Byla 3K-3-349/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virgilijaus Grabinsko ir Janinos Stripeikienės, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Lazdynų būstas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 8 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Švarus miestas“ ieškinį atsakovui UAB „Lazdynų būstas“ dėl nuostolių atlyginimo ir kompensacijos priteisimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – Vilniaus miesto savivaldybė.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas ieškiniu ir patikslintu ieškiniu (T. 1, b. l. 3–4; T. 2, b. l. 41–46) nurodė, kad šalys 1998 m. gruodžio 23 d. sudarė buitinių atliekų išvežimo darbų sutartį, pagal kurią ieškovas nuo 1999 m. vasario 1 d. įsipareigojo išvežti buitines atliekas iš sutartyje ar papildomuose susitarimuose nustatytų vietų, o atsakovas – apmokėti po 18,34 Lt už vieną kub. m išvežtų buitinių atliekų. 1999 m. sausio 28 d. šalys papildomai susitarė dėl ieškovo aptarnaujamų gatvių, jose esančių gyvenamųjų namų, gyventojų skaičiaus ir atliekų kiekio; šalys laikė, jog taip įvykdė sudarytos sutarties 2.1 punktą, įpareigojantį nustatyti vietas, iš kurių ieškovas turi išvežti buitines atliekas. 1999 m. kovo 2 d. šalys papildė sutartį 7.2 punktu, draudžiančiu atsakovui mažinti darbų apimtis, nesuderinus su ieškovu. Aptarnaujamoje teritorijoje buvo 13 733 gyventojai, atliekų kiekis per mėnesį – 1370,3 kub. m. Ieškovo teikiamų paslaugų vertė (kaina) per mėnesį buvo 25 131,30 (1370,3x18,34) Lt. Atsakovas 2002 m. vasario 9 d. vienašališkai sumažino darbų apimtį, nes nurodė ieškovui vykdyti darbus tik Bukčių gatvėje, surinkti 421 kub. m atliekų; kadangi ieškovas su tuo nesutiko, tai atsakovas surinko konteinerius iš kitų gatvių, taip nutraukė ieškovo įsipareigojimų pagal sudarytą sutartį vykdymą. Ieškovas, remdamasis 1999 m. kovo 2 d. papildomo susitarimo prie sutarties 6.2 punktu, laikė, kad atsakovas, vienašališkai nutraukęs sutartį, privalo sumokėti ieškovui keturių mėnesių darbų apimties dydžio, t. y. 99 842,96 Lt, kompensaciją.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2005 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies; teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 45 000 Lt baudą ir 5250 Lt bylinėjimosi išlaidų ir iš šalių po 13,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, pripažino, kad šalys sutartyje nebuvo nustačiusios vietų, iš kurių ieškovas išveš buitines atliekas, tačiau 1999 m. sausio 28 d. susitarė dėl atliekų išvežimo vietų ir kiekio; tai reiškė, jog šalys sudarė susitarimą pagal sutarties 2.1 punktą. 1999 m. kovo 2 d šalys raštu papildė sutartį – atsakovas galėjo mažinti darbų apimtis tik suderinęs su ieškovu. Atsakovas 2002 m. vasario 9 d. raštu Nr. 01-07-82 nurodė ieškovui išvežti buitines atliekas tik iš Bukčių gatvėje esančių nurodytų gyvenamųjų namų, dėl to sumažino ieškovo gautinas pajamas nuo 25 000 Lt iki 600 Lt per mėnesį. Teismo vertinimu, atsakovas šiais veiksmais inicijavo atlygintinos sutarties nutraukimą. Teismas pripažino, kad atsakovas vienašališkai nutraukė sutartį, kai 2002 m. kovo 30 d. pašalino iš ieškovo aptarnaujamos teritorijos šiam priklausančius konteinerius. Atsakovo argumentus dėl sutarties sąlygų, atsakovo veiklos pobūdžio, prastos finansinės padėties teismas laikė teisiškai nereikšmingais nagrinėjant jo vienašališkų veiksmų, nulėmusių sutarties nutraukimą, pagrįstumą ir teisėtumą. Šalys 1999 m. kovo 2 d. pakeitė sutarties 6 punktą, reglamentuojantį jos nutraukimo tvarką ir teisę į kompensacijas, tačiau nenustatė, kad ji gali būti nutraukta vienašališkai. Teismas nurodė, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2003 m. balandžio 1 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-897/2003) UAB „Lazdynų būstas“ ieškinys dėl šios sandorio dalies pripažinimo negaliojančia atmestas. Ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo kompensaciją teismas pripažino pagrįstu, tačiau, veikdamas pagal CK 1.5 straipsnio 4 dalyje nustatytus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, taikė CK 6.73 straipsnio 2 dalį ir prašomą priteisti kompensaciją sumažino iki 45 000 Lt.

7Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus, 2005 m. lapkričio 15 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 8 d. sprendimą paliko nepakeistą; priteisė ieškovui iš atsakovo 2000 Lt atstovavimo išlaidoms apmokėti ir iš šalių po 4,50 Lt – pašto išlaidų į valstybės biudžetą. Kolegija nurodė, kad pagal CK 1.71 straipsnio 2 dalį sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį; kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad šalys 1999 m. sausio 28 d. susitarė dėl konkrečių vietų, kur bus išvežamos atliekos, taip pat jų kiekio; šalys šio susitarimo laikėsi, nes ieškovas išveždavo atliekas, o atsakovas mokėjo už atliktą darbą. Šalys sutarties 7.2 punkte susitarė dėl jos pakeitimų ar papildymų sudarymo raštu, tačiau aplinkybė, kad 2.1 punkte nebuvo tiksliai reglamentuotos atliekų išvežimo vietos, paliekant teisę tai nustatyti susitarimais, kolegijos vertinimu, rodo, kad šalys apskritai susitarimams neskyrė tiek reikšmės kaip sutarčiai. Kolegija laikė, kad darbų apimčių sumažinimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kaip esminį sutarties pažeidimą, trukdantį ieškovui vykdyti sutartį. Kolegija taip pat pripažino, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.71–6.75 straipsnių nuostatas dėl netesybų kompensuojamosios funkcijos, pagal kurią nukentėjusi šalis negali piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti; taip pat atsižvelgė į CK 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus, suteikiančius teismui teisę sumažinti netesybas; kolegija motyvavo, kad, nustatant kompensacijos dydį, atsižvelgtina į ieškovo investuotas lėšas, taip pat į tai, kad ieškovas neteko dalies rinkos ir turi ieškoti kitų pajamų šaltinių; ieškovo argumentą dėl priteistos kompensacijos dydžio kolegija pripažino nepagrįstu, nes ieškovas nepateikė įrodymų, kad ji yra mažesnė už nuostolius, atsiradusius dėl sutarties nutraukimo. Kolegija taip pat laikė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė išlaidų advokato pagalbai apmokėti klausimą.

8III. Kasacinio skundo, prisidėjimo prie kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu atsakovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 8 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 15 d. nutartį panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

101. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 1.73 straipsnio 3 dalį ir 6.183 straipsnio 1 dalį. Šalys 1999 m. sausio 28 d. nesudarė papildomo susitarimo; pagal nurodytų CK straipsnių normas teismas negalėjo pripažinti, kad šalys susitarė dėl buitinių atliekų išvežimo vietų, kaip tai susitarta 1998 m. gruodžio 23 d. sutarties 2.1, 7.2 punktuose. Atsakovo pateiktas 1999 m. sausio 28 d. atliekų susikaupimo sąrašas nelaikytinas susitarimu ar dvišaliu sandoriu; jame nėra nurodyta, kad tai yra šalių sudarytos sutarties dalis; šis sąrašas laikytinas atsakovo darbo dokumentu, tačiau nėra pagrindo teigti, kad šalys laikė jį papildomu susitarimu prie sutarties. Teismas neteisingai įvertino atliekų susikaupimo sąrašą, jis nelaikytinas šalių sudarytos sutarties dalimi, todėl darbų apimties ieškovui sumažinimas negali būti vertinamas sutarties pažeidimu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažeidė CK 6.193 straipsnyje nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles, nes neišnagrinėjo tikrųjų sutarties šalių ketinimų, sutarties sąlygas aiškino, neatsižvelgdamas į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę bei jos sudarymo aplinkybes. Kadangi šalys nesusitarė dėl atliekų išvežimo vietų, tai 1999 m. kovo 2 d. papildomo susitarimo 7.2 punkte nustatyta sąlyga aiškintina kaip įpareigojimas atsakovui laiku ir tinkamai informuoti ieškovą apie darbų apimčių sumažinimą, suteikti šiam galimybę elgtis pagal susidariusią situaciją. Atliekų išvežimo apimčių mažinimas bei derinimas buvo įprasta šio verslo praktika, todėl buitinių atliekų išvežimo vietų sąrašą atsakovas pateikdavo ieškovui kaip darbų užsakymą. Apeliacinės instancijos teismas priėjo nepagrįstą išvadą, kad darbų apimčiai sumažinti atsakovas turėjo gauti ieškovo sutikimą, to nepadaręs, pažeidė sutartį.

112. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, kad nukentėjusi šalis negali remtis CK 6.217 straipsnio 2 dalimi ir sutartyje nustatytais vienašališko sutarties nutraukimo pagrindais, kaip pretekstu vienašališkai nutraukti sutartį; tokie pagrindai turi būti realūs, o jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio žymius praradimus; vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jei neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą apie esminio sutarties pažeidimo nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje J. Z. prieš UAB „Baldras“, bylos Nr. 3K-P-346/2004). Nagrinėjamu atveju sutartis nebuvo pažeista, nes sąlygos, kurių pažeidimu remiasi ieškovas, nebuvo įtrauktos į sutartį.

123. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas netesybų dydžio klausimą, neatsižvelgė į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, netinkamai taikė CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatytas normas, nevertino tai, kad atsakovas yra daugiabučių namų savininkų bendrijų administratorius, sutartį sudaro šių poreikiams tenkinti, todėl pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Lietuvos dujos“ prieš AB „Kauno energija“, bylos NR. 3K-7-378/2005, teismas, spręsdamas, ar konkrečiu atveju yra pagrindas mažinti priteistinų netesybų dydį, turi vertinti CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatytus pagrindus konkrečios bylos bendrame faktinių aplinkybių kontekste. Vertindamas netesybų dydžio pagrįstumą, teismas neatsižvelgė į pateiktus įrodymus apie ieškovo gaunamą metinį pelną, į tai, kad atsakovui parduodamos paslaugos sudaro 10 procentų ieškovo verslo, todėl, šiam gavus 378 100 Lt metinio pelno, pajamos iš sutartinių santykių su atsakovu siektų 37 810 Lt per metus, o sutartyje nustatytų keturių mėnesių laikotarpiu jos sudarytų tik 12 603 Lt, todėl protinga kompensacija neturėtų viršyti 13 000 Lt. Netesybos negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita.

13Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybė 2006 m. kovo 16 d. pareiškimu prisideda prie atsakovo kasacinio skundo.

14Atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti, teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus ir nurodo, kad teismai padarė pagrįstą išvadą, kad 1999 m. sausio 28 d. buitinių atliekų susikaupimo sąrašas, kurį šalys pasirašė ir vykdė iki 2002 m. kovo mėnesio, buvo 1998 m. gruodžio 23 d. sudarytos sutarties 2.1 punktą atitinkantis papildomas susitarimas. Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai dėl to, kad ieškovas nesilaikė CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos kreiptis į atsakovą dėl sutarties nutraukimo; teismai pripažino, kad atsakovas pažeidė sutartį, vienašališkai sumažinęs aptarnaujamą teritoriją ir pareikalavęs atsiimti ieškovui priklausančius konteinerius, o vėliau pats juos pašalinęs; šiais veiksmais atsakovas neleido ieškovui vykdyti sutarties ir tai prilygo sutarties nutraukimui. Šalių sutartas kompensacijos dydis ir teismų priteista kompensacija atitinka ieškovo investicijas ir yra ekonomiškai pateisinama.

15Teisėjų kolegija

konstatuoja:

16IV. Teismų byloje nustatytos aplinkybės

17Šalys 1998 m. gruodžio 23 d. sudarė buitinių atliekų išvežimo sutartį, po to papildomai susitarė dėl vietų, iš kurių ieškovas išveš atliekas. Sutartinius įsipareigojimus šalys vykdė iki 2002 m. vasario mėnesio, kol atsakovas vienašališkai sumažino buities atliekų išvežimo apimtį nuo 1370,3 kub. m iki 421 kub. m per mėnesį. Dėl šios aplinkybės 2002 m. kovo 30 d. nutrūko šalių sutartiniai santykiai. Šalių 1999 m. kovo 2 d. papildomo susitarimo 6.2 punkte nustatyta, kad, atsakovui vienašališkai iki 2003 m. kovo 2 d. nutraukus sutartį, jis moka ieškovui keturių mėnesių darbų apimties dydžio kompensaciją.

18V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

19Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; šią funkciją vykdydamas, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje kasatorius kelia klausimus dėl sutarties formos ir sutarties aiškinimo, dėl netesybas reglamentuojančių teisės normų taikymo.

20Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais kasacinio skundo argumentus dėl CK 1.73 straipsnio 3 dalies ir 6.183 straipsnio 1 dalies normų pažeidimo. Pagal CK 1.73 straipsnio 3 dalį šalys susitarimu gali nustatyti papildomų rašytinės sandorio formos reikalavimų (tam tikrų asmenų parašų buvimas, dokumento antspaudavimas, specialios formos dokumento surašymas ir t. t.) bei numatyti tokių papildomų reikalavimų nesilaikymo teisines pasekmes. Kai šalys šių reikalavimų nesilaiko, sandoris laikomas nesudarytu, jeigu šalių susitarimu nenustatyta ko kita. Byloje nenustatytas šalių susitarimas dėl šios normos dispozicijoje išvardytų rašytinio sandorio papildomų reikalavimų. Kasatoriaus nurodytoje CK 6.183 straipsnio 1 dalies normoje nustatyta, kad rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu. Aiškinant ir taikant šią imperatyviai suformuluotą normą, atsižvelgtina į to paties straipsnio 2 dalį, pagal kurią viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis šio straipsnio 1 dalyje numatyta sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu. Bylą nagrinėję teismai nustatė šiuo atžvilgiu reikšmingas aplinkybes, kad, 1998 m. gruodžio 23 d. sudarytoje sutartyje šalims sulygus, jog ieškovas išveža buities atliekas iš sutartyje ar papildomame susitarime nurodytų vietų, toks papildomas susitarimas 1999 m. sausio 28 d. ir 2000 m. vasario mėnesį buvo raštu sudarytas; nors pasirašytas neįgaliotų asmenų, abi šalys jį vykdė iki 2002 m. kovo mėnesio. Teismui nustačius, kad susitarimas dėl aptarnaujamos teritorijos ir išvežamų atliekų kiekio atitiko šalių valią ir buvo jų vykdomas, nebuvo pagrindo remiantis atsakovo argumentais dėl netinkamos šio sandorio formos, pripažinti jį apskritai nesudarytu.

21Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai dėl CK 6.193 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų sutarčių aiškinimo taisyklių nepaisymo. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neapsiribojo šalių susitarimų teksto aiškinimu, tyrė šalių ketinimus, sutarties sudarymo ir papildomų susitarimų atsiradimo aplinkybes, sutarties sąlygas dėl atsakovo teisės mažinti atliekų išvežimo apimtis bei aplinkybes, jį paskatinusias tai padaryti 2002 m. kovo mėnesį. Aplinkybės, teismo nustatytos aiškinant sutartį, yra fakto klausimai. Nagrinėjamu atveju teismas pripažino, kad atsakovas padarė esminį sutarties sąlygų dėl paslaugų apimties pažeidimą, trukdantį ieškovui vykdyti sutartį. Šios bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo aplinkybių, nustatytų civilinėje byloje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos išnagrinėtoje 2004 m. birželio 29 d. (bylos Nr. 3K-P-346/2004), todėl kasatoriaus nurodoma toje byloje suformuluota CK 6.217 straipsnio 2 dalies taikymo taisyklė šiuo atveju negali būti taikoma.

22Apeliacinės instancijos teismas nutartyje perteikė netesybas reglamentuojančias CK 6.71 – 6.75 straipsnių normas, pažymėjo, kad netesybos atlieka kompensuojamąją funkciją ir gali būti teismo sumažintos, jeigu jos neprotingai didelės, tačiau netesybos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą (CK 6.73 straipsnis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytą įstatymo normą dėl netesybų sumažinimo teismas taikė netinkamai. Byloje nustatyta, kad pagal sutarties sąlygas atsakovas, vienašališkai nutraukęs sutartį, turėtų sumokėti ieškovui keturių mėnesių atliktų darbų apimties dydžio baudą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių veiksmus ir specialias atsakovo veiklos funkcijas, pripažino baudą pernelyg didele ir ieškovo prašymą priteisti 99 842,96 Lt tenkino iš dalies – priteisė 45 000 Lt. Atsakovas apeliaciniame skunde teigė, kad ši suma neatitinka netesybų kompensuojamosios funkcijos; argumentavo, kad ieškovo reikalaujama netesybų suma sudaro 26 procentus ieškovo 2001 metų pelno, tačiau ieškovas nepatyrė tiek nuostolių dėl atsakovo veiksmų; atsakovui parduodamos paslaugos sudarė tik 10 procentų ieškovo verslo, todėl, ieškovui gavus 378 100 Lt metų pelną, pajamos iš sutartinių santykių su atsakovu siektų 37 810 Lt per metus, o sutartyje nurodytų keturių mėnesių laikotarpiu būtų tik 12 603 Lt. Apeliacinės instancijos teismas motyvavo, kad, nustatant priteistinas netesybas, atsižvelgtina į ieškovo padarytų investicijų į verslą dydį, į jo turėtas išlaidas dėl sutarties nutraukimo; kartu teismas pripažino, kad ieškovo nuostolius tyręs nepriklausomas auditorius nenurodė ieškovo dėl sutarties nutraukimo patirtų nuostolių dydžio. Teismas motyvuotai nepaneigė atsakovo argumentų ir jo nurodytų duomenų apie ieškovo nuostolius, netekus pelno dėl sutarties nutraukimo. Tai reiškia, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo konstatuotos ne tik pirmosios instancijos teismo nustatytos, bet ir papildomos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės sprendžiant sutarties šalių ginčą dėl priteistinų netesybų dydžio. Kolegija neatmetė atsakovo apeliacinio skundo argumentų dėl ieškovo pelno nuostolių, nutrūkus šalių sutartiniams santykiams, bet, priimdama skundžiamą procesinį sprendimą, į juos neatsižvelgė. Pripažintina, kad, to nepadariusi, kolegija netinkamai taikė CK 6.73, 6.258 straipsnių normas, kurių paskirtis – užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą ir teisingumą, todėl skundžiami procesiniai sprendimai keistini (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Spręsdama, kokia netesybų suma nagrinėjamu atveju atitinka CK 6.73 straipsnio, 6.258 straipsnio 3 dalies reikalavimus, teisėjų kolegija atsižvelgia į pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytas aplinkybes – šalių veiksmus, specialų atsakovo veiklos statusą, tai, kad jo perkamos paslaugos panaudojamos viešajam interesui – vartotojų poreikiams tenkinti; būtent dėl viešojo intereso, rinkoje atsiradus pigesnėms paslaugoms, atsakovas sumažino ieškovo aptarnaujamos teritorijos plotą; išlaidos, atsirandančios dėl ieškovo administravimo problemų, dengiamos gyventojų sąskaita. Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad netesybos visais atvejais yra įskaitinės; kreditorius gali reikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, kiek jų nepadengia netesybos; šiuo atveju reikalavimas atlyginti nuostolius nebuvo nagrinėjamas. Byloje esantys duomenys apie ieškovo patirtus nuostolius, pelno negavimą turi reikšmę tik sprendžiant, kokia sutartinių netesybų, kurias pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pripažino neprotingai didelėmis, suma priteistina ieškovui (CK 6.73 straipsnis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, CK 6.73 straipsnio, 6.258 straipsnio 3 dalies normas ir bylos aplinkybes atitinka 20 000 Lt netesybų ieškovui priteisimas; taip sumažinus priteistą netesybų sumą, ieškovui iš atsakovo pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 4000 Lt; patenkinus atsakovo kasacinį skundą iš dalies, atsakovui iš ieškovo priteistina 678,38 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant kasacinį skundą (CPK 93 straipsnis).

23Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

24Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 8 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui UAB „Švarus miestas“ iš atsakovo UAB „Lazdynų būstas“ priteista 45 000 Lt baudos ir 5250 Lt bylinėjimosi išlaidų, ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 15 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista nurodyta sprendimo dalis, pakeisti ir priteistą baudą sumažinti iki 20 000 Lt, bylinėjimosi išlaidas – iki 4000 Lt.

25Kitas Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 8 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 15 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

26Priteisti iš ieškovo UAB „Švarus miestas“, į. k. ( - ), a. s. (duomenys neskelbtini) AB banke Vilniaus bankas, atsakovui UAB „Lazdynų būstas“, į. k. ( - ), a. s. ( - ) AB banke „Hansabankas“, 678,38 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinį skundą.

27Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas ieškiniu ir patikslintu ieškiniu (T. 1, b. l. 3–4; T. 2, b. l.... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2005 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį patenkino... 7. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 8. III. Kasacinio skundo, prisidėjimo prie kasacinio skundo ir atsiliepimo į... 9. Kasaciniu skundu atsakovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 8... 10. 1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 1.73 straipsnio 3 dalį ir... 11. 2. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 12. 3. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas netesybų dydžio klausimą,... 13. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto... 14. Atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti, teismų... 15. Teisėjų kolegija... 16. IV. Teismų byloje nustatytos aplinkybės... 17. Šalys 1998 m. gruodžio 23 d. sudarė buitinių atliekų išvežimo sutartį,... 18. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 19. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus... 20. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais kasacinio skundo argumentus dėl CK 1.73... 21. Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai dėl CK 6.193 straipsnio 1 ir 2 dalyse... 22. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje perteikė netesybas... 23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 24. Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 8 d. sprendimo dalį, kuria... 25. Kitas Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 8 d. sprendimo ir Lietuvos... 26. Priteisti iš ieškovo UAB „Švarus miestas“, į. k. ( - ), a. s. (duomenys... 27. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...