Byla 1A-87-116-2014
Dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo E. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono, kolegijos teisėjų Gražvydo Poškaus, Broniaus Zalagos, sekretoriaujant Ievai Rimdeikienei, dalyvaujant prokurorui Mariui Fokui, gynėjai advokatei Zojai Kastėnienei,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo E. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams.

3Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme nuo 2007 m. rugpjūčio 29 d. iki 2007 m. rugpjūčio 31 d. ir suėmime nuo 2013 m. sausio 17 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2013 m. spalio 31 d., išbūtas laikas.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, apeliacinį skundą,

Nustatė

5E. Š. nuteistas už tai, kad 2007 m. rugpjūčio 14 d., laikotarpiu tarp 18-24 val., ( - ), V. A. V. ir A. V. priklausančio gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su G. L. metu, tyčia, du kartus rankos kumščiu, ne mažiau kaip vieną kartą kojos spyriu ir ne mažiau kaip vieną kartą metaliniu karnizo vamzdžiu sudavė G. L. į galvos sritį, taip padarydamas G. L. galvos smegenų sumušimą, trauminę kraujo išlieją po kietuoju galvos smegenų dangalu abiejose pusėse, kraujosruvas paakiuose ir muštinę žaizdą kaktos kairiame krašte, t. y. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.

6Apeliaciniu skundu nuteistasis E. Š. prašo išsamiai išnagrinėti jo baudžiamąją bylą ir paskirti jam švelnesnę negu laisvės atėmimas 2 metams bausmę.

7Skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir paskyrė jam per griežtą bausmę. Pažymi, kad jis pripažįsta sudavęs G. L. smūgius rankomis ir kojomis, tačiau nepripažįsta sudavęs jam metaliniu karnizo vamzdžiu. Atkreipia dėmesį, kad nukentėjusysis G. L. teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir paaiškino, jog dabar negali papasakoti kaip jis buvo sužalotas, tik gali pasakyti, kad buvo du smūgiai. Civilinio ieškinio nereiškia. Liudytoja O. L. taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nurodė, kad metalinio vamzdžio jis (E. Š.) neturėjo. Liudytojas A. G. paaiškino, jog pareigūnai jam darė spaudimą, kad jis pasakytų, jog E. Š. vamzdžiu sumušė G. L.. Be to, iš specialisto 2008 m. liepos 3 d. išvados Nr. ( - ), iš turimų medicininių duomenų taip pat nėra galimybės spręsti, ar G. L. buvo mušamas vamzdžiu per galvą. Apeliantas pažymi, kad teismas visiškai nevertino to, kad G. L. tik atėjęs į darbovietę pasijuto blogai ir buvo išvežtas į ligoninę. Kur nukentėjusysis iki tol buvo visą parą, nebuvo aiškinamasi. Prašo atsižvelgti į tai, kad nukentėjusysis gyvena asocialų gyvenimą, yra linkęs girtauti, ne kartą pykosi ir susistumdydavo su savo buvusia žmona O. L.. Pažymi, kad šios aplinkybės apylinkės teisme taip pat nebuvo vertinamos.

8Apygardos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

9Apeliacinis skundas atmetamas.

10Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio nuostatų. Spręsdamas E. Š. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas įstatymo pažeidimų nepadarė, teisingai kvalifikavo nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką ir jam paskyrė teisingą bausmę.

11Kaip jau minėta, skunde apeliantas nurodė, kad jis pripažįsta sudavęs nukentėjusiajam G. L. smūgius rankomis ir kojomis, tačiau nepripažįsta sudavęs nukentėjusiajam smūgį karnizo vamzdžiu. Kolegijos vertinimu, minėtą byloje nustatytą faktinę aplinkybę patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma.

12Iš nukentėjusiojo G. L. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (šie parodymai ištirti pirmosios instancijos teisme), matyti, kad pastarasis nurodė, jog 2007 m. rugpjūčio mėnesio viduryje jį namuose ( - ) sumušė E. Š.. Jis dažnai prisimena, kad guli lovoje, šalia jo stovi E. Š., rankoje laiko karnizo vamzdį ir trenkia jam į galvą. Vamzdis ilgas, blizgantis (37-40, 46-47 b. l.). Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis G. L. nurodė, kad jis apie įvykį daug neatsimena, tačiau pamena, kad E. Š. antrąjį kartą užsimojo karnizu ir trenkė jam į kaktą. Patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t. 200-201 b. l.). Netikėti nukentėjusiojo parodymais nėra pagrindo – juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Liudytojas A. G. ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė, kad tąkart E. Š. rankose turėjo vamzdį – metalinį karnizą, juo užsimojo ir trenkė G. L.. Jis karnizą iš E. Š. atėmė ir jį numetė lauke (1 t. 114-115, 122-124, 128-129 b. l.). Akistatos su E. Š. metu A. G. taip pat nurodė, kad E. paėmė karnizą ir užsimojo į G. pusę. Kadangi po to G. iš antakio pradėjo bėgti kraujas, pagalvojo, kad E. tuo karnizu perbraukė G. per antakį (2 t. 107-109 b. l.). Aplinkybes, kad E. Š. buvo užsimojęs prieš G. L. karnizu, jis šį karnizą iš E. Š. atėmė ir išmetė, liudytojas A. G. nurodė ir pirmosios instancijos teisme (3 t. 9-10 b. l.). Liudytoja O. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad po įvykio ji pasigedo namuose buvusio metalinio karnizo vamzdžio. Taip pat parodė, kad kaimynas A. V. jai minėjo, jog G. L. buvo mušamas vamzdžiu. Tuomet ji pagalvojo, kad E. Š. karnizo vamzdžiu galėjo sumušti G. L. (1 t. 81, 84 b. l.). Šias aplinkybes O. L. nurodė ir teisiamajame posėdyje (2 t. 201-202 b. l.). Liudytojas V. K. teisiamajame posėdyje patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t. 148-149 b. l.), kad jis atėjęs į ( - ), į A. V. sodybą, kieme sutiko A. G., rankoje laikantį metalinį strypą. Taip pat paaiškino, kad vamzdis buvo tiesus, blizgantis, A. G. numetė jį į pievą (3 t. 11 b. l.).

13Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad įvykio metu nuteistasis E. Š. sudavė smūgį nukentėjusiajam G. L. ir metaliniu karnizo vamzdžiu. Nors liudytojas A. G. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai jam darė spaudimą, norėdami, jog jis sakytų, kad E. vamzdžiu sumušė G., šio pastarojo teiginio nepatvirtina jokie bylos duomenys. Priešingai, bylos duomenys patvirtina liudytojo A. G. parodymus, kad E. Š. įvykio metu sudavė nukentėjusiajam G. L. metaliniu karnizo vamzdžiu į galvos sritį. Apelianto skunde nurodyta aplinkybė, kad specialisto 2008 m. liepos 3 d. išvadoje Nr. ( - ) (1 t. 59 b. l.) nenustatyta, jog G. L. buvo mušamas vamzdžiu per galvą, E. Š. kaltės sudavus G. L. karnizu taipogi nepaneigia. Atkreipiamas dėmesys, kad tiek specialisto išvadoje Nr. ( - ), tiek specialisto išvadoje Nr. ( - ) konstatuota, jog G. L. padaryti galvos sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai, jie padaryti kietais bukais daiktais ir atitinka įvykio aplinkybėse nurodytą laiką. G. L. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t. 57, 59 b. l.). Kartu pažymima, kad teisiamajame posėdyje ekspertas J. S. paaiškinimo, jog sužalojimai G. L. galėjo atsirasti tiek nuo smūgio kumščiu, tiek spiriant kojomis, tiek ir nuo sudavimo vamzdžiu (3 t. 21 b. l.). Taigi, apelianto skundo argumentas, kad G. L. galėjo būti sužalotas kitomis aplinkybėmis, vertinamas kaip deklaratyvus ir atmetamas. Kolegijos vertinimu, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, apelianto nusikalstama veika kvalifikuota teisingai. Veikos kvalifikacijos skunde neginčijo ir pats apeliantas.

14Nuteistojo įsitikinimu, jam paskirta bausmė yra per griežta, todėl prašo ją sušvelninti.

15Pažymima, kad BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

16Baudžiamosios bylos duomenys liudija, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. Š. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad E. Š. padarė sunkų nusikaltimą (BK 135 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 5 dalis), nusikalto būdamas neteistas (2 t. 114 b. l.), Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 4 dalį kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius (2 t. 127-128 b. l.), nedirba (2 t. 117 b. l.), darbo biržoje neregistruotas (2 t. 118 b. l.), baustas administracine tvarka (2 t. 120-121 b. l.). Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

17Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinęs minėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus E. Š. už padarytą nusikaltimą laisvės atėmimo bausmę.

18Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantui paskirta bausmė (laisvės atėmimas 2 metams) yra mažesnė negu BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (šios bausmės vidurkis yra 5 metai 1 mėnuo 15 dienų), taigi, nėra aiškiai per griežta. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinkanti BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį. Tenkinti E. Š. skundą ir švelninti jam paskirtą bausmę nėra teisinio pagrindo.

19Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

Nutarė

20atmesti nuteistojo E. Š. apeliacinį skundą.

Proceso dalyviai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame... 4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, apeliacinį skundą,... 5. E. Š. nuteistas už tai, kad 2007 m. rugpjūčio 14 d., laikotarpiu tarp 18-24... 6. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. Š. prašo išsamiai išnagrinėti jo... 7. Skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino faktines... 8. Apygardos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą... 9. Apeliacinis skundas atmetamas.... 10. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos... 11. Kaip jau minėta, skunde apeliantas nurodė, kad jis pripažįsta sudavęs... 12. Iš nukentėjusiojo G. L. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (šie... 13. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad... 14. Nuteistojo įsitikinimu, jam paskirta bausmė yra per griežta, todėl prašo... 15. Pažymima, kad BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai... 16. Baudžiamosios bylos duomenys liudija, kad pirmosios instancijos teismas,... 17. Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinęs minėtas bausmės skyrimui... 18. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantui paskirta bausmė (laisvės... 19. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 20. atmesti nuteistojo E. Š. apeliacinį skundą....