Byla 2A-288/2013
Dėl padarytos žalos gamtai atlyginimo, tretieji asmenys S. T. ir J. G

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Nijolės Piškinaitės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-762-123/2011 pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Vilkyškių pieninė“ dėl padarytos žalos gamtai atlyginimo, tretieji asmenys S. T. ir J. G..

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje sprendžiamas klausimas dėl padarytos žalos gamtai (žemės paviršiui ir gilesniems jo sluoksniams) atlyginimo klausimas.

5Ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas pareiškė patikslintą ieškinį atsakovui AB „Vilkyškių pieninė“, kuriuo prašė priteisti valstybės naudai iš atsakovo 2 074 140 Lt padarytai žalai atlyginti (t. 1, b.l. 83-84). Nurodė, kad 2009 m. balandžio 14 d. nustatyta, jog atsakovas nuo 2004 m. rugsėjo 10 d. iki 2008 m. lapkričio 18 d. vykdė ūkinę veiklą pažeisdamas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidimo sąlygas, nevykdė nuotekų dumblo pirminės apskaitos, nevedė dumblo kokybės apskaitos ir tuo pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 9 ir 19 straipsnius, Aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo taisyklių 60.1, 60.2 ir 60.6 punktus, Aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 722 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 47 ir 48 punktus, Aplinkos ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 349 patvirtintų Nuotekų dumblo naudojimo tręšimui bei rekultivavimui reikalavimų (LAND 20-2005) 6, 9, 12, 13, 15 ir 16.1 punktus. Nors atsakovas nurodo, kad visą dumblą perdavė ŪKB „Šilgaliai“ laukų tręšimui, tačiau, ieškovo teigimu, 2004 m. rugsėjo 10 d. iki 2008 m. lapkričio 18 d. flotacinis dumblas iš atsakovo nebuvo gabenamas į ŪKB „Šilgaliai“, išskyrus vieną kartą 2005 m. rugsėjo mėnesį. Taigi, atsakovas neperdavė sukaupto dumblo tvarkyti ŪKB „Šilgaliai“ ir kadangi buvo sulaikytas pilantis flotacinį dumblą į laukus (nepriduodant atliekų tvarkytojui), tai ir perteklinį dumblą taip pat išvežė ir išpylė laukuose. Ieškovas nurodo, kad atsakovas neteisėtais veiksmais aplinkai, t.y. gamtai (žemės paviršiui ir gilesniems jo sluoksniams) padaryta 2 074 140 Lt žala.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.

8Teismas sprendė, kad ieškovo teiginys, jog flotacinį dumblą atsakovas pylė į laukus (išskyrus vieną atvejį), yra pagrįstas tik prielaidomis, o ne konkrečiais šį faktą patvirtinančiais įrodymais. Atsakovo neteisėtus veiksmus privalo įrodyti ieškovas, tačiau jis nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas nuo 2004 m. rugsėjo 10 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. flotacinį dumblą pylė į laukus, t. y. nenurodė, kada konkrečiai tai buvo atlikta, koks konkretus flotacinio dumblo kiekis buvo išpiltas bei kurioje konkrečioje vietoje tai buvo padaryta. Be to, ieškovas teismo posėdyje nurodė, kad išvadas apie padarytą žalą padarė remdamasis statistiniais duomenimis, o ne konkrečiais faktais, o teismui paprašius pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius žalos dydį ir kitus duomenis, ieškovas pateikė duomenis tik nuo 2008 m. lapkričio 26 d. Teismas nurodė, kad byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovas kokiais nors veiksmais būtų sukėlęs neigiamą poveikį dirvožemiui. Todėl teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė žalos aplinkai padarymo fakto, kaip pasireiškė gamtos elementų pokytis ar šių elementų pablogėjimas, t.y. kiek sumažėjo dirvožemio naudingumas, lyginant su tuo, koks buvo pradinis iki ir po atsakovo neva atliktų neteisėtų veiksmų, kokia apimtimi dirvožemis buvo užterštas, koks dirvožemio plotas buvo užterštas ir pan. Nors ieškovas teigia, kad atsakovas dirbo pažeisdamas TIPK leidimą ir nevedė pirminės nuotekų apskaitos žurnalo, tačiau, teismo nuomone, tokie įmonės veiksmai nėra susiję su žalos gamtai padarymu. Griežtos atsakomybės principas, kai atsakomybė atsiranda nesant kaltės, neatleidžia ieškovo nuo pareigos įrodyti žalos padarymo faktą ir jos dydį, nes žalos atsiradimo faktas nepreziumuojamas. Teismas sprendė, kad byloje nėra pagrindo nustatyti nei tiesioginio, nei netiesioginio priežastinio ryšio, nes ieškovas nenurodė konkrečių atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo fakto, dėl ko nėra teisinių ir faktinių galimybių objektyviai nustatyti priežastinį ryšį tarp veiksmų ir žalos. Be to, ieškovas 2006-2008 m. m. atliko pas atsakovą patikrinimus, kurių metu jokių pažeidimų, dėl kurių gali kilti ar kilo grėsmė gamtai, nenustatyta. Taip pat teismas nurodė, kad žalą ieškovas pradeda skaičiuoti nuo 2004 metų, o ieškinį dėl žalos atlyginimo pareiškė 2009 m. rugsėjo 30 d. Todėl sprendė, kad ieškinį dėl žalos, neva padarytos dar 2004–2007 m., ieškovas pateikė praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. 8 d.).

9III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo argumentai

10Ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo (t. 2, b.l. 155-157). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas neištyrė ir neišnagrinėjo bylos išsamiai, nereikalavo iš atsakovų pateikti įrodymų, kad nėra atsakovo kaltės ir žalos. Pas atsakovą per laikotarpį, už kurį paskaičiuota žala, susikaupė dumblas, kurį atsakovas tvarkė pažeisdamas teisės aktus, t.y. juo atsikratė neleistinu būdu ir neleistinoje vietoje. Apeliantas nurodo, kad jis neturi galimybės įrodyti, į kurią vietą buvo išpiltas dumblas, todėl žinant atvejį, kurio metu perteklinis ir flotacinis dumblas buvo išpiltas į laukus, spręstina, kad anksčiau susidaręs dumblas buvo šalinamas analogiškai. Apelianto teigimu, teismas turėjo galimybę pareikalauti iš atsakovo pateikti įrodymus, pagrindžiančius tinkamą dumblo sutvarkymą, tokiu būdu būtų išvengta abejonių dėl žalos padarymo ar nepadarymo.
  2. Teismas nevertino apelianto parodymų, jog atsakovas 2006-2008 metais patikrinimų metu nurodydavo, jog susidariusį perteklinį dumblą atiduoda ŪKB „Šilgaliai“. Tais pačiais metais atliekant ŪKB „Šilgaliai“ patikrinimus, įmonė pažymėdavo apie tokio dumblo priėmimą iš atsakovo. Tačiau 2008 m. gruodžio 16 d. ir 2008 m. gruodžio 17 d. nustačius į laukus pilamo dumblo kilmę, išaiškėjo, jog tokį priešingą teisei veiksmą atlieka atsakovas, todėl suabejota ir ankstesnio dumblo tvarkymo tinkamumu bei teisėtumu.
  3. Teismas neišnagrinėjo ir neįvertino svarbaus atsakovo argumento dėl kaupiamo dumblo. Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad dumblo kaupimo talpa yra 100 m3 ir nuo 2004 m. rugsėjo 10 d. iki 2008 m. lapkričio 18 d. jis buvo kaupiamas įmonės talpykloje draudžiamu tvarkymo būdu R3 (kompostuojant). Apelianto teigimu, didėjant atsakovo gamybos apimčiai, atitinkamai gamybos proceso metu susidariusio dumblo irgi daugėjo, todėl jis niekaip negalėjo būti 4 metus kompostuojamas tokioje mažoje talpoje. Teismas, rinkdamas įrodymus, byloje galėjo įpareigoti atsakovą pateikti įrodymus, kur buvo padėtas perteklinis dumblas.
  4. Teismas apklausė liudytojus, tačiau nevertino jų duotų parodymų, todėl bylą išnagrinėjo neišsamiai, o priimtas teismo sprendimas turėtų būti naikinamas.
  5. Teismas netinkamai taikė šios kategorijos byloms ieškinio senaties terminą, nes pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 33 straipsnio 2 dalį ieškinius dėl žalos aplinkai bei kitų nuostolių atlyginimo ūkio subjektui galima pareikšti per penkerius metus nuo nustatymo dienos.

11Atsakovas AB „Vilkyškių pieninė“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b.l. 160-170). Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

  1. Atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kuriais būtų sukelta žala gamtai. Apeliantas, kuriam tenka įrodinėjimo pareiga, nepateikė teismui įrodymų, kuriais būtų grindžiamas jo reikalavimas dėl žalos atlyginimo. Atsakovas nepažeidė TIPK leidimo sąlygų, nes apeliantui atliekant planinius ir neplaninius atsakovo patikrinimus aplinkosauginių pažeidimų nuo 2006 m. iki 2008 m. kovo mėn. nebuvo nustatyta. Atsakovo teigimu, nuo 2005 m. birželio 29 d. TIPK leidimas atsakovo veikloje susidarančio dumblo tvarkymui nereikalingas.
  2. Apeliantas nepateikia jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas nuo 2004 m. rugsėjo 10 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. flotacinį dumblą pylė į laukus. Ieškinys grindžiamas tik nuomone, o ne įrodymais. Atsakovas neteisėtų veiksmų, kurie sukeltų jo civilinę atsakomybę už gamtai padarytą žalą neatliko, veiklą vykdė laikydamasis gamtosauginių reikalavimų. Nagrinėjamoje byloje apeliantui tenka pareiga įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, o ne teismui (CPK 178 str.).
  3. Apelianto atliktas žalos skaičiavimas yra netikslus, atliktas teoriniais paskaičiavimais.
  4. Administracine tvarka išnagrinėtose bylose nustatyta, kad atsakovo atsakingi darbuotojai jokių veiksmų, kuriais būtų padaryta žala gamtai, neatliko.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinių skundų ribose (CPK 320 str. 2 d.).

15Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

16Atsakovas prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Įstatymas nustato, kad tokia tvarka nagrinėjamas apeliacinis skundas bylą nagrinėjančiam teismui pripažinus žodinio proceso būtinumą (CPK 322 str.). Sutiktina su atsakovu, kad byla yra pakankamai sudėtinga faktiniu ir teisiniu aspektais. Tačiau paminėtos aplinkybės per se nelemia žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos nuostatas bylos nagrinėjimas neprivalo būti žodinis, kai yra tam tikrų išskirtinių aplinkybių, pavyzdžiui, kai nėra tiriamos faktinės aplinkybės arba teisės klausimai, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis vien bylos rašytine medžiaga ir šalių rašytiniais paaiškinimais (2002 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Döry prieš Švediją). Žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje ir trečiojoje instancijose gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (1991 m. spalio 29 d. sprendimas byloje Helmers prieš Švediją). Atsakovas išsamiai dėl apeliacinio skundo argumentų yra pasisakęs atsiliepime į apeliacinį skundą. Jis iš esmės nenurodo, kokių faktinių aplinkybių nebuvo nustatyta pirmosios instancijos teisme, kokias faktines aplinkybes jis konkrečiai dar norėtų nurodyti žodinio proceso metu ir dėl ko negalėjo nurodyti pirmosios instancijos teisme ar apeliaciniame skunde, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka būtinumo nėra.

17Byloje nustatyta, jog atsakovui priklausantis traktorius 2008 m. gruodžio 16, 17 d. d. Pagėgių savivaldybės Vilkyškių seniūnijos pievose išpylė apie 20 tonų skysto flotacinio dumblo. Nustačius šį faktą ir įvertinus atsakovo netinkamai tvarkytą atliekų apskaitą už ankstesnį laikotarpį, apeliantas padarė išvadą, kad ir anksčiau atsakovas atliekomis (dumblu) atsikratydavo tokiu pat būdu, pareiškė ieškinį dėl žalos aplinkai atlyginimo už laikotarpį nuo 2004 m. rugsėjo 10 d. iki 2008 m. lapkričio 18 d. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė iš esmės dėl to, kad apeliantas neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų: žalos padarymo fakto, neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, be to, nurodė, kad už 2004 – 2007 m. m laikotarpį apeliantas yra praleidęs ieškinio senaties terminą. Apelianto manymu, teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai, netyrė faktinių bylos aplinkybių, nebuvo aktyvus.

18Apeliacinis skundas tenkintinas.

19Dėl ieškinio senaties

20Kadangi ieškinio senaties institutas gali būti savarankišku pagrindu ieškinio atmetimui, teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl pirmosios instancijos teismo išvados šiuo aspektu nepagrįstumo.

21Aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – AAĮ) 34 straipsnio 2 dalis nustato, kad ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba realią jos grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus. Pagal šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalį Aplinkos ministerija, jai pavaldžios ar kitos valstybės ar savivaldybių institucijos pagal kompetenciją ieškinius dėl žalos aplinkai bei kitų nuostolių, įskaitant prevencinių ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių vykdymą, atlyginimo gali pareikšti ūkio subjektui arba kitam asmeniui, padariusiam aplinkai žalos arba sukėlusiam realią jos grėsmę, per penkerius metus nuo dienos, kada šios priemonės buvo baigtos taikyti arba buvo nustatytas atsakingas ūkio subjektas arba kitas asmuo, atsižvelgus į tai, kuri iš minėtų aplinkybių atsirado vėliau. Taigi, ieškinio senaties terminą tokios kategorijos bylose nustato AAĮ (CK 1.124 str.). Todėl pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas ieškinio senaties terminą tik trejų metų ribose, nepagrįstai rėmėsi CK 1.125 straipsnio 8 dalimi.

22Dėl civilinės atsakomybės sąlygų ir jų įrodinėjimo

23Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog apeliantas neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų. Šiame kontekste pastebėtina, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, o tokios kategorijos (dėl žalos gamtai) bylose apskritai yra taikytina griežtoji atsakomybė (be kaltės). Todėl teisiniu šio aspekto (kaltės) reglamentavimu bei teismine praktika teisėjų kolegija išsamiau nepasisako. Taigi, pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovas, pareikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalėtų įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo.

24Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškinys iš dalies grindžiamas prielaidomis, tą iš esmės pripažįsta ir pats apeliantas, ieškinyje nurodęs, kad išvadą apie neteisėtą atsakovo atliekų tvarkymą 2004-2008 m. m. daro pagal 2008 m. gruodžio 16, 17 d. d. nustatytus faktus - dumblo išpylimą pievose. Taigi, apeliantas negali nurodyti konkrečių atvejų kur, kada, kiek dumblo atsakovas, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, išpylė. Todėl, vertinant vien tik formaliuoju aspektu, tokio ieškinio pagrįstumu galima būtų abejoti. Tačiau bet kuriuo atveju darant išvadą dėl ieškinio (ne)pagrįstumo turi būti nagrinėjamos ir įvertintos visos ne tik ieškovo, bet ir atsakovo nurodomos faktinės bylos aplinkybės (CPK 185 str.). Pažymėtina, kad šios kategorijos bylos yra akivaizdžiai susijusios su viešuoju interesu, kas sąlygoja ne tik ieškovo pareigą teikti įrodymus, bet ir teismo pareigą būti aktyviam. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime akcentavęs vien apelianto pareigas, susijusias su įrodinėjimu, faktiškai netyrė ir nedavė jokio įvertinimo atsakovo nurodomoms aplinkybėms apie dumblo panaudojimą, saugojimą, realizavimą ir pan.

25Pagal 2004 m. rugsėjo 10 d. išduotą TIPK leidimą atsakovui buvo leista pagaminti 80 tonų dumblo per metus (t. 1, b.l. 22-26). Pažymėtina, kad pats atsakovas buvo nurodęs, jog per metus susidarydavo apie 20 tonų dumblo (t. 1, b.l. 27-28), o pagal atsakovo ir ŪKB „Šilgaliai“ 2005 m. balandžio 1 d. sutartį pastaroji bendrovė buvo įsipareigojusi priimti po 25 tonas dumblo per metus (t. 1, b.l. 29). Ieškinys yra pareikštas už ketverių metų laikotarpį. Taigi, neabejotina, kad per tokį laikotarpį pas atsakovą turėjo susikaupti nemažas kiekis dumblo.

26Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį (redakcija nuo 2004 m. balandžio 30 d.) atliekų turėtojas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai papildomai neapdorotos nepavojingos atliekos sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu būdu. Todėl atsakovo gamybos procese sukauptas dumblas galėjo būti tvarkomas šiame straipsnyje nurodytais būdais, nes akivaizdu, kad pats savaime dumblas išnykti niekaip negalėjo. Taigi, sprendžiant klausimą ar atsakovo veiksmai, vienaip ar kitaip elgiantis su susidariusiu dumblu, buvo teisėti, reikalinga nustatyti, 1) ar jis buvo tvarkomas paties atsakovo, 2) ar jis buvo perduodamas atliekų tvarkytojui, 3) ar sunaudojamos žemės ūkyje <...> ar kitoms reikmėms aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu būdu arba kuriais nors mišriais iš paminėtų būdais. Nustačius, kad visas dumblas buvo sutvarkytas būtent taip, atsakovo veiksmai laikytini teisėtais, o jei juo (jo dalimi) buvo atsikratoma kitaip, tokie atsakovo veiksmai, teisėjų kolegijos vertinimu, negalėtų būti vertinami kaip teisėti.

27Byloje nėra duomenų, kad dumblas aktualiu ginčui laikotarpiu būtų perdavinėtas atliekų tvarkytojams. Kaip matyti iš atsakovo pozicijos byloje, jis teigia, kad iki 2006 m. vidurio dumblo nekaupė ir pats, jį perduodavo trešimui ir kompostavimui ŪKB „Šilgaliai“. Nurodo, kad tik nuo 2006 m. vidurio kompostavo pas save, o susidariusį kompostą vežė saugoti ir į išsinuomotą iš ŪKB „Šilgaliai“ dumblo saugojimo aikštelę. Tuo tarpu ŪKB „Šilgaliai“ šioje byloje apeliantui pateikė atsakymą, kad dumblą ši bendrovė buvo paėmusi tik vieną kartą, atsakovas su atsiliepimu taip pat pateikė tik vieną 2005 m. rugsėjo 27 d. nuotėkų valymo įrenginių dumblo perdavimo - priėmimo aktą (t. 1, b.l. 114). Tačiau, kita vertus, iš 2009 m. balandžio 3 d. patikrinimo akto Nr. T28-27, kurį pasirašė ŪKB „Šilgalis“ vadovas matyti, kad šiai bendrovei iš atsakovo atvežama po 20 tonų perteklinio dumblo per metus (t. 1, b.l. 33-34), o iš 2009 m. balandžio 7 d. patikrinimo akto Nr. T28-28, pasirašyto atsakovo vadovo, matyti, kad atsakovas iki 2008 m. atiduodavo dumblą ŪKB „Šilgalis“ (t. 1, b.l. 38-40), t.y. šių patikrinimų metu abi bendrovės skirtingai nei bylos nagrinėjimo metu aiškino faktines aplinkybes, susijusias su dumblo perdavimu.

28Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 349 patvirtino Nuotėkų dumblo naudojimo tręšimui reikalavimus LAND 20-2001. Jame nustatyta, kad dokumento tikslas – reguliuoti nuotėkų dumblo naudojimą žemės ūkyje taip, kad nebūtų daromas neigiamas poveikis dirvožemiui, augmenijai, gyvūnams ir žmonėms, bei skatinti tinkamą nuotėkų dumblo naudojimą (1 p.). Šis dokumentas privalomas fiziniams ir juridiniams asmenims bei įmonėms, neturinčioms juridinio asmens teisių, kurių veikla susijusi su nuotėkų dumblo saugojimu, apdorojimu ir panaudojimu, taip pat šią veiklą kontroliuojančioms institucijoms (2 p.). Pagal šio dokumento nuostatas dumblo tiekėjas privalo užtikrinti, kad tręšimui naudojamas dumblas atitinka šiame dokumente nustatytus reikalavimus, taip pat laiku atlikti dumblo tyrimus, tinkamai apdoroti bei saugoti dumblą (6 p.), dumblo tiekėjas yra atsakingas už numatomų tręšti dumblu plotų parinkimą, dumblu tręštinų plotų kokybės įvertinimą ir dumblo naudojimo normų nustatymą (7 p.)., dumblo tiekėjas privalo vykdyti apskaitą ir pirminės apskaitos žurnale registruoti 9 punkte nurodytus duomenis, be to, pagal 10 punktą kiekvienai dumblo partijai, tiekiamai naudotojui, dumblo tiekėjas privalo išduoti sertifikatą, kuriame būtų nurodoma: dumblo kiekis, dumblo apdorojimo technologijos, dumblo klasė ir kategorija, sausųjų medžiagų kiekis, organinių medžiagų kiekis, pH, bendrojo azoto ir fosforo kiekiai bei sunkiųjų metalų kiekiai (minėta, kad šiuo atveju pateiktas tik vienas tokio pobūdžio priėmimo-perdavimo aktas). Po 2005 m. gruodžio 4 d., pakeitus LAND 20-2001, pagal LAND 20-2005 6 punktą dumblo tiekėjas gali perduoti dumblą tik teisę jį naudoti turinčiam asmeniui (turinčiam suderintą tręšimo planą, parengtą pagal šių reikalavimų 7 punkto reikalavimus). Pagal LAND 20-2005 7 punktą asmuo, norintis naudoti dumblą tręšimui (žemės ūkyje ar energetinėms kultūroms), turi turėti su regiono aplinkos apsaugos departamentu, kurio administruojamoje teritorijoje bus vykdomas tręšimas (toliau – RAAD) suderintą tręšimo planą su atitinkama informacija. Dumblo naudotojas ne vėliau kaip prieš savaitę iki numatomo tręšimo privalo apie tai informuoti RAAD. RAAD’ui teikiamoje informacijoje turi būti nurodyta: tręšimo vieta, laikas, dumblo tiekėjas, dumblo kiekis. Dumblo naudotojas negali viršyti dumblo tiekėjo pateiktų tręšimo dumblu normų (10 p.). Pagal LAND 20-2005 15 punktą dumblo tiekėjas, perduodamas dumblą dumblo naudotojui, privalo išduoti sertifikatą, kuriame būtų nurodoma: dumblo kiekis, dumblo apdorojimo technologijos, dumblo klasė (1 lentelė) ir kategorija (2 lentelė), sausųjų medžiagų kiekis, organinių medžiagų kiekis, pH, bendrojo azoto ir fosforo bei sunkiųjų metalų koncentracijos.

29Taigi, siekiant perduoti ir naudoti dumblą žemės ūkio tikslams tiek dumblo tiekėjui, tiek naudotojui nustatyti griežti jau paminėti dumblo tiekimo, kokybės, apskaitos, panaudojimo bei kiti reikalavimai. Todėl jei šiuose procesuose ar dumblo tiekėjas, ar/ir naudotojas pažeidė šiuos reikalavimus dumblo tiekimas/naudojimas negali būti laikomas teisėtu. Šiuo atveju byloje apskritai nebuvo tirtos faktinės aplinkybės, ar iš tikrųjų ŪKB „Šilgalis“ dumblas buvo pristatytas tik vieną kartą, o jei taip, tai kaip buvo elgiamasi su likusiu pas atsakovą; jei dumblas buvo tiekiamas UAB „Šilgalis“ ilgesnį laiko tarpą - ar buvo laikomasi teisės aktais nustatytų dumblo tiekimo ir naudojimo reikalavimų, o jei ne – kas, kokiais kiekiais bei būdais jį panaudojo arba atsikratė nesilaikant šių reikalavimų, t.y. neteisėtai. Todėl be kita ko šioms aplinkybėms išsiaiškinti, teisėjų kolegijos vertinimu, svarstytinas klausimas dėl ŪKB „Šilgalis“ įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu. Byloje taip pat nėra aiškintasi ir įvertinta tai, ar pats atsakovas po 2006 m. vidurio, kaip jis pats nurodo, iš tikrųjų kompostavo dumblą pas save, ar tam turėjo realias galimybes (duomenų apie tai bent jau 2009 m. balandžio 7 d. patikrinimo akto Nr. T28-28 nėra), kur, kam kokiais kiekiais kompostas buvo realizuojamas ar kur jis saugojamas.

30Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalis nustato, kad pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis: 1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei; 2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui), kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos vandens įstatyme; 3) žemei, tai yra žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę ar po ja (į žemės gelmes);4) kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms), kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai. Turint galvoje griežtas atliekų inter alia dumblo tiekimo/naudojimo/tvarkymo reglamentavimo taisykles yra pagrindas manyti, kad pats dumblo tvarkymas pažeidžiant nustatytus teisės aktais reikalavimus, t.y. jo atsikratymas neteisėtais būdais suponuoja žalos aplinkai padarymo faktą, nes ne apskritai bet koks dumblas neribotais kiekiais nesilaikant jokių reikalavimų gali būti įterpiamas į žemę. Juo labiau, kad, kaip minėta, pagal AAĮ 32 straipsnio nuostatas ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba realią jos grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus. Šiame kontekste teisėjų kolegija atmeta pirmosios instancijos teismo argumentus, kad apeliantas privalėjo pateikti įrodymus kiek dėl galimai neteisėto dumblo atsikratymo sumažėjo dirvožemio naudingumas, kokia apimtimi ir koks plotas dirvožemio užterštas ir pan., nes šie rodikliai nustatant žalos atlyginimo dydį pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 471 patvirtintą Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodiką nėra būtini, žalos dydis nustatomas pagal šioje metodikoje nurodytus išmestų atliekų kiekius ir rūšis taikant atitinkamus tarifus bei koeficientus.

31Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, akcentuodamas apelianto įrodinėjimo pareigą, nepagrįstai nesiaiškino faktinių aplinkybių, susijusių su atsakovo sukaupto dumblo saugojimu, panaudojimu, tvarkymu, tokiu būdu užkertant apeliantui kelią įrodyti savo keliamą versiją apie neteisėtą dumblo tvarkymą.

32Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės; kad, sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2004; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).

33Teisėjų kolegijos vertinimu, išspręsti ginčą apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, nes dėl aukščiau paminėtų tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio byla faktiškai būtų nagrinėjama beveik iš naujo. Be to, kaip minėta, svarstytinas klausimas dėl ŪKB “Šilgalis” įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu. Todėl skundžiamas sprendimas naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

34Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

35Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje sprendžiamas klausimas dėl padarytos žalos gamtai (žemės paviršiui... 5. Ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ieškinį... 8. Teismas sprendė, kad ieškovo teiginys, jog flotacinį dumblą atsakovas pylė... 9. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo argumentai... 10. Ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono... 11. Atsakovas AB „Vilkyškių pieninė“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 13. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 14. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje... 15. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo... 16. Atsakovas prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Įstatymas nustato,... 17. Byloje nustatyta, jog atsakovui priklausantis traktorius 2008 m. gruodžio 16,... 18. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 19. Dėl ieškinio senaties... 20. Kadangi ieškinio senaties institutas gali būti savarankišku pagrindu... 21. Aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – AAĮ) 34 straipsnio 2 dalis nustato,... 22. Dėl civilinės atsakomybės sąlygų ir jų įrodinėjimo... 23. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog apeliantas... 24. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo... 25. Pagal 2004 m. rugsėjo 10 d. išduotą TIPK leidimą atsakovui buvo leista... 26. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį (redakcija nuo 2004 m.... 27. Byloje nėra duomenų, kad dumblas aktualiu ginčui laikotarpiu būtų... 28. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr.... 29. Taigi, siekiant perduoti ir naudoti dumblą žemės ūkio tikslams tiek dumblo... 30. Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalis nustato, kad pripažįstama,... 31. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas,... 32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bylos esmė... 33. Teisėjų kolegijos vertinimu, išspręsti ginčą apeliacinės instancijos... 34. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 35. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimą panaikinti ir...