Byla I-6463-331/2016
Dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas,

2dalyvaujant pareiškėjos atstovei Margaritai Machnač,

3atsakovės atstovei Raimondai Rauluševičienei, advokatui Tomui Bagdanskiui,

4viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. S. skundą atsakovams Viešųjų pirkimų tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešųjų pirkimų tarnybos, dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo.

5Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

6Pareiškėja E. S. (toliau – ir pareiškėja) patikslintu skundu (t. I., b. l. 73–87) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2015-04-10 įsakymą Nr. P-98 ,,Dėl E. S. atleidimo“; 2) grąžinti ją į Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojo pareigas (A lygis, 18 kategorija); 3) įpareigoti atsakovą atlikti būtinus struktūrinius pakeitimus, susijusius su jos – Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojos – pareigybės įteisinimu; 4) priteisti darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį nuo 2014-05-28 iki 2015-04-13; 5) priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 6) priteisti 3 500 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015-11-30 sprendimu pareiškėjos E. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

7Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2016-03-14 nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-11-30 sprendimą pakeitė: Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2015-04-10 įsakymą Nr. P-98 ,,Dėl E. S. atleidimo“ panaikino ir laikė, kad pareiškėjos E. S. valstybės tarnybos santykiai su Viešųjų pirkimų tarnyba, kurioje ji užėmė Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojo pareigas (pareigybės lygis A, kategorija 18), panaikintas nuo 2011-11-30 Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2011-11-24 įsakymu Nr.1S-166, nutraukė teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos. Bylos dalį dėl išmokų už priverstinę pravaikštą priteisimo pareiškėjai E. S. už laikotarpį nuo 2015-04-13 iki minėto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taip pat dėl neturtinės žalos atlyginimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-11-30 sprendimo dalį paliko nepakeistą.

8Pareiškėja pateikė patikslintą skundą (t. III, b. l. 70-74), kuriame prašo:

  1. priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki 2015-10-26;
  2. priteisti vidutinio darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį laikotarpiu nuo 2015-10-26 iki 2016-03-14, apskaičiuotą užskaitant gautą vidutinį darbo užmokestį Lietuvos Respublikos ūkio ministerijoje;
  3. priteisti kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, susidariusias dėl atleidimo datos nukėlimo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienai;
  4. priteisti neturtinės žalos 5000 Eur;
  5. priteisti bylinėjimosi išlaidas, jei tokios būtų.

9Paaiškino, kad teismui konstatavus, kad tarnybos santykiai nutraukiami teismo sprendimo pagrindu, atsakovui atsiranda pareiga atsiskaityti atleidimo dienai. Kadangi LVAT taikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 300 str. 4 d., atsakovui tenka pareiga tikslinti išeitinės išmokos atleidimo dienai dydį. Tai liečia kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Sprendžiant klausimą dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo atskaičiavus gaunamas pajamas dabartinėje darbovietėje, svarbu šioje apskaičiavimo formulėje taikyti vienodas taisykles, t. y. jei pažyma esamoje darbovietėje apie vidutinį darbo užmokestį remiasi 2016 metais gaunamomis pajamomis, tai ir vidutinis darbo užmokestis, mokėtinas atsakovo už priverstinės pravaikštos laikotarpį, turėtų būti apskaičiuotas 2016 metų duomenimis. Pareiškėjos paskaičiavimais vadovaujantis galiojančiais teisės aktais 2016 m. priskaitytina vieno mėnesio darbo užmokesčio suma yra 2001,35 Eur (18 kategorija -1409,40 Eur; 2 kvalifikacinė klasė - 422,82 Eur; už valstybės tarnybos stažą 12 proc. t. y. 169,13, taigi iš viso 2001,35 Eur. 1 dienos priskaitytina suma 93,29 Eur. Pareiškėjai priteistinas darbo užmokesčio skirtumas apskaičiuotinas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais apskaičiuotas darbo užmokesčio skirtumas susidaręs laikotarpiu nuo 2015-10-26 iki 2016-03-14, užskaitant gautą vidutinį darbo užmokestį dirbant Lietuvos Respublikos ūkio ministerijoje, o ne skaičiuojant darbo užmokesčio skirtumą (tarp atsakovo nutartos mokėti išmokos ir pareiškėjos gauto darbo užmokesčio skirtumo kitoje darbovietėje) už visą priverstinės pravaikštos laiką.

10Prašydama priteisti neturtinę žalą prašo atsižvelgti į tai, kad atsakovas sąmoningai ir sistemingai nevykdė teismo sprendimo ir neužtikrino jos teisių garantijos. Atsakovui buvo suprantami teismo motyvai, kuriais buvo nurodyta atsakovo pareiga atlikti struktūrinius pakeitimus, pašalinančius esantį pareiškėjos teisių pažeidimą, tačiau atsakovas kiekvieną sykį pasirinkdavo tokį elgesio modelį, kurį teismas pripažindavo neteisėtu. Tai liečia tiek prastovos paskelbimą, tiek ir vėlesnius veiksmus. Kiekvieną kartą atsakovas sugalvodavo, kaip pareiškėją pažeminti - neteisėtai siūlydavo žemos kategorijos pareigas, informuodavo apie 2011-11-30 panaikintą pareigybę, siūlydavo vienkartinio pobūdžio darbą neaiškiomis sąlygomis, atostogas suteikdavo nenurodant nei pareigų, nei už kokį laikotarpį suteikiamos atostogos, imdavo darbo apskaitos žiniaraštyje žymėti nedirbtas dienas dėl ligos ir tokiu būdu dar sumažindavo gaunamas išmokas, mokamos išmokos išvis neaiškiu būdu buvo apskaičiuotos, t. y. nė karto nepaaiškino, kokios išmokos yra mokamos ir kaip jos apskaičiuotos.

11Pareiškėjos teigimu, jos pasiekta karjera keletą metų buvo numenkinta, atsakovas teigdavo, kad nėra atleista, tačiau jokių pareigų neleido atlikti. Buvo nutraukta stažo skaičiavimo eiga. Tai atsiliepė pareiškėjos įgūdžiams, patirčiai. Paprašius apmokėti kursus, tiesiogiai susijusius su viešųjų pirkimų sritimi, buvo raštu atsakyta, kad tarnyba neturi tam lėšų ir jokie tarnautojai į tą seminarą iš tarnybos nevyks, tačiau nuvykus į seminarą savo lėšomis pamatė, kad klausytojo teisėmis dalyvauja Viešųjų pirkimų tarnybos darbuotojai. Iki teismo sprendimo viena augindama mažametį vaiką nebuvo užtikrinta savo ateitimi, buvo apribotos įsidarbinimo galimybės. Esant raštams, kad nėra atleista, naujam darbdaviui problematiška buvo paaiškinti apie savo tarnybos eigą. Po paskutinio teismo sprendimo Tarnybos vadovas švaistė valstybės lėšas mokėdamas pareiškėjai darbo užmokestį, bet tyčia nesuteikdamas galimybės dirbti.

12Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė prašė skundą patenkinti jame išdėstytais argumentais.

13Atsakovė ir Lietuvos valstybės atstovė Viešųjų pirkimų tarnyba su pareikštu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime (t. III, b. l. 82-87) paaiškino, kad LVAT padarė išvadą, kad atsakovė, priimdama sprendimus dėl atsakovės struktūrinių pertvarkymų, nepažeidė teisės aktų ir neviršijo savo kompetencijos. Atsakovė nesutinka su pareiškėjos pateiktu vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka. Pažymėjo, kad darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas vadovaujantis Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 „Dėl Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kurio 7.1 punkte nustatyta, kad „Skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis“. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos paskutiniai faktiškai Viešųjų pirkimų tarnyboje dirbti mėnesiai buvo 2011 m. rugsėjis, spalis ir lapkritis, vidutinis mėnesio darbo užmokestis 2015 ir 2016 metais jai yra apskaičiuotas pagal 2011 m. rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesiais gautą atlyginimą ir sudaro 1531,64 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad vidutinis darbo dienų skaičius per kalendorinį mėnesį 2015 ir 2016 metais yra 21 darbo diena, tai vidutinis 1 (vienos) darbo dienos užmokestis sudaro 72,9354 Eur (o ne, kaip teigia Pareiškėja, 93,29 Eur).

14LVAT priėmus nutartį, laikas nuo 2015-04-13 iki 2016-03-14 vertintinas kaip priverstinė pravaikšta. Taikant pagal analogiją DK 170 str., priverstinės pravaikštos laikotarpis neįskaičiuojamas į darbo stažą kasmetinėms atostogoms gauti. Pareiškėjos pažeista teisė į darbą (pripažinus jos atleidimą iš valstybės tarnybos neteisėtu) apginta Darbo kodekso 300 straipsnio 4 dalyje nustatytu būdu. Ši teisės norma papildomų sąlygų, ginant pažeistas asmens teises, nenumato, todėl remiantis ja teigti, kad asmuo per priverstinės pravaikštos laikotarpį įgyja teisę į kasmetines atostogas, nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėja nepagrįstai reikalauja sumokėti jai kompensaciją už neva nepanaudotas kasmetines atostogas priverstinės pravaikštos metu - nuo 2015-04-13 iki 2016-03-14. Be to, pagal byloje pateiktus duomenis pareiškėja nuo 2015-10-26 eina pareigas Lietuvos Respublikos ūkio ministerijoje, taip pat gauna ten darbo užmokestį, jai skaičiuojamas stažas bei kasmetinės atostogos. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas nenumato galimybės tuo pačiu metu eiti dvi valstybės tarnautojo pareigas ir gauti du darbo užmokesčius bei dvigubas atostogas.

15Pažymėjo, kad nei Valstybės tarnybos įstatymas, nei Darbo kodekso normos nenustato galimybės priteisti du kartus išeitinių išmokų. Be to, išmokų, mokėtinų už priverstinės pravaikštos laikotarpį, tikslas – kompensacinis – ir jos gali būti mažinamos, atsižvelgiant į bylos aplinkybes. Atsakovės įsitikinimu, nagrinėjant pareiškėjos reikalavimą priteisti jai tiek vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, tiek vidutinio darbo užmokesčio skirtumą, tiek jai apskritai pagal teisės aktus nepriklausančią piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas iki 2016-03-04, turėtų būti įvertintas pareiškėjos atleidimo iš Tarnybos pagrindas bei tai, kad pareiškėjos atleidimas iš Tarnybos pripažintas neteisėtu tik dėl procedūros pažeidimo, ir tai, kad atleidimo iš Tarnybos pagrindas neužkirto pareiškėjai kelio dirbti, pareiškėja dirbo ir gavo pajamas, gautų pajamų dydis, tai, kad atleidžiant iš Tarnybos buvo išmokėtos visos jai priklausiusios išmokos ir kompensacijos,

16Atsakovė pažymi, kad reikalavimo pripažinti atleidimą iš darbo (tarnybos) neteisėtu patenkinimas savaime nelemia ir reikalavimo atlyginti dėl neteisėto atleidimo patirtą neturtinę žalą tenkinimo. Pareiškėja nepateikė jokių objektyviais duomenimis pagrįstų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, jog pareiškėja dėl jos atleidimo iš tarnybos dėl pareigybės naikinimo, esant struktūrinių pertvarkymų poreikiui, patyrė išgyvenimus, peržengiančius įprastus valstybės tarnautojui, kuris atleistas dėl pareigybės panaikinimo. Pareiškėjai nuolat buvo siūlomos laisvos pareigos atsižvelgiant į tai, jog ji buvo laikoma valstybės tarnautoja, tačiau pareiškėja kaskart atsisakydavo jas užimti.

17Taip pat nesutinka su pareiškėjos argumentais, jog ji buvo diskriminuojama. Pareiškėjai buvo taikytos garantijos, suteikiamos kasmetinės atostogos, be kita ko, pratęsiant atostogas dėl laikinojo nedarbingumo ir kt. Pabrėžė, kad pareiškėja kreipėsi į atsakovę, kad atsakovė apmokėtų pareiškėjos dalyvavimą konferencijoje. Atsakovė pareiškėjai paaiškino, jog minėtiems mokymams lėšos valstybės tarnautojams ar darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, nėra skiriamos, todėl darbuotojai, kaip mokymo dalyviai konferencijoje nedalyvaus ir dėl šių priežasčių negali apmokėti pareiškėjos dalyvavimo konferencijoje. Pareiškėjos minimame seminare iš visų atsakovės įstaigoje dirbančių valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dalyvavo tik a tsakovės direktorė (skaitė pranešimą minėtame seminare) bei jos pavaduotoja. Atsakovė šių asmenų dalyvavimo seminare neapmokėjo, kadangi seminaro organizatoriai šių asmenų dalyvavimo seminare apskritai neapmokestino. Atkreipė teismo dėmesį taip pat į tai, kad atsakovė nesiekė pažeminti pareiškėjos ar su ja „susidoroti“, esant galimybei, atsižvelgdavo į jos prašymus. Pavyzdžiui, atsakovė, gavusi pareiškėjos 2013-09-16 prašymą dėl materialinės pašalpos skyrimo mirus šeimos nariui, priėmė įsakymą skirti pareiškėjai 2,5 minimalių mėnesinių algų dydžio materialinę pašalpą.

18Be to, pareiškėja kartą jau prašė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešųjų pirkimų tarnybos, priteisti jai neturtinės žalos (10000 Lt, t. y. 2896,2 Eur), prašymą motyvuojant iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir nurodyti patikslintame skunde. LVAT 2014-05-27 nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-285/2014 iš dalies tenkino pareiškėjos prašymą – priteisė iš atsakovės neturtinės žalos atlyginimą, tačiau jos dydį sumažino 10 kartų, t. y. iki 1000 Lt (t. y. 289,62 Eur),

19Teismo posėdyje atsakovo atstovai prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.

20S k u n d a s t e n k i n t i n a s i š d a l i e s.

21Šioje byloje ginčas keliamas dėl vidutinio darbo užmokesčio pareiškėjai E. S. už laiką nuo 2015-04-13 iki 2016-03-14, kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas bei neturtinės žalos priteisimo.

22Ginčui aktualūs šioje byloje prejudicinę reikšmę turintys įsiteisėję procesiniai sprendimai – LVAT 2012-07-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2692/2012, kuria iš dalies pakeistas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-04-03 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1522-562/2012, LVAT 2014-05-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-285/2014, kuria iš dalies pakeistas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-06-25 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2855-121/2013, LVAT 2016-03-14 nutartis, kuria Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-11-30 sprendimas pakeistas.

23Nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012-04-03 sprendimu panaikino Tarnybos direktoriaus 2011-11-24 įsakymo Nr. 1S-166 1.1 punktą, kuriuo nuo 2011-11-30 buvo panaikinta Tarnybos direktoriaus pavaduotojo pareigybė (lygis A, kategorija 18), kurią užėmė pareiškėja, bei 2011-11-30 įsakymą Nr.1K-254, kuriuo pareiškėja buvo atleista iš Tarnybos direktoriaus pavaduotojo pareigų, atleidimo iš darbo datą perkeliant iki to laiko, kada pareiškėja sugrįš iš atostogų vaikui prižiūrėti, iki jam sueis treji metai, bet ne anksčiau nei vaikui (vaikams) sueis treji metai. Neatsiradus aplinkybėms, dėl kurių E. S. turėtų teisę gauti nėštumo ir gimdymo atostogas, atostogas vaikui prižiūrėti, iki jam sueis 3 metai, atleidimo iš darbo datą perkeliant iki to laiko, kada turi pasibaigti įspėjimo terminas, t. y. ne anksčiau kaip 2012-04-02 (imtinai) ir priteisė pareiškėjai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 1 448,10 Eur (5 000 Lt) neturtinės žalos (prijungtos bylos Nr. I-1522-562/2012 t. II, l. 56-71).

24Tačiau LVAT 2012-07-12 nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-04-03 sprendimo dalį, kuria teismas panaikino Tarnybos direktoriaus 2011-11-24 įsakymo Nr. 1S-166 1.1 punktą, ir šioje dalyje pareiškėjos skundą atmetė, kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-04-03 sprendimo dalį paliko nepakeistą (prijungtos bylos Nr. I-1522-562/2012 t. II, l. 149–162).

25E. S. nuo 2011-12-28 iki 2012-05-15 buvo nėštumo ir gimdymo atostogose, nuo 2012-05-16 iki 2013-03-08 – vaiko priežiūros iki jam sueis vieneri metai atostogose (t. I, b. l. 73–87). Tarnybos direktorius, atsižvelgęs į tai, kad nėra galimybės pareiškėjai skirti darbo pagal iki 2011-11-30 eitas pareigas, ir į tai, kad tuo metu nebuvo kito darbo, atitinkančio jos specialybę, kvalifikaciją ir išsilavinimą, 2013-02-21 įsakymu Nr. P-61 nuo 2013-03-09 paskelbė E. S. prastovą (iki jos vaikui sueis 3 metai) ne dėl valstybės tarnautojo kaltės, nurodydamas, kad į darbą vykti nereikia, ir pavesdamas mokėti jai minimalų valandinį atlygį už kiekvieną prastovos valandą (prijungtos bylos Nr. I-2855-121/2013 t. I, b. l. 37). Nesutikdama su tokiu Tarnybos direktoriaus įsakymu, pareiškėja inicijavo naują teismo procesą, prašydama panaikinti minėtą įsakymą, grąžinti ją į Tarnybos direktoriaus pavaduotojos pareigas (lygis A, kategorija 18), priteisti darbo užmokesčio skirtumą už priverstinę pravaikštą ir 100 000 Lt neturtinę žalą (prijungtos bylos Nr. I-2855-121/2013 t. I, b. l. 1–10). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013-06-25 sprendimu pareiškėjos skundą patenkino iš dalies, panaikindamas Tarnybos direktoriaus 2013-02-21 įsakymo Nr. P-61 dalį, kuria nuspręsta mokėti pareiškėjai minimalų valandinį atlygį už kiekvieną prastovos valandą, ir įpareigojo išmokėti darbo užmokesčio skirtumą tarp atsakovės nutartos mokėti išmokos ir iki prastovos paskelbimo turėto darbo užmokesčio už faktinį priverstinės pravaikštos laiką. Reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą, bylos dalį dėl grąžinimo į pareigas nutraukė (prijungtos bylos Nr. I-2855-121/2013 t. I, b. l. 62–71).

26Tačiau LVAT apeliacine tvarka 2014-05-27 nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-06-25 sprendimą pakeitė – panaikino Tarnybos direktoriaus 2013-02-21 įsakymą Nr. P-61 „Dėl prastovos skelbimo E. S.“, įpareigodamas atsakovę išmokėti skirtumą, susidariusį tarp iki prastovos gauto vidutinio darbo užmokesčio ir faktiškai už prastovą mokamos išmokos už visą priverstinės prastovos laiką ir priteisdamas pareiškėjai 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą (prijungtos bylos Nr. I-2855-121/2013 t. I, b. l. 154–164).

27Po pareiškėjos ir Tarnybos susirašinėjimo, kuris tęsėsi nuo 2014-05-28, Tarnybos direktoriaus 2015-04-10 įsakymu Nr. P-98 pareiškėja nuo 2015-04-13 buvo atleista iš Tarnybos direktoriaus pavaduotojo (lygis A, kategorija 18) pareigų, pavedant išmokėti darbo užmokestį ir piniginę kompensaciją už 79,93 kalendorines dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų už laikotarpį nuo 2011-07-30 iki 2015-04-13 ir keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (t. I, b. l. 16).

28Nesutikdama su šiuo įsakymu, E. S. kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2015-04-10 įsakymą Nr. P-98 ,,Dėl E. S. atleidimo“; 2) grąžinti ją į Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojo pareigas (A lygis, 18 kategorija); 3) įpareigoti atsakovą atlikti būtinus struktūrinius pakeitimus, susijusius su jos - Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojos - pareigybės įteisinimu; 4) priteisti darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį nuo 2014-05-28 iki 2015-04-13; 5) priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 6) priteisti 3 500 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015-11-30 sprendimu pareiškėjos E. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

29Tačiau LVAT 2016-03-14 nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-11-30 sprendimą pakeitė: Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2015-04-10 įsakymą Nr. P-98 ,,Dėl E. S. atleidimo“ panaikino ir laikė, kad pareiškėjos E. S. valstybės tarnybos santykiai su Viešųjų pirkimų tarnyba, kurioje ji užėmė Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojo pareigas (pareigybės lygis A, kategorija18), panaikintas nuo 2011-11-30 Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2011-11-24 įsakymu Nr.1S-166, nutraukė teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos. Bylos dalį dėl išmokų už priverstinę pravaikštą priteisimo pareiškėjai E. S. už laiką nuo 2015-04-13 iki minėto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taip pat dėl neturtinės žalos atlyginimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-11-30 sprendimo dalį paliko nepakeistą.

30LVAT 2016-03-14 nutartyje konstatavo, kad nagrinėjamai bylai aktualaus laikotarpio nuo 2014-05-28 iki 2015-04-13 (atleidimo iš Tarnybos direktoriaus pavaduotojos pareigų) situacija, kai esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui atsakovas nesuteikė pareiškėjai lygiaverčių pareigų, vertintina kaip priverstinė pravaikšta, už kurią atsakovas mokėjo pareiškėjai. Teismas sprendė, kad iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad pareiškėjai būtų nepalankios sąlygos dirbti Viešųjų pirkimų tarnyboje, nes tarp šių teisinių santykių šalių susiklostė nekonstruktyvūs, nedalykiški santykiai. Todėl atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį šiuo konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl DK 300 straipsnio 4 dalies taikymo.

31Taigi, teismas šioje byloje turi spręsti dėl išmokų už priverstinę pravaikštą pareiškėjai priteisimo pagal DK 300 straipsnio 4 dalį už laiką nuo 2015-04-13 iki 2016-03-14, neturtinės žalos atlyginimo bei reikalavimo dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo, kurį pareiškėja pareiškė patikslinusi skundą.

32Dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo

33Darbo kodekso 300 straipsnio 4 dalies nuostatos numato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia darbuotojui šio Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

34Pareiškėja, patikslinusi skundo reikalavimus, prašo priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki 2015-10-26 ir priteisti vidutinio darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį laikotarpiu nuo 2015-10-26 iki 2016-03-14, apskaičiuotą užskaitant gautą vidutinį darbo užmokestį Lietuvos Respublikos ūkio ministerijoje.

35Šiuo atveju ginčas tarp šalių kyla dėl vidutinio darbo užmokesčio dydžio skaičiavimo teisingumo. Pareiškėjos teigimu, sprendžiant klausimą dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo atskaičiavus gaunamas pajamas dabartinėje darbovietėje, svarbu šioje apskaičiavimo formulėje taikyti vienodas taisykles, t. y. jei pažyma esamoje darbovietėje apie vidutinį darbo užmokestį remiasi 2016 metais gaunamomis pajamomis, tai ir vidutinis darbo užmokestis, mokėtinas atsakovo už priverstinės pravaikštos laikotarpį, turėtų būti apskaičiuotas 2016 metų duomenimis. Atsakovas su tokia pareiškėjos pozicija nesutinka argumentuodamas, kad vidutinis darbo užmokestis skaičiuotinas vertinant pareiškėjos faktiškai dirbtų paskutinių trijų mėnesių gautą atlyginimą – pareiškėjos paskutiniai faktiškai Viešųjų pirkimų tarnyboje dirbti mėnesiai buvo 2011 m. rugsėjis, spalis ir lapkritis, todėl vidutinis mėnesio darbo užmokestis 2015 ir 2016 metais jai yra apskaičiuotas pagal 2011 m. rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesiais gautą atlyginimą ir sudaro 1 531,64 Eur.

36Valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką nustato Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 (toliau – ir Aprašas). Apraše nustatyta, kad apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas Aprašo 4.1–4.4 papunkčiuose, ir mėnesines premijas (7.1 p.); vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas) (7.2 p.); apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, neįskaitomos dienos (valandos), kai darbuotojas dėl pateisinamų priežasčių faktiškai nedirbo įmonėje, taip pat piniginės sumos, išmokėtos už tas dienas (valandas), kaip numatyta Aprašo 6.1 papunktyje (7.5 p.).

37Šių teisės normų analizė rodo, kad vidutinis darbo užmokestis valstybės tarnautojui skaičiuojamas įvertinus 3 paskutinius kalendorinius mėnesius, einančius prieš tą mėnesį, už kurį mokamas vidutinis darbo užmokestis, tačiau šis apskaičiavimas siejamas su faktiškai atliktu darbu ar dirbtu laiku. Ta aplinkybė, kad pareiškėjos atleidimo data dėl objektyvių priežasčių buvo nukelta vėliau, negali daryti įtakos vidutinio darbo užmokesčio dydžio skaičiavimo išmokoms, numatytoms Darbo kodekso 300 straipsnio 4 dalyje, gauti. Šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo už priverstinės pravaikštos laiką laikotarpiu nuo 2015-04-13 iki 2016-03-14. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja tris mėnesius iki 2015-04-13 Viešųjų pirkimų tarnyboje neužėmė jokių valstybės tarnautojo pareigų, nevykdė jokių funkcijų. Pareiškėja faktiškai valstybės tarnautojo funkcijas vykdė 2011 m. lapkričio mėnesį, todėl vidutinis darbo užmokestis jai skaičiuotinas pagal 2011 m. rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesių užmokesčio, kaip tai yra nurodyta atsakovo pateiktoje 2016-04-13 pažymoje Nr. 9P-85, pagal kurią pareiškėjai už 2011 m. rugsėjo mėnesį buvo priskaičiuota 1 187,16 Eur, už 2011 m. spalio mėnesį – 1536,32 Eur, už 2011 m. lapkričio mėnesį – 558,65 Eur, iš viso – 3282,13 Eur, todėl pareiškėjai apskaičiuotas vidutinis vienos dienos darbo užmokestis sudaro 72,9354 Eur (3282,13 Eur/45 (dirbtų dienų skaičius)). Įvertinus tai, kad 2015 m. ir 2016 m. metinis vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius esant penkių darbo dienų savaitei – 21 darbo diena (2014-12-12 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas Nr. A1-646 „Dėl metinių darbo dienų koeficientų ir metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičių 2015 metais patvirtinimo“, 2015-12-23 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas Nr. A1-789 „Dėl metinių darbo dienų koeficientų ir metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičių 2016 metais patvirtinimo“), vidutinis mėnesio darbo užmokestis, apskaičiuotinas pareiškėjai, yra 1 531,64 Eur (72,9354 Eur*21 darbo diena).

38Pažymėtina, kad pareiškėja ir anksčiau kėlė klausimą dėl apskaičiuoto vidutinio darbo užmokesčio dydžio (t. I, b. l. 1-14, 73-87), tačiau LVAT nenustatė neteisingo vidutinio darbo užmokesčio dydžio apskaičiavimo fakto, priešingai – 2016-03-14 nutartimi, kuria dalis bylos grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui, konstatavo, kad laikas nuo 2014-05-28 iki 2015-04-13 pagal faktines aplinkybes vertintinas kaip pareiškėjos priverstinė pravaikšta, atsakovo šiuo laiku pareiškėjai, kuri aptariamu laikotarpiu Viešųjų pirkimų tarnyboje neužėmė jokių valstybės tarnautojo pareigų ir nevykdė jokių valstybės tarnautojo funkcijų, išmokėtas vidutinis darbo užmokestis, turi būti užskaitytas kaip vidutinis darbo užmokestis už šio laiko priverstinę pravaikštą (t. III, b. l. 58-59). Pareiškėjai atsakovas mokėjo būtent aukščiau nurodyto dydžio vidutinį darbo užmokestį. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo už laiką nuo 2015-04-13 iki 2016-03-14 pareiškėjos vidutinį darbo užmokestį skaičiuoti kitu nei nurodytu būdu.

39Sprendžiant dėl pareiškėjai priklausančių išmokų pagal minėtą normą priteisimo aktualu tai, kad pareiškėja nuo 2015-10-26 eina Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Teisės ir pirkimų departamento Pirkimų skyriaus A lygio 16 kategorijos vedėjos pareigas, jai suteikta trečia kvalifikacinė klasė (t. III, b. l. 75). Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2016-03-24 pažyma Nr. 22-256 patvirtina, kad pareiškėjos vidutinis dienos uždarbis yra 69,48 Eur, vidutinis mėnesio darbo užmokestis – 1 459,08 Eur (t. III, b. l. 77). Pareiškėjai už laiką nuo 2015-10-26 iki 2016-03-14 Lietuvos Respublikos ūkio ministerijoje išmokėtas vidutinis 6 739,56 Eur darbo užmokestis (už 4 mėnesius ir 13 darbų dienų – 1459,08*4+13*69,48).

40Pareiškėjos vidutinis darbo užmokestis Tarnyboje nuo 2015-04-13 – 2016-03-14 yra 16 994,02 Eur (už 10 mėnesių ir 23 darbo dienas – 1531,64*10+23*72,94). Atitinkamai pritaikius Darbo kodekso 300 straipsnio 4 dalies nuostatas ir iš vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką Tarnyboje ginčo laiku atėmus darbo užmokesčio skirtumą, kai pareiškėja dirbo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijoje (6 809,04 Eur už 4 mėnesius ir 14 darbo dienų (1459,08*4+69,48*14), pareiškėjai turėtų būti priskaičiuota 10 184,98 Eur (16 994,02-6 809,04).

41Nors pareiškėjai taikytina Darbo kodekso 300 straipsnio 4 dalies nuostatos, tačiau nagrinėjamu atveju aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika aiškinant DK 300 straipsnio 3 dalį (DK 297 straipsnio 3 dalis pagal straipsnio redakciją, galiojusią iki 2012 m. gruodžio 31 d.). Atleidimo iš darbo atveju taikytina DK 300 straipsnio 3 dalis, kai darbuotojas grąžinamas į pirmesnį darbą, arba 4 dalis, kai darbuotojas dėl kokių nors priežasčių į darbą grąžinamas negali būti ar pats nepageidauja. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką taikant DK 297 straipsnio 3 dalį (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.), į darbuotojui priteisiamą vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką turi būti įskaityta darbuotojo gauta išeitinė išmoka (DK 10 straipsnis). Toks DK 297 straipsnio 3 dalies (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.) aiškinimas grindžiamas tuo, kad šioje teisės normoje nustatytos išmokos paskirtis – kompensuoti darbuotojui, kurio atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, dėl neteisėto atleidimo iš darbo negautas lėšas. Jų dydžio nustatymas ir priteisimas neatsižvelgiant į išeitinės išmokos forma darbuotojui jau išmokėtas lėšas neatitiktų DK 297 straipsnio 3 dalies (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.), kaip pažeistų darbo teisių gynimo būdo, tikslų, nes reikštų, kad kompensuojama yra didesniu mastu, nei darbuotojas būtų uždirbęs, jeigu nebūtų pažeista jo teisė dirbti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. V. Š. v. AB „Vakarų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-7-290/2005). Taip pat pažymėtina, kad ši suma pagal DK 300 straipsnio 4 dalies nuostatas taip pat mažinama (priteisiamas darbo užmokesčio skirtumas), jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Analogiškos pozicijos laikosi ir LVAT (pvz. 2012-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2004/2012).

42Atsižvelgdamas į šiuos išaiškinimus ir faktines bylos aplinkybes pareiškėjos užmokestis mažintinas jai išmokėtos keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinės išmokos dydžiu (t. I, b. l. 16), t. y. 6 126,56 Eur (1531,64 x 4). Viso pareiškėjai priteistina 4 058,42 Eur (neatskaičius pajamų ir socialinio draudimo mokesčių) (16994,02 – 6809,04 – 6126,56) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką.

43Dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo

44Pareiškėja, patikslinusi skundo reikalavimus, prašo priteisti kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, susidariusias dėl atleidimo datos nukėlimo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienai.

45Pareiškėjos darbo santykiai Tarnyboje nutrūko nuo 2016-03-14, t. y. nuo LVAT 2016-03-14 nutarties įsiteisėjimo dienos. LVAT pripažinus, kad pareiškėja iš Tarnybos buvo atleista neteisėtai, ir nesant galimybės jos grąžinti į pirmesnį darbą, jos pažeistos teisės apgintos taikant Darbo kodekso 300 str. 4 d. LVAT formuojamoje praktikoje yra pateikęs aiškinimą, jog ši teisės norma papildomų sąlygų ginant pažeistas asmens teises nenumato, todėl remiantis ja teigti, kad per priverstinės pravaikštos laiką, kurį sąlygojo neteisėtas ar nepagrįstas atleidimas, asmuo įgyja teisę į kasmetines atostogas, nėra teisinio pagrindo (žr. LVAT 2016-03-23 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2377-756/2016, 2015-05-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-391-492/2015).

46Kadangi DK 300 straipsnio 4 dalies taikymo atveju įstatymų leidėjas nenumatė kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo, todėl tenkinti tokio pobūdžio pareiškėjos reikalavimą teismas neturi teisinio pagrindo.

47Dėl neturtinės žalos priteisimo.

48Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis anksčiau nurodyta CK 6.271 straipsnio nuostata, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

49Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme nustatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Remiantis LVAT praktika, neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (LVAT administracinė byla Nr. A17-499/2007)

50Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

51Pareiškėja neturtinės žalos kilimą argumentuoja tuo, kad atsakovas sąmoningai ir sistemingai nevykdė teismo sprendimo ir neužtikrino jos teisių garantijos. Kiekvieną kartą atsakovas sugalvodavo kaip pareiškėją pažeminti - neteisėtai siūlydavo žemos kategorijos pareigas, informuodavo apie 2011-11-30 panaikintą pareigybę, siūlydavo vienkartinio pobūdžio darbą neaiškiomis sąlygomis, atostogas suteikdavo nenurodant nei pareigų, nei už kokį laikotarpį suteikiamos atostogos ir pan. Susidariusi situacija atsiliepė pareiškėjos įgūdžiams, patirčiai. Paprašius apmokėti kursus, tiesiogiai susijusius su viešųjų pirkimų sritimi, buvo raštu atsakyta, kad tarnyba neturi tam lėšų ir jokie tarnautojai į tą seminarą iš tarnybos nevyks, tačiau nuvykus į seminarą savo lėšomis pamatė, kad klausytojo teisėmis dalyvauja Viešųjų pirkimų tarnybos darbuotojai. Iki teismo sprendimo viena augindama mažametį vaiką nebuvo užtikrinta savo ateitimi, buvo apribotos įsidarbinimo galimybės.

52LVAT 2016-03-14 nutartyje sprendė, kad nuo 2014-05-28 iki 2015-04-13 situacija, kai esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui atsakovas nesuteikė pareiškėjai lygiaverčių pareigų, vertintina kaip priverstinė pravaikšta, už kurią atsakovas mokėjo pareiškėjai, o atsakovo 2015-04-10 įsakymas Nr. P-98 dėl pareiškėjos atleidimo iš pareigų negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu tiek materialinės teisės normų taikymo požiūriu, tiek Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo požiūriu, todėl minėtą įsakymą panaikino. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl turintis res judicata galią, todėl jame nustatytos faktinės aplinkybės iš naujo neįrodinėjamos (ABTĮ 96 str. 4 d., 58 str. 2 d.). Tuo remdamasis teismas daro išvadą, kad yra pagrindas konstatuoti neteisėtus Tarnybos veiksmus, kaip sąlygą viešajai atsakomybei kilti.

53Be neteisėtų valdžios institucijų veiksmų taip pat turi egzistuoti priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir pareiškėjai sukeltos žalos. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146?1897/2008) priežastinio ryšio nustatymo byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non (lot. būtinoji sąlyga) testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija) (LVAT administracinė byla Nr. A502-3034/2011).

54Šiuo atveju tarp neteisėtų Tarybos veiksmų, kai esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui atsakovas nesuteikė pareiškėjai lygiaverčių pareigų, o vėliau priėmė neteisėtą 2015-04-10 įsakymą Nr. P-98 ir pareiškėjai kilusios žalos yra tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys, t. y. pakankamas pagrindo teigti, jog dėl neteisėtų atsakovo veiksmų pareiškėjai kilo žalingi padariniai, glaudžiai susiję su Tarnybos neteisėtais veiksmais.

55Be to, Tarnyba pažeidė gero administravimo principą, kuris reiškia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos įpareigoja viešojo administravimo subjektus priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Tačiau pagal šioje byloje priimtus teismų sprendimus akivaizdžiai ir aiškiai matyti, kad Tarnyba pažeidė teisės aktų nuostatas, atleidžiant pareiškėją iš pareigų.

56Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėja dėl aptartos neapibrėžtos situacijos, kai jai nebuvo suteiktos lygiavertės pareigos, kaip tai buvo nurodyta LVAT nutartyse, neteisėto atleidimo nuo 2015-04-13 be abejonės patyrė neigiamus ilgalaikius dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, nes ilgą laiką jos statusas Tarnyboje nebuvo aiškus, negalėdama eiti lygiaverčių pareigų pareiškėja negalėjo savęs realizuoti darbinėje veikloje, o tai sudaro pagrindą juos pripažintini neturtine žala (CK 6.250 str. 1 d.). Sprendžiant dėl neturtinės žalos pareiškėjai priteistino dydžio, teismas atsižvelgia, kad ankstesniuose teisminiuose procesuose pareiškėjai iš viso buvo priteista 6000 Lt neturtinės žalos, pareiškėjai buvo mokėtas vidutinis darbo užmokestis, pareiškėjos teisės apgintos priteisiant sumas už priverstinės pravaikštos laiką, todėl tinkamu neturtinės žalos dydžiu laiko 4 000 Eur ir šią sumą priteisia iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, kaip neturtinės žalos atlyginimą.

57Dėl bylinėjimosi išlaidų

58Pagal ABTĮ 45 str. 1 d. nuostatas dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Atsakovės atstovas 2015-12-07 pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (t. II, b. l. 181-182). Atsižvelgiant į tai, kad 2016-03-14 LVAT nutartimi dalį bylos grąžinus nagrinėti iš naujo teisminis procesas tęsėsi, atsakovui siūlytina per ABTĮ nustatytus terminus patikslinti, ar palaiko pateiktą prašymą.

59Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 1, 5 p., 127 ir

60129 str. teismas

Nutarė

61Pareiškėjos E. S. skundą tenkinti iš dalies.

62Priteisti E. S. iš Viešųjų pirkimų tarnybos 4058,42 Eur (keturis tūkstančius penkiasdešimt aštuonis eurus ir keturiasdešimt du euro centus) (neatskaičius pajamų ir socialinio draudimo mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką.

63Priteisti E. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešųjų pirkimų tarnybos, 4 000 Eur (keturis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

64Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

65Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas,... 2. dalyvaujant pareiškėjos atstovei Margaritai Machnač,... 3. atsakovės atstovei Raimondai Rauluševičienei, advokatui Tomui Bagdanskiui,... 4. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal... 5. Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,... 6. Pareiškėja E. S. (toliau – ir pareiškėja) patikslintu skundu (t. I., b.... 7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2016-03-14... 8. Pareiškėja pateikė patikslintą skundą (t. III, b. l. 70-74), kuriame... 9. Paaiškino, kad teismui konstatavus, kad tarnybos santykiai nutraukiami teismo... 10. Prašydama priteisti neturtinę žalą prašo atsižvelgti į tai, kad... 11. Pareiškėjos teigimu, jos pasiekta karjera keletą metų buvo numenkinta,... 12. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė prašė skundą patenkinti jame... 13. Atsakovė ir Lietuvos valstybės atstovė Viešųjų pirkimų tarnyba su... 14. LVAT priėmus nutartį, laikas nuo 2015-04-13 iki 2016-03-14 vertintinas kaip... 15. Pažymėjo, kad nei Valstybės tarnybos įstatymas, nei Darbo kodekso normos... 16. Atsakovė pažymi, kad reikalavimo pripažinti atleidimą iš darbo (tarnybos)... 17. Taip pat nesutinka su pareiškėjos argumentais, jog ji buvo diskriminuojama.... 18. Be to, pareiškėja kartą jau prašė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos... 19. Teismo posėdyje atsakovo atstovai prašė skundą atmesti atsiliepime... 20. S k u n d a s t e n k i n t i n a s i š d a l i e s.... 21. Šioje byloje ginčas keliamas dėl vidutinio darbo užmokesčio pareiškėjai... 22. Ginčui aktualūs šioje byloje prejudicinę reikšmę turintys įsiteisėję... 23. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012-04-03 sprendimu... 24. Tačiau LVAT 2012-07-12 nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos administracinio... 25. E. S. nuo 2011-12-28 iki 2012-05-15 buvo nėštumo ir gimdymo atostogose, nuo... 26. Tačiau LVAT apeliacine tvarka 2014-05-27 nutartimi Vilniaus apygardos... 27. Po pareiškėjos ir Tarnybos susirašinėjimo, kuris tęsėsi nuo 2014-05-28,... 28. Nesutikdama su šiuo įsakymu, E. S. kreipėsi į teismą, prašydama: 1)... 29. Tačiau LVAT 2016-03-14 nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo... 30. LVAT 2016-03-14 nutartyje konstatavo, kad nagrinėjamai bylai aktualaus... 31. Taigi, teismas šioje byloje turi spręsti dėl išmokų už priverstinę... 32. Dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo... 33. Darbo kodekso 300 straipsnio 4 dalies nuostatos numato, kad darbuotojas į... 34. Pareiškėja, patikslinusi skundo reikalavimus, prašo priteisti vidutinį... 35. Šiuo atveju ginčas tarp šalių kyla dėl vidutinio darbo užmokesčio... 36. Valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką... 37. Šių teisės normų analizė rodo, kad vidutinis darbo užmokestis valstybės... 38. Pažymėtina, kad pareiškėja ir anksčiau kėlė klausimą dėl apskaičiuoto... 39. Sprendžiant dėl pareiškėjai priklausančių išmokų pagal minėtą normą... 40. Pareiškėjos vidutinis darbo užmokestis Tarnyboje nuo 2015-04-13 –... 41. Nors pareiškėjai taikytina Darbo kodekso 300 straipsnio 4 dalies nuostatos,... 42. Atsižvelgdamas į šiuos išaiškinimus ir faktines bylos aplinkybes... 43. Dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo... 44. Pareiškėja, patikslinusi skundo reikalavimus, prašo priteisti kompensaciją... 45. Pareiškėjos darbo santykiai Tarnyboje nutrūko nuo 2016-03-14, t. y. nuo LVAT... 46. Kadangi DK 300 straipsnio 4 dalies taikymo atveju įstatymų leidėjas... 47. Dėl neturtinės žalos priteisimo.... 48. Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų... 49. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga)... 50. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala... 51. Pareiškėja neturtinės žalos kilimą argumentuoja tuo, kad atsakovas... 52. LVAT 2016-03-14 nutartyje sprendė, kad nuo 2014-05-28 iki 2015-04-13... 53. Be neteisėtų valdžios institucijų veiksmų taip pat turi egzistuoti... 54. Šiuo atveju tarp neteisėtų Tarybos veiksmų, kai esant įsiteisėjusiam... 55. Be to, Tarnyba pažeidė gero administravimo principą, kuris reiškia, kad... 56. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėja dėl aptartos... 57. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 58. Pagal ABTĮ 45 str. 1 d. nuostatas dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota... 59. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str.... 60. 129 str. teismas... 61. Pareiškėjos E. S. skundą tenkinti iš dalies.... 62. Priteisti E. S. iš Viešųjų pirkimų tarnybos 4058,42 Eur (keturis... 63. Priteisti E. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešųjų pirkimų... 64. Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.... 65. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...