Byla A-676-602/2018
Dėl sprendimų panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vaistingoji melisa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vaistingoji melisa“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5

  1. Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Panevėžio AVMI) atliko pareiškėjo UAB „Vaistingoji melisa“ (toliau – ir pareiškėjas) pelno mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. bei surašė 2015 m. rugpjūčio 12 d. patikrinimo aktą Nr. (42.59)FR0680-582. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies nuostatas, sumažino pelno mokesčio bazę, neteisingai apskaičiavo 2010–2014 m. mokestinio laikotarpio veiklos rezultatus, todėl pareiškėjui buvo apskaičiuota papildomai į biudžetą mokėtina 17 006,78 Eur (58 721 Lt) pelno mokesčio suma.
  2. Panevėžio AVMI, įvertinusi pareiškėjo pastabas dėl patikrinimo akto, 2015 m. spalio 13 d. sprendimu Nr. (36.9)FR0682-651 (toliau – ir Panevėžio AVMI sprendimas) patvirtino patikrinimo akte pareiškėjui papildomai apskaičiuotą 17 006,78 Eur pelno mokestį ir 863,61 Eur pelno mokesčio delspinigius bei skyrė 5 102 Eur pelno mokesčio baudą.
  3. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI), išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2016 m. sausio 8 d. sprendimu Nr. 69-3 „Dėl UAB „Vaistingoji melisa“ vaistinė (į. k. 147437157) 2015-11-03 skundo“ (toliau – ir VMI sprendimas) patvirtino Panevėžio AVMI sprendimą.
  4. Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija), išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2016 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. S-66(7-22/2016) (toliau – ir Komisijos sprendimas) pareiškėjo skundą atmetė, o VMI sprendimą patvirtino.

6II.

7

8

  1. Pareiškėjas skunde teismui prašė panaikinti Panevėžio AVMI, VMI ir Komisijos sprendimus.
  2. Paaiškino, kad Panevėžio AVMI atliko jo mokestinį patikrinimą ir nustatė, jog jis, sudaręs sandorius su asocijuotu asmeniu, pažeidė Pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies nuostatas, neteisingai apskaičiavo 2010–2014 m. mokestinio laikotarpio veiklos rezultatus, nes nepagrįstai sumažino mokesčio bazę ir į leidžiamus atsiskaitymus įtraukė 439 825 Lt sumą. Šiuo pagrindu Panevėžio AVMI pareiškėjui papildomai apskaičiavo 58 721 Lt pelno mokesčio. Taip pat Panevėžio AVMI asocijuoto asmens dalį turto nuomos pajamų, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų įstatymo 2 straipsnio 16 dalies nuostatomis, pripažino kitomis pajamomis ir apmokestino 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu. Šis mokestis jau sumokėtas į biudžetą. Atlikęs mokestinį patikrinimą, mokesčių administratorius konstatavo, kad pareiškėjas ir asocijuotas asmuo yra susiję asmenys (jam priklauso visos pareiškėjo akcijos), todėl valdymo santykiais grindžiamos sandorio aplinkybės turto nuomotojui suteikė piniginę naudą, kurios pastarasis negalėtų gauti rinkos dėsniais paremtomis sąlygomis (turtą pareiškėjui išnuomojo didesne nei rinkos kaina).
  3. Pareiškėjo nuomone, mokesčių administratorius ir Komisija neteisingai aiškino ir taikė teisės aktus, netinkamai vertino aplinkybes. Be to, mokesčių administratoriaus atliktas mokestinis patikrinimas nebuvo objektyvus.
  4. Paaiškino, kad, atlikęs mokestinį patikrinimą, mokesčių administratorius padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjo pasirinkta Klaipėdos miesto nuomos rinka netinkama atlikti palyginimą su Panevėžio miesto nuomos rinka, nes vertinamiems sandoriams su asocijuotais asmenimis palyginti Panevėžio miesto sandoriai dėl geografinės padėties yra artimesni. Pareiškėjui nesuprantama, kodėl mokesčių administratorius, darydamas išvadas dėl nuomos kainų pagrįstumo ir dėl rinkos dėsniais paremtų sąlygų, apskaičiuodamas papildomai mokėtinus mokesčius, rėmėsi tik www.ober-haus.lt duomenimis, t. y. remdamasis skelbiama Panevėžio miesto prekybinių patalpų vidutinių nuomos kainų rinkos apžvalga, skaičiavo rinkos kainos vidurkį, o neėmė didžiausios kainos ar jos nelygino su vaistinių nuomojamų patalpų kainomis Panevėžyje. Pareiškėjo nuomone, vieno rodiklio vertinimas negali būti pagrindas priimant sprendimą, turi būti vertinama visuma faktorių, galėjusių turėti įtakos tam tikriems sprendimams.
  5. Nurodė, kad vykdo prekybinę veiklą vaistais bei kitomis medicininėmis prekėmis. Vykdant šią veiklą, prioritetas yra tinkamai parinkta patalpų vieta, todėl pareiškėjas nuomojasi patalpas prie miesto turgaus bei „Maximos“ prekybos centro. Dėl šios priežasties pareiškėjas turi galimybę pagal frančizės sutartį atstovauti vaistinių tinklą „Camelia“.
  6. Teigė, kad negalima lyginti vaistinės patalpų su įprastomis prekybos patalpomis. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu yra patvirtinti reikalavimai vaistinėms, kurie nusako šių patalpų išskirtinumą ir joms keliamus reikalavimus. Be to, nors mokesčių administratorius nurodė, kad nuomos kaina neatitinka rinkos kainos, tačiau šią išvadą padarė remdamasis kitų neįvardytų įmonių nuomos kainomis, t. y. nei patikrinimo akte, nei sprendimuose nenurodyta, kokių konkrečių įmonių nuomos kainomis buvo remiamasi. Dėl šios priežasties pareiškėjas neturėjo galimybės palyginti savo mokamos nuomos kainos su mokesčių administratoriaus nustatytomis kainomis. Nustatant tikrąją patalpų nuomos rinkos kainą, reikėtų imti tapačių įmonių (vaistinių) patalpų nuomos sandorių duomenis, atlikti analizę (sandorio sąlygų, ekonominės aplinkos ir t. t.) bei, pasirinkus tinkamą kainodaros metodą, pagrįsti nustatytą vidutinę rinkos patalpų nuomos kainą. Mokesčių administratorius turėjo įvertinti faktų ir aplinkybių visumą ir tik tuomet daryti išvadas, jog pareiškėjo taikytos nuomos kainos yra nepagrįstos.
  7. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
  8. Paaiškino, kad mokestinis ginčas šioje byloje vyksta dėl pareiškėjui papildomai apskaičiuoto pelno mokesčio ir atitinkamai su juo susijusių delspinigių bei skirtos baudos pagrįstumo, mokesčių administratoriui nustačius, jog pareiškėjo tikrintu laikotarpiu asocijuotam asmeniui mokėta nekilnojamojo turto (negyvenamųjų patalpų) nuomos kaina neatitiko tikrosios rinkos kainos, t. y. gerokai ją viršijo. Pareiškėjui pelno mokestis buvo apskaičiuotas taikant Pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 2 dalies ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 15 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. 1K-123, (toliau – ir Taisyklės) nuostatomis.
  9. Nurodė, kad ginčo tarp šalių, jog minėtų patalpų nuomos sandoriai buvo sudaryti tarp asocijuotų asmenų, nėra. Šios aplinkybės nustatymo svarbi teisinė pasekmė yra ta, jog tokiu atveju būtent mokesčių mokėtojas privalo įrodyti, kad sandorių kaina atitinka tikrąją rinkos kainą ir kad jie buvo sudaryti laikantis ištiestosios rankos principo.
  10. Pareiškėjas, siekdamas pagrįsti savo poziciją dėl tinkamos sandorių tarp asocijuotų asmenų rinkos kainos nustatymo bei ištiestosios rankos principo laikymosi, pateikė 2011 m. gruodžio 6 d. preliminarios negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties kopiją bei UAB „Nemuno vaistinė“ rašto dėl nuomojamų patalpų nuomos kainų kopiją. Tačiau šie dokumentai nepagrindžia aplinkybių, kad asocijuotam asmeniui mokėta patalpų nuomos kaina atitiko tikrąją rinkos kainą bei kad sudarant patalpų nuomos sutartis buvo laikytasi ištiestosios rankos principo. Preliminarioji sutartis tarp šalių nesudaryta, todėl laikytina, kad nei sutarties šalims, nei tretiesiems asmenims ši sutartis neturi teisinės galios ir atitinkamai negali patvirtinti ja įrodinėjamų aplinkybių. UAB „Nemuno vaistinė“ rašte nurodytas „Camelia“ tinklo vaistinių už nuomą Panevėžio mieste 2012–2013 m. mokėtų kainų intervalas yra labai didelis (maksimali kaina 3–4 kartus didesnė už minimalią, 2012 m. buvo 6,9029,28 Eur už kv. m, 2013 m. – 9,59–31,53 Eur už kv. m). Be to, ta pati bendrovė mokesčių administratoriui 2015 m. rugpjūčio 4 d. pateikė informaciją, jog už 1 kv. m vaistinės veiklai nuomojamas patalpas ( - ), 2015 m. mokėjo 12,10 Eur nuomos mokestį.
  11. Pareiškėjas teismui su skundu, priešingai, nei teikdamas skundus mokesčių administratoriui bei Komisijai, nepateikė Patalpų nuomos kainodaros tarp asocijuotų asmenų 2012 m. įvertinimo, dėl kurio ydingumo tiek turinio, tiek formos aspektais savo sprendime išsamiai pasisakė Komisija. Vadinasi, pats pareiškėjas pripažino, jog šis dokumentas nepatvirtina jo pozicijos, kad patalpų nuomos sandoriai tarp asocijuotų asmenų atitiko tikrąją rinkos kainą. O tai reiškia, kad šiuo atveju pareiškėjas nepateikė jokio dokumento, kuris pagrįstų jo poziciją ir atitiktų Taisyklių keliamus reikalavimus tokio dokumento turiniui.
  12. Patalpos, kuriose įsikūrusios vaistinės, prekiaujančios kitų gamintojų produkcija, pagal Vaistinių patalpų ir įrengimų reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. V-7, nuostatas, reikšmingai neišsiskiria iš kitų prekybai skirtų patalpų. Reikalaujama, kad visuomenės vaistinėje, labdaros vaistinėje vaistinės veiklai turi būti skirtos šios patalpos ar vietos: oficina, patalpos vaistams saugoti, laikyti, pakuoti, o mieste esančios visuomenės vaistinės plotas – ne mažesnis kaip 60 kv. m, oficinos plotas – ne mažesnis kaip 25 kv. m; oficina turi būti prieinama neįgaliems žmonėms; joje turi būti vieta atsisėsti. Mokesčių administratoriaus nuomone, tokių patalpų įrengimas nesudaro pagrindo patalpų nuomos tikrajai rinkos kainai padidėti net 3,3–4,1 karto (pvz., nuo 7 Eur (24 Lt) už kv. m iki 28,61 Eur (98,78 Lt) už kv. m). Jokie specialūs reikalavimai vaistinių patalpoms, kurie galėtų objektyviai pagrįsti 3 ar 4 kartus didesnės nei nustatytos tikrosios rinkos kainos taikymą, nėra nurodyti ir šių patalpų nuomos sutartyse.
  13. Pažymėjo, kad iš pareiškėjo 2015 m. rugpjūčio 12 d. paaiškinimo Nr. 15-0712 matyti, jog jis pats savo lėšomis įsirengė patalpas, esančias Kupiškyje, t. y. pritaikė šias patalpas vaistinės veiklai, dėl to asocijuotam asmeniui mokamas nuomos mokestis laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio mėnesio iki 2008 m. vasario mėnesio buvo daug mažesnis. Pareiškėjas mokestinio patikrinimo metu pateikė rangos sutartį ir darbų priėmimo–perdavimo aktą prie rangos sutarties, kuriuos įvertinus darytina išvada, kad iš esmės jokie specialūs darbai patalpose, esančiose Kupiškyje, siekiant šias patalpas pritaikyti vaistinės veiklai, nebuvo atlikti. Taigi minėti dokumentai iš esmės paneigia pareiškėjo poziciją, kad patalpos vaistinių veiklai turi atitikti išskirtinius reikalavimus.

9III.

10

  1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
  2. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu, Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 8 ir 33 dalimis, 40 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Taisyklių 16 punktu.
  3. Teismas nurodė, kad ginčo tarp šalių nėra, jog pareiškėjas pagal 2006 m. gruodžio 31 d. negyvenamųjų patalpų nuomos (be Nr.) ir 2012 m. gruodžio 31 d. nuomos sutartį Nr. 13-0101 nuomojosi iš E. L. 60,03 kv. m bendro ploto negyvenamąsias patalpas ( - ), Panevėžyje, o pagal 2007 m. balandžio 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 04-01 pareiškėjas nuomojosi iš E. L. ir R. L. 68 kv. m bendro ploto negyvenamąsias patalpas ( - ), Kupiškyje. Pareiškėjas ir E. L. yra asocijuoti asmenys Pelno mokesčio įstatymo prasme, nes gali vienas kitam daryti įtaką – E. L. yra pareiškėjo direktorius ir akcininkas (valdo 100 proc. akcijų).
  4. Teismas iš patikrinimo akto nustatė, kad vertinat negyvenamųjų patalpų ( - ), Panevėžyje, nuomos sutartį, parinktas išorinis palyginimas, nes vidinių, atitinkančių panašų sandorį (nekilnojamojo turto lokalizacijos, patalpų dydžio, patalpų paskirties), nebuvo. Panevėžio AVMI, vadovaudamasi Taisyklių 6.3, 7–13 punktų reikalavimais, sandoriui įvertinti pasirinko UAB „Ober-haus“ interneto puslapyje www.ober-haus.lt viešai skelbiamas patalpų, esančių Panevėžio mieste, nuomos kainas. Minėtame interneto puslapyje skelbiamos ir rinkos apžvalgos. Remiantis pateikta informacija buvo nustatyta, kad 2010 m. Panevėžyje prekybinių patalpų vidutinė nuomos kaina buvo 19–31 Lt už kv. m, 2011 m. – 16–30 Lt už kv. m, 2012 m. – 1530 Lt už kv. m, 2013 m. – 16–32 Lt už kv. m, 2014m. – 16–35 Lt už kv. m, penkerių metų vidurkis – 16–32 Lt už kv. m. Iš gautų statistinių duomenų padaryta išvada, kad patalpų nuomos kaina Panevėžyje nuo 2010 iki 2014 m. kito nedaug. Mokestinio patikrinimo metu apskaičiuotas patalpų nuomos kainos išvestinis dydis – 24 Lt už kv. m ((16 Lt + 32 Lt) / 2), kuris naudojamas apskaičiuojant nuomos sąnaudas. Tuo tarpu pareiškėjas asocijuotam asmeniui 2010–2011 m. mokėjo 79,13 Lt už kv. m, 2012–2014 m. – 98,78 Lt už kv. m, todėl už patalpų nuomą 2010–2011 m. į sąnaudas įtraukė po 57 000 Lt, 2012–2014 m. – po 71 160 Lt. Tikroji nustatyta šio turto nuomos rinkos kaina buvo 17 289 Lt (60,03 kv. m x 24 Lt už kv. m), todėl pareiškėjas 2010–2011 m. išsinuomojo turtą po 39 711 Lt, o 2012–2014 m. – po 53 871 Lt didesne nei tikroji rinkos kaina. Pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, kad mokesčių administratoriaus apskaičiavimai yra nepagrįsti, todėl teismas laikė, jog pareiškėjui pagrįstai apskaičiuota mokestinė prievolė.
  5. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius (nėra aišku, kokius sandorius lygino mokesčių administratorius, nenurodyta, kokių konkrečių įmonių nuomos kainomis remtasi), atkreipė dėmesį į tai, kad visi panaudoti nekontroliuojami sandoriai yra išsamiai nurodyti 2015 m. balandžio 10 d. mokestinio tyrimo ataskaitos Nr. (42.59) FR0686-758 10 ir 12 puslapiuose esančiose lentelėse. Suteikta informacija nevaržė pareiškėjo teisės pateikti priešingus duomenis, kaip tai nustato Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 2 dalis.
  6. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teismui pateikė UAB „Nemuno vaistinė“ 2016 m. lapkričio 14 d. raštą Nr. S-1806, kuriame nurodyti sandoriai dėl nuomos Panevėžio mieste 2012–2013 metais. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, mažiausia UAB „Nemuno vaistinė“ nuomos kaina buvo 23,82 Lt už kv. m, o didžiausia – 108,87 Lt už kv. m. Tai atitinka mokesčių administratoriui UAB „Nemuno vaistinė“ 2015 m. balandžio 16 d. rašte nurodytas „Camelios“ tinklo vaistinių už nuomą Panevėžio mieste 2012–2013 m. mokėtas sumas (2012 m. buvo 6,90–29,28 Eur už kv. m, 2013 m. atitinkamai 9,59–31,53 Eur už kv. m). Kaip pagrįstai konstatavo Komisija, nurodytų kainų intervalas yra labai didelis (nurodoma maksimali kaina yra 3 kartus didesnė už minimalią), be to, UAB „Nemuno vaistinė“ 2015 m. rugpjūčio 4 d. mokesčių administratoriui pateikė informaciją, jog už 1 kv. m vaistinės veiklai nuomojamų patalpų Ukmergės g., Panevėžyje, 2015 m. mokėjo 12,1 Eur nuomos mokestį, o pareiškėjas už patalpų nuomą toje pačioje Ukmergės g., Panevėžyje, asocijuotam asmeniui nuo 2012 m. sausio 1 d. mokėjo dvigubai daugiau – 28,60 Eur už 1 kv. m. Teismas įvertino, kad pateikti duomenys nepaneigė mokesčių administratoriaus nustatytos nuomos sandorio dalyko tikrosios rinkos kainos.
  7. Teismas pažymėjo, kad Vaistinių patalpų ir įrengimų reikalavimai nesuponuoja, jog turėjo būti lyginamos tik patalpos, atitinkančios šį teisės aktą. Patalpos vaistinėms reikšmingai nesiskiria nuo kitų prekybai skirtų patalpų. Vienintelis svarbus kriterijus, kuris nustatytas minėtame teisės akte,– nustatytas minimalus plotas, tačiau jis nelemia nuomojamų patalpų išskirtinumo ar specialios paskirties. Iš to teismas padarė išvadą, kad nustatyti reikalavimai vaistinių patalpoms nesudaro pagrindo patalpų nuomos mokestį padidinti 3,3–4,1 karto.
  8. Teismas nurodė, kad likusioje skundo dalyje pareiškėjas teigė, jog mokesčių administratorius nesilaikė Taisyklėse nustatytos sandorių kainos koregavimo tvarkos, neįvertino pareiškėjo verslo specifikos. Šie skundo motyvai nepagrįsti įrodymais. Tiek mokesčių administratorius, tiek Komisija vertino pareiškėjo pateiktą Patalpų nuomos kainodaros tarp asocijuotų asmenų 2012 m. įvertinimą. Įvertinti buvo ir pareiškėjo teikti UAB „Nemuno vaistinė“ duomenys apie nuomos sandorius. Jokių kitų įrodymų, kad mokesčių administratorius neteisingai apskaičiavo mokesčius, pareiškėjas nepateikė.
  9. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, konstatavo, kad byloje ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo jų naikinti remiantis skunde išdėstytais ar kitais motyvais, todėl pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.

11IV.

12

  1. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.
  2. Pareiškėjas akcentuoja, jog 2011 m. gruodžio 6 d. jis buvo sudaręs preliminarią nuomos sutartį su UAB Nemuno vaistinė“, kurioje buvo numatyta, kad nuomos kaina už patalpas Kupiškyje bus 4 800 Lt, o Panevėžyje – 6 000 Lt. Pagal teismų praktiką, preliminariose sutartyse nustatytos kainos atitinka rinkos kainas šių sutarčių sudarymo momentu.
  3. Pažymi, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė UAB „Capital vertinimas“ informacinę pažymą apie nuomojamų patalpų (konkretaus objekto su konkrečia paskirtimi ir lokalizacija) nuomos kainas 2010–2014 m., kurios Kupiškyje buvo 20–21 Eur už kv. m, o Panevėžyje – 22,6–29 Eur už kv. m. Tačiau teismas savo sprendime dėl šios vertinimo pažymos iš viso nepasisakė. Be to, jis pateikė UAB „Nemuno vaistinė“ 2015 m. balandžio 16 d. informaciją, kad 2012 m. 1 kv. m nuomos kaina Panevėžio mieste buvo nuo 6,9 iki 29,28 Eur, o 2013 m. – nuo 9,59 iki 31,53 Eur, kas patvirtina pareiškėjo nustatytus kainodaros principus, t. y. nuomos kaina atitiko rinkos kainą.
  4. Pareiškėjo nuomone, VMI netinkamai ir nepagrįstai taikė palyginamosios nepriklausomos kainos metodą. Taikant šį metodą, kontroliuojamojo sandorio kaina lyginama su palyginamojo nepriklausomo sandorio, įvykusio panašiomis aplinkybėmis, kaina. Tačiau rezultatai, gauti pritaikius šį metodą, gali būti laikomi tiksliais ir patikimais tik tuo atveju, jei nekontroliuojamasis sandoris yra palyginamasis, t. y., jei tarp analizuojamojo ir lyginamojo sandorio bei sandorio šalių nėra esminių skirtumų, kurių poveikio kainai nebūtų galima pakoreguoti, arba šie skirtumai yra nereikšmingi, t. y. jie nedaro poveikio sandorio kainai (EOCD Transfer Pricing Guidilines for M. E. and Tax Administration, 2001).
  5. Nurodo, kad VMI nuomos kainas apskaičiavo pritaikydama palyginamosios nepriklausomos kainos metodą, tačiau skaičiavimus atliko vadovaudamasi www.ober-haus.lt duomenimis, t. y. panaudojo prekybinių įmonių duomenis, kurie negali būti lyginami, nes nebuvo atskleisti. Be to, VMI neneigia, kad tai nėra tapatūs ar panašūs objektai, nes apskaičiuojant mokesčius buvo remiamasi prekybinių patalpų vidutinėmis nuomos kainomis.
  6. Mano, kad nustatant patalpų nuomos tikrąją rinkos kainą, šiuo konkrečiu atveju reikėtų imti tapačių įmonių (vaistinių) patalpų nuomos sandorių duomenis, atlikti analizę (sandorio sąlygų, ekonominės aplinkos ir t. t.) bei, pasirinkus tinkamą kainodaros metodą, pagrįsti nustatytą vidutinę rinkos patalpų nuomos kainą. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti faktų ir aplinkybių visumą ir tik tada daryti išvadas, jog pareiškėjo taikytos nuomos kainos yra nepagrįstos.
  7. Pagal Taisyklių nuostatas, tik tinkamai ir išsamiai įvertinus visas su vertinama kontroliuojamąja transakcija susijusias aplinkybes, nustačius tikrąjį vertinamos transakcijos turinį ir tikslą, galima rinkoje ieškoti vertinamą transakciją atitinkančios nekontroliuojamos transakcijos, su kuria vėliau bus lyginama transakcijos kaina ir sprendžiama dėl tikrosios kontroliuojamosios transakcijos rinkos kainos, taikant vieną iš Taisyklių 19–22 punktuose nurodytų vertinimo metodų. Taigi tinkamas ištiestosios rankos principą atitinkančios kainos nustatymas priklauso nuo to, ar buvo nustatytos ir išsamiai ištirtos visos vertinamos kontroliuojamosios transakcijos charakteristikos. Netinkamas arba nepakankamas kontroliuojamosios transakcijos charakteristikų tyrimas lemia, jog vertinimo metu nustatyta transakcijos kaina neatitiks ištiestosios rankos principo ir nebus laikoma pagrįsta rinkos kaina.
  8. Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
  9. Nurodo, kad, vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio bei Taisyklių nuostatomis, būtent pareiškėjas privalėjo apskaičiuoti tikrąją rinkos kainą pagal Taisyklių nuostatas, nustatydamas sandorio su asocijuotu asmeniu kainą, tačiau, kaip nustatyta nagrinėjamu atveju, to nepadarė.
  10. Pažymi, kad ginčo tarp šalių, jog minėtų patalpų nuomos sandoriai buvo sudaryti tarp asocijuotų asmenų, nėra. Tokiu atveju būtent mokesčių mokėtojas privalo įrodyti, kad sandorių kaina atitinka tikrąją rinkos kainą ir kad jie buvo sudaryti laikantis ištiestosios rankos principo, t. y. pareiga pateikti transakcijų kainodaros dokumentus, patvirtinančius, jog sandorių kaina atitinka tikrąją rinkos kainą bei tai, kad sandoriai buvo sudaryti laikantis ištiestosios rankos principo, tenka mokesčių mokėtojui. N. T. expressis verbis nenustatyta, kokiais dokumentais, pagrindžiančiais arba padedančiais atskleisti transakcijos kainodarą, remdamasis mokesčių mokėtojas turi teisę įrodinėti, jog jis, sudarydamas kontroliuojamąją transakciją, laikėsi ištiestosios rankos principo, tačiau Taisyklėse įtvirtinta, kokie veiksmai turi būti atlikti, siekiant nustatyti ištiestosios rankos principą atitinkančią kontroliuojamos transakcijos kainą (Taisyklių 6 p.), taip pat nustatyta, kokie gali būti naudojami palyginimai (Taisyklių 16 p.), numatyta pareiga pasirinkti vieną iš Taisyklėse nurodytų kainodaros metodų (Taisyklių 19 p.) ir kiti reikalavimai kainodaros dokumentui. Taigi mokesčių mokėtojas, siekdamas pagrįsti poziciją, jog sudarant kontroliuojamąją transakciją buvo laikytasi ištiestosios rankos principo, privalo pateikti tokį(-ius) dokumentą(-us), kuriame(-iuose) būtų nurodyta visa pagal Taisykles privaloma pateikti informacija.

13Teisėjų kolegija

konstatuoja:

14V.

15

  1. Panevėžio AVMI atliko pareiškėjo pelno mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. ir nustatė, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y. sumažino pelno mokesčio bazę, neteisingai apskaičiavo 2010–2014 m. mokestinio laikotarpio veiklos rezultatus, todėl pareiškėjui buvo apskaičiuota papildomai į biudžetą mokėtina 17 006,78 Eur (58 721 Lt) pelno mokesčio suma. Panevėžio AVMI patvirtino patikrinimo akte pareiškėjui papildomai apskaičiuotą 17 006,78 Eur pelno mokestį ir 863,61 Eur pelno mokesčio delspinigius bei skyrė 5 102 Eur pelno mokesčio baudą.
  2. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir ginčas tarp šalių dėl šios aplinkybės nekyla, kad pareiškėjas iš asocijuotų asmenų nuomojosi patalpas Panevėžyje ir Kupiškyje vaistinių veiklai vykdyti (Komisijos b. l. 98–105), t. y. atliko kontroliuojamas transakcijas. Pareiškėjas pagal 2006 m. gruodžio 31 d. negyvenamųjų patalpų nuomos ir 2012 m. gruodžio 31 d. nuomos sutartį nuomojosi iš E. L. 60,03 kv. m bendro ploto negyvenamąsias patalpas ( - ), Panevėžyje, o pagal 2007 m. balandžio 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 04-01 pareiškėjas nuomojosi iš E. L. ir R. L. 68 kv. m bendro ploto negyvenamąsias patalpas ( - ), Kupiškyje. Pareiškėjas ir E. L. yra asocijuoti asmenys Pelno mokesčio įstatymo prasme, nes gali vienas kitam daryti įtaką – E. L. yra pareiškėjo direktorius ir akcininkas (valdo 100 proc. akcijų).
  3. Skundžiamas mokesčių administratoriaus sprendimas priimtas remiantis Pelno mokesčio įstatymo 40 straipsniu, kurio pagrindu mokesčių administratoriaus sprendimu nustatyta mokestinė nepriemoka. Pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnyje (2004 m. sausio 22 d. įstatymo Nr. IX-1972 redakcija), įtvirtinančiame sandorių arba ūkinių operacijų vertės koregavimą ir pajamų ar išmokų apibūdinimą iš naujo, įgyvendintas ištiestosios rankos principas. Pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnį ir ištiestosios rankos principą įgyvendinantis reglamentavimas nustatytas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. 1K-123 patvirtintose Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 15 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo taisyklėse.

16VI.

17

  1. Pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vienetai, šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuodami apmokestinamąjį pelną, pajamomis iš bet kokio sandorio arba bet kokios ūkinės operacijos turi pripažinti sumą, atitinkančią tokio sandorio arba tokios ūkinės operacijos tikrąją rinkos kainą, o leidžiamais atskaitymais arba ribojamų dydžių leidžiamais atskaitymais turi pripažinti bet kokio sandorio arba bet kokios ūkinės operacijos sąnaudų sumą, atitinkančią tokio sandorio arba tokios ūkinės operacijos tikrąją rinkos kainą. Pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jei asocijuotų asmenų tarpusavio sandoriuose arba ūkinėse operacijose sudaromos arba nustatomos kitokios sąlygos, negu būtų sudaromos ar nustatomos neasocijuotų asmenų tarpusavio sandoriu arba ūkine operacija, tada bet koks pelnas (pajamos), kuris, jei tokių sąlygų nebūtų, būtų priskiriamas vienam iš tų asmenų, bet dėl tokių sąlygų jam nepriskiriamas, gali būti įtraukiamas į to asmens pajamas ir atitinkamai apmokestinamas. Finansų ministras nustato šios dalies įgyvendinimo taisykles.
  2. Taisyklių 3 punkte įtvirtinta, kad ištiestosios rankos principas – principas, pagal kurį kontroliuojamųjų transakcijų kainos neturi skirtis nuo tikrosios rinkos kainos, o pelnas, uždirbtas arba pajamos, gautos atlikus kontroliuojamąsias transakcijas, neturi skirtis nuo pelno (pajamų), kuris būtų uždirbtas, atlikus transakciją tikrąja rinkos kaina. Ištiestosios rankos principas grindžiamas kontroliuojamosios transakcijos sąlygų palyginimu su palyginamąja transakcija ar transakcijomis. Taisyklių 3 punkte įtvirtinta, kad kontroliuojamoji transakcija – transakcija tarp asocijuotų asmenų; kontroliuojamosios transakcijos dokumentai – dokumentai, parodantys, ar mokesčių mokėtojas, nustatydamas transakcijų su asocijuotais asmenimis kainas, laikėsi ištiestosios rankos principo; palyginamoji transakcija – nekontroliuojamoji transakcija, kai tarp jos ir kontroliuojamosios transakcijos yra palyginamumas; palyginamumas – kontroliuojamosios transakcijos ir nekontroliuojamosios transakcijos sąlygų panašumas, leidžiantis taikyti bent vieną iš šiose taisyklėse aprašytų transakcijų kainodaros metodų. Transakcijų palyginamumas priklauso nuo naudojamo transakcijos kainodaros metodo. Palyginamumas gali būti tik tuo atveju, jeigu palyginamų transakcijų veiksniai, kurie yra svarbūs taikant pasirinktą metodą, tarpusavyje nesiskiria tiek, kad turėtų esminės įtakos transakcijos kainai arba pelningumui, arba skirtumo poveikį galima įvertinti ir pakoreguoti.
  3. Taisyklių 6 punkte įtvirtinta, kad siekiant nustatyti ištiestosios rankos principą atitinkančią kontroliuojamosios transakcijos kainą, turi būti atlikti šie veiksmai: 6.1. įvertinta kontroliuojamoji transakcija, vadovaujantis šių taisyklių 7–13 punktais; 6.2. vadovaujantis informacija, gauta įvertinus kontroliuojamąją transakciją, palyginimui turi būti parinktos nekontroliuojamosios transakcijos; 6.3. įvertintos parinktos nekontroliuojamosios transakcijos, vadovaujantis šių taisyklių 7–13 punktais; 6.4. vadovaujantis gauta informacija ir šių taisyklių 19–22 punktų nuostatomis, pritaikytas vienas iš šių taisyklių 19 punkte išvardytų metodų.
  4. Taisyklių 7 punkte nustatyta, kad įvertinant transakciją, turi būti įvertintos: 7.1. transakcijos dalyko charakteristikos; 7.2. transakcijos šalių funkcijos atliekant funkcinę analizę; 7.3. transakcijos sąlygos; 7.4. ekonominės aplinkybės; 7.5. verslo strategija. Taisyklių 8-13 punktai detalizuoja šias nuostatas.
  5. Taisyklių 24 punkte nustatyta, kad taikant palyginamosios nepriklausomos kainos metodą, ištiestosios rankos principą atitinkanti kaina nustatoma palyginant kontroliuojamosios transakcijos dalyko kainą su nekontroliuojamosios transakcijos dalyko kaina. Taisyklių 25 punkte nustatyta, kad palyginamosios nepriklausomos kainos metodas turi būti naudojamas visoms kontroliuojamosioms transakcijoms, kai galima rasti nekontroliuojamąsias transakcijas, atitinkančias šių taisyklių 26 punkte nurodytas sąlygas. Taisyklių 26 punkte nustatyta, kad įvertinant, ar nekontroliuojamosios transakcijos palyginamumas kontroliuojamosios transakcijos atžvilgiu pakankamas tiek, kad leistų taikyti palyginamosios nepriklausomos kainos metodą, reikia įsitikinti, kad: 26.1. tarp palyginamų transakcijų bei transakcijų šalių nėra esminių skirtumų. Jeigu tokių skirtumų yra, reikia įsitikinti, kad šie skirtumai nedaro poveikio kainai; 26.2. jeigu tam tikros besiskiriančios palyginamų transakcijų sąlygos daro poveikį transakcijų dalykų kainai, reikia įsitikinti, kad šį poveikį kainai galima pakoreguoti.
  6. Taisyklių XI Skyriuje įtvirtinta kontroliuojamų transakcijų kainodaros dokumentavimo tvarka. Taisyklių 72 punkte nustatyta, kad informacija apie kontroliuojamąją transakciją turi atskleisti visas aplinkybes, nurodytas šių taisyklių 7–13 punktuose. Šios aplinkybės gali būti rašytinėse sutartyse, susirašinėjime tarp transakcijos šalių arba tarp vienos iš transakcijos šalių ir kitų subjektų, pirkimo užsakymuose, sąskaitose, prekių ar paslaugų aprašymuose ir kituose šaltiniuose. Taisyklių 74 punkte nustatyta, kad mokesčių mokėtojas turi teisę pateikti ir šiose taisyklėse nepaminėtus bei mokesčių administratoriaus nepareikalautus dokumentus, jeigu, jo nuomone, šie dokumentai gali atstoti mokesčių administratoriaus pareikalautus dokumentus arba juose esanti informacija įrodo, kad mokesčių mokėtojas laikosi ištiestosios rankos principo. Taisyklių 76 punkte nustatyta, kad kontroliuojamųjų transakcijų kainodaros dokumentai turi būti pateikti mokesčių administratoriui per 30 dienų po pareikalavimo. <...>

18VII.

19

  1. Minėta, kad skundžiamas mokesčių administratoriaus sprendimas priimtas remiantis Pelno mokesčio įstatymo 40 straipsniu, įtvirtinančiu sandorių arba ūkinių operacijų vertės koregavimą ir pajamų ar išmokų apibūdinimą iš naujo, ir įgyvendinančiu ištiestosios rankos principą (angl. Arm's lenght principle), arba visiškos konkurencijos ar rinkos kainos principą.
  2. Šis reglamentavimas skirtas užtikrinti, kad sandoriai tarp asocijuotų asmenų būtų sudaromi tikrąja rinkos kaina, t.y. sandorių kainodara atitiktų „ištiestosios rankos“ principą, pagal kurį sandorių tarp asocijuotų asmenų kainos neturi skirtis nuo tikrosios rinkos kainos. Jei mokesčių administratorius nustato, kad sandorių tarp asocijuotų asmenų kainodara neatitinka „ištiestosios rankos“ principo, kainos koreguojamos, perskaičiuojamos įmonės apmokestinamos pajamos, priskaičiuojami papildomai mokėtini mokesčiai. Tikrindamas ir vertindamas pasirinktų įmonių sudaromų sandorių su asocijuotais asmenimis kainodaros atitikimo „ištiestosios rankos“ principui, mokesčių administratorius turi vadovautis tais pačiais teisės aktais ir rekomendacijomis, reglamentuojančiomis sandorių tarp asocijuotų asmenų kainodarą, t.y. Finansų ministro 2004 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. 1K-123, EBPO metodinėmis rekomendacijomis ir pan. (Buhalterinės apskaitos teorija ir praktika, 2012 11, Sandorių tarp asocijuotų asmenų kainodara: kontrolė ir tikrinimas Lietuvoje, M. N.).
  3. 20Iš nurodyto teisinio reglamentavimo seka, kad pareiškėjas, sudarydamas kontroliuojamas transakcijas (nuomos sutartis) su asocijuotais asmenimis, turėjo nustatyti vaistinių patalpų nuomos kainą, atitinkančią ištiestosios rankos principą, ir tai turėjo būti padaryta atlikus Taisyklių 6 punkte nurodytus veiksmus.

  4. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, norėdamas pagrįsti, kad vaistinių patalpų nuomos kainos atitiko rinkos kainas, pateikė UAB „Vaistingoji melisa“ vaistinės kainodaros tarp asocijuotų asmenų dokumentaciją (Komisijos b. l. 75–81), patalpų nuomos kainodaros tarp asocijuotų asmenų 2012 m. įvertinimą (Komisijos b. l. 15–18), 2011 m. gruodžio 6 d. preliminariąją negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (Komisijos b. l. 11–12), UAB „Nemuno vaistinė“ pažymą „D. C. tinklo vaistinių nuomojamų patalpų nuomos kainų“ Nr. 911 (Komisijos b. l. 14) ir 2016 m. lapkričio 14 d. raštą Nr. S-1806 „D. C. tinklo vaistinių nuomojamų patalpų nuomos kainų“ (I t., b. l. 161).
  5. Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtų dokumentų turinį, sutinka su Komisijos ir pirmosios instancijos teismo sprendimų motyvacija, jog šie dokumentai nepatvirtinta, kad pareiškėjas iš asocijuotų asmenų vaistinių patalpas nuomojosi rinkos kainomis. Teisėjų kolegija, vengdama motyvų kartojimosi, neperrašo minėtuose sprendimuose nurodytų argumentų nagrinėjamu klausimu, tačiau akcentuoja, kad UAB „Vaistingoji melisa“ vaistinės kainodaros tarp asocijuotų asmenų dokumentacija yra tik tam tikros gairės (metodika), nustatančios kaip, kiekvieniems metams pasibaigus, vadovaujantis šioje dokumentacijoje nurodytais principais, bus vertinama, ar sudarytuose sandoriuose nustatytos kainos vis dar atitinka rinkos kainas (pažymėtina, kad dokumentacijoje akcentuojama, jog UAB „Ober-haus“ skelbiami duomenys apie nekilnojamojo turto nuomos kainas Lietuvoje yra patikimas išorinių palyginimų šaltinis).
  6. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad remdamasis minėta dokumentacija, pareiškėjas tik 2012 m. atliko patalpų nuomos kainodaros tarp asocijuotų asmenų įvertinimą, tačiau, vertinant vaistinių patalpų Panevėžyje ir Kupiškyje nuomos kainas, nepagrįstai buvo remiamasi Klaipėdos miesto atitinkamais duomenimis, todėl konstatuotina, jog mokesčių administratorius (o taip pat ir Komisija bei pirmosios instancijos teismas) pagrįstai šiuo vertinimu nesirėmė.
  7. Pareiškėjas pateikė dokumentą, kurį vadina 2011 m. gruodžio 6 d. preliminariąja negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi, kurioje nuomininku nurodyta UAB „Nemuno vaistinė“ ir nurodytos patalpų Kupiškyje ir Panevėžyje nuomos kainos, tačiau šis dokumentas nėra sutartis, o tik jos projektas, todėl nepatvirtinta, kad jame nurodytos patalpų nuomos kainos atitinka rinkos kainą bei joje nurodytų šalių valią dėl šios kainos.
  8. UAB „Nemuno vaistinė“ pateiktos pažymos dėl jose nurodyto didelio patalpų nuomos kainų intervalo taip pat pagrįstai nelaikytos įrodymu, pagrindžiančiu, jog pareiškėjas vaistinių patalpas iš asocijuotų asmenų nuomojosi rinkos kaina. Šią aplinkybę ypatingai patvirtina faktas, jog tie patys asmenys, kurie nuomojo pareiškėjui vaistinių patalpas Panevėžyje ir Kupiškyje (kontroliuojamos transakcijos), kitas patalpas Kupiškyje (tame pačiame pastate) neasocijuotam asmeniui išnuomojo 3,3 karto pigiau (nekontroliuojama transakcija), ir ši kaina iš esmės atitinka rinkos kainą.
  9. Iš to, kas buvo išdėstyta prieš tai, matyti, jog mokesčių administratorius pagrįstai nesirėmė pareiškėjo pateiktais (prieš tai nurodytais) dokumentais, nustatydamas, kad kontroliuojamųjų transakcijų kainos buvo nustatytos nesilaikant ištiestosios rankos principo, todėl pagrįstai atitinkamą vertinimą atliko pats.
  10. Teisėjų kolegijos vertinimu, mokesčių administratorius, nustatydamas kontroliuojamų transakcijų kainas, pagrįstai taikė palyginamosios nepriklausomos kainos metodą, pagal kurį ištiestosios rankos principą atitinkanti kaina nustatoma palyginant kontroliuojamosios transakcijos dalyko kainą su nekontroliuojamosios transakcijos dalyko kaina (Taisyklių 24 p.). Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius, remdamasis UAB „Ober-haus“ internetiniame puslapyje skelbiamomis rinkos apžvalgomis (Komisijos b. l. 195–212), išvedė 2010–2014 m. patalpų nuomos kainų vidurkį – 24 Lt už kv. m (Komisijos b. l. 69). Iš esmės teisėjų kolegija sutinka, kad UAB „Ober-haus“ skelbiami duomenys gali būti naudojami taikant palyginamosios nepriklausomos kainos metodą (kaip jau buvo minėta prieš tai, su tuo sutiko ir pareiškėjas UAB „Vaistingoji melisa“ vaistinės kainodaros tarp asocijuotų asmenų dokumentacijoje). Tačiau Taisyklių 26.1 punktas įpareigoja įsitikinti, ar tarp palyginamų transakcijų bei transakcijų šalių nėra esminių skirtumų.
  11. Kaip jau buvo minėta prieš tai, pareiškėjas iš asocijuotų asmenų patalpas nuomojosi vaistinių veiklai vykdyti. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. V-7 patvirtintų Vaistinių patalpų ir įrengimų reikalavimų (akto redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gegužės 1 d.) 11.2 punkte įtvirtintas reikalavimas, kad vaistinės oficina turi būti įrengta tik pirmame pastato aukšte, išskyrus sveikatos priežiūros įstaigose steigiamas vaistines. Iš UAB „Ober-haus“ rinkos apžvalgų matyti, kad yra išskiriamos, be kita ko, Panevėžio miesto prekybinių patalpų nuomos kainos (intervalas) centre (pirmame aukšte), centre (kituose aukštuose) ir kituose rajonuose. Taigi mokesčių administratorius, atlikdamas skaičiavimus, turėjo remtis būtent prekybinių patalpų, esančių centre (pirmame aukšte) nuomos kainomis, kurios yra aukštesnės nei kitų patalpų nuomos kainos. Tačiau, kaip matyti iš patikrinimo akto 6 puslapio, tai padaryta nebuvo, todėl buvo atlikti neteisingi skaičiavimai. Pažymėtina, kad teisėjų kolegija sutinka su Komisijos ir pirmosios instancijos teismo sprendimų argumentais, jog pareiškėjas nenurodė jokių kitų veiksnių (išskyrus prieš tai aptartą), susijusių su reikalavimais vaistinių patalpoms ir jų įrengimui, galinčių turėti įtakos nuomos kainai.
  12. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta prieš tai, teisėjų kolegija, panaikina pirmosios instancijos teismo, Komisijos ir VMI sprendimus ir perduoda atsakovui iš naujo nagrinėti mokestinį ginčą dėl Panevėžio AVMI sprendimo. Mokesčių administratorius, iš naujo nagrinėdamas mokestinį ginčą, taip pat turėtų įvertinti ir pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateiktas UAB „Capital vertinimas“ 2016 m. spalio 4 d. glaustos formos informacines pažymas apie turto nuomos kainą Nr. 16–NK09-29 ir Nr. 16-NK09-30 (I t., b. l. 134159).
  13. Mokesčių administratorius neteisingai akcentuoja vien pareiškėjo pareigą įrodyti aplinkybes dėl sudaromų sandorių su asocijuotais asmenimis kainodaros atitikimo „ištiestosios rankos“ principui. Nėra abejonių, jog mokesčių mokėtojas, vykdydamas savo pareigas deklaruoti ir mokėti mokestį pagal įstatymą, privalo turėti įrodymus, patvirtinančius tinkamą minėtos pareigos vykdymą. Tačiau nėra abejonių taip pat ir dėl to, kad mokesčių administratorius, konstatuodamas, kad mokesčių mokėtojas netinkamai vykdo savo pareigas deklaruoti ir mokėti mokestį pagal įstatymą, ir nustatydamas mokestinę nepriemoką administraciniu sprendimu, privalo savo sprendimą tinkamai pagrįsti įrodymais (MAĮ 67 str.). Taigi iš šių bendro pobūdžio mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus pareigų darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius savo sprendimą privalėjo tinkamai pagrįsti, nors kaip nurodo mokesčių administratorius, įrodinėjimo pareiga pagal Taisykles tenka tik mokesčių mokėtojui.
  14. Taisyklės įtvirtina mokesčių mokėtojo pareigą turėti kontroliuojamosios transakcijos dokumentus (dokumentai, parodantys, ar mokesčių mokėtojas, nustatydamas transakcijų su asocijuotais asmenimis kainas, laikėsi ištiestosios rankos principo) bei pateikti juos mokesčių administratoriui. Jei mokesčių administratorius nustato, kad sandorių tarp asocijuotų asmenų kainodara neatitinka „ištiestosios rankos“ principo, kainos koreguojamos, perskaičiuojamos įmonės apmokestinamos pajamos, priskaičiuojami papildomai mokėtini mokesčiai. Tikrindamas ir vertindamas pasirinktų įmonių sudaromų sandorių su asocijuotais asmenimis kainodaros atitikimo „ištiestosios rankos“ principui, mokesčių administratorius turi vadovautis tais pačiais teisės aktais ir rekomendacijomis, reglamentuojančiomis sandorių tarp asocijuotų asmenų kainodarą. Todėl nagrinėjamu atveju neturėtų būti akcentuojamos vien mokesčių mokėtojo įrodinėjimo pareigos, atsirandančios iš Taisyklių, nes šiomis taisyklėmis privalo vadovautis ir mokesčių administratorius priimdamas sprendimą Pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio pagrindu, t. y. vykdydamas sandorių arba ūkinių operacijų vertės koregavimą ir pajamų ar išmokų apibūdinimą iš naujo. Pastaruoju atveju mokesčių administratorius, priimdamas sprendimą, privalo vykdyti įrodinėjimo procesą remiantis visais Taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimais.

21Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

22pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vaistingoji melisa“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

23Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimą panaikinti.

24Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vaistingoji melisa“ skundą tenkinti iš dalies.

25Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. S-66(7-22/2016) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. 69-3.

26Perduoti atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iš naujo nagrinėti mokestinį ginčą dėl Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. spalio 13 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (36.9)FR0682-651.

27Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai