Byla 2S-570-755/2014

1Panevėžio apygardos teismo teisėjas Eigirdas Činka rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-44-420/2014 pagal pareiškėjo A. B. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-20-731/2012 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos ieškinį atsakovei R. D. dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo suinteresuotiems asmenims R. B., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos apsaugos ministerijos, Zarasų rajono savivaldybės administracijai, Gražutės regioninio parko direkcijai

Nustatė

2pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-20-731/2012, pakeisti Zarasų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 22 d. sprendimą ir įpareigoti pareiškėją ir jo sutuoktinę R. B. 6 mėnesių terminu pašalinti trūkumus vykdant statybos darbus: įsiforminti nuosavybės teisę į išlikusius gyvenamojo namo ir ūkinio pastato pamatus, įstatymų nustatyta tvarka suformuoti prie šių statinių namų valdos sklypą bei iš naujo gauti statybos leidimą sodybos atstatymui. Nurodė, jog sužinojo, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-20-731/2012 buvo pažeistos jo teisės, nes byla išnagrinėta jam nežinant ir nedalyvaujant. Teigė, kad, kaip R. D.-B. sutuoktinis, į civilinės bylos nagrinėjimą nebuvo įtrauktas, nors jam bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir lygia dalimi priklauso tiek žemės sklype anksčiau buvę gyvenamojo namo ir ūkinio pastato pamatai, tiek naujai išlieti ir norimi griauti pamatai, kaip ir prievolės, atsiradusios iš tariamai neteisėtai vykdyto statybos fakto. Tvirtino, jog yra pagrindas atnaujinti procesą dėl pakeistų teisės aktų nuostatų, kurios buvo pagrindu teismo sprendimui priimti. Nurodė, jog įstatymo nustatyto termino prašymui atnaujinti procesą pateikti nepraleido.

3Zarasų rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė. Pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė jokio teisės akto, kuris buvo panaikintas kaip neteisėtas ar nepagrįstas, ir, pareiškėjo nuomone, buvo pagrindu teismo sprendimui priimti. Nurodė, jog pasikeitusios įstatymo nuostatos nėra tinkamas pagrindas procesui atnaujinti, nes pagal CPK 366 str. 1 d. 5 p., procesas atnaujinamas, kai yra panaikinamas individualus teisės aktas ar teismo sprendimas, o ne kai keičiamas norminio pobūdžio teisės aktas. Darė išvadą, kad civilinėje byloje Nr. 2-20-731/2012 pati R. B. dėl nepagrįsto ir nepateisinamo neveikimo nepranešė bylą nagrinėjančiam teismui, kad ji yra sudariusi santuoką ir kad sutuoktinis A. B. turi dalyvauti bylos nagrinėjime. Sprendė, jog esant situacijai, kai suinteresuotas asmuo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą dėl kito sutuoktinio neveikimo, vien ši aplinkybė negali būti pagrindas besąlygiškai pripažinti būtinybę atnaujinti procesą byloje. Nustatytos aplinkybės patvirtino A. B. žinojus apie civilinę bylą Nr. 2-20-731/2012, dalyvavus teismo posėdžiuose, todėl pareiškėjas turėjo žinoti ir suprasti apie byloje reiškiamus reikalavimus, bei įvertinti, ar byloje reiškiami reikalavimai gali turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms. Civilinėje byloje Nr. 2-20-731/2012 esantys įrodymai patvirtino pareiškėjui priėmus ieškinį, pareikštą jo sutuoktinei R. D., kas sudarė galimybę pačia pareiškėjui susipažinti su jo sutuoktinei pareikšto ieškinio reikalavimais. Darė išvadą, kad pareiškėjui apie prašomoje atnaujinti procesą byloje reiškiamus reikalavimus jam buvo žinoma ne vėliau kaip 2011-10-12, todėl sprendė pareiškėją praleidus įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą bei neprašius praleisto termino atnaujinti.

4Atskiruoju skundu pareiškėjas A. B. prašo teismo panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartį ir priimti naują nutartį – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-20-731/2012 bei perduoti minėtą bylą toliau nagrinėti Zarasų rajono apylinkės teismui. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo to, kad jam bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir lygia dalimi priklauso tiek žemės sklype anksčiau buvę gyvenamojo namo ir ūkinio pastato pamatai, tiek naujai išlieti ir norimi griauti pamatai, kaip ir prievolės, atsiradusios iš tariamai neteisėtai vykdyto statybos fakto. Tvirtina, kad ieškinio jis neskaitė ir procese nedalyvavo, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apkaltino jo sutuoktinę neįtraukus pareiškėjo į procesą, nors tą turėjo padaryti ieškovas. Pažymi, kad procesinių dokumentų priėmimo faktas tiesiogiai neįrodo, kad jis buvo supažindintas su siųstais dokumentais ir teigia, jog teismas neteisingai nustatė termino atnaujinti procesą pradžią.

5Suinteresuotas asmuo Zarasų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai išaiškino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Skundo nepagrįstą iš esmės argumentuoja tapačiais skundžiamoje nutartyje nurodytais motyvais.

6Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos apsaugos ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti nepakeistą skundžiamą nutartį. Nurodo, kad viešajame registre žemės sklypas ir jame pradėti statyti statiniai įregistruoti R. B. vardu bei jos nuosavybe, o ne bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Mano, jog pareiškėjo neįtraukimas į bylos dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo nagrinėjimą negalėjo ir negali turėti įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymi, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl R. B. prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-20-731/2012, kuriuo buvo pasisakyta dėl proceso atnaujinimo galimybių pagal CPK 366 str. 1 d. 7 p. Teigia, jog pareiškėjas praleido terminą prašymui atnaujinti procesą pateikti ir neprašė šio termino atnaujinti.

7Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo R. B. prašo skundą tenkinti. Nurodo, jog žemės sklypas, tiek jame pradėti statyti statinių pamatai buvo įsigyti santuokinėmis lėšomis ir priklauso abiems lygiomis dalimis, kaip ir prievolės, atsiradusios iš pripažinto teismų neteisėtai vykdyto statybos fakto vykdymas. Teigia, jog pareiškėjas negalėjo žinoti apie vykstančius teisminius procesus, nes dėl sveikatos problemų, siekiant išsaugoti jo ramybę, R. B. apie teismo procesus neinformavo. Mano, jog pareiškėją turėjo įtraukti į bylą Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos apsaugos ministerijos, o ne ji pati. Tvirtina, kad pareiškėjas apie savo pažeistas teises sužinojo tik 2013-11-21, todėl terminas pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo nepraleistas.

8Atskirasis skundas atmestinas.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str., 338 str.).

10CPK 365 straipsnio nuostatos numato, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas šio Kodekso XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka, todėl nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo teismas turi nustatyti ar prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas CPK 368 straipsnio nustatytu terminu ir patikrinti ar yra proceso atnaujinimo pagrindai, nurodyti CPK 366 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjas A. B. 2013-12-05 padavė teismui prašymą atnaujinti procesą dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo, nurodydamas, jog teismas nusprendė dėl byloje neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų bei pasikeitė teisės aktų nuostatos, kurios buvo pagrindu teismo sprendimui priimti, t.y., prašė procesą atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 bei 7 punktais.

11Pagal pareiškėjo nurodytą CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punktą procesas gali būti atnaujinamas, kai panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis arba kitoks valstybės ar savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio aktas, kuris buvo pagrindas tam sprendimui, nutarčiai ar nutarimui priimti. CPK 366 straipsnyje nustatytos teisės normos nenumato galimybės atnaujinti procesą dėl įstatymo pakeitimo, panaikinimo ar jo normų pripažinimo prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2005). Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi dalyje dėl minėto straipsnio punkto, jokių nesutikimo motyvų nepateikė. šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti priešingai pirmosios instancijos teismo išvadą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu (CPK 178 str., 185 str.).

12Procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu atnaujinamas dėl to, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios. Tam, kad procesas galėtų būti atnaujintas šiuo pagrindu, nepakanka nustatyti, kad asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet būtina nustatyti ir tai, kad teismas sprendime nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų. Taip pat būtina įvertinti, kokią įtaką šio asmens įtraukimas į bylos nagrinėjimą galėjo turėti teismo sprendime nurodomų materialinės ir proceso teisės normų aiškinimui ir taikymui, kartu ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012).

13Nustatyta, kad 2003-06-26 pirkimo-pardavimo sutartimi R. D. įsigijo žemės sklypą, esantį ( - ) (civ. b. Nr. 2-20-731/2012, b. l. 9-13). VĮ Registrų centre šis sklypas registruotas tik R. D. vardu. Zarasų rajono apylinkės teismo 2004-07-05 sprendimu buvo nustatytas juridinis faktas, kad žemės sklype ( - ), yra išlikę namo ir ūkinio pastato pamatai, faktas nustatytas siekiant šiuos statinius atstatyti. 2004-09-13 Zarasų rajono savivaldybės administracija patvirtino statinio gyvenamojo namo su priklausiniais atstatomoje sodyboje Projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 161, kur statytojas – R. D. (civ. b. Nr. 2-20-731/2012, b. l. 15-16). 2006-09-17 statytojas R. D. pateikė prašymą išduoti statybos leidimą individualaus gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir pirties statybai (civ. b. Nr. 2-20-731/2012, b. l. 18-19). 2006-09-26 R. D. buvo išduotas (civ. b. Nr. 2-20-731/2012, b. l. 23-24). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009-05-22 sprendimu panaikino Projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 161 ir 2006-09-26 Statybos leidimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendimą paliko nepakeistą (civ. b. Nr. 2-20-731/2012, b. l. 34-38, 46-50). Nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-20-731/2012 R. D. nurodė, kad ( - ) esantis žemės sklypas yra jos asmeninis, dėl pamatų išliejimo ji patyrė finansinių ir moralinių nuostolių (civ. b. Nr. 2-20-731/2012, b. l. 114). Zarasų rajono apylinkės teismas 2012-02-22 sprendimu įpareigojo R. D. savo lėšomis per 6 mėnesius nugriauti neteisėtai pastatytus statinius ( - ) bei sutvarkyti statybvietę, o to nepadarius, įpareigoti statybos valstybinę priežiūrą atliekančią instituciją atlikti minėtą įpareigojimą, išieškant patirtas išlaidas iš R. D. (civ. b. Nr. 2-20-731/2012, b. l. 117-121). Vilniaus apygardos teismas 2012-11-30 nutartimi paliko nepakeistą 2012-02-22 teismo sprendimą (civ. b. Nr. 2-20-731/2012, b. l. 158-163). Minėtos aplinkybės patvirtina, jog teisminiame procese buvo žinoma tik R. D.. Iš civilinės bylos Nr. A2-552-477/2013, pagal R. D.-B. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-20-731/2012, medžiagos matyti, jog santuokos liudijimas, patvirtinantis sudarytą santuoką tarp A. B. ir R. D., buvo išduotas tik 2012-10-09 (civ. b. Nr. A2-552-477/2013; b. l. 5). Taigi, apelianto ir R. D. santuokos sudarymo faktas buvo paviešintas jau po 2012-02-22 teismo sprendimo priėmimo, kas objektyviai sąlygojo tiek teismo, tiek kitų proceso dalyvių nežinojimą apie santuoką. Civilinėje byloje Nr. 2-20-731/2012 nėra pateikta jokių objektyvių duomenų buvus santuokai tarp A. B. ir R. D., todėl santuokos faktą turėjo paviešinti tik R. D.. CPK 47 straipsnio 1 dalies nuostatos imperatyviai neįpareigojo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos teikti teismui prašymą įtraukti į procesą A. B.. Minėtas straipsnis suteikia teisę tiek pačiam trečiajam asmeniui įstoti į bylą, tiek šalims motyvuotai prašyti tokį asmenį įtraukti į bylą, todėl apelianto teiginiai dėl statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos pareigos nepagrįsti ir atmestini. Pažymėtina ir tai, jog civilinėje byloje Nr. 2-20-731/2012 R. D. atstovavo advokatas, profesionalus atstovas, todėl remtis teisiniu neišprusimu, taip pat nepagrįsta (civ. b. Nr. 2-20-731/2012; b. l. 72). Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad civilinėje byloje Nr. A2-552-477/2013 įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo nustatytos ir konstatuotos aplinkybės, susijusios su apelianto galimybėmis įstoti į civilinės bylos Nr. 2-20-731/2012 nagrinėjimą (civ. b. Nr. A2-552-477/2013; b. l. 46-49, 75-79). Apeliantas nepateikė pakankamų įrodymų, įgalinančių teismą spręsti priešingai (CPK 12 str., 178 str.). Vertinant teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-20-731/2012 įtakos apelianto teisėms ir pareigoms, pažymėtina, jog minėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl statybos, panaikinus statybas leidžiantį dokumentą, padarinių šalinimo. Kaip minėta, remiantis Statybos įstatymo 281 straipsnio (teisės akto redakcija galiojusi priimant 2012-02-22 teismo sprendimą) nuostatomis, R. D. buvo įpareigota nugriauti statinius bei sutvarkyti statybvietę. Minėto įstatymo straipsnis reglamentavo statytojo (užsakovo) pareigą atlikti tam tikrus veiksmus. Iš Projektavimo sąlygų sąvado Nr. 161 bei Statybos leidimo Nr. 71 matyti, jog statytoju nurodyta R. D. (civ. b. Nr. 2-20-731/2012; b. l. 15-16, 23-24). Pakankamų ir leistinų įrodymų, kad apeliantas irgi investavo lėšas į statybas ir atliko užsakovo funkcijas, byloje nepateikta (Statybos įstatymo 2 str. 41 d.; CPK 178 str.). Taigi, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad 2012-02-22 teismo sprendimas yra susijęs tik su R. D. ir apelianto teisių bei pareigų nepaliečia (CPK 185 str.).

14CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas, per kurį gali būti teikiamas prašymas dėl proceso atnaujinimo. Minėto straipsnio 2 dalis nustato naikinamąjį 5 metų terminą nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo, per kurį gali būti teikiamas prašymas atnaujinti procesą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, negali paneigti pirmosios instancijos teismo nustatytos datos, nuo kurios pradedamas skaičiuoti trijų mėnesių terminas prašymui teikti. Apelianto teiginys, esą jis niekada neskaito sutuoktinei R. B. (D.) skirtos korespondencijos ir negalėjo nuo 2011-10-12 žinoti apie savo pažeistas teises, negali paneigti to, kad jam visiškai nebuvo žinomas teisminis procesas dėl statybos padarinių pašalinimo. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. A2-552-477/2013 A. B. nurodė, jog dalyvavo nagrinėjant ieškinį dėl statinių nugriovimo kaip klausytojas (civ. b. Nr. A2-552-477/2013; b. l. 43-45). Šiuo atveju pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog apeliantas turėjo galimybę susipažinti su procesiniais dokumentais ir nuo 2011-10-12 pradėti skaičiuoti trejų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. CPK 78 straipsnis numato galimybę atnaujinti praleistą teismo paskirtą ar įstatymo nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis. Apeliantas nereiškė prašymo atnaujinti praleistą terminą, nenurodė aplinkybių ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, kurios objektyviai trukdė laiku pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, o teismas savo iniciatyva atnaujinti praleistą terminą neturi tam jokio pagrindo (CPK 78 str. 1 d., 178 str.).

15Dėl aukščiau paminėto, nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.

16Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

17Zarasų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai