Byla 2-1415-370/2010
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais

1Klaipėdos apygardos teismo teisėja D. Martinavičienė, sekretoriaujant I. Mockutei ir J. Ušakovai, dalyvaujant ieškovo atstovei R. Žilakauskytei, atsakovės BUAB “Irnukas” atstovui advokato padėjėjėui G. Koržinskui, atsakovei K. M., trečiajam asmeniui D. J., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylos pagal ieškovo VSDFV Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovėms BUAB “Irnukas”, K. M., tretiesiems asmenims D. J., Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos (Garantinio fondo prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teisių perėmėjui) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir

Nustatė

2ieškovas 2010-02-10 ieškiniu, kurį patikslino2010-07-01, prašo pripažinti negaliojančiais UAB “Irnukas” ir K. M. sudarytus sandorius, įformintus 2009-03-27 susitarimu dėl darbo užmokesčio padidinimo bei 2009-08-10 susitarimu dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, kaip prieštaraujančius viešajai tvarkai ar gerai moralei. Įpareigoti BUAB “Irnukas” bankroto administratorių tikslinti duomenis apie priskaičiuotą darbo užmokestį K. M. laikotarpiu nuo 2009-04-01 iki 2009-08-14. Nurodo, kad pagal direktoriaus D. J. ieškinį Klaipėdos apygardos teismo 2009-09-23 nutartimi UAB “Irnukas” iškelta bankroto byla. Direktorius 2009-05-05 pateikė VSDFV Klaipėdos skyriui paaiškinimą, jame nurodė, jog įmonė vykdo veiklą, tačiau turi finansinių sunkumų ir planuoja įsiskolinimą biudžetui padengti dalimis gegužės mėnesį, 2009-08-19 pateikė pranešimą, kad įmonei keliama bankroto byla ir susidariusio įsiskolinimo – 29 247,11 Lt – nemokės. Įmonės direktorius D. J. ir vyr. finansininkė K. M. prieš iškeliant įmonei bankroto bylą atliko nesąžiningus veiksmus, t. y. neatsižvelgdami į tai, kad įmonė turi pradelstų skolų kreditoriams, laiku nemokėjo įstatymu nustatytų įmokų, prieš pat bankroto bylos iškėlimo inicijavimą, susitarė tarpusavyje dėl darbo užmokesčio padidinimo, nors įmonė buvo nemoki. 2009-03-27 įsakymu K. M. nuo 2009-04-01 buvo nustatytas 4 500 Lt darbo užmokestis. Tokiu būdu, esant sunkiai finansinei įmonės būklei, K. M. nustatytas 1 500 Lt didesnis darbo užmokestis. Direktorius 2009-08-03 pateikė K. M. pasiūlymą nutraukti darbo sutartį nuo 2009-08-14, o

3K. M. 2009-08-05 sutiko. 2009-08-10 buvo sudarytas susitarimas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu nuo 2009-08-14, sumokant 5 mėn. darbo užmokesčio dydžio kompensaciją bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas. K. M. neišmokėtas darbo užmokestis nuo 2009-04-01 iki 2009 m. rugpjūčio mėnesio yra 53 636,13 Lt. Ieškovo nuomone, įmonės darbuotojai, nepagrįstai ir piktnaudžiaudami teise (DK 35 str.), bei pažeisdami kitų kreditorių teises, priskaičiuoto 4 500 Lt darbo užmokesčio net neketino išmokėti, nuo šio darbo užmokesčio privalomų įmokų į VSDFV biudžetą nemokėjo, o tokie duomenys turėtų įtakos K. M. gauti išmokas iš Garantinio fondo ir motinystės bei kitoms išmokoms ir pašalpoms skaičiuoti.

4Ieškovo atstovė ieškinį prašė patenkinti. Paaiškino, kad atsakovė ginčijamais veiksmais įgijo teisę į didesnio finansinio reikalavimo patenkinimą, didesnių socialinių garantijų iš VSDF biudžeto lėšų bei didesnių išmokų iš Garantinio fondo gavimą, todėl mano, kad ieškovas ne tik kaip kreditorius, bet ir kaip institucija, ginanti viešąjį interesą, turi reikalavimo teisę. Darbo užmokesčio padidinimas, kai bendrovė buvo nemoki, buvo nesąžinings ir prieštaravo geros moralės

52

6normoms. Be to, nors įstatymas ir numato teisė susitarti dėl kompensacijos dydžio nutraukiant darbo sutartį bendru sutarimu, tačiau tokios didelės, t. y. 5 mėnesinų darbo užmokesčio dydžio nustatytas prieštarauja geros moralės normoms bei viešajai tvarkai.

7Atsiliepimais į ieškinį atsakovė K. M. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes darbo užmokestis jai buvo didinamas reguliariai, tačiau ji ketino savo prašymu nutraukti darbo sutartį. 2009-03-04 direktoriui buvo pateiktas jau ne pirmas prašymas atleisti ją iš darbo, nes pasikeitus aplinkybėms, įmonei atleidus dalį darbuotojų, jai padidėjo darbo krūvis. Įmonės direktorius paprašė likti darbe pasiūlęs gerinti darbo sąlygas, todėl, susitardami dėl tolesnių darbo sąlygų ir atlyginimo dydžio, jie nepažeidė jokių galiojančių įstatymų, nenusižengė viešajai tvarkai ir moralės normoms. 2009-08-03 ji gavo direktoriaus pasiūlymą nutraukti darbo sutartį ir aptarus sąlygas, ji su pasiūlymu sutiko. Nesutinka su ieškovo nurodyta aplinkybe, jog nebuvo įmonės mokamos įmokos. Jos buvo mokamos iki 2009-07-24. Apie jos darbo užmokesčio dydį ieškovui buvo žinoma pagal pateikiamas ataskaitas. Įtakos išmokoms iš Garantinio fondo ir pašalpoms padidintas darbo užmokestis neturės, be to, ieškovas patikrino jos duomenis ir patvirtino, kad jie įrašyti duomenų bazėje kaip teisingi.

8Atsakovė palaikė savo poziciją, išdėstytą atsiliepimuose, nors pripažino, kad įmonės finansinė situacija buvo sudėtinga jos darbo užmokesčio padidinimo metu, tačiau darbo sutarties nutraukimo metu jai priklausė pagal įstatymą kompensacija už darbo stažą, dėl kurios ir buvo susitarta, nes faktiškai negaus didesnės kompensacijos negu tada, jei būtų dirbusi ir buvusi atleista bankroto procedūros metu.

9Atsakovė BUAB “Irnukas”, atstovaujama bankroto administratoriaus įgalioto asmens R. Stuogienės, nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Ieškovo teisės bankroto procese apibrėžtos LR ĮBĮ 21 str. ir jame nėra savarankiškos teisės ginčyti sandorius. Be to, ieškovas reiškia reikalavimą dėl darbo teisės reglamentuojamo juridinio akto, kuris neturi sandorio požymių. Atsakovus siejo darbo santykiai. K. M. įmonėje dirbo nuo 1997 m. spalio 20 d., darbo sutartis nutraukta šalių susitarimu, to nedraudžia teisės aktai, o atsižvelgus į K. M. darbo stažą įmonėje, jai būtų mokėtina analogiško dydžio išeitinė kompensacija darbo sutartį nutraukus darbdavio iniciatyva.

10Atsakovės atstovas prašė ieškinio netenkinti.

11Trečiasis asmuo D. J. ieškinio prašė netenkinti. Nurodė, kad darbo užmokestis atsakovei bei jos atleidimo iš darbo susitarimas neprieštaruaja įstatymams, nes padidinanat atsakovei atlyginimą buvo siekiama ją išlaikyti darbe, pridėtos papildomos pareigos vietoje atleistų darbuotojų, o sutartas kompensacijos dydis atleidimo iš darbo metu buvo proporcingas dirbtam laikui įmonėje. Taip pat pripažino, kad darbo užmokesčio padidinimo metu, įmonėje jau buvo sudėtinga finansinė padėtis, bankui nebebuvo mokama ne tik kredito dalis, bet ir palūkanos, dėl ko bankas skaičiavmo delspinigius ir už palūkanų nemokėjimą, vėliau iš jo kaip laiduotojo, bankas prisiteisė kredito dalį. Įmonės banko sąskaitoje operacijų nevykdė, lėšų apyvarta vyko kasoje, niekam atlyginimai nebebuvo mokami nuo 2009-04-01, jis bandė turimomis lėšomis atsiskaityti tik su tiekėjais, kad galėtų baigti vykdyti darbus.

12Trečiasis asmuo Garantinis fondas palaikė ieškovo reikalavimus.

13Ieškinys tenkintinas iš dalies.

14Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas iškėlė civilinę bylą gindamas ne tik savo kaip kreditoriaus teises, bet ir viešąjį interesą, reikalaujantį, kad būtų tinkamai laikomąsi įstatymų, kurie draudžia piktnaudžiauti teise, sudaryti tikrovės neatitinkančius sandorius, siekiant užsitikrinti ar pasididinti išmokas iš valstybės ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, kurio administravimo funkciją valstybė įstatymų nustatyta tvarka yra pavedusi ieškovui. Taip pat pripažintina, kad ginčijamas išmokas pagal bankroto teises normas, kaip pirmosios eilės kreditorei, įmonė turėtų atlyginti, todėl gali būti pažeisti kitų įmonės kreditorių interesai. Todėl pripažintina, kad ieškovė turi reikalavimo teisę, neatsižvelgiant į tai, kad bankroto administratorė pagal bankroto teisės normomis nustatytas pareigas ir neginčijo tokių sandorių, o šiuo atveju ir ieškinio nepripažįsta.

15Dėl reikalavimo pripažinti sandorius, įformintus 2009-03-27 susitarimu, dėl darbo užmokesčio K. M. padidinimo.

16Iš bylos duomenų matyti, kad ginčo susitarimo sudarymo ir jo įforminimo įsakymu metu atsakovė UAB “Irnukas” buvo nemoki įmonė. Tai yra ji negalėjo laiku ir tinkamai vykdyti prisiimtų savo finansinių įsipareigojimų kreditoriams ir tai pagal pareigas ne tik privalėjo žinoti

173

18įmonės vadovas D. J. ir įmonės vyr. finansininkė atsakovė K. M., bet ir žinojo. Tai iš esmės jie pripažino bylos nagrinėjimo metu. Taip pat tai patvirtina, ne tik ta aplinkybė, jog laiku nebebuvo mokamos įmokos ieškovui, dėl to tik tuo pagrindu įmonės vadovas 2009-08-19 pateikė ieškinį teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, o prieš tai įmonės akcininkams (civilinė byla Nr. B2-704-370/2010, t. 1, b. l. 2, 7), bet ir aplinkybės, jog įmonė neturėjo iš esmės lėšų tinkamai atsiskaityti su kitais kreditoriais. Šiuo atveju įmonė nuo 2008-12-02 nebeturėjo lėšų grąžinti bankui Snoras ne tik kredito dalies pagal grafiką, bet nemokėjo ir palūkanų, todėl nuo 2008-12-21 įmonei buvo priskaičiuojami delspinigiai, t. y. nuo negrąžintos 11 000 Lt kredito sumos skaičiuojami

195 500 Lt delspinigių, o nuo nesumokėtų 2 435,55 Lt palūkanų – delspinigiai (civilinė byla Nr.2-741-370/2010, b. l. 33–39, 40), įmonės sąkaitos lėšoms taikytas areštas. Bankroto administratorės atstovas pripažino, kad įmonės sąskaitoje jokių bankinių operacijų nebebuvo atliekama, o iš pateiktų kasos dokumentų matyti, kad įmonės kasoje turimomis lėšomis išskirtinai disponavo tik įmonės vadovas, paskutinį kartą už 2009 m. kovo mėnesį išmokėjęs darbo užmokestį darbuotojams ir po to jokių atsiskaitymų nebuvo ne tik su banku ar pirmosios eilės kreditoriais, bet ir su ieškovu. Todėl pripažintina, kad susitarimas asmenų, pagal pareigas aiškiai žinančių ir suvokiančių įmonės turtinę padėtį, dėl darbo užmokesčio padidinimo nesant jokių realių ekonominių prielaidų, kad įmonė yra pajėgi finansiškai vykdyti jau prisimtus ar susidariusius įsipareigojimus, t. y. susitarimas dėl didesnių finansinių įsipareigojimų, vertintinas kaip elgesys, nesąžiningas, pažeidžiantis kitų asmenų teises, prieštaraujantis gerai moralei ir piktnaudžiavimas teise, todėl toks sandoris yra niekinis ir negaliojantis nuo jo sudarymo dienos (LR CPK 185 str., LR CK 1. 81 str.).

20Dėl darbo sutarties nutraukimo teisinių pasekmių, t. y. darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu (DK 125 str.) išmokant 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją (DK 140 str. 1 d. 5 p.).

21Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė K. M. pati siekė, o vėliau įmonės direktorius pasiūlė jai šalių susitarimu nutraukti darbo sutartį. Teismo nuomone, asmens teisė nutraukti darbo sutartį negali būti ribojama daugiau negu numato įstatymai. Šiuo atveju matyti, kad įmonė darbo užmokesčio darbuotojams nebemokėjo nuo 2009-04-01, todėl tiek darbdavys, tiek bet kuris darbuotojas turėjo teisę išreikšti valią dėl darbo sutarties nutraukimo. Teismo nuomone, šalių susitarimas nutraukti darbo sutartį neprieštarauja įstatymui ir negali būti būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas teise. Ieškovo nurodyta aplinkybė, jog neteisėtai susitarta dėl didesnės išeitinės išmokos, vertintina kaip nepagrįsta. Teismas pripažįsta, kad atsižvelgus į atsakovės K. M. darbo stažą įmonėje, ji turėjo teisę tartis dėl analogiškos kompensacijos, jei darbo sutartis būtų nutraukta darbdavio iniciatyva, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad tokiu susitarimu buvo pažeistos kitų asmenų teisės, juolab, kad kitas darbo sutartis nutraukė tik bankroto procedūros metu bankroto administratorius įstatymų nustatyta tvarka. Todėl tokio susitarimo pripažinti negaliojančiu ir tokio ieškinio reikalavimo tenkinti nėra pagrindo (LR CPK 185 str.).

22Teismas, vadovaudamasis LR CPK 270 str.,

Nutarė

23ieškinį tenkinti iš dalies.

24Pripažinti UAB “Irnukas” ir K. M. 209-03-27 susitarimą dėl darbo užmokesčio padidinimo ir jo pagrindu UAB “Irnukas” 2009-03-27 išduotą įsakymą “Apie darbo užmokestį “ : Įsakau nuo 2009-04-01 šiems darbuotojams nustatyti tokį mėnesinį darbo užmokestį: K. M. – 4500 Lt” negaliojančiais nuo susitarimo sudarymo ir įsakymo priėmimo.

25Įpareigoti BURB “Irnukas” tikslinti duomenis apie priskaičiuotą atsakovei K. M. darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2009-04-01 iki 2009-08-14.

26Kitą ieškinio dalį atmesti.

27Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
1. Klaipėdos apygardos teismo teisėja D. Martinavičienė, sekretoriaujant I.... 2. ieškovas 2010-02-10 ieškiniu, kurį patikslino2010-07-01, prašo pripažinti... 3. K. M. 2009-08-05 sutiko. 2009-08-10 buvo sudarytas susitarimas nutraukti darbo... 4. Ieškovo atstovė ieškinį prašė patenkinti. Paaiškino, kad atsakovė... 5. 2... 6. normoms. Be to, nors įstatymas ir numato teisė susitarti dėl kompensacijos... 7. Atsiliepimais į ieškinį atsakovė K. M. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka,... 8. Atsakovė palaikė savo poziciją, išdėstytą atsiliepimuose, nors... 9. Atsakovė BUAB “Irnukas”, atstovaujama bankroto administratoriaus įgalioto... 10. Atsakovės atstovas prašė ieškinio netenkinti.... 11. Trečiasis asmuo D. J. ieškinio prašė netenkinti. Nurodė, kad darbo... 12. Trečiasis asmuo Garantinis fondas palaikė ieškovo reikalavimus.... 13. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 14. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas iškėlė civilinę bylą gindamas... 15. Dėl reikalavimo pripažinti sandorius, įformintus 2009-03-27 susitarimu, dėl... 16. Iš bylos duomenų matyti, kad ginčo susitarimo sudarymo ir jo įforminimo... 17. 3... 18. įmonės vadovas D. J. ir įmonės vyr. finansininkė atsakovė K. M., bet ir... 19. 5 500 Lt delspinigių, o nuo nesumokėtų 2 435,55 Lt palūkanų –... 20. Dėl darbo sutarties nutraukimo teisinių pasekmių, t. y. darbo sutarties... 21. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė K. M. pati siekė, o vėliau įmonės... 22. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 270 str.,... 23. ieškinį tenkinti iš dalies.... 24. Pripažinti UAB “Irnukas” ir K. M. 209-03-27 susitarimą dėl darbo... 25. Įpareigoti BURB “Irnukas” tikslinti duomenis apie priskaičiuotą... 26. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 27. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...