Byla eA-1457-822/2019
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų O. P. (O. P.) ir O. V. (O. V.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų O. P. ir O. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Energetikos paslaugų ir rangos organizacija“) dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

51.

6Pareiškėjai O. P. (O. P.) ir O. V. (O. V.) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu, prašydami priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno teritorinės darbo biržos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos), kiekvienam iš pareiškėjų po 481,65 Eur patirtą žalą (negautas pajamas nuo 2017 m. spalio 27 d. iki 2017 m. lapkričio 15 d.).

72.

8Pareiškėjai skunde nurodė:

92.1.

10Dėl leidimo dirbti pareiškėjams O. P. ir O. V. išdavimo 2017 m. rugsėjo 29 d. pareiškėjų darbdavys padavė prašymą Kauno teritorinei darbo biržai, kuri per 14 dienų parengtus dokumentus turėjo perduoti centrinei institucijai – Lietuvos darbo biržai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Lietuvos darbo birža). Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. A1-133 patvirtinto Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 33 punktas numato, jog teritorinės darbo biržos įgaliotas valstybės tarnautojas ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šio Aprašo 18, 19 ir 25 punktuose nurodytų dokumentų gavimo dienos pateikia Lietuvos darbo biržai išvadą dėl leidimo dirbti užsieniečiui išdavimo. Prašymas išduoti leidimą dirbti užsieniečiui turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo jo gavimo Lietuvos darbo biržoje. Taigi pagal minėtą teisės aktą užsieniečių prašymai dėl leidimo dirbti teritorinėje darbo biržoje turi būti išnagrinėti per 14 dienų terminą, centrinėje įstaigoje (Lietuvos darbo biržoje) – per papildomą 14 dienų terminą. Skundo priėmimo teisme momentu nuo pareiškėjų prašymo dėl leidimo dirbti išdavimo, paduoto Kauno teritorinei darbo biržai, buvo praėję daugiau negu 28 dienos. Per šį laikotarpį teritorinė ir centrinė įstaiga turėjo priimti sprendimą dėl leidimo dirbti išdavimo, tačiau sprendimas nebuvo priimtas. Tokia situacija yra akivaizdus atsakovų vilkinimas priimti sprendimą, teisės aktų bei pareiškėjų teisių pažeidimas.

112.2.

12Laiku negavę leidimo dirbti pareiškėjai negalėjo įsidarbinti, nors darbdavys buvo įsipareigojęs priimti pareiškėjus į darbą. Dėl neteisėto atsakovo neveikimo pareiškėjai prarado pajamas ir iki pavėluoto sprendimo priėmimo dienos patyrė žalą negautų pajamų forma. Pareiškėjų darbdavio prašyme (įsipareigojime įdarbinti asmenį) buvo nurodyta, jog pareiškėjų darbo užmokestis bus 770 Eur per mėnesį, o tai vidutiniškai sudaro po 25,35 Eur negautų pajamų už kiekvieną kalendorinę dieną, kurią pareiškėjai negalėjo pradėti dirbti dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Pagal Aprašo 33 punktą sprendimas dėl leidimo dirbti išdavimo Lietuvos darbo biržoje turėjo būti priimtas vėliausiai per 28 dienas, t. y. iki 2017 m. spalio 27 d. Atsakovui sprendimą priėmus ne per 28, tačiau per 47 dienas, t. y. ne iki 2017 m. spalio 27 d. (kaip įpareigoja Aprašas), o tik 2017 m. lapkričio 15 d., pareiškėjai 19 dienų negalėjo pradėti dirbti pas savo darbdavį. Kiekvienam iš pareiškėjų buvo padaryta žala (negautų pajamų forma) lygi 481,65 Eur, todėl pareiškėjai prašo teismo priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos darbo biržos ir Kauno teritorinės darbo biržos po 481,65 Eur žalą dėl vėlavimo priimti atsakovų kompetencijai priklausančius sprendimus.

133.

14Atsakovai Kauno teritorinė darbo birža ir Lietuvos darbo birža (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) atsiliepime prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovai atsiliepime nurodė:

153.1.

16Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 60 straipsnis reglamentuoja, kad užsieniečio prašymas išduoti leidimą dirbti turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo gavimo Lietuvos darbo biržoje dienos. Pareiškėjų darbdavio prašymai išduoti leidimą dirbti Kauno teritorinėje darbo biržoje buvo pateikti 2017 m. rugsėjo 29 d., Lietuvos darbo biržos direktorius 2017 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. V-604 „Dėl leidimų dirbti užsieniečiams išdavimo“ (1 priedas) priėmė sprendimą išduoti pareiškėjams leidimą dirbti, o Kauno teritorinė darbo birža 2017 m. lapkričio 15 d. pareiškėjams išdavė leidimus dirbti Nr. U6-3041 ir U6-3038 (toliau – ir leidimai dirbti), kurių galiojimo terminas yra nuo 2017 m. lapkričio 16 d. iki 2018 m. lapkričio 15 d. Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, Įstatymo 60 straipsnyje numatytas 2 mėnesių terminas nebuvo pažeistas, todėl visi veiksmai nagrinėjant pareiškėjų darbdavio prašymus išduoti pareiškėjams leidimus dirbti yra teisėti ir negali būti vertinami kaip neteisėtas neveikimas.

173.2.

18Įstatymo 57 straipsnio 2 dalis ir Aprašas 4 punktas numato pareigą užsieniečiui įsigyti leidimą dirbti iki atvykimo į Lietuvos Respubliką, kai jis pagal Įstatymo 58 straipsnį nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti. Sprendžiant leidimo dirbti pareiškėjams išdavimo klausimą bei naudojantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacine sistema buvo nustatyta, kad pareiškėjai jau yra atvykę į Lietuvos Respubliką ir nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. atlieka praktiką uždaroje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „Energetikos paslaugų ir rangos organizacija“. Įstatymo 63 straipsnio 1 dalyje numatyti atvejai, kada leidimą dirbti užsieniečiui atsisakoma išduoti. Vienas iš tokių atvejų yra, kai darbdaviui taikytos sankcijos dėl nelegalaus darbo, todėl Lietuvos darbo birža privalėjo šią aplinkybę patikrinti ir įsitikinti, ar pareiškėjų darbdaviui nebuvo taikytos sankcijos dėl nelegalaus darbo, nes tuo atveju, jeigu būtų pripažintos Įstatymo 63 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, kurioms esant leidimą dirbti užsieniečiui atsisakoma išduoti, pareiškėjų darbdavio prašymai išduoti leidimus dirbti negalėtų būti tenkinami. Siekdama tinkamai atlikti Lietuvos darbo biržai pavestas funkcijas ir nustatyti, ar darbdavys atitinka Aprašo 27.5 papunktyje nurodytus reikalavimus (neturi galiojančios administracinės nuobaudos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 (nelegalus darbas) straipsnį), Lietuvos darbo birža 2017 m. spalio 17 d. raštu Nr. Sd-2551 „Dėl tarnybinės pagalbos“ kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl tarnybinės pagalbos, norėdama išsiaiškinti, ar šiuo atveju nesama nelegalaus įdarbinimo požymių. Ši aplinkybė įrodo, kad nagrinėdama pareiškėjų darbdavio prašymus Lietuvos darbo birža nesiekė vilkinti sprendimo priėmimo proceso, o aktyviais veiksmais analizavo situaciją ir priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą. Pareiškėjų skunde klaidingai nurodyta, kad teisės aktai neleidžia atsakovams prašymų dėl leidimų dirbti išdavimo spręsti ilgiau, negu numato įstatymas ir kiti teisės aktai, kadangi, kaip jau buvo minėta, Įstatyme numatytas 2 mėnesių prašymo išduoti leidimą dirbti išnagrinėjimo terminas, todėl Lietuvos darbo birža pareiškėjų darbdavio prašymus nagrinėjo ne ilgiau, nei numatyta Įstatyme. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 punkte nustatytas įstatymo viršenybės principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, o veikla atitikti įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Teikdami skundą pareiškėjai vadovaujasi išskirtinai tik Apraše nurodytu terminu, tačiau Lietuvos Respublikos teisėje galioja įstatymų viršenybės principas, todėl nagrinėjamoje byloje turėtų būti taikomas Įstatyme numatytas terminas.

19II.

204.

21Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. sausio 5 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

225.

23Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymo ir Aprašo nuostatos. Įvertinęs Įstatyme ir Apraše nustatytą teisinį reglamentavimą, teismas akcentavo, kad teisės aktuose nurodyti skirtingi prašymo išduoti leidimą dirbti užsieniečiui išnagrinėjimo terminai: Įstatymo 60 straipsnis numato, jog prašymas išduoti leidimą dirbti turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo gavimo Lietuvos darbo biržoje dienos, o Aprašo 33 punkte numatyta, jog prašymas išduoti leidimą dirbti užsieniečiui turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo jo gavimo Lietuvos darbo biržoje. Teismas vertino, kad šiose teisės normose yra įtvirtinta teisės kolizija, kai tuos pačius visuomeninius santykius dėl leidimo dirbti išnagrinėjimo termino reguliuoja viena kitai prieštaraujančios teisės normos, numatančios skirtingus prašymų išduoti leidimą dirbti išnagrinėjimo terminus. Teismas pabrėžė, kad tokioje teisinėje situacijoje, kai skirtingos juridinės galios teisės aktų (ginčo atveju Įstatymo ir Aprašo) nuostatos tarpusavyje prieštarauja, taikytina speciali taisyklė, pagrįsta normų hierarchija, kai aukštesnės galios norma taikytina vietoj žemesnės, nes priešingu atveju būtų pažeidžiamas teisės aktų hierarchijos principas lex superior derogat legi inferiori (aukštesnės galios teisės norma turi viršenybę prieš žemesnės galios teisės normą).

246.

25Atsižvelgdamas į iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) kylančią teisės aktų hierarchiją, teismų nuosekliai formuojamą praktiką, reiškiančią, kad negalima taikyti tokio poįstatyminio teisės akto, kuris prieštarauja įstatymui, teismas sprendė, kad nagrinėjamo ginčo atveju taikytinos Įstatymo 60 straipsnio nuostatos.

267.

27Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad prašymai išduoti leidimą dirbti Kauno teritorinėje darbo biržoje pateikti 2017 m. rugsėjo 29 d., Lietuvos darbo biržos direktorius 2017 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. V-604 „Dėl leidimų dirbti užsieniečiams išdavimo“ priėmė sprendimą išduoti pareiškėjams leidimą dirbti ir Kauno teritorinė darbo birža 2017 m. lapkričio 15 d. pareiškėjams išdavė leidimus dirbti, teismas padarė išvadą, jog Įstatymo 60 straipsnyje numatytas 2 mėnesių terminas leidimams išduoti nuo prašymo pateikimo dienos nebuvo praleistas. Teismas nenustatė jokių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovui atstovaujančios institucijos ar jų darbuotojai, spręsdami leidimo dirbti pareiškėjams išdavimo klausimus ir išduodami leidimus dirbti, pažeidė Įstatymo ir Aprašo reikalavimus. Nenustatęs atsakovui atstovaujančių institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. esminės sąlygos viešajai atsakomybei atsirasti, taip pat ir kitų viešosios atsakomybės sąlygų – žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos, sąlygojančios turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą, teismas atmetė pareiškėjų prašymą dėl turtinės žalos atlyginimo.

28III.

298.

30Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 5 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjai taip pat prašo išspręsti Aprašo 33 punkto atitikties Įstatymo 60 straipsnio nuostatoms klausimą.

319.

32Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo:

339.1.

34Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad tarp Įstatymo 60 straipsnio ir Aprašo 33 punkto nuostatų yra kolizija. Aprašo 33 punkte įtvirtintas terminas šiuo atveju yra specialioji teisės norma Įstatymo atžvilgiu. Teismas taikė netinkamą teisės normų konkurencijos taisyklę, kadangi vietoj lex superior derogat legi inferiori (aukštesnės galios teisės norma turi viršenybę prieš žemesnės galios teisės normą) turėjo taikyti lex specialis derogat legi generali (specialioji norma yra viršesnė už bendrąją). Poįstatyminiais aktais leidžiama konkretizuoti, detalizuoti įstatymus, nepaneigiant įstatyminių normų esmės ir prasmės. Nagrinėjamu atveju poįstatyminiu (vykdomosios valdžios) teisės aktu buvo konkretizuota Įstatymo 60 straipsnio norma, nustatant geresnes teisines sąlygas fizinių asmenų (pareiškėjų) naudai – trumpesnius jų prašymo nagrinėjimo terminus. Nustatant trumpesnius terminus valstybės institucijų funkcijoms atlikti, įstatymas, nustatantis ilgesnį terminą negalėjo būti pažeistas, nes įstatymai priimami asmenų teisėms ir laisvėms ginti ir užtikrinti, o ne tam, kad pateisinti lėtą valstybės institucijų veikimą ir biurokratizmą.

359.2.

36Įstatymo 60 straipsniu įstatymų leidėjas ne ilgesnį negu 2 mėnesių terminą numatė tam, kad nebūtų pažeidžiamos asmenų teisės ir laisvės ir sprendimų priėmimas nebūtų vilkinamas. Šiame technologijų amžiuje, atsiradus elektroninėms sistemoms ir galimybei viską patikrinti internetu Įstatymo numatytas 2 mėnesių terminas tapo akivaizdžiai per ilgas. Dėl šios priežasties Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras priėmė Aprašą, kuriame nurodė sau pavaldžioms įstaigoms dirbti efektyviau ir greičiau negu Įstatymo numatytas terminas – tuos pačius prašymus išnagrinėti per 28 dienas. Tokį efektyvumo didinimą pirmosios instancijos teismas laikė pažeidimu, kas visiškai neatitinka gero administravimo principo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas, pateisinantis valstybės institucijos veikimą ilgesniais ir pareiškėjams nepalankesniais terminais, pažeidžia pareiškėjų teisę į gero administravimo principą, valstybės įstaigų tarnystę apeliantų naudai.

379.3.

38Pareiškėjai prašo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ištirti byloje nagrinėjamo Aprašo 33 punkto teisėtumą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Jeigu šį klausimą galima išspręsti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, pareiškėjai prašo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo dėl to pasisakyti, o jeigu tam yra būtinas nagrinėjamos bylos sustabdymas, pareiškėjai prašo teismo stabdyti bylą ir atskirame procese pasisakyti dėl Aprašo 33 punkto atitikties Įstatymo 60 straipsnio nuostatoms.

3910.

40Atsakovas Lietuvos darbo birža atsiliepime prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsiliepime į apeliacinį nurodo:

4110.1.

42Apeliaciniame skunde klaidingai nurodyta, kad nėra kolizijos tarp Įstatymo 60 straipsnio ir Aprašo 33 punkto nuostatų. Susidariusioje teisinėje situacijoje galioja bendras teisės principas lex superior derogat legi inferiori (aukštesnės galios teisės norma turi viršenybę prieš žemesnės galios teisės normą), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tuos pačius visuomeninius santykius dėl leidimo dirbti išnagrinėjimo termino reguliuoja viena kitai prieštaraujančios teisės normos, numatančios skirtingus prašymų išduoti leidimą dirbti išnagrinėjimo terminus.

4310.2.

44Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. kovo 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A12-219-04 yra konstatavęs, jog lex specialis derogat legi generali (specialioji norma yra viršesnė už bendrąją) taisyklė taikoma tik tuo atveju, kai konkuruoja vienodos galios teisės normos. Tačiau poįstatyminiame teisės norminiame akte įtvirtinta norma negali būti laikoma specialiąja įstatyme nustatytos normos atžvilgiu. Šios išvados negali pakeisti ir ta aplinkybė, kad minėti poįstatyminiai aktai buvo priimti vykdant įstatymo leidėjo pavedimą parengti reikiamus poįstatyminius aktus. Nagrinėjamoje situacijoje Aprašas ir Įstatymas yra skirtingos galios teisės normos. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad apeliaciniame skunde nurodomi pareiškėjų pasvarstymai iš esmės prieštarauja galiojančiam teisiniam reglamentavimu bei aktualiai teismų praktikai.

4510.3.

46Nagrinėjamoje byloje nebuvo Lietuvos darbo biržos lėto veikimo, Lietuvos darbo birža nesiekė vilkinti sprendimo priėmimo proceso, o aktyviais veiksmais analizavo situaciją ir priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą.

4711.

48Atsakovas Kauno teritorinė darbo birža atsiliepime prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsiliepimą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais kaip ir Lietuvos darbo birža. Papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, pagrįstai konstatavo, jog taip Įstatymo 60 straipsnio ir Aprašo 33 punkto nuostatų yra kolizija, kai tuos pačius visuomeninius santykius dėl leidimo dirbti išnagrinėjimo termino reguliuoja viena kitai prieštaraujančios teisės normos, numatančios skirtingus prašymų išduoti leidimą dirbti išnagrinėjimo terminus. Pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjų apeliacinio skundo.

49Teisėjų kolegija

konstatuoja:

50IV.

5112.

52Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos atlyginimo, kuri, pareiškėjų teigimu, kilo laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 27 d. iki 2017 m. lapkričio 15 d. negavus pajamų iš darbo, Lietuvos darbo biržai ir Kauno teritorinei darbo biržei delsiant priimti sprendimus dėl leidimų dirbti pareiškėjams išdavimo.

5313.

54Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjų skundą atmetė, spręsdamas, kad Įstatymo 60 straipsnyje numatytas 2 mėnesių terminas leidimams išduoti nuo prašymo pateikimo dienos nebuvo praleistas, kadangi Įstatymo 60 straipsnio ir Aprašo 33 punkto nuostatose įtvirtinta teisės kolizija, todėl teisės aktų hierarchijos principas lex superior derogat legi inferiori (aukštesnės galios teisės norma turi viršenybę prieš žemesnės galios teisės normą) negali būti pažeistas. Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

5514.

56Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus argumentus.

5715.

58Pareiškėjai apeliaciniame skunde nesutinka su teismo išvada, kad tarp Įstatymo 60 straipsnio ir Aprašo 33 punkto nuostatų yra teisės kolizija, teigdami, jog Aprašo 33 punkte įtvirtintas terminas šiuo atveju yra specialioji teisės norma Įstatymo atžvilgiu (lex specialis derogat legi generali (specialioji norma yra viršesnė už bendrąją) principas).

5916.

60Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjai yra ( - ) piliečiai (b. l. 25, 40). Pareiškėjų darbdavio UAB „Energetikos paslaugų ir rangos organizacija“ įgaliotasis asmuo UAB „Personalo importo sprendiniai“ 2017 m. rugsėjo 29 d. pateikė Kauno teritorinei darbo biržai prašymus išduoti pareiškėjams leidimus dirbti (b. l. 7–8, 21, 65–66). UAB „Personalo importo sprendiniai“ 2017 m. rugsėjo 25 d. pateikė Kauno teritorinei darbo biržai papildomus dokumentus dėl leidimų dirbi išdavimo (b. l. 10, 13, 68, 72). Kauno teritorinė darbo birža pateikė Lietuvos darbo biržai 2017 m. spalio 3 d. parengtą išvadą dėl leidimų dirbti pareiškėjams išdavimo (b. l. 22–23, 37–38). UAB „Personalo importo sprendiniai“ 2017 m. spalio 24 d. kreipėsi į Kauno teritorinę darbo biržą, prašydamas suteikti informaciją dėl leidimų dirbti pareiškėjams išdavimo (b. l. 12, 71). Lietuvos darbo birža elektroniniu paštu 2017 m. spalio 24 d. pateikė UAB „Personalo importo sprendiniai“ atsakymą, kuriame nurodė, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje esančius duomenis nustatyta, jog pareiškėjai jau yra atvykę į Lietuvos Respubliką ir nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. atlieka praktiką UAB „Energetikos paslaugų ir rangos organizacija“. Dėl nurodytų priežasčių buvo nuspręsta kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją su prašymu išsiaiškinti, ar darbdavys nepažeidė užsieniečių įdarbinimo tvarkos. Apie priimtą sprendimą pareiškėjus informuos, kai bus gautas atsakymas iš Valstybinės darbo inspekcijos (b. l. 14, 93–94). Lietuvos darbo birža kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl tarnybinės pagalbos, pateikdama 2017 m. spalio 17 d. raštą Nr. Sd-2551 „Dėl tarnybinės pagalbos“ (b. l. 95–96). Lietuvos darbo biržos direktorius 2017 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. V-604 „Dėl leidimų dirbti užsieniečiams išdavimo“ priėmė sprendimą išduoti pareiškėjams leidimą dirbti (b. l. 92), o Kauno teritorinė darbo birža 2017 m. lapkričio 15 d. pareiškėjams išdavė leidimus dirbti Nr. U6-3041 ir U6-3038 (b. l. 35, 54). Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius 2017 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. SD-01 „Dėl atlikto tyrimo“ informavo Lietuvos darbo biržą, kad pareiškėjų ir UAB „Energetikos paslaugų ir rangos organizacija“, kurioje pareiškėjai atliko praktiką, atžvilgiu nelegalaus darbo atvejų nenustatė (b. l. 113–114).

6117.

62Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. A1-133.

6318.

64Įstatymo 57 straipsnis nustato, kad užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvoje, privalo įsigyti leidimą dirbti. Pagal Įstatymo 58 straipsnį užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka minėto straipsnio 1–12 punktuose nurodytuose atvejuose įtvirtintas sąlygas. Leidimą dirbti (prireikus jo dublikatą) užsieniečiui išduoda ir panaikina, leidimo dirbti galiojimo laiką pratęsia Lietuvos darbo birža (Įstatymo 57 str. 6 d.). Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru (Įstatymo 57 str. 5 d.). Įstatymo 60 straipsnyje apibrėžtas prašymo išduoti leidimą dirbti nagrinėjimo terminas, nustatant, jog užsieniečio prašymas išduoti leidimą dirbti turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo gavimo Lietuvos darbo biržoje dienos.

6519.

66Aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. A1-133 ir priimto vadovaujantis Įstatymo 57 straipsnio 5 dalimi, 3 punktas nustato, kad užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, privalo įsigyti leidimą dirbti, išskyrus atvejus, nustatytus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 58 straipsnyje, kai yra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti. Leidimą dirbti (prireikus – jo dublikatą) užsieniečiui išduoda ir panaikina, leidimo dirbti galiojimo laiką pratęsia Lietuvos darbo birža (Aprašo 11 p.). Darbdavys, ketinantis įdarbinti užsienietį dirbti pagal darbo sutartį, išskyrus šio Aprašo 16 punkte nurodytą atvejį, privalo teritorinėje darbo biržoje registruoti laisvą darbo vietą, kurios skelbimo galiojimo trukmė negali būti trumpesnė nei 14 kalendorinių dienų nuo jos registracijos teritorinėje darbo biržoje dienos. Darbdavys dokumentus dėl užsieniečio įdarbinimo gali teikti teritorinei darbo biržai 1 mėnesį nuo skelbimo galiojimo pabaigos (Aprašo 13 p.) Darbdavys, ketinantis įdarbinti pagal darbo sutartį šio Aprašo 4.4 papunktyje nurodytą užsienietį, kuris nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, pateikia prašymą (4 priedas) ir Aprašo 18.1–18.5 punktuose nurodytus dokumentus (Aprašo 18 p.). Pagal Aprašo 27 punktą priėmęs šio Aprašo 16, 18, 19, 22 ir 25 punktuose nurodytus dokumentus, teritorinės darbo biržos įgaliotas valstybės tarnautojas patikrina, ar darbdavys (įmonė) atitinka Aprašo 27.1–27.6 punktuose nurodytus reikalavimus. Teritorinės darbo biržos įgaliotas valstybės tarnautojas ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šio Aprašo 18, 19 ir 25 punktuose nurodytų dokumentų gavimo dienos pateikia Lietuvos darbo biržai išvadą dėl leidimo dirbti užsieniečiui išdavimo. Prašymas išduoti leidimą dirbti užsieniečiui turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo jo gavimo Lietuvos darbo biržoje (Aprašo 33 p.). Lietuvos darbo biržos direktorius ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas, remdamasis teritorinės darbo biržos išvada ir atsižvelgdamas į tarptautinius Lietuvos Respublikos įsipareigojimus bei Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, priima sprendimą dėl leidimo dirbti ir išduoda leidimą (Aprašo 35 p.). Teisėjų kolegija vertina, kad Apraše yra numatyti terminai, per kuriuos teritorinės darbo biržos įgalioti valstybės tarnautojai privalo atlikti tam tikrus veiksmus išduodant leidimą, t. y. jie turi patikrinti, ar tam tikri pateikti dokumentai bei darbdavys (įmonė) atitinka numatytus reikalavimus, pateikti Lietuvos darbo biržai išvadą dėl leidimo dirbti užsieniečiui, bei terminai, per kuriuos Lietuvos darbo birža priima sprendimą dėl leidimo išdavimo. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad atsižvelgiant į tai, kad priimant sprendimą dėl leidimų išdavimo yra atliekami tam tikri su tuo susiję kompleksiniai veiksmai, Apraše numatyti terminai yra skirti tam, kad užtikrintų kompetentingos institucijos veiklos nuoseklumą ir efektyvumą, šiai institucijai priimant sprendimus dėl leidimų dirbti išdavimo, tačiau šios Aprašo nuostatos, įtvirtinančios terminus, negali būti vertinamos kaip pareiškėjams teises ar garantijas suteikiančios teisės normos.

6720.

68Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad prašymai išduoti leidimą dirbti Kauno teritorinėje darbo biržoje buvo pateikti 2017 m. rugsėjo 29 d., Lietuvos darbo biržos direktorius 2017 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. V-604 priimtas sprendimas išduoti pareiškėjams leidimą dirbti (2017 m. lapkričio 15 d. pareiškėjams išduoti leidimai dirbti), nepažeidžiant Įstatymo 60 straipsnyje numatyto 2 mėnesių termino leidimams išduoti nuo prašymo pateikimo dienos.

6921.

70Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

71Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

72Pareiškėjų O. P. (O. P.) ir O. V. (O. V.) apeliacinį skundą atmesti.

73Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

74Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. 1.... 6. Pareiškėjai O. P.... 7. 2.... 8. Pareiškėjai skunde nurodė:... 9. 2.1.... 10. Dėl leidimo dirbti pareiškėjams O. P. ir O.... 11. 2.2.... 12. Laiku negavę leidimo dirbti pareiškėjai negalėjo įsidarbinti, nors... 13. 3.... 14. Atsakovai Kauno teritorinė darbo birža ir Lietuvos darbo birža (teisių... 15. 3.1.... 16. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“... 17. 3.2.... 18. Įstatymo 57 straipsnio 2 dalis ir Aprašas 4 punktas numato pareigą... 19. II.... 20. 4.... 21. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. sausio 5 d.... 22. 5.... 23. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ginčo teisinius santykius... 24. 6.... 25. Atsižvelgdamas į iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau –... 26. 7.... 27. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad prašymai išduoti... 28. III.... 29. 8.... 30. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos... 31. 9.... 32. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo:... 33. 9.1.... 34. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad tarp Įstatymo 60... 35. 9.2.... 36. Įstatymo 60 straipsniu įstatymų leidėjas ne ilgesnį negu 2 mėnesių... 37. 9.3.... 38. Pareiškėjai prašo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ištirti... 39. 10.... 40. Atsakovas Lietuvos darbo birža atsiliepime prašo... 41. 10.1.... 42. Apeliaciniame skunde klaidingai nurodyta, kad nėra kolizijos tarp Įstatymo 60... 43. 10.2.... 44. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. kovo 1 d. nutartimi... 45. 10.3.... 46. Nagrinėjamoje byloje nebuvo Lietuvos darbo biržos lėto veikimo, Lietuvos... 47. 11.... 48. Atsakovas Kauno teritorinė darbo birža atsiliepime prašo pareiškėjų... 49. Teisėjų kolegija... 50. IV.... 51. 12.... 52. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos atlyginimo, kuri,... 53. 13.... 54. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjų skundą... 55. 14.... 56. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios... 57. 15.... 58. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nesutinka su teismo išvada, kad tarp... 59. 16.... 60. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjai yra ( - ) piliečiai (b. l.... 61. 17.... 62. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas... 63. 18.... 64. Įstatymo 57 straipsnis nustato, kad užsienietis, kuris ketina dirbti... 65. 19.... 66. Aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo... 67. 20.... 68. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visiškai... 69. 21.... 70. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes,... 71. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 72. Pareiškėjų O. P. (O. P.) ir 73. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 5 d.... 74. Nutartis neskundžiama....