Byla e2-36368-433/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „LS ir Co statyba“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Bankrosta“, ieškinį atsakovui L. S. dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 38 366,44 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3Ieškinys teisme priimtas 2017-08-01, ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).

4CPK 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.

5Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovui teismo procesiniai dokumentai (ieškinio, jo priedų kopijos ir CPK 142 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas teismo pranešimas) buvo įteikti 2017 m. spalio 25 d. (CPK 123 straipsnio 4 dalis). Kadangi atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismas priima sprendimą už akių.

6Ieškinys tenkintinas.

7Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

8Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad pagal Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartimi ieškovui iškelta bankroto byla. Ieškovo bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Bankrosta“. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3280-781/2017 patvirtino Bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, kurį sudaro antros eilės kreditorių: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 28470,79 Eur dydžio finansinis reikalavimas; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 395,65 Eur dydžio finansinis reikalavimas. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3280-781/2017 antros eilės kreditorius Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pakeistas jos teisių perėmėju VĮ Turto banku. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3280-781/2017 patvirtino 900 Eur (įskaitant mokesčius) sumą, kurią administratorius turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti, kol kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3280-781/2017 nutarė pripažinti UAB „LS ir Co statyba“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3280-781/2017 buvo įpareigojęs bankrutuojančios įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, bet Bendrovės valdymo organai iki šiol neperdavė administratoriui Bendrovės dokumentų ir turto. Ieškovo teigimu, dėl šios priežasties Bendrovės bankroto procesas yra žymiai apsunkintas, nes neturint įmonės dokumentų nėra galimybės tiksliai nustatyti nei įmonės kreditorių, nei debitorių sąrašų. Bankroto administratoriui taip pat nėra žinoma apie jokį kilnojamąjį ar nekilnojamąjį Bendrovės turtą bei kitus Bendrovės kreditorius. Turtas bei Bendrovės dokumentai nėra išsaugoti ir administratoriui nėra perduoti, taigi iš Bendrovės turto nėra galimybių tenkinti kreditorių finansinius reikalavimus. Bylos medžiaga nustatyta, kad Bendrovė įsteigta 2007 m. gegužės 14 d., tačiau ji nei karto nepateikė finansinės atsakomybės dokumentų juridinių asmenų registro tvarkytojui, todėl, akivaizdu, kad šiuo atveju nustatyti įmonės finansinę būklę nėra galimybės nuo pat įmonės įsteigimo. Vilniaus apygardos teismas nutartyje iškelti bankroto bylą nustatė, jog Bendrovės įsiskolinimas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos susidarė nuo 2014 m. balandžio 25 d., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui susidarė nuo 2015 m. vasario 17 d. Taigi, Bendrovė vėliausiai nuo 2014 metų balandžio mėnesio veikė nuostolingai ir negalėjo atsiskaityti su kreditoriais, t. y. – nuo 2014 metų balandžio mėnesio faktiškai buvo nemoki ir įmonės skolos didėjo, ir nutarties iškelti Bendrovei bankroto bylą įsiteisėjimo dieną išaugo net iki 28 866,44 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 4 dalį, įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Be to, ir Kasacinio teismo praktikoje, laikomasi nuomonės, jog atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju, įmonei, taip pat jos kreditoriams kilusia žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis.

9Iš byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, kad Bendrovės bankroto byloje 2017 m. gegužės 29 d. pirmojo kreditorių susirinkimo metu buvo patvirtintas 2 280,00 Eur administratoriaus atlyginimas ir 7 220,00 Eur administravimo išlaidoms, ir iki pirmojo kreditorių susirinkimo buvo faktiškai patirta 757,62 Eur administravimo išlaidų. Kaip žinia, administratorius, vykdantis Bendrovės bankroto procedūras, turi teisę gauti už tai atlyginimą ir išlaidų, patirtų vykdant Bendrovės bankroto administravimą, kompensavimą. Nesant Bendrovės turto ar jo nepakankant teismo administravimo išlaidoms apmokėti, ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalis numato prisiėmusio riziką administratoriaus teisę bankroto proceso metu teismine tvarka išieškoti administravimo išlaidų sumą iš Bendrovės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis / šie Bendrovei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Kadangi asmeniui pateikusiam pareiškimą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo nebuvo pasiūlyta ir šis neįmokėjo į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatyto dydžio sumos, skirtos teismo ir administravimo išlaidoms padengti, todėl kreditorių patvirtintas administratoriaus atlyginimas – 2 280,00 Eur, ir administravimo išlaidos – 7 220,00 Eur, iš viso 9 500,00 Eur, yra įmonės patirta žala, kurią privalo atlyginti atsakovas. Duomenų, kad atsakovas šias lėšas butų panaudojęs įmonės veikloje, grąžinęs šią sumą į įmonės kasą, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

10Pagal CK 6.253 straipsnio 1 ir 2 dalis, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.245 straipsnio 4 dalį, deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Nagrinėjamu atveju, atsakovas neįvykdė įstatymu nustatytos pareigos – laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo jai tapus nemokia (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis), todėl Bendrovės finansiniai įsipareigojimai kreditoriams tik didėjo. Taigi, akivaizdu, jog įmonė patyrė nuostolius būtent dėl to, jog atsakovas laiku neįvykdė įstatyminės pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokia tapusiai Bendrovei (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Juridinio asmens dalyvio (savininko) atsakomybė įmonės kreditoriams kildintina ne tik iš specialiųjų, imperatyvių teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimo, bet ir iš CK 2.50 straipsnio 3 dalies, kuri numato, kad kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu. Taigi, nustačius atsakovo kaip vadovo ir kaip juridinio asmens dalyvio neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, Bendrovės administracijos vadovo ir juridinio asmens dalyvio kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio1 dalis, 2 dalis, 3 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovui iš atsakovo priteistina 38 366,44 Eur nuostolių atlyginimo.

11CK 6.37 straipsnio 2 dalimi numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; etc.). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (38 366,44 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. rugpjūčio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

12Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų apie ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos – nepriteisiamos.

13Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą, ieškovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, jos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą, t. y. 800,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, valstybė patyrė 8,08 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2011 m. lapkričio 11 d.) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur, todėl atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau bei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, 8,08 Eur suma apvalinama iki artimiausio sveiko skaičiaus, t. y. – 8,00 Eur, ir ieškinį patenkinus visiškai valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, iš viso – 808,00 Eur, priteisiamos iš atsakovo (CPK 92, 93 straipsniai).

14Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,

Nutarė

15patenkinti ieškinį visiškai.

16Priteisti iš atsakovo L. S., asmens kodas ( - ) ieškovo BUAB „LS ir Co statyba“, juridinio asmens kodas 300870591, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Bankrosta“, juridinio asmens kodas 304386552, naudai: 38 366,44 Eur (trisdešimt aštuonių tūkstančių trijų šimtų šešiasdešimt šešių eurų, 44 euro ct) nuostolių atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (38 366,44 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. rugpjūčio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

17Priteisti iš atsakovo L. S., asmens kodas ( - ) į valstybės biudžetą 808,00 Eur (aštuonis šimtus aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

18Atsakovui išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas privaloma sumokėti pavedimu į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (kodas 188728721) pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

19Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

20Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, rašytinio... 2. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo... 3. Ieškinys teisme priimtas 2017-08-01, ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme... 4. CPK 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be... 5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovui teismo... 6. Ieškinys tenkintinas.... 7. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir... 8. Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad pagal Vilniaus apygardos teismo... 9. Iš byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, kad Bendrovės bankroto... 10. Pagal CK 6.253 straipsnio 1 ir 2 dalis, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis... 11. CK 6.37 straipsnio 2 dalimi numatyta, kad skolininkas privalo mokėti... 12. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį – šaliai, kurios naudai yra priimtas... 13. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą, ieškovas yra atleistas nuo... 14. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286... 15. patenkinti ieškinį visiškai.... 16. Priteisti iš atsakovo L. S., asmens kodas ( - ) ieškovo BUAB „LS ir Co... 17. Priteisti iš atsakovo L. S., asmens kodas ( - ) į valstybės biudžetą... 18. Atsakovui išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi... 19. Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka,... 20. Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę...