Byla 2A-173-253/2018
Dėl vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Almanto Padvelskio, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. Š. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų (buvusio Skuodo rajono apylinkės teismo) 2017-09-19 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. Š. ieškinį atsakovui A. Š. dėl vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė prašė pakeisti Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų (Skuodo rajono apylinkės teismo) 2016-04-05 sprendimu nustatytą nepilnametei dukrai A. Š. skirto išlaikymo dydį ir nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iš ieškovės priteisti išlaikymą dukrai po 100 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį.
  2. Ieškovė ieškinį grindė argumentais, kad dėl sunkios materialinės padėties ji nepajėgia kas mėnesį mokėti po 150 Eur. Ieškovė dirba, jos darbas pamaininis, laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-04-30 jos pajamos vidutiniškai sudarė apie 500 Eur, vykimas į darbą nėra kompensuojamas, dėl to ieškovė patiria apie 100 Eur išlaidų kurui. Ieškovė turi prievolių kreditoriams – pagal 2017-05-28 Kredito sutartį ieškovė gavo 13 000 Eur kreditą gyvenamajam namui įsigyti, kreditui dengti kas mėnesį privalo mokėti beveik po 100 Eur, taip pat turėjo sumokėti 200 Eur įmoką pagal būsto draudimo sutartį. Ieškovė turi 400 Eur vertės automobilį, kito turto neturi. Ieškovei 2016‑01‑12 diagnozuota ( - ) nedidelė išvarža, tai trukdo susirasti geriau mokamą darbą. Ji taip pat patiria iki 70 Eur išlaidų už komunalines paslaugas, iki 200 Eur išlaidų maistui, drabužiams ir kitoms būtinoms prekėms ir paslaugoms. Atsakovas dirba, gauna gerą atlyginimą, turi nekilnojamojo turto, jo turtinė padėtis yra gera.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų (Skuodo rajono apylinkės teismo) 2017-09-19 sprendimu ieškinys netenkintas ir nuspręsta iš I. Š. priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą A. Š..
  2. Teismas pažymėjo, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, o ieškovė sudarė kredito sutartį jau žinodama, kokio dydžio išlaikymą privalo teikti dukrai. Ieškovės sveikatos problemos dėl ( - ) diagnozuotos iki teismo sprendimo, kuriuo nustatytas išlaikymas vaikui, priėmimo. Teismas nenustatė, kad per laikotarpį nuo teismo sprendimo 2016‑04-05 priėmimo ieškovės turtinė padėtis ar nepilnamečio vaiko poreikiai būtų pasikeitę iš esmės, dėl to ieškinį atmetė.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Apeliaciniu skundu ieškovė I. Š. prašo pirmosios instancijos teismo 2017-09-19 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, taip pat priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė pateikė prašymą priimti naujus įrodymus. Apeliacinį skundą ieškovė grindžia tokiais argumentais:
    1. Ieškovės pajamos per mėnesį vidutiniškai siekia 500 Eur, o būtinosios išlaidos per mėnesį sudaro iki 470 Eur. Ieškovė turi sveikatos problemų ir tai trukdo susirasti jai geriau mokamą darbą, kurį ji tikėjosi gauti po santuokos nutraukimo. Ieškovės nuomone, jos turtinė padėtis ir sveikatos būklė po 2016-04-05 teismo sprendimo pablogėjo.
    2. Ieškovė nesutinka, kad jos ir atsakovo pajamos yra panašios. Teismas neįvertino, kad ieškovė, siekdama gauti darbo užmokestį, kas mėnesį turi išleisti po 100 Eur kelionei į darbą, o atsakovas tokių išlaidų neturi. Ieškovė už kreditą pirko namą, siekdama apsirūpinti gyvenamuoju būstu. Teismo palikto dukters išlaikymo dydžio ieškovė dėl objektyvių priežasčių negali mokėti. Teismas neįvertino, kad atsakovas yra sveikas ir galėtų uždirbti didesnį nei minimalų mėnesinį atlyginimą ir didesne dalimi prisidėti prie dukters išlaikymo.
  2. Atsiliepimu atsakovas A. Š. prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo 2017-09-19 sprendimą ir atmesti ieškovės apeliacinį skundą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepime motyvuojama:
    1. Ieškovės vidutinis darbo užmokestis yra didesnis. Ieškovė įsigijo arčiau darbo vietos esantį būstą, tad išlaidos vykti į darbą gali būti mažesnės. Ieškovei suteiktas kreditas gali būti vertinamas kaip investicija į nekilnojamąjį turtą. Ieškovė nepateikė objektyvių duomenų, kad jos sveikatos būklė yra tokia, jog ji negalėtų imtis priemonių uždirbti didesnes pajamas.
    2. Priešingai, nei teigia ieškovė, atsakovas nėra sveikas, yra iš dalies darbingas. Šalių turtinei padėčiai esant panašiai, atsakovui neturėtų tekti didesnė dalis vaiko išlaikymo naštos materialine prasme. Dukrai pradėjus lankyti kitą mokyklą, padidėjo su jos lankymu susijusios išlaidos. Atsakovo nuomone, teismas pagrįstai įvertino, kad ieškovės padėtis leidžia teikti nustatyto dydžio išlaikymą.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacinis skundas netenkintinas.

  1. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).
  2. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).
  3. Byloje ginčas tarp šalių kilo dėl teismo patvirtinta šalių santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartimi nustatyto vieno iš tėvų teiktino išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo.

13Dėl naujų įrodymų

  1. Ieškovė I. Š. kartu su apeliaciniu skundu pateikė prašymą priimti naujus įrodymus. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
  2. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teisme bylą vedė be advokato, dėl nepatyrimo ir teisinio neišprusimo į bylą nepateikė duomenų apie tai, kad jai taikomas svorio apribojimas keliant krovinius. Taip pat matyti, kad kartu su apeliaciniu skundu pateiktas išrašas iš ieškovės medicinos dokumentų, sudarytas po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Ieškovė teikiamais įrodymais grindžia apeliacinio skundo argumentus apie savo sveikatos būklę. Atsakovui A. Š. apie ieškovės su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus žinoma, prieštaravimų dėl naujų įrodymų pridėjimo nepareikšta. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pasisako dėl ieškovės pateiktų naujų įrodymų, taip pat pateikė naujus rašytinius įrodymus apie savo sveikatos būklę.
  3. Šalių teikiami nauji įrodymai yra susiję su byloje nagrinėjamu klausimu ir šalių įrodinėjamomis aplinkybėmis, dalis į bylą teikiamų įrodymų gauta po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Atsižvelgtina į aplinkybę, kad pareikštas ieškinys yra kilęs iš šeimos teisinių santykių reguliavimo srities, naujus įrodymus pateikė abi šalys, be to, negauta šalių prieštaravimų dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos. Įvertinus nurodytas aplinkybes, šalių pateikti rašytiniai įrodymai pridėtini prie bylos.

14Dėl bylos esmės

  1. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė I. Š. ir atsakovas A. Š. yra nepilnametės A. Š., ( - ), tėvai. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų (Skuodo rajono apylinkės teismo) 2016-04-05 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2‑47-884/2016, šalių santuoka nutraukta bendru sutikimu ir patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Šios sutarties 2.7 ir 2.9 punktuose šalys susitarė, kad nepilnametės šalių dukters A. Š. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu A. Š., o I. Š. įsipareigojo dukrai teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis tokia tvarka: nuo 2016-04-01 iki 2017-03-31 mokėti kas mėnesį po 100 Eur, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, o nuo 2017‑04-01 iki dukters pilnametystės mokėti kas mėnesį po 150 Eur, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškiniu ieškovė I. Š. prašė pakeisti nustatytą dukters išlaikymo dydį ir nustatyti mažesnį teiktino išlaikymo dydį – 100 Eur.
  2. Pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis 3 dalis).
  3. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti. Įstatyme įtvirtinta galimybė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatytiems asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). CK 3.201 straipsnio 1 dalies nuostatai taikyti būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą. Teismas turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑529/2014). Taigi ieškovė, prašydama sumažinti iš jos priteistą išlaikymą, turėjo įrodyti faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą sumažinti išlaikymo dydį, t. y. esminį, o ne mažareikšmį savo turtinės padėties pablogėjimą arba vaiko poreikių sumažėjimą.
  4. Ieškovė I. Š. ieškinio reikalavimą sumažinti dukrai teiktiną išlaikymą grindė argumentais dėl savo turtinės padėties pablogėjimo. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu jos ieškinį atmesti, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.201 straipsnio 1 dalies nuostatas. Apeliantės nuomone, teismas nevisiškai išsiaiškino bylai svarbias aplinkybes, netinkamai įvertino įrodymus byloje apie ieškovės pajamas, turtinę padėtį ir sveikatos būklę. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės ir atsakovo pajamos yra panašios, ir teigia, kad teismas neįvertino ieškovės išlaidų kurui bei apsirūpinimui gyvenamuoju būstu.
  5. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad jos pajamas sudaro darbo užmokestis, jis vidutiniškai siekia 500 Eur per mėnesį, o ieškovės būtinosios išlaidos per mėnesį sudaro 470 Eur. Tačiau iš byloje esančios ieškovės darbovietės išduotos 2017‑08-22 pažymos apie ieškovės darbo užmokestį 2017 m. gegužės–liepos mėnesiais nustatyta, kad ieškovei išmokamas darbo užmokestis yra didesnis ir vidutiniškai sudarė apie 672,88 Eur per mėnesį. Įvertinus tai bei byloje esančios 2017-05-31 pažymos duomenis apie ieškovės valstybinį socialinį draudimą laikotarpiu nuo 2016-05-01 iki 2017-05-31, nenustatyta pagrindo konstatuoti, kad ieškovės pajamos po Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų (Skuodo rajono apylinkės teismo) 2016‑04‑05 sprendimo, kurį ieškovė šioje byloje prašo pakeisti, priėmimo sumažėjo.
  6. Apeliantė nurodo, kad dėl sveikatos būklės ji negali susirasti geriau mokamo darbo. Apeliantė šiuos argumentus iš esmės grindžia tuo, kad jai diagnozuota ( - ) išvarža. Iš byloje esančios 2017-06-07 pažymos dėl ieškovės sveikatos būklės duomenų nustatyta, kad ieškovei ( - ) nedidelė ( - ) išvarža diagnozuota dar 2016-01-12, o 2016-01-25 ji konsultuota neurochirurgo. Taigi šie ieškovės sveikatos sutrikimai egzistavo ir iki Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų (Skuodo rajono apylinkės teismo) 2016-04-05 sprendimo priėmimo. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė pateikė 2017-10-13 medicinos dokumentų išrašą, iš jo matyti, kad ieškovei diagnozuotas ( - ) ir ( - ) išvarža, rekomenduotas operacinis gydymas, jei būklė negerės. Apeliantė pateikė rašytinius įrodymus apie tai, kad ji negali kelti sunkesnių kaip 5 kg svorio daiktų. Vertindama šiuos duomenis teisėjų kolegija įvertina ir aplinkybę, kad byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių tai, jog dėl ieškovės sveikatos būklės jos darbingumas yra apribotas. Ieškovės medicininėje knygutėje 2017‑03‑21 užfiksuoti duomenys, kad ji dirbti gali. Tai, kad ieškovė turi darbą ir gauna nuolatines pajamas, patvirtina ir 2017‑08‑22 pažymos apie ieškovės darbo užmokestį 2017 m. gegužės–liepos mėnesiais duomenys. Esančių bylos duomenų visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ieškovė yra darbinga.
  7. Ieškovė turi nekilnojamojo turto (žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais), taip pat transporto priemonę. Ieškovė nurodė, kad jai suteiktas kreditas gyvenamajam namui įsigyti ir kreditui dengti ji turi mokėti iki 100 Eur įmokas kas mėnesį. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-28 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K‑7‑24/2013; 2006-05-22 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K‑3-345/2006; kt.). Pati ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad priešingu atveju ji būtų turėjusi išlaidų būsto nuomai. Šiuo atveju už kreditą, kurį turi išmokėti, ieškovė nuosavybės teise įsigijo nekilnojamąjį turtą. Apeliantė taip pat pažymi, kad už namo draudimą kasmet turi sumokėti 200 Eur įmoką. Tačiau įvertinus tai, kad ieškovės nurodoma už būsto draudimo paslaugą mokama įmoka yra metinė, matyti, kad per mėnesį šiam tikslui tenkanti suma sudarytų tik 16,67 Eur (200 Eur / 12 mėn.), tad ji nelaikytina sudarančia reikšmingą visų ieškovės išlaidų dalį.
  8. Apeliantė akcentuoja, kad dėl jos darbo pobūdžio (darbas pamainomis) į darbą nesant galimybės vykti viešuoju transportu, ji vyksta automobiliu, o tam reikalingos išlaidos kurui, sudarančios apie 100 Eur per mėnesį. Apeliantė teigia, kad byloje neįvertinta, jog atsakovas tokių išlaidų neturi. Nustatyta, kad atsakovas A. Š. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu 2017-08-30 teismo posėdyje taip pat nurodė, kad jis į darbą į kitą miestą vyksta savo automobiliu, patiria išlaidų kurui. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus apie ieškovės turtinę padėtį, ieškovės nurodomas jos išlaidas ir bylos duomenis apie ieškovės gaunamas pajamas, nenustatė pagrindo konstatuoti, kad ieškovė neturi galimybės mokėti priteisto dydžio išlaikymą.
  9. Nustatyta, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas įvertino ir atsakovo turinę padėtį. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog atsakovas yra sveikas ir galėtų uždirbti didesnį nei minimalų mėnesinį atlyginimą ir taip didesne dalimi prisidėti prie dukters išlaikymo.
  10. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas pateikė neįgalumo pažymėjimo kopiją. Iš šių duomenų nustatyta, kad atsakovas yra tik iš dalies darbingas, jam nustatytas 50 proc. darbingumas. Taip pat pateiktas išrašas iš atsakovo medicininių dokumentų, jame nurodyti duomenys patvirtina atsakovo nurodytas aplinkybes apie tai, kad atsakovas serga ( - ), sunkia forma, nuolat vartoja ( - ). Atsakovas turi nekilnojamojo turto – žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su kitais pastatais. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų apie atsakovo darbo užmokestį nustatyta, kad atsakovo darbo užmokestis sudaro 345,80 Eur per mėnesį, taip pat atsakovui mokama 89,81 Eur našlių arba našlaičių pensija ir 200,83 Eur maitintojo netekimo pensija, tad atsakovo pajamas iš viso sudaro 636,44 Eur. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą šalių turtinę padėtį vertinti kaip panašią.
  11. Sprendžiant dėl vaikui teiktino išlaikymo dydžio vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.3 straipsnio 1 dalyje nustatytas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas. Tai lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui vystytis sudarymą. Išlaikymas savo esme skirtas nuolatiniams nepilnamečio vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, o siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena, sveikata, mokslas ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, saviraiškai, lavinami gabumai.
  12. Nagrinėjamu atveju šalių dukra yra ( - ) metų paauglė. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad dukra pradėjo lankyti kitą mokyklą, padidėjo išlaidos, susijusios su jos lankymu, nes prieš tai dukra lankė mokyklą savo gyvenamojoje vietoje. Pirmosios instancijos teisme vykusio teismo posėdžio metu ieškovė I. Š. patvirtino aplinkybę, kad dukra lanko kitą mokyklą, reikalingos lėšos dukters maitinimui. Apeliantė, prašydama sumažinti jai nustatytą mokėti išlaikymo dydį iki 100 Eur per mėnesį, nepateikė įrodymų ir argumentų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad nepilnametės šalių dukters bent minimaliems būtiniesiems poreikiams patenkinti išlaikymas būtų pakankamas, jei tokio dydžio išlaikymo dalį teiktų kiekvienas iš vaiko tėvų. Kaip nustatyta anksčiau, šalių turtinė padėtis yra panaši. Ieškovė neįrodinėjo aplinkybių, kad nepilnametės dukters poreikiai sumažėjo. Darytina išvada, kad išlaikymo dydžio sumažinimas, kaip to siekia apeliantė, šiuo atveju neleistų pripažinti, kad būtų užtikrinami būtiniausi minimalūs nepilnamečio vaiko poreikiai.
  13. Įvertinusi įrodymų byloje visumą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog bylos duomenys nesudaro pagrindo pripažinti, kad per laikotarpį nuo Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų (Skuodo rajono apylinkės teismo) 2016-04-05 sprendimo, kurį prašoma pakeisti, priėmimo ieškovės I. Š. turtinė padėtis ar šalių nepilnametės dukters poreikiai pasikeitė iš esmės. Priimant pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės teisingai pritaikytos materialinės teisės normos, reglamentuojančios tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus bei išlaikymo dydžio pakeitimo sąlygas. Teisėjų kolegija nenustatė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo priimant skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 176, 185 straipsniai). Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remiantis CK 3.201 straipsnio 1 dalies nuostata mažinti iš ieškovės priteistą nepilnametei dukrai skirto išlaikymo dydį.
  14. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo teismo sprendimą naikinti ir priimti priešingą sprendimą. Konstatavus, kad ieškovės apeliacinis skundas nepagrįstas, jis atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo 2017-09-19 sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

15Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančios įstatymo nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat ir išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
  2. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnis). Atsakovas A. Š. pateikė prašymą priteisti iš apeliantės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius turėtas 200 Eur tokio pobūdžio bylinėjimosi išlaidas. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmestas, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos jam iš apeliantės I. Š..

16Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

17Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų (buvusio Skuodo rajono apylinkės teismo) 2017‑09‑19 sprendimą palikti nepakeistą.

18Priteisti iš ieškovės I. Š. 200 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovo A. Š. naudai.

Ryšiai