Byla 2A-738-661/2013
Dėl žemės sklypo ribų nustatymo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Neringos Švedienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,

2sekretorei Editai Bekerytei,

3dalyvaujant ieškovui P. S. ir jo atstovui S. N. bei advokatui A. R.,

4atsakovės S. I. atstovui advokatui K. R..

5viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. S. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 20 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal P. S. ieškinį atsakovei S. I. ir jos priešieškinį dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir

6Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

7I. Ginčo esmė

8Tarp ieškovo ir atsakovės kilo ginčas dėl besiribojančio žemės sklypo ribų nustatymo. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė nustatyti besiribojančių sklypų ribas pagal 2011 m. kovo 22 d. UAB „Akroinvest“ parengtą planą, o atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė nustatyti besiribojančių sklypų ribas pagal UAB „Geoksis“ parengto plano fragmentą bei nustatyti 5 servitutus – iš jų „S1“ ir „S5“ jos pačios žemės sklype, kurio unikalus Nr. ( - ) privažiavimui prie pirties ir gyvenamojo namo ir „S2“, „S3“, „S4“ – ieškovo žemės sklype, kurio unikalus Nr. ( - ) privažiavimui prie ūkinių pastatų ir šulinio.

9Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti, nes jos nuomone, ieškovas siekia ne nustatyti sklypus skiriančią ribą, bet užvaldyti dalį jai nuosavybės teise priklausančio sklypo, nes pagal ieškovo pateiktą planą riboženkliai taškuose „129-132“ yra perkelti į jos žemės sklypą, kai iš tikrųjų jie yra išlikę ir riba turi būti nustatyta pagal jų buvimo vietą. Taip pat teigė, kad nenustačius jos priešieškiniu prašomų servitutų, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis pagal tiesioginę paskirtį naudoti ūkinių pastatų ir šulinio, kuo ir grindė servitutų būtinumą. Ieškovas prašė taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl servitutų nustatymo.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Molėtų rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendimu šalių ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Teismas nusprendė P. S. ir S. I. žemės sklypus, esančius ( - )., kurių unikalūs Nr. ( - ), skiriančią ribą nustatyti pagal 2011 03 22 UAB „Akroinvest“ parengto žemės plano fragmentą taškuose 127-133. Nustatyti kelio servitutus, pažymėtus 2011 02 21 UAB „Geoksis“ parengto plano fragmente indeksais „S2“, jį pratęsiant taškuose „7, 44, 5, 6“, taip pat „S3“ ir „S5“. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog tikslinga ir racionalu nustatyti tris iš penkių patikslintu priešieškiniu prašomų (b.l. 62-65) servitutų: „S2“, „S3“ ir „S5“. Pirmieji du iš paminėtųjų reikalingi tam, kad atsakovė galėtų laisvai ir kaip galima patogiau naudotis jai priklausančių pastatų dalimis, t.y. prieiti ar privažiuoti prie jų nepriklausomai nuo to, ar ji ten gyvena, ar negyvena, juo labiau, jog servitutinis kelias nuo seno buvo naudojamas ten gyvenusių abejų brolių Sarolių šeimų, taigi, ir jos tėvo ir ieškovui tai gerai žinoma, o be to, gyvenamasis namas, t.y. pagrindinis nekilnojamasis daiktas, stovi atsakovės žemėje, tad šia prasme jos interesų gynimas turi didesnį prioritetą. Tačiau UAB „Geoksis“ sklypo plano fragmente pažymėtas servitutas indeksu „S2“ pratęstinas taškuose „7, 44, 5, 6“, t. y. iki ieškovo namo pusės, nes taip, palei namą yra nustatytina riba. Teismas atmetė nepagrįstus ieškovo argumentus, kad šis servitutas esą šiurkščiai pažeistų ieškovo teises, jis stokotų privatumo ir pan. Bendraturčiai šiuo atveju turi įvertinti ir susitaikyti su tuo, kad privatumo stinga tiek vieniems, tiek kitiems dėl to, jog pastatus jie valdo dalinės nuosavybės teise ir to pakeisti nesiekė, pvz. parduoti vienas kitam savo dalį. Servitutas „S5“ nustatytinas viešpataujančio daikto savininkui-atsakovės žemėje tam, kad P. S. galėtų nekliudomai eksploatuoti savo namo dalį-ją prireikus remontuoti, o tam būtina ne mažiau 6 m nuo namo. Vadinasi, planų fragmentai atitinkamai dar turi būti koreguojami. Servitutas „S1“ priėjimui prie griūvančios pirties yra nereikalingas, nes ieškovas jo atsisakė ir jis nėra būtinas. Teismas taip pat sprendė, jog ieškinio senatis nepasibaigusi, nes ginčas tarp šalių atsirado 2008 m. atlikus ieškovo sklypo kadastrinius matavimus ir nuo tada skaičiuojama senaties termino pradžia, kai šalys sužinojo apie savo teisių pažeidimą (LR CK 1.127str. 1d.).

12II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

13Apeliaciniu skundu apeliantas (ieškovas) P. S. prašo Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 20 d. sprendimą dalyje, kurioje nustatyti servitutai, panaikinti.

14Apeliantas nurodo, kad skundžiamame sprendime jo sklypui nepagrįstai nustatyti servitutai. Atsakovė S. I. gali be jokių kliūčių pasiekti savo pastatų dalis, o apeliantas jai leidžia patekti į jai priklausančius statinius plane pažymėtais privažiavimais, t.y. tarp šalių yra susiklosčiusi ilgametė praktika, nerašytinis susitarimas, dėl to nėra jokio pagrindo nustatinėti servituto teismo tvarka. Nuosavybės atkūrimo dokumentuose servitutai iš viso nebuvo pažymėti, tačiau apeliantas gera valia, suprasdamas, kad atsakovei reikia patekti į jai priklausančius statinius, leido jai naudotis UAB „Akroinvest“ plane pažymėtais privažiavimais. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų ir duomenų, kad nuo seno naudojosi skundžiamu sprendimu nustatytu servitutiniu keliu, dėl to teismas nepagrįstai rėmėsi šia aplinkybe.

15Atsakovė pateikė atsiliepimą į pareikštą apeliacinį skundą. Su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė servitutus. Nors ieškovas P. S. apeliaciniame skunde tvirtina, kad jis leidžia atsakovei be jokių kliūčių pasiekti savo pastatų dalis, kad tarp šalių yra susiklosčiusi ilgametė praktika, nerašytinis susitarimas, tačiau tai yra melas, nes ir po teismo sprendimo priėmimo, apeliantas suarė kelią vedantį prie gyvenamojo namo, užtvėrė jį akmenimis, kad tik atsakovė negalėtų šiuo keliu praeiti ir pravažiuoti. Dar bylos nagrinėjimo metu, ieškovas be atsakovės leidimo tyčia užkasė bendrą šulinį, teigdamas, kad jis sugriuvo, kad tik atsakovei nebūtų nustatytas servitutas į šį objektą.

16IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

17Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

18Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo apeliacinio skundo ribose.

19CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servitutas gali būti nustatomas įstatymais, sandoriais, teismo sprendimais. Nagrinėjamoje civilinėje byloje šalys nesutaria dėl servituto nustatymo, todėl klausimas spręstinas teismo tvarka. Pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Šiame straipsnyje yra įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu, tai: savininkų nesutarimas ir būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį, tačiau, nepaisant to, teisėjų kolegija pabrėžia, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. J. J. , bylos Nr. 3K-3-210/2012)

20Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ištyręs byloje pateiktus įrodymus pagrįstai priėjo išvados, kad apelianto siūlomas servitutas priėjimui aplinkui per jo suartą lauką prie ūkinių pastatų vertintinas kaip itin nepatogus ir jis akivaizdžiai apsunkintų atsakovės padėtį patekti prie jai priklausančių pastatų. Be to, ieškiniu nesiūlyta, kas ir kada jį įrengs. Pagal CK 4.113str. prasmę servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos taip, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui. Remiantis šiomis nuostatomis, kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė racionalų sprendimą nustatyti tris iš penkių patikslintu priešieškiniu prašomų (b.l. 62-65) servitutų: „S2“, „S3“ ir „S5“. „S2“ ir „S3“ reikalingų tam, kad atsakovė galėtų laisvai ir kaip galima patogiau naudotis jai priklausančių pastatų dalimis, juo labiau, jog servitutinis kelias nuo seno buvo naudojamas ten gyvenusių abejų brolių Sarolių šeimų. Be to, gyvenamasis namas, t.y. pagrindinis nekilnojamasis daiktas, stovi atsakovės žemėje, tad šia prasme jos interesų gynimas turi didesnį prioritetą. UAB „Geoksis“ sklypo plano fragmente pažymėtas servitutas indeksu „S2“ pagrįstai pratęstinas taškuose „7, 44, 5, 6“, t. y. iki ieškovo namo pusės, nes taip, pagal namą yra nustatytina riba. Servitutas „S5“ buvo nustatytinas viešpataujančio daikto savininkui – atsakovės žemėje tam, kad apeliantas P. S. galėtų nekliudomai eksploatuoti savo namo dalį ir ją prireikus remontuoti. Teismas taip pat atsižvelgė ir motyvavo dėl servituto „S1“, priėjimui prie griūvančios pirties, kad jis yra nereikalingas, nes apeliantas jo atsisakė ir jis nėra būtinas.

21Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

22Atsakovė prašo priteisti iš apelianto 100 Lt išlaidų teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Kadangi apelianto skundas atmetamas, todėl vadovaujantis LR CPK 93 str., 98 str. atsakovei iš apelianto priteistinos šios patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

23Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

24Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

25Priteisti S. I. iš P. S. 100 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretorei Editai Bekerytei,... 3. dalyvaujant ieškovui P. S. ir jo atstovui S. N. bei advokatui A. R.,... 4. atsakovės S. I. atstovui advokatui K. R..... 5. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 7. I. Ginčo esmė... 8. Tarp ieškovo ir atsakovės kilo ginčas dėl besiribojančio žemės sklypo... 9. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti, nes jos nuomone,... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. Molėtų rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendimu šalių... 12. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 13. Apeliaciniu skundu apeliantas (ieškovas) P. S. prašo Molėtų rajono... 14. Apeliantas nurodo, kad skundžiamame sprendime jo sklypui nepagrįstai... 15. Atsakovė pateikė atsiliepimą į pareikštą apeliacinį skundą. Su juo... 16. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai... 17. Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas... 18. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 19. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į... 20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ištyręs byloje pateiktus... 21. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad pirmosios... 22. Atsakovė prašo priteisti iš apelianto 100 Lt išlaidų teisinei pagalbai... 23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 24. Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 20 d. sprendimą palikti... 25. Priteisti S. I. iš P. S. 100 Lt bylinėjimosi išlaidų....