Byla 1A-765-238-2010

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Gyčio Večersko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistajam M. P., nuteistojo gynėjui advokatui Kęstučiui Dobilui, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro Arūno Purvainio ir nuteistojo A. P. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK ) 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo bausme 1 (vienų) metų laikotarpiui, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. bei per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 30 (trisdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Iš M. P. priteista 594,88Lt (penki šimtai devyniasdešimt keturi litai 88 centai) už M. J. gydymą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos; 5000 Lt (penki tūkstančiai litų) nukentėjusiajam M. J. žalai atlyginti ir 605 Lt (šeši šimtai penki litai) išlaidų už avokado pagalbą.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

3M. P. pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. 2009 metų balandžio 28 dieną, apie 23.30 val., viešoje vietoje, tai yra ( - ) namo, elgdamasis ypatingai įžūliai ir rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, priėjo prie automobilio „Skoda Practic" ir atidaręs priekines keleivio pusės dureles vieną kartą spyrė automobilyje sėdėjusiam M. J. į galvą, taip padarydamas M. J. poodinę kraujosruvą sprando srityje, galvos sumušimą su odos nubrozdinimu pakaušyje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą.

4Apeliaciniame skunde Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroras Arūnas Purvainis prašo nuosprendį pakeisti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės apribojimo bausmę visiškai sudedant subendrinti su bausme, skirta Kauno miesto apylinkės teismo 2010-05-10 baudžiamuoju įsakymu, ir M. P. paskirti subendrintą bausmę - 1 metus laisvės apribojimo, įpareigojant jį nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose bei per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir 10 MGL baudą. Į šios subendrintos bausmės laiką įskaityti bausmę, visiškai atliktą pagal ankstesnį nuosprendį. Nurodo, kad M. P. nuteistas už nusikalstamą veiką, kurią padarė 2009-04-28, t. y. iki teismo baudžiamojo įsakymo priimto pirmojoje byloje 2010-05-10. Todėl skundžiamu nuosprendžiu paskyręs bausmę už M. P. 2009-04-28 padarytą veiką, teismas privalėjo ją, vadovaudamasis BK 63 str. 9 d., subendrinti su 2010-05-10 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme visiško ar dalinio sudėjimo būdu pagal BK 63 str. taisykles ir į paskirtos subendrintos galutinės bausmės laiką įskaityti visiškai atliktą bausmę - sumokėtą 10 MGL baudą pagal minėtą 2010-05-10 teismo baudžiamąjį įsakymą. Taip netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą - BK bendrosios dalies normas, reglamentuojančias bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, todėl nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

5Apeliaciniame skunde nuteistasis M. P. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010-09-21 nuosprendį panaikinti, jį išteisinti, civilinius ieškinius atmesti. Jei apeliacinis skundas būtų atmestas, priteistos neturtinės žalos dydį sumažinti. Nurodo, kad M. J. protokole- pareiškime ir jo liudytojo pirmajame apklausos protokole nėra jokių duomenų apie nuteistojo išvaizdą, taip pat žymes, ypatybes, pagal kurias galėtų atpažinti asmenį, įtariamą nusikalstama veika. Tik papildomos apklausos metu, t. y. po dviejų mėnesių, M. J. nurodė įtariamojo amžių, ūgį, kūno sudėjimą ir plaukų spalvą, todėl, nuteistojo manymu, iki 2009-05-04 M. J. nebuvo gavęs informacijos iš savo draugų apie nuteistojo išvaizdą, V. A. nuotrauką pateikė tik praėjus 4-5 dienoms po įvykio, todėl buvo pažeisti LR BPK 191 straipsnio 2 d. reikalavimai, nes jokių žymių pagal kurias galėtų atpažinti, M. J. nenurodė ir tik asmens atpažinimo metu, o vėliau teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad atpažino nuteistąjį pagal charakteringas akis. Be to, nuteistojo manymu, buvo pažeisti ir LR BPK 192 str. 1 d. reikalavimai, nes jo ir kitų kartu su nuteistuoju parodytų atpažinti asmenų išoriniai požymiai nebuvo panašūs. V. A. parodė tik vieno nuteistojo nutrauką, todėl A. J. neturėjo galimybės objektyviai įsitikinti, ar tai tikrai tas asmuo, kuris jį sužalojo. Dėl šių aplinkybių, nuteistojo teigimu, atpažinimo veiksmas neturi įrodomosios galios ir teismas negalėjo jo pripažinti įrodymu. Nuteistasis taip pat abejoja ir tuo, ar įvykio metu M. J. apskritai galėjo matyti įtariamąjį, nes visi apklausti liudytojai pripažino, jog įvykio metu buvo tamsu. Nuteistasis teigia, kad kritiškai vertintinas ir liudytojo M. V. teiginys, jog M. J. galėjo įsidėmėti įtariamojo veidą, kuomet šis pasilenkęs atidarinėjo automobilio dureles, nes aplinkui buvo tamsu. Be to, nuteistasis remiasi liudytojų M. V., M. S. parodymais ir abejoja tuo, ar M. J. apskritai atsimena, kaip buvo sužalotas. Taip pat mano, kad V. A. parodymai ikiteisminio tyrimo metu dėl to, ką M. P. atsakė jai paskambinus, prieštaringi, o teisme ji patvirtino, jog būtent nuteistasis telefonu prisipažino sumušęs jos draugą. Nuteistasis mano, jog teismas neteisingai konstatavo, jog jis nenuoširdus, nes nebūdamas kaltas pirmą kartą apklausiamas susipainiojo ir pateikė klaidingą versiją, vėliau viską prisiminė ir teismui nurodė tikrąsias įvykio aplinkybes. Nurodo, jog teismas visiškai nevertino K. R. parodymų. Teigia, jog jokių kitų įrodymų, išskyrus nukentėjusiojo teiginius, kad nusikaltimą padarė būtent nuteistasis, nei teisme, nei ikiteisminio tyrimo metu negauta. Dėl neturtinės žalos priteisimo nuteistasis nurodo, jog teismas, konstatuodamas, kad buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, suklydo ir ši klaida įtakojo tokio didelio dydžio neturtinės žalos nustatymą. Teigia, kad iš teismų praktikos žinoma, jog už nežymius sveikatos sutrikdymus vidutiniškai priteisiama 1000 litų neturtinei žalai atlyginti. Todėl prašo tuo atveju, jeigu skundas būtų atmestas, neturtinės žalos dydį sumažinti.

6Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

7Nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

8Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas, nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

9Dėl nuteistojo M. P. apeliacinio skundo

10Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. LR BK 2 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal Baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Kolegija konstatuoja, kad šiuos įstatymo reikalavimus teismas taikė tinkamai, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, pagrįstai M. P. pripažino kaltu už nusikalstamos veikos padarymą ir skyrė jam bausmę.

11Pagal Baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

12Iš esmės nuteistasis ginčija žemesnės instancijos teismo įrodymų, kuriais pagrįsta jo kaltė, vertinimą. Pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, 3 dalyje – kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, 4 dalyje – kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje remiamasi duomenimis, neatitinkančiais BPK 20 straipsnyje nustatytų duomenų pripažinimo įrodymais sąlygų, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

13BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Šių reikalavimų teismas nepažeidė. Nuosprendyje teismas nurodė įrodymus, kuriais grindė teismo išvadas dėl apelianto kaltės. Taip pat teismas nurodė motyvus, kuriais remdamasis atmetė nuteistojo nurodytus argumentus dėl jo nekaltumo. Teismas atliko įrodymų vertinimą ir jį pateikė nuosprendyje. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolai ir priimto nuosprendžio turinys rodo, kad BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų patikrinimo ir jų vertinimo taisyklių buvo laikomasi. Kolegija daro išvadą, kad vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, nuosprendyje padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo.

14Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo M. J., liudytojų V. A., M. V., M. S. parodymais, kurie yra nuoseklūs, išsamūs, tarpusavyje atitinkantys ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patvirtino, jog jam išeinant iš V. A., pas kurią svečiavosi, prie laiptinės Kaune, Draugystės g. 5F-37, matė, jog trys jaunuoliai geria sidrą, jam ir M. V. įsėdus į automobilį, vienas iš jaunuolių priėjo prie automobilio, atsirėmė į dangtį, M. V. užvedė automobilį, tačiau nepažįstamas nesitraukė, nukentėjusysis pravėrė langą ir paprašė pasitraukti, tačiau vaikinas nieko nesakęs atidarė automobilio dureles ir spyrė M. J. į galvą. Nurodė, jog kaltininką atpažino, nes užvedus automobilį buvo įjungti žibintai, todėl matė kaltininką, jo veidą, kūno sudėjimą. Jį atpažino ir tuomet, kai V. A. parodė jam M. P. nuotrauką. Dėl esminių įvykio aplinkybių nukentėjusiojo M. J. parodymai buvo išsamūs ir nuoseklūs viso ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Be to, nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir liudytojas M. V., nes jis sėdėjo už automobilio vairo, kuomet įvyko įvykis, ir matė smurtinius veiksmus, atliktus prieš nukentėjusįjį. M. V. patvirtino, jog išėjus iš V. A., prie laiptinės matė tris vaikinus, jam su M. J. įsėdus į automobilį, vienas iš prie laiptinės buvusių jaunuolių atsistojo priekyje automobilio ir atsirėmė į dangtį, liudytojas reikalavo pasitraukti, tačiau pastarasis priėjęs atidarė duris keleivio pusėje, kur sėdėjo M. J., ir spyrė jam į galvą. Šis liudytojas nurodė, jog M. J. matė užpuoliko veidą, nes švietė lempos, buvo pasilenkęs ties nukentėjusiuoju atidarinėdamas duris. Nukentėjusiojo parodymus iš dalies patvirtina ir liudytojos V. A. parodymai, nes ji patvirtinto, jog pas ją įvykio vakarą svečiavosi nukentėjusysis M. J. ir M. V., o kai jie išėjo, atbėgusi draugė pasakė, kad sumuštas M. J.. Tą patį vakarą jai paskambino M. P., nes su juo anksčiau buvo draugavusi, ir pasakė, kad „sumušė antrą aukštą“, kitą rytą ji pati paskambino M. P., kuris patvirtino, jog tai jis sumušė jos draugą – nukentėjusįjį, liepė nesikišti. Liudytoja patvirtino ir tą aplinkybę, kad M. P. matė, kad pas ją tą vakarą buvo draugų, po kelių dienų sutikusi nukentėjusįjį parodė kaltinamojo nuotrauką, nukentėjusysis patvirtino, kad tai kaltinamasis jį sumušė, nukentėjusysis jai papasakojo, kaip atrodė jį sumušęs asmuo ,ir pagal tai liudytoja darė išvadą, kad jis matė būtent M. P. veidą. Iš liudytojo M. S. parodymų nustatyta, kad jis patvirtino, jog įvykio vakarą jis, nukentėjusysis M. J., liudytojas M. V., kiti asmenys buvo pas V. A.. M. J. ir M. V. išėjus, atbėgo V. ir pasakė, kad sumuštas M. J.. Po to į V. A. mobilųjį telefoną, kuriame buvo įvestas vardas „M.“, paskambino vaikinas, kuris pradėjo šaipytis, sakė, kad „jūsų svečiai gavo į galvą“, kalbėjo su pašiepimu, džiaugsmu. Byloje nustatyta, kad V. A. skambino būtent nuteistasis M. P., jie ankščiau buvo pažįstami, bendravo, ji buvo įvedusi jo duomenis į savo telefoną. Teisme V. A. šias aplinkybes patvirtino.

15Taigi byloje nustatyta, kad nukentėjusiojo M. J., liudytojų M. V., V. A., M. S. parodymai nuoseklūs, išsamūs, neprieštaringi ir patvirtina teismo nustatytą logišką įvykio eigą. Be to, šių asmenų parodymais nustatytos aplinkybės patvirtinamos ir kitais bylos duomenimis: protokolu pareiškimu (t. 1, b. l. 2), kur nukentėjusysis nurodė įvykio vietą ir tai, kad nepažįstamas jaunuolis atidaręs dureles spyrė nukentėjusiajam į galvą, bei 2009-06-26 asmens parodymo atpažinti protokolo duomenimis, kur užfiksuota kad nukentėjusysis M. J. atpažino M. P. kaip vaikiną, kuris jam spyrė (t. 1, b. l. 36-38). Savo parodymus nukentėjusysis M. J. patvirtino ir akistatos su M. P. metu, patvirtino, kad jį sužalojo būtent M. P. (t. 1, b.l. 40). Šie procesiniai veiksmai atlikti nepažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso normų, jie užfiksuoti tinkamai ir procesiniai dokumentai atitinka įrodymams keliamus reikalavimus. Juose esantys duomenys patvirtina bylai reikšmingas aplinkybes, duomenys gauti ir užfiksuoti teisėtais būdais.

16Nuteistasis nesutinka su tuo, jog teismas įrodymu laikė asmens parodymo atpažinti protokolą, nes mano, jog atpažinimo veiksmas atliktas pažeidžiant įstatymus (LR BPK 191 straipsnio 1, 2 d.). Šis skundo argumentas nepagrįstas ir turi būti atmestas. Iš byloje esančio asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, jog atpažinimo veiksmas atliktas ir užfiksuotas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, parinkti asmenys yra tos pačios lyties kaip ir M. P., savo išore neturi ryškesnių skirtumų pagal kūno sandarą, amžių ir ūgį, veido formą, plaukų ir akių spalvą. Ta aplinkybė, kad nuteistojo ir kitų parodytų atpažinti asmenų ūgio skirtumas yra 9 cm ir 2 cm, o amžius skiriasi vienais bei dvejais metais, nelaikytina ryškiais skirtumais. Be to, visi parodytieji atpažinti asmenys yra vidutinio kūno sudėjimo. Protokole taip pat pažymėta, jog M. P. nukentėjusysis atpažįsta ne tik pagal plaukų spalvą, bet ir šukuoseną, akis, veido bruožus. Ta aplinkybė, kad M. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog jį užpuolęs vaikinas tamsokų plaukų, o nuteistasis save vertina, kad jo plaukai šviesoki, iš esmės nepaneigia M. J. atpažinimo tikrumo, nes nuteistąjį nukentėjusysis atpažino ne tik pagal plaukų spalvą, bet ir kitus aptartus požymius. Taip pat pažymėtina, jog apibūdinimas „šviesoki“ ar „tamsoki“ plaukai patvirtina, jog plaukų spalva nėra aiškiai šviesi ar aiškiai tamsi, ir tai yra vertinamasis požymis. Ta aplinkybė, kad protokole – pareiškime (t. 1, b. l. 2) ir pirmajame apklausos protokole nėra duomenų apie nukentėjusįjį užpuolusio vaikino išvaizdą, teisėjų kolegijos manymu, neduoda pagrindo abejoti, kad M. J. galėjo atpažinti ir atpažino jį užpuolusį vaikiną parodžius jį kartu su kitais asmenimis. Nuteistasis skunde taip pat abejoja parodymo atpažinti veiksmo teisėtumu dėl tų aplinkybių, kad, nuteistojo manymu, M. J. atpažino M. P. tik tada, kai jo nuotrauką jam parodė liudytoja V. A.. Šis skundo argumentas nepagrįstas, todėl atmestinas. Iš bylos duomenų matyti, jog nukentėjusysis niekur nepatvirtino, nei protokole pareiškime, nei apklausos protokole, kad jis negalėtų atpažinti jį sumušusio asmens. Nukentėjusysis neneigia, jog jam V. A. rodė M. P. nuotrauką, tačiau iš bylos duomenų (V. A., nukentėjusiojo M. J. parodymų) matyti, jog asmenį, kuris sumušė nukentėjusįjį, M. J. ir anksčiau yra matęs prie liudytojos V. A. namų. Be to, liudytoja V. A. patvirtino, jog suprato, kad nukentėjusysis žino, matė, kas jį sumušė. Liudytojas M. S. parodė, jog po įvykio visi buvo susitikę, kalbėjo, kad M. sumušęs vaikinas buvo neaukštas, nestambus, vidutinio sudėjimo, o tai atitinka nuteistojo išvaizdos apibūdinimą. Nors liudytojas M. V. nurodė, kad negalėtų atpažinti sumušusio nukentėjusįjį vaikino, tačiau tai nepaneigia tos aplinkybės, kad M. J. matė, įsidėmėjo ir galėjo atpažinti jį sumušusį vaikiną, nes ne tik buvo įjungti automobilio žibintai, bet ir kontakto metu (smūgio metu) nukentėjusysis ir nuteistasis buvo arti vienas kito, atstumas tarp jų buvo nedidelis, būtent nuteistasis atsidarė automobilio dureles, o tai taip pat patvirtina, jog buvo arti automobilio ir spyrė koja nukentėjusiajam į galvą. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog asmens parodymo atpažinti veiksmas atliktas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, jis pagrįstai laikytinas įrodymu ir vertintas kaip nuteistąjį kaltinantis įrodymas. Be to, apklausta tyrėja V. K. patvirtino, jog apklausė nukentėjusįjį, iš jo parodymų matyti, kad jis galėjo matyti sumušusio asmens veidą, nes buvo arti šiam atidarant automobilio dureles. Liudytoja V. K. patvirtino, kad nukentėjusysis M. P. atpažino. Gi, kaltinamasis parodymus keitė, o akistatos metu nukentėjusysis neabejodamas atpažino kaltinamąjį kaip jį sumušusį asmenį. Apklausinėdama nukentėjusįjį iki atpažinimo veiksmo suprato, jog nukentėjusysis kaltinamąjį atpažino, jį matė. Be to, iš KP OVT išklotinių matyti, jog pagal gautas M. P. telefoninių skambučių išklotines 2009-04-28 jo naudojamas mobilaus ryšio telefonas nuo 20.00 val. jungėsi per Tele2 operatoriaus bazines stotis, esančias ( - ) , taip pat jis pirmą kartą paskambino V. A. 2009-04-29 00.40 val. (t. 1, b. l. 100). Šie duomenys patvirtina liudytojos V. A., bei M. S. parodymus, kad tą patį vakarą (įvykio vakarą) skambino M. P., kalbėjo apie sumuštą jų draugą. Šie duomenys duoda pagrindą tikėti ir remtis ne tik nukentėjusiojo parodymais, bet ir liudytojų V. A., M. S. parodymais, o taip pat paneigia nuteistojo nurodytas aplinkybes, kad jis nusikalstamos veikos nepadarė, nusikalstamo įvykio vietoje nebuvo. Teisėjų kolegijos manymu, teismas pagrįstai rėmėsi šių asmenų parodymais bei anksčiau aptartais bylos duomenimis, nes jie vienas kitą papildo ir patvirtina logišką, išsamią įvykių eigą. Nors nuteistasis teigia, kad neišsamūs V. A. parodymai dėl jos ir apelianto telefoninio pokalbio apie tai, ką jis pasakė jai telefonu dėl nukentėjusiojo sumušimo, tačiau teisėjų kolegijos manymu, V. A. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme patvirtina tas pačias aplinkybes, t. y. kad M. P. patvirtino, jog jis sumušė jos draugą. Nuteistasis taip pat abejoja ir tuo, kad nukentėjusysis galėjo prisiminti visus įvykius, nes teigia, jog M. V. nurodė, kad nukentėjusysis nesiorentavo aplinkoje. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tai nepaneigia nukentėjusiojo parodymų, kurie patvirtinti ne tik liudytojų parodymais, bet ir kitais ankščiau aptartais bylos duomenimis, apie tai, kad apeliantas smurtavo prieš nukentėjusįjį. Taip pat pažymėtina, kad nukentėjusysis teigė, jog sąmonę jis prarado, o M. V. tai patvirtino, jog nukentėjusysis nesiorentavo aplinkoje, būtent po to, kai nuteistasis spyrė nukentėjusiajam koja į galvą. Dėl šių aplinkybių tai, kad nukentėjusysis po smūgio galėjo būti praradęs sąmonę, nepaneigia nukentėjusiojo parodymų apie tai, kad iki smūgio sudavimo jis matė prieš jį smurtavusį asmenį. Juo labiau kad nukentėjusiojo parodymus patvirtina ne tik liudytojų parodymai, bet ir kita bylos medžiaga. Nukentėjusiojo parodymai apie įvykio kaltininką nėra vienintelis įrodymas byloje, patvirtinantis apelianto kaltumą ir jo atliktus smurtinius veiksmus.

17Kaip matyti iš bylos duomenų, M. P., duodamas parodymus, nebuvo nuoširdus, jo parodymai prieštaringi, nesutampa, prieštarauja objektyviems bylos duomenims. Kaip matyti iš įtariamojo apklausos protokolo, M. P. nurodė, jog tik pro šalį ėjęs, matė, kad prie nukentėjusiojo automobilio buvo priėję trys vaikinai, kurie gėrė prie namo laiptinės, kas įvyko, nematė, buvo nuėjęs pirkti cigarečių, grįžęs paskambino pažįstamai V. pasiteirauti, ar ten buvo jos draugai (t. 1, b l. 79). Vėliau apklaustas M. P. nurodė, jog įvykio dieną nuo 19 val. iki 23.30 val. buvo su draugais Aleksote prie Botanikos sodo, mobiliojo ryšio telefoną visą laiką turėjo su savimi (t. 1, b.l . 103), tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog M. P. naudojamas mobiliojo ryšio telefonas 2009-04-28 dieną nuo 20.00 val. jungėsi per Tele 2 operatoriaus bazines stotis esančias ( - ), taip pat jis pirmą kartą paskambino V. A. 2009-04-29 00.40 val. (t. 1, b. l. 100). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme įvykio aplinkybes nuteistasis aiškino dar kitaip - teigė, jog su atsitiktinai sutiktais vaikinais prie laiptinės sienelės žaidė kortomis, vėliau išvyko cigarečių, įvykio nematė, apie įvykį papasakojo K. R.. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, kad nuteistojo parodymai nenuoseklūs, neišsamūs, prieštaringi, o taip pat paneigiami ir kitais objektyvais bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos vertino kaip nuteistojo gynybinę poziciją. Teisėjų kolegija laiko neįtikinamą ir skunde nurodytą aplinkybę, kad įtariamasis dėl susijaudinimo, kad nėra kaltas, neteisingai nurodė ikiteisminio tyrimo metu vietą, kur buvo vakarą įvykio metu, nes M. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas du kartus, pirmą kartą neneigė įvykio metu buvęs įvykio vietoje, antrą kartą nurodė akivaizdžiai melagingas aplinkybes dėl to, kurioje vietoje buvo nuo 19 val. iki 23.30 val., neigė aplinkybes, kurias buvo nurodęs anksčiau. M. P. nebuvo suimtas, tarp apklausų gana didelis laiko tarpas, todėl anksčiau minėtą skundo argumentą laiko nepagrįstu ir atmeta. Atsižvelgiant į tai, kad M. P. nebuvo nuoseklus, davė prieštaringus parodymus, ikiteisminio tyrimo metu jokių aplinkybių dėl to, kad jam apie įvykį papasakojo K. R., neminėjo, K. R. parodymų byloje daugiau jokie patikimi duomenys nepatvirtina, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais nesivadovavo.

18Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį lemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Byloje ištirtais įrodymais neabejotinai nustatyta, jog įvykio vieta yra vieša, nuteistasis M. P. fizinį smurtą panaudojo viešoje vietoje, lauke prie daugiabučio namo laiptinės, įvykį matė keletas žmonių, todėl jo veiksmais neabejotinai buvo sutrikdyta viešoji tvarka. Jis smurtavo be priežasties, smurto pasekmėje sužalojo žmogų. Byloje 2009-07-14 Mykolo Riomerio teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2148/09(02) nustatyta, jog M. J. konstatuota poodinė kraujosruva sprando srityje, galvos sumušimas su odos nubrozdijimais pakaušyje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus sprando sritį, pakaušio sritį ir galėjo būti padaryti 2009-04-28. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 15) . Ši specialisto išvada taip pat atitinka nukentėjusiojo ir liudytojo M. V. parodymus dėl įvykio eigos, sužalojimo mechanizmo. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, objektyviai ir nešališkai įvertino surinktus įrodymus, teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismo išvada, kad M. P. padarė LR BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, pagrįsta.

19Nuteistasis taip pat nesutinka su neturtinės žalos dydžiu. Teigia, jog teismas nepagrįstai nustatė didelę neturtinės žalos kompensaciją. Šis skundo argumentas nepagrįstas ir turi būti atmestas. Kolegija pažymi, kad Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). LR CK 6.283 straipsnio 1 dalyje (žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju) įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokioje jis buvo iki nusikaltimo padarymo. Be turtinės šiuo atveju atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Tačiau pažymima, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Tuo pačiu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusiojo - ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta.

20Apylinkės teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydžių, teisėjų kolegijos manymu, nustatė teisingas neturtinės žalos pinigines kompensacijas vadovaudamasis LR CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, kuri įtvirtina, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus padaryto nusikaltimo pavojingumą, jo pobūdį, kaltės formą, konkrečias jo aplinkybes, nuteistojo kaltę, pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad dėl įvykio buvo sužalota nukentėjusiojo sveikata, jis neabejotinai patyrė išgąstį, fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, nes buvo sužalotas kitų asmenų akivaizdoje, nuteistojo poelgis pasižymi įžūlumu, spyrė koja į galvą be jokios priežasties, pats atidaręs automobilio, kuriame sėdėjo nukentėjusysis dureles, sėdinčiam asmeniui, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nedirbantis, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti nėra aiškiai per didelė ir atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Iš nuosprendžio turinio matyti, jog vertindamas nusikalstamos veikos pasekmes, teismas jas tinkamai įvertino, atsižvelgė į tai, kad veika sunkių pasekmių sveikatai nesukėlė, todėl ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtina, jog teismas ją vertino ne kaip nusikalstamos veikos požymį, kuris lemia veikos kvalifikavimą, tačiau kaip pasekmes nukentėjusiojo sveikatai. Esant šioms aplinkybėms, tenkinti apeliacinio skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos sumažinimo teisinio pagrindo nėra. Kadangi nuteistojo apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl jis atmetamas, o nuosprendis nenaikinamas.

21Dėl prokuroro A. Purvainio apeliacinio skundo

22Kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmę M. P. už LR BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo taisyklių nepažeidė, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo sunkumą, pavojingumą, jo pobūdį, kaltę, nuteistojo asmenybę, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, tinkamai šias aplinkybes įvertino ir paskyrė teisingą bausmę - laisvės apribojimą 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val. bei per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 30 (trisdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

23Pirmosios instancijos teismas M. P. skyrė už LR BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą teisingą bausmę, tačiau nepagrįstai nepritaikė LR BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatų ir nesubendrino skundžiamu nusprendžiu ir ankstesniu Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu skirtos bausmės. Todėl apeliaciniame skunde prokuroras teisus teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. P. bausmę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą - nepagrįstai netaikė LR BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatų ir nesubendrino skundžiamu nuosprendžiu skirtos bausmės su Kauno miesto apylinkės teismo 2010-05-10 baudžiamuoju įsakymu skirta ir nuosprendžio paskelbimo metu jau visiškai atlikta bausme, kurią privalu įskaityti į galutinę subendrintos bausmės laiką.

24Kolegija pažymi, kad LR BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta, jog pagal LR BK 63 straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Kaip matyti iš bylos duomenų, veika, už kurią nuteistas M. P. skundžiamu nuosprendžiu, padaryta 2009-04-28, tai yra prieš priimant Kauno miesto apylinkės teismui 2010-05-10 baudžiamąjį įsakymą, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo bausmes subendrinti BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu. Taigi nepritaikė įstatymo, kurį taikyti yra privalu.

25Ši klaida ištaisytina apeliacinės instancijos teisme. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimi, M. P. skirtos bausmės Kauno miesto apylinkės teismo 2010-09-21 nuosprendžiu ir Kauno miesto apylinkės teismo 2010-05-10 baudžiamuoju įsakymu subendrinamos visiškai jas sudedant ir skiriama subendrinta bausmė laisvės apribojimas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val. bei per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 30 (trisdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir 10 MGL dydžio bauda, į šios bausmės laiką įskaitoma visiškai atlikta bausmė pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2010-05-10 baudžiamąjį įsakymą. Ši nuosprendžio dalis keistina, nes netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (LR BPK 328 str. 1 p.).

26Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

27

28

Nutarė

29Nuteistojo M. P. apeliacinį skundą atmesti.

30Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro Arūno Purvainio apeliacinį skundą tenkinti.

31Kauno miesto apylinkės teismo 2010m. rugsėjo 21 d. nuosprendį pakeisti. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimi, M. P. Kauno miesto apylinkės teismo 2010-09-21 nuosprendžiu skirtą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val. bei per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 30 (trisdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir Kauno miesto apylinkės teismo 2010-05-10 baudžiamuoju įsakymu skirtą bausmę - 10 MGL dydžio baudą, subendrinti visiškai jas sudedant, ir skirti subendrintą bausmę laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val. bei per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 30 (trisdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir 10 MGL dydžio baudą. Į šios bausmės laiką įskaityti visiškai atliktą bausmę pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2010-05-10 baudžiamąjį įsakymą.

32Kitą nuosprendžio dalį palikti galioti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 3. M. P. pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis... 4. Apeliaciniame skunde Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroras Arūnas... 5. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. P. prašo Kauno miesto apylinkės teismo... 6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė... 7. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti,... 8. Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas... 9. Dėl nuteistojo M. P. apeliacinio skundo... 10. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei... 11. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste BPK) 305 straipsnio 1 dalies... 12. Iš esmės nuteistasis ginčija žemesnės instancijos teismo įrodymų,... 13. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio... 14. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos... 15. Taigi byloje nustatyta, kad nukentėjusiojo M. J., liudytojų M. V., V. A., M.... 16. Nuteistasis nesutinka su tuo, jog teismas įrodymu laikė asmens parodymo... 17. Kaip matyti iš bylos duomenų, M. P., duodamas parodymus, nebuvo nuoširdus,... 18. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį lemia šie objektyvieji... 19. Nuteistasis taip pat nesutinka su neturtinės žalos dydžiu. Teigia, jog... 20. Apylinkės teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajam priteistinos neturtinės... 21. Dėl prokuroro A. Purvainio apeliacinio skundo ... 22. Kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmę M. P. už LR BK 284 straipsnio 1... 23. Pirmosios instancijos teismas M. P. skyrė už LR BK 284 straipsnio 1 dalyje... 24. Kolegija pažymi, kad LR BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta, jog pagal LR BK... 25. Ši klaida ištaisytina apeliacinės instancijos teisme. Vadovaujantis LR BK 63... 26. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326... 27. ... 28. ... 29. Nuteistojo M. P. apeliacinį skundą atmesti.... 30. Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro Arūno Purvainio apeliacinį... 31. Kauno miesto apylinkės teismo 2010m. rugsėjo 21 d. nuosprendį pakeisti.... 32. Kitą nuosprendžio dalį palikti galioti nepakeistą....