Byla 1A-623-628-2010

1

2Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Sigitos Vainauskienės, teisėjų Reginos Pocienės, Stasio Lemežio, sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei, dalyvaujant prokurorei Dianai Kasparavičienei, gynėjui adv. Jonui Skruzdžiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. S. (I. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 30 d. nuosprendžio, kuriuo I. S. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. - laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. - laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių, pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. - 25 parų areštu.

3Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2, 4, 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos ir I. S. galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams keturiems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2007-04-27 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir I. S. galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams keturiems mėnesiams ir 5 MGL (625 Lt) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

4Iš nuteistojo I. S. nukentėjusiojo V. G. naudai priteista 4496 Lt turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiojo A. V. naudai – 200 Lt turtinės žalos atlyginimo.

5Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

6I. S. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent: laikotarpyje nuo 2009-09-12, 10 val., iki 2009-09-13, 18 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atstūmęs balkono duris įsibrovė į V. G. nuomojamą butą, esantį ( - ), Vilniuje, iš kur pagrobė televizorių „Samsung“, 999 litų vertės, skaitmeninį fotoaparatą „Olympus 750 BLK“, Nr. 33546454, 1148 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefoną “Nokia 6300“, 699 Lt vertės, V. G. vardu išduotą LR pasą, S. G. vardu išduotą LR pasą, V. G. vardu išduotą LR pasą, dėžutę, kurioje buvo sidabriniai papuošalai, 880 Lt vertės, taupyklę, 30 Lt vertės, kurioje buvo 170 Lt monetomis, raktą, 20 Lt vertės, automobilio raktus, 200 Lt vertės, su signalizacijos pultu, 50 Lt vertės, iš viso padarydamas V. G. 4196 litų turtinę žalą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

7Taip pat nuteistas už tai, kad pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibrovęs į patalpą ir sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2009-09-15, apie 12.45 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, sulaužęs balkono durų uždarymo mechanizmą, 200 Lt vertės, per balkoną įsibrovė į butą, esantį adresu ( - ), Vilniuje, iš kur pasikėsino pagrobti A. V. priklausantį fotoaparatą „Canon IXUS 80“, Nr. 6734133000, 690 Lt vertės, ir nešiojamą kompiuterį „Z53s ASUS-F3sc“, Nr. 5742, 3399 Lt vertės, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi išsigando tuo metu kitame kambaryje buvusio A. V. brolio T. V. ir pabėgo iš buto, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 3 d.

8Apeliaciniu skundu nuteistasis I. S. prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 30 d. nuosprendį ir sušvelninti paskirtą bausmę. Nurodo, kad prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, dėl jų labai gailisi. Nusikalto, nes įkalinimo įstaigoje priprato prie narkotikų, juos vartojo ir išėjęs į laisvę. Šiuo metu narkotikų nebevartoja, prisiregistravo Darbo biržoje kaip ieškantis darbo, pasižada sugrįžti į doros kelią ir daugiau nebenusikalsti. Pažymi, kad paskyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę, vėl pradės vartoti narkotikus, be to, neturės galimybės atlyginti ieškinius. Prašo teismo atsižvelgti į tai, kad gyvena su tėvais, kuriems reikalinga jo pagalba. Pasak apelianto, abu tėvai rimtai serga: tėvas turi 1 grupės invalidumą, po insulto beveik nevaikšto, taip pat serga Parkinsono liga, o motina turi 2 grupės invalidumą. Mano, kad nurodytos aplinkybės yra pagrindas jam skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę (BK 62 str.) arba atidėti paskirtos bausmės vykdymą (BK 75 str.).

9Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė skundą patenkinti jame išdėstytais motyvais, prokurorė - skundą atmesti.

10Nuteistojo I. S. skundas atmestinas.

11Įvertinusi skundžiamo nuosprendžio bausmių skyrimo motyvus, kolegija daro išvadą, kad nuteistajam I. S. paskirtos bausmės tiek savo rūšimi, tiek jų dydžiu atitinka Lietuvos Respublikos BK 54 str., 61 str. bausmės skyrimui nustatytus reikalavimus bei Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtintus bausmės tikslus. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, jų stadiją, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią bei kitas reikšmingas aplinkybes.

12Skirdamas bausmių rūšis ir nustatydamas jų trukmę, teismas įvertino tai, jog I. S. padarė tris nusikalstamas veikas, tame tarpe baudžiamąjį nusižengimą (BK 187 str. 3 d.) ir du apysunkius nusikaltimus (BK 178 str. 2 d.), iš kurių vienas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios. Taip pat įvertino nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinančius duomenis – nors jaunas (gim. 1981 m.), tačiau jau teistas 8 kartus, ankstesniais nuosprendžiais buvo nuteistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, už tokio pat pobūdžio nusikalstamas veikas nuteistas ir skundžiamu nuosprendžiu. Šių nusikalstamų veikų padarymo metu nedirbo, nusikalto turėdamas neišnykusius teistumus, nepraėjus mėnesiui, kai išėjo iš laisvės atėmimo įstaigos, be to, teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad vartoja narkotikus ir nusikaltimų darymas buvo vienintelis būdas jiems įsigyti. Pažymėtina, kad ankstesniais nuosprendžiai net du kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismo pasitikėjimo I. S. nepateisino, pažeidė jam nustatytus įpareigojimus ir draudimą nebenusikalsti. Šios aplinkybės rodo nuteistojo susiformavusį neigiamą požiūrį į įstatymo ginamas vertybes, jo nenorą pasitaisyti ir laikytis įstatymų, polinkį nusikalsti ir jo pavojingumą visuomenei, akivaizdu, kad nuteistasis I. S. nedaro išvadų iš ankstesnių teistumų. Atsižvelgiant į tai, kad šias nusikalstamas veikas I. S. padarė neišnykus ankstesniam teistumui, Lietuvos Respublikos BK 27 str. prasme jis laikytinas recidyvistu. Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų (BK 27 str. 1 d.). Recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad nuteistojo apeliaciniame skunde bei baudžiamojoje byloje nėra jokių ypatingų ar išskirtinų duomenų bei aplinkybių, kurios teismui leistų nesivadovauti šia taisykle.

13Skiriant bausmę teismas įvertino ne tik aukščiau paminėtas aplinkybes, bet atsižvelgė ir į skunde minimą kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę – į tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą (BK 59 str. 1 d. 2 p.), taip pat jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

14Apylinkės teismas, įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, I. S. už nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., pagrįstai paskyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kas leis įgyvendinti Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtintus bausmės tikslus, atkreipiant dėmesį į tai, kad paskirtų bausmių trukmė nesiekia Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatyto bausmės vidurkio, o atvirkščiai yra aiškiai už jį žemesnė. Už baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. padarymą teismas I. S. pagrįstai paskyrė trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą, kuris paskirtas BK 49 str. 3 d. reikalavimų ribose. Pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. paskirtos bausmės subendrintos nuteistajam palankiu apėmimo būdu, nes nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį. Taip pat palankesniu būdu, jas iš dalies sudedant, ši bausmė subendrinta su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. Taigi, kolegijos vertinimu, galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta, švelninti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

15Apeliantas skundu prašo jo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 ir 2 d. nuostatas ir sušvelninti jam paskirtą bausmę, tačiau kolegijos manymu toks nuteistojo prašymas nepagrįstas. Pagal baudžiamąjį įstatymą už nusikalstamos veikos padarymą skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje (BK 54 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos BK 62 str. numatytos išimtys iš bendros taisyklės ir nurodyta sąlygų visuma, kai nusikaltimą padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė negu įstatymo numatyta bausmė. Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 d. nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu, be to, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, teismas nustato ir tai, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, taip pat visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Taigi, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kaltininkui paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę gali tik nustatęs nurodytų sąlygų bei aplinkybių visumą. Iš bylos medžiagos matyti, kad apylinkės teismas pripažino byloje esant nuteistojo I. S. atsakomybę švelninančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), tačiau aplinkybė, kad nuteistasis pats savo noru atvyko ir pranešė apie padarytą nusikalstamą veiką, byloje nebuvo nustatyta.

16Pagal Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti skiriama ir tada, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta. Taip pat turi būti nustatyta viena iš alternatyvių savarankišką teisinę reikšmę turinčių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 1 – 6 p. Tai reiškia, kad sprendžiant Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. taikymo klausimą, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės (kasacinė byla Nr. 2K-323/2008). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas I. S. baudžiamąją bylą, nustatė tik vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Daugiau nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Atkreiptinas dėmesys, kad net ir nustačius dar vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nebūtų įstatyminio pagrindo vadovautis Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. ir nuteistajam švelninti bausmę, nes byloje nenustatyta nei viena iš alternatyvių savarankišką teisinę reikšmę turinčių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 1 – 6 p. Nors nuteistasis tvirtina, kad jo tėvai yra neįgalūs, sunkiai serga, jiems reikalinga jo priežiūra ir pagalba, tačiau kolegijos nuomone, tai negali būti vertinama kaip Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 1 p. numatyta aplinkybė. Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 1 p. numatyta, kad skiriant nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui švelnesnę nei įstatymo numatyta bausmę, greta dviejų atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei žalos atlyginimo, jei ji padaryta, būtina papildomai nustatyti, kad kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti. Pastebėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nuteistojo I. S. tėvai sirgtų sunkia liga ar būtų neįgalūs, juolab, kad iki sulaikymo, jais būtų rūpinęsis ar išlaikęs, nes tik išėjęs iš įkalinimo įstaigos, nuteistasis vėl nusikalsdavo, būdamas laisvėje nedirbo, vartojo narkotikus. Kolegijos nuomone, aukščiau nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo spręsti, kad šiuo atveju yra Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 1 p. numatyta aplinkybė.

17Atsižvelgdama į tai, kas aukščiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nėra įstatyme nustatytų sąlygų visumos nuteistojo I. S. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 ir 2 d. nuostatas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad švelnesnės negu įstatymo numatyta bausmės paskyrimas, net ir esant konkrečioje baudžiamojoje byloje Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 ir 2 d. numatytų sąlygų visumai, yra teismo, nagrinėjančio bylą, teisė, bet ne pareiga, todėl teismas neprivalo kiekvienu atveju taikyti šios baudžiamojo įstatymo nuostatos (kasacinė byla Nr. 2K-323/2008).

18Taip pat konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo nuteistojo I. S. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymo sąlygos yra nustatytos Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. Šio Lietuvos Respublikos BK straipsnio taikymo klausimas gali būti sprendžiamas tada, kai asmuo nuteistas už vieną ar kelis nesunkius ir (ar) apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytą nusikaltimą (nusikaltimus). Kartu teismas turi nuspręsti, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas priėjo išvados, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik izoliavus kaltininką nuo visuomenės ir tokiai išvadai pritartina. Nors savo apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo jam paskirtos bausmės atidėjimo motyvus – jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, prisiregistravo Darbo biržoje kaip ieškantis darbo, patekęs į įkalinimo įstaigą gali iš naujo įjunkti į narkotikus, būdamas įkalintas negalės atlyginti ieškinius – apeliacinės instancijos teismas pritaria realios laisvės atėmimo bausmės skyrimui. Apelianto asmenybę neigiamai charakterizuojančios aplinkybės tik patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad I. S. yra linkęs nusikalsti, pažeisti įstatymo reikalavimus ir siekiant sustabdyti kaltininko nusikalstamų veikų darymą, jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.

19Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms apelianto skundas atmetamas.

20Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

21nuteistojo I. S. apeliacinį skundą atmesti.

Ryšiai