Byla e2S-945-262/2019
Dėl Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokuroro nutarimo ir rašto panaikinimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų E. V. ir J. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų E. V. ir J. V. pareiškimą dėl Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokuroro nutarimo ir rašto panaikinimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

31.

4Pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami panaikinti Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2017 m. spalio 17 d. nutarimą Nr. 13.12.-78, kuriuo paliktas galioti Generalinės prokuratūros prokuroro 2017 m. rugsėjo 19 d. nutarimas Nr. 13.12.-70 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones bei Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2017 m. liepos 9 raštą Nr. 17.2.-8802 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ kaip nepagrįstus ir įpareigoti prokurorą iš naujo spręsti klausimą dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo. Pareiškime nurodė, kad 2017 m. spalio 17 d. nutarimu nepagrįstai atsisakyta ginti viešąjį interesą ir teikti ieškinį Vilniaus apygardos teismui nuginčijant Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. 2.4.-01-5260 B. P. atkurtą nuosavybės teisę. Pareiškėjų teigimu, skundžiamas nutarimas priimtas skubotai, neįsigilinus į susiklosčiusią faktinę situaciją, neatlikus visų būtinų procesinių veiksmų, sudarančių prielaidas pagrįstam nutarimui priimti. Pareiškėjų teigimu, nuosavybė B. P. neteisėtai atkurta natūra vietoje, kurioje iki nuosavybės atkūrimo buvo ir yra valstybinis miškas, todėl toje vietoje žemė turėjo būti išperkama valstybės.

52.

6Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra nesutiko su pareiškimu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Generalinėje prokuratūroje išnagrinėjus pareiškėjų skundą dėl Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2017 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. 13.12.-70 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, 2017 m. spalio 17 d. nutarimu pareiškėjų skundas nebuvo patenkintas, o prokuroro nutarimas paliktas galioti, nes nagrinėjant pareiškėjų skundą dėl viešojo intereso gynimo, buvo išsamiai ištirtos visos sprendimui priimti reikšmingos aplinkybės ir padarytos ginčo situacijos teisinį reglamentavimą atitinkančios išvados. Nepasitvirtinus pareiškėjų teiginiams ir nenustačius faktinių ir teisinių pagrindų kreiptis į teismą dėl Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. 2.4.-01-5260 panaikinimo, nesant pagrindo prašyti teismo pripažinti A. S. ir J. Š. sudarytas pirkimo-pardavimo sutartis su B. P. niekinėmis, pareiškėjų ginami privatūs interesai nelaikytini viešuoju interesu.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

83.

9Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi pareiškimas atmestas, iš pareiškėjų valstybei priteista po 34,05 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

104.

11Teismas nurodė, kad suinteresuotas asmuo (tiek ginčijamuose nutarimuose, tiek šioje byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose) nurodė pakankamai aplinkybių ir argumentų, patvirtinančių, jog pareiškėjų kreipimasis dėl viešojo intereso gynimo buvo išnagrinėtas laikantis įstatymo nustatytos nagrinėjimo tvarkos ir priimti motyvuoti procesiniai sprendimai. Pareiškėjų skundų nagrinėjimo metu prokuratūroje buvo renkami duomenys, reikalingi skundams išnagrinėti ir įvertinus medžiagoje esančius duomenis iš esmės buvo pasisakyta dėl visų esminių pareiškėjų argumentų, nutarimų motyvus pagrindžiant teisės aktais, Konstitucinio Teismo išaiškinimais ir suformuota teismų praktika, taip pat skundą nagrinėjimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Pareiškėjų subjektyvi nuomonė dėl jų skundų nagrinėjimo tvarkos, įrodymų rinkimo, jų analizavimo, aplinkybių vertinimo ir (ar) išnagrinėjimo rezultatų, nėra pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamus nutarimus, nes pareiškėjų argumentai dėl prokurorų padarytų proceso normų pažeidimų yra iš esmės susiję su jiems netinkančiu įrodymų vertinimu, bet ne su jų trūkumu. Kitoks, nei pareiškėjai tikėjosi, duomenų vertinimas objektyviai negali būti laikomas kaip neteisėtas, proceso normas pažeidžiantis, veiksmas.

12III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

135.

14Pareiškėjai atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti jų pareiškimą.

156.

16Nurodė, kad teismas nevertino aplinkybės, kad prokuroras nesurinko pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo atsisakymą ginti viešąjį interesą, o aukštesnioji prokurorė, neatlikusi išsamios nei pareiškėjų, nei prokuroro pateiktos medžiagos analizės ir duomenų vertinimo, priėmė nemotyvuotą nutarimą. Taip pat, apeliantų teigimu, nutartis yra tinkamai nemotyvuota ir nepagrįsta. Apeliantų nuomone, teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjų subjektyvi nuomonė dėl jų skundų nagrinėjimo tvarkos, įrodymų rinkimo, jų analizavimo, aplinkybių vertinimo ir (ar) išnagrinėjimo rezultatų, nėra pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamus nutarimus, nes pareiškėjų argumentai dėl prokurorų padarytų proceso normų pažeidimų yra iš esmės susiję su jiems netinkančiu įrodymų vertinimu, bet ne su jų trūkumu. Anot pareiškėjų, jų pareiškimas buvo grindžiamas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, miškininkų išvadomis, liudytojų parodymais ir kt. Skunde išvardinti prokurorų padaryti procesiniai pažeidimai nagrinėjant pareiškėjų skundą prokuratūroje negali būti susiję su jiems tariamai nepalankiu įrodymų vertinimu, kadangi jie įrodo prokurorų padarytus proceso pažeidimus nagrinėjant pareiškėjų skundus. Be to, teismas nepagrįstai nepasisakė dėl skunde išvardintų argumentų, abstrakčiai nurodydamas, jog pareiškėjų išdėstyti motyvai susiję su netinkamu įrodymų vertinimu, nepateikiant jokių detalesnių argumentų, dėl ko skundžiama nutartis laikytina netinkamai motyvuota ir naikintina.

177.

18Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą.

198.

20Nurodė, kad skundžiamojoje nutartyje pagrįstai konstatuota, jog teismas prokurorų veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu. Pirmosios instancijos teismas įvertino skundžiamų prokurorų dokumentų turinį, teismui pateiktus proceso dokumentus ir padarė išvadą, kad buvo pateikta pakankamai aplinkybių ir argumentų, patvirtinančių, jog pareiškėjų kreipimasis dėl viešojo intereso gynimo prokurorų buvo išnagrinėtas laikantis įstatymo nustatytos nagrinėjimo tvarkos, o priimti procesiniai sprendimai tinkamai motyvuoti. Prokurorų pateikta medžiaga įrodo, jog prokuratūroje, nagrinėjant pareiškėjų prašymą buvo renkami duomenys, reikalingi skundams išnagrinėti, pasisakyta dėl visų esminių pareiškėjų argumentų, nutarimų motyvai pagrįsti teisės aktų nuostatomis, Konstitucinio teismo išaiškinimais ir suformuota teismų praktika, skundo nagrinėjimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Tai, kad teismas neįvardijo visų prokurorų surinktų įrodymų, patvirtinančių skundžiamo nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą bei procesinių pažeidimų nebuvimą, nurodydamas tik tai, kad šiuos surinktus įrodymus ir argumentus jis įvertino, nesudaro pagrindo išvadai, jog teismo sprendimas pakankamai nemotyvuotas ir abstraktus. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Atskirasis skundas atmetamas.

229.

23Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

2410.

25Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo teiginiais, jog Generalinės prokuratūros prokurorai nepagrįstai atmetė jų prašymus.

2611.

27Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjai 2017-08-11 kreipėsi į prokuratūrą prašydami prokuroro ginti viešąjį interesą ir kreiptis į teismą dėl Vilniaus apskrities viršininko 2007-09-20 sprendimo Nr. 2.4-01-5260 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste B. P.“ panaikinimo. Pareiškėjai nurodė du pagrindus, dėl ko, jų nuomone, skundžiamas sprendimas turi buti naikinamas: 1) kad nuosavybė atkurta į žemės sklypą, kuriame yra valstybinės reikšmės miško; 2) kad nuosavybė atkurta natūra neteisėtai toje vietoje, kurioje jos iš tiesų nebuvo.

2812.

29Generalinės prokuratūros prokuroras, išnagrinėjęs pareiškėjų prašymą, 2017-09-19 priėmė nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Savo sprendime prokuroras konstatavo, kad pareiškėjų teiginys, jog nuosavybės teisės į sklypą ( - ), natūra B. P. atkurtos ne iki 1940 metų nacionalizacijos M. J. turėtoje žemėvaldoje nepasitvirtino. Prokuroras konstatavo ir tai, jog Vilniaus apskrities viršininko 2007-09-20 sprendimu Nr. 2.4-01-5260 B. P. atkurtos nuosavybės teisės natūra į žemės sklypą, kuris ar jo dalis, dėl jame augančių želdinių, sprendimo priėmimo metu nebuvo priskirtas valstybinės reikšmės miškams, todėl minėtas sprendimas nepažeidė imperatyvių įstatymo nuostatų. Prokuroras savo išvadą dėl tinkamai nustatytos iki nacionalizacijos M. J. valdyto žemės sklypo vietos grindė tuo, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 1993-10-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. 26-3136/1993 pagal B. P. pareiškimą nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad 1,09 ha žemės sklypą ( - ) iki 1940 m. liepos 22 d. valdė J. M. Juridinės reikšmės faktas nustatytas žemės grąžinimo klausimu. Sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo 2007-06-07 akte Nr. R17-118 pažymėta, kad sklypas ( - ) iki nacionalizacijos priklausė M. J.. Nurodyti archyviniai dokumentai, kuriais remiantis surašytas minėtas aktas, tai: Lietuvos valstybinio archyvo 1993-05-11 pažymėjimas Nr. 21-49-14; 1930-1938 metų archyviniai planai; Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1993-10-05 sprendimas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba 2016-11-21 raštu Nr. R2-1771 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriui dėl žemės sklypo ( - ) pateikė informaciją, kad ši teritorija nėra registruota Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre, nes 2001 metų inventorizacijos metu dar neatitiko miškui keliamų reikalavimų, o 2010-2011 metų inventorizacijos metu Nekilnojamojo turto registre ir kadastre jau buvo registruotas kitos paskirties žemės sklypas, kuriam Vilniaus apskrities viršininko 2007-09-20 sprendimu Nr. 2.4-01-5260 nustatytos specialiosios žemės ir miškų naudojimo sąlygos – „saugotini želdiniai, augantys ne miško žemėje“.

3013.

31Aukštesnysis prokuroras, išnagrinėjęs pareiškėjų skundą dėl prokuroro K. V. nutarimo panaikinimo, 2017-10-17 nutarimu jį atmetė. Aukštesnysis prokuroras nurodė, kad skundžiamame nutarime prokuroras iš esmės pateikė išsamius ir argumentuotus atsakymus į pareiškėjų klausimus, nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, todėl jų vertinti pakartotinai netikslinga. Objektyvių duomenų, kad nuosavybės teisių atkūrimo B. P. metu (2007 m.) ( - ), į iki 1940 m. liepos 22 d. valdytą M. J. žemės sklypą, jame teisės aktų nustatyta tvarka buvo registruotas miškas, nėra.

3214.

33Aukštesnysis prokuroras taip pat nurodė, kad medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarką nustato Miškų savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. D1-409/3D-331 (su vėlesniais pakeitimais). Minėto aprašo 4 punkte nurodyta, kad Tvarkos aprašas netaikomas tai atvejais, kai medžių savaiminukai auga kitos paskirties žemės sklypuose <...> miestų teritorijose nepriskirtose miškų ūkio paskirties žemei. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo nesutikti su prokuroro išvada, kad Vilniaus apskrities viršininko 2007-09-20 sprendimu Nr. 2.4.-01-5260 sklypui ( - ) nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (su apribojimais: „saugotini medžių ir krūmų želdiniai, augantys ne miško žemėje“) išlikusios ir 4365 kv. m. žemės sklypo ( - ) ir 1000 kv. m. žemės sklypo ( - ) formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniuose būtų pažeistos.

3415.

35Nesutiktina su pareiškėjų argumentais, jog nuosavybės teisės natūra į ginčo sklypą B. P. 2007-09-20 Vilniaus apskrities viršininko sprendimu atkurtos nesant duomenų apie iki nacionalizacijos turėtą žemės sklypą toje vietoje.

3616.

37Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 1993-10-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. 26-3136/1993 pagal B. P. pareiškimą nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad 1,09 ha žemės sklypą, ( - ) iki 1940 m. liepos 22 d. valdė J. M. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas žemės grąžinimo klausimu. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs, taigi, jame nustatytas faktas nuginčytas nebuvo, todėl jis laikytinas atitinkančiu tikrovę, toks sprendimas sukelia realias teisines pasekmes. Įsiteisėjęs 1993-10-05 sprendimas buvo objektyvus ir neginčijamas pagrindas atkurti nuosavybės teises natūra į žemės sklypą ( - ).

3817.

39Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nepagrįsti pareiškėjų teiginiai, jog aukštesniojo prokuroro nutarimas yra neišsamus ir nemotyvuotas. Pažymėtina, kad aukštesniojo prokuroro funkcija yra peržiūrėti skundžiamus prokurorų sprendimus ir įvertinti jų pagrįstumą bei teisėtumą, tačiau tai nereiškia, kad nagrinėdamas skundą dėl prokuroro nutarimo, aukštesnysis prokuroras atlieka naują tyrimą. Aukštesniajam prokurorui įsitikinus, kad surinkta pakankamai duomenų sprendimui priimti ir skundžiamame nutarime padarytos išvados atitinka tyrimo metu nustatytas aplinkybes, aukštesnysis prokuroras savo nutarime trumpai surašo motyvus, kuriais remiantis skundžiamas nutarimas paliekamas galioti. Šiuo atveju, aukštesnysis prokuroras plačiai išanalizavo faktines aplinkybes ir įrodymus bei tinkamai argumentavo, kodėl apskųstą prokuroro nutarimą laiko pagrįstu ir teisėtu.

4018.

41Sprendimo dėl viešojo intereso gynimo priėmimui reikšmingos buvo aplinkybės, patvirtinančios miško buvimą ginčo sklype prašomo naikinti administracinio akto priėmimo metu – 2007 m. Prokuroras, nenustatęs objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįsti Vilniaus apskrities viršininko 2007-09-20 sprendimo Nr. 2.4-01-5260 neteisėtumą, neturėjo pagrindo inicijuoti šio administracinio akto panaikinimo teismine tvarka.

4219.

43Teismų praktikoje pažymima, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą.

4420.

45Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad spręsdamas, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, prokuroras turi vertinti kelių rūšių aplinkybes: 1) ar ginčas kilo iš teisinių santykių, kuriuose egzistuoja viešojo intereso požymiai; 2) ar tuose teisimuose santykiuose buvo pažeistos teisės normos; 3) ar teisės normų pažeidimas yra tokio pobūdžio (pažeidimo svarumas), kad juo kartu pažeistas ir viešasis interesas. Nenustačius bent vienos iš jų, nėra pagrindo prokurorui taikyti Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje nustatytas viešojo intereso gynimo priemones ir kreiptis į teismą su ieškiniu, prašymu, pareiškimu, siekiant apginti viešąjį interesą.

4621.

47Generalinėje prokuratūroje, gavus E. V. ir J. V. pareiškimą, buvo ištirtos ir įvertintos visos pareiškėjų nurodytos aplinkybės dėl galimų įstatymų pažeidimų atkuriant nuosavybės į iki nacionalizacijos M. J. valdytą žemės sklypą, esantį ( - ). Pareiškimo nagrinėjimo metu prokuratūrai buvo pateikti visi sprendimo priėmimui reikalingi dokumentai (nuosavybės teisių atkūrimo bylos), kuriuos įvertinę bei motyvuotai pasisakę dėl kiekvieno pareiškėjų prašymo ir skundo argumento, prokurorai padarė pagrįstą išvadą, jog prašomas ginčyti administracinis aktas – Vilniaus apskrities viršininko 2007-09-20 sprendimas Nr. 2.4-01-5260 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste B. P.“ neprieštarauja teisės aktų reikalavimams.

4822.

49Apeliantai atskirajame skunde iš esmės nurodo tuos pačius argumentus dėl viešojo intereso gynimo, kaip ir pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, tačiau nei atskirajame skunde, nei skunde dėl prokuroro nutarimo panaikinimo pareiškėjai nenurodė jokių naujų argumentų, susijusių su pateikto skundo nagrinėjimo procedūra, taip pat nenurodė jokių konkrečių proceso teisės normų, reglamentuojančių skundo tyrimo tvarką, pažeidimų, kuriuos būtų padarę skundą nagrinėję prokurorai, išskyrus, jų nuomone, netinkamą pateiktų įrodymų vertinimą ir nepakankamą priimtų sprendimų motyvavimą. Prokurorai išsamiai ištyrė visas pareiškimo nagrinėjimui būtinas ir aktualias faktines aplinkybes bei padarė pagrįstas ir teisėtas išvadas. Pareiškėjų argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir sprendimų motyvavimo nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamą prokuroro sprendimą.

5023.

51Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino prokurorų priimtus sprendimus, todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, jos naikinti nėra pagrindo.

52Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas

Nutarė

53Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė,... 2. I. Ginčo esmė... 3. 1.... 4. Pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami panaikinti Lietuvos Respublikos... 5. 2.... 6. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra nesutiko su... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. 3.... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi... 10. 4.... 11. Teismas nurodė, kad suinteresuotas asmuo (tiek ginčijamuose nutarimuose, tiek... 12. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. 5.... 14. Pareiškėjai atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019... 15. 6.... 16. Nurodė, kad teismas nevertino aplinkybės, kad prokuroras nesurinko pakankamai... 17. 7.... 18. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra atsiliepimu... 19. 8.... 20. Nurodė, kad skundžiamojoje nutartyje pagrįstai konstatuota, jog teismas... 21. Atskirasis skundas atmetamas.... 22. 9.... 23. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios... 24. 10.... 25. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo teiginiais, jog... 26. 11.... 27. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjai 2017-08-11 kreipėsi į... 28. 12.... 29. Generalinės prokuratūros prokuroras, išnagrinėjęs pareiškėjų prašymą,... 30. 13.... 31. Aukštesnysis prokuroras, išnagrinėjęs pareiškėjų skundą dėl prokuroro... 32. 14.... 33. Aukštesnysis prokuroras taip pat nurodė, kad medžių savaiminukais... 34. 15.... 35. Nesutiktina su pareiškėjų argumentais, jog nuosavybės teisės natūra į... 36. 16.... 37. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 1993-10-05 sprendimu civilinėje byloje... 38. 17.... 39. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nepagrįsti pareiškėjų... 40. 18.... 41. Sprendimo dėl viešojo intereso gynimo priėmimui reikšmingos buvo... 42. 19.... 43. Teismų praktikoje pažymima, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą... 44. 20.... 45. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad spręsdamas, ar yra... 46. 21.... 47. Generalinėje prokuratūroje, gavus E. V. ir J. V. pareiškimą, buvo ištirtos... 48. 22.... 49. Apeliantai atskirajame skunde iš esmės nurodo tuos pačius argumentus dėl... 50. 23.... 51. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas... 52. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas... 53. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartį palikti...