomos sutartį Nr. 04-08, kreipėsi į teismą su patikslintu priešieškiniu, kuriuo prašo teismo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento BUAB „Valikeda“ ir UAB „Vilman“ sudarytą 2011-04-01 panaudos sutartį Nr. 2011/01, bei pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento UAB „Vilman“ ir UAB „Maritenas“ sudarytą 2011-04-01 patalpų nuomos sutartį Nr. 04-08. Dėl to teismui tenka pareiga išsiaiškinti, ar nagrinėjamo ginčo atveju panaudos ir nuomos sutartys laikytinos niekinėmis ir negaliojančiomis.

13Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam sandorių negaliojimo pagrindui taikyti reikia nustatyti tokias sąlygas: pirma, kad teisės norma, kuriai, atsakovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. Nustatant, teisės norma yra imperatyvi ar ne, svarbus lingvistinis normos aiškinimas – jeigu vartojami žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., tai darytina išvada, kad teisės norma yra imperatyvi. Jeigu teisės normoje nėra aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, vadovaujamasi civilinės teisės normų aiškinimo principais: atsižvelgiama į tam tikros teisės normos tikslus ir uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryšius su kitomis normomis ir t. t. (Civilinio kodekso 1.9 straipsnis). Nustačius, kad tam tikra teisės norma yra imperatyvi, reikia išsiaiškinti, ar konkretus sandoris sudarytas pažeidžiant šioje normoje įtvirtintą įsakmų reikalavimą arba draudimą ir ar šio pažeidimas lemia būtent sandorio negaliojimą.

14Teismo posėdžio metu nustatyta, kad ginčijamose sutartyse nurodytos patalpos, esančios Nemuno g. 151, Klaipėdoje, nuosavybės teise priklausė UAB „Valikeda“. Iš Liteko teismų informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad UAB „Valikeda“ 2010-11-10 buvo iškelta bankroto byla (nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2011-02-03). Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2010-11-23 iki 2011-10-01, ginčijamų sutarčių sudarymo metu) 14 straipsnį nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui ir nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta šio įstatymo. Asmenims, išsinuomojusiems, pasiskolinusiems, saugantiems arba kitais pagrindais naudojantiems ar valdantiems bankrutuojančios įmonės turtą, draudžiama dėl šio turto sudaryti sandorius su trečiaisiais asmenimis, o visi sandoriai, sudaryti pažeidžiant šio straipsnio l dalies nuostatas, yra negaliojantys nuo jų sudarymo. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 5 punkte nurodyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, be kita ko, įmonė turi teisę verstis ūkine komercine veikla, jeigu ji mažina dėl bankroto patiriamus kreditorių nuostolius, ir iš šios veiklos gautas pajamas naudoti su šia veikla susijusioms išlaidoms. Tuo tikslu administratoriui suteikta teisę sudaryti terminuotas įmonės turto nuomos sutartis, kuriose nuomos sutarties pabaigos diena turi būti šio turto pardavimo, perdavimo ar grąžinimo diena (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 7 punktas). Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimas įgalioja kreditorių susirinkimo pirmininką įmonės vardu sudaryti su administratoriumi pavedimo sutartį. Nors teismas skiria administratorių bankrutuojančiai įmonei administruoti (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies l punktas), tačiau tarp įmonės ir administratoriaus susiklosto pavedimo teisiniai santykiai, kurie įforminami kreditorių susirinkimo pirmininko ir administratoriaus pasirašyta pavedimo sutartimi. Jos pagrindu susiklosto administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės teisiniai santykiai. Tokią išvadą leidžia daryti ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 9 punkto, kuriame nurodoma, kad administratorius atstovauja arba įgalioja kitą asmenį atstovauti bankrutuojančiai įmonei teisme, kreditorių susirinkime ir sudarant sandorius, kai bankrutuojanti įmonė tęsia ūkinę-komercinę veiklą, reglamentavimas.

15Visos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo normos, reglamentuojančios administratoriaus funkcijas ir įgaliojimus, yra imperatyviojo pobūdžio, todėl sudarant sandorius besąlygiškai turi būti jų laikomasi. Į bylą pateiktas 2011-08-11 BUAB „Valikeda“ kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 2, iš kurio nustatyta, kad 2011-06-01 įvykusio BUAB „Valikeda“ kreditorių susirinkimo priimti sprendimai – 8 punkte nurodyta, kad kreditorių susirinkimas nutarė panaudos sutarties tvirtinimą atidėti kitam kreditorių susirinkimui; susirinkimui pateikti panaudos sutarties ekonominį naudingumą. Iš į bylą pateikto 2011-10-28 BUAB „Valikeda“ kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 3 nustatyta, kad kreditorių susirinkimo metu UAB „Maritenas“ atstovas paklausė, kokios yra šiuo metu galiojančios panaudos sutartys dėl UAB „Valikeda“ turto. Administratoriaus įgaliotas asmuo priminė, kad 2011-06-01 kreditorių susirinkimas nepritarė sudarytai panaudos sutarčiai, taigi paskyrus A. V. įgaliotu asmeniu vykdyti šiai bankroto procedūrai nebuvo perduotos jokios galiojančios panaudos sutartys (b.l. 59, 67). Iš šių BUAB „Valikeda“ kreditorių susirinkimo protokolų nustatyta, kad BUAB „Valikeda“ kreditorių susirinkimas jokioms BUAB „Valikeda“ sudaromoms panaudos sutartims nepritarė. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad panaudos sutartis buvo sudaryta prieštaraujant imperatyvioms įstatymo normoms - ieškovei UAB „Vilman“ neatlygintinai buvo suteikta teisė naudotis bankrutuojančios UAB „Valikeda“ turtu, taip pažeidžiant imperatyvias Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, kreditorių interesus, panaudos sutartis sudaryta nesant sudarytos pavedimo sutarties tarp administratoriaus ir kreditorių susirinkimo pirmininko, panaudos sutartis nebuvo patvirtinta kreditorių susirinkimo, todėl yra negaliojanti Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu. Civilinėje teisėje galioja principas jog iš neteisės negali atsirasti teisė (ex iniuria non oritur ius). Kadangi 2011-04-01 nuomos sutartis sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta 2011-04-01 panaudos sutarties pagrindu, 2011-04-01 nuomos sutartis Nr. 04-08 taip pat yra negaliojanti Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu.

162011-04-01 panaudos sutartyje Nr. 2011/01, kurią pasirašė panaudos davėjas BUAB „Valikeda“ administratoriaus įgaliota R. J. iš vienos pusės ir panaudos gavėjas UAB „Vilman“ nėra įtvirtinta teisė panaudos gavėjui nuomoti jam panaudos sutartimi perduotas patalpas. Sutarties 2.3 punkte yra tik numatyta, kad panaudos gavėjas neturi teisės panaudos objektą duoti neatlygintinai naudotis tretiesiems asmenims. Civilinio kodekso 6.637 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad be išankstinio rašytinio panaudos davėjo sutikimo panaudos gavėjas neturi teisės duoti gautąjį daiktą naudotis trečiajam asmeniui. Šia teisės norma siekiama užtikrinta, kad panaudos gavėjas, naudojantis daiktą neatlygintinai, nepiktnaudžiautų savo padėtimi ir nepasipelytų iš šio daikto perdavimo tretiesiems asmenims be panaudos davėjo išankstinio rašytinio sutikimo. Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) - mokėti nuomos mokestį (Civilinio kodekso 6.477 straipsnio l dalis). Civilinio kodekso 6.477 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog nuomotojas gali būti išnuomojamo daikto savininkas arba asmenys, kuriems teisę išnuomoti svetimą daiktą suteikia įstatymai ar to daikto savininkas. Teismas sprendžia, kad Civilinio kodekso 6.637 straipsnio 2 dalies nuostata yra imperatyvi, o šalių sudaryta ginčijama nuomos sutartis pažeidžia šią imperatyviąją teisės normą, nes panaudos davėjas trečiasis asmuo BUAB „Valikeda“ nedavė ieškovei išankstinio rašytinio sutikimo išnuomoti ginčo pastatus atsakovei. Atsižvelgdama į tai, teismas sprendžia, kad ginčijamos 2011-04-01 nuomos sutarties Nr. 04-08 prieštaravimas imperatyviajai Civilinio kodekso 6.637 straipsnio 2 dalies normai taip pat lemia šios sutarties negaliojimą Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu.

17Civilinio kodekso 6.477 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuomos sutartyje turi būti nurodytas daiktas ar jo požymiai, leidžiantys nustatyti daiktą, kurį nuomotojas privalo perduoti nuomininkui. Jeigu tokie požymiai sutartyje nenurodyti ir nuomos sutarties dalyko negalima nustatyti remiantis kitais požymiais, tai nuomos sutartis laikoma nesudaryta. Atsakovė teigia, kad pagal tarp šalių sudarytą nuomos sutartį neįmanoma individualizuoti daikto, kurį ieškovė privalėjo perduoti atsakovei, nes nepridėtas patalpų planas, nėra nurodyta, kaip patalpos pažymėtos plane, nenurodytas pastato unikalus numeris, vien tik patalpų plotu bei adresu išnuomoto daikto neįmanoma apibrėžti. Civilinio kodekso 6.483 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuomotojas privalo perduoti nuomininkui sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės aktą. Civilinio kodekso 6.535 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pastatas, statinys ar įrenginys perduodamas ir priimamas pagal perdavimo-priėmimo aktą, kurį pasirašo abi šalys. Tačiau ieškovė nepateikė tarp šalių pasirašyto nuomojamų patalpų adresu Nemuno g. 151, Klaipėdoje, akto, kaip numatyta įstatyme, o atsakovė jų nepriėmė, priėmimo-perdavimo aktas tarp šalių nepasirašytas. Šiuo atveju, nuomos sutartis taip pat negali būti laikoma sudaryta, nes nesutarta dėl esminių sutarties sąlygų (Civilinio kodekso 6.162 straipsnio 2 dalis, 6.483 straipsnio 1 dalis, 6.477 straipsnio 2 dalis).

18Visos šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti 2011-04-01 tarp ieškovės ir atsakovės sudarytas panaudos ir nuomos sutartis negaliojančias nuo jų sudarymo momento Civilinio kodekso 1.80 straipsnio l dalies pagrindu.

19Atsakovė priešieškinyje teigia, kad ginčo sandoris šioje byloje gali būti pripažintas negaliojančiu ir kitais pagrindais. Atsakovės nuomone, yra pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu, kaip sudarytą dėl atsakovės suklydimo ir ieškovės apgaulės, siekiant atsakovės sąskaita neteisėtai praturtėti (Civilinio kodekso 1.90 ir 1.90 straipsniai). Pažymi, kad Jan Markovski atsakovei prisistatė, kaip BUAB „Valikeda“ administratoriaus įgaliotas asmuo, veikiantis BUAB „Valikeda“ vardu, pateikė patvirtintą įgaliojimą ir jau parengtą Sutarties projektą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į tai, kad atsakovė ketino toliau nuomotis patalpas iš BUAB „Valikeda“, šiuo klausimu nuolat bendravo su administratoriaus įgaliotu asmeniu, į bendrovių UAB „Vilman“ ir UAB „Valikeda“ pavadinimų panašumą, atsakovė suprato, kad sandorį sudaro su BUAB „Valikeda“, o ne su ieškove, t.y. sandorį sudarė iš esmės suklydus ir šis suklydimas turi esminės reikšmės, nes atsakovė suklydo dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso. Su šiais atsakovės argumentais negalima sutikti.

20Suklydimas kaip vienas sandorių negaliojimo teisinių pagrindų reglamentuojamas Civilinio kodekso 1.90 straipsnyje; jo 1, 2, 4 dalyse nustatyta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį; suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu; suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis; suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams.

21Pagal Civilinio kodekso 1.91 straipsnį apgaulė - tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo - sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamos įtakos šalies valios susiformavimui. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti. Sprendžiant, ar sandoris sudarytas dėl apgaulės, turi būti aiškinamos sandorio sudarymo aplinkybės, aiškinami visi sutarties šalių veiksmai, jų tikrieji ketinimai sudarant sandorį (Civilinio kodekso 6.193 straipsnis) ir vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais.

22Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytos juridinio asmens organo pareigos juridiniam asmeniui – juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo, privalo pranešti kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams arba juridinio asmens dalyviams apie aplinkybes, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, privalo nedelsdamas pranešti kitiems juridinio asmens organams apie jo sudarytą sandorį su juridiniu asmeniu (Civilinio kodekso 2.87 straipsnio 1–6 dalys). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui, įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais, įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.

23UAB „Maritena“ direktorius D. T. yra dviejų įmonių vadovas – taip pat ir UAB „Memeltrans“, t.y. atsakovės vadovas vadovauja dviem juridiniams asmenims, t.y. jis yra profesionalus verslininkas, kuriam kaip įmonės vadovui taikomi didesni atidumo, apdairumo ir rūpestingumo reikalavimai nei paprastam darbuotojui. Atsakovės direktoriaus D. T. kaip įmonės vadovo pareiga buvo elgtis kaip bonus pater familias, t.y. pagal tam tikrą atidumo, apdairumo ir rūpestingumo laipsnį. Atsakovės direktorius D. T., prieš sudarydamas nuomos sutartį su ieškove, turėjo išsiaiškinti ieškovės teisinį statusą prieš sutarties pasirašymą, ieškovės atstovo įgaliojimus pasirašyti sutartį. Atsakovės atstovas pripažįsta, kad norėjo sudaryti nuomos sutartį dėl patalpų adresu Nemuno g. 151, Klaipėdoje, nuomos, tačiau buvo suklaidintas ieškovės atstovo Jan Markovski, nepastebėjo, kad nuomos sutartį sudaro ne su patalpų savininku BUAB „Valikeda“, o su UAB „Vilman“.

24Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Konkretaus sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas šiuo atveju direktoriaus atstovaujamas juridinis asmuo) pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo, abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, būdamas sąžiningas, protingas ir apdairus, turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba iš viso susilaikyti nuo tokio veiksmo. Atsakovės direktorius D. T. pagal savo einamas pareigas, veiklos bei darbo pobūdžius, amžių, išsilavinimą, gyvenimišką patirtį, sudarydamas nuomos sutartį su UAB „Vilman“, privalėjo suprasti iš šio teisinio veiksmo kilsiančias pasekmes. Nagrinėjamu atveju atsakovės direktoriaus klaidingas suvokimas su kuo yra sudaromas sandoris, bei ieškovės atstovo Jan Markovski veiksmai, negali būti pripažinti suklydimu ar apgaule, kadangi jie įvyko dėl atsakovės atstovo direktoriaus D. T. neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo.

25Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas nenustatė aplinkybių, leidžiančių konstatuoti ginčijamo 2011-04-01 nuomos sutarties Nr. 04-08 neteisėtumo Civilinio kodekso 1.90 ar 1.91 straipsniuose nurodytais pagrindais.

26Dėl sandorio negaliojimo teisinių pasekmių

27Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį, t. y. taikoma restitucija (Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalis). Išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ar nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (Civilinio kodekso 6.145 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju aktualus yra šalių sudarytos sutarties pripažinimo negaliojančia pasekmių vertinimas. Atsakovė teigia, kad ji nuomos sutartį pasirašė per klaidą, tačiau supratusi, kad nuomos sutartį su darė ne su BUAB „Valikeda“, o UAB „Vilman“ atsakovė atsisakė priimti iš UAB „Valikeda“ patalpas pagal patalpų priėmimo-perdavimo aktą iki bus pateikti įrodymai, jog UAB „Vilman“ yra teisėtas turto nuomotojas. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, kad nors tarp šalių ir buvo pasirašyta nuomos sutartis, tačiau faktiniai nuomos santykiai tarp šalių nesusiklostė, atsakovė pagal sutartį išnuomotomis patalpomis nesinaudojo. 2011-04-01 tarp šalių sudarytoje nuomos sutartyje buvo numatytas nuomos sutarties sudarymo terminas nuo 2011-04-01 iki 2011-06-30, t.y. 3 mėnesiai. Ieškovė teigia, kad nuomos sutartyje nesant aptartam nuomos sutarties termino pratęsimui, turi būti vadovaujamasi Civilinio kodekso normomis. Ieškovės nuomone turi būti vadovaujamasi Civilinio kodekso 6.481 straipsniu, kuriame reglamentuota, jog jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi turtu ir nuomotojas tam neprieštarauja, tai laikoma, kad sutartis tapo neterminuota. Ieškovė teigia, kad pasibaigus Nuomos sutarties 2.2 punkte nurodytam terminui ir atsakovei toliau naudojantis patalpomis, esančiomis Nemuno g. 151, Klaipėda, o ieškovei neprieštaraujant, laikoma, kad nuomos sutartis tapo neterminuota. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės nuomone, nepagrįstas laikytinas atsakovės argumentas, jog nuomos teisiniai santykiai šalis siejo tik 3 mėnesius. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės skolą pagal nuomos sutartį už laikotarpį nuo 2011-05-31 iki 2012-01-23 pagal pateiktas PVM sąskaitas-faktūras (b.l. 20, 29-31, 34-36, 40-43). Nors atsakovė ir neigia faktą, kad pasirašytos nuomos sutarties pagrindu naudojosi patalpomis adresu Nemuno g. 151, Klaipėdoje, tačiau iš byloje esančios PVM sąskaitos-faktūros Nr. 000021 matyti, kad šią PVM sąskaitą-faktūrą atsakovės direktorius D. T. pasirašė, t.y. ją akceptavo. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, šalių paaiškinimais, liudytojo parodymais konstatuota, kad konkliudentinių veiksmų pagrindu atsakovė naudojosi ginčo patalpomis, t.y. tarp šalių susiklostė nuomos teisiniai santykiai (Civilinio kodekso 1.71, 6.477 straipsniai). Pažymėtina ir tai, kad atlygintinis sandoris, nors ir ne visiškai tinkamai, buvo vykdomas. Teismas konstatuoja, kad, nagrinėjamoje byloje pripažinus sandorį negaliojančiu Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, naudojimosi patalpomis faktas ir iš jo atsiradusios teisinės pasekmės neišnyksta. Teismas sprendžia, kad kai negalima šalių grąžinti į padėtį, buvusią iki ginčijamos nuomos sutarties sudarymo, todėl būtina išspręsti šalių atsiskaitymo pagal sandorio sąlygas klausimą, o sandoris kaip toks, pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tiek niekiniai, tiek nuginčijami sandoriai pagal bendrąją taisyklę negalioja ab initio nepaisant to, kad nuginčijami sandoriai kurį laiką buvo laikomi galiojančiais. Tokia išvada išplaukia iš Civilinio kodekso 1.95 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurioje teigiama, kad pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento), analizės.

28Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje, atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes išskirtiniais atvejais, yra nurodoma, jog, nepaisant gana aiškios Civilinio kodekso 1.80 straipsnio formuluotės, kad imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, o viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa tai, ką yra gavusi pagal šį sandorį (restitucija), negalima teigti, kad visada, pripažinus sandorį niekiniu, įmanoma visiškai atkurti status quo ante. Kiekvienu konkrečiu atveju restitucija turi būti atliekama ne mechaniškai, o įsigilinus į individualią situaciją ir atidžiai pasvėrus šalių bei trečiųjų asmenų interesus. Pažymėtina ir tai, kad abstrakčiam grįžimui į pradinę padėtį, t. y. principui “tarsi sutarties niekada nebuvo”, kai kuriais atvejais priešinasi materiali ir ekonominė realybė, kuri yra iki teismo sprendimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu priėmimo. Tokia situacija susiklostė ir šiuo atveju, nes šalių ginčas yra kilęs dėl iš nuomos sutarties kylančių pasekmių – nuomos mokesčio sumokėjimo už atitinkamą nuomos laikotarpį, nors ginčo patalpomis pasinaudojusio atsakovo turtinė nauda tokiu atveju gali būti išieškoma ir Civilinio kodekso 6.242 straipsnio pagrindu.

29Nors ieškovė ir teigia, kad vadovaujantis Civilinio kodekso 6.481 straipsniu tarp šalių pasirašyta nuomos sutartis tapo neterminuota, teismas su šiais ieškovės argumentais nesutinka ir jie atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Liudytojas J. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis dirbo UAB „Vilman“ vadybininku, tačiau norėdamas perduoti UAB „Maritenas“ sąskaitas už nuomą UAB „Maritenas“ išnuomotose patalpose adresu Nemuno g. 151, Klaipėda, nieko nerasdavo, durys būdavo užrakintos. Ieškovė teigdama, kad nuomos sutartis sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės 3 mėnesiams tapo neterminuota, šios aplinkybės neįrodė (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, įgalina daryti labiau tikėtiną išvadą, kad tarp šalių nuomos teisiniai santykiai konkliudentinių veiksmų pagrindu tęsėsi kaip buvo numatyta nuomos sutartyje, t.y. nuo 2011-04-01 iki 2011-06-30. Ieškovė į bylą pateikė 2 PVM sąskaitas-faktūras Nr. 000021 ir Nr. 000033, kurios yra pateiktos atsakovei už 2011 metų gegužės ir birželio mėnesius 352,26 Eur (1216,28 Lt) sumai. PVM sąskaitą-faktūra Nr. 000021 atsakovės direktoriaus yra pasirašyta, t.y. akceptuota, tačiau atsakovė nepateikė duomenų, kad ji su ieškove už nuomos laikotarpį nuo 2011-04-01 iki 2011-06-30 yra atsiskaičiusi ar apmokėjusi PVM sąskaitas-faktūras. Ieškovė duomenų dėl nuomos mokesčio priteisimo už 2011 m. balandžio mėnesį nepateikė, todėl dėl skolos iš atsakovo priteisimo už 2011 metų balandžio mėnesį nepasisakytina. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (Civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, jog teismo konstatuota, kad tarp šalių konkliudentinių veiksmų pagrindu susiklostė nuomos teisiniai santykiai (atsakovas faktiškai naudojosi ginčo patalpomis) bei vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovei iš atsakovės priteistina skola pagal PVM sąskaitas-faktūras Nr. 000021 ir Nr. 000033 - 352,26 Eur (1216,28 Lt) sumoje.

30Dėl delspinigių

31Civilinio kodekso 6.71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.72 straipsnyje nustatyta, kad susitarimas dėl delspinigių turi būti rašytinis. Ieškovė, remdamasis tarp šalių sudarytą patalpų nuomos sutarties Nr. 04-08 5.3 punktu, prašo teismo priteisti iš atsakovės 764,74 Eur (2640,51 Lt) delspinigių. Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino 2011-04-01 panaudos sutartį Nr. 2011/01 bei 2011-04-01 patalpų nuomos sutartį Nr. 04-08 negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento Civilinio kodekso 1.80 straipsnio l dalies pagrindu, bei konstatavo, kad nuomos teisiniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė konkliudentinių veiksmų pagrindu, ieškovė ir atsakovė dėl delspinigių nesusitarė, ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

32Dėl procesinių palūkanų

33Kadangi atsakovas pareigos sumokėti nuomos mokestį ir komunalinius patarnavimus ieškovui neįvykdė laiku, todėl terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, iš atsakovės priteistinos 6 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą 352,26 Eur (1216,28 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2014-03-17, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

34Dėl bylinėjimosi išlaidų

35Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

362015-02-19 ieškovė UAB „Vilman“ pateikė į bylą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodo, kad patyrė 667,90 Eur (2306,13 Lt) išlaidų advokato pagalbai sumokėti (b.l. 146). Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas sumokėjo 48,66 Eur (168,00 Lt) žyminio mokesčio. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis). Kadangi teismas tenkino 12,19 procentų ieškinio, o atmetė 87,81 procentus ieškinio, iš atsakovės UAB „Maritenas“ ieškovei UAB „Vilman“ priteistina 5,93 Eur (20,48 Lt) žyminio mokesčio ir 81,42 Eur (281,12 Lt) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

37Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė UAB „Maritenas“ patyrė 434,43 Eur (1500,00 Lt) išlaidų advokato pagalbai sumokėti (b.l. 122). Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovė sumokėjo 57,92 Eur (200,00 Lt) žyminio mokesčio (b.l. 50). Kadangi teismas visiškai tenkino atsakovės UAB „Maritenas“ priešieškinį, atsakovei iš ieškovės priteistina jos patirtos bylinėjimosi išlaidos - 434,43 Eur (1500,00 Lt) išlaidų advokato pagalbai sumokėti bei 57,92 Eur (200,00 Lt) žyminio mokesčio.

382015-02-24 trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB „Verslo administravimo ir teisės paslaugų biuras“ pateikė į bylą prašymą dėl 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo už advokato teisinę pagalbą (b.l. 154-156).

39Kadangi teismas atsakovės UAB „Maritenas“ priešieškinį tenkino visiškai, o ieškovės UAB „Vilman“ ieškinį tenkino 12,19 procentų bei atmetė 87,81 procentus ieškinio, trečiajam asmeniui UAB „Verslo administravimo ir teisės paslaugų biuras“ iš ieškovės UAB „Vilman“ priteistina 439,05 Eur (1515,95 Lt) advokato teisinei pagalbai apmokėti.

40Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

41ieškovės UAB „Vilman“ ieškinį tenkinti iš dalies.

42Priteisti iš atsakovės UAB „Maritenas“ 352,26 Eur (1216,28 Lt) skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 352,26 Eur (1216,28 Lt) sumą nuo bylos iškėlimo 2014-03-17 teisme, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5,93 Eur (20,48 Lt) bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo ir 81,42 Eur (281,12 Lt) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, ieškovei UAB „Vilman“.

43Kitą ieškinio dalį atmesti.

44Atsakovės UAB „Maritenas“ priešieškinį tenkinti.

45Pripažinti, kad tarp BUAB „Valikeda“ ir UAB „Vilman“ 2011-04-01 sudaryta panaudos sutartis Nr. 2011/01 yra niekinė ir negalioja ab initio (nuo jos sudarymo momento).

46Pripažinti, kad tarp UAB „Vilman“ ir UAB „Maritenas“ 2011-04-01 sudaryta nuomos sutartis Nr. 04-08 yra niekinė ir negalioja ab initio (nuo jos sudarymo momento).

47Priteisti iš ieškovės UAB „Vilman“ atsakovei UAB „Maritenas“ 434,43 Eur (1500,00 Lt) išlaidų advokato pagalbai sumokėti bei 57,92 Eur (200,00 Lt) bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo.

48Priteisti iš ieškovės UAB „Vilman“ trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų UAB „Verslo administravimo ir teisės paslaugų biuras“ 439,05 Eur (1515,95 Lt) advokato teisinei pagalbai apmokėti.

49Sprendimas per 30 dienų po jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, dalyvaujant... 2. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 2124,29 Eur... 3. Atsakovė UAB „Maritenas“ pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo... 4. Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB „Verslo... 5. Liudytojas J. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis... 6. Byloje nustatytos aplinkybės... 7. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2010-02-01 atsakovė UAB... 8. Byloje tarp šalių kyla ginčas dėl 2011-04-01 panaudos sutarties Nr. 2011/01... 9. Ieškovė teigia, kad teisę ieškovei nuomoti patalpas tretiesiems asmenims... 10. Tuo tarpu atsakovė teigia, kad įstatymas imperatyviai nurodo, kad be... 11. Pagal Civilinio kodekso 1.80 12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai... 13. Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam... 14. Teismo posėdžio metu nustatyta, kad ginčijamose sutartyse nurodytos... 15. Visos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo normos,... 16. 2011-04-01 panaudos sutartyje Nr. 2011/01, kurią pasirašė panaudos davėjas... 17. Civilinio kodekso 6.477 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuomos sutartyje... 18. Visos šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą... 19. Atsakovė priešieškinyje teigia, kad ginčo sandoris šioje byloje gali būti... 20. Suklydimas kaip vienas sandorių negaliojimo teisinių pagrindų... 21. Pagal Civilinio kodekso 1.91 straipsnį apgaulė - tai sandorį sudarančio... 22. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytos juridinio asmens organo... 23. UAB „Maritena“ direktorius D. T. yra dviejų įmonių... 24. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio... 25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas nenustatė aplinkybių,... 26. Dėl sandorio negaliojimo teisinių pasekmių... 27. Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio... 28. Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų... 29. Nors ieškovė ir teigia, kad vadovaujantis Civilinio kodekso 6.481 straipsniu... 30. Dėl delspinigių... 31. Civilinio kodekso 6.71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad netesybos – tai... 32. Dėl procesinių palūkanų... 33. Kadangi atsakovas pareigos sumokėti nuomos mokestį ir komunalinius... 34. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 36. 2015-02-19 ieškovė UAB „Vilman“ pateikė į bylą prašymą dėl... 37. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė UAB „Maritenas“... 38. 2015-02-24 trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB... 39. Kadangi teismas atsakovės UAB „Maritenas“ priešieškinį tenkino... 40. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93, 259, 260,... 41. ieškovės UAB „Vilman“ ieškinį tenkinti iš dalies.... 42. Priteisti iš atsakovės UAB „Maritenas“ 352,26 Eur (1216,28 Lt) skolos, 6... 43. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 44. Atsakovės UAB „Maritenas“ priešieškinį tenkinti.... 45. Pripažinti, kad tarp BUAB „Valikeda“ ir UAB „Vilman“ 2011-04-01... 46. Pripažinti, kad tarp UAB „Vilman“ ir UAB „Maritenas“ 2011-04-01... 47. Priteisti iš ieškovės UAB „Vilman“ atsakovei UAB „Maritenas“ 434,43... 48. Priteisti iš ieškovės UAB „Vilman“ trečiajam asmeniui... 49. Sprendimas per 30 dienų po jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos...