Byla 2S-398-254/2011
Dėl papildomo sprendimo priėmimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Arūno Rudzinsko teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo AB “VST“ atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. nutarties, dėl papildomo sprendimo priėmimo

Nustatė

2

3Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 23 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovo AB “VST“ ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo 9 138,35 Lt žalos, 5% dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas – 274,00 Lt žyminį mokestį.

42010 m. spalio 12 d. ieškovas AB “VST“ pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Ieškovas nurodė, kad teismas sprendimu už akių neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo. Ieškovas patyrė 2420,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias prašė priteisti papildomu sprendimu. Prie prašymo pateikė 2010-09-09 PVM sąskaitą-faktūrą 2420 Lt sumai.

5Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 14 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo atmetė. Teismas sprendė, jog ieškovo atstovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų faktą, jog ieškovas sumokėjo 2420 Lt išlaidų už advokato paslaugas. Pateikta PVM sąskaita faktūra yra pasirašyta tik advokato, be antspaudo, kas neatitinka procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų. Advokatas galėjo ir privalėjo pateikti įrodymus dėl bylinėjimosi išlaidų kartu su ieškiniu ir teismas būtų išsprendęs minėtų išlaidų priteisimo klausimą. Neturėdamas ieškovo patirtų advokato išlaidų paskaičiavimo teismas neturėjo galimybės išspręsti šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, o išnagrinėjęs bylą iš esmės dėl to priimti papildomą procesinį sprendimą neturi jokio teisinio pagrindo.

6Atskiruoju skundu ieškovas AB “VST“ prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti papildomą sprendimą ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 2 420 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

7Ieškovas nurodė, kad jis savo reikalavimuose aiškiai nurodė, kad byla bus vedama per advokatą, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas - išlaidas advokato pagalbai apmokėti, ieškinį pasirašė ieškovą atstovaujantis advokatas. Todėl teismas turėjo savo žinioje informaciją, kad ieškovas patyrė išlaidas advokato pagalbai ir, atsižvelgiant į tai, turėjo būti aktyvus, informuoti ieškovą, ne tik kad yra sąlygos priimti sprendimą už akių, bet ir pasiūlyti pateikti teisinių paslaugų teikimo išlaidų apskaičiavimą. Teismui neįvykdžius šios pareigos, teisinių paslaugų teikimo išlaidos buvo apskaičiuotos ir prašomos priteisti, priimant papildomą sprendimą. Taigi, teismas, remdamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, priimdamas sprendimą už akių, turėjo informuoti ieškovą ir neeliminuoti jo teisės atgauti jo faktiškai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8Be to, teismas savo nutartį grindžia ir tuo, kad ieškovo atstovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų faktą, jog ieškovas sumokėjo 2 420 Lt išlaidų už advokato paslaugas. Teismas teigia, kad pateikta PVM sąskaita faktūra yra pasirašyta tik advokato, be antspaudo, todėl neatitinka procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų. Toks teismo argumentas laikytinas nepagrįstu. Pažymėtina, kad remiantis LR buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsniu ir LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 straipsniu, spaudas nėra privalomas rekvizitas sąskaitai faktūrai patvirtinti.

9Atskirasis skundas atmestinas.

10Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 277 straipsnio 1 dalimi, teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu: kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo.

12Pirmosios instancijos teismas 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimu už akių ieškovo ieškinį patenkino visiškai, priteisė iš atsakovo 9 138,35 Lt žalos, 5% dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas – 274,00 Lt žyminį mokestį.

13Priimdamas sprendimą, bylinėjimosi išlaidas, kurių buvimas bei dydis yra pagrindžiami atitinkamais dokumentais, teismas privalo paskirstyti ex officio, nepriklausomai nuo to, ar dalyvaujantys asmenys tokį reikalavimą buvo pareiškę (CPK 270 str. 5 d. 3 p.). Šios imperatyvios įstatymo nuostatos neįvykdymas laikytinas sprendimo trūkumu, šalintinu papildomo teismo sprendimo pagalba (CPK 277 str.). Išimtį sudaro išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kurios, nors ir yra priskirtos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 str.), negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti į bylą iki jos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str. 1 d.). CPK imperatyviai įpareigoja šalį iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikti teismui ne tik prašymą dėl jų priteisimo, bet ir turėtų išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus (CPK 98 str. 2 d.). Ieškovas pareiškė pašymą priteisti 274 Lt žyminį mokestį ir pateikė jo sumokėjimą patvirtinantį įrodymą. Priimdamas sprendimą už akių pirmosios instancijos teismas išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą, priteisdamas ieškovo sumokėtą žyminį mokestį. Pagal CPK 79 str., bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad ieškinyje ieškovas išreiškė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau jų nedetalizavo, todėl be pagrindo atskirajame skunde nurodė, kad buvo pareiškęs prašymą priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti (b.l. 1-5). Įrodymų dėl patirtų pastarųjų išlaidų ir jų dydžio ieškovas teismui nepateikė, todėl nėra pagrindo laikyti, kad sprendimas už akių buvo su trūkumu, šalintinu papildomo sprendimo pagalba. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutikdamas su teismo sprendimo už akių instituto taikymu atsakovui (b.l.5), ieškovo atstovas turėjo numanyti apie tokios galimybės realumą, susidarius tam sąlygoms, bei laiku pasirūpinti jau atliktų procesinių veiksmų apmokėjimo dokumentų pateikimu į bylą. Ieškovas įrodymus apie patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti pateikė tik prie prašymo priimti papildomą sprendimą.

14Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad apie sprendimo už akių priėmimo laiką nei viena bylos šalis nėra informuojama atskiru pranešimu, nes tokio informavimo įstatymų leidėjas nenustatė (CPK 133 str. 3 d., 142 str. 4 d.). Apie tokią galimybę, neatlikus procesinės pareigos, šalys žino iš jų procesinių dokumentų (CPK 135 str. 1 d. 5 p.), todėl atskirojo skundo argumentas dėl teismo veiksmų neteisėtumo (nepranešimo) yra nepagrįstas.

15Dėl išdėstytų motyvų atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

18Atskirąjį skundą atmesti.

19Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai