Byla A-575-1576-08

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei, dalyvaujant Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo įgaliotai atstovei S. G. ,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo prašymą atsakovams Marijampolės apskrities viršininko administracijai ir Marijampolės savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. M. R. dėl sprendimo ir potvarkio dalies panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Marijampolės rajono Gudelių apylinkės tarybos 1994-04-19 sprendimu Nr. 46 „Dėl iki 3 ha žemės skyrimo Gudelių apylinkės gyventojams 1994 metais“ A. M. R. buvo skirtas 3 ha asmeninio ūkio žemės sklypas Rudėnų kaime (1 priedelio 234 punktas).

6Marijampolės rajono valdybos 1994-11-10 potvarkiu Nr. 12-9 ,,Dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo“ A. M. R. leista pirkti iš valstybės 3 ha asmeninio ūkio žemės sklypą (priedo eilės Nr. 54). Potvarkis priimtas, vadovaujantis Žemės reformos įstatymu ir Vyriausybės 1994-03-16 nutarimu Nr. 183 „Dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo“.

7II.

8Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 2007 m. gegužės 25 d. kreipėsi į administracinį teismą prašydamas panaikinti: 1) Marijampolės rajono Gudelių apylinkės tarybos 1994-04-19 sprendimą Nr.46 ,,Dėl iki 3 ha žemės skyrimo Gudelių apylinkės gyventojams 1994 metais“ A. M. R. atžvilgiu; 2) Marijampolės rajono valdybos 1994-11-10 potvarkį Nr. 12-9 ,,Dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo“ A. M. R. atžvilgiu. Prašyme nurodė, kad 2007-04-26 pareiškėjui tapo žinoma, jog A. M. R. 1994 metais nepagrįstai buvo suteiktas 3 ha asmeninio ūkio žemės sklypas. Taip pat 1994 metais jai nepagrįstai buvo leista pirkti šį žemės sklypą. A. M. R. neatitiko sąlygų, numatytų Vyriausybės 1993-10-29 nutarimu Nr. 816 patvirtintoje Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkoje, kuri nustatė asmenų ratą, turinčių teisę gauti iki 3 ha žemės valdą asmeniniam ūkiui (Tvarkos 1.1.1 ir 1.1.2 punktai). A. M. R. 1994 metais negyveno Rudėnų kaime, o gyvenamąją vietą šiame kaime deklaravo tik 1995 metais. Ji taip pat nedirbo žemės ūkio įmonėse nei sklypo suteikimo metu, nei anksčiau.

9Atsakovas Marijampolės apskrities viršininko administracija prašė tenkinti pareiškėjo prašymą. Paaiškino, kad A. M. R. nepatenka į asmenų ratą, kuriems galėjo būti suteiktas 3 ha asmeninio ūkio žemės sklypas. A. M. R. 1994 metais negyveno Rudėnų kaime, ji taip pat nedirbo žemės ūkio įmonėse nei sklypo suteikimo metu, nei anksčiau.

10Atsakovas Marijampolės savivaldybės administracija prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

11Trečiasis suinteresuotasis asmuo A. M. R. prašė pareiškėjo prašymo netenkinti. Paaiškino, kad Marijampolės rajone Gudelių seniūnijoje Rudėnų kaime gyvena nuo 1990 m., kai tik nusipirko gyvenamąjį namą. Pirmą kartą šiuo adresu deklaravo gyvenamąją vietą tik 1995 m., kai pardavė jai priklausantį butą Kauno mieste. Pažymėjo, kad 1987 metais jai buvo paskirta senatvės pensija, o nuo 1953 metų iki 1991 metų ji dirbo Kauno mieste, Šilkinių audinių fabrike ,,Kauno audiniai“. Taip pat paaiškino, kad realiai sklypu naudojasi nuo 1990 metų pabaigos, kai šis sklypas jai buvo suteiktas kaip ganykla. Visą laiką už žemės sklypą mokėjo mokesčius, todėl mano, jog nėra pagrindo atimti žemės sklypą, kai nuo jo suteikimo praėjo daugiau kaip 10 metų. Teismo posėdyje A. M. R. įgaliotas atstovas prašė taikyti senatį.

12III.

13Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 16 d. sprendimu nusprendė Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Teismas nustatė, kad Marijampolės rajone Gudelių seniūnijoje Rudėnų kaime A. M. R. gyvenamąją vietą deklaravo 1995-04-26. Pareiškėja pripažino aplinkybę, kad iki šios datos gyvenamąją vietą ji buvo deklaravusi Kauno mieste, Pramonės prospekte, asmeninės nuosavybės teise turimame bute. Taip pat teismas nustatė, kad nuo 1953-09-14 iki 1991-01-02 A. M. R. dirbo Kauno mieste, Šilkinių audinių fabrike ,,Kauno audiniai“, nuo 1987-04-07 jai buvo paskirta senatvės pensija. Todėl teismas konstatavo, kad A. M. R. neatitiko visų Vyriausybės 1993-10-29 nutarimu Nr. 816 patvirtintoje Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkoje nustatytų sąlygų, kad jai pagrįstai būtų suteiktas 3 ha dydžio asmeninio ūkio žemės sklypas. A. M. R. 1994 metais negyveno Rudėnų kaime, iki išėjimo į pensiją ji nedirbo žemės ūkio įmonėje, 1991-11-01 nedirbo Marijampolės rajono žemės ūkio įmonėse, taip pat nedirbo kaimo vietoje, bei iki išėjimo į pensiją nedirbo kaimo gyventojus aptarnaujančiose įmonėse (Tvarkos 1 p.). Tačiau teismas taip pat nurodė, kad Žemės ūkio ministerijos pareigūnams bei Marijampolės apskrities viršininko administracijai jau 2006 metų liepos mėnesį buvo žinoma, kad 3 ha asmeninio ūkio žemės sklypas A. M. R. buvo suteiktas pažeidžiant norminių aktų reikalavimus. Tai matyti iš Kauno apskrities viršininko 2006-07-10 įsakymo Nr. ŽM – 937 ir jo priedo, Žemės ūkio ministrės 2007-04-02 rašto Nr. 31N-R-1804-647. Teismas pažymėjo, kad prokuroras nėra praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino skundui paduoti, nes Marijampolės apskrities viršininko administracija į Kauno apygardos prokuratūrą kreipėsi 2007-05-15, tačiau Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Nuo ginčijamų aktų priėmimo iki reikalavimo juos panaikinti prašymo teismui padavimo praėjo trylika metų. Teismo vertinimu, atsakovai per įstatymo nustatytą dešimties metų terminą turėjo realią galimybę ir privalėjo išsiaiškinti 3 ha žemės sklypo teisinį režimą, sklypo suteikimo ir naudojimo pagrindus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad A. M. R. ir jos įgaliotas atstovas prašo taikyti senatį (CK 1.124 str., 1.126 str. 2d.), konstatavo, kad materialaus teisinio intereso gynimui yra praleistas senaties terminas (ABTĮ 4 str.) ir todėl pareiškėjo prašymas turi būti atmestas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-02-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A10-131/2007).

14IV.

15Pareiškėjas Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo prašymą tenkinti. Apelianto nuomone, teismas neteisingai taikė senatį pareiškėjo reikalavimams. Paaiškina, kad pagal Civilinio kodekso 1.124 straipsnį bei 1.127 straipsnio 1 dalį, senaties termino eiga pradedama skaičiuoti nuo to momento, kad asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie tai, kad jo teisės yra pažeistos. Šiuo atveju prokuroras, gindamas viešąjį interesą, į teismą kreipėsi nepraleidęs numatyto senaties termino, nes apie viešojo intereso pažeidimą sužinojo 2007-04-26, gavęs Marijampolės apskrities viršininko administracijos raštą. Pažymi, kad Marijampolės apskrities viršininko administracijai taip pat neturėjo būti žinoma apie skundžiamų aktų neteisėtumą. Tik Vyriausybės 1998-04-01 nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ 6 punktas apskričių viršininkus įpareigojo tikrinti, ar nebuvo pažeisti įstatymai, suteikiant piliečiams asmeninio ūkio žemę. Todėl tik nuo šio momento Marijampolės apskrities viršininko administracija galėjo nustatyti įstatymų pažeidimo faktą ir apie tai pranešti prokurorui. Šiuo atveju apie įstatymų pažeidimą atsakovas sužinojo 2006 m. liepos mėnesį ir pažeidimo faktą konstatavo 2006-07-10 įsakyme Nr. ŽM-937.

16Atsakovas Marijampolės apskrities viršininko administracija pareiškimu dėl prisidėjimo prie Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinio skundo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir pareiškėjo prašymą tenkinti. Atsakovo nuomone, teismas netinkamai taikė senaties terminą, nes senaties terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo sužinojimo apie pažeistas teises momento. Pažymi, kad tik priėmus Vyriausybės 1998-04-01 nutarimą Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“, apskrities viršininkas buvo įpareigotas tikrinti, ar nepažeisti įstatymai suteikiant piliečiams asmeninio ūkio žemę. Todėl teismas nepagrįstai nustatė, kad senaties terminas yra praleistas 13 metų. Taip pat atsakovas pažymi, jog teismas nustatė konkrečius teisės aktų pažeidimus, padarytus suteikiant A. M. R. asmeninio ūkio žemę, ir todėl, atsakovo nuomone, teismas turėjo ginti viešąjį interesą.

17Atsakovas Marijampolės savivaldybės administracija atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinio skundo netenkinti. Pažymi, kad Lietuvos administracinis teismas analogiškoje byloje (2007-02-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A10-131/2007) yra konstatavęs, kad bendrasis 10 metų senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo skundžiamo akto priėmimo momento, o ne nuo sužinojimo apie pažeistas teises.

18Trečiasis suinteresuotas asmuo A. M. R. atsiliepimu prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. A. M. R. nuomone, pareiškėjo reikalavimą teismas pagrįstai atmetė, pritaikius senaties terminą. Taip pat pažymi, kad dėl padarytų pažeidimų, suteikiant jai asmeninio ūkio žemę, nėra jos kaltės. Žemės sklypu ji naudojasi nuo 1990 m. spalio mėn., už ją yra sumokėjusi. Be to, žemė yra suteikta po jai nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu ir jo priklausiniais.

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20V.

21Iš byloje nustatytų aplinkybių seka, kad 1994 m. valdžios institucija A. M. R. suteikė 3 ha asmeninio ūkio žemės sklypą (b.l. 21-23). A. M. R. šį žemės sklypą realiai valdo, moka atitinkamus mokesčius nuo žemės suteikimo iki 2008 m., t.y. 14 metų. Byloje taip pat nustatyta, kad Marijampolės rajono valdyba 1994-11-10 potvarkiu Nr. 12-9 A. M. R. leido pirkti žemę (b.l. 19), 1994 m. buvo apskaičiuota žemės kaina, A. M. R. mokėjimo pranešimu nurodyta sumokėti atitinkamą pinigų sumą (b.l. 20), ir reikalaujamą sumą A.M. R. sumokėjo 1994 m. (b.l. 68). Byloje nėra jokių duomenų, kad A. M. R. kokiu nors neteisėtu būdu būtų prisidėjusi prie neteisėtų valdžios institucijų veiksmų suteikiant jai žemės sklypą. Teismas vertina, kad paminėtos aplinkybės įrodo, jog valdžios institucijų priimtų sprendimų pagrindu A. M. R. gavusi žemę, už ją sumokėjusi, ir itin didelį laiko tarpą žemę valdžiusi, įgijo teisinį lūkestį, kad jos įgytos teisės bus valdžios bus pripažįstamos ir ginamos.

22Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. liepos 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-335/2008 išaiškino, kad už viešojo intereso apsaugą valstybėje yra atsakingi ne vien prokurorai, bet ir kitos valstybės (savivaldybių) institucijos. Nors įstatymai ne visoms iš jų suteikia įgaliojimus kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą, tačiau įstatymo viršenybės, tarnybinio bendradarbiavimo, efektyvumo (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1, 5, 6 p.) ir kiti gero administravimo principai reikalauja, kad nustačiusios viešojo intereso pažeidimą atitinkamoje srityje, jos nedelsdamos informuotų prokurorą ar kitą subjektą apie galimus viešojo intereso pažeidimus (jei įstatymai joms nesuteikia įgaliojimų pačiom imtis priemonių viešajam interesui ginti). Teisinės valstybės principas reikalauja, kad būtų užtikrinamas teisinių santykių stabilumas. Toks stabilumas nebūtų užtikrintas, jei teisinių santykių subjektai neribotą laiką negalėtų būti tikri, ar dėl jų atžvilgiu priimtų administracinių aktų nebus inicijuojamas viešojo intereso gynimo procesas teisme. Nepateisinamai ilgas viešojo administravimo subjektų delsimas (tarp jų – ir institucijų tarpusavio susirašinėjimas, nepagrįstos informacijos rinkimas) informuoti prokurorą apie galimus viešojo intereso pažeidimus galėtų lemti, kad prokuroras apie viešojo intereso pažeidimą sužinos praėjus ilgam laikui po atitinkamo administracinio akto priėmimo. Tokiu atveju galimybė kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą taptų praktiškai neribota laiko požiūriu, o tokia situacija teisinėje valstybėje negalima. Todėl teismas, įvertinęs ginamų vertybių ir poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumą pusiausvyrą, gali atsisakyti ginti viešąjį interesą net ir tais atvejais, kai prokuroras nors ir nepraleido vieno mėnesio termino kreiptis į teismą (skaičiuojant nuo momento, kai surinkti ar turėjo būti surinkti duomenys apie viešojo intereso pažeidimą), tačiau yra praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo atitinkamų administracinių aktų priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento.

23Byloje nustatyta, kad Žemės ūkio ministerijos pareigūnams bei Marijampolės apskrities viršininko administracijai jau 2006 metų liepos mėnesį buvo žinoma, kad 3 ha asmeninio ūkio žemės sklypas A. M. R. buvo suteiktas pažeidžiant norminių aktų reikalavimus. Bet į teismą valdžios institucija kreipėsi tik 2007 m. gegužės 25 d. (b.l. 5). Atsižvelgus į šią aplinkybę ir tai, kad skundžiami valdžios institucijos aktai priimti 1994 m., teismas daro išvadą, kad yra praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo atitinkamų administracinių aktų priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento iki kreipimosi į teismą. Todėl teismas, įvertinęs ginamų vertybių ir poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumą pusiausvyrą, atsisako ginti viešąjį interesą.

24Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamas Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas atitinka teisminę praktiką – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. vasario 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A10-131/2007 nustatęs, kad nuo ginčijamo akto priėmimo iki reikalavimo jį panaikinti pareiškimo teismui padavimo praėjus vienuolikai metų, vertino, kad materialaus teisinio intereso gynimui yra praleistas senaties terminas.

25Taip pat teismas pažymi, kad Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą yra konstatuota ir tai, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Teisinio saugumo principas – vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškiantis valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Valstybė privalo vykdyti savo įsipareigojimus asmeniui (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. lapkričio 22 d. nutarimai).

26Konstitucinio Teismo aktuose taip pat konstatuota, kad Konstitucija gina ir saugo asmens teisėtus lūkesčius. Be kita ko, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstitucinė asmens teisėtų lūkesčių apsauga aiškintina neatsiejamai nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, Konstitucijoje įtvirtintos įgytų teisių apsaugos, būtinumo užtikrinti asmens, kuris paklūsta teisei, laikosi įstatymų reikalavimų, pasitikėjimą valstybe ir teise; asmens pasitikėjimas valstybe ir teise bei teisėtų lūkesčių apsauga, kaip konstitucinės vertybės, yra neatskiriama nuo teisės aktų konstitucingumo ir teisėtumo prezumpcijos; asmenį, kuris paklusta teisei, laikosi įstatymų reikalavimų, saugo ir gina Konstitucija; šios nuostatos nepaisymas reikštų, kad nukrypstama ir nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas, 2008 m. vasario 20 d. nutarimai).

27Konstitucinis Teismas 2008 m. vasario 20 d. nutarimu yra pripažinęs, kad Konstitucija neužkerta kelio tam tikrais ypatingais atvejais saugoti ir ginti ir asmens teises, kylančias iš teisės aktų, vėliau pripažintų prieštaraujančiais Konstitucijai.

28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo doktriną, Konstitucijoje įtvirtintus teisingumo principą ir konstitucinių vertybių pusiausvyros imperatyvą, konstitucinius teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, įgytų teisių apsaugos reikalavimus, daro išvadą, kad ypatingais atvejais galima saugoti bei ginti ir tokias teisei paklususio, įstatymų reikalavimų besilaikiusio, valstybe ir jos teise pasitikėjusio asmens įgytas teises, kylančias iš valdžios individualių teisės aktų, nors ir valdžios institucijos priimtų pažeidžiant teisės normas, kurių neapgynus ir neapsaugojus, šis asmuo, kiti asmenys, visuomenė arba valstybė patirtų didesnę žalą, negu toji, kurią šis asmuo, kiti asmenys, visuomenė arba valstybė patirtų, jeigu minėtos teisės nebūtų visiškai arba iš dalies apsaugotos ir apgintos.

29Prokuroro teisė ir pareiga ginti viešąjį interesą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Šioje byloje akivaizdu, kad prokuroras gina svarbų viešąjį interesą – tai, kad teisės normų būtų laikomasi, kad valstybės valdžią įgyvendinančios ir kitos valstybės bei savivaldybių institucijos, visi pareigūnai veiktų remdamiesi teise. Šis viešasis interesas yra svarbi konstitucinė vertybė.

30Teismo priimtinas sprendimas turės įtakos ne tik šiai konstitucinei vertybei. Neabejotina, kad pareiškėja turi subjektyvias teises į teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, teisėtų lūkesčių apsaugą. Tai yra ne tik fundamentalios asmens teisės, bei kartu ir, sutinkamai su Konstitucinio Teismo doktrina, sudedamieji teisinės valstybės principo elementai. Patenkinus prokuroro reikalavimą, nors teismo sprendimas būtų nukreiptas vienos pareiškėjos atžvilgiu, bet būtų sukurtas teisminis precedentas ir tam tikru mastu paveiktos ir konstitucinės vertybės – teisingumo principas, reikalavimai užtikrinti teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, teisėtų lūkesčių apsaugą, būtinumą užtikrinti asmens, kuris paklūsta teisei, laikosi įstatymų reikalavimų, pasitikėjimą valstybe ir teise.

31Taigi teismas, atsižvelgdamas į aukščiau paminėtus kriterijus turi nuspręsti, ar byloje nagrinėjamas ginčas priklauso tam ypatingam atvejui, kai galima saugoti bei ginti ir teisei paklususio, įstatymų reikalavimų laikiusio, valstybe ir jos teise pasitikėjusio asmens įgytas teises, kylančias iš valdžios individualių teisės aktų, priimtų pažeidžiant teisės normas.

32Teismas vertina, kad esant byloje nustatytoms aplinkybėms, kai dėl netinkamo valdžios institucijų darbo – neaiškaus asmeninio ūkio žemės suteikimo reguliavimo, netinkamos teisės norminių aktų įgyvendinimo praktikos, – byloje susiklostė ypatinga situacija, pareiškėjai, kurios sąžiningumu nėra pagrindo abejoti, buvo suteikta žemė naudojimuisi, ir ji ja naudojasi 14 metų, valdžios institucijos sudarė galimybę pareiškėjai sumokėti už žemę pagal tuo metu galiojančius įstatymus ir pareiškėja prieš 14 metų sumokėjo reikalaujamą sumą, tad panaikinus ginčijamus valdžios sprendimus ir atstačius buvusią padėtį, būtų paneigtos pareiškėjos subjektyvios teisės į teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, teisėtų lūkesčių apsaugą. Teismas taip pat pažymi, kad patenkinus prokuroro skundą, kils teisiniai klausimai dėl pinigų grąžinimo pareiškėjai, moralinės ir materialinės žalos atlyginimo. Teismui prokuroras nepateikė duomenų, kad žemės, esančios Marijampolės rajono Rudėnų kaime, grąžintinos valstybei kaina gali būti didesnė negu sumos ir kompensacijos išmokėtinos valstybės A.M. R. .

33Todėl teismas mano, kad vadovaujantis jau išdėstytais kriterijais patenkinus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą, A. M. R. , visuomenė ir valstybė patirtų didesnę žalą, negu toji, kurią visuomenė ir valstybė patirtų, jeigu prokuroro prašymas būtų atmestas, o teisei paklususios, valstybe ir jos teise pasitikėjusios A. M. R. įgytos teisės būtų apsaugotos ir apgintos. Todėl teismas, vadovaudamas paminėtais Lietuvos Respublikos Konstitucijos principais, apeliacinį skundą atmeta.

34Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio l dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

35Pareiškėjo Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą atmesti.

36Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

37Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Marijampolės rajono Gudelių apylinkės tarybos 1994-04-19 sprendimu Nr. 46... 6. Marijampolės rajono valdybos 1994-11-10 potvarkiu Nr. 12-9 ,,Dėl asmeninio... 7. II.... 8. Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 2007 m. gegužės 25 d.... 9. Atsakovas Marijampolės apskrities viršininko administracija prašė tenkinti... 10. Atsakovas Marijampolės savivaldybės administracija prašė sprendimą priimti... 11. Trečiasis suinteresuotasis asmuo A. M. R. prašė pareiškėjo prašymo... 12. III.... 13. Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 16 d. sprendimu... 14. IV.... 15. Pareiškėjas Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas apeliaciniu... 16. Atsakovas Marijampolės apskrities viršininko administracija pareiškimu dėl... 17. Atsakovas Marijampolės savivaldybės administracija atsiliepimu prašo... 18. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. M. R. atsiliepimu prašo Kauno apygardos... 19. Teisėjų kolegija... 20. V.... 21. Iš byloje nustatytų aplinkybių seka, kad 1994 m. valdžios institucija A. M.... 22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija... 23. Byloje nustatyta, kad Žemės ūkio ministerijos pareigūnams bei Marijampolės... 24. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamas Kauno... 25. Taip pat teismas pažymi, kad Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą yra... 26. Konstitucinio Teismo aktuose taip pat konstatuota, kad Konstitucija gina ir... 27. Konstitucinis Teismas 2008 m. vasario 20 d. nutarimu yra pripažinęs, kad... 28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į Konstitucinio... 29. Prokuroro teisė ir pareiga ginti viešąjį interesą yra įtvirtinta Lietuvos... 30. Teismo priimtinas sprendimas turės įtakos ne tik šiai konstitucinei... 31. Taigi teismas, atsižvelgdamas į aukščiau paminėtus kriterijus turi... 32. Teismas vertina, kad esant byloje nustatytoms aplinkybėms, kai dėl netinkamo... 33. Todėl teismas mano, kad vadovaujantis jau išdėstytais kriterijais patenkinus... 34. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 35. Pareiškėjo Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį... 36. Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 16 d. sprendimą... 37. Nutartis neskundžiama....