Byla AS-525-481-08

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Romano Klišausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų P. Z. ir S. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų P. Z. ir S. G. skundą atsakovams Utenos apskrities viršininko administracijai, Ignalinos rajono žemėtvarkos skyriui, Valstybės įmonei Valstybiniam žemėtvarkos institutui dėl įsakymo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjai P. Z. ir S. G. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti 2008 m. birželio 19 d. Utenos apskrities viršininko įsakymą Nr. 16-663; įpareigoti VĮ Valstybinį žemėtvarkos institutą įtraukti pareiškėjus į pretendentų sąrašą pagal 2008 m. balandžio 16 d. Utenos apskrities viršininko įsakymą Nr. 16-349 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo ( - )“ formuojamus žemės sklypus ( - ) kadastro vietovėje. Pareiškėjai taip pat teismo prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdyti Utenos apskrities viršininko 2008 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. 16-663 (toliau – ir Įsakymas) galiojimą bei uždrausti VĮ Valstybiniam žemėtvarkos institutui bei Ignalinos rajono žemėtvarkos skyriui toliau tęsti projektavimo darbus ( - ) kadastro vietovėje.

6II.

7Panevėžio apygardos administracinis teismas 2008 m. liepos 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą.

8Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 19 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Įgyvendinimo tvarka) 122 ir 123 punktais, nurodė, kad minėti aktai yra specialiosios teisės normos Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) atžvilgiu, todėl nustatant ikiteismine tvarka nagrinėjamų ginčų pobūdį ir ribas, būtina vadovautis Atkūrimo įstatyme ir Įgyvendinimo tvarkoje įtvirtintomis minėtomis specialiosiomis normomis. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką (byla Nr. A8 – 406/2003; teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose (toliau – ir Apibendrinimas)), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 20 straipsnio 3 dalį, Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, nurodė, kad pareiškėjų reiškiamas reikalavimas kilęs nuosavybės teisių atkūrimo procese iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, todėl jam privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka.

9III.

10Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 28 d. nutartį ir įpareigoti Panevėžio apygardos administracinį teismą priimti pareiškėjų skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

111. Remiasi ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir pabrėžia, kad skundo objektu esantis Įsakymas yra administracinės teisės aktas, todėl jis nagrinėtinas administracinių teismų.

122. Pabrėžia, jog išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka privaloma skundžiant įgaliotų institucijų sprendimus, procedūras ir kitus veiksmus, atliktus iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo ir, vadovaudamiesi Apibendrinimu (7 skyriumi), nurodo, kad iš apskrities viršininko negalima reikalauti, jog jis pats peržiūrėtų savo paties priimtą sprendimą. Pažymi, jog priešingu atveju susidarytų teisiškai nepateisinama situacija, kai sprendimų revizija būtų patikėta juos priėmusiai institucijai, o tokia situacija prieštarautų teisingumo, nešališkumo principams ir būtų nesuderinama su teisinės valstybės samprata.

13Teisėjų kolegija

konstatuoja:

14IV.

15Atskirasis skundas atmestinas.

16Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis numato, jog skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija (t.y. Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM).

17Pareiškėjai pretenduoja gauti žemės sklypus neatlygintinai pagal Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio nuostatas, todėl ginčas patenka į Žemės reformos 18 straipsnio 2 dalyje numatytų ginčų sąrašą. Todėl darytina išvada, jog pareiškėjų keliamam ginčui dėl siekiamos įsigyti nuosavybėn žemės įstatymas nustato privalomą išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarką. Ta aplinkybė, kad teismui skundžiamas apskrities viršininko įsakymas, neatleidžia pareiškėjų nuo būtinumo laikytis privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, t.y. ne teismo tvarka ginčyti apskrities viršininko įsakymą Vyriausybės įgaliota institucijai.

18Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, į ABTĮ 22 straipsnio 3 dalies nuostatas ir į tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjai būtų kreipęsi išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti skundą, todėl pagrindo naikinti skundžiamą nutarti nėra.

19Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

20Pareiškėjų P. Z. ir S. G. atskirąjį skundą atmesti.

21Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

22Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai